Graikų aktorė Mary Mina tradiciškai įžiebė ugnį naudodamasi įgaubtu veidrodžiu ir perdavė ją pirmam olimpinio deglo nešėjui – 2020-ųjų olimpiniam irklavimo čempionui Stefanui Ntouskui, iš jo estafetę perėmė 2004 m. olimpinė plaukimo čempionė prancūzė Laure Manadou.

Ceremonijoje dalyvavo Graikijos prezidentė Katerina Sakellaropoulou, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas, Prancūzijos sporto ministrė Amelie Oudea-Castera, Paryžiaus merė Anne Hidalgo.

Per vienuolika dienų truksiančią estafetę Graikijoje apie 600 deglo nešėjų nukeliaus 5 tūkst. kilometrų per 41 savivaldybę.

Balandžio 26-ąją olimpinė ugnis bus perduota Paryžiaus žaidynių organizatoriams per ceremoniją marmuriniame „Panathinaiko“ stadione, kuriame 1896 m. įvyko pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės.

Olimpinę ugnį iš Graikijos į Prancūziją plukdys XIX a. burlaivis.

Balandžio 27 d. XIX a. trijų stiebų burlaivis „Belem“ pradės plukdyti ugnį į Marselį ir uostą turėtų pasiekti gegužės 8-ąją.

Tuomet 10 tūkst. deglų nešėjų gabens ugnį per 64 Prancūzijos žemynines ir užjūrio teritorijas, aplankys 400 miestų.

Liepos 26-ąją olimpinė ugnis taps Paryžiaus žaidynių atidarymo ceremonijos prie Senos upės pagrindiniu akcentu.

Kelialapius į 2024-ųjų vasaros olimpiadą jau turi 28 Lietuvos sportininkai.

„Senovėje olimpinės žaidynės suvienijo Graikijos miestus-valstybes net ir karo ir konfliktų metu“, – sakė Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas (Tomas Bachas).

„Šiandien olimpinės žaidynės yra vienintelis renginys, kuriame taikiai varžosi visas pasaulis. Tada, kaip ir dabar, olimpiniai sportininkai siunčia šią galingą žinią: taip, įmanoma įnirtingai varžytis vieniems su kitais ir kartu taikiai gyventi kartu po vienu stogu“, – pareiškė jis.

Ugnis buvo įžiebta mažame Peloponeso miestelyje Pietvakarių Graikijoje, kur 776 m. pr. Kr. įvyko pirmos žinomos olimpinės žaidynės ir kur kas dvejus metus rengiama ugnies įžiebimo ceremonija vasaros ir žiemos olimpinėms žaidynėms.

Kadangi dangus buvo apniukęs ir veidrodžiu įžiebti ugnies nebūtų pavykę, graikų aktorės, atlikusios senovės dvasininkių vaidmenį, panaudojo pirmadienį įžiebtą ugnį.

Pirmadienį per repeticiją aktorė Meri Mina (Mary Mina) 2 600 metų senumo deivės Heros šventykloje tradiciškai įžiebė ugnį naudodamasi įgaubtu veidrodžiu ir perdavė ją pirmajam olimpinio deglo nešėjui – 2020-ųjų olimpiniam irklavimo čempionui Stefanui Ntuskui (Stefanos Ntouskos).

Karjerą baigusi Prancūzų plaukikė Laure Manaudou (Lor Manadu), 2004-ųjų Atėnų olimpinėse žaidynėse iškovojusi aukso medalį, tapo pirmąja Prancūzijos deglo nešėja Olimpijoje.

Įtraukios žaidynės

Antradienio ceremonijoje dalyvavę pareigūnai pabrėžė, kad Paryžiaus olimpinės žaidynės taps nauju etapu, nes bus tęsiamas kitų dviejų Prancūzijos sostinėje vykusių olimpinių žaidynių palikimas.

„Olimpinė liepsna nuo pradžios iki pabaigos žibės virš pirmųjų olimpinių žaidynių, įkvėptų mūsų olimpinės darbotvarkės reformų“, – sakė Th. Bachas.

„Šios olimpinės žaidynės bus jaunesnės, įtraukesnės, urbanistiškesnės, tvaresnės. Tai bus pirmosios olimpinės žaidynės, kuriose lyčių lygybė bus visiškai užtikrinta, nes TOK paskirstė lygiai po 50 proc. vietų sportininkėms ir sportininkams“, – teigė jis.

Pirmą kartą po to, kai dėl COVID-19 pandemijos 2020-ųjų Tokijo olimpinių žaidynių ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpinių žaidynių ugnies įžiebimo ceremonijose ir kituose renginiuose buvo sumažintas renginių skaičius, žiūrovai galės dalyvauti šių metų deglo estafetės renginiuose.

Tradicinėje ceremonijoje taip pat dalyvavo Graikijos prezidentė Katerina Sakelaropulu (Katerina Sakellaropoulou), Prancūzijos sporto ministrė Amelie Oudea-Castera (Ameli Udėja-Kastera) ir Paryžiaus merė Anne Hidalgo (An Hidalgo).

Olimpinį himną atliko amerikiečių mecosopranas Joyce DiDonato (Džois Didonato).

Olimpinio deglo idėja kilo iš senovės graikų apeigų, kai per visą senovės olimpinių žaidynių šventę degdavo šventoji ugnis. Ši tradicija buvo atgaivinta 1936-ųjų Berlyno žaidynėse.

Pasak šaltinių Graikijoje, į pensiją išėjusi prancūzų plaukikė Laure Manaudou (Lor Manadu), 2004-ųjų Atėnų olimpinėse žaidynėse iškovojusi aukso medalį, turėtų tapti pirmąja Prancūzijos deglo nešėja Olimpijoje.

Per 11 dienų truksiančią estafetę Graikijoje apie 600 deglo nešėjų nueis 5 tūkst. kilometrų per 41 savivaldybę.

Ugnį gabens laivu

Balandžio 26 dieną olimpinė ugnis bus perduota 2024-ųjų Paryžiaus olimpinių žaidynių organizatoriams per ceremoniją marmuriniame Panathinaiko  stadione, kuriame 1896 metais vyko pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės.

Į ceremoniją pakviesta 89-erių graikų dainininkė Nana Muskuri (Nana Mouskouri), kurios dainų klausėsi visas pasaulis.

Balandžio 27-ąją didingas XIX amžiaus trijų stiebų laivas „Belem“ pradės gabenti ugnį. Laivas buvo nuleistas į vandenį praėjus vos kelioms savaitėms po 1896-ųjų Atėnų žaidynių.

Prancūzijos istoriniu monumentu laikomas „Belem“ beveik du dešimtmečius vykdė prekybines keliones į Braziliją, Gajaną ir Karibų jūros regioną.

Tikimasi, kad laivas į Marselį atplauks gegužės 8 dieną.

Tuomet 10 tūkst. deglų nešėjų gabens ugnį per 64 Prancūzijos teritorijas.

Per 12 tūkst. km kelionę per žemyninę Prancūziją ir Prancūzijos užjūrio teritorijas Karibų jūros regione, Indijos vandenyne ir Ramiajame vandenyne deglas pabuvos 400 miestų ir dešimtyse turistų lankomų vietų.

Liepos 26 dieną jis taps Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos prie Senos upės pagrindiniu akcentu. Olimpiados atidarymo ceremonija pirmą kartą vyks ne pagrindiniame žaidynių stadione.

Ispanijos sąjungos auštant telkė ūkininkus, reikalaudamos sąžiningų produkcijos kainų ir konkurencijos su ne Europos Sąjungos (ES) importuotojais, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai.

„Turime protestuoti Madride, nes ten yra visi žmonės, – sakė ūkininkas Jose Angelis Lopezas, kuris atvyko iš Pankorbo, esančio už daugiau kaip 300 km į šiaurę nuo Madrido. – Turime šiek tiek viską sujaukti.“

Ispanijos ūkininkai ir gyvulių augintojai protestuoja nuo vasario 1 d., siekdami užtikrinti, kad produkcijos kainos padengtų jų gamybos išlaidas, o importui iš už ES ribų būtų taikomos tokios pat taisyklės, kaip ir jiems, visuomeninei televizijai TVE pareiškė sąjungų atstovas Luisas Cortesas.

Ispanijos kairiojo sparno vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė apie daugybę priemonių, tačiau, pasak L. Corteso, jų nepakanka, kad būtų galima išspręsti kilusias problemas.

Europos judėjimas

Ispanijos ūkininkai yra platesnio judėjimo, kurio metu Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje, Graikijoje ir kitose šalyse buvo užblokuoti keliai, dalis.

Trečiadienį Prancūzijos ūkininkai išpylė produkciją ir organizavo kelių blokadas. Jie nustatė de facto terminą, iki kurio pabaigos vyriausybė turi patenkinti jų reikalavimus, kadangi numatoma tęsti didesnio masto protestus.

Prancūzijos ministrui pirmininkui Gabrieliui Attaliui kol kas nepavyko nuraminti ūkininkų, kurie šioje šalyje, kaip ir kitur, skundžiasi žemomis pajamomis, griežtomis aplinkosaugos taisyklėmis ir konkuravimu su pigesniu importu iš už ES ribų.

Tačiau žemės ūkio sąjungos praėjusį mėnesį sustabdė paralyžiuojančius nacionalinio masto protestus, nes buvo duota pažadų imtis reformų.

Tuo metu Graikijoje tūkstančiai ūkininkų mainais į protesto akcijų nutraukimą reikalavo finansinės paramos. Tačiau vyriausybė savo ruožtu nurodė, kad tam nebeturi pinigų.

Graikų premjeras Kyriakos Mitsotakis sakė, kad demonstracija bus naudinga siekiant įtikinti ES pakeisti savo žemės ūkio politiką.

„Tai ir man yra svertas, kai vykstu į Briuselį derėtis“, – pirmadienį stočiai „Star TV“ pareiškė jis.

O Varšuvos ir Kyjivo santykiai toliau prastėja, nes Lenkijos policija trečiadienį pranešė, kad atlieka tyrimą dėl ūkininkų proteste prieš kaimyninės Ukrainos sukuriamą nesąžiningą konkurenciją pastebėto proputiniško plakato.

Ūkininkai Lenkijos pietuose išskleidė plakatą su užrašu „Putinai, susitvarkyk su Ukraina, Briuseliu ir mūsų valdančiaisiais“. Negana to, ant vieno traktoriaus buvo pritvirtinta SSRS vėliava.

Lenkija trečiadienį pareiškė, kad tai „galimai“ buvo Rusijos įtakos rezultatas.

Europos Komisija (EK) pastarosiomis savaitėmis padarė įvairių nuolaidų, kai prieš tai ūkininkai iš visos Europos dėl savo problemų apkaltino Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir ES žaliojo kurso strategiją.

Sprendimas priimtas nepaisant įtakingos Ortodoksų bažnyčios nepritarimo.

Įstatymui įsigaliojus Graikija taps 37-ąją šalimi pasaulyje ir pirmąja ortodoksiška valstybe, leidžiančia įsivaikinti tos pačios lyties asmenų poroms.

Už įstatymo projektą balsavo 176 parlamentarai, taip pat ir iš premjero Kiriako Micotakio (Kyriakos Mitsotakis) partijos „Naujoji demokratija“. Po dvi dienas trukusių debatų surengtame balsavime dalyvavo 245 parlamento nariai.

„Tai svarbus etapas žmogaus teisėms, atspindintis šiandienos Graikiją – progresyvią ir demokratinę šalį, uoliai įsipareigojusią Europos vertybėms“, – socialiniame tinkle „X“ parašė K. Micotakis.

Paskelbus balsavimo rezultatą, dešimtys žmonių priešais parlamento pastatą Atėnų centre džiūgavo ir mojavo vaivorykštės spalvų vėliavomis.

Šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad užpuolikas įsiveržė į laivybos bendrovei „European Product Carriers“ priklausantį pastatą Glifade, nušovė du vyrus ir moterį, ir užsibarikadavo viduje.

Graikijos žiniasklaida pranešė, kad šaulys buvo iš darbo atleistas bendrovės darbuotojas egiptietis. Pranešimuose sakoma, kad vyras buvo rastas negyvas pastato rūsyje.

Policijos šaltinis AFP sakė, kad, preliminariais duomenimis, tai buvo savižudybė.

Kiek anksčiau policija pranešė, kad pareigūnai įsiveržė į pastatą ir evakavo dvi moteris, kurias šaulys buvo užrakinęs tualete.

Netoliese esantys keliai buvo uždaryti, o pastatą apsupo gausios policijos pajėgos.

„European Product Carriers“ buvo įkurta 1979 metais ir, kaip nurodoma jos interneto svetainėje, turi vidutiniškai 35 laivus, įskaitant naftos tanklaivius.

Daugelis Graikijos ir užsienio laivybos bendrovių turi patalpas Glifade – pajūrio kurorte į pietus nuo Atėnų – ir Pirėjuje, svarbiame uoste netoli sostinės.

Policijos duomenimis, į stačiatikių religinių grupių kvietimą atsiliepė apie 4 tūkst. žmonių. Jie susirinko centrinėje Sintagmos aikštėje, mojuodami Graikijos vėliavomis, nešini kryžiais ir plakatais, prieštaraujančiais tos pačios lyties asmenų tėvystei.

„Šalin rankas nuo vaikų“, – skandavo minia, kurioje buvo keletas kunigų ir kraštutinių dešiniųjų partijos „Niki“ lyderis Dimitris Nacijus (Dimitris Natsiosas).

57-erių Grigorijus Grikorakis (Grigorios Grigorakis) iš Florinos, esančios šiaurės Graikijoje, atėjo laikydamas rankose Mergelės Marijos ikoną.

Jis teigė, kad reforma „prieštarauja normalioms šeimoms“.

„Kristus ir Evangelija sako, kad šeima yra vyras, moteris ir vaikai“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Graikijos stačiatikių bažnyčia, kuri palaiko glaudžius ryšius su daugeliu vyriausybės parlamentarų, pareiškė, kad visiškai nepritaria reformai, teigdama, kad ji pasmerkia vaikus augti „sumaišties aplinkoje“.

Protestuotoja Efrosini, pensininkė iš Atėnų, teigė, kad tos pačios lyties poros jau turi teises pagal 2015 metais priimtą civilinės sąjungos reformą.

Net už įstatymo projektą asmeniškai pasisakantis ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis) pabrėžė, kad pakeitimai būtų naudingi tik „keliems vaikams ir poroms“.

Dėl šio įstatymo projekto gali susiskaldyti K. Micotakio konservatyvioji „Naujosios demokratijos“ partija – tikėtina, kad dešimtys iš 158 partijos įstatymų leidėjų jam nepritars arba susilaikys.

Tačiau tikėtina, kad jis bus priimtas remiant pagrindinei opozicinei partijai „Syriza“, kurios lyderis Stefanas Kaselakis (Stefanos Kasselakis) yra gėjus, socialistų partijai PASOK ir kitoms mažesnėms partijoms.

Tos pačios lyties porų atveju globėjo teisės šiuo metu suteikiamos tik biologiniam vaiko tėvui ar motinai, todėl jų partneriai lieka teisinėje nežinioje.

K. Micotakis teigė, kad surogatinė motinystė ir toliau bus draudžiama tos pačios lyties poroms.

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad dauguma graikų pritaria tos pačios lyties asmenų santuokoms, tačiau nepritaria surogatinei motinystei.

Parlamentas teigė, kad antradienį priimtoje rezoliucijoje pažymima priešiška aplinka žiniasklaidos ir žurnalistų atžvilgiu, šnipinėjimo programinės įrangos naudojimas, korupcija ir policijos jėgos naudojimas. Priduriama, kad Europos Komisija turėtų atitinkamai įvertinti būsimą bloko lėšų skyrimą.

„Graikija yra šmeižiama, – žurnalistams sakė vyriausybės atstovas Pavlas Marinakis (Pavlos Marinakis). – Siekiama sumažinti pastarųjų metų Graikijos sėkmės prestižą.“

Rezoliucijoje išreiškiamas didelis susirūpinimas dėl, kaip teigiama, labai didelių grėsmių demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms šalyje.

P. Marinakis pavadino šį žingsnį politine gudrybe, nukreipta prieš centro dešiniųjų daugiatautę Europos liaudies partiją prieš birželį vyksiančius EP rinkimus.

Rezoliucijoje teigiama, kad žurnalistai Graikijoje susiduria su fiziniais grasinimais ir žodinėmis atakomis, įskaitant aukšto rango politikų išpuolius, ir piktnaudžiavimo bylomis.

Joje nurodoma, kad trūksta pažangos tiriant 2021-ųjų balandį įvykdytą Graikijos kriminalinės žurnalistikos atstovo Giorgo Karaivazo (Giorgos Karaivazo) nužudymą.

Lapkritį žiniasklaidos priežiūros organizacija „Reporteriai be sienų“ pareiškė, kad Graikija veiksmingai sabotuoja tyrimą dėl telefoninių pokalbių pasiklausymo skandalo, į kurį įsitraukė paties ministro pirmininko biuras.

„Tyrimas visiškai sustojo, o Graikijos institucijos, atrodo, yra pasiryžusios neleisti jam progresuoti“, – sakoma pranešime.

2022 metais paaiškėjo, kad daug ministrų ir kitų pareigūnų buvo stebimi valstybinės žvalgybos, kurią prižiūri premjero biuras.

Lapkritį žiniasklaida, įskaitant Prancūzijos internetinį laikraštį „Mediapart“, Vokietijos žurnalą „Der Spiegel“ ir Graikijos interneto svetainę „Reporters United“, pranešė, kad prieš mažiausiai 11 žmonių, įskaitant valstybinės žvalgybos agentūros EYP prokurorą ir Graikijos policijos vadovą, taip pat buvo nukreipta kenkėjiška programa „Predator“.

EP rezoliucijoje taip pat atkreiptas dėmesys į pernelyg dažną policijos pareigūnų jėgos naudojimą, nurodant, kad vėliau sekantys tyrimai ir teismo sprendimai yra nepakankamai kokybiški, įtariamą korupciją, teismo procesų trukmę ir galimus interesų konfliktus, įskaitant organizuoto nusikalstamumo infiltravimąsi į policijos gretas.

Europarlamentarai teigė įtariantys politinio nešališkumo trūkumą atliekant parlamentinį tyrimą dėl 2023-iųjų vasarį įvykusios didžiausios visų laikų traukinio katastrofos Graikijoje, per kurią žuvo 57 žmonės.

Jų teigimu, buvo netinkamai elgiamasi su migrantais, sistemingai persekiojami žmogaus teisių gynėjai.

Ūkininkai protestuoja prieš trąšų branginimą bei aukštas žemės ūkio dyzelino kainas. Paramos Salonikuose jie sulaukė iš daugybės žvejų, kurie savo kateriais priplaukė prie pat miesto pakrantės promenados. Jie taip pat yra paveikti didelių degalų kainų. Ateinančiomis dienomis prie protesto ketina prisijungti ir šalies bitininkai.

Be to, ūkininkai kritikuoja vyriausybę dėl per mažų kompensacijų už smarkias gamtos stichijas praėjusiais metais. Dalis jų esą net nebuvo išmokėta. 2023 m. dalyje Graikijos būta smarkių gaisrų ir potvynių, kurie daug kur sunaikino dirbamą žemę ir derlių.

Tai naujausia ataka po virtinės Jemeno husių sukilėlių išpuolių Raudonojoje jūroje.

Britanijos laivybos rizikos bendrovės „Ambrey“ duomenimis, Raudonosios jūros pietinėje dalyje į su Maltos vėliava plaukiojantį ir Graikijai priklausantį balkerį buvo paleista raketa.

Laivas, kuris lankėsi Izraelyje nuo karo Gazos Ruože pradžios ir plaukė link Sueco kanalo, po incidento pakeitė kursą ir grįžo į uostą, sakė „Ambrey“.

JAV pajėgos sekmadienį numušė sparnuotąją raketą, paleistą iš Jemeno husių sukilėlių kontroliuojamų teritorijų į regione esantį Vašingtono eskadrinį minininką, o pirmadienį į JAV priklausantį krovininį laivą Omano įlankoje pataikė kita sukilėlių raketa.

Po kelias savaites trukusių Irano remiamų husių sukilėlių išpuolių prieš prekybinius laivus Raudonojoje jūroje, dėl kurių laivybos įmonės sustabdė eismą, penktadienį surengti JAV ir Jungtinės Karalystės oro antskrydžiai smogė taikiniams sukilėlių kontroliuojamame Jemene.

Husiai taikėsi į, jų manymu, su Izraeliu susijusius laivus, tačiau po penktadienio smūgių pareiškė, kad po koalicijos smūgių JAV ir Jungtinės Karalystės interesai yra jų teisėti taikiniai.

Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų tarnyba (UKMTO), kuriai vadovauja britų karinis jūrų laivynas, taip pat pranešė apie incidentą rajone į šiaurės vakarus nuo Salifo Jemene, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos.

Dėl šio incidento vyriausybė dviem mėnesiams uždraudė žiūrovams lankytis varžybose.

Gruodžio 7 dieną per tinklinio varžybas tarp „Olympiacos“ ir „Panathinaikos“ komandų, vykusias prie Atėnų stadiono, 31-erių vyrui į koją pataikė signalinė raketa. Šios komandos priklauso to paties pavadinimo futbolo klubams.

Gydytojai, bandydami išgelbėti vyro gyvybę, amputavo jam koją, tačiau jį gydanti Atėnų ligoninė vėliau pranešė, kad jis nuo patirtų sužalojimų mirė.

Dėl šio incidento sulaikytas 18-metis.

Vyriausybė nurodė, kad visos Graikijos superlygos futbolo varžybos privalo būti žaidžiamos už uždarų durų bent iki vasario 12 dienos.

Graikijos pareigūnai, siekdami kovoti su sirgalių smurtu, taip pat planuoja visuose stadionuose įrengti didelės raiškos kameras ir elektronines įėjimo sistemas, kad būtų galima patikrinti sirgalių tapatybę.