„Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja, kad sekmadienio vakare – pirmadienio rytą Vilniaus apskrityje galimas plikledis“, – rašoma „Grindos“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

„Vakarėjant pradėsime prevencinius barstymus, kurie leis apsaugoti važiuojamąją dalį nuo staigaus ledo susidarymo“, – informuoja kelininkai.

Primenama, kad esant plikledžiui eismo sąlygos gali sparčiai keistis, todėl vairuotojai raginami būti atidūs ir rinktis saugų greitį. Taip pat rekomenduojama atkreipti dėmesį į miškingose vietovėse ar netoli vandens telkinių esančias gatvių dangas – dėl plikledžio tokios gatvės gali tapti itin slidžios.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, naktį daug kur vyraus nedideli krituliai, vietomis numatomas plikledis. Vėjas – vakarinių krypčių, pereinantis į šiaurinių, 7–12 m/s, pajūryje gūsiai 15 m/s. Temperatūra sieks nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

Vilnietei Ievai, atrodo, įprastas rytas prasidėjo neįprastai. „Darau tualeto duris, ten – nežmoniška čiurkšlė  iš vamzdžio bėga, aš nuo galvos iki kojų šlapia, visur vanduo, tualete kaupiasi, atrodo, viską plauna“, – prisiminė nemalonią situaciją Ieva Miškinytė-Kavaliauskė.

Trūko lanksti žarnelė, vanduo liejosi nevaldomai, todėl Ieva čiupo, kas pakliuvo po ranka. „Kibirais, rankšluosčiais viską išklojome, nes vandens buvo siaubingai daug.“

Supratusi, kad vandens sustabdyti nepavyks, Ieva skambino namo administratoriui, kvietė avarinę tarnybą, tačiau ši atvyko ne iš karto.

„20 minučių, puse valandos – niekas neatvažiuoja. Galvoju, reikia vėl tai avarinei skambinti. Tai aš vėliau „Grindai“ skambinau dešimt kartų. Na, dešimt kartų gal ir su „Rasų valda“, bet iš viso dešimt skambučių buvo padaryta per kelias valandas“, – tikino Ieva.

Kibirais, rankšluosčiais viską išklojome, nes vandens buvo siaubingai daug.

„Grinda“ sako, kad iškvietimo skubumą nustato skambutį priimantis operatorius, o registruojant įvykį atsižvelgiama į kelis kriterijus.

„Jeigu žmonės kalba ramiai, neįsiaudrinę ir indikacijos yra, kad viskas yra paprasta ir kontroliuojama, tai natūralu, kad skubumo gairė nebūna uždėta. Arba jeigu patys gyventojai nepasako, kad problema yra didelė, besitęsianti ar galinti kelti didesnį pavojų“, – aiškino „Grindos“ atstovas Egidijus Steponavičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tačiau gyventoja teigia, kad avarinė tarnyba reagavo per lėtai, nes pagalbos sulaukta tik po dviejų valandų.

„Kokia kita situacija gali būti labiau avarinė negu nevaldomai bėgantis vanduo? Ir svarbiausia, to vandens neįmanoma užsukti bute, jį reikia centriniame mazge užsukti rūsyje“, – retoriškai klausė nusivylusi tarnybų darbu vilnietė.

Pasak namo administratoriaus, savaitgaliais ir švenčių dienomis iškviesti avarinę tarnybą ne taip paprasta, mat kai kurie pagalbos prašymai būna ne tokie skubūs, kaip juos apibūdina gyventojai.

„Na, žmonės ten dėl bet ko skambina. Ar blogai šyla radiatorius, ar per maža temperatūra. Tai šeštadienį, žinot, kaip sakyti, nereikėtų dėl tokių smulkmenų skambinti į avarinę tarnybą. Nes po tokių gaunasi, kad jie važinėja be reikalo“, – apie gyventojų skambučius pasakojo „Rasų valdos“ direktorius Sigitas Banionis.

Jeigu žmonės kalba ramiai, neįsiaudrinę ir indikacijos yra, kad viskas yra paprasta ir kontroliuojama, tai natūralu, kad skubumo gairė nebūna uždėta.

O nukentėjusieji klausia, ką daryti tiems, kuriems pagalbos reikia tuojau pat?

„Rasų valda“ sako, kad šiuo atveju viską atliko teisingai – užregistruotas skubus įvykis, o tarnybai atvykus, gedimas pašalintas per mažiau nei pusvalandį.

„Aš matau, kaip sakyti, iš gyventojų gal tokį gudravimą, nes pas mus viskas yra registruojama, tiek pas mus skambučių centre, tiek „Grindoje“ viskas yra registruojama. Ir dabar čia bandoma suversti į tai, kad avarinė tarnyba tris valandas neatvažiavo. Tikrai taip nėra. Ji atvyko 12.34 val. ir išvyko 12.57 val. Ir yra gyventojos parašas ant akto. O mūsų skambučių centras užregistravęs 10.41 val. Tai jokių čia trijų valandų nėra. Yra čia ne pilnos dvi valandos“, – įsitikinęs „Rasų valdos“ direktorius.

O gyventoja tikina, kad dėl tokio ilgo laukimo sugadinti ne tik jų, bet ir kaimynų butai.

„Nuostoliai tikrai dideli, dėl to, kad ir sienos sugadintos, ir parketas sugadintas. Mes ketvirtame aukšte gyvename, tai ir trečias aukštas užlietas, ir antras aukštas užlietas“, – nuostolius vardijo Ieva.

Pasak nukentėjusiosios, nuostolių buvo galima išvengti. „Tiesiog papildomi rūpesčiai, kurių, galvoju, buvo galima išvengti. Tiesiog jeigu reaguotų greičiau avarinės tarnybos“, – įsitikinusi gyventoja.

Ištikus avarinei situacijai, gyventojai gali kreiptis į namo administratorių arba tiesiog skambinti avarinei tarnybai.

Bendru šalių sutarimu jis iš pareigų pasitrauks nuo rugsėjo 25 dienos. Nuo 2022-ųjų sausio įmonei vadovavęs A. Griškevičius karjerą tęs už organizacijos ribų, pranešė įmonė.

„Keičiantis vadovui įmonės ambicijos nesikeis – „Grinda“ ir toliau bus atsakinga už reikšmingus projektus, jų priežiūrą ir pokyčius Vilniaus mieste“, – pranešime sakė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

Įmonei laikinai vadovaus Technikos departamento vadovas Dalius Kuliešius.

„Pastaraisiais metais atlikti paplūdimių infrastruktūros gerinimo darbai paskatino vilniečius iš naujo atrasti viešuosius paplūdimius. Juk paplūdimiai – tai ne tik smėlis, vanduo ir gelbėtojai, maloniam ir komfortiškam poilsiui reikia sutvarkytos ir prižiūrimos aplinkos, iškylų stalų, sporto aikštelių“, – pranešime cituojamas „Grindos“ vadovas A. Griškevičius.

Jis pažymi, kad paplūdimiuose įrengtose sporto ir poilsio zonose vilniečiai iki pat vėlyvo rudens žaidžia krepšinį ar tinklinį, naudojasi treniruokliais, iškylauja grilio zonose, žvejoja ar net maudosi, todėl paplūdimių teritorijos tvarkomos ištisus metus.

Maudymosi sezonas visoje Lietuvoje prasideda birželio 1 dieną ir tęsiasi iki rugsėjo 15 dienos.

„J. Jasinskio gatvė yra viena svarbesnių transporto jungčių centrinėje sostinės dalyje, tad čia vykdomi remonto darbai gali daryti įtakos eismo srautams visame mieste“, – feisbuko paskyroje pranešė bendrovė.

Šiuo metu remontuojame kelias J. Jasinskio g. atkarpas:

* Užvažiavimas nuo A. Goštauto g.

* Užvažiavimas nuo Geležinio Vilko g. (už tunelio).

„Dėl tunelyje vyraujančio didelio greičio ir tunelio sienos ribojamo matomumo pastarojo užvažiavimo remontas vairuotojams gali tapti nemaloniu netikėtumu.  Numatomi greičio ribojimai ir eismo nukreipimas viena juosta – būkite atidūs, stebėkite kelio ženklus, laikykitės darbus vykdančių darbuotojų nurodymų. Numatoma darbų pabaiga – rugsėjo 24 d.“, – paragino „Grinda“.

Sekmadienio naktį Vilniaus gatves tvarkanti ir prižiūrinti „Grinda“ užfiksavo, kaip BMW automobilis bandė driftinti ant naujai iškloto asfalto. Tokie bandymai pasibaigė naujos dangos apgadinimu, ant kurios liko padangų žymės.

Visa tai primena situacija, kai kas nors matydamas tik šviežiai išbetonuotą paviršių nori palikti savo kojos ar rankos atspaudą, įsiamžinti tokiu būdų, ką ir padarė šio automobilio vairuotojas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Grinda“ savo socialiniuose tinkluose prie naktinio BMW pasilinksminimo vaizdo įrašo ironiškai klausė Lietuvos policijos: „Davė Dievas pinigų, bet pagailėjo proto.... Ką su tokiu daryti, Lietuvos policija?“

„Buvo dideli vėjo šuorai, jie nuplėšė lapus ir tie lapai užkimšo lietaus nuotėkų surinkimo groteles. Mūsų ekipažai nuvažiuoja ir kai kur neranda balos, nes vanduo vis tiek prasisunkia, lietus buvo trumpas ir momentinis, nors buvo staigus ir gausus“, – BNS sakė „Grindos“ atstovas Egidijus Steponavičius.

Buvo pranešta apie sostinėje užlietas Subačiaus, Architektų, Antakalnio, Švitrigailos, K. Kalinausko gatves.

Taip pat buvo gauti keturi pranešimai apie ant automobilių nukritusius medžius ir jų šakas – šie įvykiai registruoti Savanorių prospekte, Antakalnio, Kalvarijų ir Pergalės gatvėse.

Vilniaus Antakalnio seniūnija pranešė, kad liūties neatlaikė seniausia Vilniaus liepa – senoji Sapiegų parko liepa, jos amžius buvo apie 300-350 metų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė BNS sakė, kad 10.51 val., buvo gautas pranešimas, kad Vilniaus rajone, Didžiosios Riešės kaime, Molėtų ir Miglos gatvių sankryžoje medis nuvirto ant važiuojamosios kelio dalies.

Atvykus ugniagesiams, medis buvo užtvėręs abi kelio juostas. Ugniagesiai medį supjaustė ir patraukė į šalikelę.

„Atvykus ugniagesiams, medis buvo užtvėręs abi kelio juostas. Ugniagesiai medį supjaustė ir patraukė į šalikelę“, – BNS sakė E. Zdanevičienė.

Antradienio paryčiais per liūtį per paskirstymo kameros dangtį prasiveržęs vandens srautas paplovė dirbtinai suformuotą Šeškinės-Ozo paviršinių nuotekų valyklos šlaitą.

Preliminariais vertinimais, išplauta apie 1,5 kubinio metrų grunto. Šiuo metu išplovą tvarko „Grindos“ darbuotojai. Pasak „Grindos“, šlaito išplova neturėjo jokių padarinių valyklos ir kaupyklos funkcionavimui.

„Pagrindiniai inžineriniai statiniai – naujai įrengtas lietaus nuotekų surinkimo vamzdynas, srautų atskyrimo ir paskirstymo mazgai, pati valykla ir išvalyto vandens kaupykla – atliko numatytas funkcijas: liūtis nepadarė jokios įtakos transporto srautams, Geležinio Vilko gatvė po Konstitucijos žiedu ir ties sankryža su Žalgirio gatve nebuvo užtvindyta“, – feisbuke skelbia įmonė.

Pasak „Grindos“, bus siekiama nustatyti pasikartojančių išplovimų priežastis, įmonė planuoja atlikti pakartotinę projektavimo-inžinerinių sprendinių ekspertizę. Kaip teigiama pranešime, šiuo metu labiausiai tikėtina versija, kad į valymo įrenginius nukreipiamas pernelyg didelis momentinis vandens srautas – jį dirbtinai apribojus, būtų optimizuotas paskirstymo kamerų ir valyklos darbas.

Sinoptikai lietų prognozuoja ir artimiausiomis dienomis.

Kauno.diena.lt susisiekė su meteorologu Gyčiu Valaika, kuris dėl nelaimių, įvykusių antradienį Vilniuje, nėra linkęs kaltinti tik lietaus.

Jis sakė, jog daugiausiai šįryt prilijo Šalčininkuose, Pagėgiuose, Tauragėje ir  Vilniuje. Vilnius išties pateko tarp tų keturių vietovių, kuriose antradienį iškrito daugiausiai kritulių. Pasak meteorologo, per keletą valandų iškrito apie penktadalis mėnesio normos kritulių. Sinoptiko vertinimu, tai – gana daug.

„Tenka bendrauti su „Grinda“, jei teisingai suprantu, tai, kas įvyko Vilniuje – ne tik dėl kritulių. Tai labiau susiję su inžinieriniais dalykais.

Stichinio lietaus nebuvo, bet buvo už stichinį lietų silpnesnis – pavojingas lietus. Tai – visai kita kategorija. Ilgą laiką buvo sausa, po to iškrito pakankamai didelis kiekis kritulių. Kai būna labai sausa, daug vandens teka paviršiumi ir išgraužia griovius, paplaunami pamatai ar pan. Taigi, problema – ne tik kritulių kiekis“, –situaciją įvertino G. Valaika

Anot „Grindos“ pateikiamos statistikos, nuo birželio 1 iki rugsėjo 15 dienos Vilniaus viešuosiuose paplūdimiuose išgelbėta 11 skęstančiųjų, iš jų du vaikai, pirmoji medicininė pagalba suteikta 104 kartus, iš jų vaikams – 41 kartą, neatsargiems poilsiautojams 15 kartų teko kviesti greitosios medicininės pagalbos profesionalus.

„Didesnį nei pastarųjų dviejų metų gelbėjamų žmonių skaičių šiemet lėmė gerokai išaugę poilsiautojų srautai Vilniaus viešuosiuose paplūdimiuose.  Tam, žinoma, daugiausia įtakos turėjo karšti vasaros orai ir palankesnė epidemiologinė situacija“, – BNS nurodė „Grinda“  atstovė Vaida Daiginaitė.

Tuo tarpu 2021 metais išgelbėti šeši skęstantys, 2020 – keturi.

2021-aisiais 38 asmenims buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, 2020 metais – 57. Taip pat greitąją medicininę pagalbą 2021 metais reikėjo kviesti šešis kartus, 2020 – du kartus.

„Beveik visą vasarą, ypač nuo rugpjūčio vidurio, paplūdimiai buvo sausakimši. Nors ne kartą teko tiesiog išplėšti žmogų iš mirties nagų ir netrūko nei įtampos, nei streso, nei jaudulio, rezultatai džiugina“, – „Grinda“ pranešime cituojamas gelbėtojas-naras Rolandas Kilius.  

2022-aisiais Vilniuje buvo įrengti du nauji paplūdimiai: Grigiškėse – Vokės upės vingyje, o lankytojams su augintiniais pritaikyta Vingio parko maudykla Neryje.

Balsio (Žaliųjų ežerų) ir Žirmūnų paplūdimiams buvo suteiktas Mėlynosios vėliavos įvertinimas.

Pasak pranešimo, visame pasaulyje vertinamas kokybės ženklas – Mėlynoji vėliava – suteikiama vienai vasarai paplūdimiams, atitinkantiems tarptautinius aplinkosaugos, vandens kokybės, saugumo ir prieinamumo kriterijus.

Mėlynąją vėliavą turinčių paplūdimių būklė vertinama ir vasaros metu. Dažniausiai tai atlieka nacionalinės tarybos atstovai, tačiau vertinti gali ir atvykę tarptautiniai ekspertai. Paplūdimiui neatitikus kriterijų, vėliava gali būti nuleidžiama laikinai arba jos netenkama visam sezonui.

Mėlynoji vėliava plevėsuoja daugiau kaip 4000 paplūdimių 50-yje pasaulio šalių. Lietuva šioje programoje pradėjo dalyvauti 2001 metais.

„Šią vasarą Vilniaus viešuosiuose paplūdimiuose, kuriuose plevėsavo Mėlynoji vėliava, kokybės auditą atliko tarptautiniai Mėlynosios vėliavos organizacijos vertintojai. Mūsų prižiūrimų paplūdimių ir maudyklų švaros kriterijai įvertinti aukščiausiais balais“, – teigė „Grinda“ direktorius Andrius Griškevičius.