Apeliacinis teismas ketvirtadienį atmetė H. Daktaro skundą dėl spalį priimtos Kauno apygardos teismo nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam H. Daktarui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.

Nuteistasis ir jo jo advokatas skunde Apeliaciniam teismui pažymėjo, jog Kauno apygardos teismas, teigiamus elgesio pokyčius įvardindamas kaip formalias aplinkybes, visiškai demotyvavo nuteistąjį, ypač šiuo atveju, kuomet bausmės vykdymo vietos įstaigos teikimas nebuvo patenkintas jau ketvirtą kartą.

„Jei 23 paskatinimų nuo ankstesnio teikimo išnagrinėjimo teismui atrodo per mažai, teismas turėtų nurodyti, jog, pavyzdžiui, pakankamas paskatinimų kiekis turėtų būti 30 ar panašiai, jei dalyvavimas pozityviojo užimtumo priemonėse teismui atrodo nepakankamas, turėtų būti nurodytas konkretus skaičius tokių pozityviojo užimtumo priemonių, kurių pakaktų bausmės švelninimui“, – rašoma H. Daktaro ir jo advokato Vytauto Sirvydžio skunde.

Apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija konstatavo, jog Kauno apygardos teismo sprendimas nekeisti 65 metų nuteistajam H. Daktarui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės terminuota laisvės atėmimo bausme yra teisėtas ir pagrįstas.

„Kaip konstatuota teismo nuosprendyje, H. D. yra labai pavojingas visuomenei, jo nusikalstamų polinkių pakeisti įprasta kriminaline bausme neįmanoma. Nuteistasis nuo pilnametystės nesilaikė įstatymų, nerodė noro keistis, skiriamos bausmės jokios įtakos H. D. nedarė, o šio asmens paskutiniai įvykdyti nusikaltimai buvo itin sunkūs ir pavojingi, kuriais buvo pažeistos pačios svarbiausios, labiausiai visuomenei rūpimos ir saugomos vertybės, nuteistojo sukurtas nusikalstamas susivienijimas ir šio susivienijimo narių daromi nusikaltimai ilgą laiką baugino visuomenę. Todėl tik ilgalaikiai ir esminiai nuteistojo elgesio ir jo nuostatų pokyčiai, savo neteisėto elgesio suvokimas ir gailėjimasis dėl jo gali leisti spręsti apie ženklų nuteistojo pasikeitimą, tokį jo pavojingumo sumažėjimą, kuris galėtų lemti H. D. paskirtos bausmės pakeitimą“, – rašoma teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio priimtoje nutartyje.

Jo nusikalstamų polinkių pakeisti įprasta kriminaline bausme neįmanoma.

Jie sako, kad nuteistojo elgesys vis dar negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas (pakankamai neseniai, 2021 metų vasarą, jam skirta nuobauda už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą), be to, jo vertybinės nuostatos ir požiūris į padarytus labai sunkius nusikaltimus nėra pasikeitę taip, jog leistų konstatuoti jo nepavojingumą visuomenei.

„Pagrindo keisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelnesne, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra“, – galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje konstatavo Apeliacinio teismo teisėjai.

Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę H. Daktarui 2013 metais skyrė Klaipėdos apygardos teismas, 2015 metų birželio 30 dieną ją patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas.

Jis pripažintas kaltu dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui, kurio nariai 1993–2000 metais naudojo ir planavo naudoti sprogmenis bei ginklus įvairiuose nusikaltimuose – nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose.

H. Daktaro įkalinimo pradžia laikomi 2009 metai, tačiau į bausmę įskaičiuojamas ir pagal ankstesnius – Vilniaus apygardos teismo 1997 metų vasario ir 2006 metų gruodžio – nuosprendžius už grotų praleistas laikas.

2008 metų gruodį teismas buvo leidęs H. Daktarą suimti, tačiau jis pasislėpė ir tik kitų metų rudenį buvo sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto.

Pagal 2019-ųjų pavasarį Seimo priimtas įstatymo pataisas, iki gyvos galvos nuteistas žmogus po 20 metų įkalinimo gali prašyti teismo peržiūrėti bausmę. Įvertinęs nuteistojo elgesį, teismas gali nustatyti terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dešimties metų.

Šios pataisos priimtos įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Strasbūro teismas 2017 metais konstatavo, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę.

Jei teismas nusprendžia įkalinimo įstaigos teikimo netenkinti, pakartotinai dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo galima kreiptis praėjus vieneriems metams. 

Kaip nurodoma Kauno apygardos teismo pranešime spaudai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad H. Daktaras yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį (daugiau nei 20 metų), tačiau vien ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę.

„Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistojo elgesyje stebimi teigiami pokyčiai – palaiko artimus ir teigiamus socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir įvairiose programose, skatintas 22 kartus, įgijęs dailidės ir autokaro vairuotojo kvalifikacijas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Tačiau vien tik šios formalios aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę“, – dėstoma teismo pranešime.

Teismo teigimu, pakartotinai įvertinus visumą aplinkybių, darytina išvada, jog vis dėlto nėra galimybės tenkinti teikimą ir pakeisti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Tačiau vien tik šios formalios aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę.

„Teisėjų kolegija, įvertinusi visus papildomai pateiktus duomenis, pažymas bei charakteristikas neturi realaus pagrindo daryti išvadai, kad nuteistojo stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tiek žymi, jog leistų neabejotinai teigti, kad H. Daktaras laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atveju, ją atlikęs ir išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals bei nekels grėsmės visuomenei“, – teigiama teismo pranešime.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.

Paskutinį kartą H. Daktaro skundą, nuteistajam siekiant terminuotos laisvės atėmimo bausmės, pernai rudenį atmetė Apeliacinis teismas. Tąkart nuteistasis apskundė jam nepalankų Kauno apygardos teismo sprendimą.

Kaunietis H. Daktaras Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme už organizuotą ginkluotą susivienijimą sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams vykdyti.

Kartu su juo buvo nuteisti dar keliolika organizuoto nusikalstamo susivienijimo dalyvių. Galutinis nuosprendis H. Daktaro byloje buvo paskelbtas 2016 m. balandį, kai Aukščiausiasis Teismas atmetė H. Daktaro kasacinį skundą.

Nuteistasis prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimą ir grąžinti skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti teisingą sprendimą – išleisti jį su konvojumi aplankyti, atsisveikinti su velioniu, jeigu tokia situacija įvyktų.

„(...) pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė atsakydama į pareiškėjo prašyme iškeltą klausimą dėl galimybės išvykti atsisveikinti su mirusiu artimuoju, aiškiai ir teisingai nurodė teisinį reguliavimą bei paaiškino pareiškėjui, kad jam, atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, trumpalaikė išvyka už pataisos įstaigos ribų negali būti suteikta“, – rašoma pranešime.

Pasak teismo, nustačius, kad pareiškėjui buvo atsakyta į jo prašymą, jam pateikta teisinga informacija apie teisės aktus, konstatuotina, jog pareiškėjo ginčijami atsakymai-raštai nepažeidė jokių pareiškėjo teisių, nes raštais nebuvo atsisakyta išleisti pareiškėją į konkretaus mirusio artimojo giminaičio laidotuves ar su juo atsisveikinti prie karsto.

LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo.

Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę H. Daktarui 2013 metais skyrė Klaipėdos apygardos teismas. Jis pripažino H. Daktarą kaltu dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui, kurio nariai 1993-2000 metais naudojo ir planavo naudoti sprogmenis bei ginklus įvairiuose nusikaltimuose – nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose.

Nutartis neskundžiama.

Antradienį paskelbtu sprendimu teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo skundą pataisos namams.

Kaip pranešė teismas, administracinis ginčas kilo dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sprendimų, jais atsisakyta skirti paskatinimą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atliekančiam H. Daktarui.

Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacija pernai spalio 18 dieną pateikė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pažymą, joje rekomendavo suteikti H. Daktarui paskatinimą.

Kolonijos drausmės komisija lapkričio 12 dieną nutarė nepritarti pareiškėjo paskatinimui, kadangi pareiškėjas buvo skatintas lapkričio 8 dieną. Kolonijos direktoriaus lapkričio 12 dienos sprendimu drausmės komisijos pasiūlymui pritarė.

Viešoji įstaiga „Aplankyk kalinį“ tų metų lapkričio 16 dieną taip pat pateikė prašymą paskatinti pareiškėją už aktyvų „Aplankyk kalinį“ programos lankymą ir pastangas laikytis biblinių moralinių normų.

Drausmės komisija lapkričio 30 dieną nutarė nepritarti pareiškėjo paskatinimui, kadangi pareiškėjas buvo skatintas lapkričio 8 dieną. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius lapkričio 30 dienos sprendimu drausmės komisijos pasiūlymui pritarė.

Regionų apygardos administracinis teismas sprendime pažymėjo, kad Bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje išvardytos paskatinimo priemonės gali būti skiriamos už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems.

Šio kodekso 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos paskatinimo priemonės skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog šiuose straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai suteikia teisę, bet ne pareigą skirti skatinimo priemones nuteistiesiems.

„Tačiau pabrėžtina, kad ši diskrecijos teisė yra saistoma ir bendrųjų konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.)“, – rašoma teismo pranešime.

Atsižvelgusi į aptartą teisinį reguliavimą ir byloje susiklosčiusią faktinę situaciją (pareiškėjui suteiktus paskatinimus, paskatinimų datas), teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas, atsižvelgdamas į komisijos pateiktus pasiūlymus, teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise neskirti pareiškėjui paskatinimo.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

64 metų H. Daktaras teismuose taip pat siekia, kad jam būtų skirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, tačiau teismai šiuos prašymus atmeta, nes tam nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo 1 dieną paskelbė, kad „nuteistojo požiūris į savo veiksmus, už juos kylančią atsakomybę, aplinkybė apie palyginti neseniai panaikintą paskutinę drausminę nuobaudą nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistasis jau padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio padarinių ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais“.

Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę H. Daktarui 2013 metais skyrė Klaipėdos apygardos teismas. Jis pripažintas kaltu dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui, kurio nariai 1993–2000 metais naudojo ir planavo naudoti sprogmenis bei ginklus įvairiuose nusikaltimuose – nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose.

H. Daktaro įkalinimo pradžia laikomi 2009 metai, tačiau į bausmę įskaičiuojamas ir pagal ankstesnius – Vilniaus apygardos teismo 1997 metų vasario ir 2006 metų gruodžio – nuosprendžius už grotų praleistas laikas. 

2008 metų gruodį teismas buvo leidęs H. Daktarą suimti, tačiau jis pasislėpė ir tik kitų metų rudenį buvo sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto. 

Objektą pardavinėjančios NT agentūros „011“ atstovai pasirūpino vaizdo turu po sklypą ir pastatą. Didžiulė aptverta 44 arų teritorija, du baseinai, pro bokštų bokštelių langus nuo šlaito atsiveriantys vaizdai į Nevėžio slėnį. Kamera pabuvojo ir viduje. 

644 kv.m ploto namuose – dešimt miegamųjų. Naujųjų savininkų paslaugoms – atskiras pramogų namelis. Vaizdo įraše agentūros atstovas nusifilmuoja ir patalpoje, apie kurią sako galėsiantis papasakoti tik pirkėjams.

Vienas žinomiausių visų laikų Lietuvos nusikaltėlių H.Daktaras kali iki gyvos galvos už žmogžudystes, sužalojimus, turto prievartavimą. Oficiali pilaitės savininkė šiuo metu – jo žmona Ramutė.

Vaizdo įrašas neprasprūdo ir pro internautų, neplanuojančių, nenorinčių ir neįpirksiančių šio objekto, akis.  „Kas nupirks, reikėtų sienas ir grindis patikrinti, gal įmūryta dolerių“, – svarstė vienas komentatorių. Kitas siūlė pilaitę paversti muziejumi.

NT agentūros „011“ vaizdo įrašas

Nekilnojamojo turto agentas Karolis Lazdauskas portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad namas pastatytas devyniasdešimtaisiais, kruopščiai prižiūrėtas, tačiau nebuvo kapitaliai remontuojamas.

Klientė šį būstą parduoda, kaip teigė, nes „namas ir sklypas per didelis vienam asmeniui gyventi“.

Yra slaptų vietų, kurias norėčiau pasilaikyti paslaptyje ir parodyti tik naujiems šeimininkams.

„Tvora aplink namus, su apsaugai paruoštu takeliu aplink tvorą. Pramogų – laisvalaikio namas su baseinu, pirtimi, biliardo, teniso stalais, sporto sale bei baru. Lauko baseinas, balkonas-terasa su Nevėžio panorama. Koplytėlė. Taip, yra slaptų vietų, kurias norėčiau pasilaikyti paslaptyje ir parodyti tik naujiems šeimininkams“, – komentavo K.Lazdauskas.

Jo manymu, pilaitė galėtų būti paversta viešbučiu su restoranu ar nuomai šventėms, renginiams, muziejui 90-ųjų tematika, gyvenamojo komplekso statybai.

Kaip pranešė teismas, Pravieniškių pataisos namų teikimą dėl terminuotos bausmės skyrimo įvertinusi teisėjų kolegija nusprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

„Kolegija sutiko, jog nuteistasis H. Daktaras ypač pastaruoju metu deda pastangas, kad po bausmės atlikimo galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę ir daugiau nebenusikalstų, stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme“, – rašoma teismo atsiųstame pranešime.

Tačiau nurodoma, kad „nuteistojo požiūris į savo veiksmus, už juos kylančią atsakomybę, aplinkybė apie palyginti neseniai panaikintą paskutinę drausminę nuobaudą nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistasis jau padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio padarinių ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais“.

Pasak teismo, bausmės pakeitimas galimas tik, kai yra pagrindas manyti, jog asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį.

Apeliacinio teismo nutartis neskundžiama.

Tokį prašymą rugpjūčio 1 dieną jau buvo atmetęs Kauno apygardos teismas.

Tuomet teigta, kad H. Daktaro pakartotinio nusikalstamumo rizika lieka vidutinė, todėl nėra pagrindo keisti bausmės atlikimo laiką,

Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę H. Daktarui 2013 metais skyrė Klaipėdos apygardos teismas. Jis pripažintas kaltu dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui, kurio nariai 1993–2000 metais naudojo ir planavo naudoti sprogmenis bei ginklus įvairiuose nusikaltimuose – nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose.

H. Daktaro įkalinimo pradžia laikomi 2009 metai, tačiau į bausmę įskaičiuojamas ir pagal ankstesnius – Vilniaus apygardos teismo 1997 metų vasario ir 2006 metų gruodžio – nuosprendžius už grotų praleistas laikas.

2008 metų gruodį teismas buvo leidęs H. Daktarą suimti, tačiau jis pasislėpė ir tik kitų metų rudenį buvo sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto.

Pagal 2019-ųjų pavasarį Seimo priimtas įstatymo pataisas, iki gyvos galvos nuteistas žmogus po 20 metų įkalinimo gali prašyti teismo peržiūrėti bausmę. Įvertinęs nuteistojo elgesį, teismas gali nustatyti terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dešimties metų.

Šios pataisos priimtos įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Strasbūro teismas 2017 metais konstatavo, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę.

Jei teismas nusprendžia įkalinimo įstaigos teikimo netenkinti, pakartotinai dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo galima kreiptis praėjus vieneriems metams. 

Kaip pranešė teismas, Pravieniškių pataisos namų teikimą dėl terminuotos bausmės skyrimo įvertinusi teisėjų kolegija nusprendė, kad H. Daktaro pakartotinio nusikalstamumo rizika vis dar išlieka vidutinė.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui“, – rašoma teismo atsiųstame pranešime.

„Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad H. D. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, jo ankstesni teistumai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei“, – teigiama jame.

Pravieniškių pataisos namų teikimui teisme nepritarė ir prokuratūra.

„Teisėjų kolegija pritarė Kauno apygardos prokuratūros nuomonei, kad švelninti bausmę šiam nuteistajam nėra pagrindo“, – teigiama Generalinės prokuratūros pranešime.

Šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui.

Kauno apygardos prokuroras nesutiko su pataisos namų teikimu ir prašė teismo jo netenkinti, atkreipdamas dėmesį į H. Daktaro elgesį bausmės atlikimo metu ir tai, kad nuteistasis išlieka pavojingas visuomenei.

Pasak prokuratūros, nuteistajam buvo priteista atlyginti beveiki 100 tūkst. eurų dydžio civilinius ieškinius, tačiau H. Daktaras yra atlyginęs apie 120 eurų, dar 45 tūkst. eurų buvo išieškoti antstolių.

Tai jau trečiasis toks teikimas, kurį H. Daktaro prašymu parengė Pravieniškių pataisos namai.

Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę H. Daktarui 2013 metais skyrė Klaipėdos apygardos teismas, kuris jį pripažino kaltu dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui, kurio nariai 1993-2000 metais naudojo ir planavo naudoti sprogmenis bei ginklus įvairiuose nusikaltimuose – nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose.

H. Daktaro įkalinimo pradžia laikomi 2009 metai, tačiau į bausmę įskaičiuojamas ir pagal ankstesnius – Vilniaus apygardos teismo 1997 metų vasario ir 2006 metų gruodžio – nuosprendžius už grotų praleistas laikas.

2008 metų gruodį teismas buvo leidęs H. Daktarą suimti, tačiau jis pasislėpė ir tik kitų metų rudenį buvo sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto.

Pagal 2019-ųjų pavasarį Seimo priimtas įstatymo pataisas, iki gyvos galvos nuteistas žmogus po 20 metų įkalinimo gali prašyti teismo peržiūrėti bausmę. Įvertinęs nuteistojo elgesį, teismas gali nustatyti terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dešimties metų.

Šios pataisos priimtos įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Strasbūro teismas 2017 metais konstatavo, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę.

Jei teismas nusprendžia įkalinimo įstaigos teikimo netenkinti, pakartotinai dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo galima kreiptis praėjus vieneriems metams.

Teismo nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ar galima sušvelninti 64 metų nuteistajam paskirtą bausmę, trijų teisėjų kolegija skelbs pirmadienį, pranešė prokuratūra.

Kaunietis H. Daktaras Klaipėdos apygardos teismo 2013 metų birželio 14 dienos nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme už organizuotą ginkluotą susivienijimą sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams vykdyti.

Kartu su juo buvo nuteisti dar keliolika organizuoto nusikalstamo susivienijimo dalyvių. Galutinis nuosprendis H. Daktaro byloje buvo paskelbtas 2016 metų balandį, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė kasacinį skundą.

Per Kauno apygardos teismo posėdį trečiadienį Pravieniškių pataisos namų atstovai nurodė, jog nuteistasis H. Daktaras vadovaujasi visuomenei priimtinomis elgesio normomis ir vertybėmis.

Jie taip pat pažymėjo, kad per bausmės atlikimo laiką nuteistasis keturis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo skatintas 18 kartų.

Posėdyje dalyvavęs Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras nesutiko su pataisos namų teikimu ir prašė teismo jo netenkinti.

Prokuroras atkreipė teismo dėmesį į H. Daktaro elgesį atliekant bausmę ir tai, kad nuteistasis išlieka pavojingas visuomenei. Jis iki šiol savo kaltę pripažįsta tik iš dalies.

Kauno apygardos prokuratūra teismo prašė atsižvelgti ir į tai, kad nuteistojo nusikaltimai buvo vykdomi siekiant finansinės naudos. Nuteistajam buvo priteista atlyginti beveiki 100 tūkst. eurų dydžio civilinius ieškinius, tačiau H. Daktaras geranoriškai yra atlyginęs vos apie 120 eurų, o dar apie 45 tūkst. eurų buvo išieškoti antstolių.

Prokuratūra, prašydama teismo netenkinti pataisos namų teikimo, pabrėžė, kad bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimą – išimtis, kuri gali būti taikoma tik nustačius, kad nuteistasis elgiasi itin nepriekaištingai ir visos kitos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog tokiu būdu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Tai trečias kartas, kai H. Daktaras prašo pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotąją. Kauno apygardos teismas tokius teikimus yra svarstęs pernai vasarį ir 2019 metų gruodį. Tuomet prašymai nebuvo tenkinami.

Vilmanto Raupelio nuotr.

H. Daktaro įkalinimo pradžia laikomi 2009 metai, tačiau į bausmę įskaičiuojamas ir pagal ankstesnius – Vilniaus apygardos teismo 1997 metų vasario ir 2006 metų gruodžio – nuosprendžius už grotų praleistas laikas.

2008 metų gruodį teismas buvo leidęs H. Daktarą suimti, tačiau jis pasislėpė ir tik kitų metų rudenį buvo sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto.

Pagal 2019-ųjų pavasarį Seimo priimtas įstatymo pataisas, iki gyvos galvos nuteistas žmogus po 20 metų įkalinimo gali prašyti teismo peržiūrėti bausmę. Įvertinęs nuteistojo elgesį, teismas gali nustatyti terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dešimties metų.

Šios pataisos priimtos įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Strasbūro teismas 2017 metais konstatavo, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę.

Jei teismas nusprendžia įkalinimo įstaigos teikimo netenkinti, pakartotinai dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo galima kreiptis praėjus vieneriems metams. 

Įvairiapusės reakcijos

„Žiauru!!!“, „Čia jūs rimtai?“, „Na va kokia įžymybė, kuom gi pasigirsime? Kur jau ten Čiurlionis!“, „Nu visai į pievas, žemas lygis“, – tokių komentarų sulaukė ekskursijos autorė ir gidų kursų rengėjai.

Tačiau atsirado ir turinčiųjų kitokią nuomonę. „Žemas lygis yra nemokėti rašyti, o ne įdomias ekskursijas vesti nemokamai“, – teigė vienas internautų. „Puiki tema, iš 90-ųjų Kauno, subalansuota ne snobams. Sėkmės gidei, viskas bus gerai!“ – linkėjo kitas komentatorius. Kitų nuomone, imtis „nesušukuotos miesto istorijos“ yra drąsu, bet reikalinga, nes „visų pirma, ekskursijų tikslas yra supažindinti, ir nebūtinai siekiant sužavėti, didžiuotis ir pan. , gali būt ir priešingai – sukelti negatyvius jausmus: baimę, panieką, pyktį, paskatinti apmąstyti žmogiškas vertybes/ jų nebuvimą“.

„Patinka mums ar ne, bet tai mūsų miesto istorija. Šiurpus laikas buvo. Ir kiekvieno asmeninis pasirinkimas gilintis į tai, ar ne“, – vertino dar kita kaunietė.

Jau seniai domiuosi Lietuvos ir Kauno nusikalstamu pasauliu. Ir ne man vienai tai labai įdomi tema.

Tamsusis turizmas

„Jau seniai domiuosi Lietuvos ir Kauno nusikalstamu pasauliu. Ir ne man vienai tai labai įdomi tema. Taip ir gimė idėja pravesti ekskursiją po kruvinąjį Kauną“, – sakė gidų kursų absolventė Rima.

Pagrindinis klausimas, kurio sulaukia dėl šios ekskursijos, kodėl ją apskritai domina tokia tema. Teigė nesitikėjusi, kad net kils diskusija dėl temos tinkamumo ekskursijai. Mergina neslėpė, kad buvo nesmagu sulaukti negražių komentarų, bet trauktis neketina.

„Mūsų odisėjos“ direktorė, Vytauto Didžiojo universiteto turizmo infrastruktūros, Kolpingo kolegijos ekoturizmo dėstytoja Regina Navickienė akcentavo, kad istorijos juk neištrinsime, tačiau kiekvieno mūsų pasirinkimas rinktis mums patiems priimtiniausias ir labiausiai dominančias ekskursijų temas. 

Poreikis auga

Poreikis parodyti ir pamatyti ne tik tai, kas gražu, didinga, auga visame pasaulyje. Kaunas – ne išimtis. Tad tokio tipo, juodojo, tamsiojo turizmo, ekskursijų gali rastis daugiau, juolab kad žmonių, norinčių geriau suprasti istorinius įvykius, netrūksta.

Tamsusis turizmas apima ir ekskursijas į kapines, aplankant garsių žmonių kapus, ekskursijas į veikiančius ar jau uždarytus kalėjimus. Pastarieji žmones traukia iš smalsumo,  kokios yra, buvo kriminalinių kalinių gyvenimo sąlygos, tačiau tarnauja ir kaip prevencinė priemonė. Tamsusis turizmas yra ir pasivaikščiojimai po įprastus objektus, bet tamsiu paros metu, taip pat nelegalus turizmas, kai lankomasi apleistuose pastatuose, o taip pat vizitai į IX-ąją fortą, apsilankymai Aušvice, Hitlerio bunkeriuose ir pan.

„Viena Anglijos bendrovė turistus vežė į Ukrainą, į Maidano revoliuciją – tai politinis tamsusis turizmas, kad jie galėtų pamojuoti vėliavomis, patekti į kalėjimą ir t.t.“ – dar vieną pavyzdį pateikė R. Navickienė.

Kalbant apie visą mokamų ir nemokamų ekskursijų tematiką, didžiausio susidomėjimo, anot pašnekovės, sulaukia kvietimai apsilankyti vienuolynuose. Tarp populiariausių ekskursijų – ir kelionės po Šančius.