Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) išduodamas leidimas-higienos pasas liudija, kad įstaigos veikla atitinka visuomenės sveikatos reikalavimus.

Nuo 2019 m. higienistai tokio leidimo neišdavė Vydūno gimnazijai, nes esą per mažai tualetų pagal mokinių skaičių.

Nors jau suremontuoti mokinių tualetai, prie mokyklos išasfaltuotos aikštelės ir įvažų keliai, pakeista grindų danga klasėse, atlikta biologijos kabineto vandentiekio ir kanalizacijos sistemų pertvarka, vis dėlto higienos paso mokykla lig šiol negavo.

"Vydūno mokyklos vadovybė šiemet tris kartus teikė paraiškas, kad gautų higienos pasą. Tačiau rugsėjį NVSC informavo gimnaziją, kad atsisako jį išduoti, nes nebuvo pašalinti visi nustatyti trūkumai", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė.

Esą mokyklos sklype pašalinus nenaudojamus vaikų žaidimų įrenginius liko nelygi danga, be to, įstaigos paraiškoje nenurodytos prie chemijos kabineto pagalbinės patalpos su spinta, kurioje laikomos cheminės medžiagos.

Higienos paso iki šiol negavo ir Vytauto Didžiojo gimnazija, kurioje nebuvo atnaujinta vėdinimo įranga. Šie darbai jau yra atlikti.

"Šiuo metu tiek Vytauto Didžiojo gimnazijoje, tiek Vydūno gimnazijoje yra šalinami trūkumai, tad greitu laiku mokyklos turėtų gauti higienos pasus", – patikino D.Čeporiūtė.

Higienos paso neturi ir Klaipėdos lengvosios atletikos mokykla.

Kad įstaigai būtų išduotas šis leidimas, esą būtina keisti pastato-maniežo paskirtį į mokslo arba į mišrią – sporto su mokslu arba keisti mokyklos pagrindinę veiklos sritį – iš neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo į sporto sritį.

"Dar pernai birželį Lengvosios atletikos mokyklos vadovai kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorių, kad jis tarpininkautų dėl higienos paso išdavimo, nes visus sprendimus, susijusius su pastato paskirties keitimu, gali priimti tik Klaipėdos savivaldybės administracija. Mūsų žiniomis, iki šiol konkretūs sprendimai nėra priimti", – teigė D.Čeporiūtė.

Už tokias pataisas balsavo 91 Seimo narys, susilaikė vienas parlamentaras. Numatyta, kad jos įsigalios nuo kitų metų gegužės.

Kolegas paremti pataisas prašęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad „tai sena mūsų skola šioms bendruomenėms“.

„Lauko darželius steigia įvairios bendruomenės. Dabar jos gyvena tam tikroje pilkojoje zonoje. Mes turėtume šį procesą turėti civilizuotą ir leisti, kad jie gautų higienos pasą“, – kalbėjo A. Veryga.

Mes turėtume šį procesą turėti civilizuotą ir leisti, kad jie gautų higienos pasą.

Ministras jau anksčiau siekė įteisinti lauko darželius, bet teikiant projektą didesniame pataisų pakete jam nepritarta.

Ministerijos duomenimis, lauko darželių veikla pripažinta ir vykdoma Čekijoje, Jungtinėje Karalystėje, Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Austrijoje.

Šios ikimokyklinio ugdymo įstaigos vaikus ugdo lauke, dažniausiai miške, parke ar panašioje aplinkoje.

Nerūpi net tėvams

Leidimas-higienos pasas – dokumentas, liudijantis, jog vykdomos veiklos sąlygos atitinka minimalius visuomenės sveikatos saugos reikalavimus bei suteikia teisę verstis nurodyta veikla. NVSC duomenimis, lyginant Vilniaus miestą su kitais didžiausiais miestais, ugdymo įstaigų, neturinčių higienos pasų-leidimų, sostinėje yra kur kas daugiau.

Kaip "Vilniaus dienai" aiškino NVSC specialistai, ugdymo ir švietimo įstaigos leidimo-higienos paso gali neturėti dėl kelių priežasčių. Viena jų – įstaiga nesikreipė dėl šio dokumento. Kita priežastis – įstaiga kreipėsi dėl leidimo, tačiau jis nebuvo išduotas, kadangi jų veiklos sąlygos neatitinka higienos normose nustatytų reikalavimų arba statinio ar patalpų paskirties.

Vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu, visiems darželiams ir mokykloms leidimas-higienos pasas yra privalomas. Kodėl vis dėlto jo neturinčios įstaigos dirba? Matyt todėl, kad mažai kam tai svarbu. Beje, iš 98 Vilniaus miesto darželių, neturinčių veiklai privalomo leidimo-higienos paso, 51 yra sostinės savivaldybės, o 47 – privatūs. Bent privačiuosiuose tėvams turėtų rūpėti.

Laukia patikrinimai

NVSC atstovų teigimu, jie vykdo tik objektų, kuriems išduotas leidimas-higienos pasas arba kai yra gauta pagrįstos informacijos dėl galimo neatitikimo visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimams, kontrolę. Jei kontrolės metu nustatoma, kad veiklos sąlygos neatitinka visuomenės sveikatos teisės aktų reikalavimų ir per nustatytą terminą nepašalinami nurodyti trūkumai ar pažeidimai, NVSC gali stabdyti leidimą-higienos pasą. Kontrolės metu nustačius, jog įstaiga verčiasi ūkine komercine veikla neturėdama leidimo-higienos paso, jai skiriama bauda.

98 – tiek Vilniaus darželių neturi veiklai privalomo leidimo-higienos paso, iš jų 51 yra sostinės savivaldybės, 47 – privatūs.

Rugsėjo pabaigoje NVSC Vilniaus mieste pradėjo vaikų ugdymo įstaigų ir švietimo paslaugų tiekėjų sveikatos saugos reikalavimų vertinimą. Patikrinimai vyks ir kitose apskrityse, tačiau Vilniaus mieste bus atliekamas platesnės apimties patikrinimas, mat vaikų sergamumo rodikliai sostinėje yra daug didesni nei Lietuvos vidurkis. Aukščiausias sergamumas infekcinėmis ligomis, tarp kurių vyrauja kvėpavimo sistemos ligos, užfiksuojamas prastesnis regėjimas, taip pat daugiau yra vaikų, turinčių stuburo iškrypimų.

"Visos šios ligos labai priklauso ir nuo aplinkos sąlygų, o darželiuose ir mokyklose vaikai praleidžia didžiausią savo dienos dalį", – teigė NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

Vienos bėdos

Bene didžiausios ikimokyklinių įstaigų problemos, kurios matyti tėvų skunduose ir viešojoje erdvėje, R.Lingienės teigimu, – didesnis nei leidžiamas vaikų grupėse skaičius ir nepakankamas darbuotojų skaičius. Kiti opūs klausimai: nepakankama žaislų priežiūra, nesaugios vaikų žaidimo aikštelės, lovų stygius, individualių higienos priemonių trūkumas ar netinkamos sąlygos vaikams higieniškai atsigerti geriamojo vandens, šiltuoju metų laiku – per didelė temperatūra patalpose.

Dėl tokių netinkamų sąlygų daugėja darželinukų kvėpavimo sistemos, virusinių žarnyno infekcinių ir lėtinių neinfekcinių ligų, galimos traumos.

Viena didžiausių mokyklų problemų yra nereguliuojami arba netinkamai sureguliuoti suolai. Taip pat stinga asmens higienos priemonių, nėra formuojami vaikų higienos įgūdžiai, nepakankamai valomos patalpos, dėl to atsiranda pelėsinių ir mielinių grybelių, kurie lemia aukštą sergamumą kvėpavimo sistemos ligomis.

Taip pat dažnai skundžiamasi, jog nėra galimybės mokiniams higieniškai atsigerti geriamojo vandens, pamokų metu rakinami tualetai, mokyklos patalpų vidaus remontas vyksta ir mokslo metų pradžioje, vis dar pasitaiko atvejų, kai pirmokai mokosi antroje pamainoje.

"Vaikų sveikatos klausimu visi turėtume būti sąmoningi, tačiau matome, kad taip nėra, todėl ši patikros kampanija mums padės identifikuoti realią situaciją, atkreipti ne tik pačių įstaigų, bet ir tėvų bei visos visuomenės dėmesį", – sakė R.Lingienė.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, pernai iš 12 uostamiesčio gimnazijų trys neturėjo higienos pasų, šio dokumento nebuvo gavusi ir viena pagrindinė mokykla, trys lopšeliai-darželiai bei dvi neformaliojo ugdymo įstaigos. Šiemet tokių įstaigų yra šešios – trys gimnazijos, viena progimnazija ir dvi neformaliojo ugdymo įstaigos.

"Varpo" gimnazija dar neturi higienos paso, nes nepateikti dokumentai dėl renovacijos darbų užbaigimo, iki šiol neatiduota vertinti ir priešgaisrinė sistema.

Vydūno gimnazija taip pat neturi šio dokumento, nes nėra sutvarkytas lauko aikštynas (futbolo aikštė), taip pat tik neseniai atnaujinti tualetai.

Dėl teberemontuojamų patalpų higienos pasas nesuteiktas ir Vytauto Didžiojo gimnazijai, taip pat "Saulėtekio" pagrindinei progimnazijai, nes čia tik baigiamos remontuoti laiptų pakopos.

Moksleivių saviraiškos centre dar vyksta persirengimo kambarių prie sporto salės remontas, o Vaikų laisvalaikio centre, Molo gatvėje (taip pat dar trijuose klubuose: "Liepsnelė", "Žuvėdra", "Želmenėlis"), tvarkomi dokumentai dėl pastatų paskirties ugdymo veikloms pritaikymo. Todėl šios įstaigos taip pat dar neturi higienos pasų.

Higienos pasai privalomi visoms gydymo, ugdymo, viešojo maitinimo ir kitokių paslaugų įmonėms bei įstaigoms. Higienos pasas liudija, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Paprastai be šio dokumento turėtų būti stabdoma jų veikla, tačiau minėtu atveju mokyklos veikia.

"Mes neturime numatytų procedūrų, kad ugdymo įstaigai dėl nesamo higienos paso būtų nutraukta jos veikla. Surašome trūkumus ir žingsnis po žingsnio mokyklos tvarkosi. Nors yra tekę stabdyti įstaigos veiklą, kai buvo trūkę kanalizacijos vamzdynai ir  sugedusi šildymo sistema", – prisiminė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktoriaus pavaduotoja Dalija Stasiuvienė.

Be to, išpakuojami jie turi būti klientui matant. Taip LRT RADIJUI sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos apsaugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos dermatovenerologės Ingos Kisielienės teigimu, salonuose dažnesnės grybelinės ar bakterinės infekcijos, bet galima užsikrėsti ir hepatitu ar net ŽIV.

Paslauga turi būti suteikta saugiai

Kad grožio salonas rūpinasi klientų sveikata, įrodo higienos pasas, išduodamas tik tada, kai įvertinamos visos sąlygos: kabineto grožis, apšvietimas, ar yra tiekiamas vanduo, kokie įrankiai naudojami, kaip jie sterilizuojami ir prižiūrimi, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos apsaugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė.

„Taigi, prieš išduodant higienos pasą, paslauga įvertinama visapusiškai. Ne veltui pasas liudija, kad įstaiga įvykdė visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“, – teigia specialistė.

Anot jos, atsakingai dirbantys grožio salonai ne tik turi sąlygas instrumentams tinkamai prižiūrėti, bet ir atsižvelgia į tai, ar jie vienkartiniai (panaudoję iškart išmeta), ar jie gali būti sterilizuojami. „Kadangi teikiama paslauga yra A klasės, gali būti pažeidžiama žmogaus oda ir gleivinė. Todėl reikia įsigyti tinkamą sterilizatorių. Iki sterilizacijos paslaugų teikėjas turi dezinfekuoti instrumentą, laikyti tinkamoje dezinfekcinėje medžiagoje reikiamą laiką ir t. t.“, – vardija A. Šlepetienė.

O klientas, pataria ji, turi apsidairyti salone, paklausti, kur sterilizatorius, kokioje medžiagoje dezinfekuojama, nes gal jis alergiškas kažkuriai sudėtinei daliai. „Kitas svarbus dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, – instrumentai turi būti išpakuojami klientui matant. Gavęs visą informaciją, jis jausis saugus ir kitam savo draugui pasiūlys tą saloną“, – kalba NVSC atstovė.

Anot jos, jei klientui kažkas nepatiko, instrumentai nebuvo išpakuoti jam matant, reikia atsistoti, padėkoti ir eiti į kitą grožio saloną: „Teikiant manikiūro ar pedikiūro paslaugas, turi būti naudojami sterilūs instrumentai.“

Gyvenamosiose patalpose teikti tokių paslaugų negalima

A. Šlepetienė pastebi, kad kambarys paprastame bute nėra tinkama vieta teikti grožio paslaugas, juo labiau kad jų teikti gyvenamosiose patalpose ir negalima: „Be to, teikiant šias paslaugas, naudojama daug cheminių medžiagų, kurios gali alergizuoti, sukelti astmą ar kitaip  neigiamai veikti sveikatą. O to nereikia nei klientui, nei paslaugos teikėjui, o ypač jo šeimos nariams.“

Nors, pripažįsta specialistė, butuose teikiamos paslaugos pigesnės, reikia įvertinti kitą aspektą – jei kažkas atsitiktų, klientas neturėtų galimybės pasiskųsi ar apsiginti, o galiausiai gydymas jam kainuotų dar brangiau.

Salonuose dažnesnės grybelinės ar bakterinės infekcijos

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė primena, kad, kai instrumentai nesterilūs, gresia infekcija: „Atliekant manikiūrą ar pedikiūrą, gali būti pažeista oda, juk karpomos odelės, dildinami nagai. Nuo užkrėstų įrankių gali patekti bakterijos ar grybeliai.“

Paklausta, ar galima užsikrėsti ir niežais, medikė atsako, kad niežai – daugiau vaikų liga, kuria  užsikrečiama per tiesioginį kontaktą, patalynę, drabužius ir pan.

„Salonuose dažnesnės grybelinės ar bakterinės infekcijos. Jei pažeidžiamos odelės, gali kilti odelių aplink nagą uždegimas – jos patinsta parausta, pasidaro skausmingos, pradeda pūliuoti. Jei pažeidžiamas nagas, jis gali pakeisti spalvą“, – aiškina I. Kisielienė.

Jos teigimu, yra bakterijų, kurios mėgsta šiltą, drėgną aplinką, be deguonies, tas ilgalaikis manikiūras ar dirbtiniai nagai – puiki terpė bakterijoms ir grybams daugintis: „Lakas išbūna dvi tris ar daugiau savaičių, todėl nagas lengviau pažeidžiamas, jis pradeda trupėti, pakeičia spalvą, gali sustorėti.“

Problema – įaugantis nagas

Kaip reikia gydyti bakterijų ir grybelių sukeltas ligas, priklauso nuo nago pažeidimo, sako I. Kisielienė. „Tepami vaistai skiriami, jei pažeista mažiau nei pusė nago plokštelės, bet jei pažeista daugiau nei pusė, būtini geriami vaistai, kitaip tikimybė pasveikti labai maža. Dažnai gydytojai skiria abu gydymo būdus. Nagų grybelio gydymas nėra trumpas procesas: jei tepama, kartais reikia ir metų, su geriamais vaistais užtrunkama 3–6 mėnesius“, – aiškina gydytoja.

Jos žodžiais, per kraują plintančios ligos daug retesnės, bet, jei naudojami nesterilūs įrankiai, o prieš tai buvo žmogus, sergantis lėtine infekcija, ŽIV, hepatitu B ar C ir kitomis ligomis, užsikrėsti tikimybė yra. Todėl įrankius privaloma sterilizuoti po kiekvieno kliento.

„Jei žmogui dažnai įauginėja nagas, dažniausia priežastis – netinkamai kerpami kojų nagai. Juos reikia kirpti tiesiai, bet kartais gražiau užapvalinti nagai. Kartais dėl traumos ar ankštos avalynės pažeidžiama nago plokštelė bei šalia esanti oda ir ima nagas įauginėti. Tokiais atvejais reikia kreiptis į specialistą, nes manikiūrininkės ne visada gali tai sutvarkyti“, – sako I. Kisielienė.

Jei procesas aktyvus (labai skauda, paraudę, pūliuoja), medikė pataria namuose darytis voneles su dezinfekcinėmis priemonėmis: „Tai – kalio permanganato vonelė. Dar galima nusipirkti antiseptikų ir papurkšti 4–5 kartus per dieną. Kartais reikia ir uždegimą mažinančių tepalų. Kai procesas nurimsta, gali reikėti ir chirurginio gydymo.“

Šaltuoju metų sezonu soliariumuose mėgstantys lankytis klaipėdiečiai turėtų būti budrūs. Nors grubių pažeidimų užfiksuota nebuvo, atlikti patikrinimai signalizuoja, jog ne visuose soliariumuose laikomasi privalomų higienos reikalavimų.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, Klaipėdos apskrityje yra 39 soliariumų paslaugas teikiantys objektai.

Pernai Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai 27 patikrinimų metu apžiūrėjo 17 soliariumo paslaugas teikiančių įmonių. 14-oje patikrinimų metu buvo nustatyta higienos normos reikalavimų pažeidimų.

Kaip teigė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Karalienė, labai grubių pažeidimų nepastebėta, o kasmet atliekami reidai rodo, kad situacija soliariumuose gerėja.

„Pastebime, kad problema dėl per stipriai švitinančių soliariumų lempų mažėja. Ir šiais metais po gautų įspėjimų soliariumų savininkai lempas pakeitė į atitinkančias higienos normas. Tačiau patiems žmonėms reikėtų būti budriems ir neiti į tokius soliariumus, kurie neturi leidimo-higienos paso“, – kalbėjo D.Karalienė.

Anot jos, patikrinimų metu nuo soliariumų įrangos gultų ir prie soliariumų įrangos patiestų kilimėlių buvo paimti ir 175 ploviniai koliforminių bakterijų, mielių ir pelėsinių grybų nustatymui.

Keturiuose ploviniuose nuo soliariumų gultų buvo aptikta pelėsinių grybų. Taip pat buvo atlikti 204 soliariumų įrangos spindulių skleidžiamos veiksmingosios energinės apšvietos matavimai.

Pasak skyriaus vedėjo pavaduotojos, septyniuose soliariumų paslaugas teikiančiuose objektuose buvo nustatyta, kad soliariumų įrangos spindulių skleidžiama veiksmingoji energinė apšvieta viršijo higienos normos leidžiamą dydį.

2013 m. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras gavo du soliariumo paslaugų vartotojų skundus, abu buvo pagrįsti – objektuose soliariumų paslaugos buvo teikiamos neturint šiai veiklai leidimų-higienos pasų.

Už higienos normos reikalavimų pažeidimus 13 atsakingų darbuotojų buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai ir taikytos administracinio poveikio priemonės.