„Pavardžių visada yra, bet pavardės yra pavardės, ne faktas, kad kiekviena pavardė, kuri man atrodo tinkama, būtinai norėtų šitą pasiūlymą priimti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Jos teigimu, turint omeny, kad „esame jau kadencijos gerokai antroje pusėje“, situacija yra kitokia negu tuomet, kai „žmogus gali ateiti ir kažkokius naujus darbus padaryti“.

„Čia mes kalbame apie tiesiog užbaigimą tų procesų, kurie dabar yra pradėti. Turbūt nenuostabu, kad tos diskusijos gali ir ilgiau užtrukti“, – kalbėjo premjerė.

Anot jos, dėl kandidato kol kas vyksta diskusijos.

Gintautas Jakštas iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų trauktis nusprendė praėjusią savaitę. Tai, anot jo, lėmė I. Šimonytės aplinkos asmenų duodami nurodymai „be galimybės diskutuoti“.

Viešojoje erdvėje pasigirdus svarstymų, kad į postą galėtų grįžti šioje kadencijoje atsistatydinusi Jurgita Šiugždinienė, prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę sakė nenorintis komentuoti „tariamų pavardžių“.

Jis antradienį taip pat pareiškė besitikintis, kad premjerė I. Šimonytė kandidatūrą į švietimo ministrus pristatys iki kitos savaitės pradžios, kai išeis planuotų atostogų.

Laikinai švietimo ministrės pareigas eina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Mokestis galėtų būti pratęstas, tačiau, Lietuvos banko vertinimu, tą mokestį pratęsus įplaukų nebūtų – tiesiog dėl mokesčio skaičiavimo tvarkos, kadangi jis buvo nustatytas tada, kai labai sparčiai augo palūkanos, kurios yra gaunamos, ir ne taip sparčiai augo palūkanos, kurios yra mokamos“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Anot jos, pernai įvestas laikinas itin daug grynųjų palūkanų pajamų gavusių bankų apmokestinimas galėtų būti pratęstas nebent teoriškai.

„LB vertinimu, teoriškai mokestis galėtų būti, bet nebebūtų mokesčio bazės“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Vyriausybės vadovės teigimu, mokesčio bazės neliks, nes Europos Centrinis Bankas (ECB) nustojo kelti bazines palūkanų normas, o jų mažinimo rinkos tikisi artimiausioje ateityje.

„Įvairių rinkoje yra diskusijų, bet, matyt, kad tikėtini kažkada jau artimoje ateityje sprendimai į priešingą pusę“, – sakė premjerė.

2023-iaisiais įvestas įnašas skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankam ėmus pelnytis itin sparčiai didėjusių palūkanų normų, kurias ECB didino nuo 2022-ųjų liepos iki 2023 metų pabaigos.

Bankai už 2023 metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo, o šiemet jo gali būti sumokėta apie 220 mln. eurų.  

„Su tvarios taikos viltimi stebime saugumo padėtį Pietų Kaukazo regione ir teigiamai vertiname Armėnijos pastangas ją pasiekti. Esame glaudesnių Armėnijos ryšių su ES rėmėjai ir galiu patikinti, kad Lietuva ir toliau bus pasirengusi padėti įgyvendinant Armėnijos demokratinių reformų darbotvarkę, grindžiamą skaidrumo ir teisinės valstybės principais“, – pranešime I. Šimonytė.

Susitikime premjerė išsakė Lietuvos palaikymą Armėnijos pastangoms normalizuoti santykius su kaimynėmis.

Buvusios sovietinės respublikos – Armėnija ir Azerbaidžanas – dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės kariavo du karus: XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir 2020 metais. Per juos žuvo tūkstančiai žmonių abiejose pusėse ir šimtai tūkstančių buvo priversti bėgti.

Abiejose pusėse buvo sunaikinta kaimų, o kalnuotame regione po konflikto liko daugybė minų.

Dėl konflikto įtempti tapo ir Rusijos bei Armėnijos santykiai, Jerevanui manant, jog Maskva nepakankamai padėjo, kai Azerbaidžanas surengė puolimą.

Armėnija vasarį oficialiai prisijungė prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), nors šis Jerevano žingsnis papiktino Maskvą. Pagal TBT 2023 metų kovą išduotą arešto orderį šalis yra įpareigota sulaikyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei jis įžengs į Armėnijos teritoriją.

I. Šimonytė susitikime taip pat pasidžiaugė suintensyvėjusiais Lietuvos ir Armėnijos santykiais, prie kurių augimo dar labiau prisidėtų ES ir Armėnijos partnerystės plėtra, kurią Lietuva remia. Anot jos, ES vizų dialogo su Armėnija pradžia būtų sveikintinas ir palaikomas žingsnis.

Premjerė pažymėjo, kad Lietuva išliks atvira jau vykstančio bendradarbiavimo plėtrai stiprinant Armėnijos demokratinį atsparumą, kibernetinę saugą, atsinaujinančios energetikos bei kitose aktualiose srityse.

„Neturiu daug iliuzijų, kad neatsiras žmonių, kurie bandys tai naudoti žmonių gąsdinimui ar kažkokiam drumstimui sąmonės. Bet juk iš tikrųjų, tai kaip tik yra ženklas, kad Lietuva yra saugi šalis. (...) Ir man atrodo, kad žmonės, kurie rūpi jų pačių saugumas, jie turėtų tiek Vokietijos brigados, tiek ir tokių gamybos koncernų „Rheinmetall“ atėjimą sveikinti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė. 

Baisogalos gyventojams nerimaujant dėl šalia galinčios atsirasti sviedinių gamyklos, premjerė teigia, kad dar nežinoma, kur iš tikrųjų bus statomas objektas. Be to, anot jos, statant gamyklą institucijos vykdys visas reikalingas procedūras, kad būtų užtikrintas saugumas, o į visuomenės klausimus būtų atsakyta.

„Pirmiausia, negaliu patvirtinti jokios konkrečios lokacijos, nes darbas tuo klausimu vis dar vyksta. Ir tokiai gamyklai yra reikalingas didžiulis žemės sklypas, kad ji būtų saugiu atstumu ir toli nuo gyvenamųjų namų ar kitų infrastruktūros objektų“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.

„Į klausimus, kas tikrai norės išgirsti atsakymus, Vyriausybė, institucijos ir investuotojas yra pasiruošę atsakyti“, – tvirtino ji. 

Antradienį dėl amunicijos gamyklos statybų Lietuvoje su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“ buvo pasirašytas ketinimų protokolas.

Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė įstatymų pataisoms, kurios sudarytų palankesnes sąlygas „Rheinmetall“ kuo greičiau pradėti veiklą Lietuvoje.

Apie ketinimus Lietuvoje statyti gamyklą, kur Vokietija planuoja nuolat dislokuoti brigados dydžio karinį dalinį rytiniam NATO flangui apsaugoti, „Rheinmetall“ pranešė kovo viduryje.

„Situacija elektros rinkoje pasikeitė nuo tada, kada visi procesai buvo pradėti. Dabar galbūt ekonomika atrodo truputį kitaip, turint minty, kad elektros kainos tikrai neatrodo tokios, kokios buvo 2022 metais. Daugeliui rinkos dalyvių savo kalkuliacijas reikėjo perdaryti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.

Jos teigimu, tikėtina, konkursas bus skelbiamas iš naujo.

„Spręsime tą situaciją, nes konkurencija turi būti. Greičiausiai reikės pakartotinio konkurso“, – teigė ji.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pirmadienį pranešė, kad konkursas neįvyko sulaukus tik vieno dalyvio paraiškos. Ją pateikė anksčiau tokių planų neturėjusi valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“.

Energetikos ministerija pirmadienį pranešė, jog konkursas bus skelbiamas iš naujo. Pasak ministro Dainiaus Kreivio, ministerija konsultuosis su rinkos dalyviais ir atnaujins konkurso sąlygas.

Tam, kad antrasis konkursas įvyktų, jame turėjo dalyvauti bent du dalyviai. Rinkos dalyviai ir ekspertai antrąjį aukcioną laikė patrauklesniu, nes jame buvo numatyta galimybė pretenduoti į 15 metų trukmės valstybės skatinimą.

Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.

„Balsuosiu už“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.

Ji tvirtino dar nespėjusi susipažinti su pilna išvadų medžiaga, tačiau tą planuojanti padaryti.

Dėl išvadų pirmą kartą balsuoti Seimas planuoja ketvirtadienį. Tokiu būdu būtų baigta išvadų projekto pateikimo procedūra.

Ji pradėta kovo 28 dieną. Tuomet komisijos pirmininkas demokratas Vytautas Bakas pristatė komisijos išvadas ir atsakė į Seimo narių klausimus.

Padaryti pertrauką pateikimo procedūroje nutarta dėl to, kad leidimą dirbti su slapta informacija turintys parlamentarai turėtų laiko susipažinti su įslaptinta tyrimo medžiaga. 

V. Bako vadovaujama komisija, kurioje be jo dirbo tik valdančiųjų frakcijų atstovai, aiškinosi buvusio VSD pareigūno Tomo Gailiaus pateiktą informaciją apie departamento vadovų veiksmus 2018– 2019 metais tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką, patikrinimo duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, galimą neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.

Praėjusiuose prezidento rinkimuose dalyvavo ir I. Šimonytė.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

Komisija teigia gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato, G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšu verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.

Komisija taip pat tvirtina surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.

Komisijos teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Išvadose taip pat konstatuota, kad prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Dėl to tarnybų vadovai Seimo tyrimo komisiją apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

„Apie tai galima diskutuoti, bet tiesiog reiktų matyti didesnį paveikslą. Truputį galbūt racionaliau vertinu tą gąsdinimą, kad jei pelno mokestis pasikeis 1,5 ar 2 procento, dėl to nukentės labai Lietuvos investicinis klimatas. Man atrodo, kad racionalūs investuotojai, tie, kurie renkasi Lietuvą kaip lokaciją, labai gerai supranta, į kokią geografinę padėtį ateina“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.

Ministrės pirmininkės teigimu, užsienio investuotojai „labai gerai supranta“, kad Vyriausybė siekia gerinti Lietuvos saugumo padėtį ir didinti atgrasymo pajėgumus.

„Ji (Vyriausybė – BNS) elgiasi racionaliai ir jų investicijų atžvilgiu. Tai yra svarbu ir toms pačioms investicijoms. Saugumas nėra viskas, bet be saugumo nėra nieko. Todėl manau, kad ta diskusija yra perdėta“, – teigė I. Šimonytė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį po politikų, verslo ir profsąjungų susitikimo dėl gynybos finansavimo sakė, kad pelno mokesčio tarifo didinimas 2 proc. punktais paveiktų Lietuvos konkurencingumą, nes šalyje nėra 0 proc. reinvestuojamo pelno lengvatos.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija pasitarime kovą pristatė keturias alternatyvas. Tarp siūlymų, be kita ko, įtrauktas pelno mokesčio didinimas 1 proc. punktu iki 16 proc., taip pat  2 proc. punktais – ir iki 17 procentų.

Premjerė taip pat teigė, kad kita alternatyva – didinti gynybos finansavimą iki 22 proc. padidinant pridėtinės vertės mokestį (PVM) – nėra atmesta, tačiau jos būtų galima išvengti radus kitų finansavimo šaltinių.

„Šitas pasiūlymas yra kažkur eilės gale. Ir jei kiti pasiūlymai leidžia pasiekti tą patį rezultatą, galbūt galime šito sprendimo tiesiog išvengti“, – sakė I. Šimonytė.

A. Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad iš politikų pasisakymų akivaizdu, jog PVM tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai.

Ministrės pirmininkės teigimu, PVM tarifas ir kitose Europos Sąjungos šalyse jau viršija 20 proc., o kai kuriose valstybėse šio mokesčio pajamos skiriamos būtent gynybai.

„Labai racionaliai vertinant savo aplinką ir kur esame su savo PVM, reikia truputėlį pasidairyti į aplinkines šalis ir pamatysime, kad (...) daugumoje valstybių PVM, įskaitant ir Lietuvą, per pastaruosius 10-15 metų jau yra virš 20 proc. Tai yra daugiau tas paveikslas, kokį matome aplinkinėse šalyse“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Estija, kaip žinia, nuo šių metų PVM pakėlė iki 22 proc. – 2 proc. punktais. Be kita ko, ir dėl gynybos finansavimo poreikio“, – teigė premjerė.

Pasak jos, finansavimas gynybai turėtų būti didinamas iš kelių skirtingų šaltinių. Trečiadienį ji pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių.

„Būtų sąžiningiau tą naštą paskirstyti per kelis mokesčius dėl to, kad tai yra visų mūsų atsakomybė. Ir mes visi tą priedą, vienu ar kitu būdu į tą specialųjį gynybos fondą, kurį, tikiuosi, įkursime atskiru įstatymu, galėtume įnešti“, – teigė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė taip pat vylėsi, jog sprendimus dėl gynybos finansavimo dar priims šios kadencijos parlamentas.

„Norėčiau tikėti, kad bent didžiajai daliai sprendimų arba didžiajai daliai uždavinio tuos sprendimus pavyks surasti. Jei nepavyks, tai irgi politikoje būna, kad prie šitų diskusijų grįžti po rinkimų“, – sakė I. Šimonytė.

„Finansų ministerija kaip tik ruošia darbine tvarka specialaus fondo įstatymą, kuris galėtų tas lėšas ir akumuliuoti“, – žurnalistams po politikų, verslo ir profsąjungų atstovų susitikimo Vyriausybėje sakė ministrė pirmininkė.

„Tada Vyriausybė jau teiktų pasiūlymą Seimui tokį fondą pirmiausia įsteigti ir numatyti jo finansavimo šaltinius“, – pridūrė ji.

Anot premjerės, taip daroma siekiant įtikinti politikus, kad įvesti didesni mokesčiai bus iš tikrųjų nukreipti krašto apsaugos finansavimui.

I. Šimonytės teigimu, politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – didesnio pelno mokesčio tarifo.

„Turime keletą tokių siūlymų, daugiau mažiau su kuriais – nesakysiu, kad dėl to kažkas yra laimingas – bet galima gyventi. Arba bent jau nemažai žmonių tą konstatavo“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė. – Pirmiausia kalbama apie pelno mokesčio papildomą priedą, kuris galėtų keliauti gynybos finansavimui.

„Turime keletą tokių siūlymų, daugiau mažiau su kuriais – nesakysiu, kad dėl to kažkas yra laimingas – bet galima gyventi.

 

Mokesčių dėlionė

Politikai, verslo ir profsąjungų atstovai dėl būdų papildomai finansuoti gynybą susitiko trečiąkart. Vis tik premjerė teigė, kad daugiau tokių susitikimų daryt neplanuojama, o Vyriausybė per kelias savaites parengs konkretų siūlymą.

„Girdėdami konkretesnius kolegų pasisakymus dėl to, kas galėtų būti priimtina, (...) judėsime į priekį, – teigė I. Šimonytė. – „Jei parlamente jiems paramos nebus, matyt, prie tų klausimų reiks grįžti kažkada vėliau.“

Premjerė neatskleidė, kuriems pasiūlymams politikai ir socialiniai partneriai griežtai prieštaravo, ji taip pat teigė nė vieno siūlymo kol kas neatmetanti.

Daugiausia opozicijos ir valdančiųjų paramos sulaukė pelno mokesčio, kai kurių akcizų didinimas, skolinimasis. Tuo metu pridėtinės vertės mokesčio kėlimo politikai iš esmės nepalaikė.

„Kas man šiandien jau yra aišku, kad PVM mokestis nebus keliamas. Manau, tą reikėtų pasakyti ir įtampą, jeigu kas jaučia dėl to, nuimti nuo jautriausių grupių“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė, valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigė pasisakantis už dviem procentiniais punktais didesnį pelno mokesčio tarifą stambiam verslui.

Standartinis tarifas dabar siekia 15 procentų.

„Kol kas siūlomas (...) 1 proc., bet aš niekaip nesuprantu akcijos esmės, jeigu verslas sako, kad mes už 4 proc. BVP gynybai. Tai 2 proc. pelno mokesčio toms įmonėms, stambiam verslui tikrai nepakenktų“, – sakė parlamentaras.

„Jei bus žengiama šitu žingsniu, pelno mokestis – 2 proc., tai būtų labai geras žingsnis ir būtų galima kalbėti, kaip ateityje tą fondą užpildyti kitomis lėšomis“, – pridūrė jis.

Jei Vyriausybės taupymo lakštai yra leidžiami kasmet ir obligacijos apie nieką yra išperkamos už kelis šimtus milijonų, kodėl nebūtų galima skirti gynybai?

 

S. Skvernelis taip pat teigia pasiūlęs papildomą finansavimą gynybai surinkti iš padidintų alkoholio ir tabako akcizų. Šiam siūlymui sakė pritariantis ir opozicinės Regionų partijos pirmininkas, parlamentaras Jonas Pinskus.

Tuo metu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovė Dovilė Šakalienė tvirtino nesuprantanti, kodėl svarstant apie papildomus lėšų gynybai šaltinius vengiama kalbėti apie skolinimąsi iš gyventojų, vadinamąsias gynybos obligacijas.

„Nelabai suprantu dėl tų pačių obligacijų. Jei Vyriausybės taupymo lakštai yra leidžiami kasmet ir obligacijos apie nieką yra išperkamos už kelis šimtus milijonų, kodėl nebūtų galima skirti gynybai?“ – svarstė socialdemokratė.

„Apie tai net nenorima kalbėti“, – pridūrė ji.

Politikės teigimu, dalis gyventojų būtų pasirengę pirkti obligacijas su 0 proc. palūkanomis.

Nori išgirsti karinį patarimą

Papildomų lėšų gynybai reikia Lietuvoje norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą, įvesti visuotinį šaukimą.

Neseniai pareigas pradėjęs eiti krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pasiūlė sparčiau stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas – tai reikštų, jog divizijai reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto.

„Tai atliepia karo Ukrainoje pamokas, atliepia didelį oro gynybos sistemų poreikį, kuris yra NATO valstybėse“, – sakė ministras.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Dainius Gaižauskas teigė, kad L. Kasčiūno pristatyti pakeitimai prieštarauja kariniam patarimui, kuris buvo šiemet pristatytas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK).

„Jis (L. Kasčiūnas – BNS) kitaip įsivaizduoja diviziją, trumpina terminus įsigijimo, kitaip mato sunkinimą. (...) Norėčiau išgirsti karinį patarimą, Lietuvos kariuomenės vado poziciją į krašto apsaugos ministro siūlymą, kaip tai atlieptų operacinius planus, kurie patvirtinti NATO viršūnių susitikimo metu“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Anot jo, tik paaiškėjus, kad Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės prioritetai yra suderinti, galima būtų kalbėti apie finansavimą minėtiems įsigijimams.

Visgi politikas teigė, jog „valstiečiai“ nepalaikys nei PVM, pelno ar gyventojų pajamų mokesčių didinimo.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys šią savaitę teigė, kad ministro siūlymai dėl oro gynybos įsigijimų spartinimo papildo esamus poreikius ir neprieštarauja ankstesniems pajėgumų vystymo planams.

Neskubėti su mokestinėmis iniciatyvomis ragino ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, kol kas nėra tokio pasiūlymo, kuris „rytoj galėtų eiti į Seimą“.

„Sutarimas turėtų būti kuo platesnis“, – kalbėjo parlamento vadovė.

L. Kasčiūnas teigia, kad dėl siūlomų keisti prioritetų papildomo finansavimo gynybai poreikis nekistų ir siektų apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.

Anksčiau skaičiuojant poreikius gynybos finansavimui, Vyriausybės atstovai teigė, jog per artimiausią dešimtmetį kai kuriais metais lėšų poreikis šoktels į viršų dėl neilgalaikių investicijų.

Tačiau trečiadienį I. Šimonytė sakė, jog, keičiant įsigijimų prioritetus ir projektų finansavimo pobūdį, tokio pobūdžio finansavimo šokinėjimų atsiranda mažiau. Konkrečių skaičių ji neskelbė.

Kaip trečiadienį pranešė I. Šimonytės rinkimų štabas, D. Ulbinaitė šį darbą pradės balandžio 22 dieną.

Šiuo metu D. Ulbinaitė yra vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės patarėja, ministrės komandoje ji dirba nuo 2021 metų. Anksčiau D. Ulbinaitė dirbo tuometinės prezidentės Dalios Grybauskaitės atstove spaudai.

Anot I. Šimonytės rinkimų štabo, rinkiminiu laikotarpiui D. Ulbinaitė stabdo darbą Vidaus reikalų ministerijoje išeidama neapmokamų atostogų.

„Prezidento  rinkimuose talkinsiu Ingridai Šimonytei. Jaučiu pareigą padėti tam, kas šiuo sudėtingu laikmečiu imasi atsakomybės stiprinti šalį ir prireikus nesusvyruos. Noriu, kad valstybė būtų patikimose rankose“, – pranešime cituojama D. Ulbinaitė.

I. Šimonytę rinkimuose kelia valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

Juose be I. Šimonytės varžysis perrinkimo siekiantis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas, Darbo partijos pirmininkas Seimo narys Andrius Mazuronis, save išsikėlęs medikas Eduardas Vaitkus, advokatas Ignas Vėgėlė, partijos „Nemuno aušra“ lyderis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Laisvės partijos iškeltas Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.

Kaip skelbia Vyriausybė, trečiadienį susitikime su Andoros ministru pirmininku Xavieru Espot Zamora (Ksavieru Espot Zamora) I. Šimonytė aptarė dvišalį bendradarbiavimą, regioninį saugumą ir kitus šalims aktualius klausimus.

„Džiaugiamės šiuo vizitu kaip nauju puslapiu mūsų dvišaliuose santykiuose, o taip pat ir pasibaigusiomis Andoros ir Europos Sąjungos derybomis dėl asociacijos sutarties – bendraminčių demokratinių šalių bendradarbiavimas šiandien kaip niekada svarbus“, – pranešime cituojama premjerė.

„Esame labai dėkingi už Andoros finansinį indėlį į Lietuvos vykdomą mokyklos renovacijos projektą Ukrainoje – tai dovanoja nuo karo kenčiantiems žmonėms šviesesnės ateities viltį ir jau dabar realia pagalba padeda susitvarkyti su dideliais atstatymo iššūkiais“, – sakė ministrė pirmininkė.

Ji taip pat padėkojo kolegai už „principingą šalies laikyseną Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą akivaizdoje, šalies prisijungimą prie Maskvai taikomų ES sankcijų“.

I. Šimonytė ragino ieškoti būdų stiprinti šias sankcijas ir užtikrinti esamų ribojimų įgyvendinimą, pabrėždama, jog naujame etape būtina numatyti ir Rusijos įšaldyto turto panaudojimą Ukrainos reikmėms.

Susitikime aptarta ekonominė padėtis šalyse ir kitos aktualijos, dvišalių Lietuvos ir Andoros santykių plėtra.

Po šio susitikimo Andoros ir Lietuvos diplomatijos vadovai Gabrielius Landsbergis ir Imma Tor Faus (Ima Tor Faus) pasirašė sutartį dėl šalių pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos bei susitarimo memorandumą dėl tikslinio įnašo į Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondą.

Pastaruoju susitarimu Andora skirs 15 tūkst. eurų Lietuvos įgyvendinamam projektui, kuriuo renovuojama viena Ukrainos mokykla.

G. Landsbergis su Andoros kolege sudarė dvigubo apmokestinimo vengimo sutartį

Kaip trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), pradėjus taikyti šią sutartį, bus sudarytos geresnės sąlygos plėtoti dvišalius ekonominius ryšius, skatinti tarpusavio investicijas.

Ministrai taip pat pasirašė susitarimo memorandumą, kuriuo Andora skyrė įnašą Ukrainos atsigavimo ir atstatymo projektui – mokyklos Mykolajivo regione atnaujinimui finansuoti.

„Džiaugiuosi, kad Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondas tampa Lietuvą, Andorą ir Ukrainą jungiančiu tiltu“, – susitikime teigė G. Landsbergis.

„Ukrainos atkūrimui reikalinga stipri tarptautinės bendruomenės parama, tad ir toliau turime sutelkti jėgas ir parodyti, kad Rusijos sukelto karo akivaizdoje mes visapusiškai esame kartu su Ukraina“, – pridūrė jis.

Ministras taip pat padėkojo Andorai už principingą laikyseną ir solidarumą, smerkiant Rusijos agresiją prieš Ukrainą, prisijungiant prie Europos Sąjungos (ES) pozicijų tarptautinėse organizacijose. Kaip pažymėjo G. Landsbergis, Lietuva remia glaudesnį Andoros ir ES bendradarbiavimą.

URM primena, kad Lietuva dvigubo apmokestinimo vengimo sutartis yra sudariusi su 58 valstybėmis.