„Turime padaryti viską, kas įmanoma, kad visos šalys susilaikytų nuo eskalacijos regione“, – per vizitą Suomijoje žurnalistams sakė U. von der Leyen ir pridūrė: „Visiškai būtina, kad regionas išliktų stabilus ir kad visos šalys susilaikytų nuo tolesnių veiksmų“.

Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad centrinėje Isfahano provincijoje anksti penktadienį nugriaudėjo sprogimų, o JAV žiniasklaida, cituodama amerikiečių pareigūnus, paskelbė, kad Izraelis sudavė atsakomųjų smūgių savo aršiam priešui Iranui.

Nei Izraelio kariuomenė, nei vyriausybė naujienų agentūrai AFP nepateikė komentarų apie sprogimus.

Tačiau I. Ben-Gviras, ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) valdančiosios koalicijos narys, socialiniame tinkle „X“ parašė „Baidyklė!“. Šis žodis hebrajų žargonu reiškia „silpnas“, tad I. Ben-Gviras taip užsiminė, kad už sprogimų stovi Izraelis, tačiau jo atsakas buvo silpnas.

Komentaras greitai sukėlė reakciją socialinėje žiniasklaidoje ir televizijos kanaluose.

„Dar niekada ministras nepadarė tokios didelės žalos šalies saugumui, jos įvaizdžiui ir tarptautiniam statusui“, – socialiniame tinkle „X“ parašė opozicijos lyderis Yairas Lapidas (Jairas Lapidas)

„Ben-Gviras neatleistinu vieno žodžio parašymu [socialiniame tinkle] „X“ išjuokė ir sugėdino Izraelį nuo Teherano iki Vašingtono“, – pridūrė jis.

Universiteto dėstytojas ir tinklalaidės apie geopolitką vedėjas Shaielis Ben-Ephraimas (Šajelis Ben-Efraimas) sakė, kad I. Ben-Gviras „patvirtina Izraelio operaciją ir ją išjuokia“.

„Taip jis pakerta Izraelio atgrasymo galią. Visiška gėda ministrui“, – rašė jis „X“.

Vėliau penktadienį Irano naujienų agentūra „Tasnim“ pasidalijo I. Ben-Gviro pranešimu.

Tačiau B. Netanyahu partijos „Likud“ narė Tally Gotliv (Tali Gotliv) džiaugėsi įvykiais Irane.

„Rytas, kai galime didžiuotis“, – „X“ parašė ji.

„Izraelis yra stipri ir galinga šalis“, – pridūrė T. Gotliv, kuri taip pat yra Izraelio parlamento Užsienio reikalų ir saugumo komiteto narė.

Izraelis anksčiau įspėjo, kad imsis atsakomųjų veiksmų po to, kai beveik prieš savaitę Iranas atakavo Izraelį raketomis ir dronais, keršydamas už mirtiną smūgį Irano ambasadai Sirijoje, dėl kurio Teheranas apkaltino žydų valstybę.

Nuo to laiko vis labiau baiminamasi, kad Gazos Ruože vykstantis Izraelio ir palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ karas išplis regione.

„Kiekvienas toks įvykis, kokį matėme šią naktį, didina pavojingo, visa apimančio konflikto riziką. Todėl tiek Lietuvos, tiek Lietuvos partnerių (...) žinutė viena – deeskaluoti konfliktą ir neskatinti naujų židinių“, – penktadienį spaudos konferencijos metu sakė G. Landsbergis.

Anot ministro, bendra situacija Artimuosiuose Rytuose kelia didelį susirūpinimą tiek Lietuvai, tiek visai tarptautinei bendruomenei.

„Valstybės turi teisę gintis, tačiau suprasdami, kad visa situacija gali labai greitai išeiti iš bet kokios kontrolės ribų, nuolat susitikimuose, bendruose pareiškimuose, (...) prašome deeskalacijos“, – teigė ministras.

JAV žiniasklaida anksčiau pranešė, kad Izraelis, keršydamas už savaitgalio išpuolį, smogė Iranui.

Apie smūgius ankstų penktadienio rytą Vidurio Europos laiku pranešė ABC ir CBS naujienų tarnybos, cituodamos JAV pareigūnus.

Irano žiniasklaida savo ruožtu atmeta galimybę, kad Iranas galėjo būti užpultas iš užsienio.

Izraelis įspėjo, kad smogs atsakomąjį smūgį po to, kai Iranas savaitgalį į žydų valstybę paleido šimtus raketų ir bepiločių orlaivių. Dauguma jų buvo perimti.

Irano smūgis buvo surengtas po išpuolio prieš iraniečių konsulatą Damaske, dėl kurio daug kas kaltina Izraelį.

„Nėra jokių pranešimų apie išpuolį iš užsienio prieš Isfahaną ar kitą Irano dalį“, – nurodė naujienų agentūra „Tasnim“, remdamasi savo informuotais šaltiniais.

Iranas ankstų penktadienio rytą pastebėjęs dronus apšaudė pagrindinę oro pajėgų bazę ir branduolinį objektą netoli Isfahano, kilus baimei, kad tai galėjo būti Izraelio atsakomasis smūgis, reaguojant į beprecedentį išpuolį, per kurį Teheranas paleido šimtus dronų ir raketų.

Įtariamas Izraelis

Lieka neaišku, ar šalis buvo užpulta, nė vienam Irano pareigūnui tiesiogiai nepatvirtinus tokios galimybės ir Izraelio kariuomenei neatsakius į prašymą pakomentuoti. Tačiau įtampa išaugusi nuo šeštadienio, kai Iranas atakavo Izraelį, kariaujantį su „Hamas“ Gazos Ruože ir rengiantį atakas prieš Iraną Sirijoje.

Nuo ankstyvo penktadienio ryto JAV pareigūnai komentuoti atsisako, tačiau amerikiečių televizijos kanalai, cituodami neįvardytus JAV pareigūnus, teigė, kad išpuolį įvykdė Izraelis. Laikraštis „The New York Times“ citavo su anonimiškumo sąlyga kalbėjusius Izraelio pareigūnus teigusius, kad jų šalis atsakinga už išpuolį.

Po pranešimų apie dronus keliose provincijose aktyvuotos oro gynybos sistemos, pranešė valstybinė televizija.

Oficialioji Irano naujienų agentūra IRNA pranešė, kad sprogimų girdėjosi aplink pagrindinę Isfahano oro pajėgų bazę, kurioje ilgą laiką buvo dislokuoti amerikiečių gamybos naikintuvai „F-14 Tomcat“, įsigyti prieš 1979-ųjų Islamo revoliuciją.

Naujienų agentūra „Tasnim“ vėliau paskelbė vieno iš savo reporterių vaizdo įrašą, kuriame jis teigė buvęs Isfahano pietrytiniame Zerdendžano rajone, netoli „atominės energijos kalno“. Filmuotoje medžiagoje užfiksuotos dvi skirtingos oro gynybos sistemų pozicijos, o vaizdo įrašo detalės atitinka žinomus Irano urano sodrinimo įrenginio Isfahane požymius.

„4 val. 45 min. vietos (4 val. 15 min. Lietuvos) laiku išgirdome šūvius. Nieko nebuvo, – sakė jis. – Tai buvo oro gynyba.“

Isfahane esančiame objekte eksploatuojami trys nedideli kiniški mokslinių tyrimų reaktoriai, taip pat vykdoma degalų gamyba ir kita Irano civilinės branduolinės programos veikla.

Isfahane taip pat yra objektų, siejamų su Irano branduoline programa, įskaitant požeminį Natanzo urano sodrinimo objektą, prieš kurį anksčiau ne kartą rengta sabotažo veiksmų. Dėl jų įtariamas Izraelis.

Grėsmė branduoliniams objektams

Irano valstybinė televizija penktadienį nurodė, kad visi objektai tame rajone yra saugūs. Jungtinių Tautų branduolinės saugos priežiūros institucija Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) taip pat pareiškė, kad po incidento „Irano branduoliniams objektams žala nepadaryta“.

Vietos kariuomenės vadas generolas Siavoshas Mihandoostas (Siavošas Mihandustas) taip pat sakė valstybinei televizijai, kad incidentas Isfahano apylinkėse „nepadarė jokios žalos“.

Irano branduolinė programa pastaraisiais metais atliko didelį šuolį į priekį, vystydama savo branduolinės gamybos pajėgumus ir infrastruktūrą, leidžiančią gaminti iki ginklams tinkamo lygio prisodrintą uraną po to, kai 2018-aisiais žlugo jo branduolinis susitarimas su pasaulio didžiosiomis valstybėmis, tuometiniam JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) išvedus iš jo Vašingtoną.

Nors Iranas tvirtina, kad jo programa skirta taikiems tikslams, Vakarų šalys ir TATENA teigia, kad Teheranas iki 2003-iųjų vykdė slaptą karinių ginklų programą.

TATENA yra įspėjusi, kad Iranas dabar turi pakankamai urano keliems atominiams ginklams, jei nuspręstų tai padaryti, nors JAV žvalgybos tarnybos tvirtina, kad Teheranas nesiekia turėti branduolinės bombos.

„Pranešimai rodo, kad nebuvo didelės žalos ar didelių sprogimų dėl bet kokios grėsmės iš oro smūgio“, – nurodė oficialioji naujienų agentūra IRNA.

JAV žiniasklaida ketvirtadienio vakarą vietos laiku pranešė, kad Izraelis, keršydamas už savaitgalio išpuolį, smogė Iranui.

Apie smūgius ankstų penktadienio rytą Vidurio Europos laiku pranešė ABC ir CBS naujienų tarnybos, cituodamos JAV pareigūnus.

Iranas aktyvavo oro gynybos sistemą virš kelių miestų, pranešė valstybinė žiniasklaida po to, kai oficialus šalies transliuotojas paskelbė, kad netoli svarbios oro pajėgų bazės šalia Isfahano pasigirdo sprogimų.

Isfahane taip pat yra objektų, siejamų su Irano branduoline programa, įskaitant požeminį Natanzo urano sodrinimo objektą, prieš kurį anksčiau ne kartą rengta sabotažo veiksmų. Dėl jų įtariamas Izraelis.

Irano valstybinė televizija penktadienį nurodė, kad visi objektai tame rajone yra saugūs.

IRNA nurodė, kad oro gynybos baterijos šaudė keliose provincijose, bet nedetalizavo, kodėl jos buvo aktyvuotos.

Izraelis įspėjo, kad smogs atsakomąjį smūgį po to, kai Iranas savaitgalį į Izraelį paleido šimtus raketų ir bepiločių orlaivių. Dauguma jų buvo perimti.Irano smūgis buvo surengtas po išpuolio prieš iraniečių konsulatą Damaske, dėl kurio daug kas kaltina Izraelį.

Dubajuje įsikūrusios oro linijų bendrovės „Emirates“ ir „FlyDubai“ apie 4.30 val. vietos (3.30 val. Lietuvos) laiku ėmė nukreipti lėktuvus aplink Vakarų Iraną. Jos nepateikė jokio paaiškinimo, nors vietos perspėjimai orlaivių įgulų nariams rodė, kad oro erdvė galėjo būti uždaryta.

Sprogimai Irane įvyko per Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei Ali Khamenei (Ali Chamenėjaus) 85-ąjį gimtadienį.

Naujienų agentūra „Mehr“ pranešė, kad „sustabdyti skrydžiai į Teheraną, Isfahaną ir Širazą bei oro uostus šalies vakaruose, šiaurės vakaruose ir pietvakariuose“.

Keleiviams per garsiakalbius buvo pranešta apie incidentą Teherano Imamo Khomeini (Chomeinio) tarptautiniame oro uoste, rodytų internete paskelbti vaizdo įrašai.

Irake, kur įsikūrusios kelios Irano remiamos ginkluotos grupės, Bagdado gyventojai pranešė, kad taip pat girdėjo sprogimų.

Šalies priešlėktuvinė gynyba „sėkmingai numušė kelis dronus, o pranešimų apie raketų ataką kol kas nėra“, socialiniame tinkle „X“ sakė Irano kosmoso agentūros atstovas spaudai Hosseinas Dalirianas (Hoseinas Dalirianas).

Irano naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad trys sprogimai buvo girdimi netoli Šekari karinių oro pajėgų bazės prie Isfahano.

Irano vietos žiniasklaida penktadienį, nugriaudėjus sprogimams, pranešė, kad branduoliniai objektai centriniame Isfahano mieste yra visiškai saugūs.

„Isfahano provincijoje esantys branduoliniai objektai yra visiškai saugūs“, – pranešė naujienų agentūra „Tasnim“, cituodama, anot jų, patikimus šaltinius.

Tuo metu Izraelio kariuomenė, paklausta apie pranešimus apie sprogimus ir smūgius Irane ir Sirijoje, naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad šiuo metu pakomentuoti negali.

Kariuomenė taip pat atskirai pranešė, kad šiaurinėje Izraelio dalyje palei sieną su Libanu buvo įjungtos sirenos.

Apie smūgius ankstų penktadienio rytą Vidurio Europos laiku pranešė ABC ir CBS naujienų tarnybos, cituodamos JAV pareigūnus.

JAV pareigūnas CNN sakė, kad Izraelio smūgio Irane taikinys nebuvo branduolinis objektas.

Baltieji rūmai iš karto nieko nekomentavo.

Pentagono budintys pareigūnai, atsakydami į naujienų agentūros AFP užklausą, pranešė: „Šiuo metu nieko negalime pasiūlyti“.

Iranas aktyvavo oro gynybos sistemą virš kelių miestų, pranešė valstybinė žiniasklaida po to, kai oficialus šalies transliuotojas paskelbė, kad netoli Isfahano, esančio centrinėje šalies dalyje, pasigirdo sprogimai.

Izraelis įspėjo, kad smogs atsakomąjį smūgį po to, kai Iranas savaitgalį į Izraelį paleido šimtus raketų ir bepiločių orlaivių. Dauguma jų buvo perimtos.

Šis smūgis buvo surengtas po išpuolio prieš iraniečių konsulatą Damaske, dėl kurio plačiai kaltinamas Izraelis.

Izraelio kariuomenės vadas pažadėjo reaguoti į Irano ataką iš oro, kuri iš esmės buvo atremta, pasaulio lyderiai ragino neeskaluoti padėties.

Izraelio pareigūnai nesako, kada ir kur šalis imsis atsakomųjų veiksmų, tačiau Ahmadas Haghtalabas, Revoliucinės gvardijos branduolinio saugumo vadovas, sakė, kad Iranas „neabejotinai“ atsakys į bet kokią ataką prieš jo branduolines vietas.

Jis sakė, kad kontrataka bus nukreipta į Izraelio branduolinius objektus ir tam bus panaudota pažangi ginkluotė. A. Haghtalabą citavo Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA. Jis sakė, kad Izraelio atakos prieš Irano branduolinius objektus „grėsmė“ gali paskatinti Teheraną „persvarstyti ir pakeisti deklaruojamą branduolinę politiką“, bei išsamiau nepaaiškino. Islamo respublika visada tvirtino, kad jos branduolinė programa yra taiki, ir neigė siekianti sukurti atominę bombą.

Pasak A. Haghtalabo, Iranas „identifikavo“ Izraelio branduolinius centrus ir turi „būtiną informaciją apie visus taikinius“. Yra žinoma, kad Izraelis turi branduolinių ginklų, nors niekada to nepripažino.

Pirmadienį Tarptautinės atominės energetikos agentūros vadovas Rafaelis Grossi sakė, kad tą dieną, kai Teheranas paleido į Izraelį dronus ir raketas, „saugumo sumetimais“ Irane buvo uždaryti visi branduoliniai objektai.

Atakai prieš Izraelį vadovavęs Revoliucinės gvardijos aviacijos ir kosmoso padalinio vadas Amirali Hajizadehas ketvirtadienį sakė, kad per ataką Iranas panaudojo tik „senus ginklus ir minimalią galią“. „Mes dar nepanaudojome“ balistinių raketų, sakė jis ir pridūrė, kad Iranas „su minimalia galia įveikė maksimalią Izraelio ir jo sąjungininkių galią“.

„Čia, G-7 susitikime, taip pat aptariame tolesnes priemones, nes, žinoma, būtina reaguoti į šį precedento neturintį incidentą“, – iš Kaprio salos sakė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok). Tačiau ji pridūrė, kad „regione neturi būti tolesnio eskalavimo, tai būtų pražūtinga jo žmonėms“.

G-7 šalių užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį Italijos Kaprio saloje susitinka aptarti naujas sankcijas Iranui, naujausiose jų derybose daugiausia dėmesio skiriant krizei Viduriniuose Rytuose.

Irano dronų ir raketų ataka prieš Izraelį, keršijant už mirtiną smūgį iraniečių konsulatui Damaske, dėl kurio daug kas kaltina Izraelį, dar labiau padidino įtampą tuo metu, kad Gazos Ruože vyksta Izraelio ir „Hamas“ karas.

Svarbiausia, kaip mūsų sprendimas bus įgyvendintas.

Tikimasi, kad G-7 šalys – Prancūzija, Vokietija, Italija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Valstijos, Kanada ir Japonija – paragins įvesti individualias sankcijas asmenims, susijusiems su Irano raketų tiekimo grandine, teigė vienas italų diplomatinis šaltinis.

Trečiadienį Europos Sąjungos lyderiai susitarė įvesti naujas sankcijas Irano dronų ir raketų gamintojams dėl savaitgalį įvykdyto išpuolio, kuris padarė nedidelę žalą, nes dauguma sviedinių buvo numušti.

„Turėsime peržiūrėti [sankcijų] sistemą, kad ją išplėtotume ir padarytume veiksmingesnę“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), kuris taip pat buvo pakviestas į Kaprį.

Jis teigė, kad nuo 2023 metų liepos vykdomas Europos įmonių „komponentų, kurie leidžia gaminti tokius ginklus“, eksporto į Iraną ribojimas.

„Todėl jį padidinsime, – sakė jis. – Svarbiausia, kaip mūsų sprendimas bus įgyvendintas.“

Jis taip pat paragino Izraelį elgtis santūriai, teigdamas, kad regionas yra ant karo slenksčio.

JAV, pagrindinės Izraelio rėmėjos, pareiškė, kad netrukus įves naujas sankcijas Irano raketų ir dronų programai, ir tikisi, kad sąjungininkės imsis analogiškų priemonių.

Trečiadienį A. Baerbock ir JK užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) lankėsi Izraelyje, kur, baiminantis, kad Izraelis imsis atsakomųjų veiksmų, ragino laikytis ramybės.

D. Cameronas paragino G-7 priimti naujas „suderintas sankcijas“ Iranui, kurį jis apkaltino „prisidedant prie daugelio piktybinių veiksmų šiame regione“.

Ketvirtadienio rytą G-7 ministrai aptarė padėtį Viduriniuose Rytuose, o po to prasidėjo posėdis dėl husių išpuolių Raudonojoje jūroje, sutrikdžiusių pasaulinę laivybą.

Po to jie kartu su specialiaisiais svečiais NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba kalbėsis apie karą Ukrainoje.

Vėlai šeštadienį Iranas paleido daugiau kaip 300 dronų ir raketų į Izraelį. Tačiau jie buvo perimti padedant Jungtinėms Valstijoms ir kitoms sąjungininkėms, todėl ataka padarė tik nedidelę žalą.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) pažadėjo atsakyti į išpuolį, o pasaulio galybės, įskaitant pagrindinį sąjungininką Vašingtoną, paragino elgtis santūriai, siekiant išvengti tolesnio kelis mėnesius trunkančio karo Gazos Ruože eskalavimo ar išplitimo regione.

Izraelio visuomeninis transliuotojas „Kan“ pranešė, kad po diskusijų su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) B. Netanyahu nusprendė nesiimti iš anksto parengtų planų dėl atsakomųjų smūgių Iranui atakos atveju.

„Suveikė diplomatinės subtilybės“, – „Kan“ sakė aukšto rango Izraelio pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, ir pridūrė, kad atsakas bus, tačiau kitoks, nei planuota iš pradžių.

„ABC News“, remdamasi trimis neįvardytais Izraelio šaltiniais, pranešė: „Izraelis rengė, bet vėliau atšaukė atsakomuosius smūgius Iranui mažiausiai dvi naktis praėjusią savaitę.“

Tarp galimų atsakomųjų priemonių, kurias svarstė Izraelio karo ministrų kabinetas, buvo variantas atakuoti Irano įgaliotinius kitose regiono vietose arba surengti kibernetinę ataką, sakė šaltiniai „ABC News“.

Pirmadienį vykusiame vyriausybės posėdyje Izraelio pareigūnai svarstė galimybę suteikti kariuomenei leidimą smogti Iranui, tačiau „dėl operatyvinių priežasčių“ nusprendė to nedaryti, JAV naujienų portalui „Axios“ sakė du neįvardyti Izraelio pareigūnai.

Irano remiamos ginkluotos grupuotės visame regione vykdo išpuolius nuo spalio mėnesį prasidėjusio karo tarp Izraelio ir „Hamas“.

Savaitgalį Teherano surengta ataka – pirmasis tiesioginis išpuolis prieš Izraelio teritoriją – buvo atsakas į balandžio 1 dieną įvykdytą mirtiną smūgį Irano konsuliniam skyriui Damaske, dėl kurio buvo apkaltintas Izraelis.

Vašingtonas ir Briuselis pažadėjo sugriežtinti sankcijas Iranui, o Irano prezidentas perspėjo, kad bet kokie atsakomieji veiksmai sulauks ryžtingo ir daug griežtesnio atsako.

Reaguodamas į diplomatinį spaudimą, B. Netanyahu trečiadienį tvirtino, kad Izraelis pats priims sprendimus ir „darys tai, ko reikia, kad apsigintų“.