„Kai viešumoje pasigirsta mano senos „Nokios“ garsas, daugeliui žmonių tenka tik nusikvatoti“, – teigė nuo tinklų atsijungęs vokietis Benno Flügel.

32-ejų metų vyras nesijungia prie interneto, jo ypač vengia, kai tenka keliauti. Jis kelerius metus gyvena be „WhatsApp“, navigacijos ar kitų programėlių.

RTL žurnalistė pabandė Hamburge nukakti į reikiamą vietą be išmaniojo telefono.

„Kasininkas man pasakė, kad degalinėse nieko panašaus nebepardavinėja. Niekam šiais laikais žemėlapių nereikia, nes visi turi išmaniuosius telefonus“, – tikino žurnalistė Dania Maria Hohn.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

Galiausiai žurnalistę išgelbėjo praeiviai su savo išmaniaisiais telefonais.

„Savo senu mobiliuoju telefonu galiu rašyti žinutes ir tik skambinti, o jei kur nors važiuoju, iš anksto užsirašau maršrutą ir tuomet žinau kelią“, – pasakojo B. Flügel.

Ekspertas sako, kad gyvenant be interneto ir navigacijos reikia mokėti planuoti.

„Už tai teks mokėti daugiau. Pavyzdžiui, jei neturite lengvos prieigos prie banko, tada tenka kulniuoti į banko skyrių, o tai kainuoja daugiau laiko ir pinigų“, – aiškino sociologas Stephan Humer.

Tačiau B. Flügel turi daug laiko pomėgiams, pavyzdžiui, skaitymui. Jis mano, kad būnant „neprisijungusiam“ galima labiau atsipalaiduoti.

Remiantis statistika, Vokietijoje taip gyvena 3 mln. vokiečių, o 2,5 mln. jų – jauni žmonės.

Įvažiuojant į aikštelę sunkvežimį nuskenuoja skeneris ir, įsijungę programėlę telefone, vairuotojai sužino, ar į automobilį neprilindę žmonių.

„Įvažiuoju vienas. Gaunu žalią signalą. Ir jei nuskenavus jis tampa raudonas, reiškia, kad mano priekaboje yra žmonių, nes kabinoje esu tik aš. Kažkas įsmukęs į priekabą“, – sakė sunkvežimio vairuotojas Eddy Claes.

Skaitytuvai yra pakabinti įvažiuojant į aikštelę ir jie aptinka sunkvežimyje esančius telefonus. Užfiksavus kitus telefonus, vairuotojas gauna įspėjimą. Jis iškart siunčiamas ir policijai.

„Tai – transmigrantai, bėgantys per Europą į Didžiąją Britaniją, ir jie visada turi susisiekti su talkininkais. Būtent telefonu jie ir derina veiksmus tarpusavyje“, – kalbėjo Europos saugaus parkavimo organizacijos vadovas Dirk Penasse.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pernai Vakarų Flandrijoje vilkikuose buvo sučiupti 387 migrantai. Tai –  mažiausias skaičius nuo jų antplūdžio 2016-aisiais. Pastebima, kad mažiau migrantų renkasi plaukti valtelėmis per Lamanšą, bet policija vėl fiksuoja, kad daugiau įsilaužiama į sunkvežimius, kurie kerta sieną. Migrantai puldinėja ir po Vakarų Europą važinėjančius lietuvių vilkikus.

„Norime apsaugoti kuo daugiau vilkikų aikštelių. Kita vertus, žinome vadinamąjį „vandens srauto poveikį“. Jei griežtiname kontrolę čia, problema išlįs kitur. Rūpinuosi savo provincija. Žiūrėsime, kaip eisis“, – teigė Vakarų Flandrijos gubernatorius Carl Decaluwé.

Tokie skaitytuvai turėtų atsirasti ir kitų Belgijos savivaldybių sunkvežimių aikštelėse.

Naudoja ne viską

Pirmasis lietimui jautrus ekranas automobilyje buvo sumontuotas 1986 m., o ši technologija įsitvirtino tik naujajame tūkstantmetyje. Dabar diegiamos vis naujesnės technologijos tampa neatsiejama kasdienybės dalimi gerokai sparčiau. Jau nebeįsivaizduojame naujo automobilio be jutiklinio ekrano. Greitai būtinu transporto priemonės elementu taps jai skirta programėlė išmaniajame telefone.

Ilgametis „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys Egidijus Babelis mano, kad automobilių ir mobiliųjų telefonų junglumo galimybės šiais laikais ypač svarbios.

„Mūsų gyvenimas vyksta išmaniuosiuose telefonuose. Jais ne tik skambiname, rašome žinutes ar naršome socialiniuose tinkluose – ten klausome savo mėgstamos muzikos, žiūrime žemėlapius, tikriname orų prognozes ir tvarkome kitus reikalus. Tad dažnai tiesiog geriau prisijungti telefoną prie automobilio ir viską ten turėti. Kita vertus, aš naudoju tik porą funkcijų: muziką, žemėlapį, kartais kažkam paskambinu“, – teigė pašnekovas.

Internetas – būtinas

Kai kuriose transporto priemonėse pritaikytos naujovės suteikia vairuotojui dar daugiau patogumo – dalį pranašumų galima patirti net neįlipę į vidų.

„Apple CarPlay“ ar „Android Auto“, leidžiančios automobilio ekrane matyti svarbiausių ir dažniausiai naudojamų telefono programų projekciją.

Pavyzdžiui, dėl naujuose „Ford“ modeliuose įdiegtos „FordPass“ sistemos vairuotojai gali savo mobiliuoju telefonu prisijungti prie automobilio nuotoliniu būdu ir matyti degalų bako ar baterijos įkrovos lygį ir kitus parametrus, per nuotolį užrakinti, atrakinti automobilį ar matyti jos buvimo vietą.

Žinoma, kad tai būtų įmanoma, automobilis taip pat turi būti prijungtas prie interneto. Tam visuose „Ford“ modeliuose montuojami modemai. Be interneto, svarbu ir tai, kaip kokybiškai įvairios sistemos veikia.

„Vertinti garso kokybę išmokė ne itin seni japoniški automobiliai: jų mikrofonas priverčia pašnekovą galvoti, kad kalbama taip, lyg būtum kibirą ant galvos užsimaukšlinęs. Naujuose modeliuose šios problemos lyg ir nebeliko“, – prisiminė automobilių žinovas.

Vairuotojų gyvenimą palengvina ir „Apple CarPlay“ ar „Android Auto“, leidžiančios automobilio ekrane matyti svarbiausių ir dažniausiai naudojamų telefono programų projekciją. Dėl jų kelionės tampa ir patogesnės, ir saugesnės.

Galimybės plečiasi

Technologijoms ištobulėjus, dabar vairuotojai jau gali iš anksto susiplanuoti artėjančią kelionę: būdami namie žemėlapyje susidėlioti maršrutą.

Kartu galima per atstumą įjungti automobilio variklį ir iš anksto pašildyti ar atvėsinti saloną. Dar geriau – elektromobilių vairuotojams: nustačius artėjančios kelionės starto laiką, automobilis pats pagal oro sąlygas sureguliuos baterijos temperatūrą iki optimalios, kad kelionė iš karto būtų kuo ekonomiškesnė.

Kitas Lietuvos metų automobilio rinkimų komisijos narys, apžvalgininkas Justas Lengvinas sako pats dar neįpratęs kaskart išbandyti su automobiliais siūlomų programėlių. Vis dėlto, jis pastebi, kad vis daugiau gyvenimiškų procesų persikelia būtent į mažus, kišenėje telpančius įrenginius.

Išmaniaisiais įrenginiais valdomas namų apšvietimas, peržiūrima elektros vartojimo statistika, vyksta bendravimas, darbinis ir asmeninis gyvenimai, stebimos pasaulio naujienos. Dabar net norint dalyvauti nuotoliniame vaizdo susirinkime ar televizijos laidoje užtenka mobiliojo telefono.

Išmanieji įrenginiai gali patirti tokias pat kibernetines grėsmes kaip ir „Windows“, „Mac“ ar „Linux“ įrenginiai. Jų savininkai lygiai taip pat patiria sukčiavimo atakas per telefonuose naudojamą e. paštą ir, jeigu juose neįdiegta jokia apsauga, mažų mažiausiai rizikuojama į telefoną gauti kenkėjišką kodą. Jau nekalbant apie tai, kad telefonuose įdiegtos programėlės gali rinkti informaciją apie juose atliekamus veiksmus, nutekinti asmens duomenis ir t. t.

Kad darbuotojų išmanieji telefonai būtų saugi darbo priemonė, naudojami įvairūs mobiliųjų įrenginių valdymo sprendimai.

Apriboti programas

Jeigu įrenginį yra suteikusi įmonė, įdiegti sprendimus gali būti paprasčiau. Pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojai turi vežėjų įmonių suteiktus išmaniuosius telefonus arba planšetinius kompiuterius. Ne paslaptis, kad šie įrenginiai naudojami ne tik navigacijos tikslais, bet ir žiūrėti filmų, klausytis muzikos, naudotis įvairiomis programėlėmis ir t. t. Tai ne problema, kol vairuotojas nežiūri filmų vairuodamas ir nekelia grėsmės eismo saugumui.

Naudojant mobiliųjų įrenginių valdymo programas galima nustatyti, kad, jeigu įrenginys juda, tam tikros jo funkcijos arba prieigos prie programų apribojamos. Galima apriboti kai kurias programas, pavyzdžiui, vairuotojo prieigą prie „YouTube“, arba visas programas, išskyrus navigaciją, kai automobilis važiuoja. Automobiliui sustojus, tokie apribojimai dingsta ir programos tampa vėl pasiekiamos.

Naudodamiesi mobiliųjų įrenginių valdymo sprendimais, administratoriai gali užrakinti įrenginius, ištrinti iš jų įmonės duomenis, naudoti nuotolinį darbalaukį pagalbai teikti ir t. t.

Virtualūs konteineriai

Papildomų iššūkių kyla, jeigu organizacija leidžia darbo tikslais naudoti asmeninius įrenginius. Situacija, kai asmeniniame telefone yra pasiekiami įmonės duomenys, nesmagi abiem pusėms. Sunku būtų įsivaizduoti situaciją, kai administratorius surenka asmeninius telefonus ir juose įdiegia tam tikrus ribojimus.

Tokiu atveju įrenginyje būtina sukurti specialią erdvę, vadinamąjį darbinį profilį, arba virtualųjį konteinerį. Šiame konteineryje jautrūs verslo duomenys būtų atskiriami nuo asmeninių duomenų.

Situacija, kai asmeniniame telefone yra pasiekiami įmonės duomenys, nesmagi abiem pusėms.

Naudodami mobiliųjų įrenginių valdymo sprendimus, kurie leidžia sukurti tokius konteinerius, įmonės administratoriai gali per nuotolį valdyti ir stebėti tuos verslo duomenis, prie kurių jie turi prieigą, bet kartu užtikrinti darbuotojo, įrenginio savininko, privatumą.

Asmeninė informacija

Dažnai sulaukiu klausimų, ar įmonių vadovai nenori žinoti daugiau apie savo darbuotojų asmeninį gyvenimą. Žinoma, toks noras gali kilti, todėl mobiliųjų įrenginių valdymo sprendimų gamintojams nuolat tenka laviruoti, kad būtų apsaugoti ne tik darbdavio, bet ir darbuotojo interesai.

Naudojant tokius sprendimus, administratorius iš darbo aplinkos į asmeninę pereiti negali. Jis gali valdyti tik tai, kas yra virtualiajame konteineryje, bet nei administratorius, nei mobiliųjų įrenginių valdymo programa negali pasiekti jokių darbuotojo asmens duomenų, matyti asmeninių darbuotojo nuotraukų, klausytis pokalbių, įjungti kameros ir t. t.

Darbuotojo asmeninė informacija tokiuose konteineriuose nuo įmonės informacijos atribota lygiai taip pat, kaip įmonės informacija nuo asmeninio naudojimo. Maža to, tam, kad administratorius galėtų prisijungti prie įmonės informacijos konteinerio, darbuotojas telefone turi aktyvuoti tam tikrą aplikaciją.

Mobiliųjų įrenginių valdymo sprendimai gali būti pritaikyti ne tik išmaniuosiuose telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose, bet ir specifiniuose įrenginiuose, skirtuose atlikti siauros paskirties užduotis, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos srityje.

Tai naujausias smūgis tokioms technologijų milžinėms kaip „Tencent“ ir „ByteDance“, valdančioms socialinės žiniasklaidos platformas ir internetinius žaidimus.

Kinijos kibernetinės erdvės administracija (CAC) trečiadienį savo svetainėje paskelbė gairių projektą. Jame numatoma neleisti nepilnamečiams nuo 22 val. iki 6 val. naudotis dauguma interneto paslaugų mobiliuosiuose įrenginiuose.

Pagal pasiūlymus, 16–18 metų amžiaus jaunuoliai internetu galės naudotis dvi valandas per dieną. Vaikams nuo 8 iki 15 metų internete būtų leidžiama praleisti valandą per dieną, o jaunesniems nei 8 metų vaikams – 40 minučių.

Išimtis bus taikoma tik konkrečioms programoms ar platformoms, kurios laikomos tinkamomis nepilnamečių fiziniam ir protiniam vystymuisi. Kol kas tiksliai nenurodoma, kokioms programėlėms tai bus taikoma.

Tai naujausios Pekino pastangos apriboti jaunimo priklausomybę nuo interneto.

2019-aisiais Kinija apribojo vaikų internetinių žaidimų laiką iki 90 minučių per dieną, o 2021-aisiais dar labiau sugriežtino šias taisykles – penktadieniais, savaitgaliais ir valstybinių švenčių dienomis vaikai internete gali žaisti tik vieną valandą per dieną.

Pagal pasiūlymus, 16–18 metų amžiaus jaunuoliai internetu galės naudotis dvi valandas per dieną. Vaikams nuo 8 iki 15 metų internete būtų leidžiama praleisti valandą per dieną...

Vaizdo transliacijos platformose, tokiose kaip „Douyin“, „Bilibili“, „Kuaishou“, siūlomi režimai, kuriais ribojamas nepilnamečiams rodomo turinio tipas ir laikas.

Naujausi apribojimai turės įtakos didžiausiai Kinijos žaidimų bendrovei „Tencent“ ir trumpųjų vaizdo įrašų platformai „Douyin“, kurią valdo „ByteDance“.

„Siekdama veiksmingai sustiprinti nepilnamečių apsaugą internete, CAC pastaraisiais metais siekė, kad interneto platformose būtų sukurtas jaunimo režimas, išplėsta jo aprėptis, optimizuotos jo funkcijos, kad jis būtų papildytas amžių atitinkančiu turiniu“, – nurodė CAC.

„Nuo tada, kai buvo pradėtas naudoti šis režimas, pastebėtas teigiamas poveikis mažinant jaunimo priklausomybę nuo interneto ir nepageidaujamos informacijos poveikį“, – pridūrė CAC.

CAC teigė, kad visuomenė gali teikti pastabas apie gairių projektą iki rugsėjo 2 dienos, tačiau nenurodė, kada įsigaliotų naujosios taisyklės.

„Vienas iš pirmųjų patarimų, kaip sutaupyti baterijos energiją, yra svarbu žinoti tai, jog energiją sekina fone naudojamos aplikacijos. Labai pravartu tas programas, kuriomis nesinaudojama, užmigdyti arba visiškai atjungti. Tai galima atlikti tiesiog užėjus į išmaniojo telefono baterijos nustatymus, spustelėti „naudojimo fone apribojimai“, – pasakojo A. Mateika.

Čia naudinga pasižiūrėti, kokios programos jau yra užmigdytos.

„Visą laiką pravartu pasitikrinti visas turimas aplikacijas, galbūt kurios nėra naudojamos arba niekada nebus naudosimos, bet nesinori jų ištrinti. Jas galima pažymėti ir įtraukti kaip užmigdytas. Iš jų neateis pranešimai, jos neveiks fone ir neeikvos bereikalingos energijos“, – tęsė A. Mateika.

Kitas patarimas, kuris gali iš tiesų padėti sutaupyti baterijos energiją, tai priversti ekraną veikti taupiau.

Labai pravartu tas programas, kuriomis nesinaudojama, užmigdyti arba visiškai atjungti.

„Vienas iš dalykų, labai lengvai pasiekiamas telefone, yra tamsus režimas. Nuėjus į ekrano nustatymus yra patartina naudoti tamsųjį režimą. Šitaip atvaizduoti turinį yra gerokai taupiau baterijai. Jeigu yra sudėtinga pereiti nuo įprasto šviesaus prie tamsaus režimo, tai patariu nusistatyti, kad tamsusis režimas įsijungtų vakare, kai aplinkui yra tamsu, prieš pat užmiegant, jeigu mėgstama naršyti telefone, tai ir ekranas taip nešvies į aplinką šviesos, ir bus gerokai daugiau sutaupoma baterijos“, – pasakojo ekspertas.

Dar vienas patarimas, kuris taip pat susietas su ekranu ir tai yra funkcija, kurią dažnai visi naudoja.

„Šioks toks pakoregavimas gali sutaupyti vieną-kitą procentą baterijos. Tai yra funkcija, kuri vadinasi „always on display“. Žinome, kad labai patogu ekrane matyti, net kai jis yra išjungtas, datą, laiką ir gaunamus pranešimus. Reikia turėti omeny, kad jeigu telefone nustatyta nuolatos rodyti šią funkciją, per valandą yra išnaudojama apie 1 proc. energijos. Per naktį tai būtų apie 8 proc., dienos metu – tai gali būti net 12 proc. Atsisakyti šios funkcijos šiek tiek nepatogu, nes tada teks įjungti ekraną“, – kalbėjo vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Puikus patarimas – šią funkciją galima įgalinti ekraną vos bakstelėjus pirštu.

„Tuomet pamatysite viską, ką reikia, per akimirką be papildomo energijos išnaudojimo. Bendrąja prasme pasirinkimas „energijos taupymas“ – kaip galima vienu paspaudimu įrenginį greitai priversti bateriją naudoti taupiai. Įrenginyje tai galima pasiekti ir įjungti iš greitojo meniu. Čia galima tiesiog matyti, kas tai yra, kas daroma, kai įjungiamas šis režimas. Galima paskaityti, kad yra išjungiamas „always on display“, procesoriaus našumas apribojamas iki 70 proc. Jeigu ekrano atsinaujinimo dažnis pagal standartą yra 120 Hz, tai jis bus sumažintas iki 60 Hz, kad mažiau naudotų energijos. Visus šiuos punktus dar galima atskirai reguliuoti. Vienu paspaudimu galima įjungti tik „energijos taupymo“ režimą“, – tęsė A. Mateika.

„Dar vienas patarimas skirtas tiems, kurie daug bendrauja susirašinėjimo programomis, rašo tekstus, gal net siunčia garso pranešimus. Tačiau taip pat yra labai populiarūs judantys pranešimai, vadinami gifais. Reikia atminti, kad bet koks paveikslėlis, kuris juda ekrane, naudoja šiek tiek daugiau energijos negu tekstas. Tad jeigu matome, kad baterijos liko nedaug, reiktų vengti naudoti gifus, geriau parašyti tekstinę žinutę, galbūt balso pranešimą. O jeigu gifais naudojamasi tik retkarčiais, tai baterijos sąnaudoms tai didelės įtakos nepadarys“, – tęsė ekspertas.

Kaip elgtis, kai nėra, kaip pasikrauti telefono, tačiau arti yra bičiulis, turintis išmanųjį telefoną?

„Dar vienas patarimas, kuris atliepia labai stresinei situacijai, kai baterijos liko nedaug ir neturime, kaip pasikrauti. Ką daryti tokiu atveju? Apsižiūrėti aplinkui, gal yra bičiulis arba kolega, kuris turi išmanųjį telefoną su belaidžio įkrovimo ir belaidžio energijos dalinimosi funkcija. Jeigu jūsų išmanusis telefonas taip pat turi šias funkcijas, tai jūsų bičiulis gali būti jūsų išgelbėtojas. Galima priglausti du telefonus nugarėlėmis, abiejuose įrenginiuose įjungti šias funkcijas ir jūsų įrenginys, kuris stokoja energijos, pasikraus iš jūsų bičiulio įrenginio visai dienai“, – sakė A. Mateika.

Šį kartą modernių technologijų gamintoja Lietuvos vartotojams pristatė net keletą išmaniųjų telefonų: „Mate 50 Pro“, kuris išsiskiria pirmąja pasaulyje 10 lygių reguliuojama diafragmos kamera ir net 60 MP priekinę kamerą turinčius „nova 10“ serijos telefonus: „nova 10“ ir “nova 10 Pro“.

„Mūsų bendrovė savo kelią technologijų pasaulyje pradėjo nuo išmaniųjų telefonų, todėl ši sritis mums – prioritetinė. „Huawei“ ir toliau siūlo aukščiausios klasės technologijas kiekvienam asmeniui ir verslui. Į Lietuvos rinką atvykę „Mate 50 Pro“ ir „nova 10“ serijos išmanieji telefonai yra pavyzdys, kad nuolat galvojame kaip patobulinti savo produktus vartotojams. Neketiname sustoti, ir toliau kursime inovacijas moderniausių technologijų srityje“, – teigė „Huawei“ vartotojų verslo grupės vadovas Baltijos šalyse Ding Cheng.

„Huawei“ ir toliau siūlo aukščiausios klasės technologijas kiekvienam asmeniui ir verslui.

Universalusis „Mate 50 Pro“ apjungia naujausias technologijas

Išmanusis telefonas „Mate 50 Pro“ išsiskiria 50 megapikselių ir 10 lygių reguliuojama diafragmos kamera, kuri prilygsta profesionaliems fotoaparatams. Šviesa lengviau pasiekia diafragmą, todėl galima fiksuoti kokybiškesnius vaizdus. Aukščiausio lygio optinę sistemą užtikrina f/1,4 diafragma, kuri veikia kartu su „XD Fusion Pro“ vaizdo technologija, garantuojančia vaizdo ryškumą, šviesos ir šešėlių detales. Todėl šio telefono vartotojai džiaugsis aukščiausios kokybės nuotraukomis su puikiais spalvų atspalviais, tekstūra ir ryškiais peizažais.

„Išmanusis „Mate 50 Pro“ yra galingiausias modelis „Huawei“ istorijoje, pasižymintis aukščiausio lygio technologijomis fotografijos, našumo ir patvarumo srityse. Tai yra pirmasis „Huawei“ įrenginys, kuriame veikia „EMUI 13“ operacinė sistema. Išmaniajame telefone įdiegti pažangiausi sprendimai, kurie padidina įrenginio galingumą bei patogų vartojimą. 6,74 colių „OLED“ ekranas palaiko „Full HD+“ raišką, o 120 Hz ekrano atsinaujinimo dažnis užtikrins sklandų naršymą telefone“, – pažymėjo „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė.

„Huawei“ nuotr.

„nova 10“ serija – įrenginiai, skirti užkariauti soc. tinklus

Renginyje taip pat pristatyti ir elegantiški „nova“ serijos išmanieji „nova 10“ ir „nova 10 Pro“. Abu modeliai išsiskiria prašmatniais dizaino sprendimais – patrauklia fotoaparato forma, prabangiomis spalvomis, kristalo tekstūros nugarėle bei priekine kamera.

„Stilingojo „nova 10 Pro“ asmenukių kamerą sudaro 60 MP itin plataus kampo „AutoFocus“ ir 8 MP portretininis stambaus plano objektyvas. Įrenginio priekinė kamera palaiko dvigubą automatinį fokusavimą, todėl išmaniojo vartotojai gali mėgautis nuo 0,7 iki 5 kartų priartinimo galimybėmis. Filmavimas 4K raiška, efektyvus fokusavimas ir modernus perėjimas tarp asmenukių ir pagrindinės kameros yra tos savybės, kurios įrenginio turėtojams leis kurti aukštos kokybės turinį bei dalintis juo su aplinkiniais“, – apibendrino U. Eidžiūnaitė.

Išmaniųjų „nova 10“ serijos telefonų išankstinė prekyba Lietuvoje startavo spalio 3 dieną, o „Mate 50 Pro“ – prasidės nuo spalio 24 dienos.

Renginio metu taip pat pristatytas ir „Huawei“ išmanusis laikrodis „Watch D“. Šis įrenginys – tai pirmasis pasaulyje išmanusis laikrodis, kuris matuoja kraujo spaudimą. Be to, siūlo naujausias sportines funkcijas, atlieka širdies kardiogramą (EKG).

Panaši statistika fiksuojama praktiškai kiekvienais metais, tad kitąmet „iPhone 13“ turėtų pakeisti „iPhone 14“. Būtent jam „Far Out“ pavadinimą gavusiame „Apple“ renginyje ir skirta daugiausiai dėmesio. Ekspertas pasakojo, kuo ši linija išsiskiria iš prieš tai buvusių modelių ir kokias naujas galimybes užtikrins vartotojams.

Anot Arnoldo Lukošiaus, „Tele2 Inovacijų biuro“ eksperto, „Apple“ renginyje pristatė keturis naujus „iPhone“ modelius: du įprastus ir du „Pro“ modelius. Pasak specialisto, šiemet įprastos ir „Pro“ išmaniųjų versijos itin skiriasi tiek dizainu, tiek išplėstomis funkcijų galimybėmis.

Dar niekada nematytas „iPhone 14 Plus“

Pastaruosius dvejus metus standartinis „iPhone“ turėjo dvi variacijas: 6,1 colių įstrižainės įprastą ir 5,4 colių „Mini“ versiją. Pastarosios šiemet nuspręsta atsisakyti. „Apple“ koreguoja savo strategiją ir siūlo rinktis 6,1 colių „iPhone 14“ arba 6,7 colių „iPhone 14 Plus“. Panašu, kad „iPhone 13 Pro Max“ sėkmė paskatino vartotojams pasiūlyti didesnės įstrižainės, bet šiek tiek racionaliau įkainotą modelį. Abu modeliai išoriškai nuo pirmtakų per daug nesiskiria.

Dizainas šiek tiek atnaujintas, pakoreguota kameros sistemos išvaizda, bet apsieita be revoliucijų. „iPhone 14“ tebeturi priekinėje telefono dalyje esančią kameros išpjovą, du galinės kameros jutiklius, 12 MP „TrueDepth“ asmenukių kamerą, „Face ID“. Įdomu ir tai, kad jame sukasi ir tas pats procesorius, kaip ir pernai.

Ryškiausias atnaujinimas, ko gero, yra ekrane. Beje Jungtinėse Amerikos Valstijose „Apple“ atsisako SIM dėtuvės. Nuo šiol telefonai ten veiks tik su eSIM. Kitose rinkose šios inovacijos dar teks palaukti.

„iPhone 14 Pro“ atveria naują „Apple“ erą

Gerokai daugiau naujų dalykų pamatysite į rankas paėmę „iPhone 14 Pro“ modelius. Jų taip pat 2 – 6,1 colių ir 6,7 colių įstrižainės. Čia didieji panašumai su įprastosiomis variacijomis ir baigiasi, nes „Apple“ akivaizdžiai pasistengė labai aiškiai diferencijuoti juos nuo ne „Pro“ versijų.

Pradėkime nuo lengviausiai pastebimo skirtumo – „iPhone 14 Pro“ ir „iPhone 14 Pro Max“ nebeturi telefono priekyje esančios kameros išpjovos. Vietoj jo matome nedidelę išpjovą, kurią pati „Apple“ vadina „Dynamic Island“. Reikšmingų atnaujinimų esama ir kameros sistemoje. „iPhone 14 Pro“ turi 48 MP pagrindinį jutiklį, tad vartotojai gali tikėtis dar detalesnių, kokybiškesnių nuotraukų. Galų gale, ryškus atnaujinimas slepiasi ir viduje. Skirtingai nei standartiniai, „Pro“ modeliai turi visiškai naują „A16“ procesorių, tad dar labiau juos lenkia galia. Taigi, galima drąsiai teigti, kad prasidėjo nauja „iPhone“ era.

Į Lietuvą visi naujai pristatyti „iPhone 14“ modeliai atkeliaus jau visiškai netrukus. „Tele2“ internetinėje svetainėje iš anksto užsisakyti „iPhone 14“, „iPhone 14 Pro“ ir „iPhone 14 Pro Max“ modelius bus galima nuo rugsėjo 16 d. „iPhone 14 Plus“ išankstiniai užsakymai prasidės jau greitai.

„Tele2 Inovacijų biuro“ nuotr.

Naujosios „Apple AirPods Pro 2“

„Apple AirPods Pro“ išlieka vienu sėkmingiausių „Apple“ produktų. Šios belaidės ausinės tapo tikru kokybės standartu – jų integracijos į bendrą ekosistemą natūralumas, garso kokybė, triukšmo blokavimo sugebėjimai ir kitos funkcijos tiesiog neturi sau lygių. Tiesa, pasirodė jos jau prieš trejus metus, tad jų atšviežinimo laukta pakankamai ilgai.

Lemtinga diena pagaliau atėjo – „Apple AirPods Pro 2“ turi naują „H2“ procesorių bei „LC3“ kodeką, palaikantį „Bluetooth 5.2“ standartą. Tai reiškia, kad ausinės veikia dar stabiliau ir efektyviau. Garso kokybė dar geresnė, triukšmo blokavimo sistema dvigubai geresnė, o baterijos darbas našesnis. Ausinės gali groti iki 6 valandų, o dėkliuko baterija šį laiką pratęsia iki 30 valandų. Žinoma, atnaujintas buvo ir dizainas – ausinės išsaugojo išvaizdos išskirtinumą, bet tapo dar kompaktiškesnės, elegantiškesnės bei ergonomiškesnės.

„Apple“ operacinių sistemų naujienos

Paskutinis naujienų paketas, daugiau susijęs ne su konkrečiais prietaisais, o su juose veikiančiomis operacinėmis sistemomis. Aktualiausia šiuo atveju yra „iOS 16“. Jos galutinę versiją nuo rugsėjo 11 d. galės parsisiųsti visi, turintys „iPhone 8“ bei naujesnius telefonus. Atnaujinimų šioje versijoje netrūksta – patys ryškiausi yra pradiniame ekrane. Vartotojai nuo šiol turės kaip niekada daug personalizacijos galimybių. Be to, „iPhone 14 Pro“ savininkai gaus ir papildomą ilgai lauktą funkciją – „Always On Display“.