Kaip BNS informavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Loreta Kairienė, 10.55 val. buvo pranešta apie sostinės Tilto gatvėje susidūrusius du automobilius.

Policijai pranešta, kad per avariją 56 metų amžiaus moteris galėjo patirti galvos traumą.

Kita sostinės policijos atstovė Julija Samorokovskaja BNS patvirtino, kad nukentėjo Lietuvos ambasadorė Ispanijoje, po medikų apžiūros ji paleista tęsti kelionės.

Per eismo įvykį apgadinti du automobiliai, apie kitus nukentėjusiuosius nepranešta.

Šeši asmenys sulaikyti, dar trys tiriami dėl nusikaltimų, tokių kaip istorinio paveldo naikinimas, vagystės sunkinančiomis aplinkybėmis, pinigų plovimas, vogtų objektų įsigijimas.

Tyrėjai rado 2,5 tūkst. archeologinių vertybių. Daugiausia – senovės romėnų monetų iš pirmo amžiaus prieš Kristų.

Konfiskuoti ir rimti metalo detektoriai, įvairūs pagalbiniai įrankiai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pareigūnai skelbia, kad grupuotė su profesionaliais įrankiais naktimis valė saugomas teritorijas. Nepaisė ir mokslinių protokolų, todėl buvo prarasta vertinga archeologinė ir istorinė informacija.

Kai kurias pagrobtas monetas grupė pardavinėjo nelegalioje rinkoje ir socialiniuose tinkluose, bet kaina buvo gerokai mažesnė nei tikroji jų vertė.

Taip norima pažaboti spekuliaciją, pirmadienį Sevilijoje sakė ministras pirmininkas Pedro Sánchezas. „Imsimės reikalingų priemonių,, kad gyvenamasis plotas būtų teisė, o ne spekuliacinis verslas“, – kalbėjo jis. Anot socialistų politiko, Ministrų taryba antradienį Madride priims sprendimą dėl reikalingų įstatymų pataisų. Tačiau kada jos įsigalios, premjeras nepasakė.

„Auksinės vizos“ programa nuo 2013 m. leidžia piliečiams iš ne ES šalių Ispanijoje nusipirkti būstą, jei jie šalyje įsigyja nekilnojamo turto už mažiausiai 500 000 eurų. Programa taip pat galioja mažiausiai milijono eurų investicijoms į įmones ar 2 mln. eurų – į valstybės obligacijas. Panašios programos per euro krizę buvo inicijuotos ir kitose ES šalyse.

Vizos už nekilnojamojo turto įsigijimą visur vertinamos prieštaringai, nes yra laikomos viena kainų nekilnojamojo turto rinkoje didėjimo ir būsto trūkumo priežasčių. P. Sánchezas pirmadienį sakė, kad Ispanijoje 94 proc. visų „auksinių vizų“ suteikiamos už investicijas į nekilnojamąjį turtą. „Tačiau norime būti produktyvių investicijų šalimi, kurioje kuriamos inovacijos ir aukštos kokybės darbo vietos“, – pabrėžė ministras pirmininkas.

Pirmiausiai tokiuose didmiesčiuose, kaip Madridas, Barselona, Malaga ar Valensija, taip pat Balearuose su atostogautojų pamėgta Maljorka padėtis, anot P. Sánchezo, labai įtempta. Dėl didelės paklausos tarp turtingų užsieniečių vietiniams, „kurie čia gyvena, dirba ir moka mokesčius, beveik neįmanoma rasti padoraus būsto“.

Oficialiais duomenimis, nuo 2013 m. Ispanija suteikė daugiau kaip 5 000 „auksinių vizų“, per 2 000 jų teko Kinijos piliečiams.

Iš Pirėnų ir vadovauti plebėjams tėviškėje parankiau, ir svarbiausia – saugiau: mieli savo žemėje likę tautiečiai, vaduokite nuo priešų tėvynę! Pirmyn, į ataką, aukokitės ir žūkite, o mes jums išmintingai vadovausime iš apartamentų egzilyje!

Kiek ir už ką dar buvusių ir esamų Seimo, vyriausybių narių, tyliai besirūpinančių planu B, prisipirko nekilnojamojo turto Tenerifėje, Kanaruose ir Alikantėje?

Kokios kitokios mintys turėtų kilti, kai matai, kad ir Seimo nariai, užuot demonstravę pavyzdį ir investavę čia, Lietuvoje, rodę, jog tikrai tiki šviesia valstybės perspektyva ir tėvynės ateitimi, nekilnojamąjį turtą šluoja Pirėnų pusiasalyje? Net antialkoholinėmis intencijomis dailiai garsėjęs krikščionis A. Matulas neiškentė – pigaus vyno šalyje nurovė apartamentus su vieta automobiliui. Ir džiaugiasi, kad nebrangiai prasisuko. Dar paaiškino, jog Ispanijoje mokesčiai mažesni. Lyg kažkas kitas, o ne pati mūsų valdžia kiaulinius mokesčius ant lietuvių kupros tėvynėje būtų užvertusi.

Ką sako įbaugintai tautai panašūs pavyzdžiai? Varykite iš Lietuvos kuo greičiau, nes vieną dieną šita mūsų nuoseklių vertybių politika velnias žino kuo baigsis?

Kiek ir už ką dar buvusių ir esamų Seimo, vyriausybių narių, tyliai besirūpinančių planu B, prisipirko nekilnojamojo turto Tenerifėje, Kanaruose ir Alikantėje? Juk 40 milijonų vien per devynis 2023-iųjų mėnesius išboginta į Ispaniją. Jau ir vilniečių statybos įmonės paskui mūsų pirkėjus imasi ten vežti pinigus, esą Pirėnuose parankiau investuoti.

O kaipgi Lietuva ir jos žmonės? Nacionalinis stadionas, gerovės valstybė ir gynybos koncepcija? Tai čia tokie mes protezuoti patriotai, gerbiami prisiekusieji tarėjai?

P. S. Kur dar planuojate sprukti iš Tėvynės, brangūs Lietuvos biudžeto gyventojai?

„Turime rimtai apsvarstyti galimybę tai padaryti šį pusmetį“, – P. Sanchezas sakė Ispanijos žurnalistų grupei, lydinčiai jį kelionėje po tris Artimųjų Rytų valstybes, pranešė šalies žiniasklaida.

Kovo 9 dieną P. Sanchezas sakė, kad siūlys parlamentui balsuoti už šį pripažinimą iki dabartinės kadencijos pabaigos – 2027 metų vidurio.

Kovo 22 dieną Europos Sąjungos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje metu Ispanija ir dar trys šalys – Airija, Malta ir Slovėnija – paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigė, kad yra „pasirengusios pripažinti Palestiną“, kai tik bus įvykdytos valstybės sukūrimo sąlygos.

Vienas perkamiausių ispanų dienraščių „El Pais“ nurodė, kad Madridas palestiniečių valstybingumą gali pripažinti per Europos Parlamento rinkimų, kurie Ispanijoje vyks birželio 9 dieną, kampaniją arba per kelias vėlesnes savaites.

Laikraštis teigė, kad P. Sanchezas, kuris po Jordanijos aplankys Saudo Arabiją ir Katarą, nori „pabandyti įtikinti arabų šalis, kurios dar nepripažino Izraelio, tai padaryti“.

Saudo Arabija ir Kataras nepripažįsta Izraelio.

Ispanijos premjeras ne kartą sakė, kad vienintelis Izraelio ir palestiniečių konflikto sprendimas yra dviejų valstybių – Izraelio ir Palestinos – pripažinimas.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus), kurio valdančiajai koalicijai priklauso kraštutinių dešiniųjų ir ultraortodoksų partijos, jau seniai atmetė palestiniečių teritorijų valstybingumo galimybę.

Kaip antradienį pranešė Ispanijos žiniasklaida, tai per vizitą Jordanijoje pareiškė premjeras Pedro Sanchezas.

„Turime rimtai pagalvoti apie galimybę padaryti tai šį semestrą“, – grupei ispanų žurnalistų, lydinčių jį kelionėje po tris Artimųjų Rytų šalis, teigė P. Sanchezas, skelbė žiniasklaida.

P. Sanchezas kovo 9 dieną buvo nurodęs pasiūlysiantis, kad parlamentas už pripažinimą balsuotų iki dabartinės kadencijos pabaigos, t. y. iki 2027 metų vidurio. Tuomet kovo 22 dieną Ispanija ir dar trys šalys – Airija, Malta ir Slovėnija – Briuselyje surengto Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikimo kuluaruose paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame nurodė, kad jos yra „pasirengusios pripažinti Palestiną“, kai bus įvykdytos valstybės sukūrimo sąlygos.

Pasak populiaraus Ispanijos dienraščio „El Pais“, Madridas gali pripažinti Palestinos valstybingumą vykstant Europos Parlamento (EP) rinkimų kampanijai arba „vėlesnėmis savaitėmis“. EP rinkimai Ispanijoje vyks birželio 9 dieną. Leidinys rašė, kad P. Sanchezas, kuris po vizito Jordanijoje keliaus į Saudo Arabiją ir Katarą, nori pabandyti įtikinti Izraelio dar nepripažinusias arabų šalis žengti tokį žingsnį.

Saudo Arabija ir Kataras nepripažįsta Izraelio.

P. Sanchezas yra ne kartą sakęs, kad vienintelis būdas išspręsti Izraelio ir palestiniečių konfliktą yra pripažinti dvi valstybes – Izraelį ir Palestiną.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu jau kurį laiką atmeta Palestinos valstybingumą.

„Du žmonės žuvo įkritę į jūrą ties Murosu ir Kudiljeru“, – pranešė Šiaurės vakarų Astūrijos regiono gelbėjimo tarnybos.

Gavę pranešimą apie į jūrą įkritusį žmogų, ugniagesiai gelbėtojai su sraigtasparniu ištraukė negyvą žmogaus kūną Murose. Kudiljere taip pat buvo rastas moters kūnas.

Šiaurės rytų Katalonijos regione 32 metų vokietis įbrido į jūrą, norėdamas išgelbėti į vandenį prie Taragonos paplūdimio įkritusį 16-metį marokietį, tačiau jie abu nuskendo, naujienų agentūrai AFP pranešė Civilinė gvardija.

Ispanų valstybinė meteorologijos tarnyba „Aemet“ ketvirtadienį paskelbė oranžinės spalvos įspėjimą dėl pavojingos audringos jūros ir nurodė, kad bangos gali siekti nuo šešių iki septynių metrų.

„Aemet“ taip pat įspėjo, kad šiuo metu virš Britanijos siaučianti audra „Nelson“ iki kovo pabaigos į Pirėnų pusiasalį atneš neramių orų.

Teisėjas Santiago Pedrazas iš Audencia Nacional, teismo, nagrinėjančio jautrias bylas, nurodė „laikinai sustabdyti“ „Telegram“ išteklių naudojimą.

Įsakymas buvo išduotas penktadienį, tačiau šeštadienio vidurdienį platforma Ispanijoje vis dar veikė.

Vartotojų teisių grupė „Facua“ sukritikavo sprendimą kaip perdėtai griežtą ir perspėjo, kad jis padarys „didžiulę žalą“ milijonams platformos vartotojų.

„Atrodo, lyg buvo priimtas sprendimas uždaryti internetą, nes yra svetainių, kuriose nelegaliai talpinamas autorių teisių saugomas turinys“, – skundžiamasi „Facua" generalinio sekretoriaus Rubeno Sanchezo pareiškime.

„Telegram“ yra užšifruotų pranešimų siuntimo platforma, kuri taip pat leidžia vartotojams atidaryti savo kanalus turiniui transliuoti.

Teisėjas įsakymą priėmė po to, kai Mergelių salų, kuriose „Telegram“ registruota kaip įmonė, pareigūnai neatsakė į 2023 m. liepos mėn. teismo prašymą pateikti informaciją.

Žiniasklaidos bendrovės skundėsi, kad jų medžiaga „Telegram“ naudojama be jų sutikimo.

Andalūzijos vyriausybės išplatintame pranešime nurodoma, kad dar trys žmonės buvo sužeisti per eismo įvykį, kuris įvyko apie 4.30 val. vietos (5.30 val. Lietuvos) laiku greitkelyje netoli Los Palasios miesto Sevilijos provincijoje.

Visi trys sužeistieji priklauso Ispanijos civilinės gvardijos policijos vadovaujamoms pajėgoms, sakoma pranešime socialiniame tinkle „X“.

„Norėčiau pasiųsti visą savo meilę ir solidarumą per kelių patikrinimą žuvusių žmonių, iš kurių du buvo policijos pareigūnai, šeimoms“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) ir pridūrė, kad linki „greitai pasveikti per šią tragišką avariją sužeistiems asmenims“.

Ispanijos žiniasklaida teigė, kad iki tol, kol į juos rėžėsi sunkvežimis, pareigūnai vykdė įprastinius patikrinimus dėl prekybos narkotikais. Sunkvežimio vairuotojas buvo sulaikytas, jo organizme narkotikų ar alkoholio neaptikta, sakoma pranešimuose.

Sevilijos provincijos centrinės valdžios atstovas Francisco Toscano (Fransiskas Toskanas) naujienų radijui „Cadena Ser“ sakė, kad išsiblaškęs vairuotojas, matyt, netyčia atsitrenkė į policijos patikros punktą.

Šis nelaimingas atsitikimas įvyko po to, kai vasarį žuvo du civilinės gvardijos pareigūnai, į jų laivą Pietų Ispanijos Barbatės uoste įsirėžus narkotikų kontrabandininkų vairuojamam greitaeigiam kateriui.

Ispanija yra viena iš pagrindinių šalių, per kurios uostus į Europą patenka narkotikai, mat ši šalis palaiko glaudžius ryšius su Lotynų Amerika, kuri yra pagrindinis kokaino šaltinis, bei yra netoli Maroko – vieno iš svarbiausių kanapių dervos šaltinių.