Laidoje pora prabils apie žinomumo kainą. „Mes esame abu kartu 12 metų ir gal 10 metų iš jų žmonės tikisi, laukia ar viliasi, kada jie išsiskirs, kada ateis Mackevičių eilė, kada jie jau nebegyvens kartu ir bus atskirai. Man siuntinėja žinutes – ar tu matai, kokius komentarus Rolandas rašo, Rolandui siunčia žinutes, ar tu matei, kokias Ieva nuotraukas laikina. Atrodo, kad žmonės ir pasaulis bando sukiršinti – išsidraskykit, skirkitės greičiau ir būkit atskirai”, – kalbės Ieva Mackevičienė.  

Ieva prabils ir apie kitą itin jautrią temą – net kelerius metus trukusią kovą su ją užvaldžiusiu nerimu, žymią moterį panardinusią į itin tamsią vidinę būseną: „Nematai motyvacijos, nematai jokio pagerėjimo, nematai jokios laimės aplink. Tau atrodo, kad esi nevertas savo gyvenimo, kurį gyvenai iki tol, kad esi nevertas savo vaikų, nesi verta būti šalia savo vyro”.

LNK nuotr.

Moteris ne tik pradėjo reguliariai lankytis pas psichoterapeutą, Ievai teko vartoti ir vaistus bei iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą ir požiūrį į save. Taip moters gyvenime atsirado sveika mityba, sportas ir daugiau laiko, kurį ji pradėjo skirti sau.

Įkvėptas žmonos, Rolandas Mackevičius pasiryžo priimti iššūkį „Hard 75“, kurio metu net 75 dienoms perėjo prie maksimaliai sveiko gyvenimo būdo. Jame – ir sportas, ir sveika mityba, ir jokio alkoholio.

„Mesti yra lengviausia, visi viską gali mesti, aš esu metęs 136 kartus, sunkiausia negrįžti. Mes su draugais sėdėdami kavinėje sugalvojom, kad norim laikytis iššūkio, jis vadinasi „Hard 75“. Jo esmė – sportuoti du kartus per dieną, atsisakymas alkoholio, tam tikra dieta, daug vandens ir dešimt lapų per dieną privaloma paskaityti. Ir taip be išeiginių”, – pasakos „Lietuvos balso“ vedėjas Rolandas Mackevičius.

Kaip šiandien jaučiasi Ieva ir Rolandas santykiuose vienas su kitu? Ar planuoja trečią atžalą? Pokalbis su žinoma šeima – šį antradienio vakarą, 20 val., laidoje „Bus visko“ per LNK. 

Atlikti sudėtinga

To dar niekada anksčiau nebuvo! Būsimoje programoje visi jie pasirodys kaip solistai, atlikdami solinius kūrinius pritariant fortepijonui. Tai bus reta proga kiekvienam ansamblio nariui pademonstruoti individualius gebėjimus, o publikai – galimybė patyrinėti varinių pučiamųjų instrumentų – trimito, trombono, valtornos ir tūbos – spalvinius ir tembrinius niuansus. Pūtikams pritars koncertmeisterės Kristina Budvytytė-Mejerė ir Lauryna Lankutytė-Levickė (fortepijonas).

Ką apie programą „Klaipėdos brass kvintetas: solistų iššūkis“ mano patys jos dalyviai?

Pradėsime nuo žemiausio Klaipėdos brass kvinteto balso – tūbos. Ja grojantis Vidmantas Liasis pasakojo: „Aš atliksiu norvegų kompozitoriaus ir tūbininko Øysteino Baadsviko kūrinį „Ordner Seg“ („Viskas bus gerai“). Pats autorius dažnai jį atlieka tiek solo su fortepijonu, tiek su kameriniu orkestru. Žiūrėdamas jo vaizdo įrašus internete, stebėjausi, kad jis šį kūrinį groja taip susiliedamas su tūba, lyg būtų vienas monolitas. Aš šį kūrinį išgirdau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje egzamino metu, kai jį atliko studentas. Mane kūrinys labai sudomino. Jis labai gražus, melodingas, leidžia man pasireikšti, nes autorius paliko šiek tiek laisvės pačiam atlikėjui grojant „prieskonines“ natas. Anksčiau koncertuose solo beveik neteko groti. Ø. Baadsviko muziką atlikti sudėtinga, nes naudojamas aukštas diapazonas, o tai nėra man įprastas registras.“

Svajonės išsipildymas

Valtorna Klaipėdos brass kvintete grojanti Monika Miliauskienė apibūdino savo pasirinktą Balio Dvariono kūrinį „Prie ežerėlio“: „Man jis įdomus, nes mane lydėjo per paskutinius koncertus, kai mokiausi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Be to, norėjosi atlikti lietuvišką kūrinį. Kaip solistei anksčiau koncertuoti neteko, tik studijų laikais. Profesiniu požiūriu šis iššūkis įdomus, nes išeiname iš komforto zonos. O tik išėję iš jos mes tobulėjame.“

Beje, populiarioji B. Dvariono elegija „Prie ežerėlio“ originaliai parašyta smuikui ir fortepijonui, tad daugeliui turbūt bus smalsu, kaip ji skambės atliekama valtornos ir fortepijono.

Klaipėdos brass kvinteto trombonininko Arvydo Stakvilevičiaus mintys: „Pirmiausia apie iššūkį. Tai iššūkis ir man, ir akompaniatorei Kristinai. Berto Appermonto kūrinys „Colors“ („Spalvos“) parašytas būtent trombonui. Senokai svajojau jį pagroti ne tik sau. Bet simfoninio orkestro taip lengvai neprisiprašysi, o paties kompozitoriaus sukurta aranžuotė fortepijonui tikrai nėra paprastai įveikiama. Taigi pasitaikė puiki proga. Su pianiste Kristina esame senokai pažystami. Esu be galo jai dėkingas, kad sutiko, pasiryžo man pagelbėti ir šį kartą. Kaip solistas esu grojęs tikrai nedaug. Jei neskaičiuosime egzaminų, atestacijų, konkursų, tai gal ir susidarys bent 10 koncertų, kuriuose grojau solo. B. Appermontas yra belgų kompozitorius, parašęs daugiau kaip 45 valandų trukmės filmų muzikos. Taip pat yra sukūręs operą, oratoriją ir daugiau nei 100 kūrinių pučiamųjų ir simfoniniams orkestrams. Kompozitoriaus kūrinys „Spalvos“ dedikuotas belgų trombonininkui Benui Haemhoutsui. Sukurtas 1998 m. kūrinys turi keturias dalis: geltona, raudona, mėlyna ir žalia. Viskas sujungta į vieną koncertinę pjesę.“

Žingsnis į priekį

Tik šiemet prie Klaipėdos brass kvinteto prisijungęs trimitininkas Tadas Česnauskas būsimame koncerte atliks prancūzo Jeano Francaix Sonatiną, kuri yra žaismingo, judraus charakterio. Atlikėjas pasakojo: „Man šis kūrinys buvo tikras iššūkis, nes tik prieš metus pirmą kartą gyvenime pradėjau groti C derinimo trimtu, o ši sonatina parašyta būtent C derinimo trimitui. Pasitarę su meno vadovu, nusprendėme, kad tai tinkamas kūrinys tokiam startui. Kadangi aš šią sonatiną puikiai žinojau, tai ir pasirinkau ją. Grosiu su koncertmeistere L. Lankutyte-Levicke. Dirbdamas Lietuvos kariuomenės orkestre, beveik kiekvienais metais, pasitaikius progai, grodavau solo trimitu pritariant orkestrui. Turėdavau kelis kūrinius savo repertuare, tad niekada nevengdavau iššūkių ir stumdavau save į priekį. Profesiniu požiūriu iššūkis įdomus, nes nuo studijų laikų neteko daugiau koncertuoti pritariant fortepijonui.“

Klaipėdos brass kvinteto meno vadovas, trimitininkas Sigitas Petrulis meninį iššūkį pasitinka su čekų kompozitoriaus Jiri’o Pauerio kūriniu „Trompetina“. Kompozitorius, beje, studijavęs pas žymų čekų modernistą ir mikrotoninės muzikos kūrėją bei pedagogą Aloisą Habą, yra sukūręs daug kūrinių variniams pučiamiesiems instrumentams, taip pat simfonijų, koncertų, operą ir kitų kūrinių. S. Petruliui akompanuosianti L. Lankutytė-Levickė sakė: „Trompetina“ yra greitas, energingas ir charizmatiškas kūrinys su lyriška, svajinga vidurine dalimi. Ji atskleidžia gražiausias ir įdomiausias trimito spalvas.“

Įdomus sutapimas: visi Klaipėdos brass kvinteto nariai yra baigę Klaipėdos S. Šimkaus konservatoriją, šį rudenį mininčią įkūrimo 100-metį. Koncertas „Klaipėdos brass kvintetas: solistų iššūkis“ vyks tą pačią savaitę, kaip ir jo atlikėjus į profesinį kelią išleidusios mokyklos jubiliejui skirtas koncertas „Konservatorija. Šimtmečio arka“.

T. Grabauskas pirmą kartą karjeroje siekia įveikti dvidešimtgubą maratoną. Tai ilgiausia ir sudėtingiausia triatlono trasa pasaulyje. Per visą istoriją ją yra įveikę vos aštuoniolika žmonių.

„Pavyko man padaryti penkis, dešimt, dabar bandysime padaryti 20“, – optimistiškai nusiteikęs sakė jis.

Prieš metus 46–erių kaunietis įveikė dešimtgubo ultratriatlono trasą, o šiandien drąsiai žengia dvigubai sunkesnio iššūkio link.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pasiruošimas buvo tikrai labai intensyvus. Per metus laiko gavosi gal kokios septynios aštuonios dienos kai nesportavau. Ir kuo toliau, tuo sunkiau. Dabar pasiekiau, galima sakyti, piką ir nuo vakar dienos krūviai visiškai nuimti“, – apie pasiruošimą pasakojo sportininkas.

Toks treniruočių režimas įveikiamas toli gražu ne kiekvienam, o kartais per save lipti tenka ir profesionalams.

„Na, sunkiausios dienos būna savaitgaliai, nes savaitgaliais tu gali visą tą laiką skirti tik sportui. Kokią 4–5 ryto jau startuoji, pravažiuoji 200–300 kilometrų dviračiu, grįžti, dar prasibėgi kokius 30 km arba praplauki dar 10 km. Tai savaitgaliais būdavo nuo 9 iki 12–13 valandų sporto“, – ne visiems suvokiamus sporto krūvius vardijo T. Grabauskas.

Jis atskleidžia, kad neretai net ir didžiausi entuziastai pabūgsta tiek daug pasiruošimo ir vidinės stiprybės reikalaujančių varžybų, tačiau, pasak triatrolininko, galimybių ribas nusibrėžiame patys.

„Pas visus iškart yra toks barjeras psichologiškai, kai išgirsta tuos skaičius – viskas, niekas nebenori to daryti. Skaičiai yra baisūs, bet tai yra skaičiai, nereikia į juos gilintis, reikia tiesiog imti ir daryti“, – sakė jis.

Visgi, geležinis žmogus neslepia, kad siekti tikslų padeda ir stiprus artimųjų palaikymas. „Svarbiausia yra šeima. Šeima, draugai, artimieji, kurie supranta, kurie palaiko, kuriems irgi jau mano šitie visi reikalai yra giliai įaugę. Visi jau mato, kad tiesiog man tai yra labai svarbu ir jiems belieka tik palaikyti.“

Skaičiai yra baisūs, bet tai yra skaičiai, nereikia į juos gilintis, reikia tiesiog imti ir daryti.

Šiais metais triatlono maratonas vyks Šveicarijoje, jo startas – jau už penkių dienų. Dalyviai per 30 parų turės nuplaukti 76 km, dviračiu numinti 3 600 km ir nubėgti 844 km.

„Dalyviu šią dieną yra trylika, tarp jų – keturios moterys. Labai dažnai būna didelės liūtys, škvalas, oro temperatūrų svyravimai nuo 9 iki 30 laipsnių, tai ten sąlygos nedžiugina“, – apie varžybas pasakojo Tautvydas.

Ilgiausios pasaulyje triatlono trasos rekordas iki šiol priklauso Vidmantui Urbonui, tačiau T. Grabauskas į didžiausią savo gyvenimo kovą išvyksta su tikslu.

„Tikrai esu nusimatęs vietą, kokią galėčiau užimti, bet, sakau, kad įveikti, tai čia be abejonės. Arba nulūšiu ir nebaigsiu, arba baigsiu ten, kur noriu baigti“, – šypsodamasis sakė jis.

Praėjusiai metais lietuvis „ultra–deca“ čempionato trasą įveikė per devynias paras ir finišavo ketvirtas.

Sumanė naują pramogą

„Kovotojo iššūkis“ ir „Kovotojo kelias“ – taip pavadintų varžybų seriją ėmėsi organizuoti Rytų kovos menų klubo „Naglis“ vadovas ir treneris Jordanas Poškaitis.

Smalsus kaunietis yra išbandęs ne vieną sporto šaką, o save atrado Rytų kovos menuose. Tačiau ir čia jam knietėjo išmėginti jėgas įvairiose rungtyse. Atletas tapo karatė šidokan Europos čempionu, dziudo ir sambo tarptautinių turnyrų nugalėtoju, o prieš du dešimtmečius jo pavardė garsiai skambėjo bušido ringe. Per savo ilgametę sportinę karjerą jis dalyvavo daugiau kaip 500 kovų.

Sukaupta patirtis specialistui leidžia pritaikyti žinias įvairiose srityse. Jis individualiai treniruoja norinčius giliau pažinti kovos menų paslaptis. Be to, kaip lektorius ir instruktorius veda psichologijos, pardavimo, kitus seminarus ir paskaitas.

Pastaruoju metu ėmė populiarėti dar viena J. Poškaičio idėja. Jis su bendraminčiais organizuoja varžybas „Fighters Challenge“.

„Tai labiau sportinė pramoga, prieinama plačiai publikai. Netgi labiau ne profesionaliems kovotojams, o eiliniam žmogui, norinčiam pasitikrinti jėgas, bet nebūtinai įvaldžiusiam kovos menų techniką. Smagiai ir paprastai galima išmėginti jėgas bet kur: sporto klube, įmonėje, bare ar netgi gamtoje“, – pasakojo pašnekovas.

Smagiai ir paprastai galima išmėginti jėgas bet kur: sporto klube, įmonėje, bare ar gamtoje.

 

Prieinamas ir mėgėjams

„Kovotojų iššūkio“ rungčiai reikalinga tik bokso kriaušė ir specialus matuoklis, nustatantis smūgio stiprumą, dažnumą, kitus aspektus ir iš to išvedantis tam tikrą objektyvų koeficientą. Tokį JAV gaminamą matuoklį naudoja elitinės mišrių kovos menų organizacijos UFC atletai.

Kuo jis skiriasi nuo atrakcionų parkuose ar kai kuriuose baruose sumontuoto vienkartinio smūgio matuoklio? Šis įrenginys gerokai universalesnis. Pavyzdžiui, jei ringe vienas kitam iššūkį mestų sunkiasvoris augalotas vyras ir kur kas liesesnis, gerokai žemesnio ūgio jaunuolis, nugalėtojas turbūt būtų aiškus iš anksto.

„Iššūkio“ rungtyje koks nors milžinas per jam suteiktą laiką (tarkime, 20 sek.) gali spėti suduoti į bokso kriaušę vos kelis galingus smūgius. Smulkesnio sudėjimo konkurentas per tą pačią atkarpą surinks 20 smūgių. Tokiu atveju bendras išmuštų kilogramų skaičius galėtų pasvirti pastarojo naudai. Tai apskaičiuoja koeficientas.

Patirtys: pasak J. Poškaičio (dešinėje), „Kovotojų iššūkio“ rungtys – azartiškos, vėliau dalyviai dar ne kartą renkasi šias varžybas.

Be to, varžybų dalyviai turi ir papildomų užduočių – minutę kiloti girą, tiek pat laiko šokinėti per virvutę. Rungčių sudėtingumą organizatoriai parenka atsižvelgdami į dalyvių fizinę būklę. Tarkime, vaikams ar moterims užduotys gali būti lengvesnės.

„Gal klausantis atrodytų, kad rungtys yra pernelyg nuobodžios ar per sunkios, bet jas išmėginusius žmones apima toks azartas, kad iškart po varžybų jau užsirašo į kitas, žada atsirevanšuoti savo draugams ar kolegoms, – šypsojosi J. Poškaitis. – Būna situacijų, kai nieko bendro su kovos menais neturintis entuziastas surenka aukštesnį koeficientą nei tikras sportininkas. Kartais tokia sėkmė paskatina pradėti lankyti kovos menų treniruotes.“

Moko pasitikėti savimi

Norinčius išmėginti nuotaikingą varžybų „Fighters Challenge“ rungtį pašnekovas kviečia apsilankyti to paties pavadinimo tinklalapyje arba Rytų kovos menų klubo „Naglis“ svetainėje.

Čia, kaip ir kovos menų klubo „Dainralfas“ socialinių tinklų profilyje, galima registruotis ir į kitą įdomų turnyrą „Fighters Road“.

„Kovotojo kelio“ varžybų išskirtinumas tas, kad kiekvienam norinčiam suteikiama galimybė tiesiogiai susipažinti ir įvaldyti įvairių kovos menų rūšis – nuo dziudo imtynių ir karatė iki bokso ar graplingo. Susidomėję entuziastai gali išsikelti tikslą pirmą kartą gyvenime susikauti, pavyzdžiui, tikrame bokso ringe. Varžybų organizatoriai jiems suteikia laiko pasirengti. Per tą mėnesį naujokui parenkamas meistriškumo lygį ir svorio kategoriją atitinkantis varžovas, taip pat suteikiama galimybė išmokti pasirinktos sporto šakos pagrindų minėtų klubų treniruotėse. Atėjus sutartam terminui, naujasis kovotojas žengia į ringą ir į savo CV įsirašo pirmąją gyvenimo kovą.

„Tokių turnyrų surengėme jau daugiau nei dešimt ir matome, kad ši idėja pasiteisino. Iš pradžių žmogus susipažįsta su viena kovos menų atmaina, paskui užsidega noru pramokti ir kitos. Svarbiausia, kad taip ne tik išmokome kovos menų pagrindų, bet ir suteikiame žmonėms psichologinio pasitikėjimo savimi. Tai praverčia ne tik ant tatamio, bet ir gyvenime“, – sakė J. Poškaitis.

Komandų bus daugiau

Pirmas nacionalinių komandų išbandymas lauks gegužės 30–birželio 4 d. – Austrijoje vyks pasaulio čempionatas. Pernai Lietuvos vyrai pasidabino sidabru, o moterys liko per žingsnį nuo bronzos.

Po intensyviausių per savo karjerą 2022-ųjų D. Novickas jau dėlioja laukiančius iššūkius.

„Prisidėjo dar keli turnyrai su olimpine vėliava, lieka visi buvusieji. Pernai turėjome devynias komandas, šiemet gali būti ir keturiolika“, – sakė D. Novickas.

Šiemet lapkričio 1-ąją po tris geriausias pasaulio trijulių krepšinio reitingo vyrų ir moterų rinktines (daugiausia dvi – iš vieno žemyno) jau bus galima sveikinti su kelialapiais į 2024 m. Paryžiaus olimpiadą.

Mūsų vyrai šiuo metu pasaulyje – treti, o Europoje – antri, tad tokios pozicijos garantuotų olimpinį debiutą.

Moterų rinktinė, susibūrusi vos prieš dvejus metus, jau užkopė ant ketvirto laiptelio pasaulyje ir trečio Europoje, tačiau kol kas dvi europietėms skirtas vietas užima aukščiau esančios vokietės ir prancūzės.

Rinktinių durys – atviros

„Šie metai bus labai sunkūs, nes visi varžovai tobulėja, – teigė D. Novickas. – Stebiu, kaip treniruojasi serbai, jie – pasaulio elitas, iš jų vyksta mokytis kinai, olandai, austrai. Prancūzai labai aktyviai ruošiasi.“

Turime išsilaikyti pozicijose, kuriose esame. Metai bus labai sunkūs, nes ir varžovai tobulėja.

– Priešolimpiniai metai Lietuvai itin svarbūs. Kokie rezultatai garantuotų lengviausią kelią į Paryžių?

– Žiūrėsime, kaip kitos šalys atliks namų darbus. Turime išsilaikyti pozicijose, kuriose esame, tai padaryti mūsų vyrams bus ypač sudėtinga. Mūsų krepšininkės – realios kandidatės nužygiuoti iki olimpinių žaidynių. Jei dalyvausime atrankos varžybose, jose jau nebus geriausių komandų – Vokietijos, Prancūzijos, tad į penkias vietas bus šešios pretendentės, o pernai įrodėme – galime įveikti bet kurias varžoves.

– Ar didelis į vyrų ir moterų rinktines pretenduojančių žaidėjų sąrašas?

– Didelis, bet durys atviros visiems. Lems tai, kaip susiklostys sezonas, kiek bus noro. Kandidatai tarp vyrų – tie patys: Marijus Užupis, Aurelijus Pukelis, Gintautas Matulis, Ignas Vaitkus, Ignas Razutis, Evaldas Džiaugys, Modestas Kumpys, Ovidijus Varanauskas, Darius Tarvydas. Žiūrėsime, kokia bus Šarūno Vingelio sportinė forma. Žaidėjų yra bent penkiolika, tad nėra kuo skųstis. Žiūriu daug rungtynių, yra įdomių žaidėjų, kurias kviesime į rinktinės stovyklą.

– Per penkerius metus užaugo nauja žaidėjų karta, kuri trijulių krepšinio keliu pasuko anksčiau nei šiandienos lyderiai. Ar tai leidžia tikėtis, kad žaidimo lygis netrukus išaugs?

– Manau, tikrai taip, pagrindinės rinktinės turėtų dar sustiprėti. Ryškus pavyzdys – mūsų aštuoniolikmečiai, 2019 m. Europos čempionai. Jie tobulėja. Papildymas tikrai bus, neabejokime.

Trenerių gretos – retos

– Prie Šakių „Gulbelės“ aukščiausio lygio turnyruose kartais prisijungia ir kiti mūsų šalies klubai. Kokia galima perspektyva?

– Pasiekti „Gulbelės“ lygį sunku – šakiečiai kartu dirba jau trejus ar ketverius metus. Buvo viltingų blyksčių Marijampolėje. Gaila, kad Vilniaus „Rivilei“ sutrukdė traumos ir sezonas nesusiklostė. Neblogai pasirodė VDU. Norėtume, kad šios komandos daugiau treniruotųsi. VDU stato specializuotą treniruočių centrą. Galvojame keltis į Kauną, turėtume tikrą savo bazę. Kol turiu jėgų, esu pasiryžęs padėti visiems. Norėtume daugiau profesionalumo. Žaidėjus vasarą dar surenkame, bet, kai prasideda didžiojo krepšinio sezonas, situacija pasikeičia. Serbai, olandai, latviai, kitos elito komandos pailsi kelis mėnesius ir vasarį jau eina į sales, ruošiasi sezonui, o mes – tik nuo gegužės.

– Ar gausėja mūsų trijulių krepšinio specialistų gretos?

– Didelio susidomėjimo kol kas nepastebėjau. Nėra finansinių galimybių išlaikyti profesionalius krepšininkus ir trenerius, nėra ir profesionalių klubų. Dar reikia bent poros metų. Tikiuosi, prisijungs žaidėjai, gal Paulius Beliavičius, Gintautas Matulis, Ignas Razutis, ir man bus lengviau, kai būsiu ne vienas. Laukiu, kada susidarys keturių ar penkių trenerių branduolys, vienas iš kito mokysimės.

– Ar lietuviškas trijulių krepšinis turi eksporto potencialo?

– Komandos profesionalėja. Manau, daug europiečių persikels į Kiniją. Norėtume užmegzti ryšius su Azijos šalimis, pasikeistume žaidėjais. Esu sulaukęs pasiūlymų iš Irano, Filipinų, Kataro, bet tai buvo labiau kalbos. Stiprią komandą planavo suburti Ukraina, bet atsitiko didžiausia nelaimė, kokia gali būti, – Rusijos karinė agresija. Man regis, po dvejų metų žaidėjų ir trenerių migracija bus gerokai aktyvesnė, o klubinis krepšinis dar labiau atsisijos nuo rinktinių.

Miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“ pažymi, kad per visą savo istoriją „Vilnius ne kartą įrodė, kad yra veržlus ir energijos nestokojantis miestas“, todėl jubiliejų pasitikti kviečia su šūkiu „Vilnius: 700 metų jaunas“.

„Nors Vilniui 700 metų, jis yra veržlumo, smalsumo, kūrybos, ryžto, aistros įsikūnijimas. Ir išore, ir ypač dėl čia gyvenančių bei kuriančių įvairaus amžiaus jaunatviškų žmonių Vilnius yra 700 metų jaunumo miestas. Tai, ką užprogramavo Gediminas savo laišku, tikiu, mes – visi vilniečiai – ir toliau realizuosime su kaupu“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Spaudos konferencijoje pristatydamas miesto gimtadienio renginius R. Šimašius pabrėžė, kad išties Vilnius jau yra sulaukęs 700 metų, nes miestas buvo įkurtas dar prieš didžiajam kunigaikščiui Gediminui siunčiant laišką 1323-iųjų sausio 25-ąją, pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose datos.

„Tai tikrai nebuvo Vilniaus pradžia, nes kai Gediminas rašė savo laišką, jis rašo, kad mes čia pastatėme bažnyčią, o bažnyčios nestatomos per vieną dieną ar vienerius metus, tai reiškia, kad Vilnius jau yra 700 metų amžiaus, tačiau kitais metais mes turėsime ypatingą progą minėti mūsų apsiskelbimo pasauliui jubiliejų“, – spaudos konferencijoje Valdovų rūmų kieme sakė R. Šimašius.

Meras taip pat sakė, kad „Vilnius turi ypatingą džiaugsmą ir garbę būti tarp miestų, kuriuos ne užkariautojai pavadino, ne nuskriausti ar pikti žmonės, o mes patys save pavadinom Vilniumi ir patys paskelbėm pasauliui apie save“.

„Man šiandien labai norėtųsi akcentuoti tai, kad mes ir šiuos, ir kitus jubiliejinius metus pasitinkam su ta pačia žinia, šūkiu, kuris gal neįprastas miestui švenčiančiam 700 metų, mes sakom, kad šitas miestas yra 700 metų jaunumo: ne 700 metų amžiaus ar „700 years old“ (ang.) – senumo, kaip anglai pasakytų, bet 700 metų jaunumo“, – kalbėjo meras.

„Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė sakė, kad miesto gimtadienis prasidės Katedros aikštėje įžiebiant simbolinį laikrodį, kuris skaičiuos laiką iki 700 metų jubiliejaus.

„Laikrodis skaičiuos laiką būtent iki jubiliejaus. Tai bus ypatingas startas ir laukimas, o pagrindinis akcentas rytojaus dienos – tradicinis Vilniaus šviesų festivalis“, – sakė I. Romanovskienė.

„Vilnius Go“ vadovė atkreipė dėmesį, kad sostinės gimtadienio šventė yra išdėstyta per kelias dienas, kad būtų mažiau būriavimosi.

„Svarbiausia yra saugumas, visi reginiai paskirstyti ne tik centre, bet per visą miestą, ne vieną dieną, truks ilgiau, renginiai nemokami, bet į juos reikėtų užsiregistruoti, ateiti dėvint kaukes, respiratorius, laikytis atstumo“, – sakė I. Romanovskienė.

Anot organizatorių, artėjančiam miesto gimtadieniui ruošiamasi nuo 2021 metų, kuriama daugialypė programa, kuri apima įvairias profesionalaus  meno ir populiarios kultūros, švietimo ir kitų sričių iniciatyvas.

Nors Vilniui 700 metų, jis yra veržlumo, smalsumo, kūrybos, ryžto, aistros įsikūnijimas.

700-ojo gimtadienio programos renginiai jau prasidėjo, o jų kulminacija numatyta sulaukus 2023-iųjų, o žinutė „Vilnius: 700 metų jaunas“ sujungs visą jubiliejui skirtą programą ir jos komunikaciją.

„Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė sako, kad kuriant vienijančią žinutę tęsiama kryptis prisistatyti sostinę kaip veržlų, atvirą, nebijantį eksperimentuoti ir laužyti nusistovėjusių tradicijų miestą.

„Jaunas – tai jausmas ir būsena, kuria alsuoja Vilnius. Mums labai svarbu, kad mūsų koncepcijos žinią atlieptų ir renginiai, skirti Vilniaus 699 gimtadieniui“, – pranešime cituojama I. Romanovskienė.

Antradienį Katedros aikštėje prie pagrindinio miesto laikrodžio bus įžiebtas specialus šviesos laikrodis, kuris skaičiuos laiką iki naujo Vilniaus šimtmečio pradžios.

Skirtingose Vilniaus senamiesčio erdvėse miesto svečiai ir gyventojai sausio 25–30 d. galės išvysti spalvingas Vilniaus Šviesų festivalio instaliacijas, sukurtas Lietuvos ir užsienio šalių kūrėjų. Kalnų parko Dainų slėnyje sausio 25–27 dienomis žiūrovus pasitiks oro balionų, ugnies ir lazerių šou, o nuotykių pasiilgę žmonės jėgas galės išbandyti orientacinėse varžybose.

Pranešime nurodoma, kad susipažinti su visa artėjančių renginių programa kviečiame puslapyje www.700vilnius.lt. Visi gimtadieniui skirti renginiai – nemokami, tačiau, siekiant saugumo reikalavimų, jų dalyvių skaičius gali būti ribojamas.

Vilnius, kaip miestas ir sostinė, pirmą kartą rašytiniuose šaltinuose paminėtas1323-iųjų sausio 25-ąją Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino rašytame laiške Vakarų Europos krikščionims.

Minėtu laišku krikščionys pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač iš Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno, kviesti atvykti ir apsigyventi Lietuvoje.

Tuometinis Lietuvos didysis kunigaikštis taip pat pranešė ketinantis priimti krikštą.

„65-oji ilgalaikė ekspedicija tęsia darbą Tarptautinėje kosminėje stotyje. Didžioji dalis būsimo filmo „Iššūkis“ (Vyzov) medžiagos jau nufilmuota, vykdant mokslinį ir edukacinį projektą“, – nurodoma „Roskosmos“ pranešime.

Ten pat pažymima, kad spalio 5 dieną erdvėlaiviu „Sojuz“ į TKS atvykusi įgula – aktorė Julija Peresild, režisierius Klimas Šipenka ir kosmonautas Antonas Škaplerovas – aktyviai ruošiasi sekmadienį planuojamam grįžimui į Žemę.

„Roskosmos“ kosmonautas Olegas Novickis, taip pat kosminio skrydžio dalyviai Klimas Šipenka ir Julija Peresild apžiūrėjo skafandrus „Sokol KV-2“, patikrino borto dokumentaciją, taip pat tęsia į Žemę grąžinamų krovinių papildomą krovimą“, – informavo kosmoso agentūra.

Preliminariai duomenimis, pilotuojamas erdvėlaivis nuo TKS atsijungs 4 val. 14 min. (Maskvos ir Lietuvos) laiku, o kapsulė nusileis už 146 km į pietryčius nuo Žezkazgano miesto Kazachstane.

„Roskosmos“ atskleidė, kad filmo, kurio darbinis rusiškas pavadinimas taip pat gali būti verčiamas kaip „Iškvietimas“,  siužetas vaizduoja jauną chirurgę, dėl dramatiškų aplinkybių siunčiamą į TKS gelbėti kosmonauto.

Jei iniciatyva bus sėkminga, rusų įgula pralenks Holivudo projektą, apie kurį anksčiau šiais metais paskelbė filmo „Neįmanoma misija“ (Mission: Impossible) žvaigždė Tomas Cruise'as (Tomas Kruzas) kartu su NASA ir Elono Musko (Ilono Masko) bendrove „SpaceX“.

Misija surengta iššūkių kupinu metu Rusijos kosmoso pramonei: jai sunkiai sekasi užsitikrinti valstybės finansavimą, nes Kremlius pirmenybę teikia karinėms išlaidoms.

Palyginti su sovietmečiu, kai Maskva paleido pirmąjį palydovą „Sputnik“ ir į kosmosą pasiuntė pirmąjį žmogų Jurijų Gagariną, Rusija šiuo metu ne taip sėkmingai diegia naujoves.

Nenorite šokti? Prašom – šiandien socialiniai tinklai plyšta nuo iššūkių pasiūlos: cinamono iššūkis, piešimo užrištomis akimis iššūkis, aš vaikystėje iššūkis... Nors gali pasirodyti, kad tai tėra vaikiški žaidimai, neskubėkime apibendrinti. Štai vienas populiariausių Ledinio kibiro iššūkis surinko daugiau nei 100 mln. dolerių žmonėms, sergantiems amiotrofine skleroze, Asmenukės be makiažo iššūkis – lėšų vėžio tyrimams.

Iššūkiai mėgstami ne vien socialiniuose tinkluose. Analitikai yra išskyrę populiariausius kasdieniame gyvenime priimamus iššūkius: sveikesnės mitybos, žalingų įpročių metimo, tvaresnio gyvenimo būdo, sporto, mankštos, finansinės drausmės, naujo laisvalaikio pomėgio, knygų skaitymo ir t.t. Pandemija praturtino šį meniu. Nori nenori visi priėmėme namų biuro, namų mokyklos, namų kavinės, namų kirpyklos ir t.t. iššūkius.

Pandemijai dar neleidus atsikvėpti, ES strategai kad žiebė rekomendaciją: reikia Lietuvoje iki 2040-ųjų darbingą amžių pailginti iki 72 metų. Va čia tai bent iššūkis! Moterys gal ir įveiktų, o va lietuviams vyrams, vidutiniškai gyvenantiems iki 71,5 metų, – kaip į Mėnulį pėsčiomis nueiti. Būtų komedija, bet medikai labiau tragedijos siužetą įžvelgia: dar nė pensinio amžiaus nesulaukę tautiečiai yra nedarbingi dėl didelio skaičiaus chroninių, kardiovaskulinių, plaučių, raumenų, kaulų sistemos ligų, vėžio...

Net 35 proc. šalies gyventojų – vyresni nei 55 metų žmonių, tad galima sakyti, kad trečdalis Lietuvos priėmė šį erzinimo iššūkį. Mes juk pratę: vis kas nors lediniu vandeniu perlieja. Nedaug trūksta – tapsime ekstremalais!

Pabaigtuvės – ne aikštėse

Pastarąjį kartą kamuolys Moterų krepšinio lygos arenose bumbsėjo kovo pradžioje. Dėl koronaviruso grėsmės turnyro uždanga nusileido dar neprasidėjus atkrintamosioms varžyboms.

Čempione buvo paskelbta Vilniaus "Kibirkštis-MRU", laimėjusi visas vienuolika reguliaraus sezono rungtynių. Sidabro medaliai teko Kauno "Aistėms-LSMU" (8 pergalės), o bronza – Klaipėdos "Neptūno" krepšininkėms (4 pergalės).

Ketvirtą vietą užėmė šiaulietės, o jauniausias lygos kolektyvas "Kibirkštis-VKM" pralaimėjo visas vienuolika dvikovų.

"Šįkart čempionių titulas neteikia džiaugsmo nei krepšininkėms, nei treneriams, nei man. Visi tai puikiai suprantame, nes gerokai maloniau ir daugiau emocijų, kai titulas iškovojamas aikštėje", – sakė buvęs "Kibirkšties-MRU" klubo vadovas Dainius Virbickas.

Baltijos lyga reikalinga

Moterų lygos klubai gali guostis, kad spėjo surengti Karalienės taurės varžybas ir pabaigti Baltijos lygos turnyrą, kuriame kaunietės džiaugėsi sidabru, o vilnietės finišavo ketvirtos.

Lemiamus mačus lietuvės pralaimėjo kaimynėms iš Latvijos – auksą pelniusiai regiono lyderei Rygos TTT ir bronzą iškovojusiai Liepojos komandai. Trečia mūsų šalies atstovė "Šiaulių" ekipa finišavo aštunta ir atkrintamasiąs varžybas nepateko.

Šią savaitę Lietuvos, Latvijos ir Estijos moterų krepšinio atstovai aptarė turnyro rezultatus ir perspektyvas kitam sezonui.

Sąstingis: pasak G.Gusto, kol kas ne visi šalies moterų krepšinio klubai sulaukė šį sezoną žadėtos paramos.  Evaldo Šemioto nuotr.

"Tiek mes, tiek latviai ir estai patenkinti bendradarbiavimu. Toks čempionatas reikalingas mūsų klubams, todėl planuojame jį tęsti ir kitą sezoną. Galbūt pavyks padidinti mūsų komandų skaičių", – teigė Lietuvos moterų krepšinio lygos vadovas Giedrius Gustas.

Žvilgsniai – į savivaldybes

Daug kas priklausys nuo finansinės klubų padėties. Kiek solidesnius biudžetus Lietuvoje turėjo tik abi lyderės (kaunietės – apie 100 tūkst. eurų, Europos lygoje dalyvavusios vilnietės – kur kas didesnį).

Kol kas sunku prognozuoti klubų finansines galimybes, bet akivaizdu, kad mūsų laukia nelengvas metas.

Anot G.Gusto, finansiškai ir iki šiol nelepintų moterų ekipų biudžetai labai priklauso nuo savivaldybių paramos. Pandemijos sukelti ekonominiai padariniai neabejotinai apsunkins privačių rėmėjų paieškas, tad dar svarbesnė taps miestų ir rajonų parama.

"Kol kas sunku prognozuoti klubų finansines galimybes, bet akivaizdu, kad mūsų laukia nelengvas metas. Nuolat bendraujame su visomis čempionato dalyvėmis, ne visos komandos sulaukė netgi šį sezoną žadėtos paramos, tad ką kalbėti apie kitą? Tačiau, kai pasibaigs karantinas, visi drauge bandysime spręsti problemas, tarsimės su savivaldybėmis ir mėginsime rasti išeitis", – sakė pašnekovas.

Dėl vasaros – nežinia

Net jei situacija regione nepablogės, gali būti, kad Lietuvos krepšininkės be oficialių varžybų versis dar bent keturis mėnesius – mažiausiai iki rugsėjo.

G.Gustas nesiryžo prognozuoti, kaip ekipoms ir žaidėjoms atsilieps priverstinė pusmečio prastova.

Siekdama bent iš dalies kompensuoti netektis ir numalšinti varžybų badą, LKL drauge su Lietuvos krepšinio federacija (LKF) brandina idėją surengti vasarą "3 prieš 3" čempionatą. Moterų lygos galimybės suorganizuoti analogišką turnyrą – ribotos, tačiau G.Gustas užsiminė, kad ketinimų buvo.

"Galbūt, artėjant sezonui, maždaug rugpjūtį, galėtume rengti varžybas komandų ieškančioms žaidėjoms, tačiau nežinia, koks būtų klubų ir pačių krepšininkių suinteresuotumas. Tad kol kas tai tik teorinė galimybė, kuri priklauso ne vien nuo mūsų lygos", – svarstė G.Gustas.

Sąstingis: pasak G.Gusto, kol kas ne visi šalies moterų krepšinio klubai sulaukė šį sezoną žadėtos paramos.

Konkurentės: pernai Lietuvos čempione tapusi "Aisčių-LSMU" komanda (baltos spalvos apranga) šiemet lyderės poziciją užleido vilnietėms (mėlynos spalvos apranga).