Remiantis premjero partijos „Likud“ pareiškimu, B. Netanyahu nurodė, kad likusių belaisvių paleidimo sąlygos „turėtų būti panašios į ankstesnį susitarimą“, pagal kurį per lapkritį galiojusias paliaubas įkaitai buvo keičiami į palestiniečius kalinius.

„Šį vizitą pradėsiu Kalifornijoje, kur ketinu susitikti su dabartiniu dramatiškiausios naujųjų laikų raidos lyderiu, o gal ir apskritai, Elonu Musku“, – parašė B. Netanyahu platformoje „X“, kuri priklauso E. Muskui.

„Aptarsiu su juo dirbtinio intelekto klausimus, taip pat sieksiu paskatinti jį ateinančiais metais investuoti Izraelyje. Jis didele dalimi tiesia kelią, kuris pakeis žmonijos ir Izraelio valstybės veidą“, – sakė jis prieš išvykdamas į Jungtines Valstijas.

Spartus dirbtinio intelekto vystymasis nuo praėjusių metų atskleidė šios technologijos pavojus ir potencialą, pavyzdžiui, pokalbių robotas „ChatGPT“ pademonstravo gebėjimą kurti esė ir pokalbius iš trumpiausių užuominų.

Daugybė su dirbtiniu intelektu susijusių nuogąstavimų kyla dėl to, kad pokalbių robotai gali užtvindyti internetą dezinformacija, kad šališki algoritmai skleis rasistinę medžiagą arba kad dirbtiniu intelektu paremtas automatizavimas gali sunaikinti ištisas pramonės šakas.

E. Muskas ne kartą įspėjo apie dirbtinio intelekto keliamus pavojus, yra pavadinęs jį „didžiausia egzistencine grėsme“ ir pareiškęs, kad pernelyg sparti pažanga prilygsta „demono iškvietimui“.

Liepą technologijų magnatas įkūrė savo dirbtinio intelekto įmonę „xAI“, kuria siekia konkuruoti su „ChatGPT“ kūrėja „OpenAI“.

Praėjusią savaitę E. Muskas, taip pat kiti technologijų grandai, įskaitant „Meta“ vadovą Marką Zuckerbergą (Marką Zakerbergą) ir „OpenAI“ generalinį direktorių Samą Altmaną (Semą Oltmaną) Vašingtone už uždarų durų surengė susitikimus su JAV įstatymų leidėjais ir pasidalijo savo planais dėl dirbtinio intelekto, Kongresui ruošiantis priimti šios technologijos reguliavimo teisės aktus.

Po susitikimo E. Muskas žurnalistams pridūrė, kad nevaldomas dirbtinis intelektas gali būti žalingas visiems žmonėms visame pasaulyje.

B. Netanyahu pirmadienį sakė, kad Izraelis turi tapti dirbtinio intelekto lyderiu.

„Kaip pavertėme šalį lydere kibernetinėje srityje, taip padarysime ir šioje srityje“, – teigė jis.

B. Netanyahu vizito JAV metu taip pat susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu), Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) bei kitais pasaulio lyderiais.

B. Netanyahu biuras anksčiau paskelbtame pranešime nurodė, kad ministras pirmininkas buvo paguldytas į ligoninę po to, kai pajuto „lengvą galvos svaigimą“.

Pasak biuro, ankstesnę kaitrią dieną jis praleido prie Galilėjos ežero – populiarios atostogų vietos Izraelio šiaurėje. Atlikus virtinę medicininių tyrimų, pirminis gydytojų vertinimas yra dehidratacija.

Vėliau šeštadienį B. Netanyahu iš ligoninės paskelbė vaizdo pranešimą, kuriame šypsodamasis papasakojo, kad penktadienį buvo saulėje be galvos apdangalo ir be vandens. 

„Nelabai gera mintis“, – sakė jis.

„Ačiū Dievui, jaučiuosi labai gerai“, – pridūrė jis, padėkojęs Izraelio Šebos ligoninės medikų komandai ir visuomenei už palaikymo žinutes.

Jis taip pat sakė turįs vieną prašymą – kad žmonės gertų vandenį ir saugiai elgtųsi alinančio vasaros karščio sąlygomis.

Izraelį šiuo metu alina vasaros karščio banga, o oro temperatūra viršija 30 laipsnių Celsijaus.

B. Netanyahu yra ilgiausiai pareigas einantis Izraelio ministras pirmininkas, šiame poste išbuvęs iš viso daugiau kaip 15 metų.

Dabartinė jo vadovaujama kraštutinių dešiniųjų vyriausybė, kurią sudaro religinių ir ultranacionalistinių partijų atstovai, pradėjo darbą praėjusių metų gruodį.

B. Netanjahu sveikata, kaip kalbama, iš esmės yra gera, nors pernai spalį jis buvo trumpam paguldytas į ligoninę po to, kai pasijuto blogai per maldas Jom Kipuro dieną, kai žydai laikosi pasninko.

Izraelio opozicijos lyderis Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) B. Netanyahu palinkėjo „visiškai pasveikti ir geros sveikatos“. 

„Sveikite“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Y. Lapidas.

Interviu laikraščiui „The Wall Street Journal“ B. Netanyahu nurodė, kad ketina tęsti reformas, bet be nuostatos, kuria būtų apribotos Aukščiausiojo Teismo galios ir politikams suteikta didesnė įtaka renkant teisėjus.

„Jau po to, kai buvo pateiktas pirminis pasiūlymas, keletą dalykų pakeičiau“, – nurodė jis.

„Aš pasakiau, kad idėją apie panaikinimo išlygą, pagal kurią parlamentas, Knesetas, gali panaikinti Aukščiausiojo Teismo sprendimus paprasta balsų dauguma, atmečiau“, – pridūrė Izraelio premjeras.

Paklaustas, ar ši nuostata galėtų vėl atsirasti ateityje, B. Netanyahu nurodė, kad jos nebėra.

Naujienų agentūrai AFP susisiekus su ministro pirmininko biuru, šis atsisakė plačiau komentuoti šį klausimą.

Kovo mėnesį, kai šalyje kilo masiniai protestai, B. Netanyahu paskelbė laikiną pauzę, leidžiančią derėtis dėl šios reformos.

Per interviu jis teigė, kad derybose dėl reformų siekė bendro susitarimo su opozicija, tačiau anksčiau šį mėnesį du svarbiausi Izraelio opozicijos lyderiai – Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) ir Benny Gantzas (Benis Gancas) – pasitraukė iš derybų.

Nuo sausio, kai šie pasiūlymai buvo pateikti, kiekvieną savaitę į gatves išeina dešimtys tūkstančių žmonių.

B. Netanyahu vyriausybė – jo partijos „Likud“ ir kraštutinių dešiniųjų bei ultraortodoksų žydų sąjungininkų koalicija – teigia, kad šie pakeitimai būtini siekiant atkurti įstatymų leidėjų ir teisminės valdžios galių pusiausvyrą.

Bet šių pakeitimų priešininkai mano, kad jie gali atverti kelią autoritarinei valdžiai.

Siūlomi teisingumo sistemos pakeitimai sulaukė aštrios tarptautinės bendruomenės kritikos, o artima Izraelio sąjungininkė JAV išreiškė abejonių dėl visos programos.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) yra sakęs, kad yra labai susirūpinęs dėl siūlomų reformų.

Ilgametė „al Jazeera“ reporterė buvo nušauta gegužės 11 dieną, kai rengė reportažą apie Izraelio kariuomenės reidą okupuotame Vakarų Krante.

Rugsėjo 5 dieną Izraelio kariuomenė pripažino, kad vienas iš jos karių tikriausiai nušovė Sh. Abu Akleh, supainiojęs ją su kovotoja.

JAV demokratų partijos įstatymų leidėjai, teisių gynėjų grupės ir Sh. Abu Akleh šeima siekia, kad būtų atliktas JAV vadovaujamas tyrimas.

Pirmadienį leidinys „Politico“ pranešė, kad FTB pradėjo tyrimą dėl šio nužudymo.

FTB to nei patvirtino, nei paneigė.

Y. Lapidas socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad Izraelio „kariai nebus apklausinėjami FTB ar bet kurios kitos užsienio institucijos ar valstybės, kad ir kokia draugiška ji būtų“.

Izraelio kariuomenę pavadinęs „moralia ir etiška“, premjeras teigė, kad jo vyriausybės „griežtas protestas buvo perduotas amerikiečiams“.

Žydų valstybės gynybos ministras Benny Gantzas (Benis Gancas) anksčiau sakė, kad Izraelis „nebendradarbiaus atliekant išorinį tyrimą“.

„Al Jazeera“ žurnalistė vilkėjo neperšaunamą liemenę su užrašu „Spauda“ ir buvo užsidėjusi šalmą. Kulka jai pataikė į galvą Dženino pabėgėlių stovykloje – istoriniame Izraelio ir palestiniečių konflikto židinyje.

Izraelio kariuomenės vyriausiasis teisininkas pareiškė, kad baudžiamieji kaltinimai kareiviui, galimai dalyvavusiam šaudyme, nepagrįsti, nes jis veikė, Izraelio nuomone, aktyvios kovos zonoje.

Nužudytos reporterės šeima sakė, kad JAV pradėtas tyrimas yra „svarbus žingsnis“.

Praėjusią savaitę Sh. Abu Akleh šeima ir kolegos Jungtinių Tautų tyrėjams teigė, kad į ją buvo sąmoningai taikytasi Izraeliui vykdant „plataus masto karą“ su palestiniečių žiniasklaidos darbuotojais, ir pareikalavo atsakomybės bei teisingumo.

Dohoje įsikūrusi „al Jazeera“ ir Kataro valstybė taip pat tvirtino, kad Izraelio kariai į Sh. Abu Akleh taikėsi tyčia.

Pastaraisiais mėnesiais Izraelis deda daug diplomatinių pastangų, siekdamas įtikinti Jungtines Valstijas ir pagrindines galingąsias Europos valstybes, tokias kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija, nepratęsti 2015 metų Irano branduolinio susitarimo.

Pastarąsias 10 dienų įvairūs pareigūnai teigė, kad susitarimas, kurį 2018 metais nutraukė tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), gali būti neatnaujintas anksčiausiai iki lapkričio vidurio, o šį terminą Y. Lapidas bandė išnaudoti siekdamas priversti Vakarų šalis derybose laikytis griežtesnės pozicijos.

„Vienintelis būdas užkirsti kelią Iranui įgyti branduolinį ginklą – kalbėti apie įtikimą karinę grėsmę“, – JT Generalinėje Asamblėjos sesijoje sakė Y. Lapidas.

Tik tada bus galima derėtis dėl „ilgesnio ir tvirtesnio susitarimo su jais [iraniečiais]“, pridūrė premjeras.

„Iranui turi būti aiškiai pasakyta, kad jei jis plėtos savo branduolinę programą, pasaulis atsakys ne žodžiais, o karine jėga“, – tęsė jis.

Y. Lapidas taip pat neslėpė, kad Izraelis būtų pasirengęs įsitraukti į konfliktą, jeigu jaustų grėsmę.

„Padarysime viską, ko reikės, – pabrėžė jis. – Iranas negaus branduolinio ginklo“.

Iš Generalinės Asamblėjos tribūnos Y. Lapidas apkaltino Teherano režimą diriguojant „neapykantos orkestrui“ prieš žydus ir sakė, kad Irano ideologai „nekenčia ir žudo kitaip mąstančius musulmonus, tokius kaip Salmanas Rushdie (Salmaną Rašdis) ir Mahsa Amini“ – mergina, kurios mirtis po Irano moralės policijos arešto išprovokavo didelio masto protestus teokratinėje valstybėje.

Izraelis, kuris Iraną laiko savo aršiausiu priešu, taip pat kaltina Teheraną finansuojant ginkluotas grupuotes, įskaitant Libano šiitų judėjimą „Hezbollah“ ir palestiniečių islamistų judėjimą HAMAS.

Premjeras Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) šį ruošiamą susitarimą pavadino „blogu sandoriu“ ir leido suprasti, kad J. Bidenas nesilaiko raudonų linijų, kurias anksčiau žadėjo nubrėžti.

„Vakarų šalys brėžia raudoną liniją, iraniečiai jos nepaiso, ir raudonoji linija juda“, – Jeruzalėje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Y. Lapidas.

Pasak jo, artėjantis susitarimas „neatitinka paties prezidento J. Bideno nustatytų standartų: neleisti Iranui tapti branduoline valstybe“.

J. Bidenas siekė atgaivinti 2015 metų susitarimą, pagal kurį Iranui buvo sušvelnintos sankcijos mainais į Irano branduolinės programos apribojimus. Pirminis susitarimas žlugo 2018 metais, kai tuometis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), stipriai skatinamas Izraelio, iš jo vienašališkai pasitraukė ir vėl įvedė sankcijas Iranui.

Vis dar neaišku, ar Jungtinėms Valstijoms ir Iranui pavyks pasiekti naują paktą, tačiau Vašingtonas per derybas koordinuojančią Europos Sąjungą pateikė savo atsakymą į Teherano komentarus dėl Bendrijos pasiūlyto galutinio susitarimo juodraščio.

Atrodo, kad susitarimas jau ranka pasiekiamas, tačiau Izraelis deda daugiau pastangų, kad jį užblokuotų.

Iranas tvirtina, kad jo branduolinė programa yra skirta tik taikiems tikslams. Šiitiška respublika vis dažniau tvirtina, jog amerikiečiai dabar vilkina susitarimą, nors Teheranas kelis mėnesius praleido derybose, kurios buvo įstrigusios ir Vienoje, ir Katare.

Y. Lapidas perspėjo, kad Iranas gali nukreipti milijardus dolerių neįšaldytų lėšų priešiškoms kovotojų grupuotėms, pavyzdžiui, „Hezbollah“ kaimyniniame Libane, kurios kelia grėsmę Izraeliui.

„Šiais pinigais bus finansuojama Revoliucinė gvardija, – sakė Y. Lapidas, o vėliau pridūrė: – Iš šių pinigų bus finansuojama daugiau išpuolių prieš Amerikos bazes Artimuosiuose Rytuose. Jie bus naudojami „Hezbollah“, „Hamas“ ir „Islamo džihadui“ stiprinti.“

Dėl akivaizdžios pažangos derybose jis tiesiogiai nekaltino nė vienos iš jose dalyvaujančių šalių, tačiau savo pareiškimą trečiadienį Y. Lapidas pradėjo išskirdamas Europos Sąjungą ir leisdamas suprasti, kad ji ir kiti derybų dalyviai nusileidžia paskutinę minutę Irano pateiktiems reikalavimams.

„Iraniečiai vėl kelia reikalavimus. Derybininkai vėl pasirengę padaryti nuolaidų“, – kalbėjo Y. Lapidas.

Tačiau jis apdairiai pakartojo, kad praėjusį mėnesį Izraelyje lankęsis J. Bidenas išlieka tvirtas žydų valstybės sąjungininkas.

Izraelio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Eyalas Hulata (Ejalas Hulata) šią savaitę atvyko į Vašingtoną derybų su J. Bideno administracijos pareigūnais. Izraelio gynybos ministras Benny Gantzas ketvirtadienį  taip pat vyks į JAV, kur susitiks su JAV kariuomenės Centrinės vadovybės, prižiūrinčios operacijas Artimuosiuose Rytuose, vadovu ir patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake'u Sullivanu (Džeiku Salivanu).

Y. Lapidas Izraelio laikinojo ministro pirmininko pareigas eina iki lapkričio 1 dieną įvyksiančių rinkimų, kuriuose jis varžysis su buvusiu ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi) ir kitais varžovais. Nors abu varžovai labai skiriasi, jų pozicijos Irano atžvilgiu iš esmės sutampa. 2015 metais dabar opozicijai vadovaujantis B. Netanyahu sakė kalbą Kongrese, nesėkmingai bandydamas sužlugdyti tai, kas turėjo tapti prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) svarbiu užsienio politikos pasiekimu.

Izraelis jau seniai teigia, kad neleis savo regioniniam varžovui Iranui įgyti branduolinių ginklų ir kad jo nevaržo galingųjų valstybių ir Teherano susitarimai. Jis taip pat ragino paremti diplomatiją „patikimu“ grasinimu, kad, prireikus, Iranas gali sulaukti karinių veiksmų.

„Nesiruošiame gyventi taip, kad virš mūsų galvų būtų pakibusi branduolinė grėsmė, kurią kelią ekstremistinis, smurtinis islamistinis režimas“, – trečiadienį sakė Y. Lapidas. – Taip nebus, nes mes neleisime, kad taip atsitiktų.“

Redaktorius Raimondas Čiuplys

Y. Lapidas premjero postą perėmė penktadienį, žlugus Izraelio koalicinei vyriausybei. Šalis lapkritį planuoja naujus rinkimus – jau penktus per mažiau nei ketverius metus.

Pirmasis išbandymas naujojo lyderio laukė jau kitą dieną, kai Libano šiitų kovotojų grupuotė „Hizbollah“ paleido tris dronus dujų telkinio rytinėje Viduržemio jūros dalyje link.

Izraelis teigė, kad dronus, kurie nebuvo ginkluoti, numušė naikintuvas ir iš karinio laivo paleistos raketos, jiems artėjant prie dujų telkinio.

Prieš išvykdamas iš Tel Avivo Y. Lapidas sakė, kad iškels šį klausimą per pokalbį su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).

„Žinoma, taip pat aptarsime, kas neseniai nutiko prie Libano krantų, – sakė Y. Lapidas. – Buvo atakų prieš Izraelio dujų gavybos platformas. Izraelis netoleruos tokio pobūdžio atakų prieš jo suverenumą.“

Libanas atmeta Izraelio pareiškimus, kad Karišo dujų telkinys yra jo teritoriniuose vandenyse.

2020 metais Libanas ir Izraelis atnaujino derybas dėl jūrų sienos, bet pagal Izraelio ir ankstesnius Jungtinių Tautų žemėlapius Karišo telkinys patenka į Izraelio vandenis, o ne į ginčijamą teritoriją, dėl kurios vyksta derybos.

JAV remiamos derybos įstrigo dėl Beiruto tvirtinimo, kad reikia keisti JT derybose naudotą žemėlapį.

Per dvišales derybas Paryžiuje bus kalbama ir apie „Hizbollah“ rėmėjus Irane, Izraeliui griežtai priešinantis tarptautinėms pastangoms atgaivinti branduolinį susitarimą su Iranu.

„Svarbu, kad mūsų pozicija nepritarti šiam susitarimui būtų išgirsta“, – antradienį sakė Y. Lapidas.

Izraelio pareigūnai nuogąstauja, kad sušvelninus sankcijas Iranui – mainais į jo branduolinės programos apribojimus – Teheranas galėtų didinti finansavimą „Hizbollah“ ir palestiniečių kovotojų judėjimui „Hamas“.

Tai trečiadienio vakarą pranešė Kremlius. Esą buvo kalbama apie Rusijos vykdomą „specialiąją karinę operaciją“.

V. Putinas, Kremliaus duomenimis, išdėstė Rusijos poziciją ir dar kartą įvardijo sąlygas konfliktui sureguliuoti. Vyriausybė Kijeve turi pripažinti Luhansko ir Donecko „liaudies respublikas“ Rytų Ukrainoje bei Rusijos suverenitetą Kryme. Be to, V. Putinas reikalauja Ukrainos „demilitarizacijos“.

V. Putinas jau sekmadienį kalbėjo telefonu su N. Bennettu. Izraelis kol kas nekomentavo žiniasklaidos pranešimų, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašė N. Bennetto Izraelyje surengti derybas tarp Rusijos ir Ukrainos.

Kremliaus pranešime neminima rusų ataka šalia  Babij Jaro – netoli Kijevo esančios Antrojo pasaulinio karo žydų ir kitų tautybių žmonių masinių žudynių vietos. Izraelis po atakos teigė esąs sukrėstas.

Antradienį dvi raketos pataikė netoli Babij Jaro. 1941 metų rugsėjį vokiečių pajėgos, įžengusios į Kijevą, čia sušaudė per 33 000 žydų.

Pasak N. Bennetto, pastaruoju metu fiksuojant mažėjančius infekcijų ir sunkiai sergančių žmonių skaičius, nuspręsta, kad dabar yra „geras laikas“ atsisakyti šios priemonės. Ji pastaruosius metus buvo reikalinga norint lankytis, be kita ko, restoranuose, viešbučiuose, sporto salėse ir pamaldų vietose.

Izraelis anksčiau šį mėnesį pradėjo laipsniškai atsisakyti skiepų paso.

Praėjusį mėnesį kai kuriomis dienomis Izraelyje buvo patvirtinama po daugiau kaip 80 tūkst. naujų koronaviruso atvejų. Tačiau dabar skaičiai drastiškai sumažėję, ir šią savaitę infekcijų paros prieaugis nukrito žemiau 30 tūkst. ribos.