Šios pareigos J.Asadauskienei pasiūlytos pavasarį, kai įsigalėjo Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, apribojančios vadovaujančių asmenų amžiaus cenzą.

Pagal naujas pataisas, sulaukęs 65-erių asmuo negali eiti vadovaujamų pareigų.

J.Asadauskienė neslėpė, kad paaiškėjus, jog vadovauti skyriui daugiau nebegalės, išreiškė norą, jei įmanoma, pasilikti kuriam laikui dirbti savivaldybėje kitose pareigose.

Taip sutapo, kad Socialinių reikalų departamentui ėmė vadovauti naujas žmogus – Deividas Petrolevičius.

Tad J.Asadauskienė šiuo atveju esą puikiai tiko į mentorės ir patarėjos pareigas naujam departamento vadovui.

"Kiek metų vadovavau Sveikatos apsaugos skyriui? Gal tūkstantį metų, o jei tiksliau – 22 metus. Kol kas mano kabinetas nepasikeitė, bet pasikeis. Ką veikiu? Dalyvauju įvairiuose Socialinių reikalų departamento pasitarimuose. Mentoriaus darbas yra patirties dalijimasis, pradėtų darbų tęsimas, bet be atsakomybės. Aš sprendimų nepriimu, bet galiu patarti, išsakyti savo nuomonę, pasakyti, kaip anksčiau tokiais atvejais buvo ar nebuvo", – dėstė J.Asadauskienė.

Žodis "mentorius" reiškia gerą patarėją, mokytoją, auklėtoją, gyvenimo palydovą.

Savivaldybės puslapyje nurodoma, kad mentorius padeda naujai priimtiems darbuotojams įgyti arba patobulinti turimas ir reikiamas pareigoms eiti žinias, kompetencijas, gebėjimus, pagelbėja naujai priimtiems darbuotojams kurti ir plėtoti bendradarbiavimo ir ryšių su specialistais bei pavaldžiomis įstaigomis tinklą, supažindina darbuotojus su įstaigos organizacine kultūra, tradicijomis, padeda suplanuoti asmeninę darbuotojų karjerą.

Vietoj J.Asadauskienės Sveikatos apsaugos skyriui vadovauja ilgametė skyriaus darbuotoja Rožė Perminienė.

Pateko į sistemos pinkles

Į Klaipėdą prieš kelis mėnesius atsikrausčiusi moteris su nuoskauda prisiminė apsilankymą viename uostamiesčio medicinos centre.

Užklupus peršalimo ligai moteris susizgribo, jog dar nėra prisirašiusi prie gydymo įstaigos.

Nuvykusi į arčiausiai namų esančią ambulatorinę kliniką "Nefrida" klaipėdietė patyrė šoką.

"Atvažiavau karščiuodama, visą kūną krėtė drebulys. Registratūroje pateikiau asmens duomenis, užpildžiau dokumentus. Pasiteiravus dėl vizito pas gydytoją, registratūros darbuotojos atšovė, kad klinikos paciente oficialiai tapsiu tik kitą dieną. Liepė paskambinti po paros ir užsirašyti į laukiančiųjų eilę. Supratau: pablogėjusi sveikata iki to termino yra mano pačios rūpestis", – piktinosi moteris.

Susirgai – klok 25 eurus

Po ilgų prašymų darbuotojos pasiūlė alternatyvą – už gydytojo konsultaciją tiesiog sumokėti.

Pagal įstaigoje galiojančią tvarką asmens duomenis pateikusysis oficialiai klinikos pacientu tampa ne tą pačią, o tik kitą dieną.

Iki tol už gydytojo apžiūrą teks atseikėti 25,6 euro.

Supratau, jog pas gydytoją pateksiu tik atvėrusi piniginę.

"Dėl aukštos temperatūros svaigo galva, pykino, krūtinę spaudė skausmas. Vyliausi sulaukti žmogiško supratingumo ir pagalbos. Galiausiai supratau, jog pas gydytoją pateksiu tik atvėrusi piniginę",– liejo pyktį klaipėdietė.

Anot jos, ne kiekvienas pilietis sveikatos patikrinimui gali skirti tokią sumą.

"Ar naudinga konsultacija, jei užvėrus gydytojo kabineto duris nebeįstengsi nusipirkti vaistų?" – pasipiktinusi klausė pašnekovė.

Poliklinikose ir ligoninėse jau kurį laiką diegiamos išankstinės pacientų registracijos sistemos.

Todėl moteris nesupranta, kodėl duomenų perdavimas iš vienos gydymo įstaigos kitai užtrunka taip ilgai.

Padės tik mirštant?

Anot Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Janinos Asadauskienės, medicinos įstaigos darbuotojos moterį informavo teisingai.

Vis dėlto tam tikrais atvejais esama ir išimčių.

"Užsiregistravus naujoje poliklinikoje, tą pačią dieną pas gydytoją patekti galima tik sumokėjus privalomą mokestį. Iškilus pavojui gyvybei, skubi pagalba turi būti suteikiama neatsižvelgiant į esamą tvarką", – komentavo J.Asadauskienė.

Karti pašnekovės patirtis atskleidė, jog minėtoje tvarkoje aptinkama spragų.

Įvertinti paciento būklę ir spręsti dėl skubios pagalbos poreikio patikėta ne medikams, o medicinos įstaigų registratūrų darbuotojams.

Vietoj medikų – kaimynės pagalba

Patekus į nepavydėtiną situaciją, iš medicinos įstaigų išprašytiems pacientams gydytis tenka patiems.

"Užklupus ligai tikėjausi, jog gydytojas apžiūrės, paskirs vaistų. Tačiau įstaigos durys prieš nosį buvo užtrenktos",– stebėjosi moteris.

Nepateikus recepto, prekybą antibiotikais ir stipresnio poveikio medikamentais varžo įstatymas.

Vaistinėje nusipirkusi vaistažolių arbatos karščiuojanti moteris grįžo namo.

Naktį, temperatūrai pakilus iki 39 laipsnių, vaistų atnešė kaimynė.

Ilgą laiką privalomą sveikatos draudimo mokestį mokėjusi pašnekovė jautėsi patekusi į įstatymų ir medicinos įstaigų pinkles.

Geležinė tvarka – ne visur

Pasidomėjus, kokia tvarka galioja kitose uostamiesčio poliklinikose ir gydymo įstaigose, tapo akivaizdu, kad minėta situacija jose būtų vertinama kitaip.

Paskambinus į viešosios įstaigos "Jūrininkų sveikatos priežiūros centras" registratūrą, paaiškėjo, jog, esant aukštai kūno temperatūrai, asmuo būtų skubiai prirašytas prie įstaigos ir tą pačią dieną nusiųstas medikų konsultacijos.

Viešoji įstaiga "Klaipėdos sveikatos priežiūros centras" registratorė taip pat patikino, jog, esant sveikatos sutrikimui, gydytojai pacientus priima skubos tvarka.

Papildomas mokestis tokiu atveju nebūtų taikomas.

Komentarai

Tomas Barsevičius

Ambulatorinės klinikos "Nefrida" direktorius

Tiek mūsų vidaus tvarkos taisyklėse, tiek ir LR SAM įsakyme "Dėl gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarkos" numatyta, jog, pasirinkus kitą polikliniką, šeimos medicinos centrą ar šeimos gydytojo kabinetą, asmens sveikatos istorija paciento pasirinktai įstaigai perduodama per tris darbo dienas, šiai pateikus specialų prašymą. Dažniausiai tai įvyksta greičiau ir jau kitą dieną pacientas gali būti konsultuojamas gydytojo. Gydytojas, neturėdamas paciento asmens sveikatos istorijos, negali tinkamai įvertinti būklės, buvusių ar gretutinių susirgimų, atliktų tyrimų, paskirtų vaistų, gydymo ir t. t. Neišnagrinėjus situacijos, sudėtinga komentuoti, ar paciento būklė tuo metu atitiko būtinosios pagalbos kriterijus.

Žydrūnė Baigienė

Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja

Tenka apgailestauti, jog pacientui nebuvo suteikta reikiama pagalba. Atkreipiame dėmesį, kad nuo tada, kai įstaiga užregistravo asmens prašymą gydytis jo pasirinktoje pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje, jis iškart tampa šios įstaigos aptarnaujamu gyventoju. Todėl užregistravusi jo prašymą įstaiga privalo užtikrinti šiam asmeniui pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, šeimos gydytojo komandos paslaugos turi būti suteiktos ne vėliau kaip per 24 valandas nuo paciento kreipimosi į įstaigą – ūmios ligos atveju, kai pasireiškia karščiavimas ir vidutinio stiprumo skausmas, siekiantis 4–5 balus pagal vizualinę analoginę skausmo skalę. Taip pat – kai paros laikotarpiu, pacientui esant ramybės būsenos, atsiranda dusulys, galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas ir vėmimas, sutrinka koordinacija, pasireiškia staiga progresuojantis tinimas, bei tais atvejais, kai patiriamos įvairios kilmės traumos ir sužeidimai. Pacientams visada patariame kylančius klausimus pirmiausia išsiaiškinti gydymo įstaigoje. Jei informacijos nepavyksta gauti iš gydančio gydytojo, rasti skelbimų lentoje ar interneto svetainėje, reikėtų kreiptis į įstaigos administraciją, o jei kyla abejonių dėl gauto atsakymo – kartu su raštišku atsakymu reikia kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl tolesnės situacijos aiškinimosi.

Laiptinės durys – visad atviros

Klaipėdietė Rasa (vardas pakeistas – A.D.) gyvena Sportininkų g. 28.

Namas neseniai renovuotas. Tačiau džiaugsmą temdo kaimynai, kurių nelaimė jau liečia ir visus aplinkinius žmones, nes dabar jie visi priversti gyventi tarsi nevalomame viešajame tualete.

"Pirmoje laiptinėje yra ligotų sutuoktinių pora. Abu – neįgalūs. Vyras, kiek žinau, onkologinis ligonis, jo psichika nebestabili. Jis tuštinasi lovoje, kambaryje, į tualetą ne visada sugeba nueiti. Kitame kambaryje guli jo žmona po insulto, ji suparalyžiuota. Pati irgi nesusitvarko. Ją esą prižiūri niekur nedirbantis, taurelės nevengiantis brolis. Tačiau nuo jų sklindančios smarvės mes dūstame. Laiptinės durys atidarytos dieną naktį", – skundėsi moteris.

Anot Rasos, tvaikas iš kaimynų buto skverbiasi ne tik pro lauko duris į laiptinę, bet ir pro ventiliacijos angas, net per sienas į kitus butus.

"Maža to, pas mus iš jų būsto atkeliavo parazitai. Apie tarakonus jau nekalbu. Atsirado blakių, tiesiog nebegalime gyventi. Kentėjome, kol pradėjo pulti blakės. Mes patys dabar jaučiamės kaip valkatos benamiai. Verkti norisi", – skundėsi Rasa.

Šauksmas – be atsako

Rasa pradėjo ieškoti, kas galėtų padėti nelaimėliams kaimynams.

Išsprendus jų bėdas, būtų galima sunaikinti ir parazitus, išvalyti patalpas, dingtų klaikus tvaikas, visiems gyventojams taptų lengviau.

"Pradėjau kryžiaus kelius. Pati esu medikė, todėl žinau, kad ligotų žmonių palikti likimo valiai ir taip jų kankinti negalima. Kreipiausi į socialinę tarnybą. Labai ilgai laukiau, kol socialiniai darbuotojai pasirodys. Mano žiniomis, tie kaimynai atsisakė bet kokių jų paslaugų, jie pareiškė, kad jiems viskas gerai. Socialinės paramos centro atstovai man paskambino ir apgailestavo, kad niekuo daugiau negali padėti, nes patys žmonės to nenori. Man pasiūlė skambinti į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių", – sakė Rasa.

Moteris kreipėsi į Viešosios tvarkos skyrių. Ten, išdėsčiusi problemą, išgirdo keistą klausimą, ko ji nori, ar kaimynus iškraustyti?

"Pabrėžiau, kad nenoriu jų iškraustyti, o tik pati gyventi be blakių ir be smarvės. Man pasakė, kad jie niekuo padėti negali, nes čia yra privatus būstas, aš turiu kreiptis į daugiabučio administratorių. Nuvažiavau pas administratorių, ten man pasakė, kad jie nieko negali padaryti, bet gali ateiti pastovėti prie durų, o kaimynai turi teisę jų neįsileisti, ir viskas tuo pasibaigs. Galiausiai man patarė kreiptis į teismą, kuris veikiausiai tęsis kokius ketverius metus. Ką mums daryti? Kam rašyti kokį raštą, kas į tai reaguos, kur eini, nes visur atsitrenkiu tarsi į sieną" – apgailestavo Rasa.

Kaimynų teigimu, nelaimėliai turi sūnų ir dukrą, kuri gyvena netoliese, o jos brolis – Vokietijoje.

Jie esą ne kartą norėjo ir mėgino tėvams padėti, tačiau šie kategoriškai atsisakė.

Varžo įstatymų pinklės

Klaipėdos socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė patvirtino, kad, jei žmonės yra sveiko proto ir jei jie atsisako socialinių paslaugų, prievartos taikyti niekas negali.

"Socialinių paslaugų įstatyme yra nuostata: "Žmogui pageidaujant". Bandysime juos įtikinti, bet jei jie pagalbos nepageidaus, mes – bejėgiai. Net į butą neįeisime, jei jie nenorės", – tvirtino D.Stankaitienė.

Esą laužtis į privačią valdą be prokuroro sankcijos negalima, net žinant, kad ten žmonių gyvybei gresia pavojus.

"Mano praktikoje buvo atvejis, kai kreipėmės ir prašėmės tokios prokuroro sankcijos, tačiau jos negavome. Tada nepakako mūsų įrodymų, kad žmogaus gyvybei gresia pavojus, o įeiti į butą negalėjome. Noriu pabrėžti, kad socialiniai darbuotojai durų nelaužo, jie prievarta įeiti į svetimus namus neturi teisės. Net neabejoju, kad tiems žmonėms reikia pagalbos, bet mes vieni nieko padaryti negalime", – teigė D.Stankaitienė.

Už atliekas – sąskaitos

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys pripažino, kad Sportininkų g. 28 namo bute susiformavo grėsmingas infekcijos židinys ir teigė, kad higienines sąlygas name turi užtikrinti namo administratorius.

"Administratorius turėtų kreiptis į teismą, o teismas turi teisę įpareigoti išvalyti tą butą. Jau taip yra ne kartą buvę, o paskui jie pateiks sąskaitas tiems nevalyviems asmenims. Jei reikia mūsų pagalbos, namo administratorius gali mus išsikviesti, mes galime dalyvauti surašant aktą", – paaiškino V.Valys.

Bendrovės "Vitės valdos" direktorius Vaidas Barakauskas pastebėjo, kad higienos sąlygas namo administratorius turi užtikrinti tik bendro naudojimo patalpose, bet į privatų būstą, kaip teigia V.Valys, brautis jie irgi neturi teisės.

"Buvo atvejis Sportininkų g. 8, kur asmuo į savo butą tempė šiukšles. Sprendimą išvalyti tą būstą priėmė dauguma namo gyventojų, kaimynai. Nes reikėjo kreiptis į teismą, dengti bylinėjimosi išlaidas, kad gautume leidimą patekti į patalpas, kurias reikėjo iškuopti. Gyventojai sutarė už tas paslaugas sumokėti. Vėliau ta suma už valymą ir atliekų išvežimą turėjo būti išieškota ir grąžinta žmonėms. Kai tą sprendimą gavome, galėjome vykdyti tuos darbus, bet kai nėra, kas už tai moka, mes net neturime pagrindo pradėti kažkokią procedūrą", – tikino V.Barakauskas.

Anot V.Barakausko, patys gyventojai šiuo atveju turi parodyti iniciatyvą, kreiptis į teismą dėl kaimynų buto išvalymo ir paskui administratoriai padės jiems išieškoti išlaidas.

Grėsmingų židinių – daug

Neseniai Klaipėdos miesto taryba patvirtino naujas Sanitarijos taisykles.

Pagal jas daugiabučių gyventojai turi tvarkyti ne tik bendro naudojimo patalpas – laiptines, rūsius, balkonus, bet ir savo butus, kad šie nevirstų infekcijos židiniais.

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė sakė, kad, gavę raštišką skundą, sanitarijos inspektorės tokius butus tikrina.

"Jeigu jų neįsileidžia, tada rašome laišką, kad, esant antisanitarinėms sąlygoms ir pavojingai situacijai kitų žmonių atžvilgiu, jiems gali būti taikoma bauda. Paprastai po tokio rašto žmonės bent jau atidaro duris inspektoriams", – paaiškino J.Asadauskienė.

Jei vis dėlto ir tai nepadeda, reikia kreiptis į teismą.

Pasak Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos, tokių grėsmingų infekcijos židinių uostamiesčio daugiabučiuose yra ne vienas, ir juos sutvarkyti nėra taip paprasta, nes teisinė procedūra – ilga.

"Dirbame ir su Socialinės paramos centru, medikais, sprendžiame klausimą dėl veiksnumo nustatymo, globos skyrimo, tenka užsiimti artimųjų paieška. Tai labai ilgas ir sudėtingas procesas, nes žmogui socialinių paslaugų įpiršti negalime ir prievarta niekur negalime jo padėti", – pastebėjo J.Asadauskienė.

Švietimo įstaigų medicinos kabinetus permainos pasiekė jau prieš kurį laiką.

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė trečiadienį vykusio Klaipėdos miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio metu pastebėjo, kad dar gegužę spręstas klausimas dėl visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo švietimo įstaigose.

Anot jos, pritarta ugdymo įstaigose sukurti visuomenės sveikatos specialistų etatus, kuriuos užimantys žmonės dirbtų mokyklose, tačiau jų darbdavys būtų Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras. Iki tol buvę bendrosios praktikos slaugytojų etatai būtų panaikinami.

J.Asadauskienės teigimu, procesas prasidėjo. Nemaža dalis darbuotojų šalių susitarimu pereis dirbti į minėtą įstaigą. Tie, kurie su pokyčiais nesutiks, turės pasieškoti kitos darbo vietos.

Nemažai darbuotojų permainoms jau pasirengė, persikvalifikavo, o su darbu atsisveikinti, dabartiniais duomenimis, planuoja daugiau pensinio amžiaus slaugytojų.

Preliminariai skaičiuojama, kad nebeliks 7 etatų.

„Priklausomai nuo vaikų skaičiaus. Paprastai rugsėjo mėnesį tie skaičiai skiriasi, todėl gali būti ir daugiau“, – pastebėjo skyriaus vedėja.

Kai minėti specialistai taps Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro darbuotojais, pasikeis tik darbo organizavimas. Atsiras galimybė anksčiau dirbusiesiems 0,25 etatu dirbti pilnu, tačiau rūpintis kelių ugdymo įstaigų mokinių sveikata.

Pokyčių imtis planuojama nuo 2017-ųjų sausio.

Uostamiestyje ir Kretingoje planuojama atnaujinti beveik šimtą sveikatos priežiūros kabinetų, esančių mokymo įstaigose. Nors dėl šio klausimo Klaipėdos savivaldybė ir neįtraukta į probleminių savivaldų sąrašą, tačiau kartu su partnere vis tiek sieks gauti reikiamų pinigų.

Dvi bendradarbiauti nusprendusios savivaldybės – Klaipėdos ir Kretingos – užsimojo renovuoti 80 sveikatos priežiūros kabinetų, kurie įsikūrę mokyklose.

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė informavo, jog uostamiestyje būtų sutvarkyta 80 tokių kabinetų, o Kretingoje – dar 20.

„Kretinga yra per maža, kad dalyvautų šioje programoje, tačiau mes galime prisijungti ir teikti paraišką. Savivaldybei tai nekainuos nė cento“, – patikino J.Asadauskienė.

Daugiau nei 200 tūkst. eurų – 690,5 tūkst. litų – vertės projektas būtų vykdomas iš Norvegijos finansinio mechanizmo paramos lėšų.

Jau ateinantį mėnesį planuojama pateikti paraišką. Jeigu bus nuspręsta, kad piniginė injekcija uostamiesčiui reikalinga, tada visus darbus planuojama atlikti per metus.

„Tikimybė, jog pavyks gauti finansavimą – nedidelė, nes Klaipėda nėra įtraukta į probleminių savivaldybių sąrašą, tačiau keisti tikrai yra ką. Bandydami nieko neprarasime“, – pastebėjo vedėja.

Planuojama, kad gavus pinigus būtų atlikti skirtingi darbai – vienur daromas vadinamasis kosmetinis remontas, o kitur – naujinama kabinetų įranga.

Jungtinės dviejų savivaldybių sutarties projektui jau pritarė Socialinių reikalų komitetas, dar laukiama galutinio abiejų miestų savivaldybių tarybų sprendimo.

Savaitgalį ar po darbo valandų staiga suskaudęs dantis gali tapti rimtu išbandymu net ir tvirčiausių nervų klaipėdiečiui. Jei neturi pažįstamų medikų ir nesugebi be recepto gauti antibiotikų dozės, supūliavęs dantis gali smogti kraujo užkrėtimu ar net rimtesnėmis pasekmėmis.

Be talono – nė žingsnio

Mažametei, kuriai supūliavo dantis, o tėvai taip ir nerado savaitgalį mieste budinčio odontologo, dabar teks dvejus ar trejus metus gydyti dantį. Aštuonmetė per plauką išvengė kraujo užkrėtimo ir savaitę vartos antibiotikus.

"Bėdų sukėlė nuolatinis dukros dantis, kuris buvo sutaisytas spalį. Kadangi dukra turi problemų dėl dantukų, mes esame dažni gydytojų lankytojai", – pasakojo Gintarė B.

Praėjusio penktadienio pavakarę moteris buvo priversta mesti visus darbus, kai po muzikos mokyklos užsiėmimų pas mamą užsuko ašarojanti dukra. Mergaitė skundėsi, kad jai skauda dantuką.

"Pirmiausia nubėgome į arčiausiai darbovietės esantį privatų odontologo kabinetą. Žinojau, kad viršuje jai dygsta kitas dantukas. Paprašiau, kad gydytojas apžiūrėtų dukrą. Tačiau buvo paaiškinta, kad turi pacientą ir negalės priimti. Pasiūlė apsilankyti pirmadienį", – kalbėjo klaipėdietė.

Moteris mėgino susisiekti su savo gydytoja, kuri nuolat prižiūri dukros dantukus, bet ragelio niekas nekėlė.

"Nuskubėjau į Klaipėdos miesto stomatologijos polikliniką. Pirmiausia išgirdau, kad niekas mūsų neapžiūrės, nes neturime talono. Patikinau, kad už apžiūrą sumokėsiu. Vis tiek išgirdau neigiamą atsakymą, esą nėra kam. Aš nustebau ir tiesiai paklausiau, kaip tokioje įstaigoje gali nebūti budinčio odontologo?" – šiurpo Gintarė B.

Vakarais nenori dirbti

Moteris paklausė, kur jai dėti sergantį vaiką, tačiau išgirdo abejingą pareiškimą, kad tai esą ne įstaigos reikalas.

"Mane pasiuntė prie tuo metu dirbusios gydytojos kabineto durų. Esą, jei susitarsiu, gydytoja priims. Paaiškinau daktarei situaciją ir išgirdau, kad lauksiu mažiausiai pusę valandos ir galbūt ji priims", – pokalbį prisiminė mama.

Moteriai toks pareiškimas nuskambėjo labai nepatikimai, tad laukdama prie durų ji skambino įvairiais privačių klinikų telefonais. Aštuoniose Klaipėdos įstaigose, kurios nurodo dirbančios iki 19 arba 20 val., neatsirado nė vieno laisvo gydytojo.

"Nepatekome net ir į vienintelę savaitgaliais veikiančią kliniką. Laimei, atsivėrė durys ir mus su dukra priėmė odontologė, prieš tai garsiai padejavusi, kad penktadienį tikėjosi anksčiau baigti darbą. Aš nežinau, kodėl valstybinėje įstaigoje galima anksčiau baigti darbą?" – stebėjosi Gintarė.

Uždegimo nepastebėjo?

Gydytoja apie 19 val. baigė mergaitės apžiūrą ir patikino, kad mama laiku suskubo ieškoti pagalbos. Moteris už paslaugą sumokėjo.

"Supūliavo plombuotas dantis, teko išvalyti kanalus. Gavome nurodymą pirmadienį kreiptis į savo odontologą. Tačiau kitą dieną, šeštadienį, dukrai pakilo temperatūra iki 38,3 laipsnio", – pasakojo Gintarė.

Moteris vėl puolė ieškoti pagalbos. Tačiau šeštadienį šeimos gydytojas nedirba, gydytojo, kuris sutiktų išrašyti receptą antibiotikams, neįmanoma rasti.

"Teko susitarti su pažįstamu vaistininku ir gauti vaistų už pažadą, kad pirmadienį pristatysiu receptą. Kitaip vaikui juk kraujo užkrėtimas gali išsivystyti. Gerai, kad aš turėjau pažįstamą, o ką reikėtų daryti kitoms mamoms, kurios neturi tokių draugų? Mane stebina, kad tokia didelė Stomatologijos poliklinika neturi budinčio gydytojo", – kraupo moteris.

Gintarė B. prisiminė 2011 metais Klaipėdoje nuskambėjusią tarybos nario Vidmanto Plečkaičio kelių dantų netekties istoriją vieną savaitgalį.

"Tuomet odontologai viešai baksnojo pacientams, jog šie patys kalti, kad nesilanko pas medikus. Taip esą tik pablogina situaciją. Tačiau mano dukra kas 2 ar 3 mėnesius yra vedama pas odontologą", – pastebėjo Gintarė B..

Vakar mažametę apžiūrėjęs endodontas nusistebėjo, kad per savo praktiką mato tik antrą tokio stipraus uždegimo atvejį.

"Šį dantį teks gydyti 2–3 metus, nes vaikui nesusiformavusios šaknys. Gydytojas konsultacijos metu stebėjosi, kad mergaitė su atviru infekcijos židiniu buvo paleista penktadienio vakarą be rimtesnio gydymo. Viskas galėjo baigtis implantu, o dantukus juk gydėme", – tvirtino mergaitės mama.

Priekaištavo dėl skandalo

Klaipėdos savivaldybės tarybos narys V.Plečkaitis tikino, kad po viešai aprašytos jo dantų istorijos iš tiesų būta daugybė posėdžių dėl to, kaip klaipėdiečiams yra užtikrinama medikų priežiūra ekstra atveju.

"Iš tos istorijos tik viena nauda – sužinojau privačios klinikos adresą, kuri vienintelė Klaipėdoje dirba iš šeštadienį, ir sekmadienį. Man juk bėda nutiko per ilgąjį savaitgalį, kai iš tiesų negavau pagalbos. Paskui 5 dantis išrovė.  Mane tuomet puolė medikai, kad be reikalo sukėliau skandalą. Esą trūksta lėšų papildomiems budėjimams. Bet kai dantis skauda, niekas apie pinigus negalvoja", – dūsavo V.Plečkaitis.

Tačiau tarybos narys pripažįsta, kad nuo tos istorijos iki šių dienų uostamiestyje niekas nepasikeitė šioje srityje.

"Man atrodo, ne lėšų trūksta. Čia dviejų centų vertės klausimas. Bėdos prispausti žmonės iš tiesų skuba į valdišką Stomatologijos polikliniką, tačiau jei ši nedirba, tegul atspausdina telefono numerius tų klinikų, kurios teikia paslaugas. Tereikia pakabinti ant durų, kad žmogus rastų pagalbą. Taisyklė, kad ligos prasideda savaitgaliais", – kalbėjo politikas.

Aiškinsis situaciją

Vicemeras Vytautas Čepas aiškino, kad, jo galva, 90 proc. odontologų paslaugų teikiamos privačiai.

"O biznis eina ten, kur pelną mato. Per ketverius metus girdžiu antrą tokį sudėtingą atvejį, kai žmogus nerado tinkamos pagalbos. Man pačiam yra buvę, kai dantis suskaudo savaitgalį. Teko skambinti pažįstamam odontologui į namus", – pastebėjo vicemeras.

V.Čepas žadėjo, kad artimiausiu metu apsvarstys problemą iš naujo su savivaldybės darbuotojais.

"Jei paslauga teikiama už savivaldybės ar valstybės pinigus, ta paslauga ir turi būti teikiama. Visi dabar gudrūs, – odontologai bet kada gali išeiti į privatų sektorių", – tvirtino politikas.

Paklaustas, ar žino, kad viešosios įstaigos Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinikos vyriausioji gydytoja Gražina Macnorienė neranda galimybės įsteigti budinčio odontologo etato, bet turi jėgų ir noro kiekvieną pusdienį dirbti privačiai, V.Čepas net nustėro.

"Blogai, kad taip yra. Čia, vadinasi, yra absoliutus abejingumas. Visa tai reikia vieną kartą sutvarkyti", – rėžė vicemeras.

Gydytojai galvos nekirs

Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė tvirtino taip pat tik viena ausimi girdėjusi, kad Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinikos vyriausioji gydytoja pluša dviejuose darbuose.

"Taip negali būti. Juk jos darbo sutartyje nurodytos darbo valandos. Ir jos darbo grafikas suderintas su administracijos direktoriumi. Aš tik girdėjau apie tai. Tačiau kol niekas nepasiskundžia administracijai, niekas nesiima aiškintis. Aš nesakau, kad mes G.Macnorienei galvą nukirsime. Nekirtome ir anuomet. Tiesa, ir neglostėme", – atsakė J.Asadauskienė.

Komentuodama situaciją, į kurią papuolė klaipėdietė Gintarė B. su savo dukrele, J.Asadauskienė priminė, kad ekstra atveju mergaitei galėjo būti suteikta pagalba ir Klaipėdos vaikų ligoninėje.

"Situacija yra likusi neišspręsta. Tačiau odontologai aiškina, kad ekstra pagalba apsiriboja analgetinių vaistų davimu. O tai gali padaryti bet kuris gydytojas. Šeimos gydytojai, jei patys nebudi, turi sutartis su kitomis įstaigomis. Tai gali būti kitas privatus medicinos centras, gali būti ligoninės priimamasis. Tai yra susitarimo klausimas, neprivalu visam miestui budėti dėl vieno skaudančio danties", – aiškino J.Asadauskienė.

Tačiau valdininkės žodžius paneigia realybė, nes analogiškoje situacijoje atsidūręs V.Plečkaitis ligoninės priėmimo skyriuje sutiko tik budintį chirurgą, kuris jokio recepto nepasiūlė.

"Jei medikai atsisako suteikti pagalbą žmogui, kuris atvyko su skausmais, jam pakilusi temperatūra, tuomet tikrai tai reikia vertinti kaip nesuteiktą pagalbą. Tam galioja apskundimo tvarka.

Reikia skundo, kad įstaiga susitvarkytų", – kalbėjo specialistė.

J.Asadauskienė pabrėžė, kad tabletę nuo skausmo Klaipėdoje turėtų pacientui duoti bet kuri medicinos įstaiga.

Pluša dviejuose darbuose

G.Macnorienė tikino, kad viešoji įstaiga Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinika dirba iki 20 val. Tačiau šeštadienį ir sekmadienį durys čia užvertos.

"Mes neturime tiek specialistų, kad būtų budėjimo grafikai. O ir pacientų mažai", – aiškino vyriausioji gydytoja G.Macnorienė.

Paklausta, kaip pati spėja suktis dviejuose darbuose, gydytoja tikino, jog jos darbo sutartyje įrašyta, kad ji dirba iki 16 val., tad privačiai praktikai turi laiko.

"Prieš aiškinantis, kodėl žmogus negavo pagalbos, reikia žinoti, kur jis yra prisirašęs. Visi šeimos centrai turi savo odontologus. Jie dirba tokiomis valandomis, kaip ir mūsų poliklinika", – paaiškino G.Macnorienė.

Vyriausioji gydytoja pabrėžė, kad poliklinika aptarnauja Kuncų ambulatorinės klinikos, S.Stanislovaitienės šeimos gydytojo kabineto pacientus bei įmonės "Paslaugų orbita" pacientus.

"Kaip žinoma, vaikų gydyti niekas nenori ir juos siunčia į mūsų polikliniką. Tačiau mes nesame centrinė įstaiga, mes teturime 2,1 tūkst. vaikų. Mus juk mažino, kai atsidarinėjo kiti centrai. O kai reikia teikti pagalbą, siunčia pas mus", – piktinosi  įstaigos vadovė.

Paprašyta paaiškinti, kur bet kuris klaipėdietis turėtų kreiptis rimtai bėdai ištikus, medikė nurodė privačią kliniką Nidos gatvėje.

"O kokią įstaigą priversi dirbti sekmadienį? Po V.Plečkaičio istorijos buvo daug posėdžiauta, tačiau nuspręsta, kad užtenka privačios klinikos. Ne mūsų įstaigos jėgoms išspręsti tokią problemą", – aiškino G.Macnorienė.

Klaipėdoje gali atsirasti daugiau vietų, kurios bus paskelbtos nerūkymo zonomis.

Anot Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Janinos Asadauskienės, apie galimybę praplėsti mieste nerūkymo zonų sąrašą kalbėta pastarajame Bendruomenės sveikatos tarybos posėdyje.

„Kol kas nėra ką daug pasakoti. Svarstėme, bet nieko konkrečiai dar nenusprendėme. Planuojame, kad kitas Bendruomenės sveikatos tarybos posėdis vyks sausio 23 dieną. Jame vėl diskutuosime“, – pasakojo vedėja.

J.Asadauskienė neatmetė galimybės, kad gali būti sulaukta siūlymų uždrausti rūkyti ir daugiabučių namų balkonuose, kaip siūloma Vilniuje, tačiau pirmiausia reikia išsiaiškinti teisines galimybes tai padaryti.

Šiuo metu Klaipėdoje draudžiama rūkyti paplūdimiuose ir jų prieigose, išskyrus pažymėtas rūkymui skirtas vietas, Smiltynės miške, autobusų stotelių paviljonuose, Skulptūrų parke, gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpose, mokyklų teritorijose.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius kartu su policijos pareigūnais pernai surašė apie 140 protokolų dėl rūkymo neleistinose vietose.

Nuolatiniai patikrinimai buvo organizuojami nuo gegužės pabaigos kartą per savaitę.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjos Kristinos Vintilaitės, daugiausia rūpesčių kilo dėl mokyklų teritorijų.

„Kai įstaigų administracijos jas pradėjo griežtai saugoti, tada mokiniai pradėdavo rūkyti prieigose, daugiabučių namų laiptinėse, kiemuose, parkuose“, – prisiminė vedėja.

Tačiau taip besielgiantys nepilnamečiai neliko nenubausti. Klaipėdoje yra išlikęs draudimas nepilnamečiams rūkyti viešose vietose.

Kontrolieriai taip pat tikrino, ar nėra rūkoma bendrabučių bendrojo naudojimo patalpose. K.Vintilaitės teigimu, rezultatais šiuo atveju negalima pasigirti, tačiau rūkymo faktas yra akivaizdus.

„Nustatėme tik pavienius pažeidėjus. Tačiau juos sukontroliuoti sunku – reikia sekimo sistemos. Atėjus į bendrabučių virtuves, visur jaučiamas rūkalų kvapas, padėtos peleninės“, – pasakojo vedėja.

Pasak jos, sulaukta ir žmonių nusiskundimų, kad kaimynai rūko bendrojo naudojimo patalpose. Gauta net nuotraukų, filmuotos medžiagos. Kontrolieriai informuoti, kokiu laiku geriausia daryti patikrinimus.

K.Vintilaitė tvirtino, kad rūkančiųjų neleistinose vietose buvo užfiksuota ir paplūdimiuose.

Anot vedėjos, paskelbti daugiau nerūkymo zonų mieste galima, jei manoma, kad kontrolierių periodiški patikrinimai duoda rezultatų – žmonės tampa sąmoningesni ir daugiau taip nesielgia.

„Vietų ir sričių, kurias turime kontroliuoti, yra labai daug, o darbuotojų tiek, kiek yra. Daug patikrinimų negalime organizuoti. Reikia tikėti, kad žmonės ir po periodinių patikrinimų tampa sąmoningesni“, – pabrėžė K.Vintilaitė.

Klaipėdoje vaikai bus priversti žaisti toje pačioje aikštelėje, kur gyventojai vedžioja savo augintinius. Gyventojai buvo šokiruoti pamatę, kad už valdiškus pinigus nupirktos sūpynės vaikams pastatytos Šilutės plente esančioje šunų aikštelėje.

Tilps visi kartu

Sūpynės šunų vedžiojimo aikštelėje pastatytos prieš kelias dienas. Į šią aikštelę kasdien gyventojai atveda dešimtis šunų, kurie ne tik bėgioja, bet ir atlieka savo gamtinius reikalus.

"Didžiausius šunis žmonės suveža iš viso kvartalo, tie laksto aikštelėje, o paskui tose išmatose turės kapstytis vaikai", – sprendimu keturkojams skirtoje teritorijoje pastatyti sūpuokles vaikams stebėjosi gyventojai.

Jie taip pat pabrėžė, jog šunys vaikams kelia realų pavojų. "Dažnai tie veršiai laksto be jokių antsnukių, tad bet kada gali įkąsti vaikui", – nuogąstavo klaipėdiečiai.

Paskirties nepakeitė

Klaipėdos savivaldybės atstovai teigė, jog iš daugiabučio namo bendrijos "Jūrnamė" buvo gautas prašymas aikštelėje įrengti laisvalaikio zoną vaikams. Planuota pakeisti aikštelės paskirtį į vaikų ir jaunimo žaidimų, sporto aikštelę.

Tačiau aikštelės paskirtis liko dvejopa – joje žaidžia ir vaikai, ir šunys. "Dabar buvo tiek lėšų. Padaryta, kas padaryta", – sakė daugiabučio namo bendrijos "Jūrnamė" pirmininkas Algirdas Liupšys.

Baltijos vietos bendruomenės taryba, kuri skirstė dalį bendruomeniškumui skatinti gautų pinigų, paraišką pakeisti šunų aikštelės paskirtį į vaikų ir jaunimo žaidimų, sporto patenkino tik iš dalies ir skyrė ne 30 tūkst. litų, kiek prašyta, o 3,5 tūkst. litų.

Už skirtas lėšas ir buvo įrengtos dvi dvivietės sūpynės.

Pageidavo gyventojai

A.Liupšio nuomone, vienos aikštelės turėtų užtekti ir vaikams, ir augintiniams.

"Sūpynės užima nedaug vietos, todėl tikrai turėtų tilpti ir vaikai, ir šunys", – sakė bendrijos pirmininkas.

Sprendimas šunų aikštelėje įrengti sūpuokles esą buvo priimtas sykiu su bendrijos nariais, todėl A.Liupšiui sukėlė nuostabą klaipėdiečių skundai ir pastabos.

"Žinote, dabar viskas keičiasi, o naujoves priimti sunku. Ar baisu, kad vaikai dar galės ir šunį atsivesti?" – samprotavo A.Liupšys.

Negali egzistuoti

Nors gyventojai ir pritarė tokiai dvejopai aikštelės paskirčiai, sveikatos apsaugos specialistų nuomonė kitokia, jie tėvams nepatarė vesti vaikų prie sūpynių.

"Jokiu būdu negali taip būti", – nukirto Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė.

Norint įrengti žaidimų ir sporto erdvę šunų aikštelės vietoje, reikėtų atlikti kur kas daugiau veiksmų, nei pastatyti sūpuokles.

"Turėtų būti pakeista aikštelės paskirtis, atnaujintas gruntas, padaryta daug kitų svarbių veiksmų. Taip, kaip yra dabar, absoliučiai nehigieniška. Griežtai negalima nei tokių aikštelių rengti, nei vaikų į jas vesti", – pabrėžė Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja.

Klaipėdos noras toliau vadintis sveiku miestu veikiausiai kainuos beveik dvigubai daugiau nei iki šiol. Nepaisant to, politikai ne tik linkę pritarti uostamiesčio narystės sveikų miestų organizacijoje tąsai, bet ir pageidavo, jog Klaipėdoje vyktų grandiozinė konferencija.

Narystė sveikų miestų organizacijoje skirstoma į fazes. Penktoji, kurios metu į organizacijos gretas įsiliejo ir Klaipėda, jau eina pabaigos link, todėl uostamiesčio savivaldybė prašo politikų pritarimo tęsti narystę sveikų miesto organizacijoje – jau pereiti į šeštąją fazę.

Klaipėda Europos sveikų miestų tinklui priklauso nuo 2011 metų. Anot Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Janinos Asadauskienės, narystės nauda yra didžiulė, todėl būtų tikslinga tęsti.

Problema tik tai, kad reikės mokėti didesnį nario mokestį. Iki šiol per merus narystė sveikų miestų organizacijoje kainavo 3,5 tūkst. dolerių (apie 8,7 tūkst. litų). „Kai pereisime į kitą fazę, narystės mokestis turėtų padidėti iki 6 tūkst. dolerių (apie 15 tūkst. litų) per metus. Mokestis kyla todėl, kad jau esame priskiriami prie išsivysčiusių šalių. Nors dar vyksta derybos, nelabai tikiu, kad mokestį pavyks sumažinti“, - teigė J.Asadauskienė.

Socialinių reikalų komiteto narių, kurių pirmųjų prašyta pritarti Klaipėdos narystės sveikų miestų organizacijoje tąsai, išaugęs mokestis neišgąsdino – esą tai nėra dideli pinigai.

Jie pasidžiaugė, jog tokia narystė duoda daug didesnės naudos, nes Klaipėdos vardas dažniau skamba užsienio šalyse, o ir pačiame uostamiestyje daugiau dėmesio skiriama sveikatinimosi veiklai.

„Pagrindinė nauda ta, jog dalyvavimas tokioje organizacijoje mus pačius privertė daryti intervencijas į kitas sritis. Sveikata mažiausiai priklauso nuo sveikatos priežiūros specialistų. Ji priklauso nuo požiūrio į sveikatą, kuris Klaipėdoje vis labiau tinkamai ugdomas“, – pabrėžė J.Asadauskienė.

Socialinių reikalų komiteto narė Natalja Istomina, neseniai dalyvavusi tarptautinėje Sveikų miestų tinklo konferencijoje, užsiminė, jog išgirdo pageidavimų, kad tokią surengtų ir Klaipėda.

Tačiau esą tai būtų sudėtinga, nes reikėtų konferencijų salės, kurioje tilptų mažiausiai 1,5 tūkst. žmonių.

„Reikia turėti didelių planų. Siūlykime, kad tokią konferenciją Klaipėdoje galime surengti 2015 metais. Jei ją mums patikės organizuoti, tada ir galvosime, kaip tai padaryti“, - vieningai sutarė komiteto nariai.

Virtualioje erdvėje kviečiama pasirašyti peticiją, kad valstybė imtųsi priemonių pažaboti asocialių asmenų dauginimąsi. Esą tai būtų galima išspręsti taikant privalomą kontracepciją, kraštutiniu atveju – ir sterilizaciją.

"Asocialiems asmenims valstybė toliau moka pašalpas, taip skatindama palaidą jų gyvenimo būdą, ir nesugeba užtikrinti tokių asmenų vaikų gerovės. Dėl šios priežasties siūlau daugiau kaip vieną vaiką turintiems asocialiems asmenims (vyrams ir moterims) taikyti priverstinę kontracepciją", – rašoma peticijos tekste.

Be to, jos iniciatorių nuomone, "jau turintiems po daugiau kaip du vaikus ir gyvenimo būdo per tam tikrą laikotarpį nepakeitusiems asocialiems asmenims, turi būti taikoma priverstinė sterilizacija".

Esą šiuo metu priverstinė kontracepcija vaistais taikoma globos įstaigose gyvenantiems lytiškai aktyviems psichikos negalią turintiems asmenims.

"Tikiu, kad Lietuvos Seime yra politikų, kurie suvokia tokio reikalavimo poreikį ir kuriems rūpi ne tik visos valstybės gerovė, bet ir asocialiose šeimose ar vaikų globos namuose augančių vaikų ateitis ir gerovė", – rašo peticijos rengėjai.

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė teigė, kad bet kuri prievarta sveikatos apsaugos sistemoje yra vertinama neigiamai. Esą benamiai ir asocialūs asmenys Klaipėdoje nėra suskaičiuoti ir gydymo įstaigose su tokiais asmenimis pagal galimybes dirba individualiai.

"Jie faktiškai nelabai prieinami, jų nesukviesi į konferenciją. Švietėjiška veikla vyksta individualiai. Bet mes neturime jokios statistikos, kiek yra tų asocialių asmenų mieste. Priverstinė kontracepcija, kaip bet kuri prievarta sveikatos apsaugos sistemoje, yra neigiamas dalykas. Tai – ne sprendimas", – įsitikinusi J.Asadauskienė.

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė patvirtino, kad lytinis švietimas asocialiems žmonėms nėra taikomas. Anksčiau esą tokių programų būdavo, jos buvo vykdomos kartu su vadinamuoju žemo slenksčio kabinetu, kuriame lankosi ŽIV infekuotieji, buvo dalijami prezervatyvai, švietėjiški lankstinukai.