Ukrainiečių genocidas, vykdomas Rusijos ginkluotųjų pajėgų, yra neatsitiktinis.

Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas savo kalboje prieš invaziją į Ukrainą 2022 m. balandžio 22-ąją aiškiai pasakė, kad Ukraina turi pasiduoti, "priešingu atveju visa atsakomybė už tolesnį kraujo liejimą guls vien ant Ukrainos valdančiojo režimo sąžinės".

Prezidentas pasakė – gipsas. Vadinasi, marodieriai, prievartautojai, sadistai, žudikai a priori (iš anksto) yra nekalti pagal Rusijos Federacijos teisę, kurios garantas yra tos šalies prezidentas, nes jis vykdo teisingumą de facto, nors Rusijos teismai bergždžiai bando įtikinti pasaulio bendruomenę, kad teisingumo įgyvendinimas yra jų rankose. Ko vertas vien Aleksejaus Navalno teismo farsas?

Žmogaus teisių organizacija "Amnesty International" šią bylą pavadino "fiktyviu teismo procesu, dalyvaujant kalėjimo prižiūrėtojams, o ne žiniasklaidos atstovams".

Jeigu Rusija būtų kitokia šalis, tuomet ji neneigtų to, kas yra akivaizdu, o bandytų tirti karo nusikaltimus. O dabar visi Rusijos propagandos ruporai riaumoja, kad ukrainiečiai patys kankino, prievartavo, mėtė į kanalizacijos šulinius nužudytus savo piliečius.

Turbūt ir tas desantininkas, prievartavęs kūdikį ir išsiuntinėjęs filmuotą medžiagą savo sėbrams, irgi yra "feikas" (fikcija)? Ar ne taip, ponia Jelizaveta Daugininkiene?

Turiu Jums dar vieną klausimą. Ar Jūsų "ne vooruženyj glaz" (plika akis) mato tik tai, kaip liepia Jūsų organizacijos "Rusakalbė Klaipėda" dvasinis mecenatas – generalinis konsulatas Klaipėdoje?

Gal jau laikas pažvelgti į įvykius Ukrainoje savo, o ne generalinio konsulato akimis?

Papiktino ne nusikaltimai

Balandžio 4 d. feisbuko paskyroje "Atvira Klaipėda" buvo paskelbta informacija apie Lietuvos Vyriausybės sprendimą sumažinti diplomatinio atstovavimo lygį su Rusija.

Todėl tos šalies ambasadoriui Aleksejui Isakovui įsakyta palikti mūsų šalį, taip pat nuspręsta uždaryti ir Rusijos konsulatą Klaipėdoje.

Žinutėje pacituotas Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis: "Rusijos okupacinių pajėgų žiaurumas pažeidė bet kokias civilizuoto pasaulio normas. Deja, tai, ką pasaulis pamatė Bučoje, gali būti tik pradžia. Kadangi kiti miestai yra laisvinami, galime pamatyti ir kitų baisių karo nusikaltimų pavyzdžių."

Ši informacija iškart imta komentuoti rusiškai.

Labiausiai buvo piktinamasi Lietuvos Vyriausybės sprendimu, bet ne žudynėmis, kurias okupuotame mieste surengė okupacinė kariuomenė.

Išviję rusų okupantus iš Bučos, tai pamatė ne tik Ukrainos kariai ir užsienio žurnalistai, bet ir žmogaus teisių stebėtojai.

"Ir tranzitą nutraukite, ko jau čia smulkintis". "Kitas žingsnis – sienų uždarymas". "Oi, prisišokinės", – rašinėjo akivaizdžiai Rusijos agresiją palaikantys komentatoriai.

Panaikino: komentaras, kuriame buvusi Klaipėdos politikė J.Daugininkienė žudynes Bučoje pavadino netikromis naujienomis, po pokalbio su žurnaliste iš viešosios erdvės mįslingai pradingo. "Atviros Klaipėdos" "Facebook" paskyros nuotr.

"Žodžiai iš dainos"

Pilietinių pozicijų niekada neslėpęs žinomas gamtininkas Erlandas Paplauskis po šiais komentarais tuoj pat irgi rusiškai užrašė: "Pagaliau rusų žvalgybos karinis laivas nuėjo ten, kur pasiųstas."

Kaip ir reikėjo tikėtis, atsakymai šiam "išsišokėliui" pasipylė iš karto.

Viena pirmųjų pasireiškė uostamiesčio visuomeninės organizacijos "Rusakalbė Klaipėda" pirmininkė J.Daugininkienė, parašiusi didžiosiomis raidėmis: "Niekada nepykdykite rusų karinio laivo!"

E.Paplauskis pasiteiravo, ar tai reikėtų suprasti, kaip grasinimą, ir E.Daugininkienės dar paklausė: "Ar jums Putinas ne "chuilo"? Rusai neįvykdė masinių žudynių Bučoje?"

Į tai buvusi politikė tėškė dar riebiau: "Atsargiau su "išsireiškimais", nes paskęsite savo pačių mėšle, tokie dalykai paprastai sugrįžta."

Po tokio atsakymo E.Paplauskis komentaruose kelis kartus iš eilės vėl pakartojo sakraline tapusią karo folkloro frazę apie rusų karinį laivą.

"Nieko neužgauliojau, sąmoningai rašiau rusiškai. Tiesiog parašiau, kad šnipų lizdas pagaliau išsiųstas ten, kur jam ir vieta. Mano nuomone, ten niekada nebuvo jokia diplomatinė tarnyba, o tik – elementarus šnipų lizdas, kuris niekuo daugiau, nei šnipinėjimu, neužsiiminėjo. Esu buvęs susitikimuose su atvykusiais rusų šviesuoliais, intelektualais, kurie kalbėjo apie Rusijoje kylantį nacionalfašizmą, ten dalyvavo ir konsulato darbuotojai, kurie puolė tuos kalbėtojus, sklaidėsi įprastomis propagandinėmis klišėmis. Įspūdis tada buvo labai liūdnas, nes visa tai rodė, kad oficiali Rusijos nuostata, kurią taip gina šitie tariami diplomatai, yra itin agresyvi", – dienraščiui kalbėjo E.Paplauskis.

Pašnekovas pridūrė, nuoširdžiai pasidžiaugęs žinia apie Rusijos konsulato uždarymą ir esą jam nebuvo netikėtas interneto trolių puolimas.

"Į tuos komentarus atsakinėjau ta ukrainiečių pasieniečio fraze, kurią jau ir feisbuko administratoriai toleruoja ir, manau, kad visas pasaulis ją ateityje atsakinės "rašistams" (Rusijos fašistams – A.D.). Pačių rusų agresorių dėka tai tapo folkloru, taigi iš dainos žodžių neišmesi. Bet man iškart buvo pagrasinta "niekada nepykdyti rusų karinio laivo". Niekaip kitaip negaliu to traktuoti, tik – grasinimu. Ir tai darė ne bet kas, o visuomeninės organizacijos "Rusakalbė Klaipėda" pirmininkė", – pabrėžė E.Paplauskis.

Jelizaveta Daugininkienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Lietuvai nieko negrasinu"

Dienraščio kalbinta J.Daugininkienė jokiu būdu nesutiko, kad tai yra grasinimas.

"Oi, "nu", koks grasinimas? Ką jūs, juokaujate? Aš esu labai mažas žmogus ir Lietuvai nieko negrasinu. Jis man parašė, kad tai yra sakralinė frazė, o aš jam parašiau Rusijos atsakymą į tą sakralinę frazę. Noriu pasakyti vieną dalyką, aš su juo bendravau ne kaip visuomeninės organizacijos pirmininkė", – dienraščiui pabrėžė J.Daugininkienė.

"Rusakalbės Klaipėdos" pirmininkė patikino, kad jos vadovaujama organizacija neužsiima politika, nors tokiu pavadinimu buvo sukurtas visuomeninis rinkimų komitetas ir kaip savarankiška politinė jėga dalyvavo 2019 m. vykusiuose rinkimuose į savivaldybių tarybas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) puslapyje yra šio komiteto narių sąrašas, kuriame pirmu numeriu įrašyta J.Daugininkienės pavardė, ji įvardyta šio komiteto koordinatore.

Rinkimai šitai politinei jėgai buvo nesėkmingi – surinkusi vos 2 proc. rinkėjų balsų, "Rusakalbė Klaipėda" nė vieno mandato miesto taryboje negavo.

VRK pateikiamais duomenimis, J.Daugininkienė į miesto tarybą buvo išrinkta 1997–2007 m.

Dabar veikianti visuomeninė organizacija "Rusakalbė Klaipėda" yra viešas juridinis asmuo, todėl viešumoje paskleista jo vadovės nuostata Rusijos agresijos klausimu turi tam tikrą visuomeninį statusą, nors, kaip ji pati teigia, tai buvusi tik asmeninė nuomonė.

Retorika: pilietinių pozicijų neslepiantis žinomas gamtininkas E.Paplauskis susikirto su visuomeninės organizacijos "Rusakalbė Klaipėda" vadove J.Daugininkiene, kurios atsakymai jam pasirodė panašūs į viešus grasinimus. "Atviros Klaipėdos" "Facebook" paskyros nuotr.

Bučoje žudymų nebuvo?

Vieši J.Daugininkienės pasisakymai, kurių ji netraktuoja kaip grasinimų, tuo neapsiribojo.

Buvusi miesto tarybos narė ir anksčiau buvusi ilgametė savivaldybės įmonės "Klaipėdos autobusų parkas" vadovė savo komentaruose prie tos pačios žinutės apie Rusijos konsulato uždarymą pabrėžė, jog "plika akimi matoma", kad nusikaltimai Bučoje – "netikros naujienos" ir esą skirti tam, kad "įaudrintų minią".

Aš nieko neneigiu, aš tik pasakiau, kad man atrodo, kad tai yra feikas. O jūs man įrodykite, kad yra kitaip.

Buvusi politikė, ne taip seniai siekusi Klaipėdos miesto tarybos mandato, šiuos įrašus paliko būtent tą dieną, kai visas pasaulis šiurpo nuo mirtinai nukankintų civilių gyventojų vaizdų, kuriuos pamatė į nuo okupantų išvaduotą Bučą įžengę Ukrainos kariai ir per šimtas užsienio žurnalistų.

"Aš nieko neneigiu, aš tik pasakiau, kad man atrodo, kad tai yra feikas. O jūs man įrodykite, kad yra kitaip. Ir neprovokuokite manęs, neprovokuokite mūsų, nelietuvių. Jūs paskelbėte mums visiems viduje Lietuvos karą, mums, visiems nelietuviams, pradedant knygomis ir filmais. Aš paduosiu jus į Etikos komisiją. Aš apskritai su jumis nenoriu bendrauti. Rašysiu, ką noriu ir ką galvoju, kaip paprastas fizinis asmuo. Ne jūsų reikalas, ką aš rašau ir ką aš darau. Ir nejudinkite manęs", – pratrūko dienraščio kalbinama J.Daugininkienė.

Viešumas yra būtinas

Nepaisant to, komentaras apie "netikras naujienas iš Bučos" po pokalbio su dienraščiu veikiausiai nedavė ramybės ir pačiai "Rusakalbės Klaipėdos" pirmininkei.

Neilgai trukus po interviu su žurnaliste šis įrašas staiga iš viešos feisbuko "Atvira Klaipėda" paskyros dingo.

Patys komentatoriai, pabandę ištrinti savo komentarą, paskyroje to padaryti negalėjo. Galima spėti, jog J.Daugininkienė to padaryti paprašė puslapio administratoriaus.

Tačiau antradienį administratorius puolė tai neigti, tikindamas, jog kiekvienas komentuotojas savo komentarą gali išsitrinti pats.

Su J.Daugininkiene komentaruose susikibęs E.Paplauskis tvirtino, jog viską užfiksavo iki komentarų panaikinimo, – visuomenė ir valstybinės institucijos turi sužinoti apie visuomeninės organizacijos "Rusakalbė Klaipėda" lyderės viešus pasisakymus Rusijos  karo klausimais.

Sugrįžimas į politiką

Paskelbus oficialią savivaldybių tarybų rinkimų kampanijos pradžią, klaipėdiečiai suskubo vienytis į visuomeninius rinkimų komitetus.

Šiuo metu ypač aktyvi uostamiesčio rusakalbių bendruomenė, burianti net du visuomeninius rinkimų komitetus.

Vienas jų – "Rusakalbė Klaipėda", kurio steigėjos yra dvi buvusios Klaipėdos tarybos narės – advokatė Svetlana Baracevičienė ir ilgus metus Klaipėdos autobusų parkui vadovavusi, buvusi Lietuvos rusų sąjungos narė J.Daugininkienė.

Tarp šio komiteto steigėjų esą yra ir dabartinė kontroversiškai vertinamo tarybos nario Viačeslavo Titovo advokatė Natalija Fočenkova, anksčiau politikoje nedalyvavusi.

"Rusakalbė Klaipėda" jungs ne tik rusų tautybės žmones, bet visus tuos, kuriems yra artima rusų kalba.

Būsimo komiteto "Rusakalbė Klaipėda" lyderės neslepia, jog joms su tarybos nariu V.Titovu – ne pakeliui.

Vietoj partijos – komitetas

Beje, pats Lietuvos rusų sąjungos atstovas V.Titovas savivaldybių tarybų rinkimuose ketina balotiruotis ne su savo partija, o taip pat steigia rinkimų komitetą "Titov ir teisingumas", kuris savo pavadinimu labai primena partiją "Tvarka ir teisingumas".

Esą kurti rinkimų komitetą nuspręsta dėl to, kad rinkimuose galėtų dalyvauti ne tik partiniai, bet ir "visi paprasti žmonės".

Paaiškėjo, kad pats V.Titovas kels savo kandidatūrą į miesto merus, nors dar nėra aiškus teismo sprendimas dėl jo apkaltos už tai, kad politikas partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą viešai apkaltino žudžius civilius gyventojus.

Į Klaipėdos mero postą V.Titovas kandidatuos jau antrą kartą. Pirmasis jo bandymas 2015 m. nebuvo itin sėkmingas. Iš vienuolikos kandidatų V.Titovas užėmė aštuntą vietą, surinkęs 3,34 proc. balsų. Už jį tąkart balsavo 1 620 klaipėdiečių.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoja-sekretorė Svetlana Misevičienė patvirtino, kad jau pradėti tvarkyti visuomeninių rinkimų komitetų "Mano Klaipėda" bei "Titov ir teisingumas" dokumentai.

Akivaizdu, kad per pastaruosius 20 metų dar nėra buvę tokios Klaipėdos bendruomenių diferenciacijos. Vien rusakalbius būsimuose rinkimuose vienys net trys politinės jėgos.

Toliau eižėja ir byra

Toliau byra lig šiol buvęs vieningas ir uostamiestyje itin stiprus Lietuvos liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyrius.

Praeitą savaitę dabartinis miesto meras Vytautas Grubliauskas oficialiai pareiškė paliekąs Liberalų sąjūdį ir eisiąs į rinkimus su visuomeniniu komitetu.

Dienraščio žiniomis, per pastarąsias dienas pareiškimą išeiti iš partijos parašė ir Klaipėdos tarybos nariai Judita Simonavičiūtė, Arvydas Cesiulis, Vidmantas Plečkaitis, Vaida Žvikienė, Klaipėdos universiteto rektoriaus patarėja Elida Mantulova ir dar penki liberalai.

Skyriuje buvo 324 nariai, per pastarąją savaitę iš jo pasitraukė 10 bendražygių.

Gali būti, kad dalis šių politikų prisijungs prie naujai steigiamo V.Grubliausko rinkimų komiteto, kuris dar kol kas nėra įregistruotas.

Nustatė sau algą?

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė naujomis aplinkybėmis išplėsti atliekamą tyrimą dėl buvusios bendrovės Klaipėdos autobusų parko direktorės J.Daugininkienės elgesio.

Papildomai VTEK aiškinsis aplinkybes, kai buvusi vadovė "galbūt sprendė klausimus dėl savo pačios darbo eigos".

Komisijos duomenimis, pernai birželį J.Daugininkienė pirmininkavo bendrovės valdybos posėdžiui ir balsavo dėl savo pačios, kaip bendrovės vadovės, darbo apmokėjimo. O tų pačių metų liepą ji pakeitė savo darbo sutartį, nusistatydama tarnybinį koeficientą, ir ją pati pasirašė.

Jau nebedirbanti J.Daugininkienė linksmai sureagavo į ją užgriuvusią nemalonią situaciją: "Man patinka toks dėmesys. Jau keturis mėnesius nebedirbu, bet vis tiek prisiminė, negali be manęs. Čia ne VTEK kilo įtarimai, čia kažkas kitas politikuoja."

J.Daugininkienė tikino, kad tarnybinio atlyginimo koeficientas buvo priklausomas nuo minimalios algos. Esą nuo pernai liepos 1 d. padidėjo minimali mėnesio alga, todėl ir buvo svarstoma, ar leisti vadovui didinti atlyginimą, ar ne.

"Bet kitiems įmonės darbuotojams atlyginimas nedidėjo, todėl kalbėta apie tai, kad ir vadovui jis nedidėtų, ir mano koeficientas buvo sumažintas, aš su tuo sutikau. Atlyginimas man nepadidėjo", – tikino J.Daugininkienė.

Sudomino savivaldybės kontrolierę

VTEK tyrimas pradėtas Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos pranešimo pagrindu. Klaipėdos savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė patvirtino, kad atliko auditą savivaldybės įmonėje Klaipėdos autobusų parke. Esą ir visuomenei, ir tarybos nariams aktualu, kokios ten problemos, kaip valdomi finansai.

"Mes kreipėmės į VTEK, kai nustatėme tam tikras aplinkybes, atlikdami įmonės auditą. Kol jis nėra baigtas, nelabai ką daugiau galiu komentuoti. Tik po tyrimo paaiškės, ar buvo kas pažeista. Iki Kalėdų, tikimės, bus rezultatai", – nedaugžodžiavo D.Čeporiūtė.

"Čia dar reikia išsiaiškinti, kodėl ta tarnyba (Kontrolės ir audito tarnyba – A.D.) viršijo savo įgaliojimus. Žinau, kad jei yra audituojama įmonė, jie turi tiksliai tikrinti tai, ką reikia pagal tarybos sprendimą. Aš gerai išmanau įstatymus ir visada gyniau savo įmonę. Nė vienas niekada neišdrįso viršyti savo įgaliojimų", – teigė J.Daugininkienė.

Atsiminė įdarbintą dukrą

Tyrimą dėl J.Daugininkienės elgesio VTEK pradėjo spalio pabaigoje. Aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Teigta, kad J.Daugininkienė šioje bendrovėje įdarbino savo dukrą, kaip sau tiesiogiai pavaldžią darbuotoją. VTEK taip pat vertina, ar ji nepriiminėjo sprendimų, susijusių su šiuo jai artimu asmeniu.

"Oi, baikite, žmogus 20 metų dirba mūsų įmonėje, darė karjerą, kaip ir visi jauni specialistai, privačių interesų deklaracijoje apie tai deklaruota ir dabar iš to daroma politika. Nei Darbo inspekcija, nei bendrovės stebėtojų taryba, nei valdyba neturėjo jokių pastabų, nors tai žinojo. Nesuprantu, koks tikslas dabar kelti šį klausimą. Seniai visi žinojo, ir niekas nepasakė, kad ji ten negali dirbti. Todėl čia matau, kad VTEK informacija pateikiama vienašališkai", – mano J.Daugininkienė.

J.Daugininkienės dukra Julija Pliutienė yra bendrovės Planavimo ir kontrolės skyriaus viršininkė.

Nesupranta, kas vyksta

J.Daugininkienė tvirtino, jog lygiai prieš metus apie išėjimą į pensiją prasitarė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriui Sauliui Budinui. Tačiau iš savo posto pasitraukė tik šių metų rugpjūčio pradžioje.

"Praėjo keturi mėnesiai, kai aš pasitraukiau iš pareigų, ir prasidėjo "stebuklai". Gal pasiilgo manęs? Gal nori, kad grįžčiau į politiką? Nesuprantu, kas vyksta, bet man pasidarė įdomiau gyventi", – nestokojo humoro J.Daugininkienė.

Moralizuoti man gali tik tas, kuris pats turi aukštą moralę.

Moteris teigė, kad vadovauti savivaldybės įmonei, kuri yra tarsi po didinamuoju stiklu, labai sudėtinga ir sunku. Buvusi Klaipėdos autobusų parko vadovė tikino, kad darbinė įtampa atslūgo tik prieš du mėnesius, kai ji baigė karjerą.

"Kodėl išėjau į pensiją? Supratau, kad nebegaliu daugiau "muštis". Tai buvo viena geriausių įmonių Lietuvoje, kaip bus toliau, nežinau, nes matau, kad kai kurie ponai labai kišasi į bendrovės veiklą, bet čia jų reikalas. Padariau, ką galėjau. Todėl moralizuoti man gali tik tas, kuris pats turi aukštą moralę. Kas tik netikrino mano veiklos – ir FNTT, ir STT, niekas nieko nerado, mane gali juodinti, kiek nori, bet man tas nelimpa", – teigė J.Daugininkienė.

Liko šeši kandidatai

Savivaldybės įmonės Klaipėdos autobusų parko generalinio direktoriaus atrankai prieš tris savaites dokumentus pateikė 10 asmenų.

Konkurso komisija, kurią sudaro bendrovės valdybos nariai – Saulius Budinas, Benediktas Petrauskas ir A.Zubavičius atrinko šešis pretendentus, nes jų "pateikti dokumentai buvo be priekaištų".

Paaiškėjo, kad tarp kandidatų, patekusių į antrą konkurso etapą, yra Klaipėdoje ir Šiauliuose žinomų asmenų.

Tarp pretendentų – dukra

Dienraščio duomenimis, į šias pareigas pretenduoja du šiauliečiai – Silvas Gedaminskas ir Tomas Bielinskas. Pastarasis 2000–2003 m. buvo Klaipėdos miesto tarybos narys.

Abu kandidatai – iš Šiaulių savivaldybei priklausančios įmonės "Busturas".

Tiesa, iš generalinio direktoriaus posto T.Bielinskas pasitraukė dar pernai, o jo kolega S.Gedaminskas tebėra "Busturo" technikos direktorius.

Neoficialiais duomenimis, Klaipėdos autobusų parko generaliniu direktoriumi siekia tapti ir klaipėdietis, buvęs politikas Vidas Karolis, taip pat Alina Velykienė, šiuo metu esanti motinystės atostogose, o iki tol dirbusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Be šių pretendentų, dokumentus konkursui pateikė bei į antrą turą pateko ir du Klaipėdos autobusų parko darbuotojai – šiuo metu laikinasis įmonės generalinis direktorius, Eksploatacijos departamento vadovas Vaidas Ramanauskas, taip pat Planavimo ir kontrolės skyriaus viršininkė Julija Pliutienė.

Beje, ji – šios įmonės buvusios ilgametės generalinės direktorės J.Daugininkienės dukra.

Dalyvauti turi teisę visi

J.Pliutienė yra ir politikė. Ji priklausė partijai Rusų aljansas ir 2012 m. Klaipėdos miesto taryboje ji pakeitė į Seimą dirbti išėjusią Iriną Rozovą.

Dienraščio žiniomis, šią vasarą moteris perėjo į kitą politinę partiją.

Esą tai nesusiję su ketinimais laimėti aukštas pareigas bendrovėje Klaipėdos autobusų parke.

"Konkursas tebevyksta, jis baigsis šį mėnesį. Taip, galiu patvirtinti, kad buvusios direktorės dukra dalyvauja šiame konkurse, tačiau daugiau nieko negaliu pasakyti. Pretendentas bus atrinktas pagal kvalifikaciją, pagal tai, kokią pateikė programą. Dalyvauti konkurse turi teisę visi, kas nori", – nedaugžodžiavo S.Budinas.

„Bendrovėje išdirbau virš 25 metų, bet darbų kaip nemažėja – taip nemažėja. Dar metų pradžioje buvau priėmusi sprendimą trauktis, bet užsitęsė valdymo organų kaita, todėl formalumai užtruko“, – sakė J. Daugininkienė.

Vykdant Klaipėdos savivaldybės įmonių valdymo reformą šiemet bendrovėje pasikeitė stebėtojų tarybos sudėtis. O praėjusią savaitę jau suformuota ir nauja „Klaipėdos autobusų parko“ valdyba. Jos pirmininkui J.Daugininkienė įteikė prašymą dėl atleidimo. Valdyba, šalių sutarimu, prašymą patenkino. Ką veiks išėjusi į pensiją J. Daugininkienė dar neapsisprendė.

„Pradžiai noriu pailsėti, pakeliauti, pasidžiaugti gyvenimu be įtampos. O vėliau nuspręsiu. Gal grįšiu į aktyvią politiką, nes kol dirbau savivaldybės valdomos įmonės vadove, negalėjau būti renkama į miesto tarybą. O gal pasirinksiu kitą visuomeninio darbo formą“, – teigė  J. Daugininkienė.

Klaipėdos autobusų parko vadove J. Daugininkienė dirbo 20 metų. Paskutiniąją generalinės direktorės darbo dieną padėkoti ilgametei savivaldybės kontroliuojamos įmonės vadovei atvyko Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

„Visada jaučiau sentimentus Klaipėdos autobusų parkui – čia dirbo mano tėvas, ir man vaikystėje parke prie autobusų teko praleisti ne vieną  dieną. Galiu objektyviai konstatuoti – vadovaujant J. Daugininkienei bendrovėje įvyko nemažai pozityvių pokyčių, kurių negalime nepastebėti: pastatyta nauja autobusų stotis, pirmąkart į miesto gatves išriedėjo nauji ekologiški autobusai, suremontuotos nuo pastatymo neliestos dirbtuvės, sutvarkyta teritorija, sukurtos  puikios sąlygos darbuotojams, o bendrovė pagal daugelį parametrų yra keleivinio transporto lyderė Lietuvoje“, – teigė V. Grubliauskas.

Pasak V.Grubliausko, būsimajam KlAP vadovui kartelė yra iškelta labai aukštai. Pagal naująjį miesto tarybos reglamentą vadovo išrinkimui bendrovės valdyba skelbs konkursą.

Bendrovė „Klaipėdos autobusų parkas“ jau kurį laiką veikia neatpažįstamai po remonto pasikeitusiose patalpose bei planuoja naujus darbus. Netolimoje ateityje planuojama darbo sąlygas pagerinti remonto dirbtuvėse plušantiems.

Nors bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ pastato atnaujinimas baigėsi pernai, tačiau čia vis dar kvepia dažais ir juntamos įkurtuvių nuotaikos.

Statinio atnaujinimui teko ruoštis ilgiau nei truko visi suplanuoti darbai. Anot bendrovės generalinės direktorės Jelizavetos Daugininkienės, pastato atnaujinimo projektas buvo parengtas dar 2009-aisiais, tačiau jį įgyvendinti trukdė tuo metu vykdytos Autobusų stoties statybos, vėliau – atslinkusi krizė.

Vis dėlto, praėjusiais metais pastato rekonstrukcija sėkmingai finišavo. Atnaujinimo metu įrengta konferencijų salė, erdvė pasitarimams, pakeistas stogas.

Anot J.Daugininkienės, labiausiai pokyčius pajuto ir labiausiai jų laukė ne administracijos, o remonto dirbtuvių darbuotojai bei vairuotojai – jiems įrengtos šiuolaikiškos ir patogios erdvės papietauti, rūbinės, atnaujinti dušai.

Pasibaigus statinio atnaujinimo darbams pokyčių esama ir aplink statinį – sutvarkytos automobilių stovėjimo aikštelės.

Antradienį atnaujintas patalpas apžiūrėjęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pastebėjo, kad labiausiai džiugina tai, jog darbo sąlygos pastebimai pagerėjo techninį darbą dirbantiems žmonėms, mat investicijos į šią infrastruktūrą – investicijos į žmones.

„Žmonėms, kurie dirba ištisomis paromis, sudarytos šiuolaikiškos ir europietiškos sąlygos“, – pastebėjo V.Grubliauskas.

Šiuo metu bendrovėje dirba apie 270 žmonių, administracijos darbuotojai sudaro vos 3 proc. viso dirbančiųjų skaičiaus.

Pastebimai atsinaujinusi bendrovė, anot jos vadovės, neplanuoja sustoti ir ateityje. Artimiausi pokyčiai, planuojama, palies dirbtuvių darbuotojus. Netolimoje ateityje planuojama atnaujinti remonto dirbtuvių apšildymo sistemą.

Kiek vėliau planuojami dar didesni darbai – duobių sutvarkymas. Šie darbai, prognozuojama, tęsis apie porą metų, mat prasidėjus atnaujinimui negalima visiškai sustabdyti darbo proceso.

Neatmetama, kad vis gerėjančios darbo sąlygos lemia ir itin mažą darbuotojų rotaciją. Norint gauti čia darbo gali tekti ir luktelėti, kol atsilaisvins darbo vieta.

Pastaraisiais metais naujais miesto autobusais ir modernia autobusų stotimi keleivius nudžiuginusi bendrovė Klaipėdos autobusų parkas ėmėsi rekonstrukcijos darbų savame kieme. Jau šių metų vasarą parko darbuotojai pertraukėles leis naujutėlaičiuose poilsio kambariuose.

Be remonto – 60 metų

Klaipėdos autobusų parko gamybinėje teritorijoje Garažų gatvėje jau kurį laiką triūsia statybininkai. Praėjusių metų pabaigoje pradėtas administracinio pastato atnaujinimas.

„Tradiciškai mūsų didžiausios investicijos yra nukreipiamos autobusams atnaujinti. Keleivių reikalavimai patogumui, aptarnavimo kokybei vis kyla. Tad pirmiausia perkame techniką, o mūsų darbuotojų buities sąlygos, deja, nesikeitė jau kelis dešimtmečius. Tačiau norint veikti sėkmingai, reikia turėti ne tik geras darbo priemones, bet ir sudaryti orias darbo sąlygas žmonėms“, – kalbėjo bendrovės Klaipėdos autobusų parko generalinė direktorė Jelizaveta Daugininkienė.

Pasak pašnekovės, bendrovei priklausančios gamybinės patalpos – diagnostikos padalinys, autobusų ir sunkvežimių plovykla – buvo modernizuotos ir atnaujintos jau prieš keletą metų.

Dabar remontuojami darbuotojų poilsio kambariai ir rūbinės, o po to bus tvarkomos likusios administracinės patalpos, kur ketinama įrengti ir šiuolaikinius standartus atitinkančią konferencijų salę, skirtą darbuotojų mokymams, susirinkimams.

Grafiko laikosi

Pastato renovacijos projektas buvo parengtas prieš penkerius metus, tačiau įgyvendinti jį trukdė įvairios priežastys – iš pradžių finansai buvo nukreipti į statomą naują Klaipėdos autobusų stotį, vėliau atslinko 2008 m. krizė ir mokesčių reformos, kurios visos Lietuvos vežėjus įstūmė į finansinę duobę.

„Ilgai ruošėmės, bet dabar jau niekas neturėtų sutrukdyti. Pastatas labai senas, net senesnis nei mūsų įmonė. Todėl pradėjus remontą atsiranda netikėtumų, kurių tiesiog buvo neįmanoma numatyti ruošiant projektą. Bet iš esmės viskas vyksta pagal numatytą grafiką“, – sakė J.Daugininkienė.

Pabaiga – šią vasarą

Rekonstrukcijos metu pastatas bus apšiltintas, pakeistas stogas, pertvarkytos vidaus patalpos. Sąlygos pasikeis visiems darbuotojams. Vairuotojai ir dirbtuvių meistrai galės patogiai atsipūsti darbo pertraukų metu, visiems bus sudarytos galimybės virtuvėlėse pasišildyti maistą, papietauti.

„Svarbu ne tik darbuotojų komfortas, o ir mūsų bendrovės indėlis į miesto gerovę. Esame miesto savivaldybės valdoma įmonė ir sukurdami pridėtinę vertę darome turtingesnį ir gražesnį savo miestą“, – aiškino pašnekovė.

Autobusų parko administracinio pastato rekonstrukcija bus baigta šią vasarą. Preliminariai visi darbai kainuos apie 580 tūkst. eurų, juos bendrovė skolinasi iš banko.

Jokių mokesčių nemokantys vežėjai bado akis ir paprastiems klaipėdiečiams. Teisėsaugos pareigūnai, kuriems ne kartą skųstasi tokia veikla, kol kas bejėgiai sutramdyti keleivius vagiančius nelegalus.

Pastebi ir keleiviai

Klaipėdietė Virginija teigė negalinti atsistebėti ne mažiau nei porą dešimtmečių besitęsiančia netvarka. Dituvoje sodą turinti moteris tikino kaskart matanti tą patį vaizdą.
Prie stotelės Taikos prospekto pabaigoje, kur sustoja į sodus vežantis autobusas, likus vos minutei iki jam atvažiuojant, stabteli keli lengvieji automobiliai, talpinantys septynis žmones. Kiekvienas jų paima tiek keleivių, kiek gali.

Didiesiems autobusams lieka tik tie, kas turi teisę važiuoti su nuolaida arba gabenasi sunkius nešulius.

Nelegalūs vežėjai, pasak moters, lyg tranai susirenka visą grietinėlę, o valdiški autobusai lyg našlaičiai lesa tik trupinius.

Taip metų metus keleivius iš valdiškų autobusų vagia vairuotojai, važinėjantys tais pačiais automobiliais, jų valstybinius numerius moteris yra užsirašiusi.
Virginija pasakojo ne kartą klaususi žmonių, kurie dažniausiai į sodą važiuoja „dušmanais“ vadinamų vairuotojų mašinomis, kodėl jie renkasi tokią kelionę.
„Kam mokėti valstybei? Geriau – žmogui“, – toks atsakymas tiesiog pribloškė moterį.

Taksistus pavyko sutramdyti

Ši situacija nėra jokia naujiena nei Klaipėdos autobusų parko vadovei Jelizavetai Daugininkienei, nei viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" direktoriui Gintarui Neniškiui. Abu jie tikino bandę kovoti su nelegalais, tačiau kol kas šią kovą laimi tie, kas nemoka mokesčių.

Keleivinio transporto kontrolę vykdančios įmonės darbuotojai yra ne kartą fotografavę ir filmavę nelegalius vežėjus. Duomenis apie šiuos asmenis jie yra perdavę Mokesčių inspekcijai.

„Autobusų, važiuojančių į sodus, maršrutus organizuoja savivaldybė, o gaunamų už parduotus bilietus pinigų dažnai neužtenka važiavimo sąnaudoms padengti. Savivaldybė skirdavo dotaciją maršrutams išlaikyti. Todėl tie, kas nelegaliai veža keleivius, daro žalą ne tik šalies, bet ir miesto biudžetui“, – aiškino G.Neniškis.

Prieš kelerius metus į sodus keleivius vežioti buvo įpratę taksistai. Kadangi "Klaipėdos keleivinio transporto" darbuotojai gali juos kontroliuoti, tokius taksistus nutvėrė ir skyrė nemenkas baudas.

Kadangi sutramdyti taksistus pasisekė ne iškart, kai kurie jų buvo įkliuvę pakartotinai ir gavo tūkstantį litų siekusias baudas.

Galiausiai "Klaipėdos keleivinio transporto" darbuotojai pasiekė, kad licencijuojama veikla užsidirbantys asmenys autobusų keleivių nebeveža. Baudomis, veiklos stabdymu ir kitomis radikaliomis priemonėmis pasiekta, kad taksistai šios veiklos atsisakė.

Nuskriaudė ir sodininkus

Tačiau neteisėtai dirbantys vairuotojai rado kitų būdų, kaip pelnytis nemokant jokių mokesčių.

„Mūsų valstybėje yra ne viena įstaiga, kuri galėtų domėtis šiais dalykais, bet bėda ta, kad čia reikėtų taikyti nusikalstamos veiklos modelį. Mes esame informavę visas įmanomas tarnybas. Kol kas jaučiamės bejėgiai, – konstatavo G.Neniškis. – Nors jau pastebime, kad anksčiau tokių nelegalų būdavo daugiau, jie veždavo autobusėliais. Pasikeitus įstatymui, daugiau nei 8 keleivių vietas turintys autobusai turi būti licencijuojami. Taigi šie žmonės sugalvojo kitų būdų. Dabar naudojami automobiliai, kuriais galima vežti septynis keleivius, o vairuotojai tvirtina viso labo pavėžėję draugus. Čia jau yra įstatymų netobulumai. Tą klausimą vieną kartą reikėtų išspręsti. Jei valstybė yra pasišovusi kovoti su šešėline ekonomika, tai šis dalykas yra ypač rėžiantis akį ir lengvai susekamas.“

G.Neniškis pasakojo, kad nelegalių vežėjų įžūlumas buvo viena priežasčių, kodėl į sodus važiuojančių autobusų stotelė buvo perkelta atokiau. Jie buvo įsitaisę sustoti greta esančioje automobilių aikštelėje ir iš čia vilioti keleivius. Dabar nelegalai tai daro gudriau, tačiau nugraibyti nuo torto grietinėlės minties neatsisako.

Išeitis – griežtos baudos

Klaipėdos autobusų parko vadovė J.Daugininkienė tikino vos prieš porą dienų pati stebėjusi, kaip nelegalūs vežėjai susirenka keleivius stotelėse Statybininkų prospekte. Ji yra įsitikinusi, jog panaikinus šias stoteles čia nebesustotų ir nelegalai.

„Keista, kad mūsų žmonės remia mokesčių nemokančius asmenis. Negi jie nesupranta, jog pašalpos, išmokos, lengvatos – visa tai gaunama iš mūsų visų sumokėtų mokesčių. Nenustebčiau, jei paaiškėtų, kad tie nelegalai oficialiai deklaruoja esantys bedarbiai ir ne tik nemoka mokesčių, bet dar ir pašalpas gauna. Kita vertus, keista ir tai, jog keleiviai nesuvokia, kad patys rizikuoja savo sveikata. Autobuso avarijos metu nebūna tokių baisių sužalojimų, kokių patiria lengvuoju automobiliu važiuojantys žmonės“, – piktinosi J.Daugininkienė.

Moteriai yra tekę semtis darbo patirties užsienio valstybėse. Ji prisiminė, kaip nustebo prancūzai, kai ji paklausė apie nelegalius vežėjus. Panašių dalykų ten niekas net nebeįsivaizduoja. Sankcijos už neteisėtą veiklą, mokesčių nemokėjimą yra tokios griežtos, kad nepaklusti įstatymui neateina į galvą.

„Mes visi matome, kad karalius yra nuogas, bet niekas nesikeičia. Kol kas pas mus visiems gaila nelegalų, jiems skiria viso labo įspėjimus. O tų, kurie dirba teisėtai ir sumoka ne tik algas darbuotojams, bet ir mokesčius valstybei, negaila. Mano įsitikinimu, savivaldybė, dotuodama tokius maršrutus, iš tiesų remia nelegalus. Baudos turi būti tokios, kad neteisėtai dirbantiesiems neapsimokėtų tokia veikla“, – pasipiktinimo neslėpė J.Daugininkienė.
 

Klaipėdos autobusų parko direktorei Jelizavetai Daugininkienei – nelengva dilema. Moteris turės pasirinkti: likti vadovauti savivaldybės įmonei ar tapti miesto tarybos nare.

Reikia visų rankų

J.Daugininkienei grįžti į aktyviąją politiką galimybė yra reali. Rusų aljanso narys Viačeslavas Karmanovas laimėjo konkursą ir pradės dirbti savivaldybės bendrovės "Naujasis turgus" direktoriumi.

Todėl jis turės pasitraukti iš Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo pareigų. „Koalicijos sutartyje numatyta, kad šis postas priklauso Rusų aljansui, todėl partija turės deleguoti naują kandidatą, dėl kurio tinkamumo užimti pareigas galutinį žodį tars miesto taryba. Aišku, Rusų aljansas gali nuspręsti nieko nedeleguoti, galbūt tuomet savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė turėtų tik vieną pavaduotoją. Tačiau manau, jog taip nebus, nes savivaldybėje yra tiek darbo, kad reikalingos kiekvienos rankos“, – aiškino Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Realiausiu Rusų aljanso kandidatu užimti Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo pareigas įvardijamas Aleksandras Michailovas. Jis yra dirbęs dabar jau likviduotos

Klaipėdos apskrities administracijos viršininko pavaduotoju.

Aiškinsis su juristais

„Jei partija siūlys mano kandidatūrą, tikrai neatsisakysiu. Manęs negąsdina nei pareigos, nei atsakomybė“, – tvirtino A.Michailovas.

Jis šiuo metu yra miesto tarybos narys ir šių pareigų, prieš tapdamas Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoju, turėtų atsisakyti.

Pirmoji pretendentė Rusų aljanso savivaldos rinkimų sąraše atsilaisvinusiai vietai miesto taryboje užimti yra J.Daugininkienė.

„Labai norėčiau dirbti miesto taryboje, tačiau sąžiningai sakau, jog nežinau, ar dabartinės mano pareigos suderinamos su miesto tarybos nario veikla. Aiškinsiuosi su juristais. Jei darbas netrukdys, tada ateisiu į miesto tarybą. Tačiau darbo dėl politikos tikrai neaukosiu, nes juk ir liko mažiau nei pusė kadencijos“, – realiai padėtį vertino J.Daugininkienė.

Pretendentas – virėjas

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas negailestingai citavo teisės aktus, kuriuose parašyta, jog miesto tarybos nario ir savivaldybės kontroliuojamos bendrovės vadovo pareigos yra nesuderinamos. Kitaip tariant, reikia pasirinkti arba miesto tarybos nario pareigas, arba įmonės direktoriaus kėdę.

Jei J.Daugininkienė atsisakys tapti miesto tarybos nare, pirmasis po jos Rusų aljanso sąraše patekti į valdžią yra Maksimas Rusakovas. Viešoje jo anketoje, pateiktoje Vyriausiajai rinkimų komisijai, nurodoma, kad 24 metų jaunuolis dirba virėju specialiųjų poreikių vaikų mokykloje „Svetliačiok“.