Šio objekto lankytojai jau spėjo pasiilgti, kadangi lankytis neleista daugiau kaip pusantrų metų. 2010 m. įrengtas medinis Arlaviškių pažintinis takas tarnavo vienuolika metų, bet, veikiamas klimato sąlygų, sutrūnijo ir tapo lankytojams nesaugus. 2021 m. birželio 7 d., prasidėjus intensyviems įrengimo darbams, takas buvo uždarytas.

Šiemet vasario 25 d. atnaujintas Kadagių slėnio takas atidarytas oficialiai, nors lankytojai į šį unikalų gamtos kampelį pradėjo plūsti dar žiemos viduryje. 1,3 km ilgio lentų ir natūralios dangos takas veda vaizdingu mišku, leidžiasi Kauno marių link ir, apsukęs ratą, grįžta į Kadagių slėnį. Juo keliaujant atsiveria nepakartojami vaizdai: matosi ne tik apačioje besidriekiantis Kadagių slėnis, bet ir Kauno marios, Dabintos sala ir Ručkakiemio kaimo pievos kitame marių krante.

Pirmoji vieta skirta mažai žinomam Sirvėtos regioniniam parkui. Jame prasideda Švenčionių aukštuma, toje vietoje prieš 14 tūkst. metų buvo ledynas.

Ko šiemet gali tikėtis šio krašto gyventojai ir svečiai, kalbamės su Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktore Emile Kaminskaite-Sutkuviene.

– Kaip vertinate praėjusį sezoną? Koks jis buvo? Kurios iš veiklų pernai labiausiai pasiteisino?

– Praėjęs turizmo sezonas buvo labai sėkmingas. Augantys lankytojų srautai rodo susidomėjimą vietiniu turizmu. Palyginti su 2021 m., pernai sulaukėme apie 20 proc. daugiau turistų iš Lietuvos. Fiksavome ir gausesnį lankytojų iš užsienio srautą. Didžiausią užsienio lankytojų dalį sudarė svečiai iš Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Ukrainos, su Kauno rajonu susipažinti panoro ir turistai iš Kinijos ir Australijos.

Džiugina nemažėjantys keliaujančių dviračiais skaičiai. Vien mažajame Pakaunės turizmo žiede per metus pedalus mynė daugiau nei 60 tūkst. dviratininkų. Juos suskaičiuoti padeda abiejuose Nemuno pusės takuose įrengti modernūs dviračių skaičiuokliai.

Vis daugiau susidomėjimo sulaukia Kauno rajono kurortinė teritorija. Daugėja paslaugų, kultūrinių renginių ir iniciatyvų. Nedidelis miestelis prie Nemuno – Zapyškis – tampa Kauno rajono kurortinės teritorijos kultūros židiniu.

Per praėjusį sezoną suorganizavome daugiau nei 150 edukacinių, apžvalginių ir privačių kelionių laivu „Zapyškis“. Džiaugiamės, kad vis daugiau žmonių renkasi pažinti Kauno rajoną nuo laivo denio. Bendradarbiaujant su Kauno rajono visuomenės sveikatos biuru 2022 m. surengtos 66 edukacinės išvykos moksleiviams laivu „Zapyškis“ ir septyniolika sveikatinimo renginių suaugusiesiems. Jų metu buvo supažindinta su kultūros paveldu, kurortine teritorija, etnokultūra, laivyba Nemune. Moksleiviams vyko užsiėmimai „Pamokos kitaip“, suaugusiems – užsiėmimai „Sveikatos popietė“.

Skaičius: vien mažajame Pakaunės turizmo žiede per metus pedalus mynė daugiau nei 60 tūkst. dviratininkų. / A. Aleksandravičiaus ir Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.

– Paminėjote sėkmingas bendras veiklas su Kauno rajono visuomenės sveikatos biuru. Kodėl svarbu bendradarbiauti?

– Patirtis rodo, kad kryptingas bendradarbiavimas su partneriais sukuria gražiių iniciatyvų ir duoda teigiamų rezultatų. Vienas svarbiausių mūsų įstaigos veiklos prioritetų – formuoti Kauno rajono, kaip patrauklios vietovės keliautojui, įvaizdį, skatinti žmones atrasti vietas, maršrutus, teikiamas paslaugas. Pridėtinę vertę atvykstantiems ir pakaunės gyventojams kūrėme kartu su partneriais.

Labai džiaugiamės sėkmingu bendradarbiavimu su Kauno rajono visuomenės sveikatos biuru, nes tai visiškai atspindi pagrindines kurortinės teritorijos plėtojimo vertybes – sveikatinimą ir ramybę.

Populiarumas: per praėjusį sezoną surengta daugiau nei 150 edukacinių, apžvalginių ir privačių kelionių laivu „Zapyškis“. / A. Aleksandravičiaus ir Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.

Ne vienus metus trukęs bendradarbiavimas su projekto „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizatoriais davė labai tvarių rezultatų – Zapyškyje prisišvartavo kultūros laivas „Nemuno 7“, sukurtas maršrutas „Smaragdo kelias“, apimantis net 54 šiuolaikinio meno ir gatvės meno objektus įvairiose Kauno rajono vietose.

30 išskirtinių Kauno rajono lankytinų objektų paženklinta lentelėmis su QR kodais, todėl miesteliuose prie upių – Kačerginėje, Zapyškyje, Vilkijoje ir Kulautuvoje – turistai gali patogiau keliauti maršrutais pėsčiomis ir dviračiu. Kelionę po miestelius pradėjus nuo prieplaukų, siūlome susipažinti su istoriniais ir šiuolaikiniais turistiniais objektais. Sukurta mobilioji programėlė „QR turai: Lietuva ir Latvija“, išleistas ir nemokamai platinamas maršrutų žemėlapis. Visa tai – tarptautinio projekto, įgyvendinto su partneriais iš Latvijos, rezultatai.

– Kas iš ankstesnių veiklų kelsis į šį sezoną?

– Kaip jau minėjau, Kauno rajono kurortinėje teritorijoje sėkmingai plėtojama laivyba. Šiemet tarp Zapyškio ir Kulautuvos kursuos dviratininkų pamėgtas keltas.

Emilė Kaminskaitė-Sutkuvienė. / A.  Aleksandravičiaus ir Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.

Jau trečią sezoną dirbs laivas „Zapyškis“. Bus organizuojami apžvalginiai turai Nemunu, ekskursijos su gidais. Matome šių paslaugų poreikį. Laivą „Zapyškis“ žmonės atranda kaip galimybę įdomiai švęsti asmenines šventes: gimtadienius, vestuves, krikštynas.

Organizuosime keliautojų pamėgtus pėsčiųjų žygius. Kiekvienas žygis – unikalus ir išskirtinis, suteiks galimybę atrasti gražiausius Kauno rajono gamtos perlus.

Patirtis rodo, kad kryptingas bendradarbiavimas su partneriais sukuria gražių iniciatyvų ir duoda teigiamų rezultatų.

Šį metų turizmo sezoną sėkmingai pristatėme turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“ Vilniuje. Kauno rajono turizmo galimybės domino lankytojus, parodoje tikrai buvome pastebėti. Jau netrukus, balandžio 21–23 d., su kelionių mėgėjais susitiksime Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančioje parodoje „Atostogauk Lietuvoje“. Kviesime lankytojus atrasti Kauno rajoną – žaliąjį pakaunės smaragdą.

– Kada ir kaip planuojate atidaryti šiųmetį turizmo sezoną?

– Turizmo sezono atidarymas mums siejasi su laivybos sezono pradžia.

Oficialiai turizmo sezoną atidarysime aitvarų festivalyje „Tarp žemės ir dangaus“ Zapyškyje. Renginio dalyviams pristatysime sezono naujienas, svarbiausius renginius, neatrastus turistinius maršrutus, edukacines programas.

– Ką naujo šiemet ketinate pasiūlyti?

– Nuo šių metų būsime atsakingi už kultūros laivo „Nemuno 7“ tolimesnį įveiklinimą. Tad aitvarų festivalio metu laukia įspūdingas atidarymo koncertas ant laivo denio. Visą vasarą kviesime keliautojus atvykti ne tik į koncertus, bet ir į ten veiksiančias parodas, edukacijas. Laive bus galima gauti visą informaciją apie Kauno rajono lankytinas vietas, įsigyti suvenyrų, susipažinti su išskirtiniais augalais.

Kviesime aplankyti atnaujintus turistinius objektus – Arlaviškių kadagių slėnį, Tado Ivanausko Obelynės sodybą.

Profesionalaus meno gerbėjus nustebins fotomenininko Antano Sutkaus ir skulptoriaus Leono Striogos galerijos po atviru dangumi.

Plėtosime bendradarbiavimą su Kauno regiono plėtros agentūra ir piligrimų kelio „Camino Lituano“ puoselėtojais. Kviesime aktyviai leisti laisvalaikį keliaujant pėsčiųjų ir dviračių takais.

Užduotis: Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centrui šiemet teks įveiklinti kultūros laivą „Nemuno 7“. / A. Aleksandravičiaus ir Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.

Šiais metais iškėlėme tikslą paskatinti Lietuvos gyventojus praleisti kuo daugiau laiko savame krašte. Kiekvienam vasaros savaitgaliui pateiksime pasiūlymų, ką galima nuveikti Kauno rajone. Daugiau dėmesio skirsime turiningo šeimų laisvalaikio organizavimui. Rengsime temines ekskursijas po Kauno rajono kurortinę teritoriją ir siūlysime naujus maršrutus.

Kadagių slėniu šią vietą įpratino vadinti vietiniai gyventojai dėl daugybės čia augančių kadagių. Oficialus šios unikalios vietos pavadinimas yra Arlaviškių pažintinis takas.

„Slėnis yra svarbus ir Europos mastus dėl augančių rūšių, tai – Natura 2000 teritorijų svarbi buveinė“, – priminė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Agnė Jasinavičiūtė.

2010 m. įrengtas medinis Arlaviškių pažintinis takas tarnavo vienuolika metų, tačiau laikui bėgant medinės tako dalys pradėjo sparčiai dėvėtis. Veikiamas klimato sąlygų, tapo nesaugus lankytis, daugelyje vietų mediniai poliai supuvo, nebuvo net kaip pritvirtinti viršutinės dalies lentų.

Prieš kelis metus lankytojų mėgiamas vaizdingas Kadagių slėnis buvo uždarytas remontui. Vasario 25-oji tapo geros naujienos apie baigtus Kadagių slėnio tako atnaujinimo darbus diena.

„Ši diena liudija gražų projektą, gražius darbus ir dideles galimybes žmonėms pažinti gamtą“, – susirinkusius į Kadagių slėnį sveikino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kauno marių regioninis parkas iš pagrindų atnaujino Arlaviškių pažintinį taką. Sutvarkyti ir laiptai, vedantys prie pat Kauno marių.

Vietoje atitarnavusio medinio tako įrengtas naujas – dabar jo laikančiosios konstrukcijos yra metalinės, o medinės dalys – iš ąžuolo medienos, todėl tikimasi, kad takas tarnaus žymiai ilgiau nei pirmasis.

„Orientuojamės į tai, kad pažintiniu taku galėtų naudotis ir žmonės su judėjimo negalia, patogu būtų tėvams su mažyliais vežimėliuose. Įrengti kažkokių atrakcijų planuose nebuvo, nes pagrindinė atrakcija čia – panorama į Kauno marias, kadagiais apaugusį slėnį“, – nuveiktus darbus minėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė A. Jasinavičiūtė.

Ji taip pat priminė, kad kiekvienas, apsilankęs Kadagių slėnyje, gali prisidėti prie jo išsaugojimo pirkdamas savanorišką bilietą. Trumpuoju numeriu 1860 nusiųsta žinutė su įrašu KMRP taps laisvanoriška parama Kauno marių regioniniam parkui.

„Jums labai pasisekė. Turite labai gražų kadagyną. Ne didžiausią, bet Lietuva kadagynus pažįsta būtent per šį kadagyną“, – sveikino į pažintinio tako atidarymą atvykęs Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas.

Gražia tradicija jau buvo tapęs vienas iš paramos būdų – supuvusias tako lentas keisti naujomis, įsigyjant vardinę lentą. Visgi, lankytojų sumokėtų pinigų už savanoriškus bilietus kapitaliniam tako tvarkymui nepakako, tad reikėjo ieškoti kitų finansavimo šaltinių.

Naujas pažintinis takas įrengtas įgyvendinant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (I)“ (Arlaviškių pažintinio tako įrengimas), finansuojamą iš ES struktūrinių fondų lėšų. Taką įrengti padėjo ir Kauno rajono savivaldybė. Statybos darbus, kurie kainavo daugiau kaip 322 tūkst. eurų.

„Net nežinojome, kad šiandien atidarymas, – pečiais truktelėjo kaunietė Kristina. – Kažkur užkliuvo akis, kad jau atnaujintas takas ir nutarėme aplankyti. Esame buvę čia ne vieną kartą, bet skirtingu metų laiku parsivežame vis kitokius įspūdžius. Pasiilgome tikro pasivaikščiojimo“.

Septynerių Justė nukirto Kadagių slėnyje taip pat buvusi ne vieną kartą. Mergaitei įstrigo, kad kadagiai geriausiai auga ten kur švarus oras. Iš tiesų kadagiai vadinami tyro oro indikatoriais. „Giliai kvėpuosiu“, – šyptelėjo mergaitė.

Gamta net ir niūrią dieną atiduoda savo grožio galią. Panašią dieną Kadagių slėnyje jis man pasipiršo.

Toli gražu ne iš karto Kauno marių šlaitas atrodė toks kadagingas. Kai 1959 metais užtvenkė Nemuną ir pastatė hidroelektrinę, buvo liepta apsodinti šlaitus. Dabar jau sunku pasakyti, bet greičiausiai čia dirbusiam girininkui labai patiko alyvos, todėl šlaitai buvo apsodinti alyvomis, erškėtrožėmis, tuopomis. Per šiuos augalus ne tik kadagių, o ir Kauno marių praktiškai nesimatė.

Atradus, kad šlaitai yra apaugę vidurio Lietuvai nebūdingais kadagiai, svetimšaliai medžiai buvo pašalinti ir išryškinti kadagiai. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad slėnyje augantiems kadagiams gali būti apie 100 metų.

Dabar kiekvienais metais atliekami gamtotvarkiniai darbai, išpjaunami nereikalingi krūmokšniai idant neužgožtų kadagių. Be to slėnyje auga retų ir labai retų augalų.

„Daug gražių vietų yra Lietuvoje. Bet mes gyvename Vaišvydavoje, tai iki Kadagių slėnio kitą kartą pėsčiomis ateiname. Šiandien leidome sau patingėti, tai pėsčiomis eisime tik atnaujintu taku. Bet va, pagal tai kiek jau teko paėjėti, tai tikrai puikiai atnaujintas takas. Senuoju jau buvo baugu eiti“, – įspūdžiais dalinosi ponia Nijolė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

1300 metrų šlaitu vingiuojantis Kadagių slėnio takas nėra tas objektas, kurį pakanka vieną kartą aplankyti. Rekomenduojama – mažiausiai 4 kartus per metus, kaskart vis kitu metų laiku.

„Gamta net ir niūrią dieną atiduoda savo grožio galią. Panašią dieną Kadagių slėnyje jis man pasipiršo“, – akį primerkusi Dovilė švelniai žvilgtelėjo į šalia stovintį vyrą. Purškė šaltas žiemos lietus, Kauno mariose matėsi keli laiveliai, kvepėjo mišku.

Kadagių slėnis anksčiau buvo gavęs gražiausio pažintinio tako titulą, tad viską atnaujinus, vėl galima grožėtis nuostabiais vaizdais

Kauno marių regioninis parkas informuoja, kad oficialus Arlaviškių pažintinio tako atidarymas vyks vasario 25 d. 12 val. prie Kadagių slėnio tako pradžios.

„Renginyje planuoja dalyvauti Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Kauno rajono savivaldybės, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos atstovai. Taip pat renginio metu planuojama trumpa ekskursija, kurią ves Kauno marių regioninio parko specialistai“, – į susitikimą kvietė parko atstovai.

Renginio metu laukia ir dar viena gamtosauginė akcija. Organizatoriai informuoja, kad Arlaviškių pažintinio tako atidarymo metu projekto partneriai kels inkilus paukščiams, kad pavasarį sparnuočiai džiugintų lankytojus.

Pernai vasarą uždarytas takas neseniai vėl atvertas lankytojams. Daugybė jau jau spėjo apžiūrėti sutvarkytas prieigas, išbandyti laiptus, pasivaikščioti atnaujinta tako danga ir, aišku, pasigrožėti nuostabiais Kauno marių ir šlaite augančių kadagių vaizdais.

Lankytojų daugybė, bet takas ilgas, o vaizdų – į valias. Vietą automobiliui radome aikštelėje, bet tik todėl, kad atvykome laiku. Išvažiuojant jau reikėjo gerokai pasukti galvą, kaip prasilenkti su kitais automobiliais siaurame ir apledijusiame kelelyje.

Į taką žmonės leidosi nešini termosais kavos, arbatos, kad prireikus galėtų pasišildyti iš vidaus, vedini augintiniais ir vaikais.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Buvome šiltu metu. Norėjome vėl aplankyti. Smagiau vasarą. Kaip dabar? Daug žmonių, dėl to kelyje sunkiau apsilenkti. Bet viskas gerai. Takas tvarkingas.  Tik šiukšlinių trūksta. Visame take neradome nė vienos“, – pastebėjo jauna pora.

Smalsumas atginė ir jaunus, ir senus. „Įdomu pasižiūrėti, kaip atnaujino. Žiemą čia dar nesame buvę. Gražu ir vasarą, ir žiemą. Šaltoka, bet smagu pasivaikščioti. Užtrukome apie pusvalandį“, – žvilgtelėjo į laikrodį kauniečių šeimyna. Juos taip pat nustebino, kad tokią žiemišką dieną čia suplūdo tiek žmonių.

Kai kurie neturėjo su kuo palyginti, nes čia apsilankė pirmą kartą. „Anksčiau kažkaip neprisiruošiau. Esu mačiusi daug nuotraukų ir šiandien sugalvojau, kad reikia gyvai pamatyti. Ir nepasakyčiau, kad čia šiandien šalta“, – kalbėjo iš Marijampolės atvykusi moteris.

Viena netoli tako pradžios kalbinta kompanija pasakojo, kad vaizdai pavergė, bet pasivaikščiojimo nebetęs. Iki čia vedusi tako dalis buvo gana slidi. Moteris – tikriausiai po traumos, nes buvo su ramentu, tad nenorėjo rizikuoti paslysti. Buvo atvažiavusios ir vasarą, bet tada takas buvo uždarytas rekonstrukcijai ir nieko nepešė. Apžvalgos aikštelėje dar kiek palūkuriavusios, pasigrožėjusios aplinka, pasuko atgal. „Atvyksime kitąkart“, – neabejojo moterys.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Sąlygos slidinėti – yra, bet gera avalynė ir neskubėjimas leidžia negalvoti apie galimas traumas. 

„Kur lentos su vardais?“ – pasigedo kita lankytoja. Vardinės lentos buvo vienas paramos būdų, leidusių supuvusias tako lentas keisti naujomis. Tačiau galų gale vis tiek prireikė kapitalinio remonto. Pakeistos visos lentos ir konstrukcijos.

Arlaviškių pažintinis takas įrengtas Arlaviškių botaniniame draustinyje, kurio svarbiausias akcentas – Kadagių slėnis. Ši vieta yra svarbi europiniu mastu kaip dalis Natura 2000 saugomų teritorijų tinklo, kurioje išskirtos kadagyno, šaltinių su besiformuojančiais tufais, stepinių pievų buveinės.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Tako, kurio dalis vingiuoja palei marias, ilgis – 1,3 km. Jis įrengtas ant šlaito keteros. Nuo čia atsiveria įspūdinga Kauno marių regioninio parko kraštovaizdžio panorama, marių "uodegoje" pūpsanti Dabintos sala, kuri yra dar vienas parko draustinis.

Beje, šlaituose augantys kadagiai stabdo eroziją, reguliuoja vandens nuotėkį, atlieka vandens apsaugines funkcijas ir gyvena simbiozėje su dauguma grybų. Kadagynas yra ir retų augalų, pavyzdžiui, gauruotojo gvazdiko buveinė.

Nelaukė darbų pabaigos

Arlaviškių botaninis draustinis yra Europos mastu saugomo ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija. Vietovė pasižymi ne tik įspūdingu kraštovaizdžiu, bet ir retų augalų buveinėmis. Arlaviškių pažintinis takas arba Kadagių slėnio takas – viena lankomiausių vietų Kauno rajone. 2010 m. įrengtas objektas kasmet pritraukdavo tūkstančius lankytojų, o 2016 m. buvo išrinktas patraukliausiu Lietuvoje.

Kad šis gamtos kampelis labai mėgstamas, liudija ir tai, kad žmonės, nelaukdami darbų pabaigos ir prašymų netrukdyti darbininkams, Kadagių slėnyje jau lankėsi praėjusių metų pabaigoje ir net išmynė takelį prie tuo metu baigiamo įrengti tako.

Nors takeliu keliauti gal ir nebuvo labai patogu, socialiniuose tinkluose dalytasi vien teigiamomis emocijomis: vieni pasidžiaugė, kad Kadagių slėnį jau spėjo aplankyti per Kalėdas, kiti vylėsi, kad trasą pagaliau bus galima įveikti su vežimėliais, treti patarė atvykti dar kartą, nes gražiausia Arlaviškėse būna birželio mėnesį, kai žydi ir nuostabiai kvepia erškėtrožės.

Užtruko ilgiau

Pasak Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Kauno marių regioninio parko grupės patarėjos Nijolės Eidukaitienės, 2010 m. įrengtas medinis Arlaviškių pažintinis takas tarnavo vienuolika metų, bet, veikiamas klimato sąlygų, sutrūnijo ir tapo lankytojams nesaugus. 2021 m. birželio 7 d., prasidėjus intensyviems įrengimo darbams, takas buvo uždarytas.

Nors lankytojai turėjo vilčių, kad tako remontas neužsitęs, tempus sulėtino išaugusios statybų ir statybinių medžiagų kainos. Objektą administruojančiai tuometei Kauno marių regioninio parko direkcijai teko skelbti viešųjų pirkimų konkursą net du kartus, o artėjant prie finišo  darbus pristabdė palyginti anksti, lapkričio 18 d., prasidėjusi žiema.

Suma: pasak, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Kauno marių regioninio parko grupės patarėjos N. Eidukaitienės, įrengti taką kainavo maždaug 322 tūkst. eurų./ Kauno marių regioninio parko grupės nuotr.

Tikimasi, kad šįkart takas tarnaus gerokai ilgiau. Jo poliai ir sijos – metaliniai, o danga – ąžuolinė. Darbai finansuoti ES, valstybės ir Kauno rajono savivaldybės lėšomis. Pasak N. Eidukaitienės, įrengti taką kainavo maždaug 322 tūkst. eurų.

Prižiūrės savivaldybė

Pagal 2021 m. lapkritį pasirašytą trišalę partnerystės sutartį tarp Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, tuometės Kauno marių regioninio parko direkcijos ir Kauno rajono savivaldybės administracijos, taką planuojama perduoti savivaldybei.

„Įregistravus statinį, savivaldybė iš Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos perims atnaujintą taką prižiūrėti ir eksploatuoti“, – „Kauno dienai“ sakė Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Nesteckis.

Galbūt kam nors kils minčių Arlaviškėse įrengti kavinę, praplėsti automobilių parkavimo zoną.

Pasak vicemero, sprendimas perimti – logiškas, taip pasielgti siūlė ir Aplinkos ministerija. „Objektas labai patrauklus, gausiai lankomas. Problemas, kylančias pažintinio tako prieigose, automobilių parkavimo vietoje sprendžia savivaldybė ir Taurakiemio seniūnija. Esame suinteresuoti, kad lankytojai išsivežtų kuo geriausių įspūdžių. Savivaldybė dėjo daug pastangų, kad takas būtų atnaujintas. Manome, kad, perėmus taką, bus jį lengviau prižiūrėti, o teritorija, kaip ir anksčiau, rūpinsis Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Kauno marių regioninio parko grupė“, – teigė A. Nesteckis.

Mero pavaduotojas patikino: Kauno rajono savivaldybės siekis – turėti kuo daugiau traukos objektų. „Kai jų atsiranda, reikia pritaikyti infrastruktūrą. Jei objektas išties patrauklus, gausiai lankomas, galima galvoti apie dviračių tako įrengimą, kelio dangos pagerinimą. Galbūt kam nors kils minčių Arlaviškėse įrengti kavinę, praplėsti automobilių parkavimo zoną“, – samprotavo pašnekovas.

Skaičiuos lankytojus

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose jau rengia modernius lankytojų skaičiuotuvus. Dažniausiai skaičiuotuvai statomi prie lankomų objektų – apžvalgos bokštų, piliakalnių, gamtos ir kultūros paveldo objektų, taip pat pažintiniuose takuose. Vienas iš 76 suplanuotų skaičiuotuvų atsiras Arlaviškėse.

Perspektyva: tikimasi, kad šįkart takas tarnaus gerokai ilgiau. Jo poliai ir sijos – metaliniai, o danga – ąžuolinė./ Kauno marių regioninio parko grupės nuotr.

Kauno rajono savivaldybės vadovai tokią Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos iniciatyvą vertina teigiamai. „Kauno rajono savivaldybė lankytojų skaičiuotuvus jau yra įrengusi dviračių maršrutuose Raudondvaryje, Kačerginėje ir ties Zapyškiu. Bus labai įdomu sužinoti, kiek tiksliai žmonių aplanko Kadagių slėnio taką. Viena yra sakyti – daug ir visai kas kita turėti konkrečius skaičius; jais vadovaudamiesi planuosime investicijas“, – teigė A. Nesteckis.

„Visus ilgai laukusius, norime pakviesti pavaikščioti atgimusiu Arlaviškių pažintiniu taku, dar kitaip vadinamu Kadagių slėnio taku. Nors iškilmingas atnaujinto pažintinio tako atidarymas numatytas pavasarį, juo galima pasivaikščioti jau dabar“, – pranešė Kauno marių regioninis parkas.

2010 m. įrengtas medinis Arlaviškių pažintinis takas tarnavo vienuolika metų, tačiau laikui bėgant medinės tako dalys pradėjo sparčiai dėvėtis, tad taką teko remontuoti. Vis dėlto, takas, veikiamas klimato sąlygų, tapo nesaugus lankytis, daugelyje vietų mediniai poliai supuvo. Prieš kelis metus lankytojų mėgiamas vaizdingas Kadagių slėnis prieš kelis metus buvo uždarytas remontui, nes tako lentelės jau buvo atitarnavusios, išlūžusios ir nebuvo saugu naudotis.

Nors iškilmingas atnaujinto pažintinio tako atidarymas numatytas pavasarį, juo galima pasivaikščioti jau dabar.

Darbų metu Kauno marių regioninis parkas iš pagrindų atnaujino Arlaviškių pažintinį taką. Sutvarkyti ir laiptai, vedantys prie pat Kauno marių

Vietoje atitarnavusio medinio tako įrengtas naujas – dabar jo laikančiosios konstrukcijos yra metalinės, o medinės dalys – iš ąžuolo medienos, todėl tikimasi, kad takas tarnaus žymiai ilgiau nei pirmasis.

Prie tako priežiūros prisidėjo daugelis regioninio parko lankytojų pirkdami savanorišką lankytojo bilietą. Gražia tradicija jau buvo tapęs vienas iš paramos būdų – supuvusias tako lentas keisti naujomis, įsigyjant vardinę lentą. Visgi, lankytojų sumokėtų pinigų už savanoriškus bilietus kapitaliniam tako tvarkymui nepakako, tad reikėjo ieškoti kitų finansavimo šaltinių.

Kauno marių regioninis parko nuotr.

Naujas pažintinis takas įrengtas įgyvendinant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (I)“ (Arlaviškių pažintinio tako įrengimas), finansuojamą iš ES struktūrinių fondų lėšų. Taką įrengti padėjo ir Kauno rajono savivaldybė. Statybos darbus, kurie kainavo daugiau kaip 322 tūkst. eurų.

Lentinė tako dalis, kuri yra pritaikyta ir neįgaliesiems, vingiuoja šlaito keteros viršumi, tad lankytojai visais metų laikais gali stebėti įvairias kadagių formas ir grožėtis išnirusia Dabintos sala – viena iš dviejų salų, esančių Kauno mariose.

Kadagių slėnis anksčiau buvo gavęs gražiausio pažintinio tako titulą, tad viską atnaujinus, vėl bus galima grožėtis nuostabiais vaizdais.

Norintys pasigrožėti įspūdingu Kadagių slėniu turėtų palaukti tako tvarkymo darbų pabaigtuvių ir netrukdyti darbininkams.

Primename, kad naujojo tako poliai ir sijos bus metaliniai, o danga ąžuolinė, tad takas tarnaus gerokai ilgiau.

Darbai yra finansuojami ES, valstybės ir Kauno rajono savivaldybės lėšomis ir kainuos maždaug 310 tūkst. eurų. Savivaldybė išasfaltavo tako prieigose esančią automobilių aikštelę ir taip prisidėjo dar 50 tūkst. eurų.

Kadagių slėnis yra išskirtinis Arlaviškių botaninio draustinio akcentas. Tai viena lankomiausių Kauno rajono vietų. 2010 m. čia įrengtas takas kasmet sulaukdavo tūkstančių lankytojų, o 2016 m. buvo išrinktas patraukliausiu Lietuvoje. Draustinis yra Europos mastu saugomo ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija. Vietovė pasižymi ne tik įspūdingu kraštovaizdžiu, bet ir retų augalų buveinėmis.

Žada užbaigti per spalį

Medinis Arlaviškių botaninio draustinio, arba Kadagių slėnio, pažintinis takas tarnavo vienuolika metų, bet, veikiamas klimato sąlygų, sutrūnijo ir tapo lankytojams nesaugus. Pernai nuo birželio 7 d. buvo priimtas sprendimas jį uždaryti. Nors žygeiviai turėjo vilčių, kad tako remontas neužsitęs, tempus sulėtino išaugusios statybų ir statybinių medžiagų kainos. Objektą administruojančiai Kauno marių regioninio parko direkcijai (KMRPD) teko skelbti naują viešųjų pirkimų konkursą.

KMRPD vyriausiasis specialistas Evaldas Makrickas „Kauno dieną“ informavo: projektas pagal sutartį turėtų būti užbaigtas iki šių metų spalio 30 d., tačiau rangovas turi galimybę pratęsti sutarties darbų vykdymą mėnesiui.

Pasak E.Makricko, šiuo metu atlikta apie 30 proc. darbų. „Atlikti visi demontavimo darbai, viso tako atkarpoje pakloti pamatai. Šiuo metu įrengiamos tako ir aikštelių laikančiosios konstrukcijos“, – vardijo pašnekovas. Dar liko įrengti medinį paklotą, mažosios architektūros elementus, suoliukus, informacinius stendus, nukreipiančiąsias rodykles.

Kol kainos kandžiojosi mažiau, buvo planuota rinktis ilgaamžiškesnes konstrukcijas. Paklaustas, ar planų nepakoregavo išaugusios statybinių medžiagų ir darbų kainos, E.Makrickas patikino, kad dalis ilgaamžių konstrukcijų – pamatai ir tako, aikštelių laikančiosios konstrukcijos iš metalo, paklotas iš ąžuolo – bus įrengiama. Dėl medžiagų pabrangimo pasirašyti papildomi susitarimai su rangovu, kurie derinami su Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Sutarties vertė – 281 265 eurai, darbai finansuojami ES, valstybės ir Kauno rajono savivaldybės lėšomis.

Projektas: šiuo metu Piliuonos kaime, Klevų gatvėje, vyksta vandentiekio vamzdyno remontas, nauji vandentiekio vamzdžiai klojami valstybinėje žemėje palei kelią / Taurakiemio seniūnijos nuotr.

Savivaldybė prie projekto prisideda 50 tūkst. eurų, be to, pernai išasfaltavo tako prieigose esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Šiemet Arlaviškių kaime, Kadagių slėnio gatvėje, vedančioje į pažintinį taką, rengiamas gatvės apšvietimas. „Jau nutiestas kabelis, statomi apšvietimo stulpai, rangovas garantavo, kad darbai bus baigti rugsėjo mėnesį. Ilgėjant rudens vakarams, bus saugiau vietiniams ir sodų gyventojams, kurie eina iki artimiausios parduotuvės, seniūnijos svečiams. Be to, netoliese yra Kadagių slėnio žirgynas, į kurį vakarais iš laukų grįžta žirgai ir tamsoje iki nelaimės – vienas žingsnis; nelaimingų atsitikimų jau būta. Kadagių slėnio gatvės pradžioje ir pabaigoje apšvietimas įrengtas seniau, o dabar darbai bus atlikti likusioje dalyje“, – sakė Taurakiemio seniūnė Danutė Glinskienė.

Įrengus pralaidas ir žvyro dangą, aplankyti Guogų piliakalnį bus galima  bet kokiu oru.

Dėmesys Guogams

Netrukus turėtų prasidėti kelio link Guogų piliakalnio žvyravimo darbai. Jis yra vaizdingoje vietoje ant Nemuno kranto, dažnai lankomas turistų ir vietos gyventojų, pasigrožėti atsiveriančia panorama užsuka ir žvejai, susiruošę į žūklę. Palei mišką nusidriekęs gruntinis kelias yra žemesnėje vietoje, palijus lengvuoju automobiliu iki piliakalnio privažiuoti neįmanoma. Įrengus pralaidas ir žvyro dangą, aplankyti Guogų piliakalnį bus galima bet kokiu oru“, – užtikrino seniūnė.

Be to, Guogų kaime, prie Nemuno, Taurakiemio seniūnija turi labai gražų sklypą. Atslūgus vandeniui upėje čia prasidės slipo, skirto mažiesiems laivams įleisti ir iškelti, ir mobiliosios prieplaukos statyba. „Plokštės jau atvežtos, laukiama tinkamų sąlygų dirbti. Tai dvejų metų trukmės projektas, kurio metu numatyta sutvarkyti visą sklypą: įrengti vietų automobiliams parkuoti, saulės baterijų sugeneruota energija apšviesti sklypą, pastatyti tualetą, konteinerių šiukšlėms, nužvyruoti grunto takus“, – darbus vardijo seniūnė.

Planus koreguoja permainos

Šviesesnė ir saugesnė Taurakiemio seniūnijoje taps ne tik Kadagių slėnio gatvė. Apšvietimas bus atnaujintas ir Pilėnų gatvėje (Sietyno kaimas).

„2010 m. uždarius sanatoriją „Viršužiglis“, jos pastatai atiteko Turto fondui. Tais pačiais metais vagys nugvelbė metalinius gatvės apšvietimo stulpus. Ten akligatvis, gyvenamųjų namų nėra, bet kelias ir apšvietimo tinklo priežiūra priklauso seniūnijai. Elektros apskaitos spintą perkėlėme arčiau gyventojų, o apšvietimo stulpų taip ir neatstatėme, kadangi nebuvo poreikio. Šiais metais seniūniją pasiekė gera žinia, kad pastatas jau baigiamas renovuoti, jame netrukus įsikurs senelių oazė „Šermukšnio namai“. Taigi apšvietimo tinklą būtina atkurti, artėjant rudeniui tai bus padaryta“, – teigė D.Glinskienė.

Seniūnė įvardijo ir problemą: per pagrindines gyvenvietes driekiasi regioniniai keliai, norint juose įrengti apšvietimą, projektų derinimai užtrunka gerokai ilgiau.

Pasitelkia ir kitų būdų

Saugumas Taurakiemio seniūnijoje didinamas ir kitais būdais. Darbų sąraše ties vienu punktu jau padėta varnelė: įrengtas pėsčiųjų takas Taikos plente, Piliuonos kaime, prie regioninio kelio Kaunas–Piliuona–Prienai.

„Numatyta ir asfaltavimo darbų, tačiau pagal grafiką tai bus daroma rudenį ir užbaigta iki lapkričio 1 d. Planuojame išasfaltuoti kelią Viršužiglyje, Žiglos gatvės gale, link valymo įrenginių, nes šioje vietoje gyvena nemažai žmonių. Taurakiemio seniūnija nepasižymi sodybų gausa ir tankumu, atstumai tarp jų dideli. Taurakiemio kaime, Pamiškės gatvėje, bus asfaltuojama nedidelė, apie 200 m, atkarpa. Čia yra trys sodybos, kuriose gyvena apie 20 žmonių, ir jie ne kartą yra skundęsi dėl dulkių. Džiaugiamės, kad gyventojams sąlygos netrukus pagerės“, – sakė seniūnė.

Daržų rausti nereikės

Piliuonoje didelė problema yra dėl vandentiekio tinklų – jie neatitinka poreikio pagal gyventojų skaičių, yra labai seni, dažnai trūkinėja, žmonės lieka be vandens.

„Statant Piliuonos gyvenvietę nebuvo parengtas planas, todėl vandentiekio vamzdžiai nutiesti bet kur. Ant jų buvo statomi gyvenamieji namai, pasodinta medžių. Vamzdžiai eina ir per gyventojų privačias valdas, ir per pasodybinius sklypus – įvykus avarijai, nutrūksta vandens tiekimas, o gyventojai neleidžia kasinėti“, – pasakojo D.Glinskienė.

Patogumas: netrukus mažuosius laivus nuleisti į Nemuną ties Guogų kaimu bus daug paprasčiau / Taurakiemio seniūnijos nuotr.

Šiuo metu Piliuonos kaime, Klevų gatvėje, vyksta vandentiekio vamzdyno remontas, nauji vandentiekio vamzdžiai klojami valstybinėje žemėje palei kelią. Tai „Giraitės vandenų“ vykdomas projektas. Jį užbaigus, gyventojai privalės prisijungti prie naujo tinklo, tuomet vandentiekio avarijų ir nesusipratimų su gyventojais, neleidžiančių kasinėti daržus, tikimasi išvengti.

Panašūs darbai pernai buvo atlikti Taikos plente.

Saugumas: šiemet apšvietimas iš naujo bus įrengtas keliose seniūnijos gatvėse / Taurakiemio seniūnijos nuotr.

Komentaras

Antanas Nesteckis, Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas

Arlaviškių botaninio draustinio, arba Kadagių slėnio, pažintinio tako Kauno rajone rekonstrukcijos projektą vykdo Kauno marių regioninio parko direkcija. Kauno rajono savivaldybės taryba jau yra priėmusi sprendimą, kad direkcija atnaujintą taką perduotų savivaldybei prižiūrėti, tvarkyti ir eksploatuoti. Tai yra teigiamas dalykas, nes šiuo metu Kadagių slėnio pažintinis takas nėra mūsų priežiūros zonoje, nors mums tenka ir šienauti, ir šiukšles išvežti. Tai geranoriška pagalba, nes esame suinteresuoti, kad šis objektas, kuris 2016 m. buvo pripažintas gražiausiu Lietuvoje, būtų lankomas.

Gerų žinių turime ir dėl kito turistinio objekto – sutvarkius kelią ir įrengus pralaidas, Guogų piliakalnį automobiliu bus galima pasiekti ir po liūties. To paties pavadinimo kaime, prie Nemuno, žvejams ir mėgstantiems plaukioti upėje įrengsime slipą.

Paskelbtas konkursas ir pasirašyta sutartis dėl pradinės mokyklos rekonstrukcijos. Atnaujinus pastato vidų ir išorę, čia veiks vaikų darželis. Jau baigiama atlikti projekto ekspertizė, šį mėnesį paskelbsime konkursą rangovui parinkti, o rudenį prasidės rekonstrukcijos darbai. Iki būsimo darželio taip pat bus įrengtas pėsčiųjų takas.

Takas yra Kauno marių regioninio parko teritorijoje, todėl šių metų birželio 3 d. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas kreipėsi į Vyriausybę, kviesdamas suinteresuotas institucijas suvienyti pastangas šiam lankytojų pamėgtam objektui atnaujinti.

Partnerystės sutartį lapkričio 17 d. pasirašė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Kauno marių regioninio parko administracija ir Kauno rajono savivaldybė.

Darbai bus finansuojami Europos Sąjungos, valstybės bei Kauno rajono savivaldybės lėšomis ir kainuos maždaug 310 tūkst. eurų. Savivaldybė išasfaltavo tako prieigose esančią automobilių stovėjimo aikštelę ir prisidės dar 50 tūkst. Eur.

Projekto įgyvendinimą administruoja ir už rangos darbus atsakinga  Kauno marių regioninio parko direkcija.

Itin pablogėjus tako būklei, parko direkcija mėgino jį remontuoti  dalimis, tačiau neužteko lėšų.

Dėl tako avarinės būklės lankytis slėnyje tapo nesaugu, todėl šių metų birželį buvo nuspręsta taką uždaryti. Norintys pasigrožėti įspūdingu kadagių slėniu, lankytojai turėtų palaukti tako tvarkymo darbų pabaigtuvių, kurios planuojamos kitąmet.

Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė sakė, kad pasirengimas darbams ir remontas užtruks keletą mėnesių. Naujojo tako poliai ir sijos bus jau metalinės, tik danga ąžuolinė.

Kadagių slėnis yra išskirtinis Arlaviškių botaninio draustinio akcentas. Tai viena lankomiausių Kauno rajono vietų. 2010 metais čia įrengtas takas kasmet sulaukdavo tūkstančių lankytojų, o 2016 m. buvo išrinktas  patraukliausiu Lietuvoje. Draustinis yra Europos mastu saugomo ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija. Vietovė pasižymi ne tik įspūdingu kraštovaizdžiu, bet ir retų augalų buveinėmis.