Keis įstatymus
Niekas nedrįstų ginčytis, kad kuo daugiau Lietuvoje bus gerų mokyklų, tuo geriau. Tačiau neatrodo gražiai, kai naujoms mokykloms lėšų randama valstybės piniginėje, kitas paliekant našlaičio vietoje.
Dėl ambicingos Lietuvos karo akademijos vizijos sukurti veiksmingą bendradarbiavimo su socialiniais ir akademiniais partneriais tinklą, teks keisti Švietimo ir mokslo bei Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymus.
Švietimo įstatymo 15 straipsnyje kalbama apie formalųjį švietimą papildantį ugdymą ir kas jį gali vykdyti. Iki šiol ten buvo išvardytos muzikos, meno ir sporto mokyklos. Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas paaiškino, kad, priėmus įstatymo pataisą, būtų kalbama apie tai, kad teisė vykdyti formalųjį švietimą papildantį ugdymą būtų suteikta tokiems subjektams kaip Karo akademija.
"Prie galutinės išvados nepriėjome, nes įrašyti vien Karo akademiją būtų keistoka, todėl brandiname pasiūlymą, kad įstatymo pakeitime atsirastų galimybė tai daryti ir kitoms aukštosioms mokykloms, kolegijoms", – aiškino A.Žukauskas.
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas neslėpė, kad žinia apie Karo akademijos užmojį vykdyti formalųjį švietimą išgąsdino tokią veiklą vykdančias muzikos, meno ir sporto mokyklas dėl finansavimo, esą ta pačia valstybės pinigine teks dalytis su dar vienu tiekėju.
"Tai šiuo atveju bendrasis ugdymas būtų finansuojamas Švietimo ir mokslo ministerijos, o papildantis ugdymas – Karo akademijos arba bet kurios kitos aukštosios mokyklos. Pagal įstatymą aukštosios mokyklos iš valstybės negauna finansavimo, o gauna iš valstybės asignavimų pagal tam tikrus rodiklius", – tęsė A.Žukauskas.
Ignoruoja Kauno kadetus?
Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje pasisakęs Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patikslino, kad Karo akademijos licėjaus startas numatytas 2022–2023 mokslo metais. Kalbama apie 24 moksleivių klasę Vilniaus licėjuje.
Tačiau naujos karinę pakraipą turinčios mokyklos kūrimas Lietuvoje, esant jau dviem veikiančioms, užkliuvo kai kuriems posėdyje dalyvavusiems Seimo nariams.
"Kodėl, turėdami jau veikiančią Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokyklą Kaune, visiškai ją ignoruojame, o kuriame naują licėjų Vilniuje. Paprastai dėl vienos mokyklos nedarome išlygų įstatymuose. Jeigu bus neaiškumų, prašysiu antikorupcinio šio teisės akto vertinimo", – pastebėjimais dalijosi Seimo narė Asta Kubilienė.
Buvusi Seimo narė kaunietė Aušra Papirtienė kiek skaudžiau įkando krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui. "Kodėl gerbiamam mano apygardos Seimo nariui nerūpi Kadetų licėjus, kuris yra ne tik Kaune, bet ir jo vienmandatėje apygardoje, kur jis yra išrinktas? Jis net neranda laiko pasidomėti, kaip tam Kadetų licėjui sekasi", – savo feisbuko paskyroje pasisakė A.Papirtienė.
A.Papirtienę stebina, kad dar pernai Krašto apsaugos ministerija nepanoro būti Kauno kadetų licėjaus dalininku, o dabar staiga užsimojo kurti naują darinį Vilniuje. (K. Kavolėlio/Fotobanko nuotr.)
Iš tiesų būtent Kalniečių vienmandatėje apygardoje rinkėjai savo balsus atidavė už A.Anušauską. Kalniečiuose, Žeimenos gatvėje, veikia ir Kadetų licėjus. Tačiau, net atmetus politinį atspalvį, buvusi Seimo narė priminė dar viena ne mažiau iškalbingą detalę.
Kaune į Seimą išrinktas ministras A.Anušauskas nepanoro kalbėtis, kodėl ignoruojamas jo apygardoje veikiantis kadetų licėjus. (Evaldo Virkečio nuotr.)
Pasak A.Papirtienės, praeitos kadencijos pabaigoje buvo sušauktas tarpinstitucinis pasitarimas Vyriausybėje, tuomečio Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio iniciatyva, kuriame dalyvavo Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Kauno savivaldybės atstovai.
"Tada Krašto apsaugos ministerija nepanoro būti Kauno kadetų licėjaus dalininku ar vykdyti kažkokias veiklas, kaip dabar nori daryti su Vilniaus licėjumi. Kodėl, kai buvo svarstomos Kauno kadetų licėjaus perspektyvos, Krašto apsaugos ministerija suabejojo, ar jie bus pajėgūs, o štai su Vilniaus licėjumi jau bus viskas gerai?" – retoriškai klausė A.Papirtienė.
Iškalbinga detalė, kad į krašto apsaugos ministrui pateiktus klausimus atsakinėjęs Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyrius apsiribojo paaiškinimu, kad Krašto apsaugos ministerija pagal galimybes taip pat remia ir skatina įvairias veiklas, orientuotas į pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymą.
Iškalbingi skaičiai
Iškalbingesni už žodžius kartais būna skaičiai. Kauno kadetų licėjuje mokosi 323 moksleiviai. Jų metinis biudžetas 2021 m. nesiekė 1,3 mln. eurų. Būsimame Karo akademijos licėjuje pirmaisiais metais mokytųsi 24 mokiniai. Planuojama, kad jiems reikėtų 494 tūkst. eurų. Tai beveik pusė Kauno kadetų licėjaus biudžeto, skirto 323 mokiniams.
Kaune veikiantis kadetų licėjus kasmet netenka vienos klasės dėl to, kad neturi kur apgyvendinti vaikų. (Artūro Morozovo nuotr.)
Aiškinamajame rašte Seimui išsamiau pateikiamos būsimo Karo akademijos licėjaus išlaidos. Planuojama, kad vieno mokinio aprangai ir ekipuotei prireiks 4 850 eurų. Maitinimas kainuotų iki 8 eurų per parą – tokio dydžio maistpinigius gauna kariūnai, kai jie neaprūpinami maistu. Vadovėliams, pratybų sąsiuviniams, kanceliarinėms prekėms, planšetiniam kompiuteriui reikėtų 600 eurų mokiniui. Personalo darbo užmokestis per metus – 290 tūkst. eurų vienuolikai etatų. Mokiniai būtų apgyvendinami Karo akademijoje.
Planuojama, kad antraisiais mokslo metais jau reikėtų 564 tūkst., trečiaisiais – 668 tūkst., o ketvirtaisiais ir paskesniais metais – 740 tūkst. eurų papildomų valstybės asignavimų. Taip pat reikės papildomų lėšų mokiniams apgyvendinti.
Jau minėtame Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje nuskambėjo ir patikinimas, kad "sprendimas bus ir jis bus palankus", sudarantis galimybę Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai kartu su mokyklomis, vykdančiomis bendrojo ugdymo programas, vykdyti mokinių neformaliojo švietimo, papildančio formalųjį švietimą, programas.
Neskuba komentuoti
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nuo išsamesnio komentaro apie naujai steigiamą Karo akademijos licėjų susilaikė, esą ką tik prasidėjo diskusijos ir sunku plačiau komentuoti. "Ministerijos principinė nuostata – kiekviena mokiniui palanki švietimo iniciatyva yra sveikintina, jei užtikrinamos saugios sąlygos ir ugdymo kokybė", – pareiškė ministrė.
Ministrė taip pat priminė, kad kiekviena savivaldybė, atsižvelgdama į visuomenės poreikius, turi teisę steigti švietimo įstaigas ir naujas klases jose, taip pat ir specializuotas: savivaldybės ir yra absoliučios daugumos mokyklų steigėjos. Krašto apsaugos ministerija taip pat gali būti švietimo įstaigos dalininke ir padėti rengiant būsimus kariūnus, šaulius.
"Minimos mokyklos – Kauno kadetų licėjus ir Klaipėdos jūrų kadetų mokykla – irgi atsirado savivaldybių, ne centrinės valdžios, iniciatyva. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praėjusių metų liepą iš Vidaus reikalų ministerijos perėmė Kauno kadetų licėjaus dalininko funkcijas, kitas dalininkas – miesto savivaldybė", – tęsė ministrė J.Šiugždinienė.
Naujausia Karo akademijos bendradarbiavimo iniciatyva-projektas – tai neformalusis vaikų švietimas, sukuriant ir vykdant formalųjį švietimą papildančią programą.
"Atkreipiame dėmesį į tai, kad, vykdant šį bendradarbiavimo projektą, nauja mokykla steigiama nebus – šią programą vykdys pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atrinkta bendrojo ugdymo mokykla, kuri bus atsakinga už formalųjį švietimą, ir Karo akademija, kuri bus atsakinga už neformalųjį švietimą", – informaciją "Kauno dienai" pateikė Krašto apsaugos ministerija.
Kodėl, turėdami jau veikiančią Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokyklą Kaune, visiškai ją ignoruojame, o kuriame naują licėjų Vilniuje.
Ambicingas projektas
Dalyvavimu Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje nustebinęs Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnaujantis žurnalistas Edmundas Jakilaitis patikslino būsimos mokyklos gaires.
"Vilniaus licėjus komplektuotų naują klasę ir tos klasės vaikai, mokydamiesi Vilniaus licėjuje ir gyvendami Lietuvos karo akademijoje, gautų ne tik geriausią įmanomą bendrąjį išsilavinimą, bet ir pilietinį patriotinį ugdymą, fizinį parengimą", – visuomeninės iniciatyvinės grupės nariu prisistatė E.Jakilaitis.
Į 24-ias Karo akademijos licėjaus vienos klasės vietas galėtų pretenduoti berniukai ir mergaitės iš visos Lietuvos. Atrankos kriterijus – aukšti akademiniai rezultatai ir fizinis pasirengimas. Jie gyvens Karo akademijoje, į pamokas eis Vilniaus licėjuje ir Karo akademijoje. Pastaroji taps jų namais nuo pirmadienio iki penktadienio.
"Šį projektą realizuoja Krašto apsaugos ministerija, Vilniaus savivaldybė, kariuomenė ir Vilniaus licėjus. Finansavimas: viena dalis per mokinio krepšelį, o kita – per Krašto apsaugos ministeriją", – E.Jakilaitis paaiškino, kad ir pats visuomeniniais pagrindais prisidedantis prie sėkmingo naujo projekto starto.
Taip pat patikino, kad niekas nevers vaikų vėliau rinktis studijų Karo akademijoje. Net jei vaikai nepasirinks studijų Karo akademijoje, kad ir kas jie būtų užaugę – medikai, verslininkai, menininkai, politikai – turės aiškų santykį su gynyba, kariuomene, šalies saugumo tematika. "Todėl svarbu ateityje sėkmingai dirbsiančius žmones susieti su karybos temomis", – pabrėžė E.Jakilaitis.
Netenka klasės
Grįžkime į Kauną. Krašto apsaugos ministerija patikino vertinanti Generolo P.Plechavičiaus kadetų licėjaus veiklą, grindžiamą Sausumos kadetų ugdymo samprata.
Generolo P.Plechavičiaus kadetų licėjus veikia nuo 2012-ųjų, o jo veiklą palankiai vertino bei dažnai į jaunųjų kadetų priesaikas atvykdavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. (Evaldo Virkečio nuotr.)
Karo akademija bendradarbiavimą su Generolo P.Plechavičiaus kadetų licėjumi vertina kaip svarbią partnerystę, todėl organizuojami bendri renginiai. Taip pat stojant į Karo akademija pridedama 0,5 balo.
Tačiau Kauno kadetų licėjus kasmet netenka vienos klasės mokinių vien dėl to, kad neturi kur jų apgyvendinti. Žinoma, Krašto apsaugos ministerija ir Karo akademija gali besti į kadetų licėjaus steigėjus – savivaldybę ir Švietimo ministeriją, ir jie bus teisūs. Kiek sunkiau užsimiršti, kad dar pernai Krašto apsaugos ministerijai per didelė našta buvo prisiimti kokius nors įsipareigojimus Kauno kadetų licėjui.
"Pas mus mokosi vaikai iš visų Lietuvos miestų, kurie nori išmokti tapti gerais ir stipriais kariais, karininkais ir pareigūnais. Baigę kadetų licėjų, mūsų auklėtiniai tampa aktyviausiais Lietuvos karo akademijos kariūnais. Baigę akademiją ir pasirinkę karininko kelią yra lyderiai ir pavyzdys savo vadovaujamiems kariams", – apie absolventus kalbėjo kadetų licėjaus direktoriaus pareigas laikinai einanti Ingrida Levickienė ir pavaduotojas Ričardas Žilaitis.
Generolo P.Plechavičiaus kadetų mokyklos šaknys siekia dar 1995 m., kai visuomeniniais pagrindais ėmė veikti Jaunojo kario mokykla. 2005 m. ji tapo neformaliojo ugdymo įstaiga "Lūšiukai", o nuo 2012 m. yra bendrojo ugdymo mokykla, kuri ugdymą grindžia sausumos kadetų samprata.
Kadetų licėjus turi sukūręs karybos užsiėmimams skirtas edukacines erdves: alpinizmo salę, lazerinę šaudyklą, treniruoklių ir Tailando bokso sales, įrengtas naujas stadionas su kliūčių ruožu. Šalia esančiame Kleboniškio miške vyksta praktiniai taktikos užsiėmimai. Karyba integruojama į kiekvieną ugdomąjį dalyką.
