Tai nurodoma Kainų komisijos 2018 metų ataskaitoje, kurią trečiadienį svarstys Vyriausybė.

2017 metais sutaupymai siekė 61,2 mln. eurų, o 2016 metais - 107 mln. eurų.

2018 metais visų reguliuojamų rinkų investicijos siekė 436,9 mln. eurų, pajamos - apie 2,121 mlrd. eurų, iš jų didžiausią jų dalį - 877 mln. eurų - sudarė elektros sektorius.

Pernai komisija gavo 369 vartotojų skundus, daugiausia dėl šilumos įmonių veiklos.Tai mažiausias jų skaičius nuo 2010 metų, kai gauti 744 skundai.

Komisija yra įtraukta į 103 bylas teismuose (2017 metais - 105), iš jų daugiausia - dėl šilumos ūkio (77 proc.)

Komisija reguliuoja 1859 įmones.

Nuo liepos Lietuvoje sujungus Kainų komisiją ir Valstybinę energetikos inspekciją (VEI) veiks naujas reguliuotojas - Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Už M. Augustinavičienę balsavo tik 27 Seimo nariai, susilaikė 41, daugiausia valdantieji: 28 „valstiečiai“, 5 „tvarkiečiai“, 4 socialdarbiečiai, 3 Mišriai Seimo narių grupei priklausantys parlamentarai ir vienas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovas.

Blokuoti jos kandidatūrą parlamentarus paragino Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos vadovas „valstietis“ Virgilijus Poderys: „Siūlau balsuoti susilaikant“.

Jis priminė, kad vasarį Seimas leido nuo liepos sujungti Kainų komisiją su Energetikos inspekcija, o naujosios Energetikos reguliavimo tarybos nariai gaus gerokai didesnes algas, todėl, pasak V. Poderio, šie specialistai turi būti aukštesnės kvalifikacijos.

„Tai yra tikrai svarbus paskyrimas. (...) Išimties tvarka Kainų komisijos nariams ir pirmininkui sutarėme po sunkių ilgų diskusijų pakelti algas. Tos algos yra maždaug dvigubai didesnės negu kitų tos grupės narių, kaip Vyriausioji rinkimų komisija, Viešųjų pirkimų tarnybos atlyginimai“, – pareiškė V. Poderys.  

Anot jo, į naują komisiją bus skiriami žinomi ekspertai: „Šiuo atveju, manau, Seimas turi teisę tikėtis, kad toks ekspertas ir būtų teikiamas, turint galvoje, kad išimtine tvarka buvo gerinamos sąlygos ir keliami reikalavimai kaip ekspertams teikiamiems komisijos nariams.“

V. Sankauskaitę pasibaigus jos kadencijai Seimas atleido atsižvelgdamas į prezidentės Dalios Grybauskaitės teikimą. Vietoje jos prezidentė siūlė M. Augustinavičienę.

V. Sankauskaitės Kainų komisijos narės įgaliojimai nutrūks gegužės 29 dieną.

Įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklausanti „Lietuvos energijos gamyba“ skundė VKEKK sprendimą dėl nustatytos „Lietuvos energijos gamybos“ pagamintos elektros energijos supirkimo kainos 2015 metams, kurios dydis netenkino bendrovės, nes atitinkamai mažėjo 107 382 eurų lėšų išmokėjimas už VIAP teikimą.

VAAT pasisakė, kad nevertins VKEKK sprendimų ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik pasisakys, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Pirmos instancijos teismas atmetė „Lietuvos energijos gamybos“ skundą kaip nepagrįstą. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„Lietuvos energijos gamyba” informavo, kad analizuoja ir vertina sprendime išdėstytus teismo argumentus ir nuspręs dėl galimo minėto teismo sprendimo skundimo apeliacine tvarka.

Kaip skelbia naujienų portalas 15min.lt, kainų komisija, altikusi neplanuotą kolonijos šilumos kainų patikrinimą, nustatė, jog minėta suma nepagrįstai įtraukta įsanaudas už šilumą nuo 2016-ųjų spalio 1 dienos iki 2018-ųjų kovo 31-osios.

Iš viso šilumos įsigyta už 1,13 mln. eurų.

„Praslitos“ vadovas Darius Semėnas sako, kad kainas pagal sutartį nustato patys pataisos namai, o kai kada jas vienašališkai tvirtina pati Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

15min.lt skelbia, kad po Teisingumo ministerijos atlikto audito metų pradžioje paaiškėjo, kad šilumą pradėjus teikti „Praslitai“, išlaidos komunalinio ūkio išlaikymui išaugo per 40 proc., šilumos kaina vartotojui – apie 14 procentų.

Auditoriams nepavyko rasti dokumentų, susijusių su kolonijos patalpų nuomos konkursu, kurį laimėjo „Praslita“ – byla yra dingusi. Auditoriai aptiko, jog pats Kalėjimų departamentas buvo nustatęs, jog nuomos konkursas buvo neteisėtas ir sutartis turėtų būti nutraukta, tačiau to nėra padaryta.

Pasak komisijos atstovės Loretos Kimutytės, ši pareigybė departamente komisijos pirmininkės įsakymu įsteigta liepos 24 dieną. Aplinkos ministeriją D. Krinickas paliko liepos 20-ąją.

„Reikėjo stiprinti patį departamentą, ieškojome žmonių. Kaip matėte, pareigybės aprašyme labai aukšti ir reikalavimai, nes departamentas labai jaunas, darbų daug, šilumos sektoriaus reguliavimo klausimai labai aktualūs. Tuo labiau, mūsų departamento direktorė išėjo į motinystės atostogas“, – komentavo L. Kimutytė.

Jos teigimu, D. Krinickas komisijoje dirba nuo rugpjūčio 22-osios.

„Komisija skelbė konkursą ir Valstybės tarnybos departamentas pasiūlė kandidatą iš rezervo (valstybės tarnautojų – BNS) – kadangi jis atitiko visus kriterijus. Tai čia normali praktika, mes šiemet turėjome jau kelis žmones iš rezervo“, – BNS sakė

Pats D. Krinickas BNS sakė atkūręs savo kaip karjeros valstybės tarnautojo statusą ir atitikęs reikalavimus naujoms pareigoms.

„Procedūra pagal Valstybės tarnybos įstatymą: aš atsistačiau karjeros valstybės tarnautojo statusą, patekau į rezervą ir man esant rezerve, jau tokiu atveju, jei atitinka kvalifikacinius reikalavimus (...) galima pretenduoti į tam tikras pareigybes – taip ir atsitiko“, – BNS teigė buvęs viceministras.

D. Krinickas, be kita ko, komisijoje nagrinės kitų institucijų parengtų teisės aktų projektus, teiks pasiūlymus dėl jų, dalyvaus, Kainų komisijai tikrinant jos reguliuojamas įmones.

„Departamentas kuruoja šilumos ir vandens kainų tiek skaičiavimą, tiek peržiūras, derinimo klausimus, inicijuoja ir dalyvauja audituose, rengia metodikas ir pan. – šias funkcijas man ir reikės kuruoti“, – teigė D. Krinickas.

Iš Aplinkos ministerijos, kurioje dirbo nuo 2004-ųjų metų, D. Krinickas nusprendė trauktis dėl asmeninių priežasčių. Tuomet jis nekomentavo, ar jo pasitraukimas yra susijęs su premjero pozicija dėl kogeneracinių jėgainių.

Pirmadienį jis išsamiau neaiškino pasitraukimo iš Aplinkos ministerijos priežasčių.

„Kažko naujo tikrai nepasakysiu, tiesiog tokios, kokios buvo anksčiau įvardytos, tokios ir lieka“, – BNS sakė D. Krinickas.

Viceministro poste jis buvo atsakingas už atliekų tvarkymą, vandenų ir taršos prevenciją. Anksčiau jis buvo Atliekų departamento direktorius, vadovavo Vandenų departamentui.

Iš pradžių ketinta sprendimą priimti dar praėjusią savaitę, tačiau dėl papildomos medžiagos klausimas buvo atidėtas iki šio ketvirtadienio posėdžio. Jame diskusijoms užsitęsus iki vakaro, posėdis nukeltas į penktadienį.

Komisija atliko 2010-2011 metų ir 2015 metų šilumos kainų perskaičiavimą, po kurio, anot jos, paaiškėjo, kad „Vilniaus energija“ gavo 3 mln. eurų nepagrįstų pajamų.

Kainas komisija perskaičiavo po to, kai tai padaryti ją 2015 metų pabaigoje įpareigojo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Kainų komisija užtrukusį kainų perskaičiavimą grindė tuo, kad „Vilniaus energija“ neteikė visos reikiamos informacijos.

Jau anksčiau komisija buvo nustačiusi, kad už 2012-2014 metus „Vilniaus energija“ turi grąžinti 24,3 mln. eurų, iš kurių per sumažintą kainą vartotojams buvo grąžinta apie 6 mln. eurų.

Lėšas susigrąžinti turėtų dabar šilumos ūkį valdantys Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) ir, jas atgavę iš „Vilniaus energijos“, per sumažintą šilumos kainą grąžinti vartotojams.

Kaip anksčiau Eltai teigė Vilniaus šilumos tinklų atstovė Edita Sirutienė, maždaug 18 mln. eurų bendrovė iš „Vilniaus energijos“ bando išsireikalauti bendrame 350 mln. eurų ieškinyje Stokholmo arbitražui. Ar dėl papildomų 3 mln. eurų ieškinys būtų tikslinamas, ji sakė negalinti atsakyti.

Pernai pavasarį pasibaigus nuomos sutarčiai, „Vilniaus energija“ sostinei grąžino šilumos ūkį. Tačiau 2016 metais įmonė kreipėsi į Stokholmo arbitražą, prašydama paskirti nepriklausomą vertintoją. Vėliau susigrąžinusi ūkį savivaldybė ir VŠT pateikė preliminariai 200 mln. eurų vertės ieškinį dėl padarytos žalos šilumos ūkiui, kurį šiemet patikslino ir reikalavimą padidino iki 350 mln. eurų.

Į tai pernai spalį „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ sureagavo priešieškiniu. Įmonės neatskleidžia jo vertės, bet neoficialiai jis siekia 100 mln. eurų.

„Veolia“ su Lietuva ginčijasi ir Vašingtono arbitraže, kur prašo atlyginti maždaug 120 mln. eurų žalą dėl nesąžiningo Lietuvos elgesio. Energetikos ministerija į tai sureagavo 130 mln. eurų priešieškiniu.

Kartu siūloma iš komisijos atleisti Darių Biekšą, pasibaigus jo kadencijai.

„Prezidentė tikisi, kad R. Pocius prisidės kuriant konkurencingą regioninę elektros ir dujų rinką, ginant vartotojų interesus, diegiant inovacijas energetikos srityje“, – rašoma prezidentūros pranešime.

R. Pocius Kainų komisijoje dirba nuo 2001 metų, šiuo metu jis dirba Dujų ir elektros departamento direktoriumi.

Kainų komisijos pirmininką ir jos narius prezidentės teikimu skiria Seimas. Šios komisijos narių kadencija yra penkeri metai.

Sprendimą dėl perskaičiuotų šilumos kainų komisija turėtų priimti balandžio 19 dieną.

Kainas komisija perskaičiuoja po to, kai tai padaryti ją 2015 metų pabaigoje įpareigojo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Kainų komisija užtrukusį kainų perskaičiavimą grindė tuo, kad „Vilniaus energija“ neteikė visos reikiamos informacijos.

Kainos perskaičiuotos už 2010-2011 bei 2015 metus. Jau anksčiau komisija buvo nustačiusi, kad už 2012-2014 metus „Vilniaus energija“ turi grąžinti 24,3 mln. eurų, iš kurių per sumažintą kainą vartotojams buvo grąžinta apie 6 mln. eurų.

Lėšas susigrąžinti turėtų dabar šilumos ūkį valdantys Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) ir, jas atgavę iš „Vilniaus energijos“, per sumažintą šilumos kainą grąžinti vartotojams.

Kaip Eltai teigė Vilniaus šilumos tinklų atstovė Edita Sirutienė, maždaug 18 mln. eurų bendrovė iš „Vilniaus energijos“ bando išsireikalauti bendrame 350 mln. eurų ieškinyje Stokholmo arbitražui. Ar dėl papildomų 3 mln. eurų ieškinys būtų tikslinamas, ji sakė negalinti atsakyti.

„Dar nežinome, ar tikslinsime ieškinį, dėl to sprendimas nepriimtas“, - Eltai sakė E. Sirutienė.

Pernai pavasarį pasibaigus nuomos sutarčiai „Vilniaus energija“ sostinei grąžino šilumos ūkį. Tačiau 2016 metais įmonė kreipėsi į Stokholmo arbitražą, prašydama paskirti nepriklausomą vertintoją. Vėliau susigrąžinusi ūkį savivaldybė ir VŠT pateikė preliminariai 200 mln. eurų vertės ieškinį dėl padarytos žalos šilumos ūkiui, kurį šiemet patikslino ir reikalavimą padidino iki 350 mln. eurų.

Į tai pernai spalį „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ sureagavo priešieškiniu. Įmonės neatskleidžia jo vertės, bet neoficialiai jis siekia 100 mln. eurų.

„Veolia“ su Lietuva ginčijasi ir Vašingtono arbitraže, kur prašo atlyginti maždaug 120 mln. eurų žalą dėl nesąžiningo Lietuvos elgesio. Energetikos ministerija į tai sureagavo 130 mln. eurų priešieškiniu.

Komisija žada, kad po pertvarkos šilumos kainos gyventojams turėtų sumažėti iš esmės visuose miestuose, kur veikia nepriklausomi gamintojai.

Šilumos tiekėjams pavyko įtikinti komisiją, kad naujoji tvarka įsigaliotų ne nuo liepos, o nuo gruodžio, o šilumos supirkimas pagal naują tvarką vyks nuo kitų metų sausio. Taigi, kaip iš tikro pasikeis kaina vartotojams, paaiškės kitąmet, kai sąskaitos, išrašytos pagal naują tvarką, pasieks gyventojus.

Tvarka keičiasi, nes šilumos tiekėjai, nustatydami viršutinę kainos ribą, turės įvertinti ne tik kuro kainas, bet ir pastoviąsias sąnaudas, pavyzdžiui, darbuotojų užmokestį.

Naujosios tvarkos kritikai prašė atidėti sprendimą ir jo nepriimti, kol Seime nebus priimti nauji šilumos sektorių reguliavimai. Tačiau nepriklausomi šilumos gamintojai, palaikantys naująją tvarką, teigia, kad pakaks vilkinti procesus.

Komisijos pirmininkė Inga Žilienė kritikavo šilumininkų teiginius, kad jiems nebuvo išaiškinta skaičiavimų metodika.

"Prielaidos buvo labai aiškiai išdėstytos", - posėdyje teigė I. Žilienė.

Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos vadovas Vytautas Kisielius posėdyje teigė, kad pritaria naujai tvarkai, ir, pasak jo, šilumos tiekėjai tiesiog baiminasi prarasi pelnus. Anot jo, vartotojai nenukentės dėl naujosios tvarkos.

"Turbūt ne man vienam susidaro įspūdis, kad šilumos tiekėjai stengiasi bet kokia kaina apsaugoti savo privilegijas. (...) Vartotojas ir tik vartotojas yra mūsų veiklos pagrindas, šilumos tiekėjai kalba apie savo pelnus ir baiminasi išeiti į konkurenciją", - posėdyje sakė V. Kisielius.

Anot jo, šilumininkų teiginiai, kad trūksta viešų konsultacijų, yra stebinantys ir taip tiesiog bandoma išsaugoti monopolį šilumos sektoriuje, bandant vilkinti procesus.

"Pirmoji tvarka 2016 metų balandžio mėnesį pateikta. Šilumos tiekėjams ir kitiems palaikantiems monopolinę poziciją, yra patogu traukti kas kartą naują zuikį ir mesti komisijai ant stalo apdirbti jį. Mes nematome jokios prasmės vilkinti šitą procesą", - teigė jis.

Energetikos ministerijos atstovas posėdyje teigė, jog ministerija pasitiki, kad "komisija priims teisingiausią spendimą".

Kainų komisija skaičiuoja, kad dėl pertvarkos kainos gali kiek ūgtelėti nebent Kaune. Jos skaičiavimais, šiame mieste po pertvarkos kaina gali išaugti 1,4 proc. arba sumažėti 6,4 proc. Tuo metu Vilniuje kainos gali kristi nuo 8 proc. iki 16,2 proc., o Klaipėdoje - nuo 1,3 proc. iki 3,4 proc.

Konkurencijos taryba pernai gruodį pranešė tirsianti, ar Kainų komisijos nustatyta tvarka nepažeidžia Konkurencijos įstatymo ir ar šilumos tiekėjai nėra proteguojami. Tačiau šilumos tiekėjai teigia, kad „konkurencija negali būti absoliuti".

Kas pasikeis šilumos rinkoje, jei VKEKK priims naują tvarką?, – pasiteiravome V.Kisieliaus.

– Visų pirma, gyventojai pagaliau turės galimybę šilumą gauti iš tų, kas ją pagamina pigiausiai. Tie gamintojai, kurie pasiūlys mažiausias kainas, parduos daugiausiai šilumos, todėl dėl aktyvios konkurencijos gyventojai tik sutaupys.

Iki šiol situacija buvo priešinga – savivaldybėse šilumą tiekiančios įmonės pirma susipirkdavo savo gaminamą šilumą, nors ją gamindavo brangiau už nepriklausomus gamintojus.

Šią situaciją lengviau įsivaizduoti, jei lygintume, tarkim, su prekyba turguje. Įsivaizduokite, kad norite nusipirkti savo mėgstamiausių obuolių, kainuojančių 20 centų už kilogramą. Tačiau pardavėjas į jūsų krepšį pirmiausia prikrauna savo parinktų obuolių, kurie kainuoja 50 centų už kilogramą, o tik likutį užpildo pigesniais, jūsų mėgstamais obuoliais. Ir, galiausiai, jūs esate priverčiamas už juos sumokėti. Tai ar nesijausite apgauti?

Kitas svarbus pokytis, kurį lems nauja tvarka – didesnis skaidrumas. Todėl gyventojai pagaliau aiškiai matys, kiek iš tikrųjų kainuoja šilumos gamyba.

– Bet ar siūlomi pakeitimai sumažins šildymo kainas?

– Be jokios abejonės. Tai aiškiai rodo tiek VKEKK, tiek mūsų pačių skaičiavimai. Komisija skaičiuoja, kad šiluma didžiuosiuose miestuose gali atpigti net iki 16 proc.

Mūsų skaičiavimai panašūs, manome, kad ilguoju laikotarpiu pokyčių naudą sąskaitose išvys visi vartotojai, prisijungę prie centralizuotų šilumos tinklų.

Akivaizdu viena – dabartinis gyventojų piktinimasis šildymo sąskaitomis yra pagrįstas, todėl rinkai būtini pokyčiai ir sprendimai, leisiantys jas sumažinti.

– Tačiau šilumą tiekiančios įmonės teigia, kad VKEKK siūlomi pokyčiai bus naudingi tik nepriklausomiems gamintojams, o vartotojams šiluma brangs.

– Tiesa yra tokia, kad šilumos tiekėjai bijo lygiavertės konkurencijos su nepriklausomais gamintojais, todėl griebiasi paskutinio šiaudo ir gąsdina gyventojus bei sprendimus priimančias institucijas aukštomis šilumos kainomis. Nieko nuostabaus – artėja laikas, kuomet VKEKK nebegarantuos šilumos tiekėjams gyventojų sąskaita ilgus metus generuotų pelnų.

Tiesa yra tokia, kad šilumos tiekėjai bijo lygiavertės konkurencijos su nepriklausomais gamintojais, todėl griebiasi paskutinio šiaudo ir gąsdina gyventojus bei sprendimus priimančias institucijas aukštomis šilumos kainomis.

Šiandien pelnas šilumos tiekėjams yra garantuojamas automatiškai, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba efektyviai ar ne. Įsivaizduokite panašią situaciją, pavyzdžiui, mokslo srityje – mokinys eina į egzaminą, jau žinodamas, kad jame gaus 10 balų. Kokia tuomet būtų tokio mokinio motyvacija nepriekaištingai pasiruošti egzaminui?

Panaši situacija dabar yra šilumos rinkoje. Dabar galiojanti šilumos supirkimo tvarka yra nenaudinga gyventojams. Naudą jaučia tik šilumą tiekiančios įmonės ir tai labai aiškiai atsispindi jų pelnuose. Yra pavyzdžių, kai tokių įmonių pelningumas vos per penkmetį išaugo net ne procentais, o dešimtimis kartų.

Manome, kad gyventojų bauginimas didėsiančiomis kainomis ne tik neturi pagrindo, ką rodo ir VKEKK skaičiavimai, bet netgi yra neetiškas. Tai reikėtų vertinti kaip spaudimą Komisijai.

Labai svarbu paminėti, kad priėmusi naują supirkimo tvarką VKEKK turės ir svertus, leisiančius reguliuoti kainas, nustatyti ribas, neleisiančias kainoms augti. Taigi šilumos tiekėjų grasinimai dėl augsiančių kainų yra laužti iš piršto.

Kaip jau minėjau, pokyčiai šilumos rinkoje gali atsiliepti tik iki šiol buvusiam šilumos tiekėjų pelningumui. Nauja tvarka iki šiol buvusius aukštus, garantuotus šilumos tiekėjų pelnus sumažins. Būtent todėl šios įmonės stengiasi išsaugoti savo pozicijas prisidengdamos vartotojų interesu.

– Tačiau juk pelno tikisi ir nepriklausomi šilumos gamintojai, tad ar pasikeitus tvarkai jis jiems padidės?

– Pelno siekimas yra normalus ir suprantamas bet kokio verslo tikslas. Tačiau ne vien tai svarbu – į šilumos rinką privatus kapitalas neatėjo tam, kad greitai užsidirbtų ir iš jos pasitrauktų. Investuotojams yra svarbus rinkos skaidrumas, konkurencinės sąlygos bei investicinis stabilumas ilgalaikėje perspektyvoje.

Todėl žemos šildymo kainos yra mūsų prioritetas. Šilumos vartotojai – visa šio ūkio ašis. Jei nepasirūpinsime mažesnėmis vartotojų sąskaitomis dabar, galbūt greitai situacija taps tokia, kad nebebus kuo rūpintis.

Akivaizdu, kad pigesnė šiluma paskatintų prie centralizuoto šildymo jungtis daugiau vartotojų, jie neieškotų alternatyvų. Tai vėlgi skatintų investicijas tiek į naujus, tiek į jau esamus šilumos gamybos įrenginius, jų modernizavimą.

Grįžtant prie pelno klausimo – yra miestų, kuriuose nepriklausomi gamintojai dirba pelningai. Tačiau yra ir tokių, kur nuolat patiria nuostolius. Ir ne todėl, kad yra neefektyvūs ar gamina brangiai, o todėl, kad pagal dabartinę tvarką jiems nėra leidžiama realizuoti pigios šilumos. Tokia situacija yra grėsmė tiek verslui, tiek vartotojui – jeigu leisime nepriklausomiems gamintojams bankrutuoti, šilumos kaina mieste reikšmingai pakils.

Tiesa, oponentai nemeluoja sakydami, kad pirmosios nepriklausomų gamintojų katilinės dirbo itin pelningai ir jiems jau atsipirko. Tačiau šioje vietoje svarbu suprasti, kad dėl nepriklausomų gamintojų atėjimo į rinką nenukentėjo nė vienas vartotojas. Vienintelis, kas dėl to pralošė buvo Rusija ir jos valdoma „Gazprom“, kadangi labai smarkiai sumažėjo gamtinių dujų importas į Lietuvą.

Faktas – nepriklausomi gamintojai uždirbo pinigus, kuriuos anksčiau už šilumą vartotojai sumokėdavo „Gazprom“. Svarbiausia, kad didelė dalis tų pinigų liko Lietuvos ekonomikoje – buvo kuriamos naujos darbo vietos, atsiskaitoma su biokuro tiekėjais, įrangos gamintojais, konsultantais, miškų savininkais ir panašiai.

– Kaip konkurencija šilumos rinkoje veikia kitose valstybėse?

– Vienas iš Europos Sąjungos šildymo ir vėsinimo strategijoje bei žiemos energetikos pakete numatytų ilgalaikių uždavinių – rasti būdų į šildymo sektorių pritraukti privataus kapitalo. Lietuvos nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje taip pat nurodyta, kad investicijos į naujus šilumos gamybos įrenginius turi ateiti tiek iš viešojo sektoriaus, tiek ir iš privataus kapitalo.

Tenka pripažinti, kad privataus kapitalo pritraukimas į egzistuojančią šildymo rinką ir konkurencinių sąlygų gerinimas joje Lietuvai dar yra naujas iššūkis. Mūsų šalis šioje srityje neturėjo galimybių pasisemti patirties iš kitų valstybių, todėl pati ėmėsi kurti savo istoriją. Manau, kad greitai priartėsime prie dienos, kai galėsime pasakyti, ar toks bandymas pavyko. Mes juo tikime ir manome, kad būtent Lietuva ateityje gali tapti sektinu pavyzdžiu kitoms valstybėms.