Nuo tada galios nauji griežti vandens vartojimo ribojimai, kurie paveiks 6 mln. žmonių (iš maždaug 8 mln. Katalonijos gyventojų) Barselonos ir Cheronos provincijose. Trijose dešimtyse Taragonos provincijos savivaldybių ekstremali padėtis galioja jau kelis mėnesius. Kataloniją alina didžiausia sausra nuo stebėjimų pradžios prieš daugiau kaip šimtmetį, sakė regiono vadovas Pere Aragonèsas.

Šiame atostogautojų labai pamėgtame regione vandens suvartojimas dabar bus apribotas iki 200 litrų asmeniui per dieną. Jei padėtis blogės, limitas bus sumažintas iki 180 litrų, o trečiajame etape – iki 160 litrų. Palyginimui: Katalonijos sostinėje Barselonoje vandens suvartojimas dabar siekia vidutiniškai 173 litrus, tačiau kitose didesnėse savivaldybėse kai kur smarkiai viršija 200 litrų. Iki šiol gyventojai galėjo suvartoti 230 litrų vandens asmeniui per dieną.

Iki atskiro sprendimo nebus galima plauti automobilių, taip pat šaligatvių ir gatvių. Taip pat bus draudžiama pildyti vandeniu daugelį baseinų. Viešus ir privačius sodus bei parkus bus galima laistyti tik tam tikromis aplinkybėmis ir tik perdirbtu vandeniu.

Ribojimai smarkiai paveiks ūkininkus, kurie vandens vartojimą turės sumažinti 80 proc. Gyvulininkystės sektoriui vartojimas mažėsi 50, pramonė – 25 proc. Už nusižengimus grės iki 150 tūkst. eurų baudos.

Dėl jau daugiau kaip trejus metus, o tiksliau 40 mėnesių, trunkančio lietaus stygiaus rezervuaruose smarkiai sumažėjo vandens lygis. Vandens saugyklos užpildytos tik vos 16 proc. Kai kurios yra praktiškai tuščios. Maždaug prieš pusantrų metų vandens lygis čia vidutiniškai dar siekė 60 proc.

Be Katalonijos didelis vandens stygius juntamas ir Andalūzijoje.

Kalbėdamas žurnalistams Briuselyje C. Puigdemont'as sakė, jog tik paskelbus tokią amnestiją jo partija „JxCat“ suteiks itin svarbią savo paramą Ispanijos laikinajam premjerui Pedro Sanchezui (Pedrui Sančesui), kad šis būtų prisaikdintas dar vienai kadencijai po aiškaus nugalėtojo neiškėlusių liepos rinkimų.

60-metis C. Puigdemont'as vadovavo Katalonijos regioninei vyriausybei, kai ši 2017-ųjų spalio pradžioje surengė referendumą, kurį draudė Madridas ir teismai, o vėliau trumpam paskelbė apie nepriklausomybę.

Siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo, C. Puigdemont'as pabėgo iš Ispanijos ir šiuo metu gyvena Belgijoje.

C. Puigdemont'as sakė, kad paskelbus amnestiją turėtų prasidėti Katalonijos separatistinės regioninės vyriausybės ir Madrido derybos, kad būtų pasiektas, jo žodžiais, istorinis susitarimas dėl regiono, kuris turi savo atskirą kalbą ir kultūrą.

„Ar yra kitas kelias, išskyrus nepriklausomybę, kuris užtikrintų Katalonijos kaip tautos išlikimą? Visi per dešimtmečius sukaupti įrodymai rodo, kad tokio kelio nėra“, – Briuselyje žurnalistams sakė C. Puigdemont'as, išdėstydamas savo sąlygas dėl paramos R. Sanchezui.

Po liepos mėnesį įvykusių pirmalaikių visuotinių rinkimų jo partija netikėtai atsidūrė reikšmingoje padėtyje.

Nors rinkimus laimėjo Alberto Nunezo Feijoo (Alberto Nunjeso Feicho) pagrindinė opozicinė konservatyvi Liaudies partija (PP), bent 176 vietų valdančiosios daugumos ji negavo ir tai suteikė P. Sanchezo socialistams šansą, nes jie turi daugiau galimybių burti aljansus su mažesnėmis partijomis.

„Bėglys nuo teisingumo“

Karalius Felipe VI (Felipė VI) paragino PP lyderį pabandyti suformuoti naują vyriausybę, tačiau jis neturi pakankamai paramos, kad laimėtų rugsėjo 27 dieną numatytą balsavimą parlamente.

Jei jam nepavyks, šansą gaus P. Sanchezas. Socialistai ir jų sąjungininkai ultrakairieji „Sumar“ gali suburti darbinę daugumą parlamente, jei gaus katalonų ir baskų separatistų partijų, įskaitant C. Puigdemont'o „JxCat“, paramą.

C. Puigdemont'as pirmadienį Briuselyje susitiko su ministro pirmininko pavaduotoja ir radikalių kairiųjų aljanso „Sumar“ lydere Yolanda Diaz (Jolanda Dias).

Tai buvo pirmas viešas Ispanijos aukščiausių pareigūnų ir C. Puigdemont'o susitikimas po nepavykusio nepriklausomybės siekio.

P. Sanchezas pirmadienį sakė, kad atėjo laikas atversti naują puslapį kalbant apie, jo žodžiais, praeityje padarytas klaidas, susijusias su Katalonija, tačiau jo noras bendradarbiauti su Katalonijos separatistais supykdė Ispanijos dešiniuosius.

A. N. Feijoo sakė, kad P. Sanchezas „mieliau valdys su bėgliu nuo teisingumo“ – tai buvo nuoroda į C. Puigdemont'ą, – nei sudarys valdžios pasidalijimo aljansą su jo partija.

„Kas vadovauja ir kas sprendžia, kas bus kitas ministras pirmininkas? Puigdemont'as“, – antradienį pašaipiai kalbėjo A. N. Feijoo.

Praėjusį mėnesį C. Puigdemonto „JxCat“ sudarė sandorį su P. Sanchezu, kai parėmė Socialistų partijos kandidatą į parlamento pirmininko postą mainais į nuolaidas, tarp kurių buvo ir katalonų kalbos vartojimas asamblėjoje.

Jei nė vienas kandidatas neužsitikrins daugumos per du mėnesius nuo rugsėjo 27 dieną įvyksiančio pirmojo balsavimo parlamente, turės būti skelbiami nauji rinkimai. Taip atsitiko po 2015 ir 2019 metų rinkimų.

„ConTempo“ – vienas unikaliausių Lietuvoje vykstančių festivalių, aplinką kviečiantis atverti eksperimentiniams menams ir šiuolaikinėms jų formoms, o miesto ir rajono erdves – pratintis juos priimti. Ne išimtis ir pirmą kartą pristatoma katalonų programa, subursianti žymias Europos teatro asmenybes.

Viena jų – į Lietuvą jau antrą kartą sugrįžtantis vaizduojamojo meno, cirko, šiuolaikinio šokio ir fizinio teatro srityse besispecializuojantis kūrėjas Joanas Català.

Menininkui scena – tai erdvė, kurioje sąveikauja žmogus ir aplinka, susijungia meistriškumas, inovacija ir patirtys. „ConTempo“ festivalio metu jis pristatys du pasirodymus – net dešimt metų rodytą legendinį „Pelat“ ir vieną naujausių savo darbų – gatvės teatro instaliaciją „Idiofona“.

„Pelat“ – įspūdingas vieno žmogaus kūrinys, subtiliai įtraukiantis auditoriją. Čia susipina asmeniniai prisiminimai ir kolektyvinis veiksmas, o spektaklis kinta per sąveiką su žiūrovu. Tai paskutinė galimybė „Pelat“ išvysti Lietuvoje – 2023-iaisiais spektaklis atsisveikina su žiūrovais visam laikui.

Pasyviais stebėtojais tapti neleis ir pasirodymas „Symphonic Flock“. Kiborgizmo menininkė Moon Ribas ir akrobatas Quimas Girónas žiūrovus pakvies į patirtinę garsų pripildytą ekskursiją.

Procesas: J. Català kūrinys „Pelat“ iš monospektaklio virsta interaktyviu, auditoriją įtraukiančiu projektu. Organizatorių nuotr.

Pasirodymo metu pusei iš 100 spektaklio dalyvių po kaklu užkabinamas garsiakalbis, kuriantis aliuziją į avis ir jas ganančius piemenis. Spektaklio garsas nuolat juda su žiūrovais, jiems su atlikėjais kaskart formuojant ir išardant scenos choreografiją. Pritaikytas konkrečioms vietoms, cirką, technologijas ir šokį jungiantis pasirodymas kviečia naujai pažiūrėti į supančią aplinką, patirti bendrumo jausmą ir žmoguje slypintį gyvuliškąjį instinktą.

Viešųjų erdvių, jų laisvių ir apribojimų temas pratęs režisierės Marie Gyselbrecht kurtas pasirodymas „Nest“. Trys žmonės, automobilis ir scena ne teatro ar koncertų salėje, bet nuošaliose miesto erdvėse, – tokia centrinė pasirodymo, balansuojančio tarp humoro ir tragedijos, ašis. Miesto gyvenimo nuošalėje, tarp gamtos ir urbanistinio peizažo vykstantis šokio ir teatro spektaklis kiekvieną sykį prasideda saulei leidžiantis.

Tarp gamtos ir urbanistinio peizažo vykstantis šokio ir teatro spektaklis kiekvieną sykį prasideda saulei leidžiantis.

Automobilis yra vienas iš galingiausių civilizacijos simbolių – laisvės ir turto simbolis, statuso ženklas. Tačiau kartais jis gali tapti namų pakaitalu, laikina vieta nakčiai praleisti. Paskutinis prieglobstis prieš atsiduriant gatvėje. Judantis lizdas. Kas būtų, jeigu mūsų privatumui tektų priverstinai egzistuoti viešojoje erdvėje?

Balansuodami tarp humoro ir tragedijos trys personažai pasakoja dokumentika paremtą istoriją. Benamystę tiriantis pasirodymas, anot jį kuriančių menininkų, kviečia į pasivaikščiojimą ties pražūtinga riba. „Lyg ant žaizdos užpilta druska“, „Istorija, traukianti lyg magnetas“, „Susidūrimas tarp sistemos ir jos atstumtųjų“, – tokiais žodžiais šiuolaikinio šokio spektaklį apibūdina meno kritikai visoje Europoje.

Išsiilgusiems švelnių, jausminių pojūčių, verta apsilankyti dviejų akrobatų ir šokio profesionalų – Anamarijos Klajnšček ir Magí Serra – spektaklyje „Cossoc“. Poetiškas, jautrus, patirtinis pasirodymas kalba apie santykių sudėtingumą ir paprastumą, tyrinėja, ką gali du nuolatinėje pusiausvyroje balansuojantys kūnai. „Cossoc“ žiūrovus kviečia įsiklausyti, įsilieti į pasirodymą, būti kartu ir ieškoti vietos, kurioje lengva sklęsti.

Scenos menų festivalis „ConTempo“ šiais metais vyks liepos 29–rugpjūčio 6 d. Kaune ir Kauno rajone.

JT komitetas išnagrinėjo keturių aukšto rango politikų, kurie 2017 metais buvo nuteisti už maištavimą dėl savo vaidmens prieštaringai vertinamame Katalonijos nepriklausomybės siekyje, skundą.

Komitetas nustatė, kad nušalindama nuo pareigų ir apkaltinusi konkrečiu nusikaltimu Ispanija pažeidė jų teises, nes sprendimas nebuvo paremtas pagrįstais ir objektyviais motyvais.

Ispanijos šiaurės rytuose esanti Katalonija jau keletą metų neišbrenda iš politinės krizės dėl separatistų, kontroliuojančių vykdomąją valdžią ir regioninį parlamentą, ir centrinės vyriausybės Madride santykių.

JT Žmogaus teisių komitetą sudaro 18 nepriklausomų ekspertų, kurie stebi, kaip šalys įgyvendina savo įsipareigojimus, susijusius su pilietinėmis ir politinėmis teisėmis, numatytomis pagal tarptautinius susitarimus.

Komitetas išnagrinėjo buvusio Katalonijos vyriausybės vadovo pavaduotojo Oriolo Junqueraso (Oriolio Žunkeraso) ir trijų buvusių ministrų: Josepo Rullo (Žosepo Rulo), Raulio Romevos ir Jordi Turullo (Žordžio Turulo) skundą.

Jie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisti už dalyvavimą referendume dėl Katalonijos nepriklausomybės ir vėlesnius įvykius, dėl kurių Katalonijos parlamentas 2017 metų spalį paskelbė nepriklausomybę.

O. Junquerasas ir trys ministrai buvo teisiami dėl nusikalstamo sukilimo arba, kitaip tariant, raginimo sukelti ginkluotą sukilimą prieš konstitucinę santvarką, teigė komitetas.

2018 metų liepą jie neteko parlamento narių mandatų pagal įstatymą, kuris leidžia nušalinti pareigūnus nuo pareigų tik tada, kai jie kaltinami sukilimu.

Pareiškėjai komitetui teigė, kad jų nušalinimas nuo valstybinių pareigų prieš priimant apkaltinamąjį nuosprendį pažeidė jų politines teises, kurias užtikrina komiteto prižiūrimas susitarimas.

Galiausiai 2019 metais jie buvo pripažinti kaltais dėl kurstymo maištauti, o šio nusikaltimo apibrėžimas – priešingai nei nusikalstamas sukilimas – nenumato ginkluoto sukilimo prieš konstitucinę santvarką – todėl galiausiai jie atgavo savo mandatus.

2021 metų birželį socialistų premjero Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) vyriausybė suteikė jiems malonę, siekdama nutraukti ankstesnius nesutarimus su Katalonijos separatistų vadovaujama regionine vyriausybe ir atverti kelią deryboms.

C. Puigdemont'as, su savo advokatu išėjęs iš teismo, spaudė rankas susirinkusiems šalininkams, apsikabindavo su jais. Prieš įlipdamas į mikroautobusą ir išvykdamas jis pasakė, kad „labai džiaugiasi“.

Jo advokatas Italijoje Agostinangelo Marrasas (Agostinandželas Marasas) reporteriams sakė, kad sprendimas dėl ekstradicijos į Ispaniją atidėtas iki Europos teismo sprendimo dėl C. Puigdemont'o teisinės neliečiamybės. Advokatas nurodė, kad kol kas jo klientas gali laisvai bet kur keliauti.

Madridas siekia 58 metų C. Puigdemont'o išdavimo dėl kaltinimų raginimu maištauti, susijusių su nesėkmingu bandymu 2017 metų spalį paskelbti Katalonijos nepriklausomybę nuo Ispanijos.

Buvęs Katalonijos prezidentas tais metais pabėgo į Belgiją, kad išvengtų baudžiamojo persekiojimo, o šių metų rugsėjo 23 dieną buvo sulaikytas Sardinijoje. Į šią Italijos salą jis atvyko pakviestas dalyvauti katalonų kultūros renginyje ir Sardinijos nepriklausomybės šalininkų susitikime.

Sardinijoje jis praleido naktį kameroje, o paskui buvo paleistas iki kito teismo posėdžio.

Į teismą pirmadienį atvykusį C. Puigdemont'ą pasitiko dešimtys šalininkų su Katalonijos ir Sardinijos vėliavomis, skandavusių „Laisvė! Laisvė!“.

C. Puigdemont'o vadovaujama Katalonijos separatistų vyriausybė 2017-aisiais nepaisydama Madrido draudimo organizavo referendumą dėl nepriklausomybės, kurį lydėjo policijos smurtas.

Po kelių savaičių separatistai paskelbė neilgai gyvavusią nepriklausomybės deklaraciją, išprovokuodami didžiulę politinę krizę santykiuose su Madridu. Netrukus C. Puigdemont'as ir dar keli lyderiai pabėgo į užsienį.

Regione likę separatistų vadovai buvo suimti ir stojo prieš teismą. Jiems buvo skirtos griežtos bausmės – nuo 9 iki 13 metų nelaisvės.

Nors anksčiau šiais metais jiems buvo suteikta malonė, Madridas tebesiekia patraukti atsakomybėn C. Puigdemont'ą ir kitus jo bendražygius.

Protestas surengtas tą pačią dieną, kai minima Katalonijos nacionalinė diena, dar žinoma kaip „Diada“. Šią dieną kataloniečiai prisimena Barselonos užėmimą per Ispanijos įpėdinystės karą ir regiono institucijų žlugimą.

Kaip ir ankstesniais metais, eitynės prasidėjo 17.14 val. vietos (18.15 val. Lietuvos) laiku. Tai užuomina apie 1714 metus. Šiemet eitynių šūkis buvo: „Kovosime už nepriklausomybę ir laimėsime“.

Didžiausia kasmetinė demonstracija įvyko 2014-aisiais, kuomet į gatves išėjo apie 1,8 mln. žmonių. Pasak organizatorių, šeštadienį į raginimą prisijungti prie mitingo atsiliepė 400 tūkst. žmonių, bet policija nurodė, jog dalyvių buvo 108 tūkstančiai.

Šiemet eitynių šūkis buvo: „Kovosime už nepriklausomybę ir laimėsime“.

Separatistinio judėjimo „Omnium Cultural“ lyderis Jordi Cuixartas (Žordis Kuišartas) pareiškė besitikįs, kad šiemet į gatves „išeis šimtai tūkstančių žmonių“ ir „dar kartą įrodys, kad mūsų judėjimas yra kaip niekada gyvas“.

Tačiau daug kas pasikeitė nuo audringo 2017 metų rudens, kai Katalonijos mėginimas atsiskirti nuo Ispanijos sukėlė didžiausią politinę krizę šalyje nuo pat Francisco Franko (Fransisko Franko) diktatūros pabaigos.

Šio turtingo šiaurės rytų regiono, turinčio 7,8 mln. gyventojų, lyderiai nepaisydami Madrido draudimo surengė referendumą dėl atsiskyrimo, o vėliau paskelbė neilgai gyvavusią nepriklausomybės deklaraciją.

Ispanijos aukščiausios instancijos teismas liepė suimti už tą žingsnį atsakingus asmenis, o paskui juos teisė ir skyrė jiems griežtas įkalinimo bausmes. Dalis separatistų lyderių pabėgo į užsienį, kad išvengtų baudžiamojo persekiojimo, todėl judėjimas smarkiai susiskaldė, nesutardamas dėl tolesnių veiksmų.

Birželį Ispanijos vyriausybei suteikus malonę devyniems Katalonijos separatistų lyderiams, įskaitant J. Cuixartą, nepriklausomybės šalininkų stovykla neteko vieno iš motyvų susitelkti.

2019 metais „Diadoje“ dalyvavo 600 tūkst. žmonių. Pernai dėl koronaviruso pandemijos tebuvo surengti keli atskiri renginiai, pritraukę mažiau nei 60 tūkst. žmonių.

Šių metų protestas rengiamas, prieš ateinančią savaitę atsinaujinsiančias aukščiausio lygio derybas dėl Katalonijos krizės sprendimo. Derybose dalyvaus ministro pirmininko Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) mažumos vyriausybė ir Katalonijos regiono separatistinė valdžia.

P. Sanchezas šeštadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė norįs „judėti to, kas mus vienija, link“, taip pat siekti teigiamos baigties regionui.

Separatistai kelia du pagrindinius reikalavimus – suteikti amnestiją asmenims, prisidėjusiems prie nesėkmingo bandymo paskelbti nepriklausomybę, taip reabilituojant į užsienį pabėgusius lyderius, ir surengti referendumą dėl apsisprendimo – šįkart su Ispanijos pritarimu.

Tačiau Madridas atkakliai priešinasi abiem reikalavimams.

Šią savaitę įtampa smarkiai paaštrėjo, ispanų centrinei vyriausybei įšaldžius Barselonos oro uosto plėtros planus. Sprendimas buvo paaiškintas „nepasitikėjimu“ kataloniečių vadovybe.

Katalonijos regiono lyderis Pere Aragonesas (Perė Aragonesas) šį Madrido žingsnį pavadino šantažu.

Balsavimas įvyko praėjus daugiau nei trejiems metams po regiono nesėkmingo mėginimo atsiskirti nuo Ispanijos.

Šaliai tebesigrumiant su trečiąja koronaviruso banga, rinkimai turtingame šiaurės rytų regione buvo surengti laikantis griežtų apribojimų, siekiant sumažinti užsikrėtimo pavojų.

Suskaičiavus 99 proc. balsų paaiškėjo, kad ispanų ministro pirmininko Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) Socialistų partija surinko daugiausiai balsų, tačiau trys separatistų partijos kartu turės 74 mandatus 135 vietų Katalonijos parlamente.

Šiuo metu nepriklausomybės siekiančios politinės jėgos turi 70 vietų, kurias laimėjo per ankstesnius rinkimus, surengtus 2017 metų gruodį – vos keli mėnesiai po Katalonijos nesėkmingo bandymo atsiskirti, nulėmusio kelių separatistų lyderių įkalinimą.

Siekiant sumažinti viruso plitimo riziką regione, rinkimų apylinkės buvo įrengtos tokiose atvirose erdvėse kaip maisto turgūs, teritorija aplink futbolo klubo „FC Barcelona“ stadioną ir bulių kovos arena Taragonoje.

Rinkėjai turėjo dėvėti apsaugines kaukes, naudoti apylinkių parūpintą rankų dezinfekcinį skystį, taip pat laikytis atstumo laukiant eilės atiduoti balsą lyjant lietui.

Paskutinę balsavimo valandą, skirtą COVID-19 sergantiems piliečiams, apygardų darbuotojai dėvėjo apsauginius rūbus ir pirštines, taip pat naudojo veido skydelius.

Socialistai, per praėjusį balsavimą atsidūrę ketvirtoje vietoje su septyniolika mandatų, šįkart užsitikrino 33 vietas parlamente.

P. Sanchezas tikėjosi, kad šis Katalonijos balsavimas – penktas per dešimtmetį – nutrauks separatistų valdymą penktadalį Ispanijos ekonomikos sudarančiame regione.

Premjeras kandidatu iškėlė savo kabineto sveikatos apsaugos ministrą Salvadorą Illą (Salvadorą Ilją), besitikėdamas, kad jo reputacija kovoje su pandemija padėtų laimėti daugiau balsų.

Nors separatistų partijos po nesėkmingo mėginimo atsiskirti smarkiai susiskaldė dėl tolesnės strategijos, rinkėjai jų nenubaudė. Šios jėgos, prieš ketverius metus kartu sudėjus užsitikrinusios 47,5 proc. elektorato palaikymą, sekmadienį pirmąkart peržengė 50 proc. balsų ribą.

Nuosaikesnė partija ERC gavo 33 vietas, griežtosios linijos JxC – 32, o radikalioji CUP – devynis mandatus.

„Amnezija“

Tokia rinkimų baigtis reiškia, kad pagrindinis ERC kandidatas, 38 metų teisininkas Pere Aragonesas (Perė Aragonesas) turi daugiausiai šansų tapti naujuoju Katalonijos lyderiu.

„Nutraukėme [Ispanijos] valstybės separatistų šalinimo iš institucijų operaciją“, – pareiškė jis paskelbus rezultatus.

S. Illa anksčiau sakė, kad atėjo „laikas atversti naują puslapį“ po ne vieną dešimtmetį Katalonijos nacionalistinių vyriausybių vykdytos separatistinės politikos. Tačiau P. Aragonesas per rinkimų kampaniją tokią poziciją pavadino „amnezija“.

Jis pabrėžė, kad jo partija „neužvers puslapio“, kol dėl nesėkmingo atsiskyrimo mėginimo kalinami nepriklausomybės judėjimo lyderiai.

Kataloniją šiuo metu valdo koalicija, kuriai vadovauja JxC, linkusi į stoti į konfrontacijas su Madridu, taip pat ERC, esanti atvira dialogui ir padėjusi P. Sanchezo mažumos vyriausybei priimti tam tikrus įstatymus nacionaliniu lygiu.

„Bijome“

Panašu, kad koronaviruso prevencijos priemonės atbaidė žmones nuo dalyvavimo rinkimuose.

Nors teisę balsuoti turėjo apie 5,5 mln. piliečių, aktyvumas buvo rekordiškai žemas – 54,4 procento. Palyginimui, per ankstesnius rinkimus balsą atidavė beveik 80 proc. elektorato.

„Iki paskutinės minutės dvejojau, ar eiti balsuoti, ar ne, – rinkimų apylinkėje Barselonoje naujienų agentūrai AFP sakė 34 metų vaikų auklėtoja Cristina Caballero (Kristina Kabaljero) – Manau, kad šiuos rinkimus reikėjo atidėti.“

Regioninė vyriausybė siekė dėl pandemijos iki gegužės pabaigos atidėti rinkimus, tačiau teismai to padaryti neleido.

Pasak Katalonijos vyriausybės, nors daugiau kaip 40 proc. visų 82 tūkst. žmonių, kuriems buvo pavesta sekmadienį padėti dėl balsavimo proceso, prašė atleisti juos nuo tokios pareigos, visos rinkimų apylinkės nuo vidurdienio veikė sklandžiai.

Vis dėlto kai kurie gyventojai, kurių buvo paprašyta budėti balsavimo punktuose, reiškė susirūpinimą.

„Žinoma, mes bijome. Ką tik susirgau vėžiu ir tebeturiu nedarbingumo lapelį, tačiau buvau pašaukta“, – rinkimų apylinkėje Barselonoje AFP sakė 54 metų biuro darbuotoja Eva Vizcaino (Eva Viskaino).

„Ypač baisu paskutinę valandą, kai ateina COVID-19 sergantys žmonės“, – pridūrė ji.

Manoma, kad daug žmonių turtingame šiaurės rytų regione dėl Ispanijoje siaučiančios trečiojo koronaviruso bangos gali neateiti į rinkimus. Regioninė valdžia ėmėsi papildomų apribojimų, kad sumažintų po Kalėdų sparčiai augantį užsikrėtimų skaičių. Nors padėtis šiek tiek pagerėjo, skaičiai vis dar išlieka dideli.

Apklausos rodo, kad rinkėjų aktyvumas gali siekti tik 60 proc., lyginant su maždaug 80 proc. aktyvumu, kuris buvo fiksuotas per paskutinius regioninius rinkimus 2017 metų gruodį. Balso teisę regione turi apie 5,5 mln. žmonių.

Balsavimo apylinkės duris atvėrė 9 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku ir bus uždarytos 20 val. vietos laiku. Pirmųjų rezultatų tikimasi pirmadienį, maždaug apie vidurdienį.

Separatistai siekia daugumos

Prognozuojamas mažesnis rinkėjų aktyvumas įneša dar daugiausia nežinomybės dėl rinkimų rezultatų. Apklausos rodo, kad Ispaniją valdantys socialistai turi apylyges galimybes laimėti prieš dvi už Katalonijos nepriklausomybę pasisakančias partijas, kurios valdė Kataloniją nuo paskutinių rinkimų 2017 metais.

Balsavimą temdo separatistų frakcijų susiskaldymas po 2017 metų nepavykusio mėginimo atsiskirti nuo Ispanijos, kuris šalyje sukėlė rimčiausią per kelis dešimtmečius politinę krizę.

Katalonų vyriausybėje separatistai dominavo nuo 2015 metų, tačiau Ispanijos socialistas ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) tikisi, kad šie rinkimai – penktieji per dešimtmetį – gali nutraukti jų valdymą.

Pats P. Sanchezas Ispanijos vyriausybei 2018 metais ėmė vadovauti iš dalies katalonų separatistų dėka. Net ir šiandien jo mažumos vyriausybė priimant įstatymus yra nuo jų priklausoma. Tačiau P. Sanchezas neslepia noro pašalinti juos iš valdžios.

Apklausos rodo, kad veikiausiai nė vienai partijai Katalonijoje nepavyks užsitikrinti absoliučios daugumos – 68 vietų 135 vietų parlamente. Tai reiškia, kad galiausiai teks derėtis dėl vyriausybės formavimo.

Lluisas Puigas užėmė kultūros ministro postą separatistų judėjimo lyderio Carleso Puigdemont'o Katalonijos regiono vyriausybėje, kuri 2017 metais nepaisydama draudimo organizavo referendumą dėl šios srities nepriklausomybės.

Keli šios vyriausybės nariai Ispanijoje buvo nuteisti kalėti už raginimą maištauti ir kitus nusikaltimus, susijusius su neteisėtu plebiscitu, o kiti pasitraukė iš šalies.

L. Puigas ir C. Puigdemont'as yra Belgijoje, tačiau pastarasis yra Europos Parlamento narys ir turi teisinę neliečiamybę. Jei L. Puigas būtų sugrąžintas į Ispaniją, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė.

Ispanija kaltina L. Puigą pilietiniu nepaklusnumu ir netinkamu valstybės lėšų, išleistų referendumui organizuoti, panaudojimu ir jau trejus metus siekia jo išdavimo.

Žemesnės instancijos teismas nedavė leidimo vykdyti Europos arešto orderį, tačiau pernai rugpjūtį belgų prokurorai apskundė šį sprendimą.

Ketvirtadienį apeliacinis teismas šį skundą atmetė, naujienų agentūrai AFP sakė L. Puigo advokatas Christophe'as Marchand'as.

Prokurorai gali pateikti dar vieną apeliacinį skundą Kasaciniam teismui, tačiau kol kas katalonų stovykla gali švęsti.

„Ekstradicijos nebus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ džiaugsmingai pranešė L. Puigas.

Anot buvusio ministro, jis sulaukė teisėjų, žmogaus teisių gynimo grupių ir 500 įstatymų leidėjų iš trijų dešimčių valstybių palaikymo.

„Ispanija, ko dar reikia? Gana ideologinio persekiojimo, gana represijų. Kova už laisvę tęsiasi“, – rašė jis.

2017-ųjų referendumas dėl Katalonijos nepriklausomybės buvo surengtas tvyrant didžiulei įtampai tarp Ispanijos centrinės vyriausybės ir šio regiono, turinčio 7,5 mln. gyventojų, lyderių.

Pastarąjį dešimtmetį katalonų parama atsiskyrimui nuo Ispanijos smarkiai išaugo, tačiau 2018 metais prie Ispanijos vyriausybės vairo stojus socialistų premjerui Pedro Sanchezui, įtampa atslūgo.

Nuo lapkričio 23-osios, pirmadienio, Katalonijoje vėl atidaromi barai, restoranai ir kino teatrai, neveikę daugiau kaip mėnesį.

Kita vertus, baruose ir restoranuose galima bus užsibūti tik iki 21 val. 30 min., o jų lankytojų skaičius bus ribojamas. Kino teatrai galės užpildyti sales ne daugiau kaip 50 procentų.

Ispanijoje pastaruoju metu įsivyravo COVID-19 sergamumo mažėjimo tendencija, palyginti su spalio pabaiga – lapkričio pradžia. Beveik 47 mln. gyventojų turinčioje valstybėje praėjusią parą nustatyta 16,2 tūkst. naujų COVID-19 atvejų, tuo tarpu prieš tris savaites šis skaičius buvo bemaž dukart didesnis.

Sergamumo COVID-19 per pastarąsias dvi savaites 100 tūkst. gyventojų indeksas Ispanijoje dabar – 513,3 (Lietuvoje – 741,5).