Kaip antradienį pranešė Kauno apylinkės teismas, remiantis Aplinkos apsaugos departamento (AAD) administracinio nusižengimo protokolu, šių metų sausio 31-ąją buvo patikrintas butas Kauno mieste, kuriame rasti penki karališkieji pitonai, dvi papūgos – paprastosios rozelos ir vienas leopardinis gekonas.

Bylos duomenimis, asmuo neturėjo AAD leidimo laikyti nelaisvėje šiuos gyvūnus ir dokumentų, taip pat galimai buvo pažeisti ir Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo reikalavimai. 

Visi rasti gyvūnai buvo perduoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centrui, o gyvūnus laikiusiam asmeniui AAD pareigūnai skyrė subendrintą 60 eurų baudą.

Asmuo su šia bauda nesutiko ir pateikė skundą teismui. Kaunietis skunde teigė, jog bute laikyti gyvūnai yra jo augintiniai, prašė panaikinti jam skirti nuobaudą ir konfiskuotus gyvūnus grąžinti.  

Administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama viešuose teismo posėdžiuose.

Kaip BNS nurodė Kauno apylinkės teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė, taryba patenkino teismo pirmininko Arūno Purvainio kreipimąsi.

„Tai yra sveikintinas sprendimas, kuris yra būtinas norint užtikrinti teisę į teisingą teismą ir pagarbą žmogaus teisėms“, – BNS perduotame komentare sakė A. Purvainis.

V. Jegorovienė prašė Teisėjų tarybos jos įgaliojimų stabdymo klausimą nagrinėti uždarame posėdyje „siekiant užtikrinti ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą, apsaugoti informaciją apie žmogaus privatų gyvenimą bei kitą informaciją, kurios apsaugą reglamentuoja įstatymai“.

Teisėjų taryba pirmininkės Sigitos Rudėnaitės siūlymu tenkino šį prašymą.

Kauno apylinkės teismo pirmininkas A. Purvainis tarybos prašė stabdyti teisėjos įgaliojimus, nes šiai V. Jegorovienei už drausmės pažeidimus skirti du papeikimai, šiuo metu iškelta trečia drausmės byla.

Tai yra sveikintinas sprendimas, kuris yra būtinas norint užtikrinti teisę į teisingą teismą ir pagarbą žmogaus teisėms.

A. Purvainis prašymą Teisėjų tarybai surengti neeilinį posėdį pateikė kovo 7 dieną.

Kaip anksčiau BNS nurodė A. Purvainis, prašymą jis teikė atsižvelgdamas į tai, kad V. Jegorovienės elgesys po lapkričio 10 dieną iškeltos trečios drausmės bylos „ne tik nepasikeitė ir negerėjo, tačiau tik dar blogėjo ir blogėja“.

Teismo vadovo teigimu, dėl V. Jegorovienės veiklos nuolat gaunami procesų šalių, jų gynėjų, posėdžių sekretorių, kitų institucijų, notarų skundai.

Kovo pradžioje Teisėjų tarybos prašymu prezidentas buvo sustabdęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Dainiaus Grizicko įgaliojimus dėl aplaidžiai atliekamo darbo ir kitų darbo trūkumų. Netrukus po to teisėjas pasiprašė savo noru atleidžiamas iš tarnybos.

A. Purvainis prašymą Teisėjų tarybai surengti neeilinį posėdį dėl V. Jegorovienės įgaliojimų stabdymo pateikė kovo 7 dieną, šį klausimą numatyta spręsti ketvirtadienį.

Kaip BNS perduotame komentare nurodė A. Purvainis, prašymą jis pateikė atsižvelgdamas į tai, kad V. Jegorovienės elgesys po lapkričio 10 dieną iškeltos trečios drausmės bylos „ne tik nepasikeitė ir negerėjo, tačiau tik dar blogėjo ir blogėja“ – dėl to, anot pirmininko, egzistuoja pagrindas stabdyti jos įgaliojimus.

„Dar daugiau, manau, kad šis pagrindas objektyviai buvo matomas iš karto po trečios drausmės bylos iškėlimo, nes yra pagrindas manyti, kad trečią kartą Teisėjų garbės teismas gali skirti pačią griežčiausią priemonę – inicijuoti jos atleidimą iš pareigų“, – tvirtino A. Purvainis.

Jis Teisėjų tarybai pasiūlė nedelsiant įvertinti V. Jegorovienės elgesį ir tikisi, kad bus inicijuotas kreipimasis į prezidentą dėl teisėjos įgaliojimų sustabdymo. Tai padaryti prezidentas gali Teisėjų tarybos teikimu.

„Nežinau, kodėl, bet nei teikimo prezidentui, nei klausimo dėl tokio teikimo inicijavimo Teisėjų tarybos darbotvarkėje nuo praėjusių metų lapkričio, kai buvo iškelta trečia byla teisėjai V. Jegorovienei, neatsirado“, – BNS sakė A. Purvainis.

Pagal jo kreipimąsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, teisėjai iki šiol buvo iškeltos trys drausmės bylos, dvi iš jų jau išnagrinėtos Teisėjų garbės teisme.

„Abiem išnagrinėtais atvejais siūliau taikyti griežčiausią nuobaudą – inicijuoti atleidimą už teisėjo vardo pažeminimą, tačiau Teisėjų garbės teismo sprendimais teisėjai buvo skirtos švelnesnės nuobaudos – papeikimas ir griežtas papeikimas, o trečioji byla dar tik bus pradėta nagrinėti“, – teigė teismo pirmininkas.

Anot jo, „pernelyg rizikinga ir neatsakinga (...) leisti jai toliau nagrinėti bylas tuo pat metu, kai V. Jegorovienei akivaizdžiai gresia atleidimas iš teisėjos pareigų už elgesį žeminantį teisėjo vardą“.

A. Purvainio teigimu, dėl V. Jegorovienės veiklos nuolat gaunami procesų šalių, jų gynėjų, posėdžių sekretorių, kitų institucijų, notarųskundai.

„Turime atvejų, kai bylos nėra nagrinėjamos, o vilkinamos, jose aiškinamos nesusijusios aplinkybės, yra ir atvejų, kai teisėja ima naikinti anksčiau priimtus ir jau įsiteisėjusius sprendimus. Pastaruoju metu stebima tendencija, jog skundų daugėja, maža to, į priėmimą ateina vis daugiau pareiškėjų su žodiniais nusiskundimais dėl šios teisėjos elgesio“, – teigė Kauno apylinkės teismo pirmininkas.

Pasak jo, teisėja kvestionuoja šalių sąžiningumą, reiškia įtarimus dėl šalių vykdomos veiklos legalumo, ieško sąsajų su asmeninėmis patirtimis sandoriuose, asmeninėmis gyvenimo detalėmis, moralizuoja ir aiškinasi su bylos esme nesusijusias aplinkybes.

„Didelę dalį skundų sudaro teismo posėdžių sekretorių pranešimai, nes teisėja darbuotojus kaltina dokumentų klastojimu, juos persekioja, reikalauja atlikti neteisėtus veiksmus, nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių, pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitus darbuotojus“, – sakė A. Purvainis.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija dėl pasikartojančio nederamo elgesio pernai lapkritį V. Jegorovienei iškėlė trečią drausmės bylą ir pasiūlė inicijuoti procedūras neatidėliotinam teisėjos sveikatos tikrinimui atlikti.

Kaip tuomet pranešė Nacionalinė teismų administracija, ištyrusi turimą medžiagą, komisija konstatavo, kad yra pakankamai duomenų, jog teisėja, darbinėje aplinkoje bendraudama su personalu, nesilaikė teisėjų etikos reikalavimų: buvo nekorektiška, kaltino teismo darbuotojus ir kitus asmenis nepagrįstais dalykais, toks elgesys nebuvo vienkartinis.

Kovo pradžioje Teisėjų taryba kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą prašydama stabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Dainiaus Grizicko įgaliojimus dėl aplaidžiai atliekamo darbo ir kitų darbo trūkumų. Prezidentui sustabdžius jo įgaliojimus, teisėjas pasiprašė savo noru atleidžiamas iš tarnybos.

Paaiškėjo, kad vyras net nežinojo, jog jam išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.

„Bauda panaikinta teismui nustačius, jog apie jam skirtą smurto orderį ir jam taikomus apribojimus jis net nebuvo informuotas“, – antradienį pranešė teismas.

Bylos duomenimis, pernai rugsėjo 20 dieną asmeniui buvo paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, o kitą dieną policijos pareigūnai, atlikdami patikrinimą, kaip laikomasi nustatytų įpareigojimų, ir radę asmenį namuose, surašė administracinio nusižengimo protokolą.

Vėliau spalio 17 dieną buvo priimtas nutarimas dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimo asmeniui skirti 200 eurų baudą.

Pareiškėjas, kuriam buvo skirta bauda, teismo prašė sumažinti jam paskirtą baudą arba visai ją panaikinti.

Vyras nurodė, jog jam išduotą smurto orderį sužinojo tik tada, kai 2023 metų rugsėjo 21 dieną į jo gyvenamąją vietą atvyko pareigūnai. Jie surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad jis nesilaiko jam smurto orderiu paskirtų įpareigojimų – laikinai išsikelti iš savo gyvenamosios vietos ir nebendrauti su pavojų galinčiais patirti asmenimis.

Teismas sako, kad svarbu pabrėžti ir tai, kad policija į vyro namus tą kartą vyko ne pagal iškvietimą, o vykdydami kontrolę ar vyras laikosi jam skirtų įpareigojimų.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareigūnai nurodė, kad vyras apie smurto orderį buvo informuotas išsiunčiant jam automatizuotą SMS žinutę, todėl prievolė įteikti popierinę formą nekilo. Vis dėl to, jokių įrodymų, kad SMS žinutė buvo siųsta ir jog ji pasiekė gavėją – nebuvo.

„Teismas sprendžia, jog nėra jokių duomenų ir įrodymų, jog asmeniui buvo žinoma apie jam skirtą smurto orderį ir jam taikomus apribojimus. Pačiame pareigūnų išduotame smurto orderyje asmens parašo nėra, asmens telefone SMS žinutė rasta nebuvo, taip pat nėra jokių kitų duomenų apie informacijos įteikimą jokiu kitu būdu. Dėl šių aplinkybių padaryta išvada, jog asmuo nežinojo ir nebuvo tinkamai supažindintas su sprendimu dėl smurto orderio išdavimo, todėl negali kilti pareiga laikytis orderyje įtvirtintų draudimų ir įpareigojimų bei atitinkamai, atsakomybė už tokių suvaržymų nesilaikymą,“ – skelbdamas nutartį teigė teisėjas Arūnas Purvainis.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, jog nėra pagrindo nesutikti su asmens argumentais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad asmuo SMS žinute ar kokiu nors kitu būdu gavo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio nuorašą PDF formatu ir dėl to nėra pagrindo manyti, kad asmuo sąmoningai nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas.

Smurto artimoje aplinkoje orderiai išduodami nuo pernai liepos.

Per antrąjį 2023 metų pusmetį Lietuvos policija gavo 26 tūkst. įvairių pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje ir beveik dėl pusės jų – 10,747 tūkst. – buvo išduoti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai.

Orderis išduodamas, kai nusikaltimo fakto nenustatoma, bet pagal policijos algoritmus tikėtina, kad toje šeimoje gal kilti smurto grėsmė ateityje. Orderis gali būti skundžiamas teismui.

Kaip pranešė Kauno apylinkės teismas, Mantą M. išvežęs draugas atleistas nuo atsakomybės ir perduotas laiduotojui.

Baudžiamojoje byloje Mantas M. buvo kaltinamas neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, vairavimo neblaiviam bei dėl kalinio pabėgimo, o jo pažįstamas M. K. – dėl slėpimo.

Nustatyta, jog Mantas M., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo bute neteisėtai laikė psichotropines medžiagas. Jo bute buvo rasta 20 dviejų rūšių psichotropinių tablečių.

Be to, 2023 metų rugpjūčio 12 dieną Mantas M. vairavo automobilį BMW X5 būdamas neblaivus, jam tuomet buvo nustatytas 1,75 promilių neblaivumas.

Atlikdamas 90 parų arešto bausmę Kauno kalėjime už svetimo turto sugadinimą, Mantas M. pernai rugsėjį buvo etapuotas į Kėdainių rajono policijos komisariato patalpas procesinių veiksmų atlikimui. Vyras iš policijos pabėgo.

Pasak teismo, įrodyta, jog M. K., žinodamas, jog Mantas M. atlieka arešto bausmę ir yra etapuotas į policijos patalpas, kad būtų atlikti tam tikri procesiniai veiksmai, automobiliu „Porsche Cayenne“ atvyko į sutartą vietą, o kai Mantas M. atsisėdo į minėto automobilio galinę sėdynę, jį išvežė, taip padėdamas jam pasislėpti nuo policijos pareigūnų ir tokiais veiksmais tyčia slėpė nusikaltimą padariusį asmenį.

M. K. nurodė, jog su juo susisiekė Manto M. sesuo ir paprašė, jog šis į policijos komisariatą nuvežtų broliui cigarečių. Vyras teismui teigė nežinojęs, kad Mantas M. bėgs nuo policijos.

Vėliau, kai M. K. buvo nurodyta kita susitikimo vieta, netrukus pamatė ateinantį savo draugą, kuris nieko neaiškindamas įsėdo į automobilį ir pasakė važiuoti.

Mantas M. teigė, jog iš policijos komisariato bėgo, nes jam buvo sunku ir buvo pasiilgęs savo vaikų.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į tai, jog abu asmenys prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi.

Byloje buvo tenkintas M. K. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

„Teismas atsižvelgė į tai, kad asmuo neteistas ir visos jį charakterizuojančios aplinkybės bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką leidžia pagrįstai manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ką ir pats teisme pasižadėjo“, – rašoma teismo pranešime.

Skiriant bausmę Mantui M. buvo atsižvelgta į tai, kad jis padarė tris nesunkius nusikaltimus. Nors padarytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau jis yra teisiamas ketvirtą kartą, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro. Dėl tokių faktų teismas padarė išvadą, kad asmens padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o yra tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė.

Nuosprendžiu Mantas M. pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo bei dėl kalinio pabėgimo.

Subendrinus bausmes jam paskirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, išėjęs į laisvę, jis ketverius metus negalės vairuoti, iš jo bus išieškota vairuoto automobilio vertės dalį atitinkanti pinigų suma – 6000 eurų.

M. K. nuspręsta atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant 500 eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas.

„Šiandien Kauno apylinkės teisme vyko pirmas posėdis dėl vasarą Laisvės alėjoje įvykdyto išpuolio“, – Eltai patvirtino teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Tiesa, anot Kauno apylinkės teismo atstovės, atvertus bylą, jos pradėti nagrinėti iš esmės nepavyko, mat į posėdį neatvyko vieno iš kaltinamųjų gynėjas. 

„Neatvykus vieno iš kaltinamųjų gynėjui ir jam pateikus prašymą dėl nagrinėjimo atidėjimo, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas“, – teigė T. Merkevičiūtė.

Anot teismo atstovės, pirmojo posėdžio byloje metu buvo identifikuoti kaltinamieji, išklausytos jų pozicijos dėl kaltinimų.

„Vieni kaltinamieji, paklausti, ar pripažįsta kaltę dėl jiems inkriminuojamo nusikaltimo, teigė, kad kaltės nepripažįsta, kiti – jog savo poziciją pateiks vėliau ir kaltės nekomentavo“, – sakė teismo atstovė.

Teismas trečiadienį taip pat ėmėsi spręsti ir dėl kardomųjų priemonių kaltinamiesiems Tadui Mučinskui, Karoliui Kavaliauskui ir Juozui Minkevičiui. Sprendimą teismas dėl pirmųjų dviejų kaltinamųjų atžvilgiu taikytinų ribojimų skelbs ketvirtadienį, o dėl J. Minkevičiaus – penktadienį. 

Byla dėl išpuolio Kaune, Laisvės alėjoje, teismui perduota 2023 m. gruodžio mėnesį. Kauno apylinkės teismui perduotoje baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo pareikšti šešiems iš devynių muštynėse dalyvavusių vyrų.

Kaltinimai pareikšti J. Minkevičiui, T. Mučinskui, Lukui Ščerbinskui, K. Kavaliauskui, Edgarui Rezajevui, Vitalijui Zakrževskiui.

Bylos duomenimis, praėjusių metų, rugpjūčio mėnesį, dienos metu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai gavo pranešimą, kad Laisvės alėjoje, vienoje restorano lauko erdvių, kaukėtų vyrų grupė užpuolė prie staliuko sėdėjusius keturis vyrus ir moterį. Anot teisėsaugos, kaukėti asmenys kumščiais, metaliniais strypais, kastetais, peiliais ir kitais daiktais panaudojo prieš juos fizinį smurtą  ir sutrikdė viešąją tvarką.

Tyrimo duomenimis, bendrininkų grupėje veikė devyni vyrai, po išpuolio šeši iš jų buvo suimti. Dėl likusių trijų asmenų nusikalstamų veikų ikiteisminiai tyrimai atskirti. Vienas iš suimtas, dar du vyrai ieškomi.

Viešos kibirkštys

Antrame pagal dydį Lietuvoje – Kauno apylinkės – teisme trūksta šešiolikos teisėjų. Vien tik Kauno rūmuose trūksta penkiolikos. Jų darbo krūvis paskirstomas dirbantiems teisėjams. Taip, Kauno rūmai – ne vieninteliai, kuriuose yra laisvų teisėjų etatų, tačiau, panašu, vieninteliai, į kuriuos nesiveržiama dirbti.

Paskutinę 2023 m. darbo dieną vykusiame Teisėjų tarybos posėdyje iš dalies atsiskleidė kritiška padėtis Kauno rūmuose – ne tik dėl teisėjų trūkumo, bet ir dėl vadovo požiūrio į teisėjus.

Posėdyje buvo svarstyti penki klausimai, iš kurių du dėl Kauno apylinkės teismo reikalų. Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl Kauno apylinkės teismo pirmininko Arūno Purvainio jai priskirtos specializacijos nagrinėti nepilnamečių bylas.

Esmė ta, kad ši specializacija teisėjai buvo primesta su ja net nepasitarus. Jos nebuvo posėdyje, kuriame svarstytas specializacijos skyrimo klausimas. Teisėjos prašymą panaikinti jai priskirtą specializaciją pirmininkas ignoravo. Teisėja net neturėjo galimybės laisvai išklausyti susirinkimo garso įrašo, o jos skundą dėl specializacijos skyrimo vertinęs Kauno apygardos teismo pirmininkas Marius Bartninkas paliko galioti A. Purvainio sprendimą.

Žvilgsnis: anot M. Bartninko, tyrimas atskleidė vidinės komunikacijos stoką Kauno rūmuose, tarp darbuotojų ir vadovų tvyrančią įtampą. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

S. Meškauskienės prašymą Teisėjų tarybai pristačiusi teisėja Loreta Braždienė pastebėjo, kad pagal teisinį reglamentavimą taryba negalėtų panaikinti specializacijos skyrimo, tačiau, įvertinusi teisėjos S. Meškauskienės prašymą, atkreipė dėmesį į komunikacijos trūkumą, kad teismo pirmininkas priima įsakymą, neišklausęs teisėjos nuomonės, o tai yra svarbu.

Teisėjų tarybai suteikus žodį, beveik vienuolika metų įvairias bylas nagrinėjanti teisėja S. Meškauskienė papildė, kad jos skundą nagrinėjusiam apygardos teismo pirmininkui M. Bartninkui nebuvo pateikta visa medžiaga, apylinkės teismo pirmininkas A. Purvainis nutylėjo reikšmingas aplinkybes.

Kauno apylinkės teismo pirmininkas A. Purvainis, aiškindamasis Teisėjų tarybai dėl S. Meškauskienei paskirtos specializacijos, argumentavo, kad viską daręs, remdamasis Tarybos rekomendacijomis, reglamentais, metodikomis.

Esą ieškodamas nepilnamečių bylas norinčio nagrinėti teisėjo, leido penkias dienas pagalvoti ir pasisiūlyti, tačiau savanorio neatsirado, tad, pasirėmęs vienu iš Tarybos rekomenduojamų metodų, išskaičiavo ir smaigalyje atsidūrė teisėjos S. Meškauskienės pavardė. Suprask, skiriu ir taškas.

Pirmininkui nusispjaut į jūsų aprašą ir tvarkas.

Formalus bendravimas

Penkiolikai Teisėjų tarybos narių kilo klausimai, kodėl pasirenkamas toks bendravimo būdas, kai specializacija teisėjui paskiriama su juo net nepasikalbėjus, kodėl nebandoma žmogiškai bendrauti, juk dirbama viename pastate, kodėl nepasikvietus pasiaiškinti, kad teisėjui nebūtų siurprizas ir nebūtų tik formalus teismo pirmininko įsakymas.

Bet kokius kylančius klausimus Kauno apylinkės teismo pirmininkas A. Purvainis atrėmė Tarybos patvirtintomis tvarkomis. „Vadovaujuosi aprašu ir pasirinkau vieną iš nurodytų būdų“, – A. Purvainis pakartojo, kad S. Meškauskienę atrinkęs pagal Teisėjų tarybos patvirtintą atrankos metodiką.

Vis dėlto S. Meškauskienė papildė, kad ir Teisėjų tarybai, panašiai kaip ir Kauno apygardos teismo pirmininkui, A. Purvainis nutyli tam tikrus niuansus. Taip, pagal patvirtintas tvarkas, kai neatsiranda norinčio teisėjo specializuotis nagrinėti tam tikras bylas, pirmininkas gali paskirti teisėją.

Tačiau teisėja S. Meškauskienė paviešino situaciją, kad prieš keletą metų ji pasisiūlė prisiimti nepilnamečių bylų nagrinėjimo specializaciją, tačiau teismo pirmininkas A. Purvainis šio pasiūlymo nepriėmė, o paskyrė kitą teisėją.

„Pirmininkas nepaskiria net man sutikus. Pirmininkui nusispjauti į jūsų aprašą ir tvarkas. Pirmininkas paskirs tą žmogų, kurį nori“, – nors už tokį atvirumą teisėja sulaukė pastabos, tačiau ši jos frazė patvirtina „Kauno dienos“ turimą informaciją apie autoritarinį A. Purvainio vadovavimo stilių, nesiskaitymą su teisėjais, jam nepatinkančių teisėjų žlugdymą, galimas mobingo apraiškas.

Beje, „Kauno dienos“ žiniomis, Teisėjų tarybos neviešai nagrinėti klausimai gali būti susiję būtent su šiomis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų problemomis.

Dėl teisėjos S. Meškauskienės prašymo taryba sudarė teisėjų komisiją, kuriai pavesta iki 2024 m. vasario 1 dienos išnagrinėti susidariusią situaciją Kauno rūmuose.

Įsisenėjusi įtampa

Signalai apie įtampas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose „Kauno dieną“ pasiekia jau ne pirmą kartą, tiksliau, nuo 2019 metų, kai teisėjas A. Purvainis tebuvo laikinas teismo vadovas. Susidaro įspūdis, kad situacija Kauno rūmuose per pastaruosius metus ne gerėjo, bet gal net prastėjo.

Dokumentai, su kuriais „Kauno diena“ turėjo galimybę susipažinti, atskleidžia ne tik problemą dėl teisėjų trūkumo ir dėl tos priežasties itin didelius darbo krūvius. Ne ką mažesnė, o gal ir dar didesnė problema – mikroklimatas Kauno rūmuose.

Kauno rūmų baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų bylų teisėjai kreipėsi į Teisėjų tarybą, Prezidento kanceliariją dėl kritiškos situacijos teisme, kuri neabejotinai gerai žinoma Nacionalinei teismų administracijai, kurios glaudus bendradarbiavimas su Prezidento kanceliarija galėtų užtikrinti sklandžias teisėjų atrankas.

„Apie teisėjų trūkumą ir didelį darbo krūvį Kauno apylinkės teisme ir kituose apylinkių teismuose yra žinoma. 2023 m. Respublikos Prezidentas į Kauno apylinkės teismą paskyrė devynis naujus teisėjus. 2023 m. gruodžio 14 d. Prezidento kanceliarija pradėjo atranką į Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo pareigas“, – atsakyme „Kauno dienai“ nurodė Prezidento komunikacijos grupė.

Minėdami Kauno apylinkės teismą turėtume nepamiršti, kad jį sudaro Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių ir Jonavos rūmai. Šiuo atveju kalbame tik apie Kauno rūmus, kurių teisėjai mano, kad Nacionalinės teismų administracijos pastangos pagerinti situaciją Kauno rūmuose yra nepakankamos.

Žino ne viską

Kauno rūmų teisėjai kreipimesi į aukščiausią savo valdžią ir Prezidentą nurodo ir tai, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. teisėjų darbo užmokesčio padidėjimas neturėjo jokios įtakos sprendžiant laisvų etatų užpildymą. Kreipdamiesi į Prezidentą ir Nacionalinę teismų administraciją, Teisėjų tarybą Kauno rūmų teisėjai nurodo, kad ši daugiau nei dvejus metus trunkanti problema yra daugialypė.

Tai ne tik norinčių persikelti į Kauno rūmus teisėjų stygius, bet ir abejotinas teismo vidinis mikroklimatas ir Kauno apylinkės teismo pirmininko, tikėtina, nepakankamai efektyviai atliekamos įstatymų nustatytos administravimo funkcijos, galimos mobingo apraiškos, kerštavimas, žlugdantis elgesys.

„Informacijos apie „prastą mikroklimatą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, galimas mobingo apraiškas, galimą autoritarinį pirmininko A. Purvainio vadovavimo stilių“ Prezidento kanceliarijoje nėra gauta“, – atsakė Prezidento komunikacijos grupė.

Nacionalinės teismų administracijos 2023 m. gruodžio duomenimis, apylinkių teismuose yra 63 laisvi teisėjų etatai. Administracijos atstovai patvirtino, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra ženklesnis teisėjų trūkumas ir yra poreikis šias vietas užpildyti.

„Siekiant efektyvios Kauno apylinkės teismo, kaip ir bet kurio kito teismo, veiklos, siektina, kad visos esančios pozicijos, tarp jų ir vadovaujančios, būtų užpildytos ir jose dirbtų kompetentingi darbuotojai. Atrankas į vadovaujamas pareigas, kaip ir į eilinių teisėjų, skelbia Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Galiojantys įstatymai nesuteikia Teisėjų tarybai teisės inicijuoti atrankos į teisėjų ar teismų vadovų pareigas“, – atsakomybes dėliojo Teisėjų tarybos atstovai.

Šiuo metu yra du pretendentai, pageidaujantys tapti Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoju. Teisėjų taryba patvirtino, kad 2023 m. gruodžio gauti du Kauno apylinkės teismo teisėjų skundai, šiuo metu jie yra nagrinėjami.

Rekomendavo, bet nepadėjo?

Vadovaujantis Teismų įstatymu, teismo vidinį darbą organizuoja pirmininkas. Teismo administracijai vadovauja teismo kancleris. Teismo išorinį administravimą atlieka atitinkamos apygardos teismas. Kauno apylinkės teismo išorinis administratorius yra Kauno apygardos teismas, kurio pirmininkui M. Bartninkui situacija Kauno rūmuose yra žinoma.

„Geras mikroklimatas yra viena iš pagrindinių sėkmingos organizacijos kūrimo recepto sudedamųjų dalių. Net pats kokybiškiausias sprendimas, jeigu nebus tinkamai iškomunikuotas, gali būti priimtas neigiamai ir sulaukti pasipriešinimo. Dirbant komandoje svarbu ne tik užduočių aiškumas ir konkretumas, bet ir komandos narių įsitraukimas į sprendimų priėmimą, jų įgalinimas. Negalima nuvertinti ir bendradarbiavimu grindžiamo bendravimo bei empatijos reikšmės komandos narių savijautai“, – apie tai, kaip turėtų būti, teigė Kauno apygardos teismo pirmininkas M. Bartninkas.

Dėl situacijos Kauno apylinkės teisme vertinimo, anot M. Bartninko, svarbu pabrėžti, kad vykdant išorinio administravimo funkcijas 2022 m. pabaigoje buvo atliktas mikroklimato tyrimas visuose Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiuose apylinkių teismuose, išryškinęs keletą tendencijų, kurios lemia teismų komandų narių savijautą.

„Pagrindiniai iš jų susiję su darbo užmokesčiu ir krūviu. Papildomi nusiskundimai susiję su vidinės komunikacijos stoka, įtampomis komandos narių tarpusavio santykiuose bei santykiuose su vadovais. Tyrimo rezultatai buvo pristatyti Kauno apylinkės teismo komandai, o rekomenduojamos priemonės aptartos su teismo vadovais“, – sakė M. Bartninkas.

Kauno apygardos teismo pirmininkas atkreipė dėmesį, kad ribotas finansavimas siaurina priemonių vidinėms teismo problemoms spręsti ratą, todėl priekaištai teismo vadovui esą ne visada yra teisingi.

Suteikti įrankiai

Atliktu tyrimu Kauno apylinkės teisme nebuvo apsiribota. Išorinio administravimo tikslais Kauno apygardos teismas yra atlikęs pavadavimų tvarkos ir taikomos praktikos Kauno apylinkės teisme vertinimą bei teikęs rekomendacijas jų tobulinimo klausimais.

Pasak M. Bartninko, svarbu aktyvios sisteminių sprendimų paieškos – teismams nebūdingų funkcijų atsisakymas, bylų procesą reglamentuojančių normų paprastinimas, apylinkių teismų tinklo pokyčiai. Jų tikslas – sumažinti bendrą bylų kiekį, optimizuoti jų nagrinėjimą, taip pat užtikrinti didesnį teisėjų krūvių tolygumą.

„Be to, iki 2023 m., be pačiam apylinkės teismo pirmininkui suteiktų įrankių vienodinti skirtinguose teismo rūmuose dirbančių teisėjų darbo krūvį, apygardos teismo pirmininkui buvo suteikta teisė spręsti klausimą dėl skirtinguose tos pačios apygardos teritorijoje veikiančiuose apylinkių teismuose civilines bylas nagrinėjančių teisėjų darbo krūvių lyginimo“, – aiškino M. Bartninkas.

Kauno apygardos teismo pirmininkas priminė, kad, konstatavus didesnį darbo krūvį Kauno apylinkės teisme, 2022 m. pabaigoje 1,2 tūkst. civilinių bylų iš šio teismo buvo perduota nagrinėti Alytaus ir Marijampolės apylinkių teismams. Po teisinio reglamentavimo pokyčių nuo 2023 m. sukurta galimybė priimti sprendimus ir dėl baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teisėjų krūvio vienodinimo, be to, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui suteikta teisė perskirstyti bylas tarp skirtingų apygardų teritorijose esančių apylinkių teismų.

„Kaip tik šiuo metu Kauno apygardos teisme yra atliktas darbo krūvių apylinkių teismuose patikrinimas ir artimiausiu metu bus priimti su tuo susiję sprendimai“, – teigė M. Bartninkas.

Problemų nemato

„Kauno diena“ kreipėsi ir į Kauno apylinkės teismo, kurio viduje kunkuliuoja aistros, vadovą A. Purvainį. Panašu, išorinio administratoriaus minimų trūkumų ar teisėjų priekaištų dėl nepakankamai efektyvaus administravimo, ar ankstesniais metais atlikto tyrimo metu nustatytų niuansų pats vadovas nemato.

„Ankstesniais metais buvo atliktas tyrimas, tačiau jo išvadose nebuvo konstatuota, jog mikroklimatas Kauno apylinkės teisme yra prastas. Priešingai – buvo nustatyta, jog 78 proc. darbuotojų jaučiasi gerai atlikdami savo darbus, o daugiau kaip 85 proc. darbuotojų visuomet gali pabendrauti su kolegomis ir sulaukti jų pagalbos. Tokie rezultatai patvirtino, kad teismo darbuotojai visose be išimties darbuotojų grandyse, net ir esant dideliems darbo krūviams ir nepakankamam teismo finansavimui, yra nusiteikę optimistiškai, o mikroklimatas Kauno apylinkės teisme yra geras“, – atsakyme „Kauno dienai“ nurodė A. Purvainis.

Kauno apylinkės teismo vadovas taip pat tvirtino, kad skiria dėmesio darbuotojų skatinimui, net ir esant sudėtingai finansinei situacijai teismų sistemoje, o taip pat ir jo vadovaujamame teisme.

„Praėjusiais metais, neskaitant piniginių premijų, vienkartinių piniginių išmokų, kuriomis buvo paskatinti beveik 94 proc. darbuotojų, teismo bendruomenės nariai taip pat buvo skatinami vardinėmis dovanomis, papildomomis poilsio dienomis, taip pat organizuoti įvairūs renginiai, skirti visai Kauno apylinkės teismo bendruomenei, kurie taip pat reikšmingai prisideda prie gero mikroklimato palaikymo ir jo puoselėjimo“, – pareiškė A. Purvainis.

Pozicija: A. Purvainis teigia, kad mikroklimatas Kauno rūmuose esą yra geras. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Panašu, teismo pirmininkas itin didelio teisėjų skaičiaus trūkumo nelaiko išskirtiniu ir primena, kad tai visos teismų sistemos bėda. Teisėjų trūkumą labiau linkęs sieti su kompetencijos stoka, mažu galinčių pretenduoti tapti teisėjais asmenų skaičiumi.

Iškalbingos užuominos

Prieš keletą metų viešai apie teismų problemas ir teisėjus prabilusi Vilniaus apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė užsidirbo drausmės bylą. Skelbta esą teisėja pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus padorumo, pavyzdingumo, solidarumo, pagarbos žmogui ir pareigingumo principus. Viešus teisėjos pasisakymus nagrinėjusi Teisėjų garbės teismo komisija padarė išvadą, kad ji savo elgesiu pažemino teisėjo vardą ir pakenkė teismo autoritetui.

Tačiau buvo ir liko kitaip manančių. Ir šiandien kai kurie teisėjai I. Štuopienę vadina teisingumo saugikliu. Po teisėjos situacijos nagrinėjimo Teisėjų garbės teismas pasisakė, kad vieša diskusija apie teismų problemas yra galima ir neturi būti ribojama. „Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ne vienoje byloje yra pabrėžęs, kad teismai neveikia vakuume, todėl visuomenė turi teisę žinoti, kokių problemų kyla teismų sistemos viduje“, – Nacionalinės teismų administracijos (NTA) pranešime anuomet buvo cituojama teisėja Diana Labokaitė.

Tačiau, kad ir kas viešai deklaruojama, nekaltai primintos taisyklės teisėjus grąžina į vakuumą. „Kauno dienos“ žiniomis, jau minėtą Kauno rūmų teisėjų krepimąsį į Prezidentą, Teisėjų tarybą ir kt. instancijas atsisakyta siųsti teismo bendruoju elektroniniu paštu, o teismo pirmininkas netrukus po to, kai dokumentas vis dėlto buvo išsiųstas, priminė informacijos teikimo tvarką.

Teisėjus į vakuumą sugrąžinęs priminimas buvo apie tai, kad teisėjų noras viešai kalbėti turi būti suderintas su Kauno apylinkės teismo pirmininku A. Purvainiu, nes tik jis arba atstovas ryšiams su visuomene gali kalbėti, panašu, leido suprasti, kad Don Kichotai teisme nepageidaujami.

Kauno apylinkės teismą varginantis nepakankamas finansavimas  neišvengiamai turi įtakos sistemoje dirbantiems žmonėms. Didelis teisėjų Kauno rūmuose trūkumas, dėl to didelis darbo krūvis dirbantiems teisėjams – ne jokia paslaptis. Tad ko taip išsigando teismo pirmininkas, suskubęs priminti apie tai, kad teisėjams nevalia viešai kalbėti?

Jei pradedant 2023-iuosius, viešai prieinamais duomenimis, Kauno apylinkės teisme trūko septyniolikos teisėjų, o metų pabaigoje tebetrūko penkiolikos. Gal neoficialiai išsakyta žinia, kad „visi nori visur, bet tik ne į Kauno rūmus“, yra tiesa?

Nakties drama

Kaip jau rašyta, ši tragedija įvyko 2022-ųjų liepos 21-ąją – 23.15 val. A. Juozapavičiaus prospekte. Žuvusiajam – Arkadijui B. vos prieš kelis mėnesius buvo sukakę devyniolika.

Remiantis policijos suvestinėmis, motociklo „Suzuki VL 800“, kuriuo tą vakarą važiavo Arkadijus B., nepraleido ir juo susidūrė minėtoje vietoje į kairę – link restorano „O kodėl ne?“ sukęs priešinga kryptimi važiavusio automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas Lukas Mackevičius.

Ši tragiška kaktomuša įvyko ne per toliausiai geležinkelio tilto, kai nuo miesto centro atskubėjęs „Toyota“ vairuotojas, tuo metu dirbęs „Bolt“ pavežėju, jau suko užsakovų nurodytu adresu link restorano „O kodėl ne?“, įsikūrusio geležinkelio stoties prieigose iš Žemųjų Šančių pusės. Į jo automobilį atsitrenkęs motociklininkas važiavo nuo Panemunės pusės. Po susidūrimo, anot liudytojų, jis skrido mažiausiai apie dešimt metrų.

Skaitytojos nuotr.

Iškalbingas šleifas

Ikiteisminio tyrimo, pradėto po šios tragedijos, baigtį lėmė Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvada.

Iki jos jau buvo spėta išsiaiškinti, kad devyniolikmetis važiavo ne savo motociklu, kurį dėl jo galingumo buvo per jaunas vairuoti.

Jau buvo pasibaigusi ir šio motociklo techninė apžiūra bei draudimas. O jį vairavęs Arkadijus B. neturėjo vairuotojo teisių, kurias prarado dėl ankstesnio eismo įvykio. 2020-ųjų rugsėjį, t. y. dar būdamas septyniolikmečiu, jis neblaivus (1,27 prom.) vairuodamas automobilį BMW užsienietiškais valstybiniais numeriais, tame pačiame A. Juozapavičiaus pr. atsitrenkė į Panemunės tilto atitvarus. Ir šiuos apgadino.

Automobilio „Toyota“, į kurį Arkadijus B. atsitrenkė su motociklu, vairuotojo dosje tokių įrašų nebuvo. Tragiškos kaktomušos metu jis, kaip ir žuvusysis, buvo blaivus.

Lemtingas ekspertų verdiktas

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai, kurių klausta, kokie buvo susidūrusiųjų greičiai, ir, kas dėl to kaltas, konstatavo, kad, sukdamas į kairę, „Toyota“ vairuotojas privalėjo praleisti iš dešinės pagrindiniu keliu važiavusį motociklininką.

Be to, minėtoje ekspertų išvadoje teigiama, kad motociklo greitis susidūrimo metu buvo nedidelis ir beveik leistinas mieste – 54 km/val. O pačios „Toyota“ greitis nesiekė 20 km/val. Tačiau, remiantis vaizdo kamerų, esančių kitose šio prospekto atkarpose, įrašais, motociklo greitis ten užfiksuotas didesnis.

Po šios ekspertų išvados L. Mackevičiui pareikštas kaltinamas nesilaikius visų būtinų atsargumo priemonių ir kėlus grėsmę kitų saugumui, nedavus, sukant į kairę, artėjančiam motociklui kelio ir sudarius šiam neišvengiamą kliūtį, dėl ko viskas baigėsi motociklininko žūtimi.

Pagal pareikštą kaltinimą 32-ejų metų L. Mackevičiui gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tai – pirmoji jo akistata su Temide.

Ieškinys – šešiaženklis

Perduodant L. Mackevičiaus bylą teismui, nukentėjusiaisiais joje pripažinti penki asmenys – Arkadijaus B. tėvai, senelis su močiute ir mažametis brolis. Bendra jų pareikštų ieškinių suma siekia beveik 300 tūkst. eurų. Tačiau šie ieškiniai, jeigu jie bus priteisti, gresia ne L. Mackevičiui, o „Lietuvos draudimui“, kuriame jis buvo apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu. Minėta draudimo bendrovė pripažinta šioje byloje civiliniu atsakovu.

Arkadijaus B. artimieji tikino teismą, kad jis motociklu nevažinėjo. Turėjo tik elektrinį dviratį.

Tiesa, jo mama, kaip ir močiutė, dalyvavusi teismo posėdyje nuotoliniu būdu iš Vokietijos, kurioje gyvena, prasitarė, kad kalbos apie Arkadijaus pasivažinėjimus motociklu buvo ją pasiekusios. Tačiau pasiteiravus to jo paties, sūnus tikino tik pabandęs ir užtikrino: „Mama, aš – ne durnas!“.

Lietuvoje atsigavo

Jokie pinigai man vaiko negrąžins! Jis – neįkainojamas!

Arkadijaus B. mama, pareiškusi 70 tūkst. eurų ieškinį, kaip ir žuvusiojo tėvas, teigė, kad vos kelio dienos iki tragedijos išvyko su jaunesniuoju – trylikamečiu sūnumi iš Lietuvos, kurioje, kaip ir kasmet, atostogavo. Gyveno anksčiau su jais Vokietijoje ir Arkadijus. Tačiau, būdamas septyniolikos, jis panoro grįžti į Lietuvą – pas tėvą, kuris taip pat buvo ne per seniausiai ten grįžęs. Mamos teigimu, Arkadijus tiesiog nepritapo Vokietijoje – jam prastai čia sekėsi mokslai. O Lietuvoje jis vėl atsigavo – mokėsi vakarinėje mokykloje ir pradėjo savo verslą – statė medinius namelius. Be to, taisydavo motociklus ir katerius.

„Jokie pinigai man vaiko negrąžins! Jis – neįkainojamas!“ – sunkiai tramdė ašaras Arkadijaus B. mama, teigdama, kad pareiškė tokį ieškinį, tik vildamasi, kad šie pinigai padės įgyvendinti tai, ko norėjo žuvusysis, bei padės jo broliui siekti mokslų. Prašo ji priteisti 50 tūkst. eurų moralinį atlygį ir jaunėliui.

Senelių motyvai – skirtingi

50 tūkst. eurų ieškinį teismui pateikė ir Kaune gyvenantis Arkadijaus B. senelis.

Savo ieškinį jis grindė tuo, kad, vyresniajam anūkui tapus pilnamečiu, investavo į šio pradėtą verslą daugiau kaip 35 tūkst. eurų ir tikėjosi iš jo pagalbos senatvėje.

Tokio paties moralinio atlygio prašo ir Arkadijaus B. močiutė, kad nori padėti jaunesniajam anūkui.

Anot jos, vyresnėlis Arkadijus, baigęs dvyliktą klasę vakarinėje, į kurią turėjo eiti rudenį, planavo mokytis virėjo specialybės. Močiutė pasakojo bendravusi su žuvusiuoju ir tragedijos dieną. Šis sakė buvęs tądien prie Kauno marių bei važinėjęs vandens motociklu, bet apie jokius ketinimus pralėkti vakare ir tikru motociklu Kauno gatvėmis neužsiminė.

Pažinojo nuo mažumės

Nukentėjusiuoju šioje byloje yra pripažintas ir motociklo, važiuodamas kuriuo užsimušė Arkadijus B., savininkas Ignotas D. Jis teisme teigė, kad šis „Suzuki“, kurį jis prieš porą metų įsigijo už 3 tūkst. eurų, nors tikroji jo vertė – mažiausiai perpus didesnė, grąžintas jam jau neremontuotinas. Nors buvo davęs jį birželio pradžioje Arkadijui B. tik padailinti, nes ketino po artėjančios tradicinės motociklininkų šventės „Bike Show“, turėjusios įvykti už savaitės ar dviejų po tragedijos, parduoti.

Šią savo paslaugą Arkadijus B., su kuriuo jis buvo pažįstamas nuo mažumės, šiam nuolat sukiojantis jachtklube prie Kauno marių, pasiūlė pats. Prieš tai jis buvo poliravęs detales kitam Ignoto D. motociklui. Ir jie buvo sutarę, kad už tokį patį „Suzuki“ padailinimą jis sumokės Arkadijui B. 50 eurų, t. y. tik už išlaidas, nes tai buvo praktiškai jo hobis.

Per daug pasitikėjo?

Anot Ignoto D., atvaręs tada savo „Suzuki“ Arkadijui B. į garažą prie Panemunės „Šnekučio“, jis ten matęs dar kelis motociklus. Ir jokios šnekos apie tai, kad Arkadijus B. galės kartais pasinaudoti jo motociklu nebuvo. Tačiau Ignotas D. prisipažino palikęs po motociklo sėdyne vieną iš jo raktelių vairui atrakinti. „Jeigu reikėtų išvaryti iš garažo, nuplauti ir nusausinti, nes be vairo atrakinimo tai neįmanoma – nei dviese, nei trise šio sunkaus motociklo neišstumsi“, – toks buvo „Suzuki“ savininko pasiteisinimas dėl palikto raktelio.

Jis teigė, kad paliko motociklą Arkadijui B. dar su galiojančia technine apžiūra, kuri baigėsi kelios dienos iki tragedijos, bei apdraustą. Ir jie buvo sutarę, kad Arkadijus B. kosmetiškai jį padailins iki minėtos motociklininkų šventės. Tačiau, grįžęs po išvykos į Kauną, pamatęs internete savo „Suzuki“, gulinčio sudaužyto A. Juozapavičiaus prospekte, nuotraukas. Atpažino jį iš modelio, sėdynės ir išdidinto valstybinio numerio. O paskambinus Arkadijaus B. tėvui, šis teigė, kad važiuoja į morgą. Ir viskas tapo aišku.

„Jeigu būčiau pamatęs, kad Arkadijus važinėja mano motociklu, būčiau tą pačią minutę šį iš jo atėmęs!“ – tikino teisme Ignotas D.

Tėvui – viskas aišku

Emocingiausi buvo Arkadijaus B. tėvo parodymai. Jis apklaustas jau po to, kai teisiamojo advokatas Gintas Gustaitis, kurį vėliau pakeitė Artūras Andriukaitis, pateikė teismui pačių užsakytą nepriklausomo eksperto išvadą, kad prieš susidūrimą motociklininkas viršijo leistiną greitį, t. y. važiavo daugiau kaip 80 km/val. greičiu, dėl ko jie prašo skirti dar vieną ekspertizę, jog būtų panaikintos atsiradusios abejonės, kad pirmoji ekspertų išvada neatitinka tikrovės.

Tačiau Arkadijaus B. tėvas teismui teigė, kad tai, ką kaltinamasis pasakojo žuvusiojo mamai per judviejų susitikimą netrukus po tragedijos, turėtų papasakoti ir teisme. „Man keista jo pozicija: specialiai tai padarė ar ne?“ – kalbėjo mįslėmis Arkadijaus B. tėvas. Ir šias savo abejones grindė prisiminimais, ką išvydo, atvykęs į sūnaus žūties vietą: „Iš karto supratau, kas įvyko, nes pats užaugau su motociklu. Supratu, kad sūnus neturėjo galimybės nei pamatyti to automobilio, nei sustoti. Tas automobilis stovėjo vidury gatvės, užtvėręs kelią motociklui, kurio jokių stabdymo žymių nebuvo. Šaukiau tada to automobilio vairuotojui, kaip galima nepamatyti apšviestoje vietoje motociklo?! Juk viskas įvyko ties perėja! Nebent esi apsvaigęs arba žiūri į planšetę – pats turi pasakyti!“

Buvo prisipažinęs?

Galiausiai žuvusiojo tėvas pripažino, kad sūnus neturėjo vairuoti to motociklo. Tačiau čia pat pridūrė, kad Arkadijus padarė tik administracinį nusižengimą, o dabar nagrinėjama jo nužudymo byla.

Kaip pasakojo teismui Arkadijaus B. mama minėtas judviejų susitikimas su teisiamuoju įvyko jos iniciatyva.

„Norėjau, kad kaltininkas papasakotų, kaip viskas atsitiko“, – teigė ji, pasakodama teismui, kad per judviejų susitikimą restorane L. Mackevičius sėdėjo nuleidęs galvą ir savo kaltės neneigė.

Anot žuvusiojo mamos, teisiamasis tada prisipažino, kad nematė atvažiuojančio jos sūnaus vairuojamo motociklo, dėl ko jam dabar reikės gyventi už du.

Privertė laukti pusę metų

Teisme apklausus minėtą nepriklausomą ekspertą, nesutikusį su kolegų iš Lietuvos teismo ekspertizės centro nustatytu motociklo greičiu, šis technikos mokslų daktaras teigė, kad pagal įvykio vietos išmatavimus šis greitis buvo apie 86 km/val.

Buvo teisme apklaustas ir teismo medicinos ekspertas. Šis, remdamasis velionio patirtais mirtinais sužalojimais, teigė, kad jis važiavo užmiesčio greičiu.

Sulaukus skirtingų ekspertų išvadų dėl motociklo greičio prieš susidūrimą, ketvirtadienį parodymus pagaliau davė ir teisiamasis, tik dabar atsakydamas į bylą nagrinėjančios teisėjos Vitos Padriezaitės dar prieš pusę metų – po kaltinamojo akto pagarsinimo jam užduotą klausimą. Tada jis į teisėjos klausimą, ar pripažįsta savo kaltę, neatsakė, teikdamas, kad tai pasakys, duodamas parodymus. Tačiau tai padarys tik po visų šio teismo proceso dalyvių apklausų.

Vertė kaltę žuvusiajam

Pagaliau davęs teisme parodymus, L. Mackevičius teigė, kad savo kaltės nepripažįsta. Jo nuomone, dėl susidūrimo kaltas motociklininkas, viršijęs leistiną greitį, nes, prieš sukdamas į kairę, jis matė tik automobilių šviesas ir pakankamai toli – maždaug už 70-100 metrų ir tik jau sukdamas išgirdo garsą, kurį apibūdino kaip panašų į pypinimą ar „padangų stabdymą“. Atsigręžęs į jį, per dešinį priekinį keleivio pusės langą pamatė atvažiuojantį motociklą. Tačiau tik po kelių sekundžių, kai jis įvažiavo į apšviestą pėsčiųjų perėją, iki kurios buvo apie septynių-dešimties metrų atstumas. Be to, ant šaligatvio buvo daug pėsčiųjų, dėl ko teko stabdyti, kad neužblokuoti jiems kelio.

Anot teisiamojo, po motociklo smūgio į „Toyotos“ atatramstį tarp priekinio rato ir durų pažiro jo automobilio stiklai. Išlipus laukan, ant gatvės gulėjo žmogaus, kuris dar sunkiai kvėpavo, kūnas ir motociklo dalys. Teisiamasis buvo linkęs akcentuoti, kad greitosios medikai atvyko tik po 20-25 minučių, bei pasakojo, kad, pradėjus buriuotis žmonėms, prie jo buvo priėję kiti motociklininkai, kurie esą teigė matę, kaip nelaimėlis viršijo leistiną greitį. Tačiau pasiteiravus, ar galėtų nurodyti šių asmenų kontaktus, teisiamasis teigė, kad jų neturi.

Provokacijoms nepasidavė

Nukentėjusiųjų advokatui Aivarui Alimui pasiteiravus, kokiu būdu teisiamasis sekė maršrutą, šis atsakė, kad per „Bolt“ programėlę – jo mobilusis telefonas buvo magnetiniu būdu prilipdytas prie pavarų svirties – juosmens aukštyje. Tačiau teisiamasis tikino, kad išsiaiškinęs šioje programėlėje, kurioje vietoje yra pravažiavimas iki restorano, dar prie geležinkelio tilto. O po to jau ieškojęs akimis, kur turi sukti.

Į kitą nukentėjusiųjų advokato klausimą, kodėl prieš sukdamas nebuvo sustojęs, teisiamasis atsakė, kad, jeigu yra geras matomumas, tai nėra būtina. Ir teigė, kad prieš posūkį važiavo 36 km/val. greičiu, o posūkio metu -16 km/val.

„Tai jūs nepastebėjote tarp atvažiuojančių automobilių motociklo ar jo ten nebuvo?“ – neatlyžo nukentėjusiųjų advokatas. „Nepastebėjau“, – atsakė teisiamasis.

Neigė pervargimą

Motociklo savininkas Ignotas D. teisiamojo klausė, ar jis nebuvo tada pervargęs, kas galėjo įtakoti galimą jo išsiblaškymą. Teisiamasis atsakė, kad dirbo tądien nuo pietų, t. y. apie septynias-aštuonias valandas su pertraukomis bei pavalgymais. Ir nebuvo pavargęs, nes tenka dirbti ir po dešimt valandų, po ko teisėjai išsprūdo: „Ar tai normalu?“.

Pati teisėja buvo linkusi pasitikslinti, koks teisiamojo vairuotojo stažas ir, kiek kartų jis yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus? L. Mackevičius teigė, kad vairuoja automobilį apie dvylika metų ir yra tik keletą kartų baustas. Tačiau – už greičio viršijimą. Tiesa, – iki 10 km/val.

Naujas advokatas kritikavo senąjį

Pasibaigus apie 40 minučių trukusiai L. Mackevičiaus apklausai, spręsta, ar skirti šioje byloje dar vieną ekspertizę, kaip prašė buvęs teisiamojo advokatas.

Prokuroro Mindaugo Šukio nuomone, jau viskas yra ištirta. Jam antrino ir nukentėjusiųjų advokatas, teigdamas, kad, darydamas manevrą, teisiamasis turėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu.

Paties teisiamojo naujasis advokatas A. Andriukaitis netikėtai pareiškė, kad taip pat nesutinka su kolegos G. Gustaičio, anksčiau ginusio L. Mackevičių, prašymu dėl naujos ekspertizės ir prašo šį atmesti. Jo nuomone, teismas turi spręsti, ar padarė jo ginamasis nusikaltimą pagal byloje jau esančias viena kitai prieštaraujančias ekspertų išvadas, nes nežinant nei kokioje tiksliai vietoje, nei kokiu kampu įvyko motociklo ir „Toyotos“ susidūrimas, paskyrus kompleksinę ekspertizę, teismas net gali būti suklaidintas.

Buvo galima prasilenkti?

Tuo tarpu „Lietuvos draudimo“ atstovas Giedrius Sinkevičius teigė, kad teismas turi stengtis pašalinti po skirtingų ekspertų išvadų byloje atsiradusius prieštaravimus, nes jo pareiga nustatyti tiesą. O esant dabartinei situacijai ir L. Mackevičiui nepripažįstant savo kaltės, teismo sprendimas būtų jam palankus.

Be to, G. Sinkevičius priminė ir per apklausą teisme išsakytą jau minėto technikos mokslų daktaro teiginį, kad, pagal jo paskaičiavimus, motociklas ir „Toyota“ būtų prasilenkę, nors ir nesaugiu – apie 50 metrų atstumu, jeigu motociklininkas, pastebėjęs pavojingą kliūtį, nebūtų stabdęs.

Teisėja V. Padriezaitė savo sprendimą dėl naujos ekspertizės šioje byloje tikslingumo planuoja skelbti tik po dvylikos dienų, nes, jos teigimu, reikia laiko viską apgalvoti.

Kitas posėdis šioje byloje numatytas tik po poros mėnesių.

Į uždarą posėdį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo neatvyko atsakovai – vienas pranešė iš anksto, apie kito neatvykimą paaiškėjo surengus posėdį.

„Be kita ko, atsakovai priėmė pagalbą, vakar vyko atvejo vadybos posėdis, buvo sudarytas pagalbos planas trims mėnesiams. Kitas teismo posėdis suplanuotas po šio plano vykdymo peržiūros“, – BNS ketvirtadienį sakė teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Kitas posėdis vyks vasario 28 dieną.

Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis žurnalistams sakė, kad įstatymas numato ne vieną pagrindą, kada gali būti apribojama tėvų valdžia, tačiau užtenka, kad teismas nustatytų bent vieną jų ir jau galima apribojimą taikyti. Tokiu pagrindu gali būti, pavyzdžiui, piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žalos vaikams darymą savo elgesiu, nesirūpinimas, fiziologinių poreikių, ugdymo neužtikrinimas ir t.t.

„Nustačius bent vieną tokį pagrindą ir nustačius, kad situacija negali pagerėti, jei nėra vilčių pasikeisti jai, priimamas sprendimas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo“, – sakė A. Purvainis.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Alina Žilinaitė BNS yra sakiusi, kad sprendimas kreiptis į teismą dėl Vilčinskų valdžios savo vaikų atžvilgiu apribojimo priimtas po ilgų bandymų suteikti šeimai pagalbą.

Pasak jos, šeimai keturis kartus inicijuotas atvejo vadybos procesas, kurio metu, padedant specialistams, būtų sudaromas pagalbos planas šeimai, organizuojamos visos reikalingos paslaugos. Šeima visus kartus pagalbos atsisakė, į atvejo vadybos posėdžius, išskyrus pirmąjį, neatvyko.

Jos teigimu, darbui su šeima taip pat buvo sudaryta mobilioji komanda, kurios tikslas yra padėti šeimai išspręsti susiklosčiusią krizinę situaciją bei paskatinti tėvus imtis veiksmų dėl pozityvių pokyčių šeimoje, tačiau tėvai jiems siūlomos pagalbos atsisakė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tris savo vaikus iš globos namų pagrobę Mindaugas ir Inga Vilčinskai spalį išsikovojo galimybę stoti prieš teismą. Anksčiau jų atžvilgiu dėl savo vaikų pagrobimo ir pasikėsinimo neteisėtai pereiti valstybės sieną buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kadangi pora sutiko su prokuroro pasiūlyta bausme, tačiau vėliau persigalvojo ir pareikalavo bylos nagrinėjimo teisme.

Nors iš pradžių šis reikalavimas atmestas, Kauno apygardos teismas nusprendė, kad tai padaryta neteisėtai.

Kauno apylinkės teismas rugsėjį buvo atsisakęs priimti nuteistųjų prašymą, motyvuojant, kad jame nurodytas tik abstraktus reikalavimas surengti bylos nagrinėjimą teisme, nenurodant tokio reikalavimo įstatyme numatytų pagrindų, be to, prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme nėra tinkamai pasirašytas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Baudžiamojo proceso kodekse yra įtvirtinta teisė pateikti prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, bet jokiais būdais neįpareigoja tokį prašymą motyvuoti ar nurodyti tokio prašymo pateikimo priežastis.

Nustačius bent vieną tokį pagrindą ir nustačius, kad situacija negali pagerėti, jei nėra vilčių pasikeisti jai, priimamas sprendimas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Vilčinskai kaltinami pagrobę tris savo vaikus, kuriuos teismas buvo leidęs iš jų paimti. 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai, kuriuos liepą galimai savavališkai iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ pasiėmė tėvai, buvo surasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija, kai, kaip teigė teisėsauga, šeima greičiausiai ketino kirsti sieną.

Vaikų tėvus ir juos automobiliu vežusį asmenį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Vaikai iš šeimos buvo paimti birželį. Kaip skelbta, jie nelankė mokyklos, neturėjo asmens dokumentų, nesilankė pas gydytojus, šeima nepriėmė siūlomos pagalbos.

Vaikai iš šiol gyvena centre „Pastogė“.