Papildomos išlaidos

Antradienį taryba pritarė biudžeto korekcijoms. Projekte buvo numatyta padidinti biudžetą apie 15 mln. eurų, tačiau pristatant klausimą buvo įvardyta, kad prie minimos sumos dar iš vieno šaltinio biudžetas didėja dar 1 mln. eurų.

Bendru sutarimu pritarta, kad šiųmetis miesto biudžetas viso didės 16,2 mln. eurų. Tad pakoregavus  projektą, 2024-ų metų biudžetas sudarys beveik 700 mln. eurų.

Nurodoma, kad 12,5 mln. eurų bus dotuojama iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams finansuoti, dar beveik 1 mln. – dotacija iš ES, kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų. Taip pat numatytos dotacijos profesiniam orientavimui, būstų pritaikymui asmenims su negalia, atvykusių nelydimų nepilnamečių užsieniečių ar likusių be tėvų globos vaikų institucinei socialinei globai, asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkcijai finansuoti.

Pakoregavus biudžetą taip pat numatyta beveik 15 tūkst. eurų dotacija kompensacijoms už būsto suteikimą užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, finansuoti.

Kaip paskirstomos lėšos

Pirminiame projekte buvo numatyta, kad šių metų biudžetas auga iki 680,4 mln. eurų. Šių metų biudžeto deficitas sieks 92,6 mln. eurų. Didžiąją dalį planuojama panaudoti iš praėjusių metų, tačiau teks ir pasiskolinti apie 10 mln. eurų.

Jau eilę metų didžiausią Kauno biudžeto pyrago dalį sudaro švietimas. Jam numatyta skirti beveik 53 proc. visų lėšų, tai sudarys apie 309 mln. eurų. Dar 130 mln. eurų numatyta skirti infrastruktūros objektams ir jų tvarkymui, 98,6 mln. eurų suplanuota skirti sportui, kultūrai ir aplinkos apsaugai, 90,4 mln. eurų keliaus socialinei ir sveikatos apsaugai, 50,2 mln. eurų – bendroms valstybės paslaugoms.

Paskolintos lėšos būtų naudojamos Lengvosios atletikos maniežo statybai iš dalies finansuoti. Šiemet šiame objekte planuojama baigti montuoti konstrukcijas, įrengti vidaus patalpas, sporto dangas.

Šių metų biudžeto lėšomis planuojama rekonstruoti Vandžiogalos plentą, Laisvės alėją, toliau statyti Pietrytinį aplinkkelį, Kėdainių tiltą. Taip pat pradėti pėsčiųjų tilto statybas iš Nemuno salos į Aleksotą.

Startuos ambicingiausi projektai

Pagal parengtą 2024–2026 metų strateginį veiklos planą Kaune numatytos trijų naujų jungčių per upes statybos. Vadinamojo Kėdainių tilto tarp Vilijampolės ir Marvelės (iš Brastos g. į Užnemunės g.) statybvietėje veiksmas prasidėjo dar praėjusių metų gale. Šią vasarą ketinama startuoti su pėsčiųjų tilto statybomis iš Nemuno salos į Žemąją Fredą, o kitąmet suplanuota darbų pradžia naujam tiltui per Nerį – nuo Senamiesčio iki Brastos gatvės.

Šiais metais taip pat turėtų prasidėti statybos ties Ašigalio gatve. Per magistralinį kelią A1 suprojektuotas naujas viadukas, vesiantis transporto srautus Klaipėdos kryptimi. Ne mažiau svarbus projektas laukia greta P. Vileišio tilto – čia planuojama pradėti Vilijampolės mazgo įrengimą, kuris, lygiagrečiai su Kėdainių tilto statybų pabaiga, išspręs spūsčių problemą senamiesčio bei centro prieigose piko valandomis.

Siekiant toliau tobulinti sporto infrastruktūrą, šiemet prasidės futbolo ir regbio arenos statybos Aleksote. Artimiausių metų perspektyvoje planuojama išnaudoti S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo pakraštyje esančius žaliuosius plotus lauko aikštynų komplekso įrengimui.

Čia pat S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje numatyta vieta pirmajam šalyje Ekstremalaus sporto centrui. Per artimiausius kelerius metus Šilainiuose bei Panemunėje iškils nauji baseinai, skirti tiek profesionaliems sportininkams, tiek ir aktyvaus laisvalaikio entuziastams.

Tarp didžiausių miesto ambicijų – analogų neturinti erdvė aukštosios kultūros renginiams – M. K. Čiurlionio centras Nemuno pakrantėje, netoli Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Artėja svarbūs atidarymai

Šiemet Kaune laukia ne viena atidarymo šventė. Metų pradžioje baigti reikšmingi darbai Aleksoto inovacijų pramonės parke – finišavo buvusio sraigtasparnių remonto angaro konversija. Iš pagrindų rekonstruotas 10 tūkst. kvadratinių metrų pastatas Europos prospekte skirtas tyrimų centrams, laboratorijoms, biurams ir sandėliavimui.

Be to, transformuotoje buvusios karinės aviacijos bazės teritorijoje paruošta visa reikiama infrastruktūra būsimiems naujakuriams. Daugiau kaip 30 hektarų plote laukiama modernaus, pažangias technologijas kuriančio bei vystančio verslo investicijų.

Vasarą planuojama užbaigti Dainų slėnio rekonstrukciją. Atnaujintos erdvės bus parengtos Dainų šventės jubiliejinio šimtmečio renginio atidarymui birželio pabaigoje. Po rekonstrukcijos duris atvers ir Kauno rotušė su naujai įrengta muziejaus ekspozicija, tapsiančia tikru miesto pažinimo centru.

Rudenį pirmųjų svečių turėtų sulaukti pirmasis šalyje mokslo ir inovacijų populiarinimo centras – muziejus „Mokslo sala“. 11,5 tūkst. kv. metrų plote išsiteks nuolatinės ir kintančios ekspozicijos, unikali virtualių projekcijų erdvė, STEAM laboratorijos, kavinės bei administracinė dalis.

Rudeniop tikimasi užbaigti ir visuomenei atverti paskutinę Žaliakalnio sporto komplekso dalį – naujutėlaitį Lengvosios atletikos maniežą. Greta Dariaus ir Girėno stadiono bei Sporto halės iškilęs pastatas sudarys patogias sąlygas lengvaatlečiams treniruotis bei varžytis net ir šaltuoju metų laiku.

Švietimas, socialinė ir sveikatos apsauga

Per artimiausius kelerius metus Kaunas sieks toliau stiprinti dėmesį jaunajai kartai gerinant infrastruktūrą. Vien ugdymo įstaigų plėtroje numatyta įrengti per tūkstantį naujų vietų būsimiems auklėtiniams. Lygiagrečiai miestas atnaujins esamus mokyklų ir darželių pastatus, pasirūpins STEAM laboratorijų ir laisvalaikio erdvėmis, remontuos sporto sales.

Kulautuvoje numatyta slaugos paslaugų plėtra. Po kapitalinio remonto Akacijų gatvėje esančiame komplekse suplanuotos 188 vietos. Raudonojo kryžiaus gatvėje veikiančiame Kauno Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės padalinyje projektuojamas pastatas su maždaug pusantro šimto lovų.

Be to, šiemet planuojama pažymėti Savarankiško gyvenimo namų veiklos pradžią Lampėdžių gatvėje.

Gatvės ir žaliosios erdvės

Kaunas ir toliau gerins susisiekimo infrastruktūrą. Per 2024 metus planuojama užbaigti darbus Romainių, Marių, Gervių, Kulautuvos, Studentų ir Alšėnų gatvėse. Tuo pačiu kelininkai pasiraitos rankoves H. ir O. Minkovskių, Biržiškų, M. Riomerio, Vijūkų, B. Brazdžionio, Bitininkų ir Vėjo gatvėse, taip pat Lakūnų ir Vandžiogalos plentuose bei Neries krantinėje.

Šiemet lygiagrečiai tęsis ir Kauno parkų atgimimas. Planuojama užbaigti Naugardiškių parko bei A. Samulevičiaus-Samuolio skvero rekonstrukciją.

Artimiausiais metais miesto krantus jungsime tiltais, statysime ir atidarysime kauniečiams reikalingus sporto, mokslo bei kultūros objektus.

Ilgainiui deramo dėmesio sulauks ir patraukliomis žaliomis erdvėmis taps Kovo 11-osios, Gričiupio, Vaišvydavos parkai, Aleksoto liepų alėja, Sąjungos aikštė, Naujakurių ir Vijūkų skverai. Aktyviam laisvalaikiui ir ramiam poilsiui planuojama sutvarkyti gerokai apleistus Linkuvos ir Sargėnų dvarų parkus.

Rekordinis miesto biudžetas

„Geresnis susisiekimas, daugiau sutvarkytų žaliųjų erdvių, nauji sporto statiniai jau tapę Kauno vizitine kortele. Galiu patikinti, kad šie metai bus ne kuklesni. Ruošiamės ne tik naujų valstybinės reikšmės objektų atidarymui, bet ir ambicingų projektų startui. Artimiausiais metais miesto krantus jungsime tiltais, statysime ir atidarysime kauniečiams reikalingus sporto, mokslo bei kultūros objektus.

Tačiau vien statybomis neapsiribosime. Toliau investuosime į socialinę gerovę ir sveikatos apsaugą, didinsime atlyginimus biudžetinių įstaigų darbuotojams, skirsime daugiau dėmesio socialinei pagalbai ir socialiai pažeidžiamiems asmenims. Kaunas buvo, yra ir bus patogus miestas gyventi – visiems“, – apie kokybiškai subalansuotą miesto biudžetą bei strateginius miesto tikslus kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Šių metų tikslams įgyvendinti suplanuotas rekordinis 680,4 mln. eurų biudžetas, iš kurio, kaip ir kasmet, didžiausią procento dalį suplanuota skirti švietimui (45,4 proc.), miesto infrastruktūrai ir tvarkymui (19,1 proc.) bei socialinei ir sveikatos apsaugai (13,3 proc.). Likusi dalis paskirstyta sportui, kultūrai, aplinkos apsaugai ir bendrosioms valstybės paslaugoms.

Antradienį posėdžiavusi Kauno miesto taryba pritarė 2024–2026 metų Strateginiam veiklos planui ir šių metų biudžeto planui. 

Pageidavimų neišgirdo

Nors biudžeto projektas apsvarstytas įvairiuose komitetuose, tačiau tarybos posėdžio metu vis tiek politikai siūlė pakoreguoti projektą. Visgi, į svarbiausią miesto klausimą papildomos eilutės nebuvo įtrauktos ir projektas priimtas toks, kokį specialistai atnešė į tarybą.

„Siūlėme mieste didinti vaizdo stebėjimo kamerų skaičių, skirti daugiau dėmesio meno kolektyvams, kurie ruošiasi Dainų šventei, nes kiti miestai taip daro. Taip pat numatėme didelį paramos paketą infrastruktūrai, ypač įvažų į kiemus tvarkymui. Be to, išskyrėme Savanorių ir Taikos prospekto sankryžą, kuri nuolat užsikemša. Čia reikėtų atlikti studiją dėl galimybės projektuoti dviaukštę sankryžą.

Mes siūlėme mažinti lėšas teisinių paslaugų samdymui, komandiruotėms. Be to, praėjusiais metais nebuvo įvykdyti pilna apimtimi Kėdainių tilto darbai, todėl ir nebuvo įsisavintos lėšos. Manome, kad tai gali įvykti ir šiemet, todėl mes nesiūlėme didinti deficito, bet dabartinio biudžeto rėmuose perskirstyti lėšas“, – kalbėjo opozicijos lyderis Paulius Lukševičius.

Tačiau nei komitetai, nei pati taryba tokiems siūlymams nepritarė. Už pateiktą biudžeto projektą balsavo 33 tarybos nariai, dar aštuoni susilaikė.

Įstatymai leidžia gyventojams įsitraukti į biudžeto sudarymą, tačiau klausimą pristačiusi Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Roma Vosylienė pažymėjo, kad šiemet visuomenė buvo pasyvi ir nepateikė jokių siūlymų, kam būtų galima skirti dalį lėšų.

Kaip pasiskirstys?

Projekte numatyta, kad šių metų biudžetas auga iki 680,4 mln. eurų. Šių metų biudžeto deficitas sieks 92,6 mln. eurų. Didžiąją dalį planuojama panaudoti iš praėjusių metų, tačiau teks ir pasiskolinti apie 10 mln. eurų.

Paskolintos lėšos būtų naudojamos Lengvosios atletikos maniežo statybai iš dalies finansuoti. Šiemet šiame objekte planuojama baigti montuoti konstrukcijas, įrengti vidaus patalpas, sporto dangas.

Jau eilę metų didžiausią Kauno biudžeto pyrago dalį sudaro švietimas. Jam numatyta skirti beveik 53 proc. visų lėšų, tai sudarys apie 309 mln. eurų. Dar 130 mln. eurų numatyta skirta infrastruktūros objektams ir jų tvarkymui, 98,6 mln. eurų suplanuota skirti sportui, kultūrai ir aplinkos apsaugai, 90,4 mln. eurų keliaus socialinei ir sveikatos apsaugai, 50,2 mln. eurų – bendroms valstybės paslaugoms.

Šių metų biudžeto lėšomis planuojama rekonstruoti Vandžiogalos plentą, Laisvės alėją, toliau statyti Pietrytinį aplinkkelį, Kėdainių tiltą. Taip pat pradėti pėsčiųjų tilto statybas iš Nemuno salos į Aleksotą.

Biudžeto deficitui siekiant 92,6 tūkst. eurų, didžiąją dalį – 82,5 tūkst. eurų – planuojama panaudoti iš 2023 metų likučio, o likusius 10 tūkst. eurų – pasiskolinti, rašoma savivaldybės tarybai teikiamo biudžeto projekte.

Paskolintos lėšos būtų naudojamos Lengvosios atletikos maniežo statybai iš dalies finansuoti – šiemet planuojama baigti montuoti konstrukcijas, įrengti vidaus patalpas, sporto dangas.

Didžiąją dalį biudžeto lėšų – 309 mln. eurų (52,9 proc.) numatoma skirti švietimui, 130 mln. eurų (22,1 proc.) –  infrastruktūrai ir jos tvarkymui, 90,4 mln. eurų (15,4 proc.) – socialinei ir sveikatos apsaugai, 50,2 mln. eurų (7,4 proc.) – bendroms valstybės paslaugoms.

Šiemet planuojama rekonstruoti Vandžiogalos plentą, Laisvės alėją, tiesti Ateities plento tęsinį nuo Palemono iki T. Masiulio gatvės, taip pat statyti Kėdainių tiltą per Nemuną, pėsčiųjų tiltą per Nemuną nuo Aleksoto iki salos ir nuo jos iki Karaliaus Mindaugo prospekto.

Dar 98,6 mln. eurų (16,8 proc.) planuojama paskirstyti sportui, kultūrai ir aplinkos apsaugai.

Kauno miesto taryba biudžetą svarstys vasario 13 dieną.

Kiek tikisi surinkti?

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas „Kauno dienai“ teigė, kad šiemet tikimasi į miesto kišenę surinkti 481,7 mln. eurų. Biudžetas bus renkamas iš įvairių šaltinių.

Kaip nurodė V.Šiliauskas, šiemet į miesto biudžetą prognozuojama gauti 432,2 mln. eurų mokesčių, dotacijų ir pajamų, kurias sudaro: 280,4 mln. eurų pajamos iš mokesčių ir kitos pajamos, 150,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšos, 1,2 mln. eurų parama iš ES fondų. Be to, bus naudojamas 40,2 mln. eurų apyvartinių lėšų likutis.

„Pastebime pozityvias tendencijas. Palyginus su 2021 metais, šiemet biudžeto apimtis didėja 29,4 mln. eurų“, – komentavo administracijos direktorius.

Praėjusiais metais į biudžetą buvo planuota surinkti 405,3 mln. eurų, gauta 23,6 mln. eurų daugiau nei planuota t. y., 428,9 mln. eurų.

„Rizikos išlieka panašios, kaip ir kiekvienais metais – infliacija, nestabili geopolitinė situacija, ekonomikos sąstingis ir su tuo susiję padariniai – įmonių bankrotai ar nedarbas“, – kokios priežastys šiemet gali mažinti biudžeto surinkimą, komentavo V.Šiliauskas.

Rizikos išlieka panašios, kaip ir kiekvienais metais – infliacija, nestabili geopolitinė situacija, ekonomikos sąstingis ir su tuo susiję padariniai.

Kaip raikys pyragą?

Tradiciškai miesto biudžeto pyrago didžiausia dalis bus atriekta šveitimo sričiai. Ugdymui šiemet numatyta skirti 218,6 mln. eurų. Tai sudaro net 45,4 proc. viso Kauno biudžeto.

Anot V.Šiliausko, ženkli finansų dalis numatyta miesto tvarkymui ir infrastruktūros plėtrai – 84,9 mln. eurų (17,6 proc.), investicijoms į sveikatos ir socialinės apsaugos sritis – 56 mln. erų arba 11,6 proc., taip pat sporto sektoriui – 45,8 mln. eurų arba 9,5 proc.

„Palyginus su praėjusiais metais, padvigubėjo kultūros finansavimas – nuo 15,9 iki 31,3 mln. eurų (6,5 proc.). Likusi biudžeto dalis paskirstoma paslaugų teikimui (37 mln. eurų arba 7,7 proc.) bei aplinkos apsaugai (8,1 mln. eurų arba 1,7 proc.)“, – pagrindines biudžeto dalis vardijo administracijos direktorius.

Prieš tarybai priimant biudžeto projektą, buvo duotas terminas pasisakyti ir miestiečiams. Miesto savivaldybė sulaukė keturiolikos kauniečių pasiūlymų.

„Daugiausia rūpinamasi gatvių, šaligatvių, pėsčiųjų takų įrengimo ir tvarkymo darbais. Taip pat siūloma įrengti daugiau elektromobilių įkrovimo stotelių, automobilių stovėjimo (požeminių ar daugiaaukščių) aikštelių, toliau kryptingai investuoti į parkų tvarkymą, šunų vedžiojimo aikšteles, akustines triukšmą mažinančią sieneles. Dalį lėšų siūlyta skirti vėdinimo sistemų įrengimui mokyklose“, – ką finansuoti norėtų Kauno gyventojai, nurodė V.Šiliauskas.

Be skolų neišsiversime

Ambicingas Kauno biudžeto planas netelpa į surenkamų mokesčių ir skiriamų dotacijų rėmus, todėl miestas planuoja daliai įgyvendinamų projektų skolintis lėšų.

Praėjusių metų pabaigoje bendras savivaldybės įsiskolinimas siekė 69,6 mln. eurų. „Miestas finansinius įsipareigojimus vykdo laiku ir skolų neturi. Pagal 2021 metų įsipareigojimus savivaldybė iš viso grąžino 23,8 mln. eurų – iš jų 18,4 mln. eurų ilgalaikių ir 5,4 mln. eurų trumpalaikių paskolų“, – apie pernai metų skolas kalbėjo savivaldybės atstovas.

Šiame Kauno tarybos posėdyje pritarta ne tik biudžeto projektui, bet ir imti daugiau nei 9,3 mln. eurų ilgalaikę paskolą. Skolintomis lėšomis planuojama tęsti Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukciją, Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje bei „Mokslo salos“ statybas.

Opozicijos kritika

Nors biudžetas ir priimtas, opozicinės frakcijos kalbėjo, kad jis bus naudojamas netvariai.

„Pastarieji metai kupini pandemijos sukeltų pasekmių, tačiau dar didesnis iššūkis ekonomikai bus sunkiai prognozuojama geopolitinė situacija ir energetinių išteklių kainų kilimas. Tai turės įtakos savivaldybės biudžeto išlaidų didėjimui bei pajamų surinkimui. Tik 850,6 tūkst. eurų planuojama iš ES finansinės paramos, tai 13,6 mln. eurų mažiau pajamų nei pernai. Infrastruktūros įmokos planuojamos 1 mln. eurų mažesnės. Nežiūrint į tai, pradedami nauji projektai, kurie bus finansuojami tik iš savivaldybės biudžeto ir skolintų lėšų. Esame ties riba, kuomet biudžetas praranda planavimo tvarumą, todėl gali iškilti grėsmė viešųjų paslaugų teikimo finansavimui. Už kiekvieno biudžeto skaičiaus reikia matyti žmones ir spręsti įsisenėjusias problemas“, – pabrėžė demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnė Edita Gudišauskienė.

Pasak opozicijos atstovų, valdantieji, norėdami surinkti į biudžetą kuo daugiau pajamų, esą perkelia naštą gyventojams ir nuolat kelia vietinės rinkliavos įkainius už automobilių parkavimą, išorinę reklamą, didina įkainius už būrelius be pagrįstų argumentų ar užtikrindami geresnę teikiamų paslaugų kokybę.

„Vardan Lietuvos“ frakcija siūlė mažinti lėšas miesto reklamai Lietuvoje, teisinėms konsultacijoms, nepagrįstam ir visuomenėje daug diskusijų sukėlusiam žemės paėmimui visuomenės poreikiams, Kėdainių tilto per Nemuno upę, Kaune, statybai, gydymo paskirties pastato-ligoninės Josvainių g. 2, statybai bei Kauno rotušės pastato pritaikymui visuomenės poreikiams.

Tačiau opozicija siūlė skirti daugiau lėšų ugdymui, kompensacijoms už šildymą. Taip pat, pasak opozicinių frakcijų atstovų, reikia didesnį dėmesį skirti ne objektų statybai centrinėje Kauno dalyje, o geriau remontuoti gatves labiau nutolusias nuo centro.

„Tikrai galima paskaičiuoti, kad prie dabartinės krizės senjorams būtų galima daugiau kompensuoti už šildymą.“, – antrino ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Paulius Lukševičius. Vėliau jis pridūrė, kad valdantieji tiesiog neįsigilino į opozicijos pasiūlymus ir taip nesprendžiamos įsisenėjusios problemos.

Visgi, nors ir buvo išsakyta kritikos, Kauno tarybos dauguma priėmė miesto biudžeto projektą. Už biudžetą balsavo 31 tarybos nariai, aštuoni susilaikė.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Roma Vosylienė, pristatydama Verslo tarybai Kauno miesto savivaldybės 2021 metų biudžeto projektą, sakė, kad iš viso biudžete planuojama sukaupti 343,45 mln. eurų pajamų ir panaudoti 390,39 mln. eurų asignavimų.

Savivaldybės 2021 metų biudžete prognozuojamas pajamas sudaro einamaisiais metais planuojamos surinkti pajamos, valstybės biudžeto dotacijos ir Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšos. Šiemet, kaip ELTA jau skelbė, Kauno miesto savivaldybė planuoja skolintis 14,41 mln. eurų ir panaudoti asignavimų dalyje įvertintą praėjusių metų biudžeto lėšų likutį – 32,52 mln. eurų.

Iš miesto savivaldybės biudžeto šiais metais kultūrai numatyta skirti 15,86 mln. eurų (4,1 proc. biudžeto asignavimų nuo bendros jo apimties), ir tai - 633 tūkst. eurų daugiau nei 2020 metais. Sportui suplanuota suma – gerokai didesnė nei kultūros sričiai, 45,6 mln. eurų (11,7 proc. nuo bendros biudžeto projekto apimties). Ir mokesčių mokėtojų sudėtų lėšų šįmet Kaune sportui žadama skirti 13,25 mln.. eurų (41 proc.) daugiau nei 2020 metais.

Socialinei ir sveikatos apsaugai nuo bendros biudžeto apimties 2021 m. biudžeto projekte tenka 9,7 proc. lėšų, – 38 mln. eurų. Šiais metais šiai sričiai suplanuota skirti 15,7 proc., arba 5,16 mln. eurų daugiau nei buvo 2020 metų patvirtintame biudžete.

Mažėja miesto infrastruktūros ir tvarkymo asignavimų apimtis. Iš viso šiai sričiai suplanuota 14,9 proc. biudžeto lėšų (58,12 mln. eurų), arba 18,71 mln.. eurų (24,4 proc.) mažiau nei 2020 metų pradžioje. Tačiau aplinkos apsaugai 2021-aisiais tenka 1,5 proc. biudžeto asignavimų, – 5,9 mln. eurų. Tai bus 4,2 proc.(236,6 tūkst. eurų) daugiau nei 2020 metais.

Pasak pranešimo, bendroms valstybės paslaugoms pagal 2021-aisiais Kauno miesto savivaldybės biudžeto plano projektą planuojama panaudoti 11,3 proc. visų asignavimų (44,13 mln. eurų). Pažymėtina, jog šiemet, lyginant su pernykščiais asignavimais, numatytais šiai sričiai, lėšų dalis, tikėtina bus 16,1 proc., arba 8,45 mln. eurų mažesnė.

Kol Kauno miesto savivaldybės politikai nepatvirtino biudžeto plano, savivaldos reikmėms kas mėnesį naudojama viena dvyliktoji 2020-ųjų plane numatyta lėšų dalis.

Šių metų išlaidos, palyginti su 2020 metų patvirtintu planu, didėja 4 proc. arba 15 mln. eurų. Projekte įvertintas 2020 metų išlaidų likutis (32,5 mln. eurų) ir šiemet planuojamos skolintis lėšos (14,4 mln. eurų).

Daugiausia išlaidų numatyta švietimui, socialinei ir sveikatos apsaugai, sportui bei kultūrai – jos auga, palyginti su pernai. Tuo metu mažiau lėšų bus skirta infrastruktūrai bei bendrosioms išlaidoms, pranešė savivaldybė.

„Pandemija sukėlė sunkumų ir skirstant bei surenkant miesto biudžetą. Tačiau į situaciją pažiūrėjome racionaliai – „nukarpėme“ nebūtinas išlaidas, sumažinome finansavimą infrastruktūrai, kad didesnė dalis lėšų galėtų būti skirta šiuo laikotarpiu ypač svarbius darbus dirbantiems ir kartais finansiškai nepelnytai nuvertinamiems kauniečiams“, – pranešime teigė meras Visvaldas Matijošaitis.

Pandemija sukėlė sunkumų ir skirstant bei surenkant miesto biudžetą.

Švietimui numatyta 182,8 mln. eurų, kultūrai – 15,9 mln. eurų, nemaža dalis jų bus skirta projektui „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir programos „Iniciatyvos Kaunui“ finansuojamiems kultūros projektams.

Pasak savivaldybės, socialinės ir sveikatos apsaugos sričiai numatyta skirti daugiau kaip 38 mln. eurų – 15,7 proc. daugiau nei pernai, sportui – 45,6 mln. eurų, iš jų daugiausia – S. Dariaus ir S. Girėno stadionui, vandens sporto centrui, lengvosios atletikos maniežui, sporto halei ir kitiems projektams.

Miesto infrastruktūrai ir tvarkymui numatyta 58,1 mln. eurų.

Pandemijos pakoreguotą biudžeto projektą vasario 23 dieną tvirtins miesto taryba. 

„Mes pabandėme dėl įvairių priežasčių, dalykų, kurie atsitiko šiam laikotarpiui, numažinti savo apetitus ir atidėti tuos dalykus maždaug po 2022 metų“, – BNS sakė Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Pasak jo, bendrojo plano keitimo darbai kainuotų apie 700 tūkst. eurų, o korektūra – mažiau nei 100 tūkst. eurų.

Be finansinio aspekto taip pat nuspręsta sulaukti, kol bus patvirtintas naujas miesto strateginis veiklos planas.

„Keitimas yra tokia žymiai didesnė (procedūra–BNS), kada keičiasi bendrojo plano tikslai, uždaviniai, kada keičiasi bendrojo plano sprendiniai kažkokie pagrindiniai ir strategija. Šiuo atveju strateginį planą miestas šiuo metu kaip tik perka ir ruošia 2022 metais tvirtinti. Reiškia, mes su bendruoju planu, jo keitimu, būtume užbėgę į priekį – kaip ir negerai“, – sakė N. Valatkevičius.

Todėl kol kas nuspręsta atlikti korektūrą, kurios metu būtų ištaisytos klaidos, prieštaravimai su kitais dokumentais, planas atnaujinamas pagal įsigaliojusius naujus reikalavimus, pasikeitusį reglamentavimą.

„Mūsų bendrasis planas ne toks jau blogas, kad jį reikėtų šiai dienai keisti“, – teigė vyriausiasis architektas.

Tuo tarpu tie pokyčiai, kuriems reikėtų inicijuoti plano keitimą, bus atlikti jau po to, kai bus patvirtinta nauja miesto strategija.

„Nėra ko vežimą statyti prieš arklį. Strategija vienaip ar kitaip yra svarbiau ir pirmesnis dalykas negu bendrasis planas“, – svarstė jis.

Tais atvejais, jeigu iki 2022 metų reikės bendrąjį planą pakeisti konkrečioje vietoje, tai bus galima atlikti pritarus tarybai. Visgi šiuo metu tokių vietų, pasak N. Valatkevičiaus, nėra.

Keisti bendrąjį planą buvo siūloma savivaldybės patvirtintoje ataskaitoje apie tai, kaip miestui sekėsi bendrojo plano sprendinius įgyvendinti 2018–2019 metais.

Vis dėlto taryba pritarė siūlymui kol kas imtis tik tų ataskaitoje minimų korekcijų, kurioms plano keisti nereikia.

Posėdyje N. Valatkeivičius sakė, kad situacija buvo aptarta su Aplinkos ministerija ir prieita „bendros nuomonės“, kad daugumą ataskaitoje minimų keistinų dalykų galima išspręsti atliekant korektūras.

„Vis tiktai šiuo laikotarpiu, ypatingai dabartiniu, kada yra mažinami biudžetai skyrių ir taip toliau, mes nusprendėme, kad bendrasis planas yra pakankamai geras ir nėra reikalo dar daryti jo keitimo ir be reikalo švaistyti jo pinigų“, – tarybos posėdyje sakė savivaldybės atstovas.

Klausimą svarstant tarybos posėdyje, tokiam sprendimui nepritarė opoziciniai konservatoriai, kurie laikėsi nuomonės, kad bendrasis planas turėtų būti keičiamas.

„Manęs neįtikino, kad po to, kai buvo atlikta stebėsena būtent bendrojo plano ir kada ekspertai pasisakė, kad kai kurių pozicijų negalima keisti koregavimo būdu ir jie pritarė, kad reikia koreguoti, tai mes ką, nepasitikime tais ekspertais, kurie dirbo tą darbą?“ – tarybos posėdyje klausė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Edita Gudiškauskinė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog bendrojo plano keitimas vyktų pagal kitokias procedūras nei jo koregavimas.

„Keitimo procedūra yra visai kitokia negu koregavimas: tai yra ir viešumo dalykai, aiškūs pristatymai ir visuomenei ir mums, tarybos nariams“, – sakė E. Gudišauskienė.

Bendrasis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma teritorijos erdvinė struktūra, jos naudojimo nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai.

Būtent ši lėšų dalis, apie 7,1 mln. eurų, ir nukreipta į neplanuotų išlaidų fondą, peržiūrėjus vasario 25-ąją miesto politikų patvirtintą savivaldybės 2020-ųjų biudžeto planą.

Tarybos posėdyje, kuris antradienį vyko nuotoliniu būdu, Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Roma Vosylienė priminė, kad, parengus sprendimo projektą, savivaldybę pasiekė ir Vyriausybės skirti 1,9 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Tad biudžeto apimtis padidėjo 9,5 mln. eurų. Daugiausia iš beveik 2 mln. eurų valstybės iždo lėšų bus panaudota Marių gatvės rekonstrukcijai – 1,1 mln. eurų, apie pusę milijono eurų – gatvių su žvyro danga asfaltavimui finansuoti.

Planuojama, pasibaigus karantinui bei veikloms sugrįžus į įprastines vėžes, nepanaudotus miesto biudžeto pinigus grąžinti numatytoms veikloms. Jeigu situacija išliks sudėtinga, o finansiniai srautai ir toliau mažės, Kauno savivaldybė numačiusi papildyti iždą lėšomis iš Vyriausybės rezervo.

Kauno miesto tarybos sprendimu, savivaldybės administracijos direktoriaus rezervas padidintas pusantro milijono eurų – iki 2 mln. eurų. Anot administracijos vadovo Viliaus Šiliausko, per ligšiolinį, daugiau kaip mėnesį trukusį, karantino periodą iš šio fondo buvo panaudota per 1,2 mln. eurų apsaugos ir prevencinių priemonių įsigijimui bei koronaviruso stabdymo procesams.

„Biudžeto korekcijos yra finansų subalansavimas ruošiantis galimam pajamų mažėjimui. Kai labai daug neapibrėžtumo dėl karantino trukmės ar pokarantininio periodo, reikia veiksmų, kurie užtikrintų tinkamą pasirengimą ilgesnėje perspektyvoje. Dalis lėšų iš administracijos rezervo yra nukreipiamos į mobiliojo tyrimų punkto, socialinių darbuotojų bei medikų aprūpinimą apsaugos priemonėmis, kita dalis – karantinuotų asmenų pervežimui, saviizoliacijos vietų ir priežiūros centrų plėtojimui bei kitų dėl pandemijos kylančių grėsmių likvidavimui“, – komentavo Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Per tą patį antradienio posėdį Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė mokestinių lengvatų verslui karantino laikotarpiu įvedimui. Dar anksčiau savivaldybė pritaikė lengvatas gyventojams – jiems sudarytos sąlygos už komunalines paslaugas saugiai ir be delspinigių atsiskaityti po karantino.

Numatoma, kad, pandemijai užsitęsus ir savivaldybei laiku negavus suplanuotų pajamų, gali kilti sunkumų dėl trečio ir ketvirto ketvirčių planų vykdymo, todėl Kaunas teiks keliasdešimties milijonų eurų vertės paraišką Finansų ministerijai. Paskolos ėmimui antradienį pritarė Kauno miesto politikai.