Šiųmetėje festivalio programoje – retai Lietuvoje skambančių operų premjeros, lietuvių autorių kūrinių gausa, dvi naujos istorinės erdvės, lietuviškų šaknų turinčios pasaulinės džiazo žvaigždės Nicole’ės Zuraitis pasirodymas ir išskirtinis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Edgaro Montvido rečitalis.

Muzika vienuolyno kieme

Gegužės 31 d. festivalį pradės prancūziškosios romantikos kūrinių programa, kurią pristatys britų karališkasis mecosopranas dama Sarah Connolly kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir Kauno valstybiniu choru.

S. Connolly, praeitą vasarą dėl ligos turėjusi atšaukti savo koncertą, šiais metais festivalio publikai atliks vieną savo mėgstamiausių kūrinių – Hectoro Berliozo vokalinį ciklą „Vasaros naktys“. Koncertą orkestras pradės išskirtiniu kūriniu – koncertine H. Berliozo uvertiūra „Romos karnavalas“. Programoje taip pat skambės įstabiai harmoninga Maurice’o Ravelio siuita Nr. 2 iš baleto „Dafnis ir Chloja“.

Pažaislio vienuolyno kieme vyks keturi didieji koncertai, kuriuose, be publikai įprasto operos žanro, skambės ir džiazas. Pažaislio vienuolyno kiemas – lankomiausia ir labiausiai festivalio gerbėjų pamėgta erdvė, todėl, pasak festivalio direktorės Giedrės Mikaitienės, koncertų joje daugėja, neapsiribojama tik pradedamuoju ir baigiamuoju.

„Birželio 28 d. „Grammy“ laureatės N. Zuraitis kartu su Kauno bigbendu ir Vytautu Grubliausku paruošta džiazo programa iškris iš vienuolyno kieme vyraujančio operos kūrinių ir simfoninės muzikos konteksto ir į bendrai festivalio panoramai suteiks įdomią muzikinę intrigą“, – sako G. Mikaitienė.

Viešnia: N. Zuraitis kartu su Kauno bigbendu ir V. Grubliausku pristatys džiazo programą. M. Baker nuotr.

Retai skambantys kūriniai

Festivalio meno vadovas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Edgaras Montvidas pastebi kasmet augantį festivalio publikos susidomėjimą Lietuvoje retai skambančiomis operomis ir žada naujų įsimintinų pažinčių su dviem kūriniais: „Šių metų festivalyje laukia premjera Lietuvoje – jautriausio prancūzų melodisto Jules’io Massenet vienaveiksmė opera „Teresė“, o baigiamajame koncerte skambės kompozitoriaus Laimučio Vilkončiaus operos „Pasaulio sutvėrimas“ premjera.“

Birželio 26 d. LNOBT orkestras ir vyrų choras, diriguojami maestro Ričardo Šumilos, suteiks publikai išskirtinę progą pirmą kartą Lietuvoje išgirsti retai skambančią J. Massenet operą „Teresė“. Savo siužetu ir nuostabia muzika intriguojančiame kūrinyje pagrindines partijas dainuos mecosopranas Justina Gringytė, tenoras E. Montvidas ir bosas Tadas Girininkas.

Rugpjūčio 25 d. festivalio baigiamuoju akordu taps kompozitoriaus L. Vilkončiaus operos „Pasaulio sutvėrimas“ premjera. Operos koncertiniam atlikimui susiburs maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir publikai gerai pažįstami solistai: Jeronimas Milius (vokalas), Egidijus Bavikinas (tenoras), Ona Kolobovaitė (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas) ir Steponas Zonys (baritonas).

Koncertai filharmonijoje

Kauno valstybinės filharmonijos salėje numatoma išskirtinių koncertų gausi programa, kurioje – viena premjera ir trys ryškūs užsienio atlikėjų debiutai. Pasak E. Montvido, šiųmetis festivalis kaip niekad turtingas ir lietuvių autorių kūrinių, kurių dalį bus galima išgirsti filharmonijos salėje.

Birželio 4 d., minėdamas savo 25 metų kūrybinės veiklos scenoje sukaktį, tenoras E. Montvidas surengs kamerinės muzikos koncertą. Jame laukia garsios lietuvių kompozitorės, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Žibuoklės Martinaitytės specialiai šiam rečitaliui rašomo vokalinio ciklo premjera. Koncerte, kurio programoje – Roberto Schumanno vokalinis ciklas „Poeto meilė“, Richardo Strausso dainos ir kt., skambins į Pažaislio festivalį jau trečią kartą sugrįšiantis britų pianistas Simonas Lepperis.

Birželio pradžioje jauniausiems festivalio klausytojams fantastinę Vienaragio istoriją atskleis lietuvių autorių sukurta šiuolaikinės klasikinės muzikos pasaka „Vienaragio mįslė“. Muzikinės istorijos libretą sukūrė Sonata Latvėnaitė-Kričenienė ir Jolanta Vaišvilienė, muziką – kompozitorė Diana Čemerytė.

Birželį filharmonijoje lauks du ypatingi fortepijoninės muzikos koncertai. Pirmą kartą Lietuvoje jaunas, bet pasauliniu mastu jau spėjęs išgarsėti turkų pianistas Canas Çakmuras meistriškai prakalbins Franzo Schuberto, Roberto Schumanno ir Fryderyko Chopino sukurtą muziką. Paskutinę birželio mėnesio dieną publikos lauks unikali galimybė vienoje scenoje išvysti keturis Geniušus – Petrą, Anną, Luką ir Julių. Garsieji muzikai atliks kompoziciją keturiems fortepijonams „Canto Ostinato“, sukurtą žymaus olandų kompozitoriaus Simeono ten Holto.

Liepą filharmonijoje taip pat lauks du itin ryškūs užsienio atlikėjų debiutai. Pirmą kartą Lietuvoje koncertuos Belgijos kamerinis orkestras CASCO PHIL. Novatoriškas ir drąsus kolektyvas, užsitarnavęs tvirtą reputaciją tiek klasikinės muzikos, tiek eksperimentinių tarpžanrinių projektų srityje, festivalio publikai programą pristatys kartu su viena universaliausių ir ryškiausių Estijos pianisčių Irina Zahharenkova.

Liepos 26 d. vienintelį koncertą Lietuvoje surengs jauna poetiškojo džiazo kūrėja, Šveicarijos ir Albanijos dainininkė Elina Duni kartu su kylančia Londono šiuolaikinio džiazo scenos žvaigžde gitaristu Robu Luftu. Koncerto programoje – autorinės dainos iš albumų „Lost Ships“ ir „A Time to Remember“.

Rugpjūčio 4 d. filharmonijos salėje vieno žinomiausių šiandieninės Lietuvos baritonų Eugenijaus Chrebtovo ir lietuviškosios kultūros ambasadorės Vokietijoje, pianistės, vokalo korepetitorės ir muzikologės Ramintos Lampsatytės programoje „Riterių dainos“ atgims amžina kaip pasaulis legenda apie kilniuosius riterius. Koncerto programoje skambės įvairių autorių muzikiniai apmąstymai apie keistąjį riterį Don Kichotą – legendiniai Maurice’o. Ravelio, Jacques‘o Iberto vokaliniai ciklai ir ištraukos iš Mitcho Leigho miuziklo „Žmogus iš La Mančos“.

Koncertus surengsime UNESCO pasaulio paveldu tapusiame Kauno modernizmo architektūros objekte – Lietuvos banko Kauno rūmų pastate ir XVII a. menančiame Žemosios Panemunės dvare.

Naujos bičiulystės

„Pažaislio muzikos festivalio vienas skiriamųjų bruožų – koncertai išskirtinėse ir istorinę reikšmę turinčiose erdvėse. Kasmet ieškome galimybių į programą įtraukti naujų, tad šią vasarą pirmą kartą koncertus surengsime UNESCO pasaulio paveldu tapusiame, Kauno modernizmo architektūros objekte – Lietuvos banko Kauno rūmų pastate ir XVII a. menančiame Žemosios Panemunės dvare“, – naujas festivalio erdves pristato E. Montvidas.

Liepos 19 d. Lietuvos banko erdvėse į muzikos meditaciją pakvies vokalinis ansamblis „Duodeco“. 2019 m. suburtas kolektyvas vienija aštuonis muzikos profesionalus. Jie festivalio publikai pristatys naują ansamblio muzikinę programą „More Sweet Than My Refrain“, kviečiančią klausytojus į nežinomų garsų ir emocijų pasaulį, į kurį  įtraukiami įvairių kultūrų, skirtingų šalių skambesiai.

Rugpjūčio antrąjį sekmadienį festivalis nusikels į didingą, beveik 400 metų istoriją menantį Žemosios Panemunės dvarą, kur kvies pažinti bundančias istorijos paslaptis. Išskirtinę vietą, kurioje susitinka istorija ir natūralus gamtos grožis, užlies kerintys VDU kamerinio orkestro, solistų Gabrielės Bukinės, Jorio Rubinovo ir dirigento Vytauto Lukočiaus atliekamos muzikos garsais.

Tačiau publikai naujiena bus ne tik koncertas šioje erdvėje, bet ir Pažaislio muzikos festivalio partnerio – gurmaniškų sūrių krautuvėlės „Vieno prancūzo sandėliukas“ paruošta speciali programa. Kaip teigia G. Mikaitienė, maloni pažintis su šios krautuvėlės šeimininkais Aušra ir Hugues atvedė prie idėjos pasiūlyti publikai atvykti prieš koncertą į pikniką „Pietūs ant žolės“. Pikniko metu bus galimybė daugiau sužinoti apie Žemosios Panemunės dvaro istoriją, Lietuvos dvarų kultūros tradicijas ir pasimėgauti gurmaniškomis vaišėmis iš „Vieno prancūzo sandėliuko“ ir prancūziškos kepyklėlės „La Petite Patisserie“.

Naujų festivalio koncertų erdvių sąraše šiemet atsiranda ir BLC verslo centro stogo terasa, kurioje lauks muzikinis piknikas „Pasimatymas ant stogo“. Muzikinę programą pristatys 2019 m. susikūręs tarptautinis duetas „Piano Phase Project“. Jo narės – pianistės Monika Lozinskienė ir Anna Szałucka (Lenkija, Didžioji Britanija) – fortepijoninę muziką siekia pristatyti inovatyviai, klasikinės muzikos kūrinius konceptualiai jungiant su kitomis meno formomis. Menininkės savo pirmuosius kūrybos darbus – muzikines instaliacijas „Summertime“ ir „Piano Phase“ pristatė MO muziejuje 2021 ir 2022 m. Pianisčių pasirodymai visada būna kupini geros nuotaikos, atviro bendravimo su publika ir spalvingų muzikinių interpretacijų, kuriuos Kauno publikai papildys „Vieno prancūzo sandėliuko“ kuriama gurmaniška patirtis.

Premjera: ansamblio „Duodeco“ dėka istorinėse Lietuvos banko erdvėse suskambės muzika. Ansamblio „Duodeco“ asmeninio archyvo nuotr.

Šią vasarą festivalis po pertraukos vėl sugrįš į VDU Botanikos sodą su kubiečių a cappella grupe „Vocal Sampling“. Koncerto programoje skambės neatskiriama kubietiškos muzikos tradicijų dalimi tapusios grupės kompozicijos, Kubos ir Lotynų Amerikos klasikos, tokios kaip „Buena Vista Social Club“ ir kt. atgarsiai, ir didieji tarptautinės populiariosios muzikos hitai.

Jubiliejiniai koncertai

Festivalis pagerbs bent trijų iškilių muzikų jubiliejus. Liepos 14 d. Kauno valstybinės filharmonijos salėje skambės kompozitoriaus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Vidmanto Bartulio oratorija „Nelaimėlis Jobas“. Šiemet V. Bartuliui būtų sukakę 70 metų. Šiai menininko sukakčiai paminėti pasirinktas vienas jo monumentaliausių opusų, kuris pelnė V. Bartuliui Lietuvos kompozitorių sąjungos prizą už geriausią orkestrinį kūrinį ir Metų kompozitoriaus vardą.

Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje klausytojų lauks didelis koncertas, skirtas Giacomo Puccini 100-osioms mirties metinėms paminėti. Gražiausias arijas, duetus, chorines scenas ir instrumentinius numerius iš kompozitoriaus operų atliks Kauno miesto simfoninis orkestras, dainuos balsingasis Kauno valstybinis choras, pripažinta Lietuvos operos solistė Viktorija Miškūnaitė, itin sparčiai karjeros laiptais kopiantis ir muzikos kritikų liaupsinamas Karolis Kašiuba, kuriems diriguos Constantine’as Orbelianas.

Tradiciškai kamerinės muzikos koncertai lauks ir festivalio publikos pamėgtoje Senojoje Zapyškio šv. Jono Krikštytojo bažnytėlėje, kurioje pasirodys ansambliai „Paleasis“, „Trio Agora“, o rugpjūčio 17 d. į koncertą „80 minučių: Giedrius Kuprevičius ir draugai“ pakvies šiemet 80 metų jubiliejų švenčiantis kompozitorius Giedrius Kuprevičius.

Armėnų kilmės amerikiečių dirigentas ir pianistas C. Orbelianas vyriausiuoju KMSO dirigentu tapo 2014 m. Per dešimtmetį trunkantį bendradarbiavimą buvo įrašyta 20 kompaktinių plokštelių, laimėtos trys „Grammy“ nominacijos, įgyvendintas ne vienas įspūdingas projektas su pasaulinėmis operos žvaigždėmis.

Šį šventinį vakarą orkestras pakvies pasimėgauti stulbinančia violončelės garsų magija, kuria klausytojus užburs violončelės virtuozė Kristina Reiko Cooper (JAV). Garsią viešnią į Kauną pakvietė maestro C. Orbelianas, kuris ir diriguos šio vakaro koncertui. Koncerto programoje skambės išskirtinis kūrinys – Mieczysławo Weinbergo koncertas violončelei ir orkestrui op. 43.

Antroji koncerto dalis bus skirta rugsėjo 21-ąją Nepriklausomybės dieną mininčiai Armėnijai. Klausytojai turės galimybę išgirsti jauną armėnų talentą – pianistą Vardaną Geodakyaną. Šią vasarą atlikėjas laimėjo pagrindinį prizą pianistų konkurse „AGBU Discovers Talents“, kuris suteikė galimybę surengti solinį koncertą su Armėnijos nacionalinės filharmonijos orkestru. Šiuo metu V. Geodakyanas savo profesines žinias gilina Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje pas profesorių Alexanderą Paley. Šio vakaro programoje V. Geodakyanas atliks antrąjį Ferenzo Lizsto koncertą fortepijonui ir orkestrui.

Radęs akimirką tarp intensyvių repeticijų Kauno valstybinėje filharmonijoje, C. Orbelianas pasidalijo prisiminimais apie pirmąjį susitikimą su orkestru ir įspūdingais ateities planais.

Šiais metais kartu su orkestru mes jau skaičiuojam 20-ą įrašytą kompaktinę plokštelę ir net tris „Grammy“ nominacijas.

– Kokie keliai jus atvedė į Kauną ir kaip užsimezgė draugystė su Kauno miesto simfoniniu orkestru?

– Pirmą kartą į Kauną atvykau 2012 m. rugsėjį, tuomet koncertavome „Žalgirio“ arenoje su šviesaus atminimo operos žvaigžde Dmitrijumi Chvorostovskiu. Tai buvo labai sėkmingas koncertas, arena buvo pilna klausytojų ir nuostabi atmosfera. Šiame koncerte man pirmą kartą teko diriguoti KMSO, kuris maloniai nustebino geru pasiruošimu ir profesionalumu, jie puikiai sugrojo koncertą, o D. Chvorostovskis buvo labai patenkintas bendradarbiavimu su šiuo orkestru. Taip užsimezgė ryšys su orkestro vadovu Algimantu Treikausku ir jau 2013 m. pavasarį įgyvendinome dar vieną bendrą projektą – surengėme amerikiečių tenoro, šiuo metu operos žvaigždės Lawrence’o Brownlee koncertą Kaune ir įrašėme jo solinę kompaktinę plokštelę. Tai buvo mūsų pirmas įrašas su KMSO ir jis buvo nominuotas prestižiniams „Grammy“ apdovanojimams.

Ši sėkmė mus visus labai įkvėpė ir A. Treikauskas pakvietė mane tapti KMSO vyriausiuoju dirigentu. Buvau pamalonintas šiuo kvietimu, nes labai džiaugiausi pirmąja „Grammy“ nominacija tiek solistui L. Brownlee, tiek orkestrui. Nemanau, kad tuo metu koks nors kitas Lietuvos muzikinis kolektyvas buvo gavęs tokią nominaciją. Tai buvo didžiulė reklama tiek Kaunui, tiek visai Lietuvai. Didžiavausi tokiu sėkmingu įrašu kartu su KMSO ir tuomet mes nusprendėme imtis kitų leidybinių projektų. Tokia buvo mūsų pradžia, o šiais metais kartu su orkestru mes jau skaičiuojam 20-ą įrašytą kompaktinę plokštelę ir net tris „Grammy“ nominacijas.

– Kokie įsimintiniausi ir svarbiausi projektai per šiuos metus buvo įgyvendinti kartu su KMSO?

– Pirmiausia norisi paminėti daugybę įrašų, sulaukusių geriausių atsiliepimų ir įvertinimų: tai Giuseppe’ės Verdi operos „Simon Boccanegra“ įrašas su D. Chvorostovskiu, Vincenzo Bellini operos „Puritonai“ kompaktinė plokštelė su L. Brownlee ir Sarah Coburn, G. Verdi operos „Rigoletas“ įrašas, kuris buvo įvertintas dar viena „Grammy“ nominacija. Taip pat operos solistų Stefano Secco, Johno Osborno, Oksanos Dykos ir kitų solinės plokštelės, tarp kurių – tenoro Stepheno Costello įrašas, kuris gavo mūsų trečiąją „Grammy“ nominaciją. Tai yra neįtikėtina, kad mums pavyko gauti net tris nominacijas tarp tokios gausybės atlikėjų iš viso pasaulio.

Be įrašų, surengėme ir įspūdingus koncertinius turus Berlyne kartu su Merūnu Vitulskiu, taip pat Helsinkyje, Rygoje, Taline. Praėjusiais metais surengėme net tris klasikinės muzikos koncertus „Žalgirio“ arenoje. Koncertavome su operos pasaulio primadonomis Renee Fleming ir Asmik Grigorian, taip pat atlikome Andrew Lloydo Webberio „Requiem“.

Kaip vieną svarbiausių mūsų projektų norėčiau paminėti praėjusiais metais Kaune įvykusią kompozitorės Leros Auerbach simfonijos, skirtos Chiunei Sugiharai ir jo žygdarbiui, pasaulinę premjerą. Šis projektas sulaukė didelio tarptautinio dėmesio, premjerą stebėjo Japonijos ir Izraelio ambasadoriai, taip pat Jad Vašem instituto Jeruzalėje atstovai. Tai didžiulę simbolinę reikšmę turintis projektas, kurį mums pavyko sėkmingai įgyvendinti su Lietuvos atlikėjais – KMSO, Kauno valstybiniu choru ir puikiais lietuviais solistais. Ir, žinoma, nuostabia violončelininke Kristina Reiko Cooper, kuri ir buvo viena iš šio projekto iniciatorių.

Galiu pasakyti, kad tai buvo nuostabus dešimtmetis, nepakartojama kelionė su puikiais, talentingais žmonėmis įgyvendinant įspūdingus projektus.

– Kokie artimiausi Jūsų ir orkestro kūrybiniai planai? Ar nudžiuginsite klausytojus naujais, išskirtiniais projektais?

– O taip! Jau gruodžio pradžioje planuojame įspūdingą projektą kartu su Europos kultūros kanalu „Arte“. Bus daromas koncerto įrašas kartu su latvių operos žvaigžde sopranu Kristine Opolais ir išskirtinio balso armėnų tenoru Liparitu Avetisyanu, žinoma, dalyvaujant Kauno valstybiniam chorui ir KMSO. Koncertas vyks Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje, o jo įrašą kalėdiniu laikotarpiu galės išvysti milijonai kanalo „Arte“ žiūrovų visame pasaulyje.

Tai buvo nuostabus dešimtmetis, nepakartojama kelionė su puikiais, talentingais žmonėmis įgyvendinant įspūdingus projektus.

Kitais metais klasikinės muzikos gerbėjų fonotekas turėtų pasiekti mūsų įrašai su garsiausiais šių dienų operos solistais – amerikiečių tenoru Charlesu Castronovo, latvių sopranu K. Opolais ir armėnų tenoru L. Avetisyanu. Sausį jau planuojame naujus įrašus su violončelininke K. R. Cooper ir kylančia operos žvaigžde amerikiečių tenoru Brianu Jagde’u.

Turime planų surengti koncertinį turą Europoje kitų metų pavasarį, šiuo metu yra derinamos detalės, todėl nieko atskleisti negaliu, bet labai tikiuosi, kad pavyks suorganizuoti įsimintinas gastroles.

– Kokią programą klausytojams ruošiate penktadienio koncertui?

– Mūsų bendradarbiavimo 10-mečiui skirtam koncertui pakviečiau ypatingą viešnią – violončelininkę K. R. Cooper. Pirmiausia, ji yra fantastiška atlikėja, savo artistiškumu ir charizma tiesiog pavergianti publiką, kiekvienas jos pasirodymas – nepamirštama patirtis klausytojui. Koncerto programai pasirinkome ypatingą kūrinį – tai žydų kilmės lenkų kompozitoriaus Mieczysławo Weinbergo koncertas violončelei ir orkestrui. Turime idėją tęsti žydų temą muzikoje, atlikdami žydų kilmės kompozitorių kūrinius, kurie nukentėjo nuo Holokausto ir buvo priversti bėgti iš savo gimtųjų namų. M. Weinbergo kūrinys šiam koncertui buvo pasirinktas neatsitiktinai, jau sausį kartu su KMSO ir K. R. Cooper planuojame įrašyti plokštelę, kurioje skambėtų žydų kilmės kompozitorių kūriniai violončelei ir orkestrui.

Kas: Koncertas „Stulbinanti violončelės magija“.

Kur: Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada: rugsėjo 22 d. 18 val.

Kartu su pavasario gaiva į Kauno valstybinę filharmoniją jubiliejinį – 25-ąjį – kartą grįžta kompozitorių Edvardo Griego ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos festivalis, kaip ir kasmet, atsigręždamas į pagrindines vertybes ir tradicijas.

Ryškiausiais savo šalių muzikos pasaulio atstovais tituluojamų kūrėjų muzikos festivalis Hordalando grafystės ir Kauno miesto bendrystės iniciatyva palaipsniui išaugo į solidų meno projektą, žymiai praturtinantį muzikinį Kauno gyvenimą. XXV festivalis garbingai tęsia tradicijas – išlaiko kūrybingo, glausto ir koncentruoto renginio, aprėpiančio keturis koncertus, amplua, jo koncertiniai projektai išlieka svarūs, turiningi, juose skamba ne tik M. K. Čiurlionio ir E. Griego kūryba, bet ir plačiai atskleidžiami šių dienų Lietuvos ir Norvegijos kompozitorių ir atlikėjų darbai.

Norvegiškas džiazas

Pirmasis festivalio koncertas „Norvegijos džiazo spalvos“ kvies susitikti su išsiilgtais svečiais iš Norvegijos – Ivar Kolve Trio. Neįprastos sudėties džiazo ansamblis grįžta į Kauną su kontrastinga, alsuojančia norvegišku koloritu, šiuolaikinio džiazo ir senosios norvegų tautinės muzikos ritmais žėrinčia koncertine programa.

Sovietų muzikai gavo rankraščio fotokopiją ir 1980 m. gruodį pirmą kartą, be Norvegijos sutikimo, atliko visą simfoniją.

Nuo 1994 m. kartu muzikuojantis kolektyvas jau paliko ryškų pėdsaką Norvegijos džiazo istorijoje. Vibrafonu arba marimba, kontrabosu ir mušamaisiais instrumentais atliekamos džiazo kompozicijos daugelį stebina neįprasta, iki šiol negirdėta sąskambių gausa ir neeiline ekspresija.

Ansamblio įkūrėjas, marimbos ir vibrafono virtuozas I. Kolve ne tik groja įvairių sudėčių ansambliuose ir solo, dalyvauja džiazo festivaliuose, atlieka programas su simfoniniais orkestrais, bet ir kuria muziką įvairiausiems džiazo ansambliams ir projektams. Mušamaisiais instrumentais grojančio Steino Inge Brækhuso scenos partnerių sąraše išvardyti bene visi žinomiausi Norvegijos ir Švedijos džiazo ansambliai, visos Europos ir JAV atlikėjai. Jis yra muzikos prodiuseris, turi mobiliąją įrašų studiją ir dėsto Stavangerio universiteto Muzikos ir šokio institute.

Kontrabosininkas Sébastienas Dubé, keletą metų dirbęs įvairiuose JAV ir Kanados orkestruose, prieš tris dešimtmečius persikėlė į Skandinaviją. Čia jis sėkmingai kuria džiazo kompozicijas ir koncertuoja su įvairių sudėčių džiazo ansambliais.

Legendinės simfonijos

Antrasis vakaras „Čiurlionis ir vieninteliai“ ves klausytojus M. K. Čiurlionio ir E. Griego melodijų vingiais. Kauno miesto simfoninis orkestras, dirigentas Robertas Šervenikas ir pernai vykusio prestižinio tarptautinio Van Cliburno (JAV) konkurso sidabro medalio laimėtoja pianistė Anna Geniušienė kviečia greta neprilygstamojo lietuvių romantiko ir simbolisto M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ klausytis vienintelio E. Griego koncerto fortepijonui ir orkestrui ir vienintelės išlikusios to paties kompozitoriaus simfonijos c-moll.

M. K. Čiurlionis sukūrė dvi simfonines poemas – „Miške“ ir „Jūra“, tačiau taip ir neturėjo progos jų išgirsti. 1901 m. sukurta simfoninė poema „Miške“ yra pirmasis jo simfoninis kūrinys. Kaip rašė muzikologas Vytautas Landsbergis, „Čiurlionio poemoje vyrauja ne veiksmas, o ypatinga emocinė būsena. Šios dramos veikėjai – jausmai, judėjimas. Vaizdai tarytum įvairūs, o judėjimas iš esmės tik dvejopas: rimties būsena ir nerimo, polėkio intencija“.

E. Griego genialumo paslaptį galima paaiškinti tuo, kad jis intuityviai atpažino tai, kas norvegiška, tikra ir žavinga. 1867 m. sukūręs savo pirmąją ir vienintelę simfoniją, kompozitorius ant partitūros užrašė „niekada neturi būti atliekama“.

Po kompozitoriaus mirties rankraštis atiteko Bergeno viešajai bibliotekai, kuri daugiau nei 100-metį ištikimai vykdė paskutinę kūrėjo valią. Tik dėl šaltojo karo situacija netikėtai pasikeitė: sovietų muzikai gavo rankraščio fotokopiją ir 1980 m. gruodį pirmą kartą, be Norvegijos sutikimo, atliko visą simfoniją. Norvegai reagavo žaibiškai ir netrukus susigrąžino savo nacionalinę teisę į unikalų kūrinį.

Vienintelis E. Griego Koncertas fortepijonui – vienas ryškiausių šio žanro kūrinių XIX a. antrosios pusės Europos muzikos istorijoje. Lyrinis kūrinio charakteris leidžia jį tapatinti su ta žanro šaka, kuriai atstovauja Frederico Chopino ir Roberto Schumanno fortepijoniniai koncertai. Artimą ryšį su R. Schumanno koncertu atskleidžia romantinei stilistikai būdingas laisvumas, ryškios emocijos, subtilūs muzikiniai niuansai. Vis dėlto tautinis norvegiškas koloritas ir E. Griegui būdinga vaizdinga kūrinio struktūra liudija apie jo originalumą.

Šviesos link

Klajoti E. Griego vokalinės muzikos labirintais publiką vilios trečiojo festivalio koncerto atlikėjos: dainininkė Rita Preikšaitė, pianistė Rūta Blaškytė ir aktorė Virginija Kochanskytė. Jų parengta programa „Grožio ir šviesos link. Dedikacija Edvardui Griegui“ kvies paminėti 180-ąsias iškiliojo norvegų kompozitoriaus gimimo metines.

Žinomos menininkės kviečia pasiklausyti originalios programos, kurios dramaturgija pasižymi neskubriu tempu, ypatingu dėmesiu detalėms ir nuolat kylančia emocine temperatūra. Klausytojui tai vienu metu – ir nuostabus dvasinis atsipalaidavimas, ir intensyvus darbas bandant perprasti norvegų kompozitoriaus minčių ir jausmų verpetus.

Vykstant programai visavertiškai atskleidžiamas E. Griego, kaip įvairiaspalvės asmenybės, paveikslas: menininkės įtaigiai kalba jo dainų, muzikos ir laiškų balsu. Tarsi iš įvairių pusių tyrinėdamos E. Griego kūrybos prigimtį, atlikėjos apnuogina dosnios įkvėpimo žemės subrandintą menininko sielą ir ji skleidžiasi visu sodrumu, gyvybingumu, užburdama klausytojus vaizdinių gelme ir grožiu.

Programoje per norvegų tautos dainiaus vokalines miniatiūras ir jautrius laiškus subtiliai skleidžiasi kompozitoriaus meilė tėvynei, santykis su Dievu, kūrybos ir gyvenimo prasmės paieškos, jausmai mylimajai, tikrojo grožio ilgesys.

Baigiamieji akordai

Bene originaliausias projektas „Grieg in Jazz“ nuskambės baigiamajame festivalio koncerte. Tomo Botyriaus diriguojamo Kauno bigbendo parengta unikali programa, skirta E. Griego 180-osioms gimimo metinėms, apims įvairius, žinomus ir girdėtus norvegų kompozitoriaus kūrinius.

Pirmoje dalyje skambės legendinių džiazo meistrų Duke’o Ellingtono ir Billio Strayhorno aranžuotos bene žinomiausio E. Griego kūrinio – siuitos „Peras Giuntas“ pjesės. Šias pjeses D. Ellingtonas su savo grupe dar 1960 m. įrašė ir išleido albumą. Švedijos karališkoji muzikos akademija, remdamasi Švedijos autorių teises reglamentuojančiu teisės aktu, tuomet pareiškė, kad albume esančios E. Griego muzikos džiazo versijos „įžeidžia šiaurietišką muzikos kultūrą“. D. Ellingtonas atšaukė albumo leidybą, o byla teisme taip ir nebuvo išnagrinėta. Tik po 30 metų ši interpretacijos versija buvo reabilituota. 1992 m. laikraštis „The New York Times“ taip atsiliepė į D. Ellingtono „Pero Giunto“ adaptacijos gyvą atlikimą: „Tai kūriniai, pasižymintys tiršta ir nuostabia harmonija, puikiai tinkantys gyvai atlikti. Čia romantinė melodija klajoja aplink švelnias džiazines harmonijas, o muzikos greitakalbę staiga keičia jausmingos baladės.“

Muzikinį antrosios koncerto dalies turinį parengė lietuvių džiazo muzikantų komanda, sutelkta kompozitoriaus, trombonininko ir aranžuotojo Jievaro Jasinskio. Čia skambės džiazinės E. Griego kompozicijos, išaugusios iš mums žinomų fortepijoninių lyrinių pjesių, dainų ar orkestrinių kūrinių fragmentų. Klausydamiesi improvizacijų ir džiazo harmonijų ir ritmų, klausytojai galės naujai patirti E. Griego muzikos klodus, kurie iškils iš rūko lyg nepažinti ar naujai atrasti fjordai.

Kas? XXV E. Griego ir M. K. Čiurlionio muzikos festivalis.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Kovo 16–19 d.

Taip galėtume apibūdinti artėjantį eilinį muzikos mokyklos mokinių koncertą. Bet jeigu paminėsime, kad tą vakarą koridoriuose vyks susitikimai su seniai matytais kolegomis, tai jau bus užuomina, kad laukia nepaprastas renginys.

Ir tikrai, tą vakarą vyks koncertas, skirtas Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos 50-ties metų sukakčiai paminėti.

50 metų muzikos mokyklai – tai daugybės įdomių, meniškų, kūrybingų, jautrių asmenybių kelionė viena kryptimi, kuriant savą istoriją ir tradicijas ne tik mokyklos pastate, bet ir už jos ribų. Pirmiausia, tai garbė kiekvienam kolektyvo nariui, kuomet mokyklos vardas iškilmingai skamba skelbiant respublikinių ar tarptautinių konkursų laureatus. Kolektyvas taip pat pelnytai gali didžiuotis savo tarpe turėdamas net dvi koleges, pelniusias Metų mokytojos apdovanojimus. Tai ištisas gyvenimas, su visomis savo spalvomis, kurį kolektyve gyvenam kiekvienas atskirai ir visi bendrai. Tai-džiaugsmas, kolegai tapus mama ar tėčiu. Pasididžiavimas, įgijus senelio ar močiutės statusą. Sielvartas, praradus artimą.

Mokyklos archyvo nuotr.

Visa tai – apie mus, mokytojus, kurių mūsų mokykloje dirba apie 90-imt.

Bet kas būtų mokykla ir mokytojai be mokinių? Per 50 metų Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklą baigė apie 3500 mokinių. Dalis jų tapo profesionaliais muzikantais, konkursų laureatais. Tai yra muzikantai-asmenybės. Kita dalis mokinių, baigusių muzikos mokyklą, – puikūs, išsilavinę žmonės, mokantys vertinti muziką, žinantys, kiek darbo reikia įdėti, kad J. S. Bach‘as ar V. A. Mozart‘as skambėtų taip, kaip reikia.

Yra ir dar vienas labai svarbus keleivis šioje mokytojų ir mokinių muzikinėje kelionėje, be kurio tvirto nusistatymo ir visapusiško palaikymo, kelionė muzikos labirintais labai gretai gali pakeisti kryptį. Tai – tėveliai.

Tad vasario 1 d. 18 val. Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos bendruomenė maloniai kviečia visus buvusius mokytojus, mokinius ir jų tėvelius į jubiliejinį koncertą, skirtą paminėti mokyklos 50-ties metų sukaktį, kuris vyks Kauno filharmonijos salėje.

Pirmą kartą Europoje

Kanadoje gyvenančio graikų kilmės kompozitoriaus sukurtos kantatos premjera įvyko prieš šešiolika metų Toronto „Roy Thompson“ salėje, kūrinį atliko bosas-baritonas Pavlo Hunka, keletas mišrių chorų ir vienas ryškiausių Kanados kamerinės muzikos ansamblių „Gryphon Trio“.

Lapkričio 18-osios vakarą pirmą kartą Europoje skambėsiantį kūrinį atliks jungtinės puikiausių muzikantų pajėgos: Kauno valstybinis choras, baritonas Andrius Apšega, naujame amplua debiutuosiantis visiems gerai pažįstamas vokalistas Mantas Jankavičius, laikiną prieglobstį Lietuvoje radęs diskantas iš Ukrainos Kirilas Dernovyi, skaitovas Giedrius Prunskus ir Kauno fortepijoninis trio, kuriame groja pianistė Lina Krėpštaitė, smuikininkė Indrė Andruškevičiūtė ir violončelininkė Asta Krištaponienė. Gausiam atlikėjų būriui diriguos maestro Robertas Šervenikas, o regimąjį stiprios muzikos efektą turiningai papildys vizualizacijų meistro Arvydo Strimaičio kurtos projekcijos.

Šį kartą publika turės progą išgirsti atnaujintą kantatos variantą, kurį kompozitorius specialiai atlikimui Lietuvoje papildė reikšmingais, tekstais skaitomais lietuvių kalba.

Kūryba aktualiomis temomis

„Tvirtai jaučiu, kad savąja muzika stengiuosi debesyse atverti mažą plyšelį, pro kurį galėtų prasiskverbti Jo skleidžiama šviesa. Esu greičiau pasekėjas, o ne meistras, tad mano būties ir kūrybos modeliai ir patentai priklauso mano Mokytojui“, – taip apie savo kūrybines inspiracijas sako Ch.Hatzis.

Pelnęs du prestižinius Kanados muzikos apdovanojimus „Juno“, keletą nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų, gaunantis daugybę užsakymų iš tarptautiniu mastu pripažintų atlikėjų ir orkestrų, Toronto universiteto profesorius aktyviai reiškiasi tarptautinėje muzikos scenoje. Jo muzika dažnai atliekama ir transliuojama žiniasklaidos priemonėse, albumus su Ch.Hatzio muzika leidžia tokios kompanijos kaip „Naxos“, „Deutsche Grammophon“, EMI, „Sony“ ir kt.

Kompozitorius dažnai tituluojamas „vienu svarbiausių šiandien kuriančių kompozitorių“ ir „šių dienų Kanados meistru“. Jis – savitos XXI a. muzikos, kurioje dera intelektualus sudėtingumas ir aiškumas, emocinis-psichologinis betarpiškumas ir techninis įvairių medijų ir muzikos idiomų įvaldymas, pradininkas. Naujausi jo kūriniai dedikuojami klimato kaitai, geopolitinei įvairovei, čiabuvių problemoms, migracijai, aplinkosauginiam sąmoningumui ir žmogaus teisėms.

Ch. Hatzis per daugelį muzikos kūrimo metų įsitikino, kad dvasinė kelionė, kuri ir yra kompozicija, neturėtų būti racionaliai apgalvojama iš anksto.

Lemtingas susitikimas

Kantata „Wormwood (Chornobyl)“ buvo sukurta fortepijoninio trio „Gryphon Trio“ užsakymu. Kaip prisimena autorius, įprastai prieš gimstant naujam kūriniui jame susivienija daugybė jėgų, kurios inspiruoja opuso idėją. Šiuo atveju atspirties tašku tapo prieš 20 metų įvykęs pokalbis su jaunu vienuoliu.

„Tai nutiko Atono kalne, vienuolių bendruomenėje Šiaurės Graikijoje. Vienuolis užsiminė, kad Černobylio katastrofa buvo išpranašauta paskutinėje Naujojo Testamento knygoje „Apreiškimas Jonui“. Nieko nuostabaus išgirsti tokį teiginį iš stačiatikių vienuolio lūpų, turint omenyje ryškų apokaliptinį Rytų krikščioniškosios mistikos toną, prie kurio buvau pripratęs nuo vaikystės. Tuo metu šis teiginys man neturėjo konkrečios prasmės, kol prieš pradėdamas kurti kantatą paklausiau ukrainiečių kilmės violončelininko Romano Boriso, ar žodis „Černobylis“ reiškia ką nors konkretaus. Kai jis atsakė, kad tai reiškia „Pelynas“ („Apreiškimo Jonui“ knygos „mirties žvaigždė“, kuri buvo nublokšta į žemę ir užnuodijo planetos vandenis, sukeldama daugybės žmonių mirtį), iš karto supratau, kad „Apreiškimo Jonui“ knygos ištraukos sudarys didžiąją dalį kūrinio teksto“, – mistikos kupinas kūrinio atsiradimo aplinkybes prisiminė kompozitorius.

Keisto pavadinimo sutapimo tarp 2 tūkst. metų senumo knygos ir šiuolaikinio katastrofiško įvykio pakako, kad kūrybos procesas įsibėgėtų.

„Tokiam žmogui kaip aš, persmelktam krikščioniškojo misticizmo ir tikėjimo, kad net tamsiausiomis akimirkomis žmonijos istorija tėra mūsų individualus ir kolektyvinis atsakas į dieviškąjį žmonijos išganymo planą, nelengva ignoruoti tokį tekstą kaip „Apreiškimas Jonui“, – pasakojo Ch.Hatzis.

Kodėl šio teksto nenaudojo nė viename savo ankstesniame biblinėmis temomis grįstame darbe, jis aiškino tuo, kad apokaliptiniai tekstai įkūnija pavojų tapti savaime išsipildančiomis pranašystėmis.

„Tai pavojus, visais amžiais kėlęs nerimą išminčiams ir pranašysčių tyrinėtojams: juk Nostradamas sąmoningai užšifravo savo ateities pranašystes, kad jos netaptų blogio įrankiu netinkamose rankose. Tačiau pranašystės taip pat parodo, kad istorija nėra paviršutiniškų priežasčių ar atsitiktinių įvykių, tokių kaip stichinės nelaimės ar žmogaus klaidos, sankaupa. Istoriją valdo ne atsitiktinumas, o kur kas sudėtingesnis ir tikslingai sukurtas žmonijos dvasinio pakilimo planas. Galiausiai, kaip ir „Apreiškimo Jonui“ knygoje, pranašystė yra įspėjimas, o ne įvykių, kurie iš anksto nulemti, fiksavimas“, – pasakojo kūrėjas.

Kantatoje kompozitorius neapsiriboja vien „Apreiškimo Jonui“ tekstais, o papildo juos savais, visuotinį ir apokaliptinį aspektą nukreipiančiais į vidinį ir asmeninį požiūrį.

Talentas: tarp solistų – ir diskanto skaidrumu stebinantis K. Dernovyi. / Organizatorių nuotr.

Apibūdindamas kūrinio muziką Ch.Hatzis sako šiuo kūriniu siekęs tyrinėti kitokias muzikines tradicijas, priešingas toms, kuriose biblinis tekstas buvo interpretuojamas praeityje ir kurios yra už mano paties muzikinio radaro ribų.

„Tuo metu, kai meditavau apie Černobylio katastrofą, viso pasaulio žmonių mintis okupavo kita katastrofa Naujajame Orleane, netrukus po jos įvyko dar viena – Pakistane ir Šiaurės Indijoje, tad mano dėmesį patraukė ir šiuolaikiniai ne mažiau apokaliptinio pobūdžio įvykiai. Šis kūrinys turėtų įspėti mus apie apokaliptinį „čia ir dabar“. Įvairios populiariosios muzikos idiomos, naudojamos kantatos muzikoje, gimė iš noro susidoroti su šiuo „čia ir dabar“, – aiškino jis.

Tai, kad kūrinyje vyrauja gospelo muzika, atspindi dar vieną Ch.Hatzio rūpestį, susijusį su tuo, kaip krikščioniškasis fundamentalizmas formuoja dabartinę politiką. „Man sunku susitaikyti su tuo, kad padorių žmonių, gyvenančių pagal krikščioniškus principus, bendruomenės gali susitapatinti su godumo, išnaudojimo ir akivaizdžios nepagarbos žmogaus gyvybei ir gerovei politika ir tapti jos galios pagrindu. Tokį požiūrį atspindi audringas ir kovingas antrosios kūrinio dalies „Septintasis antspaudas“ charakteris. Tai „mes“ ir „jie“ mentalitetas, sumišęs su religiniais jausmais“, – aiškino kompozitorius.

Po trečiosios kūrinio dalies „Auksinis smilkytuvas“, simbolizuojančios laikui nepavaldžią dvasinės ramybės akimirką, ketvirtojoje dalyje grįžtama prie „Septintojo antspaudo“ tematikos, bet dekonstruojant jos dvasią. Penktoji dalis „Pirmieji keturi trimitai“ – esminis kūrinio dramaturgijos lūžis. Ji pradedama ankstesnės muzikos egzaltacija, tačiau čia vėl suskamba pirmojoje dalyje panaudota dvylikatonė dermė, vedanti muziką žemyn, tamsos link. Būtent šioje dalyje minima mirties žvaigždė – Metėlė (Pelynas).

Šeštojoje dalyje „Penktasis angelas“ žodžiai interpretuojami repo stiliumi, mechaniškai perteikiant biblinį tekstą, o kitos dalies „Šeštasis angelas“ muzikoje vėl grįžta trečioje dalyje girdėtas bizantiškasis giedojimas ir skambus choralas. Aštuntoje dalyje „Paskutinės negandos“ dominuoja dvylikatonė dermė, kontrastuojanti su skaitovo perteikiamais tekstais.“

Vilties simbolis

Fortepijoninis trio kantatoje traktuojamas įvairiapusiškai: kartais jis groja tradiciškai, kaip kamerinės muzikos ansamblis, kartais tampa ritmo grupe, akompanuojančia dainininkui ir pritariantiesiems balsams. Tam tikrose kantatos dalyse trio instrumentai tarsi išsiskiria ir groja po vieną.

Paskutinės „Wormwood (Chornobyl)“ dalies „Eikime naujon Jeruzalėn“ muzika neturi jokios bendros teminės ar stilistinės medžiagos su ankstesniais kantatos epizodais. Čia dainuoja diskantas, metaforiškai papildantis visą kūrinio veikėjų būrį, gana ilgą laiką jam akompanuoja tik smuikas.

Kaip teigia kompozitorius, diskantas simbolizuoja pagrindinių kūrinio veikėjų baritono ir vokalisto dvasinį atgimimą, atitinkantį Jėzaus pamokymą: „Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip maži vaikai, niekaip neįeisite į dangaus karalystę“ (Mt 18.3), arba Izaijo pranašystę: „Juos prižiūrės mažas vaikas“ (Iz 11.6).

Ch.Hatzis prisimena: „Šios giesmės muzika ir tekstas man atėjo į galvą ryte, kai su žmona vaikštinėjome po mišką, esantį netoli mūsų namų. Esu dėkingas Dievui už tokias akimirkas, nes jos nutinka tada, kai mažiausiai tikiesi, neįdedant jokių pastangų ar darbo. Tam tikra prasme, visą kantatą galima laikyti kūrybiniu tos akimirkos nušvitimu.“

Gimus finalinei kūrinio giesmei, daug gilesnę prasmę įgavo prieš tai sukurtos dalys. Ch.Hatzis sako per daugelį muzikos kūrimo metų įsitikinęs, kad dvasinė kelionė, kuria ir yra kompozicija, neturėtų būti racionaliai apgalvojama iš anksto. „Ji privalo būti grindžiama dvasiniu pasitikėjimu ir tikėjimu, kad kompozitoriui tapus dvasiniu kanalu, būtinai įvyks kažkas, kas padarys muziką vertingą kitiems. Kantatai „Wormwood (Chornobyl)“ nušvitimu tapo vaikas, vedantis devynių dalių (devyni – numerologinis Jėzaus Kristaus skaičius) procesiją į šviesią pabaigą paprasčiausios dainos pavidalu“, – sako jis.

Kas? Ch. Hatzio kantata „Wormwood (Chornobyl)“.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Lapkričio 18 d. 18 val.

Į šiemetinio, 27-ojo, tarptautinio Pažaislio muzikos festivalio, tarp kurio rėmėjų yra ir naujienų agentūra ELTA, programą įtrauktas šis avangardinio, tarpdisciplininio meno projektas vadinamas „Transition“ vardu. 2019-aisiais jis tarptautinio muzikos profesionalų forumo „Classical: Next“ buvo įvertintas tarp vienuolikos geriausių visame pasaulyje.

Pasak Pažaislio muzikos festivalio kuratorės Linos Krėpštaitės, vienas iš festivalio tikslų – publikai pristatyti naujausias muzikines tendencijas. Šį kartą tai įvyks per pažintį su Maltoje gimusia airių ir velsiečių kilmės pianiste T. D. Williams, kuri viena pirmųjų pradėjusių taikyti naujausias judesio fiksavimo technologijas savo kūryboje. Atlikėja yra kviečiama dalyvauti žymiausiuose pasaulio šiuolaikinės muzikos festivaliuose, koncertavo įvairiose Europos šalyse, JAV, Australijoje, Pietų Afrikos Respublikoje.

„Mano „Transition“ idėja – parodyti klausytojams, kaip vystėsi įvairios grojimo fortepijonu technikos, ir kokios yra jų galimybės. Ši idėja nuolat progresuoja, nes savo kūrybiniame kelyje susipažįstu su naujais kompozitoriais bei susiduriu su iki šiol dar nenaudotomis atlikimo technikomis. Lietuvos publiką pakviesiu stebėti mano muzikinę kelionę, praturtintą sensorine technologija ir videomenu. Fortepijonu grosiu ne tik pirštais, bet ir rankomis, alkūnėmis, kumščiais, delnais. Naudodamasi specialia raumenų impulsus fiksuojančia MYO apyranke, kursiu gyvus elektroninius garsus, išgaunamus rankų raumenų padėtimis“, – atlikimo subtilybes atskleidė T. D. Williams.

Beveik šimto metų laikotarpį apimsiančiame projekto muzikos repertuare kiekvieno kompozitoriaus kūrinys tarsi plauks per nežinomus vandenis, atskleisdamas įdomiausias ir subtiliausias fortepijono skambesio galimybes. Koncertas prasidės elektroninės muzikos kompozitoriaus ir atlikėjo Atau Tanaka kūriniu „Suspensions“. Pianistės teigimu, šis autorius tyrinėja žmogaus reakcijas į garsą, tiek muzikinį, tiek sklindantį mus supančioje kasdienėje aplinkoje, kaip fenomenologinės patirties formą. Savo kuriamose meninėse vizijose, remdamasis sensorinėmis technologijomis, fiksuojančiomis raumenų impulsus, žmogaus kūną paverčia savotišku muzikiniu instrumentu. Itin organiškai į „Transition“ programą įsilies ir beveik prieš šimtmetį kompozitoriaus Henry‘io Cowello parašytas kūrinys „The Voice of Lir“, kuriame aistringais tonais skambanti muzika yra tikra avangardo klasika.

Anot Pažaislio festivalio koordinatorės L. Krėpštaitės, dar vienas įdomus T. D. Williams kuriamo avangardinio fortepijono portreto akcentas – amerikiečių kompozitoriaus Stepheno Montague „Mira“ – tonalus ir melodingas kūrinys, atliekamas skambinant tik baltais fortepijono klavišais. Šio opuso atlikime naudojama tiek įprasta technika, tiek įvairūs klasteriai, kurie veda į savotišką galaktinę kulminaciją, – tai nuoroda į 1980 metais Argentinoje Hugo Miros atrastą asteroidą „Mira“.

Koncerto finale bus atliktas Rubeno Zahra kūrinys „Kafkos vabzdys“ fortepijonui, elektroninei muzikai ir vaizdo įrašui, sukurtas pagal Franzo Kafkos romaną „Metamorfozė“. Tai – pasakojimas, atskleidžiamas naudojant istorijos dalis, kuriose vaizduojami garsai. Vaizdo įrašas buvo filmuojamas senoviniu (1839 m.) objektyvu, padėjusiu išgauti ypatingai „minkštos“ šviesos ir turtingos tekstūros fono dermę. Pažymėtina, kad naudojant šiuolaikinius objektyvus, tai retai pasiekiama.

Orkestrą sudaro garsūs muzikantai iš visos Ukrainos, dauguma jų – nacionalinių ir tarptautinių konkursų nugalėtojai, atstovaujantys įkūrėjo tradicijoms. Už išskirtinius pasiekimus reprezentuojant Ukrainos kultūrą pasaulyje orkestras gavo Ukrainos užsienio reikalų ministerijos „Ukrainos kultūros ambasadoriaus pasaulyje“ titulą. Nuo 2017-ųjų ansamblio meno vadovo pareigas eina Anatoli Vasylkovskii. Ansamblio pasirodymai Lietuvoje ir kitose valstybėse – ilgametės iškilaus ukrainiečių smuikininko ir mokytojo Bogodaro Kotorovičiaus (1941–2009) svajonės išsipildymas.

Šių metų vasario mėnesį, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, „Kyjivo solistai“ buvo išvykę į gastroles po Europą ir koncertavo Italijoje. Prasidėjo karas, ir viskas pasikeitė, tad Italijos, Šveicarijos, Vokietijos, Skandinavijos ir Baltijos valstybių koncertinės įstaigos bendromis pastangomis pradėjo organizuoti ansamblio koncertinį turą ir rinkti parama Ukrainai. Lietuvos kultūros atašė Skandinavijoje Lianos Ruokytės-Jonsson rūpesčiu ansamblio dešimties koncertų turas Švedijoje ir Norvegijoje prasidėjo kovo 27-ąją koncertu Stokholmo koncertų salėje. Balandžio mėnesį ansamblis pradėjo gastroles Baltijos valstybėse, kurias organizuoja ilgametės bendražygės – koncertų įstaigos iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos.

„Mes grojame už taiką“, – sako ansamblio vadovas A. Vasilkovskis. – Sunku išreikšti savo emocijas žodžiais… Mūsų šeimos yra Ukrainoje ir su jomis palaikome ryšį kiekvieną dieną, – su tėvais, broliais, seserimis bei giminaičiais. Šiuo metu mūsų darbas yra sunkus, bet mes grojame. Muzika padeda mums šioje situacijoje ir mūsų pareiga yra atstovauti Ukrainos kultūrai.“

Pasak Kauno filharmonijos vadovo Justino Krėpštos, kyjiviečių muzikantų koncertų ciklą mūsų šalyje rengia Lietuvos nacionalinė filharmonija su partneriais – Kauno filharmonija, Plungės kultūros centru, koncertine įstaiga – Šiaulių valstybiniu kameriniu choru „Polifonija“, Visagino kultūros centru. Programą sudaro ukrainiečių kompozitorių klasikų ir žymiausių šiandienos kūrėjų Maksymo Berezovskio, Valentino Silvestrovo, Myroslavo Skoryko, Oleksandro Shymko kūriniai, styginių ansambliui aranžuotos ukrainiečių liaudies dainos, vieno žymiausių italų filmų muzikos kompozitoriaus Nino Rota koncertas styginiams ir tuomet 14-mečio jaunuolio, būsimo muzikos genijaus Felixo Mendelssohno Bartholdy 10-oji simfonija.

Penktadienį Ukrainos nacionalinio kamerinio ansamblio „Kyjivo solistai“ koncertas vyks Visagino kultūros centre. Svečių iš Ukrainos koncertų ciklą Lietuvoje globoja Prezidentas Gitanas Nausėda.

Po pasirodymų Baltijos šalyse „Kyjivo solistai“ vėl grįš į Skandinaviją. Iš viso 2022 m. vasario–gegužės mėn. ansamblio gastrolės Europoje aprėps net dešimtį šalių: Italiją, Šveicariją, Vokietiją, Švediją, Norvegiją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją bei Daniją.

Ją kartu su Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatu Kauno styginių kvartetu (Karolina Beinarytė, smuikas, Aistė Mikutytė, II smuikas, Eglė Lapinskė, altas, bei kvarteto vadovas Saulius Bartulis, violončelė) atliks dvi puikios muzikantės – Ieva Pranskutė (smuikas) ir Veronika Kopjova (fortepijonas).

Anot Kauno valstybinės filharmonijos vadovo Justino Krėpštos, norėtųsi išskirti V. Bartulio „I like Shostakovich“, nes tai, deja, yra paskutinis prieš pat mirtį sukurtas kūrinys, kurio premjera įvyko 2020-aisiais. Šiame kūrinyje kompozitorius panaudojo tematines medžiagas iš Dmitrijaus Šostakovičiaus styginių kvartetų bei vienos simfonijos. V. Bartulis, beje, nuo pat jaunystės kūrė serijas kompozicijų, kurios vadinosi „I like“ (Aš mėgstu): „I like Bach“ „I like Schubert“, „I like Vivaldi“, „I Like Berlioz“, „I like Marlen Dietrich“ ir dar daug kitų, kuriose citavo originalias temas, jas savaip interpretuodamas ir „apvilkdamas kitu rūbu“. Nestokodamas humoro jausmo, maestro Donato Katkaus jubiliejaus proga V. Bartulis sukūrė „We like Donatas Katkus“.

Kitas Kauno filharmonijoje vyksiančiame koncerte „Muzikinių poetų dvelksmu“ skambėsiantis kūrinys – Ernesto Chaussono koncertas smuikui, fortepijonui ir kvartetui – pirmą kartą buvo atliktas Briuselyje 1892-aisiais. Po jo premjeros kompozitorius savo dienoraštyje parašė: „Turiu tikėti, kad mano muzika, visų pirma, skirta belgams, nes dar niekada nesimėgavau tokia sėkme… Esu apsvaigęs iš laimės, nes seniai jaučiausi taip įvertintas. Man rodos, kad ateityje dirbsiu su didesniu pasitikėjimu“.

Pristatydami koncerto Kauno filharmonijoje atlikėjus, organizatoriai pažymi, kad Ieva Pranckutė yra viena ryškiausių jaunosios kartos Lietuvos smuikininkių, tarptautinių konkursų laureatė. Būdama šešerių, jau griežė kaip solistė su Lietuvos kameriniu orkestru, o šiandien legendinio smuikininko Pavelo Vernikovo auklėtinė koncertuoja garsiausiose pasaulio salėse bei festivaliuose. Smuikininkė už Lietuvos vardo garsinimą pelnė Lietuvos ambasados Austrijoje padėką.

Kaune gimusi, o šiuo metu Vienoje gyvenanti pianistė Veronika Kopjova intensyviai koncertuoja  Europos, Kinijos, Pietų Korėjos, Čilės prestižinėse salėse, bendradarbiauja su įvairiais orkestrais. Platus atlikėjos solo ir kamerinės muzikos repertuaras apima kūrinius nuo baroko iki šių dienų kompozicijų. Nuo 2014-ųjų pianistė yra Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universiteto dėstytoja, 2019 metais tapo šiuolaikinės muzikos ansamblio „Platypus nare.

„Prie Kauno filharmonijos daug tarnybų suvažiavę, kelią kasinėja“, – į portalą kauno.diena.lt kreipėsi vienas skaitytojas, nurodęs, kad lauke jaučiasi dujų kvapas.

ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas portalui kauno.diena.lt teigė, kad tretieji asmenys toje vietoje vykdę darbus pažeidė dujotiekį.

„Retai, bet tokių atvejų pasitaiko. Pavojaus nėra“, – komentavo įvykį P. Kalmantas.

Dujotiekį pažeidė darbininkai. Jie apie įvykį iš karto informavo ESO. Šio atstovai skubiai sureagavo, suvažiavo papildomos pajėgos. „Pažeidimas tvarkomas“, – apie 18 val. kalbėjo P. Kalmantas.

Laimučio Brundzos nuotr.

Anot jo, dujų tiekimas sustabdytas tik 36 vartotojams. Manoma, kad dujų tiekimas bus atstatytas dar šiandien artimiausiu metu.