Vandalai išlaužė tvorą, po to išlaužė vagonų duris, pridarė rūpesčių bandydami priversti pajudėti vagonus, suskaldė durų stiklus, išdaužė vidaus šviestuvų gaubtus. Iš dešimties nepastebėjo arba nespėjo suniokoti tik vieno.

Vagonai buvo ruošiami kasmetiniams profilaktiniams bandymams, tad funikulierius laikinai nedirbo. Keleiviai kol kas nebuvo keliami.

Pirmas nemalonus signalas mašinisto Antano laukė pirmadienio rytą. Po savaitgalio rado šiek tiek apgadintus vagonus, bet pernelyg dėl to nesunerimo.

„Su darbų vadovu apsitvarkėm. Didelių nuostolių nebuvo, o šiandien – košmaras. Net užtempti į viršų vagonų negalėjau.  Beveik nevažiavo. Kai atėjau, jų durys buvo atdaros – išlaužtos ir priekinės, ir galinės, pilna stiklų“, – pasakojo rodydamas Antanas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Vandalus domino ir vagonų techninė įranga. Viską spaudinėjo, junginėjo, bet paleisti vagonų nesugebėjo, kad jie vairuojami iš viršuje esančio centro patalpų su pultu. Bandydami junginėti stabdį užblokavo ratus, užspaudė bėgius. Dėl to prireikė mechaniko. Tai paaiškėjo vėliau, kai mašinistas vieną vagonų bandė pakelti į viršų.

Nakčiai abu vagonai paliekami pakalnėje.

Ne taip paprasta gauti detalių objektui, kuriam jau 90 metų.

Mašinistas kalbėjo, kad durų taip paprastai neišlauši. Peršasi išvada, kad vandalai atėjo tam pasiruošę. „Vyrai sakė, kad apačioje matė – va kur tas vagonas stovi – tvora išlaužta“, – mostelėjo Antanas. Jis funikulieriuje dirba vos nuo praėjusio pirmadienio. Ir iš karto toks nemalonus incidentas.

„Kauno liftų“, kurie prižiūri Žaliakalnio funikulierių, generalinis direktorius Jonas Guzavičius apytiksliai įvertino, kad nuostoliai gali viršyti 1 tūkst. eurų.

„Be to, ne taip paprasta gauti detalių objektui, kuriam jau 90 metų“, – teigė J. Guzavičius, pridūręs, kad neatsimena, jog anksčiau būtų nutikę kažkas panašaus. Iki šiol funikulierius niekam neužkliuvo.

Pastebėję įsilaužimą „Kauno liftai“ ryte kreipėsi į policiją. J. Guzavičius prašo atsiliepti ką nors mačiusius arba apie incidentą ką nors žinančius žmones. Skambinkite 112 arba susisiekite su J. Guzavičiumi tel. nr. +37069886345.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Po pietų buvo peržiūrimi vaizdo įrašai. Tikimasi, kad juose bus kas nors naudinga tyrimui.

Abu Kaune esantys funikulieriai yra kultūros paminklai. Jie taip pat yra vieni seniausių veikiančių funikulierių Europoje.

Priežastis – ankstesnis ilgametis funikulieriaus mašinistas išėjo iš darbo, o jį pakeisti kol kas nėra kam.

Skelbime nurodoma, kad į mašinisto pareigas įeina funikulieriaus valdymas-vairavimas, bilietų pardavimas, tvarkos funikulieriuje palaikymas.

„Atlyginimas – 600 eurų į rankas. Po Naujųjų metų bus daugiau. Apmokysime. Svarbu, kad žmogus norėtų dirbti, pakanka ir nors ir mėgėjo vairuotojo pažymėjimo, kad turėtų supratimą apie transporto priemones. Reikės pasitikrinti sveikatą, už sveikatos pažymą sumokėsime“, – portalui kauno.diena.lt sakė „Kauno liftų“ generalinis direktorius Jonas Guzavičius.

Už bilietukus per metus gauname geriausiu atveju apie 20 tūkst. eurų. O vien elektra kiek atsieina. Labai daug elektros vartoja, ypač žiemą…

Jau buvo atėję keli kandidatai.

Darbas, anot vadovo, nesudėtingas, bet atsakingas. „Bijo kalno“, – kandidatų įspūdžiais pasidalijo J. Guzavičius. Jis pabrėžė, pensinis amžius, lytis ir t.t. – ne kliūtis šiai darbo pozicijai. Pridūrė, kad žiemą gali tekti sniegą pakasti, rudenį – lapus pagrėbti. Svarbu mokėjimas bendrauti.

Darbas – po aštuonias valandas per dieną. Savaitgaliai laisvi. „Neplanuojame darbo šeštadienį, nes darbo dienomis daugiau žmonių. Važiuoja į darbą, mokiniai eina į mokyklą“, – kalbėjo vadovas.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

„Kauno liftams“, kai teigė J. Guzavičius funikulierius yra nuostolingas. „Pastoviai jį dotuojame. Už bilietukus per metus gauname geriausiu atveju apie 20 tūkst. eurų. O vien elektra kiek atsieina. Labai daug elektros vartoja, ypač žiemą… Žiemą per mėnesį reikia 2 tūkst. kilovatvalandžių“, – skaičiavo pašnekovas.

Kaune veikia dar vienas tarpukarį menantis funikulierius – Aleksoto. Jis priklauso „Kauno autobusams“.

Šie abu funikulieriai – vieni iš seniausių veikiančių keltuvų Europoje.

Vilnietė Angelė į devintą aukštą, kuriame gyvena, jau įprato lipti laiptais. Taip sportuoja ne tik todėl, kad stengiasi kuo daugiau nužingsniuoti, bet ir todėl, kad liftu važiuoti nebenori, nors jų name – du.

„Nedrąsu važiuoti, bet veža kartais. Vienas liftas matom, kad visa neveikia, šis liftas irgi pakankamai dažnai genda. Pati gyvenu devintame aukšte, tai labai žiūriu pozityviai – proga pasportuoti“, – šypsosi vilnietė.

Angelė teigia ne sykį lifte strigusi.

„Yra tekę rankomis atsidaryti lifto duris ir paskui išlipti iš jo“, – prisiminė moteris.

Ne pirmą dešimtį metų skaičiuojantys daugiabučių liftai gąsdina ne tik Angelę, bet ir kitus jais besinaudojančius.

„Su senu daiktu visada yra kažkiek nesaugu važinėti. Šitas ir sustojo dabar, dėl to ir uždarytas. Ačiū Dievui, mes turime antrą liftą, nors jis yra lygiai toks pat senas ir nėra patikimas, bet kol dar meistrai jo neuždarė, tol dar jis važiuoja“, – teigė kitas daugiabučio gyventojas Erikas.

Taip, kaip šiame name, visoje sostinėje šiemet gali būti išjungti 85 liftai.

„Jeigu liftas jau neatitinka jam keliamų techninių normų, jis yra išjungiamas ir jau nuo gyventojų, savininkų priklauso, kiek ilgai jis bus išjungtas“, – sakė „Baltijos liftų“ direktorius Mantas Romaška.

Yra tekę rankomis atsidaryti lifto duris ir paskui išlipti iš jo.

Apie 40 proc. „Baltijos liftų“ prižiūrimų sostinės liftų yra seni – jų amžius siekia net 40–50 metų. Paprastai lifto tarnavimo laikotarpis yra iki 25-erių metų. Gyventojams įmonė siūlo avarinės būklės liftus remontuoti, modernizuoti arba keisti naujais. Naujas gali atsieiti ir 70 tūkst. eurų, o kapitalinis remontas – apie 40 tūkst. eurų.

„Remontuoti seną, ypač žinant jo amžių, neverta, nes tai daug kainuoja ir nėra garantijos, todėl aš už naują“, – mintimis dalinosi vilnietis.

Liftais nepatenkinti ir kai kurie panevėžiečiai.

„Visi senuose namuose esantys liftai nėra pakeisti, juos reikia būtinai pakeisti, bet čia juk dideles pinigų sumas kainuoja“, – sakė panevėžietis.

Liftus prižiūrinti įmonė tikina, kad, kitaip nei Vilniuje, liftų Panevėžyje stabdyti neketina.

„Neplanuojam nei šiais metais, nei kitais metais jų išjungti, bet mes bandom kalbėt su savininkais, galbūt sudaryt tokį planelį, per kiek laiko tai būtų galima pakeisti“, – teigė „Kauno liftų“ generalinis direktorius Jonas Guzavičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kaune, anot įmonės vadovo, apie 20 proc. liftų jau pakeista ir tokių, kuriuos reikėtų stabdyti, dėl to, kad jie nusidėvėję ir nesaugūs, nėra. Dėl liftų būklės įmonės atstovas kaltina ne tik laiką, bet ir gyventojus – ne visi vienodai juos saugo.

Tačiau Vilniaus savivaldybė dėl liftų būklės mato ir liftus prižiūrinčių įmonių kaltės.

„Greičiausiai administratorius kurį laiką turėdamas tam tikrą informaciją neveikė, kitaip tariant, neatliko savo pareigų, tai jeigu liftas bus uždarytas, mes galim daryti tokią prielaidą, kad liftas sugriuvo nepataisomai, ne čia ir dabar ir ne per vieną dieną – tai yra metų naudojimo pasekmė“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės atstovas Marius Žvinklis.

Liftų būklė privalo būti patikrinta kartą per metus, o namo administratorius ar bendrija kas mėnesį renka pinigus lifto techninei priežiūrai. Tiesa, ką už juos daro, ataskaitą pateikia ne visuomet. 

Apie įvykusį incidentą M. K. Čiurlionio gatvėje, ugniagesiai birželio 3-iąją sužinojo iš Bendrojo pagalbos centro (BPC) atstovų, kurie informavo gavę pranešimą, kad čia esančiame geležinkelio stoties rūmų lifte jau 30 minučių užstrigusi 70-metė. Ji nurodė skambinusi ir „Kauno liftų“ avarinei tarnybai, tačiau atvykstančių jos darbuotojų taip ir nesulaukė.

Į įvykio vietą atskubėjus ugniagesiams garbaus amžiaus moteris rasta užstrigusi lifte. Ją išvadavo bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai. „Lietuvos geležinkeliai“ atstovė Rūta Magdalena Atroškaitė sutiko papasakoti apie situaciją plačiau ir paaiškino, kodėl nelaimėlės vadavimo darbai šį kartą užtruko ilgiau.

Pirmiausia, pabrėžė ji, svarbu žinoti, kad už liftų, kurie yra geležinkelio stotyje, priežiūrą atsakinga ne „Kauno liftų“ avarinė tarnyba, o bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“.

„Kiekviename lifte yra mygtukas, kurį reikia spausti, jei liftas užstringa ir neatsidaro durys. Jį paspaudus mūsų darbuotojai gauna signalą ir ateina išgelbėti žmogaus“, – sakė R. M. Atroškaitė.

Pašnekovė pasakojo sužinojusi, kad šiuo atveju, kai minėtame lifte užstrigo 70-metė moteris, viskas rutuliojosi kiek kita eiga. Nelaimėlė, tikėtina, apimta streso, nepaspaudė mygtuko, o skambino įvairiausiais numeriais, tarp jų – ir savo artimiems žmonėms, kurie pažįsta kažką, kas galėtų padėti, manydama, kad taip pagalbos sulauks greičiau.

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Tokiais ratais keliaujant skambučiams, laimė, žinia atėjo ir iki mūsų darbuotojų. Tačiau tikrai užtenka paspausti mygtuką, esantį lifte, – nereikia niekur skambinti. Mūsų žmonės, kurie dirba stotyje, ateis ir padės per kelias minutes, nes signalas gaunamas iš karto. Šiuo atveju, manau, viskas truko pusvalandį todėl, kad moteris bandė ieškoti pagalbos rinkdama visus telefonų numerius, kokie tik šauna į galvą, o ne paspausdama mygtuką, kuris lifte tikrai matomas. Bet tikiu, kad žmogus išsigando ir dėl to nepaspaudė mygtuko“, – bandydama įsijausti į nelaimėlės situaciją detalizavo „Lietuvos geležinkelių“ atstovė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Bendrovės „Kauno liftai“ technikos direktorius Virginijus Markvaldas portalo kauno.diena.lt žurnalistams taip pat patvirtino, kad birželio 3-iąją, tuo metu, kai geležinkelio stoties rūmų lifte buvo užstrigusi garbaus amžiaus moteris, skambučio sulaukė ir jų dispečeriai. Tačiau esą ragelyje nuskambėjo tik klausimas: „Ar jūs aptarnaujate?“. O atsakius, kad ne, skambinusysis padėkojo ir baigė pokalbį.

„Lietuvos geležinkelių“ pateiktais duomenimis, tokie atvejai, kai stoties lifte užstringa žmonės, esą nėra dažni, o jų išvadavimas ilgai neužtrunka, jei iš karto paspaudžiamas lifte esantis mygtukas.

Nelaimė įvyko gegužės 5-ąją Baltų prospekte. Čia tarp septinto ir aštunto aukštų užstrigus liftui, su avarine tarnyba susisiekęs vyras teigė išgirdęs, kad jos atstovai esą atvyks tada, kai turės laiko.

Tikėtina, kad po tokių žodžių lifte įstrigęs vyras puolė ieškoti skubesnės pagalbos ir kreipėsi į specialiąsias tarnybas.

20.09 val. iškvietimo sulaukę ugniagesiai išgirdo, kad vyrą kamuoja dusulys, prasideda panikos priepuolis, todėl į pagalbą teko vykti kartu su medikais.

Kol laukta liftų avarinės tarnybos, laužtuvu šiek tiek praplėstos lifto durys, kad būtų įmanoma su viduje įstrigusiu vyru bendrauti. Jo išlaisvinti be avarinės tarnybos darbuotojų nebuvo įmanoma, nes liftas buvo įstrigęs tarp aukštų.

Elijaus Kniežausko nuotr.

Portalo kauno.diena.lt kalbintas bendrovės „Kauno liftai“ generalinis direktorius Jonas Guzavičius patvirtino – šis atvejis Baltų prospekte jam žinomas, tačiau neigė, kad avarinės tarnybos darbuotojai lifte įstrigusiam vyrui galėjo pasakyti, kad atvyks tik tada, kai turės laiko. Esą buvo pasakyta: „Laukite, atvyks.“

Šiuo atveju mes atvykome per 31 min. Iš mūsų pusės jokio pažeidimo nebuvo.

„Liftas buvo sustojęs tarp aukštų ir suveikė jo saugos įtaisai, kadangi buvo gautas signalas, kad lifte kažkas sujudėjo. Keleivis paspaudė mygtuką, atsiliepė mūsų avarinė tarnyba. Tai buvo lygiai 20 val. Avarinė tarnyba atvyko 20.31 val., kalbėjo su tuo vyru, šiek tiek pakėlė liftą ir jį išlaipino“, – pasakojo pašnekovas.

Ar iš lifto išlaisvintam vyrui buvo stresas, ar astmos priepuolis, J.Guzavičius negalėjo pasakyti, tačiau jis užsiminė, kad žmogus turėjo nedidelį buteliuką, iš kurio išgėrė vos išlipęs iš lifto. Ar ten buvo alkoholis, ar vaistai, nežinoma, bet tvaikas esą jautėsi.

„Yra numatyta, kad, esant geram orui, mes privalome atvykti per vieną valandą. Šiuo atveju mes atvykome per 31 min. Iš mūsų pusės jokio pažeidimo nebuvo“, – teigė J.Guzavičius.

Psichologės patarimas

Apie tai, kaip elgtis atsidūrus tokioje situacijoje, kai įstringama lifte ir apima baimė, teiravomės Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologės Aistės Kulvietės.

Pasak jos, panikos priepuolis prasideda, kai žmogus interpretuoja situaciją kaip pavojingą. Jo organizme pabunda pavojaus instinktas – įsitempia raumenys, pradedama prakaituoti, greitai kvėpuoti. Todėl, ištikus panikos priepuoliui, pirmiausia reikėtų sureguliuoti savo kvėpavimą.

„Siekiant taisyklingai kvėpuoti, galima uždėti dešinę ranką ant krūtinės, o kairę – ant pilvo. Kvėpuoti reikėtų taip, kad krūtinė nekiltų ir dešinė ranka nejudėtų, o kairė ranka judėtų kuo labiau. Tai reiškia, kad įkvėpdami turėtume išpūsti pilvą, o iškvėpdami – jį įtraukti, t.y. kvėpuoti ne krūtine, o pilvu. Taip į organizmą patenka daugiau deguonies“, – akcentavo psichologė.

Specialistės teigimu, įkvėpimas turėtų būti trumpesnis nei iškvėpimas – įkvepiant mintyse reikėtų skaičiuoti iki dviejų, o iškvepiant – iki keturių.

Atvyko vėluodamas

"Kauno diena" rašė, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėjantis prokurorų skundą dėl Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, išteisinusio G.Ambrazevičių, nusprendė atnaujinti šios plačiai nuskambėjusios istorijos tyrimą.

Trečiadienį jame vėl susitiko nukentėjusiuoju pripažintas 63-ejų Z.Bastys ir dėl išpuolio prieš pastarąjį išteisintas 33-ejų G.Ambrazevičius. Pastarasis į posėdį atvyko vėluodamas.

Savo sąlygas jis bandė diktuoti ir trijų teisėjų kolegijai. Pats pasisiūlydamas duoti parodymus, kuriuos vadino tik pastabomis. Šiuose buvo akcentuojama, į kokius jį išteisinusio nuosprendžio momentus kolegija privalo atsižvelgti.

G.Ambrazevičius skubėjo imti į savo rankas iniciatyvą iš karto po Z.Basčio apklausos. O šis nesugebėjo paaiškinti, kas jį privertė Kauno apylinkės teisme pakeisti parodymus.

Paprašytas dar kartą prisiminti, kas tada įvyko, Z.Bastys teigė, kad, atvykus į iškvietimą dėl sugedusio lifto, jo tarnybinį automobilį apstojo keturi kvailioję asmenys, dėl kurių jis negalėjo pajudėti iš vietos, kad jų nesuvažinėtų.

"O po to, įsiveržę į automobilį, ėmė reikalauti picos! Sekmadienį, šeštą valandą ryto! Ar ne durniai?!" – pats klausė, pats atsakė Z.Bastys. Ir pasakojo toliau, kad, vežant šią neblaivią kompaniją per miestą, ši darėsi vis agresyvesnė, todėl jis supratęs, kad geruoju nesibaigs, ir nuo jos pabėgo.

Ir blaškėsi, ir dūsavo

Teisėjų kolegiją ir prokurorę labiausiai domino, kodėl iš pradžių pasakojęs apie G.Ambrazevičiaus grasinimą "padėti jį į vietą", nes esą turi ir peilį, vėliau Z.Bastys šių parodymų ėmė įnirtingai purtytis. Esą nematė pas G.Ambrazevičių jokio peilio. Vėliau suabejojo, kuris iš bendrakeleivių grasino – toks buvo triukšmas.

"Panašiai aš pasakojau ir iš karto po įvykio", – atsikirtinėjo Z.Bastys į teisėjų kolegijos pastabą, kad, duodamas parodymus vos pusantros valandos po įvykio, po kuriais pasirašė, kad šie teisingi, jis minėjo ir peilį. Tačiau čia pat mįslingai pridūrė, kad visko buvo dar daugiau, nors jis apie tai nepasakojo. Bet netrukus ėmė tikinti, kad prikalbėjo, ko nereikia, nes iki tol nieko panašaus jam nebuvo nutikę.

Galiausiai, po iškalbingo atodūsio, Z.Basčiui išsprūdo, kad jis bijojo. Paprašius patikslinti, ko, po pauzės teigė, kad bijojo apkalbėti G.Ambrazevičių nebūtais dalykais. Nors čia pat atsakė iškalbinga tyla į kitą klausimą – kodėl tada visi nors kiek su šio įvykio tyrimu susiję pareigūnai vieningai teigia, kad jis kalbėjo apie peilį? Nors jis ir įrodinėja, kad tai tebuvo teisinės pareigūnų interpretacijos.

Iškalbingas sutapimas

Į klausimą apie mįslingą Z.Basčio ir pareigūnų nesusikalbėjimą netrukus atsakė G.Ambrazevičiaus advokatas Mindaugas Mažeika.

Pastarojo gynybinės kalbos moto buvo toks pats kaip ir teisinio išsilavinimo neturinčio Z.Basčio. Esą ši byla taip baigėsi ne dėl nukentėjusiojo pakeistų parodymų, o dėl pareigūnų improvizacijų.

Prokurorė prašė panaikinti ankstesnį nuosprendį ir pripažinti G.Ambrazevičių kaltu dėl grasinimo nužudyti bei skirti jam beveik 600 eurų baudą.

Iš pradžių esą bandant pateisinti G.Ambrazevičiaus ir jo draugų sulaikymą. Vėliau – pradėtą ikiteisminį tyrimą, perduodant jo ginamąjį į teismą. Nors kiti tąnakt kartu su juo sulaikyti asmenys buvo nubausti tik administracine tvarka.

Prokurorė su advokato improvizacijomis nesutiko, pareikšdama, kad ankstesnis teismas turėjo remtis pirminiais Z.Basčio parodymais, kurie apibūdino tikrąją jo būseną po akistatos su G.Ambrazevičiumi. Ir tai įrodo nukentėjusiojo pasiryžimas bėgti viską palikus. Net rizikuojant netekti darbo, nes, kaip jis pats teigė, buvo neaišku, ko dar tikėtis iš bendrakeleivių, kuriems buvo paliktas bendrovės turtas.

Liaupsės išteisinusiajam

Prokurorė prašė panaikinti ankstesnį nuosprendį ir pripažinti G.Ambrazevičių kaltu dėl grasinimo nužudyti bei skirti jam beveik 600 eurų baudą. Į tai G.Ambrazevičiaus advokatas, anksčiau dirbęs prokuroru, replikavo, kad per 25-erius savo darbo metus retai yra sutikęs tokį motyvuotą nuosprendį dėl tokio mažmožio, turėdamas galvoje jo ginamąjį išteisinusį Kauno apylinkės teismo teisėjo Arūno Purvainio nuosprendį.

Be to, anot M.Mažeikos, jeigu visada būtų vadovaujamasi emocijomis iš karto po įvykio, reikėtų pradėti ikiteisminius tyrimus dėl kiekvieno kryptelėjimo.

Ir vėl – panašiai, kodėl bylai pasiekus Kauno apylinkės teismą, pakeitė parodymus, tada teisinosi ir Z.Bastys. Esą viską ramiai apmąstęs jis suprato, kad G.Ambrazevičiaus ir jo draugų kompanija tebuvo linksmai nusiteikusi ir iš esmės nieko jam nepadarė.

G.Ambrazevičiaus advokatas įrodinėjo Kauno apygardos teisme tą patį. Esą, jeigu jo ginamasis ir turi būti nubaustas, tai tik proporcinga bausme jo padarytiems veiksmams – tik administracine tvarka, kaip ir jo draugai. Toks buvo M.Mažeikos atsikirtimas į Z.Basčiui pagaliau išsprūdusį pritarimą prokurorės siūlomai bausmei G.Ambrazevičiui.

Ar bus patenkintas prokurorės skundas, ketinama skelbti gegužės pabaigoje.

Nuskambėjusi istorija

Teisėjų kolegija užtruko minutę, priimdama sprendimą atnaujinti įrodymų tyrimą. G.Ambrazevičius privalės vėl stoti prieš teismą. Šį kartą – Kauno apygardos. Vakar jis nepasirodė posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas prokurorų skundas dėl jo išteisinimo. Atvyko tik G.Ambrazevičiaus advokatas, buvęs prokuroras Aidas Mažeika.

Į kitą posėdį, numatytą po kelių savaičių, bus kviečiamas ir bendrovės "Kauno liftai" avarinės tarnybos elektromechanikas Z.B.

"Kauno diena" rašė, kad, jam mįslingomis aplinkybėmis pakeitus parodymus, prieš tai šią bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas G.Ambrazevičių išteisino. Kaip teigiama prokurorų skunde, išteisintasis buvo linkęs sumenkinti savo veiksmų padarinius, nesigailėjo dėl jų ir neatsiprašė nukentėjusiojo. Jau nekalbant apie tai, kad jį išteisinant neatsižvelgta į liudytojų, mačiusių, kaip Z.B. atrodė po akistatos su G.Ambrazevičiumi, parodymus.

Kauno apygardos teismui nusprendus pakartotinai apklausti Z.B., G.Ambrazevičiaus advokatas A.Mažeika į tai reagavo iškalbingai, paprašydamas numatyti dar vieno – atsarginio posėdžio datą. Esą neaišku, ką Z.B., vieną kartą kalbantis vienaip, kitą – kitaip, pasakys šį kartą, todėl jam gali prireikti papildomo laiko pasirengti baigiamajai gynybinei kalbai.

Užpuolė vairuotoją

"Kauno diena" rašė, kad plačiai nuskambėjęs incidentas įvyko 2015-ųjų spalio 4-osios naktį.  Apie 5 val. "Kauno liftų" budėtoja užregistravo pranešimą, kad naktiniame klube "Mojo Lounge" V.Putvinskio gatvėje sugedo liftas, kuriame užstrigo žmonės. Įvykio vieton buvo pasiųstas budintis elektromechanikas Z.B. Jam atvykus, klubas jau buvo baigęs darbą. O pro užrakintas pastato duris matėsi pirmame aukšte stovintis liftas, kuriame jau nieko nebuvo.

Remiantis kaltinamuoju aktu, Z.B. sugrįžus į tarnybinį automobilį "VW Caddy", šį apstojo keturi gerokai įkaušę vyrai. Vienas jų, kaip paaiškėjo vėliau, – G.Ambrazevičius, savavališkai įlipo vidun ir, įsitaisęs priekinėje keleivio sėdynėje, netrukus išstūmė Z.B. laukan, o persėdęs į vairuotojo vietą nesėkmingai bandė užvesti transporto priemonę.

Tąnakt G.Ambrazevičiui buvo nustatytas 1,76 promilės girtumas. Jo draugai buvo blaivesni.

Teko bėgti

Nepavykus patiems užvesti "VW Caddy", chuliganai ėmė reikalauti, kad Z.B. nuvežtų juos į Karaliaus Mindaugo prospekte esančią piceriją.

Išsigandęs girtos kompanijos, Z.B. galiausiai jų reikalavimui pakluso. Vildamasis pakeliui sutikti policijos automobilį. Tačiau, bandant pasukti Centro policijos komisariato link, G.Ambrazevičius puolė prie rankinio stabdžio. O netrukus paleido į darbą ir kumščius, galiausiai pareikšdamas, kad už blogą važiavimą Z.B. gali sulaukti ir smūgio peiliu.

Išsigandęs Z.B. iššoko iš "VW Caddy" Griunvaldo gatvės ir Vytauto prospekto sankryžoje ir pasileido Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato link.

"Per šitiek darbo metų tokio įvykio dar neturėjau!" – vėliau pasakojo jis policijai, išdrįsęs grįžti prie minėtoje sankryžoje likusio "VW Caddy" tik su patruliais. "VW Caddy" buvo tuščias ir be galinio valstybinio numerio.

Šiuos savo parodymus, tąnakt duotus policijai, Z.B. perskaitė ir po jais pasirašė, neturėdamas jokių pastabų. Netrukus buvo sulaikyti ir buvę jo keleiviai.

Neskiria picos nuo peilio?

Tačiau teisme Z.B. staiga pareiškė, kad pareigūnai jo parodymus esą išvertė į savo teisinę kalbą. Viskas buvo ne taip. Tai jis supratęs, kai viską ramiai apmąstė.

Z.B. teisme teigė palaikęs savo bendrakeleivius bernvakario dalyviais. Ir sukęs su jais ratus po miesto centrą tik norėdamas, padedant policijai, kaip nors jais atsikratyti, nes nebuvo garantuotas, kad negaus naujo iškvietimo. O tokio krovinio vežiotis su savimi negalėjo.

Galiausiai Z.B. pareiškė, kad šalia sėdėjęs G.Ambrazevičius jam tik nestipriai sudavė į veidą, bet nemušė. O per triukšmą, kurį kėlė šio bendrakeleiviai, buvo sunku ką nors suprasti. Todėl, neaišku, ką jie šaukė, – "pica" ar "peilis".

Liko kvailio vietoje

Suabejoti pakeistais Z.B parodymais vertė ir jo bendradarbių ir policijos pareigūnų pasakojimai, kad, pabėgęs nuo užpuolikų, iš baimės jis tada vos pajėgė suregzti sakinį. O po to ilgai svarstė – rašyti pareiškimą ar ne, nes bijojo turėti daugiau kokių nors reikalų su jam į sūnus tinkančia jaunų vyrų kompanija.

Tą patį šie liudytojai pasakojo ir Kauno apylinkės teisme, kuriam buvo perduota grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą kaltinamo G.Ambrazevičiaus byla. Ir liko kvailio vietoje, nes Z.B. teismui netikėtai pateikė naują tragikomišką tos nakties įvykių versiją, kuri jau buvo palanki G.Ambrazevičiui.

Ir Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis kapituliavo, nes G.Ambrazevičiaus tos nakties bendražygiai, žinoma, pasakojo tą patį, ką ir jis.

Liko kvailio vietoje

"Kauno dienos" žiniomis, tai ne pirmas kartas, kai vienas naktinių klubų "Mojo Lounge" savininkų Giedrius Ambrazevičius išvengia baudžiamosios atsakomybės po sukelto konflikto.

Pernai plačiai nuskambėjo įvykis, kai spalio 4-osios naktį policijos pagalbos šaukėsi bendrovės "Kauno liftai" avarinės tarnybos elektromechanikas Z.B.

Policininkai ir nukentėjusiojo bendradarbė prisiminė, kad tuomet jis iš baimės vos pajėgė suregzti sakinį.

O po to ilgai svarstė, ar rašyti pareiškimą, nes bijojo turėti daugiau kokių nors reikalų su jam į sūnus tinkančia jaunų vyrų kompanija, nuo kurios pavyko laimingai pabėgti.

Z.B. net atsisakė dalyvauti akistatoje su įtariamuoju, kuris jį terorizavo bei grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Dėl šių kaltinimų teisiamųjų suole ir atsidūrė vienas iš bendrovės "Mojo Lounge" savininkų G.Ambrazevičius, susijęs ir su bendrove, kuri Rotušės aikštėje, po kunigų langais, atidaro naktinį klubą.

Z.B. bendradarbė, kurios jis tąnakt drebančiu balsu prašė pranešti policijai apie tai, kad pateko į bėdą, tą patį patvirtino ir teisme.

Jame liudijo ir trys policijos pareigūnai – vienas iš patrulių, skubėjusių tąnakt Z.B. į pagalbą, pareiškimą iš nukentėjusiojo priėmęs patrulio kolega iš Centro policijos komisariato ir ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja.

Ir visi liko kvailio vietoje, nes Z.B. teismui netikėtai pateikė naują tragikomišką tos nakties įvykių versiją. Pastaroji jau buvo palanki G.Ambrazevičiui.

Ir teismas kapituliavo, nes ir G.Ambrazevičiaus tos nakties bendražygiai, žinoma, pasakojo tą patį, ką ir jis.

Pateko į spąstus

Tą pernykštės spalio 4-osios naktį, apie 5 val., bendrovės "Kauno liftai" budėtoja užregistravo pranešimą, kad naktiniame klube "Mojo Lounge", esančiame V.Putvinskio gatvėje, sugedo liftas, kuriame užstrigo žmonės.

Įvykio vieton buvo pasiųstas budintis elektromechanikas Z.B. Jam atvykus, klubas jau buvo baigęs darbą. Pro užrakintas pastato duris matėsi pirmame aukšte stovintis liftas, kuriame jau nieko nebuvo.

Remiantis kaltinamuoju aktu, Z.B. grįžus prie krovininio bendrovės "VW Caddy" ir į šį įsėdus, automobilį apstojo keturi gerokai įkaušę vyrai, prieš tai stoviniavę klubo prieigose. Bandant, kuo greičiau užkurti automobilį, vienas iš jų, kaip paaiškėjo vėliau – G.Ambrazevičius, savavališkai įlipo vidun ir, įsitaisęs priekinėje keleivio sėdynėje, netrukus išstūmė Z.B. laukan. Kažkas iš jo kompanijos tuo metu bandė "VW Caddy" apversti.

Tada G.Ambrazevičius, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, chuliganų kompanijoje buvo girčiausias, perlipo per pavarų perjungimo svirtį į vairuotojo vietą. Tačiau užvesti "VW Caddy" jam nepavyko. Tąnakt G.Ambrazevičiui buvo nustatytas 1,76 promilės girtumas. Jo draugai buvo blaivesni, nors G.Ambrazevičius teigė prisijungęs prie šių, vakarojusių jo klube, tik po darbo.

Baiminosi dėl įrangos

Nepavykus patiems užvesti "VW Caddy", chuliganai ėmė reikalauti, kad Z.B. nuvežtų juos į Karaliaus Mindaugo prospekte esančią piceriją, kur jie ketino pratęsti vakarėlį.

Nelaukdami atsakymo jie visi sulipo į "VW Caddy". G.Ambrazevičius įsitaisė salone, o bendrininkams tiko ir krovininė automobilio dalis, kurioje teko važiuoti stovint.

Matydamas, kad šia girta kompanija neatsikratys, bet dar labiau bijodamas, kad ji nesugadintų brangios bendrovės įrangos, Z.B. jų reikalavimui galiausiai pakluso. Vildamasis pakeliui sutikti policijos automobilį, todėl ir prasuko pro Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, esantį Vytauto prospekte. Tačiau prie šio nestovėjo joks tarnybinis automobilis, o buvusieji viduje nesureagavo į gyvojo jo krovinio, kuris pasišokinėdamas skandavo "Norim picos! Norim picos!", keliamą triukšmą.

Tada Z.B. prisiminė, kad Kęstučio gatvėje dar yra Centro policijos komisariatas. Bandant pasukti jo link, G.Ambrazevičius puolė prie rankinio stabdžio. O netrukus paleido į darbą ir kumščius, galiausiai pareikšdamas, kad už blogą važiavimą Z.B. gali sulaukti ir smūgio peiliu.

Teko bėgti

Išsigandęs Z.B. staigiai sustojo Griunvaldo gatvės ir Vytauto prospekto sankryžoje. Iššokęs iš automobilio, jis pasileido bėgti Vyriausiojo policijos komisariato link.

"Per šitiek darbo metų tokio įvykio dar neturėjau!" – vėliau policijai pasakojo Z.B., grįžęs prie sankryžoje likusio "VW Caddy" jau su policijos patruliais. Šis buvo tuščias ir be galinio valstybinio numerio.

Šiuos savo parodymus, tąnakt duotus policijai, Z.B. perskaitė ir po jais pasirašė, neturėdamas jokių pastabų.

Netrukus buvo sulaikyti ir buvę Z.B. keleiviai. Juos patruliai aptiko jau prie laikinosios Kauno autobusų stoties. Iš pradžių jie bandė apsimesti, ką tik iš Panevėžio atvykusio autobuso keleiviais. Nors teisme jau gūžčiojo pečiais, esą nesuprantantys, kodėl juos esą geranoriškai į piceriją vežęs vairuotojas staiga paliko vienus automobilyje? Jų versija – greičiausiai pavargo nuo jų dainų ir garsių šnekų.

Z.B. teisme staiga pareiškė, kad jis išlipo iš automobilio ir paliko triukšmadarius vienus, todėl, kad jau nebesupratęs, ko šie nori. O pareigūnai esą jo parodymus išvertė į savo teisinę kalbą. Viskas esą buvo ne taip. Tai jis supratęs, kai viską ramiai apmąstė.

Neskiria picos nuo peilio?

Pasak Z.B. parodymų, duotų teisme, atvykęs prie baro jis rado linksmai nusiteikusių vyrų kompaniją, kuri nusprendė įsiamžinti prie jo automobilio. O po to – ir viduje, kur vienam iš rankų iškrito mobilusis telefonas, dėl to pulta šio ieškoti. O jam tekę išlipti laukan.

Z.B. antrino ir G.Ambrazevičius, teigdamas, kad rado savo telefoną po vairuotojo kojomis.

Be to, Z.B. teisme pasakojo sukęs ratus po miesto centrą, nes norėjęs atsikratyti pernelyg užsižaidusiais savo bendrakeleiviais, kuriuos palaikė bernvakario dalyviais, padedant policijai. Tiesiog nebuvo garantuotas, ar negaus naujo iškvietimo, o tokio krovinio negalėjo su savimi vežiotis.

Galiausiai Z.B. pareiškė, kad šalia sėdėjęs G.Ambrazevičius jam tik nestipriai sudavė į veidą, bet nemušė. O per triukšmą, kurį kėlė šio bendrakeleiviai, buvo sunku ką nors suprasti, nes visi kartu kažką šaukė prie pat jo ausų. Todėl, neaišku, ką jie šaukė, – "pica" ar "peilis".

Teisėjo Arūno Purvainio, išteisinusio G.Ambrazevičių, nuosprendyje teigiama, kad nukentėjusiojo išgąstį, dėl kurio jis paliko automobilį, lėmė ne kaltinamojo veiksmai, o paties nukentėjusiojo suvokimas, kad pasielgė ne taip, kaip sutarta. Jo keleivių veiksmai buvo panašūs į grasinimą, tačiau turėjo visiškai kitą prasmę – nepasitenkinimo, nes kaltinamojo išsakyti žodžiai ir elgesys tebuvo tik spontaniška reakcija į staiga susiklosčiusią konfliktinę situaciją, kuriai įtakos turėjo ir suvartoto alkoholio kiekis.

Šis nuosprendis apskųstas Kauno apygardos teismui.

Vadovas byla nesidomėjo

Bendrovės "Kauno liftai" generalinis direktorius Jonas Guzavičius "Kauno dienai" prisipažino nežinojęs apie teismo nuosprendį nukentėjusiuoju pripažinto jų elektromechaniko byloje.

"Per daug nesidomėjau. Tik buvau girdėjęs, kad kažkas buvo ir mūsų elektromechanikas išsigandęs paliko automobilį", – teigė pašnekovas.

Išgirdęs, kad pavaldinys teisme pakeitė parodymus, ir paklaustas, ar nepastebėjo, kad šis netikėtai praturtėjo, J.Guzavičius po trumpos pauzės atsakė: "Su manimi niekas dėl to įvykio nekalbėjo, nieko nederino. O tas elektromechanikas tebedirba pas mus, yra paprastas darbininkas, ramus padorus žmogus."

Komentaras

Giedrius Ambrazevičius

Prokuroro teisė yra apskųsti sprendimą apygardos teismui. Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą, kad nebuvo pagrindo manyti, kad buvo realiai kažkokių kaltinimų. Pats žmogus, kuris buvo įvardytas kaip nukentėjęs, pasakė, kad pretenzijų neturi ir jokia žala nebuvo padaryta ir tuo, kuo buvau kaltinamas, yra iš piršto laužta.

Jis nepakeitė nuomonės. Jūs pasidomėkite, byloje yra visas teisėjų aiškinimas, kodėl buvo klaidingai interpretuoti parodymai. Aš su tuo žmogumi neturėjau jokio kontakto, nebuvau nuo pat pradžių kaltas, todėl neturėjau jokio noro su juo bendrauti ar tartis. Teismo nutartyje yra išdėstyta, kas buvo, kur papiknaudžiavo pirmos instancijos tyrėja ir padarė klaidingas išvadas, dėl ko ir gimė ta byla.

Jei sveika logika remsis, tai net neabejoju, kad apygardos teismas paliks tą patį sprendimą.

Ne pirmas incidentas

"Kauno diena" pakalbino dar vieną kaunietį (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuris dar anksčiau yra nukentėjęs nuo G.Ambrazevičiaus:

– Šventėme vienos darbuotojos vestuves "Mojo Lounge". Buvome užsisakę staliuką. Kažkoks veikėjas, vėliau išsiaiškinau, kad Giedrius, vieną, antrą kartą atėjo, atsigulė ant sofos. Kadangi mūsų staliukas buvo privačioje zonoje ir užtvertas, prašėme, kad jis išeitų", – pasakojo kaunietis.

Jis apsimetė rusu, esą atvykusiu iš Maskvos. Pradėjau rusiškai kalbėti, bet jis šios kalbos nemokėjo, tai pasakiau: "Jei jau toks krūtas, tai gal mums geriau netrukdyk, čiuožk iš čia."

Baigėsi tuo, kad atėjo du apsaugininkai. Jis stovėjo už jų. Po to iššoko ir smogė man į veidą. Aš pats stambus vyras, tai tikrai bijotų vienas mane pulti. Apsauginininkai pareiškė, kad jei nenoriu problemų, turiu tuoj pat išeiti iš klubo. Viskas vyko prie visų balkone.

Aišku, pyktis kilo didžiulis, vestuvės sugadintos. Buvau parašęs pareiškimą policijai, bet jis važinėjo, mane gąsdino.

Vėliau jis atlygino žalą, tik nenoriu sakyti sumos. Nenorėjau su juo veltis į teisinius reikalus, todėl byla teismo nepasiekė.