Bendrabučio klausimą įstaigos dalininkai ir politikai aptarė šią savaitę savivaldybėje vykusiame Kauno tarybos opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje.

Kaip BNS pateiktame komentare nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Ignas Gaižiūnas, tarybos nariams buvo pristatyta galiojanti kadetų mokyklų steigimo ir finansavimo sąlygų teisės aktų sistema.

„Kalbėta apie bendrabutį – kiek vietų reikia, kaip atrodys, ir panašiai. Konkrečių sprendimų nėra priimta. Kartu ieškosime sprendimo dėl bendrabučio. Į finansavimo sistemą Kauno savivaldybės nariai žiūri palankiai“, – tvirtino I. Gaižiūnas.

Pasak jo, P. Plechavičiaus kadetų licėjus galės gauti valstybės finansavimą ir mokymo, ir ūkio išlaidoms, jeigu mokykla pakeis nuostatus ir jos savininko teises bei pareigas perims Kauno miesto savivaldybės taryba.

„Šiuo metu licėjus yra valstybinė mokykla, nes vienas iš dalininkų yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o Švietimo įstatymas tokiu atveju papildomų ūkio lėšų nenumato“, – teigė I. Gaižiūnas.

„Ministerija inicijavo teisės aktų pakeitimus, kad šis licėjus galėtų turėti vieną savininką ir nuo 2025 metų sausio mėnesio gautų ne tik mokymo, bet papildomai ir ūkio lėšų iš valstybės biudžeto. Mokykla už mokinius, gyvenančius bendrabutyje, taip pat gautų ir didesnes ūkio lėšas. Kauno savivaldybės mokykla tokiu atveju būtų išlaikoma iš valstybės lėšų“, – nurodė ministro patarėjas.

Savivaldybė: dėl mokyklos ateities turi būti priimtas bendras susitarimas

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė komentare BNS teigė, kad P. Plechavičiaus kadetų licėjaus finansavimo klausimas susitikime svarstomas nebuvo.

Paklausta, ar savivaldybė pasirengusi išpildyti ministerijos įvardytą sąlygą ir perimti licėjaus valdymą, ji nurodė, kad „šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Kauno miesto savivaldybė yra lygiateisiai dalininkai, todėl turi būti priimtas bendras susitarimas dėl mokyklos teisinio statuso ir veiklos ateityje“.

Konkrečių sprendimų nėra priimta. Kartu ieškosime sprendimo dėl bendrabučio. Į finansavimo sistemą Kauno savivaldybės nariai žiūri palankiai.

„Ministerija įsipareigojo per dvi savaites pateikti siūlymus dėl 100 vietų bendrabučio patalpų, kurios būtų tinkamos apgyvendinti esamiems ir būsimiems licėjaus auklėtiniams iš kitų savivaldybių“, – sakė E. Andriuškienė.

Ji pridūrė, kad licėjui užtikrinamas nenutrūkstamas finansavimas – šiemet valstybė ir savivaldybė kartu skyrė beveik 1,7 mln. eurų, kurių 778 tūkst. skirta iš Kauno savivaldybės biudžeto. Praėjusiais mokslo metais finansavimas siekė beveik 1,6 mln. eurų, miesto dalis – beveik 693 tūkst. eurų.

„Taigi, Kaunas išties užtikrina reikiamą finansavimą ir šis santykinai yra net kelis kartus didesnis nei kitoms, kur kas daugiau auklėtinių turinčioms miesto gimnazijoms“, – pabrėžė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Mokykla: daugėja motyvuotų vaikų, bet netenkina gyvenimo sąlygos

P. Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis BNS nurodė, kad papildomu įstaigos finansavimu, kurį skiria savivaldybė, dengiamos bendrabučio, užsiėmimus vedančių instruktorių, ūkio dalies, patalpų priežiūros, vaikų pavežėjimo iš kitų miestų išlaidos.

„Ateina daugiau motyvuotų vaikų, bet kai jie pamato gyvenamąsias sąlygas, jie ima ir sako „ne, mes negyvensime“. Praeitais metais praradome taip 30 vaikų, tai grubiai yra viena klasė“, – sakė R. Žilaitis.

Jis pažymėjo, kad karybos krypties bendrojo ugdymo mokyklų Lietuvoje dvi – Kauno kadetų licėjus ir Klaipėdos jūrų kadetų mokykla, šalia „bando atitikti reikalavimus Plungės rajone esanti mokykla (Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija – BNS)“.

„Daugelis iš tų mokyklų negali patenkinti poreikio norinčių mokytis čia. Vieni vaikai ateina tie, kurie tikrai nori mokytis, kitų tėvai nori, kad čia mokytųsi. Turime vykdyti atranką, kad tiems vaikams, kurie nenori pas mus mokytis, bet juos verčia, turime kalbėti su tėvais, kad galbūt yra kitas būdas pasirinkime“, – kalbėjo mokyklos direktorius.

Pasak jo, mokyklos tikslas yra priimti vaikus, kurie baigę kadetų licėjų galėtų rinktis mokytis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, jaunesniųjų karininkų vadų mokymus arba eitų dirbti į Vidaus reikalų ministerijos struktūras.

Kaip nurodė R. Žilaitis, šiuo metu licėjuje mokosi 280 vaikų, 170 – iš Kauno miesto, likusieji – iš Kauno rajono ir 29-ių Lietuvos miestų.

Mokyklą 2005 metais įsteigė Kauno savivaldybės taryba ir Vidaus reikalų ministerija, iš pradžių ji vadinosi Jaunojo kario mokykla „Lūšiukai“.

Šiuo metu kadetų licėjaus dalininkai yra Kauno miesto savivaldybė su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ši gimnazijos tipo įstaiga organizuoja ugdymą pagal ministerijos bendrąsias programas, taip pat vykdo teisės, karybos pagrindų, kitas formalųjį švietimą papildančias programas.

„Tarptautinė teatro diena – puiki proga padėkoti jums. Už sukurtus darbus, įgyvendintas idėjas, pasiekimus bei įkvėpimą, kurį kaskart, pakilus scenos uždangai, dovanojate žiūrovams.

Teatras Kaune skaičiuoja jau antrą šimtmetį. Čia užaugo daugybė profesionalų, kurie savo talentu džiugina ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio publiką. Teatralai turi didelę įtaką visuomenei – plečia akiratį, kviečia reflektuoti, įsiklausyti. Tegul jūsų kūrybinė ugnis ir toliau liepsnoja, augindama norą dalintis savo įkvėpimu ir talentu“, – į kūrėjus kreipėsi Kauno vicemeras Mantas Jurgutis.

„Fortūnų“ statulėlės šiemet įteiktos 7 teatro asmenybėms bei kūrėjų komandoms. Pirmąjį vakaro apdovanojimą atsiėmė baleto šokėjas Valerijus Osadčenko už Jago vaidmenį A. Šendrovo balete „Dezdemona“ (rež. Andželika Cholina, Kauno valstybinis muzikinis teatras).

Organizatorių nuotr. 

Garbingi apdovanojimai įteikti spektaklių „Gaja Mara“ (rež. Ieva Jackevičiūtė, Kauno miesto kamerinis teatras), „Kai mes būsim jauni“ (rež. Aleksandr Špilevoj, Nacionalinis Kauno dramos teatras), „Liūtas ir paukštis“ (rež. Kata Csato, Kauno valstybinis lėlių teatras), „Sodas 4.12°“ (rež. Birutė Letukaitė, Kauno šokio teatras „Aura“) ir „Mozart“ (rež. Viktorija Streiča, Kauno valstybinis muzikinis teatras) kūrybinėms grupėms.

„Kūryba yra džiaugsmas, grožis ir šis apdovanojimas mums visiems yra ne apie rezultatą, o apie procesą. Jis gali būti neskausmingas tam, kad gimtų geri dalykai“, – atsiimdama trofėjų kalbėjo miuziklo „Mozart“ režisierė V. Streiča.

Ypatingas vakaro apdovanojimas – šventinė „Fortūna“ – už ilgametį indėlį į scenos meną įteikta dainininkui, pedagogui Danieliui Vėbrai.

„Su švente visus! Netikėta ir malonu. Kai kasdien darai darbus, kuriuos turi padaryti, tai negalvoji, ar tave kažkas stebi, ar esi reikalingas, matomas. Negalvoji apie tai, kad gausi kažkokius apdovanojimus.

Tuo pačiu tai labai malonu. Ir kyla Hamletiškas klausimas: „kaip toliau?“. Manau, kad ir toliau viskas turi vykti ta pačia kryptimi. Darbas, kuris linksmina žmones, turi ir kūrėjui nešti lygiai tą patį. Dėkoju teatralų šeimai, Kauno valstybinio muzikinio teatro šeimai, mūsų mielo miesto Kauno šeimai ir visai Lietuvai“, – skambant audringiems publikos plojimams kalbėjo laureatas D. Vėbra.

Organizatorių nuotr. 

Drauge su „Fortūnų“ trofėjais laureatams atiteko ir miesto įsteigtos 3 tūkst. eurų premijos.

Diplomais įvertinta Martyna Gedvilaitė – už Arijelio vaidmenį spektaklyje „Audra“ (rež. Peteris Jalakas, Nacionalinis Kauno dramos teatras), spektaklių „Keturi Viktorai“ (Všį „Neupiko“ šokio trupė), „Baseinas be vandens“ (rež. Jonas Kuprevičius, Kauno miesto kamerinis teatras), „Iškyla su muzika“ (rež. Darius Krapikas, Kauno valstybinis lėlių teatras), „Nepalaidoti mirusieji“ (rež. Justinas Vinciūnas, Kauno miesto kamerinis teatras) kūrybinės grupės.

Ryškiausiai pasižymėjusius praėjusių metų virtuozus rinko specialiai sudarytos komisijos nariai: menotyros mokslų daktarė, teatrologė Miglė Munderzbakaitė, architektas ir Kauno miesto tarybos narys prof. Jonas Audėjaitis, muzikologė Gražina Dainauskienė, teatrologė Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, rašytojas ir teatro kritikas Gediminas Jankus, garso režisierius ir muzikos technologijų specialistas Vytautas Kederys bei choreografė Goda Puleikytė.

Gražia tradicija tapę „Fortūnų“ apdovanojimai skaičiuoja jau beveik tris dešimtmečius. Pirmąkart jie surengti dar 1996-aisiais.

Okupantų nusiaubtam antram pagal dydį šalies miestui Charkivui perduota 20 autobusų, kurie ne vienerius metus ištikimai tarnavo kauniečiams, kursuodami miesto gatvėmis.

Raketų sutrikdytas susisiekimas

„Kaunas nuolat palaiko ryšį su miestais partneriais karo niokojamoje šalyje. Praėjusį rudenį savivaldybės atstovai lankėsi Ukrainoje ir asmeniškai susitiko su Charkivo meru Igoriu Terekhovu. Sužinoję, kad nuolatines atakas patiriantis miestas turi rimtų iššūkių su viešuoju transportu, pasiūlėme jiems pagalbą – perleisti dvi dešimtis senesnių autobusų. Jie iki šių dienų dar sėkmingai riedėjo Kauno gatvėmis, todėl neabejotinai pasitarnaus ir ten“, – teigia Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Pirmieji šeši autobusai jau pasiekė Ukrainą. Juos iš Kauno išvairavo praėjusią savaitę čia viešėję Charkivo Tramvajaus depo darbuotojai. Pasak vairuotojų, šiuo metu maršrutams mieste atstatyti esamo transporto neužtenka, tad Kauno pagalba taps didele paspirtimi.

„Žmonės palengva grįžta į miestą, todėl būtina gaivinti viešojo transporto maršrutus. Charkivas yra netoli sienos su rusija. Miestas kiekvieną dieną apšaudomas, nuolat atskrenda raketos. Jų kelias tetrunka apie pusę minutės, todėl kartais, kaukiant sirenoms, bėgti slėptis tiesiog beprasmiška. Praėjusią savaitę šalia pasienio kelios raketos praskriejo pro mano namus. Gerai, kad nukrito šalia, į mišką. Žmonės nenukentėjo, bet infrastruktūra – apgadinta. Didžiausia mūsų viltis, kad karas pagaliau baigsis.

Per bombardavimus pažeistos šildymo sistemos, metro ir tramvajaus linijos, todėl pagrindinis susisiekimo transportas liko autobusai, o jų irgi labai daug suniokota“, – apie esamą situaciją kalbėjo autobuso vairuotoju Charkive dirbantis Aleksandras.

Iki karo miestą aptarnaudavo savivaldybės įmonė ir privatūs pervežėjai – kasdien į gatves išriedėdavo kone 500 transporto priemonių. Prasidėjus okupantų atakoms, privatininkai iškart nutraukė veiklą, liko tik miesto viešasis transportas – apie šimtas autobusų.

Įvairiapusė pagalba ukrainiečiams

Dar 2022 metų kovą bendrovė „Kauno autobusai“ paruošė ir ukrainiečiams perdavė dešimt autobusų, pakrautų humanitarine siunta. Tąkart karo krečiamos šalies žmonėms maisto produktus ir būtiniausius daiktus aukojo neabejingi kauniečiai.

Šį kartą išvykimui paruošta 20 autobusų – techniškai tvarkingi ir eksploatuoti tinkami devyni „Solaris“, kuriuos bendrovė 2004–2005 m. įsigijo visiškai naujus. Likusieji – 2006 m. gamybos „Volvo“, į Kauną atkeliavę prieš šešerius metus.

„Šie autobusai dar prieš keletą dienų kursavo Kauno gatvėmis. Šeši iš jų – jau Charkive. Jei turime galimybę padėti, negalime likti abejingais. Net ir maži darbai gali daug, todėl įvairiais būdais prisidedame prie pagalbos ukrainiečiams. Stengiamės padėti ne tik likusiems savo šalyje, bet ir bėgantiems nuo karo siaubo bei radusiems saugų prieglobstį Kaune“, – sako „Kauno autobusų“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis.

Bendrovė ne tik perduoda transporto priemones, bet ir užsiima karo pabėgėlių integracija į darbo rinką. Šiuo metu joje dirba 24 Ukrainos piliečiai, sėkmingai vežantys kauniečius miesto ir rajono maršrutais.

Parama nuo pirmų karo dienų

Kaunas Ukrainos žmonėms pagalbą ir paramą teikia nuo pat karo pradžios. Jau pirmomis dienomis imta rūpintis pabėgėlių apgyvendinimu, maitinimu, būtinomis socialinėmis paslaugomis.

Miestas suteikė patalpas Žeimenos gatvėje, kur įsikūrė vienas iš keturių Lietuvoje veikiančių Tarptautinės Ukrainos mokyklos filialų.

Tūkstančiai žmonių sulaukė Kauno savivaldybės iniciatyva skirtų vienkartinių išmokų. Ukrainiečiams užtikrintos nemokamos kelionės miesto viešuoju transportu – per dvejus metus iš viso išduota apie 16 tūkst. elektroninio bilieto kortelių. Dabar tokia lengvata naudojasi apie 6,4 tūkst. pabėgėlių.

Paskutinę lapkričio dieną portalo kauno.diena.lt šalia tilto kalbinti „Kauno tiltų“ darbuotojai patikino, kad darbai vyksta pagal planą ir bus baigti laiku. Vadinasi, galime tikėtis, kad iki gruodžio 18-osios, kaip yra numatyta, tilto kapitalinio remonto darbai bus baigti.

Ketvirtadienį prie Trijų mergelių tilto triūsė daug „Kauno tilto“ darbininkų. Buvo tvarkomos objekto prieigos.

„Pačiame tilte jau viskas padaryta. Jis sutvirtintas,  perdažytas, pakeista tilto danga, turėklai, atnaujintas apšvietimas. Netrukus objektą perduosime statybos užbaigimo komisijai“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo „Kauno tiltų“ darbuotojas.

Dabar tvarkomos Biržiškų gatvės ir Panemunės šilo prietilčių prieigos – laiptai ir takai. Kalbintas vyras teigė, kad darbininkai spės viską atlikti iki gruodžio 18-osios, kaip yra suplanuota.

Prie Trijų mergelių tilto lankiausi ir anksčiau – lapkričio 22-ąją. Tada ant tilto dar vyko turėklų tvirtinimo darbai.

2022 metų rudenį  Kauno miesto savivaldybė teigė, kad stipriai susidėvėjusi Trijų mergelių tilto danga ir kitos konstrukcijos reikalavo skubaus remonto. Todėl per Nemuną nutiestas ir Biržiškų gatvę su Panemunės šilu jungiantis tiltas pradėtas kapitaliai remontuoti, o gyventojai juo vaikščioti negalėjo.

Kauniečiai mėgsta lankytis Panemunės šile, ypač vasarą, nes tuoj už tilto yra paplūdimys. Todėl 388 metrų ilgio ir 32 metrų aukščio atnaujinto vaizdingo statinio atidarymas juos tikrai nudžiugins.

Pastarąjį kartą Trijų mergelių tiltas remontuotas prieš devynerius metus.

„Parašais oficialiai patvirtiname tapimą giminingais miestais. Norėčiau, kad švietimo mainuose sukauptą patirtį panaudotume plėtodami bendradarbiavimą ir kitose srityse. Tikiuosi, kad, mokydamiesi vieni iš kitų ir dalindamiesi gerąja patirtimi, kartu augsime bei stiprinsime mūsų ryšius. Šio vizito metu aplankiau įžymias Kauno vietas, apžiūrėjau istorinius pastatus, grožėjausi miesto panorama ir visur buvau labai šiltai sutiktas. Man didelė garbė, kad Hiracuka susigiminiavo su tokiu nuostabiu miestu. Nuoširdžiai laukiu, kada artimoje ateityje galėsiu sutikti svečius iš Kauno Hiracukoje“, – Kauno pilyje per iškilmingą ceremoniją kalbėjo praėjusią savaitę su delegacija Kaune viešėjęs Hiracukos meras Katsuhiro Ochiai.

Kauno savivaldybės nuotr.

Japonų kultūra tapusi neatsiejama Kauno gyvenimo dalimi. Apie tai primena Laisvės alėjoje stovintis paminklas diplomatui Čijunei Sugiharai, kasmetiniai Japonų dienų renginiai, gražia tradicija tapęs sakurų sodinimas miesto erdvėse.

Kauno moksleiviai tęsia bendrus projektus su bendraamžiais iš Hiracukos, daugiau kaip 3 tūkst. vaikų išlankstytų mėlynų ir geltonų origamio gervių „nutūpė“ į bendrą kūrinį „Laisvės sparnai“, šią vasarą tūkstantis mažųjų kauniečių Vienybės aikštėje šoko Tabanata Odori flashmob‘ą. Planuojama, kad masinis mokinių šokis taps kasmetine tradicija.

Hiracukos miesto savivaldybė irgi skiria didelį dėmesį pristatant Lietuvos kultūrą bei istoriją. Kelis kartus vyko renginių ciklas „Lietuvos savaitė“, eksponuotos Kauną reprezentuojančios fotografijų parodos, rengtos pažintinės lietuvių kalbos pamokos ir kitos veiklos. Svečiai iš Japonijos vertina galimybes iš arčiau pažinti šalį, kurioje gyveno ir dirbo istorinė asmenybė – per Antrąjį pasaulinį karą tūkstančius žydų išgelbėjęs diplomatas, Pasaulio tautų teisuolis Č. Sugihara.

Kauno savivaldybės nuotr.

„Tautų draugystei tūkstančiai kilometrų – ne kliūtis. Tai įrodo ne vienerius metus besitęsianti Kauno ir Hiratsukos miestų partnerystė. Turime nemažai bendro su Tekančios Saulės šalimi – istoriniai įvykiai, Kaune gyvenusios asmenybės, meniniai akcentai gatvėse. Taip pat bendras noras mainytis žiniomis ir gerosiomis praktikomis. Kaunas turi ko pasimokyti iš turtingos japonų patirties. Tikiu, kad ir patys galime daug kuo pasidalinti“, – apie Kauno ir Hiracukos partnerystės svarbą kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak jo, abipusiai patirčių mainai svarbūs tobulinant švietimo, kultūros, sporto, turizmo, urbanistinės plėtros, miesto tvarkymo bei tarptautinės veiklas.

„Miestų ryšiai prasidėjo prieš septynerius metus, kai Hiracuka buvo paskelbta Lietuvos olimpiečių delegaciją priimančiu miestu per Tokijo olimpines ir parolimpines žaidynes. Nuo to laiko mainai vyksta ne tik sporto, bet ir kitose srityse. Ypač sėkmingai plėtojami tarpmokykliniai ir visuomeniniai kultūros mainai“, – teigia Japonijos ambasadorius Lietuvoje Tetsu Ozaki.

Tautų draugystei tūkstančiai kilometrų – ne kliūtis.

Šeštadienio vakarą Kauno pilyje surengtoje ceremonijoje Kauno ir Hiracukos miestų vadovai apsikeitė simbolinėmis atminimo dovanomis. Svečiui iš Japonijos įteiktas menininko Egidijaus Rudinsko grafikos darbas su Kauną garsinančių modernizmo architektūros objektų vaizdais, „vainikuotais“ ąžuolų bei sakurų šakelėmis. Viešnagę Lietuvoje bei giminingą miestą Kauną jam primins ir Vyčio paminklo miniatiūra.

Hiracukos dovana Kaunui – japoniška auksavimo technologija KINPAKU spausdintas kūrinys, vaizduojantis šį Kanagavos prefektūros miestą garsinantį festivalį „Tanabata Matsuri“.

Iki šiol vos keturi Lietuvos miestai buvo susigiminiavę su Japonija: Klaipėda-Kuji, Panevėžys-Toyohashi, Birštonas-Kaga ir Kaunas-Yaotsu. Pastaroji sutartis pasirašyta dar 2019-aisiais.

Inovatyvius sprendimus išbandanti „Kauno švara“ su Kauno miesto savivaldybe imasi iniciatyvų komunalinių atliekų deginimo metu susidariusias nepavojingas dugno pelenų ir šlako liekanas panaudoti kelių statyboje.

„Mūsų tikslas – įgyvendinti žiedinės ekonomikos siekius – kuo mažiau neapdorotų pelenų ir šlako šalinti sąvartynuose. Atliekų apdorojimo metu susidarusios atliekos taip pat gali būti vertinga žaliava“, – kalbėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas.

Kauno miesto savivaldybė ir UAB „Kauno švara“ organizavo susitikimą sprendimų priėmėjams, specialistams, projektavimo ir rangos įmonių atstovams, kuriame prof. dr. Audrius Vaitkus, VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto direktorius, pristatė nepavojingų pelenų ir šlako panaudojimo galimybes tiesiant kelius, įrengiant dviračių takus ar šaligatvius.

„Kauno švaros“ archyvo nuotr.

Kogeneracinėse jėgainėse (Kauno kogeneracinėje jėgainėje per metus sudeginama – 255 000 t, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje – 160 000 t, Klaipėdos kogeneracinėje jėgainėje – 255 000 t) sudeginus nepavojingas atliekas, kurios netinka perdirbimui ir antriniam panaudojimui, lieka nepavojingieji dugno pelenai ir šlakas.  2022 m. į pelenų ir šlako saugojimo, apdorojimo aikštelę įvežta 90 000 t pelenų ir šlako atliekų. Išrūšiuotas atliekas kogeneracinėse jėgainėse panaudojus šilumos ir elektros energijai gauti susidaro apie 25 procentai nepavojingųjų dugno pelenų ir šlako liekanų.

Jau įgyvendinti ir pirmieji eksperimentai – pelenai (šlakas) panaudoti Marvelės gatvėje Kauno mieste.

 

Papildomai mechaniškai apdoroti pelenai (šlakas) gali būti naudojami kaip antrinė žaliava tiesiant kelius – būtent tokio ambicingo projekto po truputį imasi „Kauno švara“ kartu su Kauno miesto savivaldybe.

„2021 m. pradėjome pelenų apdorojimo veiklą. Jau įgyvendinti ir pirmieji eksperimentai – pelenai (šlakas) panaudoti Marvelės gatvėje Kauno mieste“, – kalbėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius S. Lazauskas.

Mokslininkai, atsižvelgdami į Lietuvos ir kitų šalių patirtį, priėjo prie išvados, kad atliekų deginimo įrenginiuose susidarę nepavojingieji dugno pelenai ir šlakas, tenkinantys aplinkosauginius bei numatytos panaudojimo paskirties techninius reikalavimus, gali būti sėkmingai taikomi statinių statybai ir statybos produktų gamybai bei tiekiami į rinką kaip sertifikuoti statybos produktai. Kogeneracinėse jėgainėse susidarę nepavojingieji dugno pelenai ir šlakas uždaromis transporto priemonėmis vežami į sąvartyne specialiai įrengtą aikštelę (2022 m. į pelenų ir šlako saugojimo, apdorojimo aikštelę įvežta 90 000 t pelenų ir šlako atliekų), kurioje pritaikant mechaninio apdorojimo įrenginius iš pelenų ir šlako atliekų išskiriami spalvotieji ir juodieji metalai. Apytiksliai išgaunama apie 4 proc. metalų.  Iš mechaniškai apdorotų  65 000 t pelenų ir šlako išgauta 2 530 tonų juodųjų ir spalvotųjų metalų. Užuot eikvoję iškastinę žaliavą, galime sėkmingai naudoti perdirbtąją bei skatinti žiedinę ekonomiką.

„Tik išnaudojus visas atliekų antrinio realizavimo galimybes bus pasiekti pagrindiniai žiedinės ekonomikos tikslai“, – sakė „Kauno švaros“ generalinis direktorius S. Lazauskas.

„Kauno švaros“ archyvo nuotr.

Mechaniškai apdorotų pelenų ir šlako likusi dalis (mineralinė medžiaga) mažiausiai 3 mėnesius sendinama atvirose aikštelėse (ją veikia įvairios natūralios oro sąlygos), taip pat atliekami periodiniai aplinkosauginių ir numatytai taikymo paskirčiai reikalaujamų savybių tyrimai.

Antrinis atliekų panaudojimas – tai tiesiausias kelias  į tvarumą ir pažangumą.

 

Tokie pelenai ir šlakas gali būti naudojami:

Kelių tiesybos produktų gamybai kaip dirbtinis užpildas ir (arba) kaip nesurišantis mišinys pagrindo sluoksniams bei rišikliams įrengti.

Šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnio ir (arba) medžiagų gamybai.

Statinių statybai (keliams tiesti ar rekonstruoti, pastatų pamatams).

Sąvartynuose šalinamų atliekų sluoksniams perdengti, uždarant sąvartynus arba kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga tiesiant laikinuosius kelius.

„Kauno švaros“ archyvo nuotr.

Toks po nepavojingųjų atliekų deginimo ir apdorojimo procesų susidariusių pelenų (šlako) panaudojimas gali atnešti ne tik ekonominę, bet ir aplinkosauginę naudą. Pavyzdžiui, kaip kelių tiesimo konstrukcinė medžiaga Vokietijoje panaudojama daugiau kaip 75 proc. pelenų ir šlako. Pelenai (šlakas) jau daugiau nei dešimtmetį naudojami ir Danijoje, Suomijoje bei kitose pažangiose šalyse. Tiesa, jų panaudojimo paskirtis priklauso ir nuo klimato sąlygų. Tačiau plačiausiai pelenai (šlakas) naudojami būtent susisiekimo komunikacijoms: keliams, gatvėms, takams, sankasoms, įvairiems pylimams – kai kuriose šalyse šioms reikmėms panaudojama net iki 100 proc.

„Antrinis atliekų panaudojimas – tai tiesiausias kelias  į tvarumą ir pažangumą“, – kalbėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius S. Lazauskas.

Projekto tikslas

Artimiausiame tarybos posėdyje politikai svarstys, ar už europines lėšas įgyvendinti galimybių studiją dėl didelio našumo viešojo transporto.

Projekto autoriai tikina, kad, atlikus detalę analizę, būtų galima visapusiškai sužinoti kauniečių poreikius naudotis viešuoju transportu ir ar turimas autobusų ir troleibusų parkas gali užtikrinti viešajam transportui keliamus tikslus.

„Tikslas – parengti duomenimis ir modeliavimu pagrįstą galimybių studiją dėl naujos, energiškai efektyvesnės, tvaresnės, didelio pajėgumo, viešojo transporto rūšies Kauno mieste poreikio, lokacijos, tipo, maršrutų ir galimo ekonominio efekto. Taip būtų galima miestui priimti sprendimą dėl tokios transporto rūšies poreikio. Planuojama atlikti Kauno ir priemiesčių gyventojų mobilumo apklausas, sudaryti kelionių matricas pagal kelionės būdą, transporto rūšį ir tranzitinius rajonus“, – apie tai, ką nagrinėtų galimybių studija, „Kauno dienai“ komentavo Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Jis nurodė, kad galimybių studija atsakytų, koks viešojo transporto tinklas būtų patraukliausias, ekonomiškiausias, koks keliavimo būdas Kauno mieste būtų tvariausias, skaičiuojant transporto priemonių išmetamą CO2 kiekį pervežamam keleiviui.

Tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas, kad viešuoju transportu važiuotų kuo daugiau keleivių.

Išsamūs rezultatai

Nors ir dabar analizuojami keleivių srautai, pagal tai dėliojami viešojo transporto maršrutai ir grafikai, tačiau tikimasi, kad galimybių studija leis pamatyti gerokai išsamesnį vaizdą.

„Šiuo metu keleivių srautai ir jų pasiskirstymas stebimi tik esamuose viešojo transporto maršrutuose. Vykdant galimybių studiją, būtų apklausti respondentai proporcingai visose Kauno miesto seniūnijų teritorijose dėl jų vykdomų kelionių viešuoju transportu, jų poreikio, krypčių“, – dėstė M. Matusevičius.

Pasak jo, miesto noras – įvertinti tiek turimą viešojo transporto parką, tiek ir tinklo išplėtimo galimybes. Taip pat specialistai esą turėtų išsiaiškinti, kaip keliauja kauniečiai ir priemiesčių gyventojai, kokie jų įpročiai.

„Be to, ekspertai turėtų nustatyti, kokios efektyviausios transporto priemonės netolimoje ateityje galėtų dar labiau prisidėti prie darnaus judumo. Ar tai bus greitieji autobusai, ar tramvajus, ar kitos priemonės, paaiškės atlikus studiją. Vienas pagrindinių tikslų – sumažinti automobilių skaičių Kauno gatvėse“, – apie tai, kad galėtų atsirasti ir naujų viešojo transporto rūšių, užsiminė savivaldybės eismo specialistas.

Pritarus tarybai, galimybių studiją atliktų konkurso būdu parinktas paslaugos teikėjas.

Didinamas patrauklumas?

Miestas siekia didinti kelionių autobusais ir troleibusais populiarumą, todėl viešojo transporto parkas vis atnaujinamas, ieškoma būdų, kaip mažinti energijos sąnaudas.

M. Matusevičius nurodė, kad šių metų balandį Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl keleivių vežimo reguliariais autobusų vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais, patenkančiais į Kauno rajono savivaldybės teritoriją.

„Pasirašius šią sutartį, miesto maršrutai buvo koreguoti atsižvelgiant į Kauno rajone gyvenančių gyventojų poreikius. Rajono artimojo priemiesčio gyventojai dabar gali naudotis miesto viešuoju transportu, patogia „Žiogas“ bilietų sistema“, – kaip dabar didinamas viešojo transporto patrauklumas, dėstė eismo specialistas.

Be to, nuo rugpjūčio 1 d. Kauno mieste įgyvendinus sustojimų pagal pareikalavimą tvarką, padidėjo viešojo transporto greitis, kelionės tapo komfortiškesnės išvengiant nereikalingų sustojimų.

„Taip vasarą iš keleivių salono neišleidžiama vėsuma, o žiemos metu iš lauko neprileidžiama šalčio, sumažėjo viešojo transporto degalų sąnaudos“, – apie tai, kad pasiteisino sistema stoti tik tada, jei stotelėje laukia keleiviai arba paspaudžiamas „Stop“ mygtukas, nurodė M. Matusevičius.

Miesto vizija

Kaunas siekia žymiai sumažinti miestiečių keliones nuosavais automobiliais, o kartu ir prisidėti prie oro taršos mieste mažinimo. Dėl to būtina keleivius skatinti rinktis į darbus ar namus važiuoti miesto autobusais ir troleibusais.

„Siekiant suteikti alternatyvą kelionėms automobiliu ir mažinti jų kelionių skaičių mieste, Kaunas plečia viešojo transporto tinklą, atnaujina transporto priemones, plėtoja A juostų tinklą, diegia naujas technologijas, kurios suteikia viešajam transportui pirmumą miesto sankryžose. Taip pat priimti sprendimai, leidžiantys viešajam transportui didinti važiavimo greitį.

Miesto tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas, kad viešuoju transportu važiuotų kuo daugiau keleivių ir viršytų Kauno miesto Darnaus judumo plane siekiamą tikslą 2030 m.“, – nurodė M. Matusevičius.

„Kapitaliai sutvarkytas statinio fasadas, stogas bei autentiški bažnyčios elementai.

Atnaujinti pastatą karūnuojantys kupolai, laikančios konstrukcijos, įrengtas vėdinimas, užglaistytos pažeistos bei smarkiai ištrupėjusios tinko vietos.

Pagal polichrominius tyrimus atkurtos fasado ir dekoro elementų spalvos, restauruotos durys, langai.

Iki rudens pastato fasadus ir kolonas padengs paskutinis dažų sluoksnis, bus sutvarkyti granito blokai, įrengtas neįgaliųjų keltuvas“, – rašoma Kauno miesto savivaldybės feisbuko paskyroje.

„Kauniečiai, informuojame apie laikinus viešojo transporto maršrutų pokyčius nuo liepos 31 d.

Dėl Romainių g. vykdomų darbų:

17 autobusas važiuos apylanka nuo Romainių gatvės link Chodkevičių g., Bivylių g., Liucijanavos g., Kaimelės g., o toliau Romanių g. – įprasta trasa;

44 autobusas važiuos apylanka nuo Medekšinės gatvės link Romainių g., Chodkevičių g., toliau Bivylių g. – įprasta trasa;

Nr. 0 autobuso eismas (maršrutas Medekšinės g.–E. Voltero g.) nutraukiamas.

Dėl Alšėnų g. remonto darbų nuo ateinančio pirmadienio 67 maršruto autobusas nuo Kalvarijos gatvės važiuos link Tirkliškių g., Jonučių g.“, – nurodoma pranešime.

Toks sprendimas priimtas akcininkų susirinkime ketvirtadienį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Kauno energija“.

Iš viso akcininkai paskirstė 13,9 mln. eurų pelno: 50 tūkst. eurų siūlo paskirta kitus rezervus, dar 50 tūkst. eurų numatyta paramai, o likę 10,9 mln. eurų perkelti į kitus finansinius metus.

Konsoliduotos grupės pajamos siekė 87,9 mln. eurų – 72,7 proc. daugiau nei 2021 metais. Grupės pelnas siekė 6,3 mln. eurų, kai prieš metus – 72 tūkst. eurų.

Grupę sudaro įmonės „Kauno energija“ bei jos patronuojama bendrovė „GO Energy“.

Kauno miesto savivaldybė valdo 92,84 proc. „Kauno energijos“ akcijų.

Įmonės akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Papildomajame prekybos sąraše.