Vis daugiau lietuvių atranda kefyro naudą

Analizuodama kefyro vartojimo įpročius, prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad pernai jis pagal populiarumą tarp geriamų pieno produktų nusileido tik pasterizuotam pienui.

„Beveik kas ketvirta parduota geriamo pieno produkto pakuotė buvo kefyro. Jo pardavimai ypač išauga vasarą – tiek pernai, tiek šiemet matome jų didėjimą būtent prasidėjus alinantiems karščiams. Įdomu tai, kad lyginant pirmą šių metų pusmetį su tuo pačiu laikotarpiu pernai, net 59 proc. išaugo 2 proc. riebumo kefyro pardavimai. Tai veikiausiai susiję su tuo, kad tautiečiai kreipia vis didesnį dėmesį savo mitybai ir renkasi liesesnius produktus“, – teigia E. Dapkienė.

Su šia nuomone sutinka ir „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė, anot kurios, viena liesesnio kefyro pardavimų didėjimo priežasčių – platus jo panaudojimas ir nauda sveikatai.

„Reguliarus šio fermentuoto pieno gėrimo, nesvarbu, liesesnio ar riebesnio, naudojimas dėl probiotikų gausumo padeda pagerinti žarnyno veiklą. Taip pat savo sudėtyje turi nemažai normaliai organizmo funkcijai užtikrinti reikalingų medžiagų – baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų“, – kalba B. Baratinskaitė.

Platus panaudojimas

Maisto gamybos ekspertė detalizuoja, kad kefyre gausu B1, B2, B5, B6, B12 ir C grupės vitaminų, darniai nervų veiklai reikalingo natrio, normalų kraujospūdį padedančio palaikyti kalio, kraujo krešėjimą užtikrinančio kalcio, šarmų rūgščių balansą palaikančio fosforo bei kitų įvairių mikroelementų. Kefyre apstu ir pieno baltymų skilimo produktų peptidų, kurie mažina kraujyje esantį bendrąjį ar blogąjį cholesterolį, lemiantį Lietuvoje vienomis dažniausių mirties priežasčių tampančias širdies ir kraujagyslių ligas. Kefyras naudingas ir vaikams, mat stiprina imuninę sistemą.

„Kefyrą galima naudoti šaltų sriubų, blynelių, apkepų ir net desertų gamyboje, todėl jį lengva pritaikyti kiekvieno skoniui. Pavyzdžiui, vasarą šį gėrimą galima panaudoti ne tik gaminant šaltibarščius, bet ir įvairius kokteilius su Lietuvos daržuose ir soduose auginamais šviežiais vaisiais, uogomis ar daržovėmis. Užtenka į kokteilinę įmesti braškių, įpilti kefyro, įberti linų sėmenų ir spanguolių ar kitų mėgstamų vaisių pagal skonį, viską keletą minučių paplakti ir turite puikų bei gaivų vasarišką kokteilį“, – pataria B. Baratinskaitė.

Kad nustebintumėte namiškius ir išnaudotumėte dabar esančias gamtos gėrybes, Maisto gamybos departamento vadovė dalijasi keliomis paprastų patiekalų idėjomis.

Pyragėliai su faršu ir voveraitėmis

Reikės (kelioms porcijoms):

250 gramų miltų,

200 gramų mėgstamo faršo,

130 mililitrų kefyro,

100 gramų šviežių voveraičių,

vieno kiaušinio,

pusės svogūno,

po šaukštelį aliejaus, cukraus, kepimo miltelių, sviesto,

pagal skonį – druskos, pipirų ir smulkintų petražolių.

Ant sviesto apkepti nuvalytas ir supjaustytas voveraites kartu su dalimi susmulkinto svogūno. Atskirai pakepti faršą su likusiu svogūnu, vėliau sumaišyti su prieskoniais ir voveraitėmis. Kefyrą sumaišyti su kepimo milteliais, cukrumi, aliejumi, druska ir kiaušiniu. Į gautą mišinį suberti miltus. Užminkytą tešlą padalinti į vienodas penkias dalis, į iš jų iškočiotus paplotėlius įdėti įdarą, sujungti kraštus ir suspausti. Kepti įkaitintame aliejuje ant mažos ugnies, kol gražiai apskrus.

Pirštus apsilaižyti verčiantis šviežių vyšnių pyragas

Reikės:

stiklinės (apie 200 ml) kefyro,

tiek pat miltų,

200 gramų vyšnių be kauliukų,

trijų kiaušinių,

po arbatinį šaukštelį kepimo miltelių ir sviesto,

cukraus pudros pagal skonį.

Visų pirma, išimkite iš vyšnių kauliukus. Nors tai atrodo kaip gana sunkus darbas, tačiau dabar galima rasti daugybę nebrangių šią užduotį palengvinančių virtuvės prietaisų arba naudoti greitai užšaldytas ir gerąsias savo savybes išsaugojusias vyšnias be kauliukų. Dubenyje sumaišyti kiaušinius ir cukrų, šluotele maišyti keletą minučių, kol atsiras burbuliukai. Įpilti kefyrą ir permaišyti, įdėti persijotus kepimo miltelius ir miltus, kol gaunama blynų kepimui tinkamo tirštumo tešla. Tešlą išpilti į sviestu pateptą kepimo skardą, viršuje išdėlioti nusunktas vyšnias ir kepti maždaug 45 minutes 180 laipsnių temperatūroje. Atvėsintą pyragą apibarstyti cukraus pudra ir patiekti ant stalo. Skanaus!

Sveikatai palankesnių pasirinkimų gyventojai jau ieško ne tik rinkdamiesi maistą pusryčiams, pietums ir vakarienei, užkandžius ar gėrimus, bet ir norėdami pasimėgauti desertu arba artimuosius pradžiuginti šventiniu tortu. Šias tendencijas atidžiai stebi prekybininkai ir dėl jų netgi keičia savo konditerijos gaminių sudėtis.

Prekybos tinklo „Iki“ Kepyklų vadovė Nijolia Juchnevič sako, kad pirkėjai vis labiau domisi konditerijos gaminių sudėtimis ir renkasi tuos, kuriems pagaminti naudojami sveikesni produktai.

„Lietuvos gyventojai tikrai vis labiau domisi sveikesniu maistu ir mityba, o desertus ir kitus konditerijos gaminius jau vertina ne tik pagal skonio, bet ir maistingumo, palankumo sveikatai kriterijus. Pavyzdžiui, rinkdamiesi tortą ar pyragą pirkėjai mūsų darbuotojų vis dažniau klausia ne – kuris yra skanesnis, bet mažiau riebus, sveikesnis. Domimasi gaminių sudėtimi – kiek cukraus ar kitokių saldiklių kepinyje naudota, koks torto ar pyrago riebumas“, – pasakoja N. Juchnevič.

Anot N. Juchnevič, atsižvelgiant į kintančius gyventojų poreikius prekybos tinklo kepyklose daugiau konditerijos gaminių pradėti gaminti grietinėlę iš dalies pakeičiant gerokai liesesniu kefyro kremu.

„Jei 100 g grietinėlės vidutiniškai tenka 336 kcal ir 35 g riebalų, tai tokiame pačiame kiekyje kefyro rastume tik 51 kcal ir 2,5 g riebalų. Atitinkamai pyragai ir tortai su kefyro kremu už panašius gaminius su grietinėle gali būti iki dviejų kartų mažiau riebūs ir turėti iki 75 proc. mažiau kalorijų“, – sako N. Juchnevič.

N. Juchnevič teigimu, pirkėjai netruko pamėgti tokius prekybos tinklo kepyklų gaminius kaip kefyro kremo tortas su persikais, kefyro kremo pyragas su aguonomis, kefyrinė panakota su vyšniomis ar grietinėlės ir kefyro kremo tortas su juodųjų serbentų putėsiais.

„Nuo to, kad gyventojai konditerijos gaminiams yra vis reiklesni, mūsų konditeriams dirbti – tik dar įdomiau. Pirkėjai yra atviresni, geriau supranta apie tam tikrų produktų maistinę vertę, todėl galime išbandyti įvairesnius receptus, pasiūlyti ne tik skanius, bet ir sveikesnius gaminius“, – sako N. Juchnevič.

„Iki“ kepyklų vadovė pasakoja, kad konditerijos gaminių sudėtyje ne tik grietinėlė vis dažniau keičiama kefyro kremu, bet ir cukrus medumi. Be to, tam, kad tortus, pyragus ir pyragėlius visais metų laikais būtų galima paskaninti vaisiais ir uogomis, naudojami liofilizuoti vaisiai ir uogos. Liofilizacija – arba džiovinimas itin žemoje temperatūroje – yra laikomas pažangiausiu konservavimo metodu, leidžiančiu išsaugoti beveik 100 proc. produkto maistingųjų medžiagų ir vitaminų.

N. Juchnevič pažymi, kad visuomet siekiama pirkėjams sudaryti sąlygas rinktis, todėl norintys pasilepinti tradiciniu grietinėlės tortu ar pyragu, taip pat visuomet gali rinktis ir iš tokių gaminių asortimento.

Pasak mitybos specialistės Vaidos Kurpienės, jokios išlygos, neva „sporto salėje buvo gerai paplušėta, todėl galima užsisakyti didelę picą“, čia negalioja. Tačiau ką valgyti po treniruotės, kad organizmas būtų visapusiškai aprūpintas, o rezultatų būtų siekiama sklandžiai? V. Kurpienė dalijasi patarimais ir produktais, kuriuos galite greitai pagaminti, teigiama pranešime spaudai.

Mitybos specialistės teigimu, dažniausiai dėl lieknesnės figūros sportuojantiems žmonėms būdingos dvi su mityba sietinos klaidos – po treniruotės jie arba ima šlamšti viską, kas pasitaiko po ranka, nes „įgijo teisę“, arba priešingai, po treniruotės ilgai nevalgo nieko, tikėdamiesi, kad šitaip kūno formas padailins dar greičiau.

„Ir pirmu, ir antru atveju sportuojantys žmonės patys sau trukdo pasiekti norimą rezultatą. Jei po treniruotės valgoma bet kas ir bet kiek, prarandamas nuoseklumas, todėl kelias į sėkmę yra sunkesnis arba visai neįmanomas. Tuo tarpu po treniruotės nevalgant nieko, organizmas yra sekinamas – nors tokiais veiksmais neva siekiama padailinti kūno linijas, lieknėjimo procesas sustoja ar priešingai – svoris ima augti“, – sako V. Kurpienė.

Pirmiausia – vaisius

Ką tuomet valgyti po treniruotės, idant mityba būtų taisyklinga ir padėtų pasiekti norimų rezultatų? Pasak V. Kurpienės, pirmas dalykas, ką kiekvienas sportuojantis žmogus turi padaryti po treniruotės, tai suvalgyti mėgstamą vaisių.

Vieną vaisių suvalgyti reikia per 30 minučių po treniruotės pabaigos. Vadinasi, dar persirengimo kambaryje ar pakeliui namo.

„Vieną vaisių suvalgyti reikia per 30 minučių po treniruotės pabaigos. Vadinasi, dar persirengimo kambaryje ar pakeliui namo. Vaisiuose gausu antioksidantų, vitaminų prisotinto vandens, jų sandaroje yra natūralaus cukraus. Todėl toks užkandis padeda organizmui atsistatyti po fizinio krūvio, neleidžia irti raumenims, sureguliuoja gliukozės kiekį kraujyje, suteikia energijos po sunkesnės treniruotės. Be to, vaisius padeda išvengti gresiančio persivalgymo – jei iškart po treniruotės nieko nesuvalgoma, po poros valandų pasireiškia itin didelis alkio jausmas, kurį ypač sunku numalšinti“, – sako V. Kurpienė.

Pasak mitybos specialistės, vaisiaus valgymas po treniruotės turėtų tapti įpročiu, jį pasirinkti galima bet kokį: „Tiesiog prieš sportą užsukite į parduotuvę ir čiupkite savo mėgstamiausią. Žinoma, kad būtų patogiau, verčiau rinktis mažiau sultingą – obuolį, bananą ar kriaušę, o ne, pavyzdžiui, apelsiną ar mandariną, kurio sultimis persirengimo kambaryje lengva apsitaškyti.“

Prioritetus lemia tikslai

Apskritai sporto salėje išsikelti tikslai, pasak V. Kurpienės, bus pasiekti tik tada, jei mityba nuolat bus subalansuota ir visavertė, todėl svarbu ne tik tai, kas valgoma po treniruotės, bet ir visą dieną. Vis dėlto artimiausias rimtas patiekalas, valgomas po sporto, pasak V. Kurpienės, turėtų būti pasirinktas pagal išsikeltus tikslus.

„Jei žmogaus tikslas sportuojant yra didinti raumenų masę, jam reikėtų valgyti daugiau baltymų – liesos mėsos, baltos žuvies, neliesos varškės, kiaušinių, kefyro, ankštinių daržovių. Puikus pasirinkimas yra ir tofu. Tuo tarpu jei praktikuojamas ištvermės reikalaujantis sportas – bėgamos ar dviračiu minamos ilgos distancijos, slidinėjama, – organizmui svarbu gauti daugiau angliavandenių. Jų apstu visame augalinės kilmės maiste, išskyrus riešutus, sėklas ir avokadus“, – sako V. Kurpienė.

Ji siūlo ir skaniai paruoštas daržoves: „Dabar prekybos centruose vyrauja platus šaldytų daržovių pasirinkimas. Suberkite mėgstamas daržoves į keptuvę, pridėkite prieskonių, įmuškite kiaušinius ar minkštą tofu, pabarstykite prieskoniais ir po kelių minučių jau galėsite skanauti.“

O jeigu sportuojančio žmogaus tikslas – didinti raumenų masę, štai ir baltymais prisotinto patiekalo idėja: „Kefyrą sumaišykite su varške, įberkite šiek tiek druskos. „Maxima“ parduotuvėse jau yra šviežių krapų, kurie naudingi organizmui, taigi paskaninkite ir jais. Galima dar agurko patarkuoti... Gausis labai skanus, sotus, sveikas ir, svarbiausia, visai paprastas patiekalas.“

Rauginto pieno produktuose gausu gerųjų bakterijų, kurių reikia mūsų organizmui, tačiau po antibiotikų vartojimo ar žarnyno infekcijų vien kefyro nepakaks. Taip LRT.lt sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas bei šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė.

„Žarnyno mikroflorą reikia atstatinėti tada, kai ji pažeista, o kai ji yra sveika ir normaliai funkcionuoja, užtenka normaliai maitintis, įtraukiant į racioną rūgščių pieno produktų. Paprastai po tokių ligų, kaip neseniai praūžęs gripas, didesnių problemų žarnyne nekyla“, – aiškina N. Vaicekauskienė.

Pataria, kokios klaidos nedaryti

Po žarnyno infekcijų, antibiotikų vartojimo derėtų rinktis probiotikus – maisto papildus, sako šeimos gydytoja.

„Gerųjų bakterijų ten esama daugiau, o didesnis kiekis lemia didesnę tikimybę joms „pasisėti“ žarnyne. Po rimtesnių infekcijų stiklinės kefyro per dieną išgerti neužteks. Savo praktikoje vien to netaikau, ypač vaikams ar žmonėms, kurių žarnynas yra jautresnis ir po žarnyno infekcijų“, – kalba N. Vaicekauskienė.

Savo ruožtu R. Stukas pažymi, kad kiekvieno žmogaus žarnyno mikroflora yra individuali, ir tai, kad žmogus suvartoja maisto papildo tabletę, dar nereiškia, kad bakterijos žarnyne „apsigyvens“. Tačiau jos, sudarydamos palankią aplinką gerosioms bakterijoms, leidžia šioms daugintis.

„Bakterijos maisto papilduose yra kitokios nei, pavyzdžiui, raugintuose pieno produktuose. Po antibiotikų vartojimo tikrai reikėtų probiotikų, kuriuos galime gauti su papildais arba specialiais gėrimais – būna tokių jogurtų, kitokių probiotinių gėrimų.

Tačiau nereikia manyti, kad, išgėrus tabletę, visos bakterijos apsigyvens žarnyne“, – aiškina R. Stukas.

Šeimos gydytojos N. Vaicekauskienės teigimu, pagrindinė klaida, kurią daro žmonės, vartodami probiotikus, yra tai, kad jie juos vartoja kartu su antibiotikais.

„Jei antibiotikai skiriami, pavyzdžiui, tris kartus per parą, sunku tikėtis, kad jie nesunaikins vartojamų gerųjų bakterijų. Probiotikų preparatus reikėtų pradėti gerti tuomet, kai baigiami vartoti antibiotikai.

Probiotikus galima vartoti tiek su sultimis, tiek užgeriant vandeniu, geriausia – pavalgius“, – sako N. Vaicekauskienė.

Gerosios bakterijos reikalingos kasdien

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus teigimu, kasdieniam žarnyno mikrofloros palaikymui būtina tinkama mityba. Svarbu gauti pakankamai ląstelienos, vartoti raugintų pieno produktų ar daržovių, pavyzdžiui, kopūstų.

„Žmonės vartoja per mažai grūdinių produktų, daržovių, daug ląstelienos turinčių produktų. Tačiaus vartoja daug pusgaminių, maisto produktų su daugybe konservantų, kurie gali neigiamai paveikti gerąją žarnyno florą.

Kasdienėje mityboje būtinai turi būti maisto produktų, padedančių palaikyti žarnyno mikroflorą. Tam, kad probiotikai būtų gyvybingi, reikia ląstelienos (prebiotikų), todėl pravartu vartoti jogurtus ir gėrimus su prebiotikais – skaidulinėmis medžiagomis“, – teigia R. Stukas.

Kefyras – gana įprastas produktas mūsų racione, tačiau tiesa ta, kad dauguma iš mūsų apie jį žino labai mažai. Jis ne tik gerina virškinimą ir turi naudingųjų bakterijų, bet taip pat pasižymi ir kitomis vetingomis savybėmis.

Apsauga nuo vėžio. Japonų mokslininkai nustatė, kad kefyro grybeliuose yra polisacharido, kuris užkerta kelią onkologinėms ligoms, neleidžia formuotis augliams.

Imuniteto apsauga. Jeigu kefyrą vartosite reguliariai, pagerinsite leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių) darbą. Pastarieji yra atsakingi už stiprų iminitetą.

Padeda nuo pagirių. Šio produkto sudėtyje yra organinių rūgščių, kurios iš organizmo padeda pašalinti alkoholio skilimo produktus, todėl po stiklinės kefyro pagirių kamuojamas žmogus pasijunta geriau.

Kefyro vartoti vaikams nedraudžiama. Vis dar paplitusi klaidinga nuomonė, kad kefyras – tai vaikų alkoholizmo priežastis. Kad mažylis taptų „alkoholiku“, jis turėtų išgerti bent po 10 stiklinių kefyro per dieną.

Kefyras užkerta kelią vidurių užkietėjimui, kadangi pasižymi laisvinamuoju poveikiu ir pagerina žarnyno mikroflorą.

Iškrovos dienos, kuomet geriamas tik kefyras, padeda numesti svorio ir pagražinti kūno linijas. Šis gėrimas aprūpina organizmą pakankamu skysčių kiekiu, tačiau kalorijų turi palyginti nedaug.

Kefyrą patartina gerti stresinėse situacijose. Airijos ir Kanados mokslininkų atliktų tyrimų metu paaiškėjo, kad pieno raugo bakterijos pasižymi raminamuoju poveikiu.

Kefyras turi mažiau kalorijų nei jogurtas. 100 g jogurto yra maždaug 68 kcal, o 100 g kefyro – 59 kcal. Be to, pastebėtina ir tai, kad liesas kefyras nėra naudingesnis už riebų. Jų cheminė sudėtis yra beveik vienoda: pieno bakterijų ir B grupės vitaminų liesame produkte yra tiek pat, kiek ir riebiame. Vienintelis skirtumas nebent tas, kad vitamino A su neriebiu kefyru gausite mažiau, kadangi jis tirpsta riebaluose.

Kefyras ir rūgpienis nėra tas pats. Pirmajam produktui reikia specialaus raugo, o rūgpienis – na, tai tiesiog surūgęs pienas.

Kefyrą organizmas įsisavina greičiau nei pieną. Pastarojo per valandą organizmas pasisavina tik 30 %, o kefyro – net 90 %.