Jis tai pareiškė tą pačią dieną, kad Pietų Korėjos valdančioji partija patyrė pralaimėjimą parlamento rinkimuose.

Branduolinį ginklą turinti Šiaurės Korėja šiais metais paskelbė Pietų Korėją savo „pagrindine prieše“, uždarė susivienijimui ir informavimui skirtas agentūras bei pagrasino karu, jei bus pažeista „bent 0,001 mm“ Šiaurės Korėjos teritorijos.

Jei Šiaurės Korėja bus provokuojama, Pchenjanas „nedvejodamas suduos priešui mirtiną smūgį, mobilizavęs visas turimas priemones“, pareiškė Kim Jong Unas, pranešė oficiali naujienų agentūra KCNA.

Jis šias pastabas išsakė balandžio 10 d., lankydamasis Kim Jong Ilo karo ir politikos universitete. Tą pačią dieną Pietų Korėjoje buvo rengiami parlamento rinkimai. „Dabar atėjo laikas būti pasiruošus karui nuodugniau, nei bet kada anksčiau“, – tvirtino Kim Jong Unas.

Valstybinė žiniasklaida paskelbė neryškias nuotraukas, kuriose matyti, kaip Šiaurės Korėjos vadovas kariuomenės pareigūnų apsuptyje apžiūri Pietų Korėjos sostinės Seulo miniatiūrą ir pusiasalio žemėlapius.

Per Pietų Korėjoje įvykusius parlamento rinkimus prezidento Yoon Suk Yeolo partija patyrė pralaimėjimą. Šalies vadovas Šiaurės Korėjos atžvilgiu užėmė griežtą poziciją ir ėmėsi stiprinti ryšius su JAV. Rinkimus laimėjusi opozicinė Demokratinė partija (DP) pasisako už švelnesnį požiūrį į Pchenjaną.

Analitikai teigia, kad šis rezultatas yra gera žinia Kim Jong Unui, ypač atsižvelgiant į buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimo perspektyvą.

Ekspertai spėlioja, kad D. Trumpas, kuris savo kadencijos JAV prezidento poste metu surengė istorinius, tačiau nesėkmingus susitikimus su Kim Jong Unu, sugrįžęs į Baltuosius rūmus gali pasisakyti už bendradarbiavimą su Pchenjanu.

Kim Jong Unas neseniai sustiprino karinius ryšius su Rusija, kuri praėjusį mėnesį Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje pasinaudojo veto teise ir taip iš esmės sustabdė JT ekspertų vykdytą Šiaurės Korėjai taikomų sankcijų pažeidimų stebėseną.

Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas pavadino raketą „dar vienu galingu strateginiu puolamuoju ginklu“. Pchenjanas, anot jo, sėkmingu bandymu taip pat pademonstravo, kad iš esmės visas „taktines, operatyvines ir strategines skirtingo nuotolio raketas gali aprūpinti kietuoju kuru ir branduoliniais koviniais užtaisais. Deklaruojamas šalies tikslas yra gebėjimas smogti priešui visame pasaulyje. Šiaurės Korėja pagrindinėmis savo priešėmis laiko JAV ir Pietų Korėją.

Pastarąjį raketos bandymą užfiksavo Pietų Korėja ir Japonija. Pietų Korėjos kariuomenė kalbėjo apie spėjamą vidutinio nuotolio raketą. Ji esą nuskriejo apie 600 km ir tarp Korėjos pusiasalio ir Japonijos nukrito į jūrą. Abi šalys pasmerkė bandymą, pavadindamos jį aiškiu JT rezoliucijų, draudžiančių Pchenjanui bandyti bet kokio nuotolio balistines raketas, pažeidimu.

Pastarojo įtakingoji sesuo Kim Yo Jong (Kim Jo Čen) šiuos komentarus išsakė pirmadienį valstybinės žiniasklaidos išplatintame pranešime.

Kim Yo Jong teigimu, F. Kishida pasinaudojo nenurodytu kanalu, kad perduotų savo poziciją, jog nori kuo greičiau susitikti su Kim Jong Unu. Ji pridūrė, kad dvišalių santykių gerinimas priklauso nuo Japonijos.

Pasak jos, jei F. Kishida ir toliau sieks išspręsti įtariamų Šiaurės Korėjos įvykdytų Japonijos piliečių pagrobimų klausimą, jis neišvengs kritikos, kad derybomis siekia tik padidinti savo populiarumą.

Pats Japonijos premjeras derybas su Šiaurės Korėja pirmadienį pavadino svarbiomis.

„Japonijos ir Šiaurės Korėjos santykiams svarbios aukščiausio lygio derybos, kad būtų išspręsti tokie klausimai kaip pagrobimai“, – parlamente sakė F. Kishida, turėdamas omenyje pagrobimus, įvykdytus praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje.

„Todėl, kaip jau sakiau anksčiau, mes įvairiais būdais kreipiamės į Šiaurės Korėją tiesiogiai mano kontroliuojamu lygmeniu“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos ir Pietų Korėja užbaigė vienas didžiausių kasmetinių bendrų karinių pratybų, dėl kurių piktinosi ir kovinio šaudymo pratybas surengė branduolinį ginklą turintis Pchenjanas. JAV ir Pietų Korėjos bendras pratybas Šiaurės Korėja vadina pasirengimu invazijai.

Seulo kariuomenė pirmadienį nurodė, kad Šiaurės Korėja paleido kelias trumpojo nuotolio balistines raketas, JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui (Entoniui Blinkenui) lankantis Pietų Korėjoje dėl derybų.

Pasak Pietų Korėjos naujienų agentūros „Yonhap“, itin didelė raketų leidimo sistema, Seulo ir Vašingtono kariškių vadinama KN-25, skirta trumpojo nuotolio balistinėms raketoms leisti.

Šiaurės Korėja teigė, kad šis ginklas gali nešti taktinę branduolinę galvutę.

Pchenjano oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA) pranešė, kad Kim Jong Unas vadovavo pirmadienį įvykusioms pratyboms, kai buvo išbandyti, kaip teigiama, 600 milimetrų kalibro raketų sistemų realūs karo pajėgumai. Nurodoma, kad lyderis akcentavo pasirengimo karui svarbą.

Pratybų metu taip pat buvo imituojamas sviedinio iš itin didelės raketų sistemos sprogimas iš anksto nustatytame aukštyje virš taikinio, teigė KNCA.

Kim Jong Unas pareiškė, kad minima sistema padės Šiaurės Korėjai „blokuoti ir nuslopinti karo galimybę, nuolat puikiai pasirengus sugriauti priešo sostinę“, sakoma pranešime.

Per pratybas Šiaurės Korėjos artileristai „pademonstravo puikų artilerijos taiklumą ir greitą bei atidžią kovinę parengtį“, priduriama pranešime.

Daugiau pratybų

Valstybinės žiniasklaidos išplatintose nuotraukose matyti, kaip įprastą juodą odinę striukę vilkintis Kim Jong Unas kartu su savo generolais stebi pratybas ir iškėlęs į viršų kumštį džiaugiasi numanoma sėkme.

Šį mėnesį Pchenjanas perspėjo, kad Seulas ir Vašingtonas brangiai sumokės už pratybas, o vėliau paskelbė, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas vadovavo artilerijos daliniui, esą galinčiam smogti Pietų Korėjos sostinei.

Pasak valstybinės žiniasklaidos, praėjusią savaitę Kim Jong Unas taip pat prižiūrėjo desantininkų pratybas, kurių tikslas – parodyti, kaip jo kariai gali užimti „priešo regioną vienu kartu“.

Pirmadienį atliktas balistinių raketų bandymas buvo antrasis šiais metais. Sausio 14 dieną Pchenjanas paskelbė, kad sėkmingai išbandė naują vidutinio nuotolio balistinę raketą su hipergarsine manevringa kovine galvute.

Šiemet Šiaurės Korėja paskelbė Pietų Korėją savo pagrindiniu priešu, uždarė susivienijimui ir ryšiams su Pietų Korėja skirtas agentūras, ir pagrasino karu „net dėl 0,001 mm“ teritorinio pažeidimo.

Seulas yra vienas artimiausių JAV sąjungininkų regione. Pietų Korėjoje yra dislokuota apie 27 tūkst. amerikiečių karių, kurie padėtų ginti šalį nuo Pchenjano.

Praėjusią savaitę įvykusiose Vašingtono ir Seulo pratybose buvo imituojamos „valymo operacijos“ svarbiausiuose Šiaurės Korėjos objektuose, rengiantis tam atvejui, jei Pchenjanas surengtų ataką, teigė Seulo kariškiai.

Juodą odinę striukę vilkėjęs Kim Jong Unas pasveikino karius ir iš lauko vadavietės, apsuptas generolų, stebėjo kovinio šaudymo pratybas, rodo valstybinės žiniasklaidos išplatintos nuotraukos.

Patikrinęs tankų įgulas lyderis „įsėdo į naujo tipo pagrindinį kovinį tanką, perėmė valdymo svirtį ir pats vairavo tanką“, pranešė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

Pranešimas pasirodė paskutinę Seulo ir Vašingtono metinių bendrų pratybų „Freedom Shield“ dieną. Pratybos be kita ko apėmė mokymus perimti raketas ir atremti oro puolimus.

Branduolinį ginklą turinti Šiaurės Korėja seniai smerkia bendras JAV ir Pietų Korėjos karines pratybas ir vadina jas invazijos repeticijomis. Reaguodamas į ankstesnes tokias pratybas Pchenjanas yra atlikęs ginklų bandymų.

Kim Jong Unas „išreiškė didelį pasitenkinimą tuo, kad naujo tipo pagrindinis kovinis tankas sėkmingai pademonstravo savo labai puikią smogiamąją jėgą“, sakoma KCNA pranešime.

Šiaurės Korėjos lyderis taip pat pabrėžė „tankistų vaidmens ir pareigos svarbą šiuolaikiniams karo veiksmams“ ir „būtinybę organizuoti intensyvias pratybas imituojant tikrą karą“.

Praėjusią savaitę Pchenjanas įspėjo, kad Pietų Korėja ir JAV „brangiai sumokės“ dėl pratybų „Freedom Shield“, o vėliau paskelbė, kad Kim Jong Unas vadovavo didelėms artilerijos pratyboms dalyvaujant junginiui, esą galinčiam smogti Pietų Korėjos sostinei.

Pietų Korėjos gynybos ministras Shin Won-sikas (Šin Vonsikas) trečiadienį per bendras su amerikiečiais pratybas apsilankė specialiųjų karo veiksmų vadavietėje.

Be kitų dalykų, per pratybas buvo mokomasi užpuolimo atveju vykdyti „valymo operacijas“ svarbiuose Šiaurės Korėjos objektuose.

„Jei Kim Jong Unas kariaus, jums reikia tapti stipriausiu pasaulyje specialiųjų karo veiksmų junginiu, greit pašalinančiu priešo vadovybę“, – per apsilankymą sakė Shin Won-sikas.

Šiemet Šiaurės Korėja paskelbė Pietų Korėją savo pagrindiniu priešu, uždarė susivienijimui ir ryšiams su Pietų Korėja skirtas agentūras, ir pagrasino karu „net dėl 0,001 mm“ teritorinio pažeidimo.

Šiaurės Korėjos oficialioji naujienų agentūra KCNA informavo, kad V. Putinas šalies lyderiui „asmeniniam naudojimui padovanojo Rusijoje pagamintą automobilį“.

Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong (Kim Jo Čen) sakė, kad ši dovana „aiškiai parodo ypatingus asmeninius abiejų šalių aukščiausiųjų lyderių santykius“, pridūrė KCNA.

Tačiau padovanoto automobilio modelis nenurodytas.

Nuo Šiaurės Korėjos lyderio vizito Rusijoje praėjusiais metais abiejų šalių santykiai stiprėja. Kiek anksčiau šį mėnesį į keturių dienų kelionę atvyko rusų turistų grupė – tai pirmoji žinoma užsieniečių kelionė nuo tada, kai 2020 metais dėl COVID-19 buvo įvesti griežti apribojimai.

Nuo pernai rugsėjį Rusijos Tolimuosiuose Rytuose įvykusio Kim Jong Uno ir V. Putino susitikimo JAV ir Pietų Korėja ne kartą tvirtino, kad Pchenjanas siunčia ginklus į Maskvą, kad ši juos panaudotų kare su Ukraina. Mainais Šiaurės Korėja gauna Rusijos pagalbą vystant palydovų programas, sako jos.

Maskvos ir Pchenjano teigimu, Rusijos prezidentas dabar planuoja apsilankyti Šiaurės Korėjoje.

Kim Jong Unas garsėja kaip prabangių automobilių mėgėjas. Kiek anksčiau jis buvo pastebėtas besinaudojantis prabangiais automobiliais, įskaitant „Lexus“ visureigius ir „Mercedes-Benz“ S klasės modelius.

2021-aisiais Jungtinių Tautų ataskaitoje atkreiptas dėmesys į bandymą iš Jungtinių Arabų Emyratų į Kinijos Ningbo miestą išsiųsti prabangių automobilių už daugiau nei 1 mln. dolerių, įskaitant minėtus modelius, kurie, kaip įtariama, buvo skirti Šiaurės Korėjai.

Bet koks transporto priemonių importas pažeistų Pchenjanui taikomas JT sankcijas dėl draudžiamų Kim Jong Uno ginklų programų.

Praėjusiais metais Kim Jong Uno vizito Rusijoje metu V. Putinas pakvietė jį įsitaisyti ant galinės jo prezidentinio limuzino „Aurus Senat“ sėdynės.

Kim Jong Unas asmeniškai atvyko į vietą savo limuzinu „Maybach“, kuris buvo atgabentas specialiu traukiniu, kuriuo jis atvyko iš Šiaurės Korėjos.

Branduoliniais ginklais žvanginanti Šiaurės Korėja šiais metais Pietų Korėją pavadino savo „pagrindine prieše“, likvidavo agentūras, kurių darbas buvo vienyti abi šalis ir gerinti jų santykius, bei pagrasino karu, jei būtų pasikėsinta „nors į 0,001 milimetro“ jos teritorijos.

„Jei priešas išdrįstų prieš mūsų šalį panaudoti jėgą, mes priimsime drąsų sprendimą, pakeisiantį istorijos tėkmę, ir nedvejodami mobilizuosime visas supergalias, kad padarytume jam galą“, – Kim Jong Uno žodžius citavo Pchenjano oficiali Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

„Taika nėra kažkas, ko derėtų melsti ar dėl ko reikėtų derėtis“, – pridūrė jis.

KCNA pranešė, kad Kim Jong Unas šiuos žodžius pasakė kalbėdamas gynybos ministerijos renginyje, skirtame paminėti šalies kariuomenės įkūrimo metines.

Ši Kim Jong Uno kalba priminė praėjusį mėnesį valstybinėje žiniasklaidoje pasirodžiusius jo komentarus, kuriuose jis, kalbėdamas apie Pietų Korėją ir jos sąjungininkes Jungtines Amerikos Valstijas teigė, jog jo kariuomenė turėtų „sunaikinti“ priešus, jei būtų išprovokuota.

KCNA penktadienį paviešintuose vaizduose Kim Jong Unas matyti už rankos laikantis savo dukrą Ju Ae, kuri, kai kurių analitikų teigimu, yra ruošiama tapti nauja izoliuotos šalies vadove.

Taika nėra kažkas, ko derėtų melsti ar dėl ko reikėtų derėtis.

Filmuotoje medžiagoje taip pat matyti, kaip juodu sutinka entuziastingus uniformuotų karių sveikinimus bei fotografuojasi su kariuomenės vadais.

Kim Jong Unas pareiškė, kad Pchenjano sprendimas įvardyti Seulą savo pagrindiniu priešu buvo teisinga priemonė.

„Sprendimas įvardyti (Pietų) Korėjos marionetes pagrindine mums priešiška tauta ir nuolatiniu priešu“ bei „nenumatytu atveju okupuoti ir sunaikinti jų teritoriją yra priimtas mūsų šalies vidinio saugumo labui“, – jo žodžius citavo KCNA.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeolas praėjusią savaitę pasakė, kad „neprotinga“ Šiaurės Korėjos vyriausybė iki balandį Seule įvyksiančių rinkimų gali imtis įvairių provokacijų, įskaitant kibernetines atakas bei brautis į šalies teritoriją naudodama dronus.

Sausį Seulo gynybos ministras pranešė, kad jei Šiaurės Korėjos režimas pradėtų karą, jo lauktų galas.

Formalusis Šiaurės Korėjos parlamentas trečiadienį nubalsavo už tai, kad būtų panaikinti įstatymai dėl ekonominio bendradarbiavimo su Pietų Korėja, pranešė KCNA.

Kim Jong Unas taip pat nurodė aktyviau vykdyti ginkluotės bandymus, kurių kontekste šiemet buvo paleista aibė sparnuotųjų raketų – analitikų nuomone, raketas Šiaurės Korėja gali perduoti Rusijai, kad ši jas panaudotų Ukrainoje.

Sekmadienį dvi raketos „Pulhwasal-3-31“ „skriejo danguje virš Rytų jūros (...) į taikinį saloje“, pranešė valstybinė naujienų agentūra KCNA, pridūrusi, kad paleidimui „vadovavo“ Kim Jong Unas.

Pranešime sakoma, kad ore raketos išbuvo 7 421 ir 7 445 sekundes, tačiau nepranešta, kiek toli jos nuskriejo ir ar buvo paleistos virš vandens ar po vandeniu.

„Pulhwasal-3-31“ yra naujos kartos strateginė sparnuotoji raketa, Pchenjanas teigė pirmą kartą ją išbandęs trečiadienį, kai į Geltonąją jūrą paleido kelias tokias raketas. Iki galo neaišku, kokie tiksliai yra Šiaurės Korėjos paleidimo jūroje pajėgumai. Ankstesni bandymai buvo atlikti iš senesnių laivų, įskaitant panardintą platformą, o ne iš tikro povandeninio laivo.

Pasak Pchenjano, praėjusių metų kovą Šiaurės Korėja paleido dvi sparnuotąsias raketas, jos nuskriejo 1500 kilometrų, todėl gali pasiekti visą Pietų Korėją ir didžiąją dalį Japonijos. Tačiau analitikai teigė, kad šios raketos buvo paleistos iš lygio virš vandens, todėl jas lengviau susekti.

Šiaurės Korėja taip pat turi iš povandeninio laivo paleidžiamą balistinę raketą (SLBM), pavadintą „Pukguksong-3“, galinčią nuskrieti 1900 kilometrų. Apie sėkmingą naujos šios raketos versijos bandymą šalis paskelbė 2021 m. spalį. SLBM galima paleisti po vandeniu, todėl ši raketa ypač mobili ir sunkiai aptinkama. SLBM pajėgumas pakeltų Šiaurės Korėjos arsenalą į naują lygmenį, leistų jai pasiekti taikinius toli nuo Korėjos pusiasalio, o puolimo atveju – smogti antrą kartą.

KCNA pranešė, kad Kim Jong Unas „buvo labai patenkintas“ sekmadienio paleidimu. Šiais metais Pchenjanas paspartino ginklų bandymus. Pagal dabartines Jungtinių Tautų sankcijas Pchenjanui, sparnuotųjų raketų bandymai, kitaip nei balistinių raketų, nėra uždrausti.

Dviprasmiškos žinutės

Žvelgiant iš nominalios perspektyvos, Kim Jong Uno valdoma šalis pagal karinę galią atrodo grėsmingai. 1,32 mln. aktyvių karių (ketvirta vieta pasaulyje), beveik 6 tūkst. tankų ir 4,5 tūkst. savaeigių artilerijos pabūklų (pagal abu skaičius – antra vieta pasaulyje) ir trečdalis viso BVP kasmet skiriamų lėšų karinėms pajėgoms (nuo 2022 m.). Visa tai leidžia Šiaurės Korėją santykinai aukštai pozicionuoti karinės galios reitinguose.

Šiaurės Korėjos aktyvumas testuojant tarpžemynines raketas papildo jos nedraugišką įvaizdį. Bandymais siekiama parodyti, kad ne tik antžeminės pajėgos, bet ir tolimojo nuotolio ginkluotė turi būti verta pasaulio pagarbos. Tačiau sunku iš šalies objektyviai vertinti pajėgų pasiruošimą aktyviems veiksmams – ir ne tik dėl patikrintinų šaltinių stokos. Nors ši šalis oficialiai kariauja su Pietų Korėja, ji jau kuris laikas neturi galimybės parodyti savo galios tikro mūšio sąlygomis, todėl skaičiais išreiškiama galia negali būti objektyviai vertinama. Vis dėlto tai netrukdo režimui pastaruoju metu vis aktyviau skleisti žinučių apie tai, kad jis nesiekia išvengti karinio konflikto.

Retorika, rodanti atsiribojimą nuo susivienijimo idėjos, praėjusiais metais pasidarė aštresnė. Tai iliustruoja ir praėjusių metų paskutinę dieną publikuotas Šiaurės Korėjos centrinės naujienų agentūros (KCNA) pranešimas apie gruodžio pabaigoje vykusį Korėjos darbininkų partijos centro komiteto VIII posėdį. Jame teigiama, esą Kim Jong Unas pareiškęs: „Susivienijimas su Korėjos Respublika niekada nebus įmanomas.“ Akivaizdu, kad toks retorikos pokytis susijęs su konservatyvaus Pietų Korėjos prezidento Yoon Suk-yeolo išrinkimu, bet ką tai reiškia vertinant Šiaurės Korėjos agresyvumą?

Pirmiausia ir akivaizdžiausia – tai gali lemti vis aktyvėsiančius buferinių zonų apšaudymus, kurie jau vyksta. Antra, korėjiečių tauta buvo padalyta 1948 m. ir tai niekaip nebuvo susiję su pasidalijimu tautos viduje – korėjiečiai laikytini itin homogeniškais. Dėl to tautos suvienijimas, nugalint išorės primestą padalijimą, visada buvo iškeliamas kaip prioritetas. Kim Jong Uno teiginiai, kad susivienijimas negalimas, tartum suponuoja dviejų tarpusavyje nebesuderinamų korėjiečių tautų egzistavimą, o tai iš principo paneigia bendro kraujo korėjietiško etnonacionalizmo prieigą. Bendro kraujo etnonacionalizmas tarp korėjiečių vis dar itin stiprus.

Tačiau, turint tai omenyje, būtų netikslu teigti, kad Šiaurės Korėja yra pasiryžusi pulti. Tiesioginė konfrontacija ir visa apimantis karinis konfliktas su Pietų Korėja – vargiai įmanomas scenarijus. Kitaip sakant, sunku įsivaizduoti situaciją, kurioje pastaroji pasiduotų kaimynės provokacijoms. Žvelgiant nominaliai, diktatūros, palyginti su demokratijomis, yra labiau linkusios ignoruoti žmogiškąjį faktorių ir visiškai neatsižvelgia į bendrąjį gėrį, vadinasi, stodamos į karą, jos nerizikuoja nei visuomenės palaikymu, nei išlikimu valdžioje. Pietų Korėjoje yra priešingai.

Situacija gali kisti po rinkimų JAV, ypač tuo atveju, jei į postą grįžtų D. Trumpas, – su Kim Jong Unu jis jau ne kartą buvo susitikęs.

Vis dėlto, žvelgiant į Šiaurės Korėjos ginklavimąsi iškyla ir kita dimensija – netiesioginis globalumas. Šiuo terminu apibrėžiame tokią valstybę, kuri faktiškai yra izoliuota, bet jos vidaus gamybos produktų gali būti ir už šalies ribų.

Izoliuota pasaulinė žaidėja?

Pernai rugsėjį vykęs Šiaurės Korėjos ir Rusijos vadovų susitikimas buvo skirtas kariuomenės reikalams aptarti. Pasklidusios žinutės apie galimą šių šalių karinį bendradarbiavimą kėlė klausimų apie Rusijos desperaciją ieškant partnerių ir paramos tarp globaliai atstumtųjų, taip pat apie tai, ką Šiaurės Korėja gali pasiūlyti. Manytina, kad tam tikras susitarimas buvo pasiektas, nes, sprendžiant pagal 2023 m. pabaigoje ir 2024 m. pradžioje pasirodžiusius pranešimus, Rusijos agresijoje prieš Ukrainą buvo panaudoti Šiaurės Korėjoje gaminti artilerijos sviediniai.

Kitas karštasis taškas, kuriame Šiaurės Korėjos buvimas pastebimas, – Izraelio ir „Hamas“ konfliktas. Žiniasklaidoje paviešintuose vaizdo įrašuose buvo galima matyti Šiaurės Korėjoje pagamintų ginklų, tokių kaip raketinės granatos F-7 (RPG) ir 122 mm artilerijos sviediniai. „Associated Press“ pateiktame vaizdo įraše taip pat buvo matyti „Hamas“ kovotojų su Šiaurės Korėjoje pagaminta prieštankine raketa.

Nedaug kam žinoma, kad už savo sienų ribų Šiaurės Korėja siunčia ne tik ginklų, bet ir studentų. Režimas supranta, kad, norint vystyti ginklų pramonę ir branduolinę programą, svarbu ugdyti žmogiškuosius išteklius, suteikiant galimybę užsienyje studijuoti tiksliuosius ir gamtos mokslus. Problema, kad šiandien tikslių duomenų apie Šiaurės Korėjos studentus užsienyje nėra.

Ankstesnių metų UNESCO ataskaita rodo, kad 2012 m. daugiau nei 1 400 Šiaurės Korėjos piliečių studijavo įvairiose pasaulio šalyse. Nors pagal ataskaitą labiausiai pageidaujama studijų šalis buvo Rusija (po jos – Indija, Prancūzija, Australija ir Kanada), daugiausia studentų iš Šiaurės Korėjos buvo siunčiama į Kiniją. Tiesa, ataskaitoje ši kryptis nenurodoma. Šią tendenciją galima rasti Kinijos ambasados Šiaurės Korėjoje tinklalapyje, kuriame nurodoma, kad į Kiniją kasmet atvyksta apie 400 Šiaurės Korėjos piliečių bakalauro, magistro, doktorantūros ar kitų kursų pagrindu. Matant pastarųjų metų įvykių raidą galima numanyti, kad studentų (ar studento viza prisidengiančių darbininkų) srautas į Kiniją ir Rusiją neturėtų sustoti.

Žvelgiant į Europą, dar 2018 m. Vokietijos ir Šiaurės Korėjos universitetai pasirašė susitarimo memorandumus, mažai susijusius su tarptautinėmis sankcijomis prieš pastarąją ir skatinančius akademinį bendradarbiavimą tarp abiejų šalių. 2020 m. sausį dvylika studentų iš Kim Il Sungo universiteto Germanistikos katedros lankėsi Laisvajame Berlyno universitete (Free University Berlin) patobulinti savo kalbos įgūdžių. Manytina, kad jaunuoliai buvo atrinkti iš ištikimo šaliai elito gretų ir Vokietijoje išbuvo tris savaites. Tai rodo, kad užsienyje lankosi ir studijuoja kur kas daugiau Šiaurės Korėjos gyventojų, nei būtų galima pamanyti. Taigi, netiesioginis globalumas.

Ko siekia Pchenjanas?

Pastarieji įvykiai – ginklų bandymai, ginkluotės siuntimas užsienin, susivienijimo idėjos viešas atmetimas – rodytų, kad pradedami deginti net ne tiltai, o paskutiniai liepteliai, kurie dar jungia Šiaurės Korėją ne tik su pietine kaimyne, bet ir Vakarų pasauliu. Atšaukimas iki dabar galiojančių įvairių sankcijų, kurias įvedė tiek tarptautinės organizacijos, tiek ir atskiros šalys, tampa itin miglota ateities perspektyva. Vadinasi, greitai dar labiau padidės niša, atsiradusi dėl galimai negrįšiančios Vakarų paramos.

Iš to natūraliai išplaukia kita išvada – Šiaurės Korėjos suartėjimas su Rusija ir, tikėtina, kitais nedemokratiniais režimais tampa akivaizdžiai nuspėjamu tolesniu žingsniu. Galiausiai, ginkluotė nesuteikiama už ačiū – šalis kažką gavo. Remiantis oficialiais šaltiniais, teigiama, kad pernykštis derlius buvo didesnis nei įprastai, bet Šiaurės Korėjos visuomenę, toliau užimančią podukros vaidmenį vyriausybės prioritetų sąraše, išmaitinti reikia. Per pastaruosius penkiolika metų pasaulio valstybių ir įvairių organizacijų parama maisto produktais buvo nereguliari ir vis mažėjo. Manoma, kad mainais už amunicijos perdavimą Rusija galėtų teikti sudėtingesnių karinių technologijų, bet peršasi mintis, kad maisto produktų ir gamtos resursų aspektas taip pat galėtų figūruoti susitarimuose.

Galiausiai, nenustojantis Šiaurės Korėjos žvanginimas ginklais yra kelialypė žinutė – skirta pasaulio bendruomenei, kuri priešiška jai; savo gyventojams ir partneriams. Pastarieji gali būti geriausiai iš visų trijų grupių informuoti apie Šiaurės Korėjos pasiekimus ir technologinę būklę, o truputis papildomos reklamos tikrai nepakenks. Savi gyventojai, matydami nestojantį karo pramonės vystymą, turėtų jaustis saugesni ir užtikrinti, kad priešiškame pasaulyje jais valdžia rūpinasi ir gina. Likęs priešiškas pasaulis turėtų išlaikyti adekvatų pagarbos lygį kalbėdamas apie Šiaurės Korėją, nes, jei ji ir stokoja švelniosios galios argumentų, kietoji galia (ir kietuoju kuru varomos raketos) tų argumentų turėtų pridėti. Anksčiau tie argumentai turėjo leisti grįžti prie dialogo su JAV („nustosime vystyti branduolinę programą, jei suteiksite paramos“), o po pastarųjų įtarimų reveransais Rusijai ir „Hamas“ situacija darosi sudėtingesnė.

Žinoma, Šiaurės Korėjos valdžios logiką galima bandyti paaiškinti ir kitu kampu – kuo grėsmingesni jos žingsniai, galintys keisti esamą situaciją, tuo turėtų didėti poreikis užkardyti šiuos veiksmus. Tad tie, kurie suinteresuoti situacijos deeskalavimu, turėtų imtis iniciatyvos ir grąžinti Šiaurės Korėją prie derybų stalo. Tokiu atveju akys krypsta į JAV, kurios turi daug galios svertų regione. Tačiau neatrodo, kad J. Bideno administracija imtųsi žingsnių tęsti dialogą su Šiaurės Korėja, net ir turint omenyje JAV prezidento siekį laikyti atvirus komunikacijos kanalus. Situacija gali kisti po rinkimų JAV, ypač tuo atveju, jei į postą grįžtų D. Trumpas – su Kim Jong Unu jis jau ne kartą buvo susitikęs.

Tad klausimas lieka atviras – kuris iš scenarijų labiau atsipirks ilgalaikėje perspektyvoje: bandyti sulaikyti Šiaurės Korėją Vakarų diplomatijos priemonėmis ar galutinai atsisakyti šios minties? Kad ir koks atsakymas būtų, atrodo, kad Šiaurės Korėja ir toliau bus girdima, matoma ir aptinkama pasaulyje artimiausiu metu įvairiomis formomis.

Kim Jong Unas, pavadinęs Pietų Korėją pagrindiniu priešu, sakė, kad Pchenjano prioritetas turėtų būti „pirmiausia stiprinti karinius savigynos pajėgumus ir branduolines karo atgrasymo priemones“, pranešė oficialioji Šiaurės Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

Po to, kai Kim Jong Unas įtvirtino savo šalies kaip branduolinės valstybės statusą konstitucijoje ir išbandė keletą pažangių tarpžemyninių balistinių raketų, abiejų Korėjų santykiai atsidūrė vienoje blogiausių pozicijų per pastaruosius dešimtmečius.

Kim Jong Unas sakė, kad nors Šiaurės Korėja, oficialiai vadinama Korėjos Liaudies Demokratine Respublika (KLDR), vienašališkai nesukels konfrontacijos, ji neketina vengti karo, pranešė KCNA.

„Jei Korėjos Respublika (Pietų Korėja) išdrįs panaudoti ginkluotąsias pajėgas prieš KLDR arba grasinti jos suverenitetui bei saugumui ir tokia galimybė pasitaikys, mes nedvejodami sunaikinsime KR, sutelkę visas turimas priemones ir pajėgas“, – pranešė KCNA.

Kim Jong Unas, lydimas aukšto rango partijos ir kariuomenės pareigūnų, pirmadienį ir antradienį aplankė kelias šaudmenų gamyklas, pranešė KCNA. Pranešime teigiama, kad šie vizitai yra padrąsinimas ginklų pramonės darbininkams „kovoje už didžiulio gamybos tikslo pasiekimą naujaisiais metais“.

Jungtinės Valstijos ir dešimtys sąjungininkių, įskaitant Pietų Korėją ir Japoniją, kaltina Šiaurės Korėją pažeidus daugybę tarptautinių sankcijų ir perdavus raketų Rusijai, kad ši galėtų pastiprinti savo karinę invaziją į Ukrainą.