Šiemet finansuoti 47 Lietuvoje vykstantys kino meno sklaidos projektai, jiems skirta 505 tūkst. eurų suma. Finansavimas skirtas ir trims tęstiniams kino festivaliams – 27-ajam tarptautiniam Vilniaus kino festivaliui „Kino pavasaris“, Europos šalių kino forumui „Scanorama“ ir 16-ajam tarptautiniam dokumentinių filmų festivaliui „Nepatogus kinas“. Šiems festivaliams buvo skirtas 405 tūkst. eurų finansavimas.

Kaip pranešė LKC, iš viso kino kultūros sklaidos finansavimo konkursui šiemet buvo pateiktos 69 paraiškos.

Kino kultūros sklaidos Lietuvoje projektus Lietuvos kino centras finansuoja jau penktus metus, siekiant sudaryti sąlygas profesionaliojo kino meno sklaidai Lietuvoje.

Šios programos lėšomis finansuojami kino festivaliai, teminiai kino rodymai ir programos, kino meno pristatymo renginiai, taip pat leidiniai, pristatantys kino meno raidos procesus ir profesionali kritinė, analitinė refleksija įvairiose medijose.

Projektus vertino ekspertų komisija, kurią sudaro kino kultūros projektų vadovė Giedrė Simanauskaitė, kino ir teatro režisierius Linas Mikuta, kultūros vadybininkė, projektų vadovė Monika Inčerytė, kino režisierė, scenaristė Ramunė Rakauskaitė bei kino prodiuserė, projektų vadovė Juliana Miliut.

Pernai parama buvo skirta 46 kino sklaidos projektams, viso jiems buvo paskirstyta 774 tūkst. eurų suma.

Pasak „Forum Cinemas“ kino teatrus valdančios įmonės Lietuvoje vadovo Gintaro Plytniko, anksčiau, kai kino teatruose buvo draudžiama gerti ir valgyti, verslas jautėsi diskriminuojamas, tačiau ribojimus panaikinus pernai lapkritį ir gruodį kino teatrai grįžo į įprastą režimą.

Jis teigė, jog dabartinių ribojimų žiūrovai neturėtų pajusti, tačiau daug kas vis dar nežino, kad būtina dėvėti respiratorius, todėl kino teatruose jie kol kas dalijami nemokamai.

„Ribojimas vietų jokia ne naujiena, mes tai greitai susitvarkome keleto varnelių paspaudimu sistemose ir viskas tvarkoje. 75 proc. apkrovimas, jei jis ir būtų pilnas, vadintųsi, kad mums sekasi neblogai, tai šioje vietoje nėra kažko drastiško, dėl ko negalėtume išgyventi“, – BNS sakė G. Plytnikas.

„Dėl respiratorių – kažkada, kažkas mus įdėjo į renginių registrą. (...) Kaukės galioja visur kitur, ateiti iki kino teatro durų gali su kauke, o įeiti į salę reikia respiratoriaus. Tai mes daliname respiratorius, aišku, pirmomis dienomis niekas su jais neateina, niekas to gal net nebuvo girdėję“, – kalbėjo jis.

„Forum Cinemas“ vadovas teigė, jog po kurio laiko įmonė respiratorių dalinti nemokamai nepajėgs, jie už simbolinę kainą bus parduodami kasose.

Visgi kino teatrai veikia, ribojimų žiūrovai pajusti nelabai turėtų, tai bent tai mus džiugina.

„Visgi kino teatrai veikia, ribojimų žiūrovai pajusti nelabai turėtų, tai bent tai mus džiugina“, – kalbėjo jis.

Sostinės prekybos ir pramogų centre „Ozas“ esančio „Multikino“ kino teatro atstovas taip pat sakė, kad didžiausią nepatogumą kelia respiratoriai, kurių žmonės dažniausiai neturi.

„Dauguma kino teatrų yra prekybos centruose, į kuriuos galima ateiti su kauke, o pas mus jau reikia užsidėti respiratorių, dažniausiai žmonės jų neturi ir reikia įsigyti. Turime jų pasirūpinę ir už simbolinę kainą parduodame“, – BNS sakė „Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas.

Anot jo, tarpai tarp nesusijusių žiūrovų taikomi nuo rugsėjo, nes žmonės jaučiasi saugiau. Be to, augant susirgimų koronavirusu skaičiui, į kino teatrus ateinančių žmonių savaime mažėja.

„Matome, kad žmonės dar nejaukiai prie svetimų žiūrovų jaučiasi, palikome tuos tarpus ir tai pasiteisino. Jiems taip yra patogiau, tai sukuria papildomą saugumo jausmą“, – teigė R. Bilinskas.

„Žmonės ir patys save pradėjo kontroliuoti, jei mato, kad susirgimų skaičius didėja, jie pradeda labiau vengti viešų vietų, kažkur keliauti. Šį savaitgalį, palyginti su praėjusiu, jau turėjome apie 40 proc. mažiau žiūrovų“, – pridūrė jis.

Nuo pirmadienio kino teatrų salėse, kuriose yra valgoma ir geriama, tarp žiūrovų turės būti palikta bent viena laisva kėdė. Tai numato sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendimas.

Kino teatruose žiūrovams nuo šešerių metų būtina dėvėti respiratorius, tačiau juos galima nusiimti kino salėje vartojant maistą ir gėrimus.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad kino teatruose 6 metų ir vyresniems asmenims būtina dėvėti respiratorius, tačiau juos galima nusiimti kino salėje vartojant maistą ir gėrimus.

Tai pirmadienį pranešė vieno iš šalies kino teatrų tinklų „Biorex“ spaudos tarnyba.

„Mes siūlome savo klientams galimybę suorganizuoti privatų kino seansą. Tai galima padaryti iki sausio 31 d. Helsinkio, Porvo, Hiuvinkės, Ryhimekio, Hemenlinos, Vasos ir Pietarsario kino teatruose“, - sakoma pranešime. Minimalus žiūrovų skaičius, patikslino „Biorex“ atstovai, - 10 žmonių, bet į seansą gali ateiti ir didesnė grupė.

Kaip pranešė laikraštis „Helsingin Uutiset“, tokią pat galimybę savo klientams suteikė ir kitas, didesnis kino teatrų tinklas „Finnkino“, kurio kino salės plačiajai publikai dabar iš esmės uždarytos. „Šiuo metu privatų kino seansą mūsų interneto parduotuvėje galima užsakyti ne daugiau kaip 10 žmonių, ten pat galima pamatyti, kokie filmai siūlomi“, - pranešė „Finnkino“ pardavimų direktorė Hannelė Wolf-Mannila.

Pasak jos, beveik visose tinklo salėse yra daugiau kaip šimtas vietų, suomiai užsisako bilietus į įvairiausius filmus, privatūs seansai perkami nedidelėms draugų grupėms arba, pavyzdžiui, dviem šeimoms su vaikais.

Privatus kino seansas Suomijoje kainuoja nuo daugiau kaip 100 eurų iki daugiau kaip 200 eurų grupei.

Suomijoje iki šiol dvi vakcinos nuo koronaviruso dozes gavo daugiau kaip 80 proc. šalies gyventojų, vyresnių kaip 12 metų amžiaus, trečiąją dozę – apie 20 proc., bet infekcijos atvejų skaičius toliau didėja. Plintant omikron atmainai vyriausybė nusprendė sugriežtinti daugelį anksčiau sušvelnintų priemonių.

„Dėl kino teatrų, tai spragėsių niekas jau neuždraustų. Kaip sakant, kino antrą kartą nežudysime“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė A. Dulkys.

Trečiadienį posėdžiavęs Ministrų Kabinetas sutarė, kad kitą savaitę bus apsispręsta dėl nosį ir burną dengiančių veido kaukių reikalavimo visose uždarose erdvėse.

Kino teatrų tinklo „Forum Cinemas“ vadovas Gintaras Plytnikas sako, kad panaikinus didžiąją dalį kino teatrams galiojusių ribojimų lankytojų srautai padidėjo apie 30 proc.

„Taip, galimybių pasas yra apribojimas, bet iš dviejų blogybių tenka rinktis mažesnę, nes neturime kitų variantų. Pasirinkome dirbti su galimybių pasu ir matome, kad tas pasirinkimas greičiausiai buvo teisingas, nes apie 30 proc. srauto prisidėjo“, – BNS sakė G. Plytnikas.

„Tai yra daug, turint galvoje, kad žiūrovai perka ir spragėsių, ir limonado, ir tai yra dar papildomos pajamos, kurios mums po žiaurios sausros yra labai svarbios ir labai matomos“, – sakė jis.

„Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas taip pat teigia, kad darbas su galimybių pasu lūkesčius pateisino – srautai išaugo apie 50 proc.

„Panašiai ir tikėjomės, nes yra vasaros pabaiga, rugsėjo pradžia, žmonės turi įvairių užsiėmimų prieš mokyklas ir taip toliau. Dar ne visai pilnai atsigavo srautai, palyginti su 2019 metais, bet lyginant su praeitais metais tikrai turėjome gerokai daugiau žiūrovų“, – BNS sakė R. Bilinskas.

Kino teatrų vadovai sako, kad padidėję srautai ir leidimas prekiauti maistu bei gėrimais kiek pagerino jų finansinę situaciją.

„Tačiau į pliusą dar, deja, nedirbame, nes srautai neatsistatė tiek, kad galėtų padengti mūsų fiksuotus kaštus, patirtus nuostolius per praėjusį laikotarpį. Žiūrime, kaip suvesti galus „į nulį“, esame daugmaž tokioje vietoje“, – sakė G. Plytinikas.

„Labai norisi tikėtis, kad šita kryptis, kuria einame, tai yra vakcinacija ir su tuo susijęs atsparumas, medicininės sistemos neperkrovimas ir leidimas visiems dirbti, kad ir viena koja, bet vis tik bent jau į nulį, jau būtų šis tas“, – teigė jis.

Pasak kino verslo atstovų, tikrinant galimybių pasus pasitaiko incidentų, tačiau jie yra labiau pavieniai.

„Vieni ateina turėdami galimybių pasą, bet bando pateikti kažkokius dokumentus, įstatymus, kodėl mes dirbame būtent su galimybių pasu, kieno tai yra sprendimas“, – pasakojo R. Bilinskas.

„Stengiamės į diskusijas nesivelti, nes jos yra bergždžios, sakome – jeigu turite bilietą, bet neturite galimybių paso, patekti negalite ir pinigų už bilietus negrąžinsime. Tokių paprovokavimų būna“, – teigė jis.

Vyriausybė praėjusį mėnesį leido paslaugų tiekėjams, tarp jų ir kino teatrams, patiems nuspręsti, ar dirbti tik su galimybių pasu – jis suteikiamas paskiepytiems, persirgusiems COVID-19 ar teigiamą testą turintiems žmonėms.

Kino teatrai su griežtais ribojimais atsivėrė dar balandį, tačiau jie skundėsi, jog negalima prekiauti gėrimais ir spragėsiais, o lankytojų srautus mažina prievolė dėvėti veido kaukes.

Vos tik atsivėrus durims į kiną išsiruošė ir vilnietis Robertas su dukromis. 

„Super, aš laimingas labai. Vaikai laimingi, o tai yra svarbiausia“, – LNK žinioms sakė vyras.

Tėtis juokiasi, kad sunkiai prisimena, kada paskutinį kartą buvo kine. Kino magija su kauke ir be užkandžio – ne magija.

„Mes nėjome. Šiandien pirma diena, kai galėsime turbūt nusiimti kaukes. Aš esu pasiskiepijęs, vaikus taip pat paskiepyčiau, jeigu tik būtų galimybė“, – teigė Robertas, kuris su dukromis kine lepinosi gėrimais ir spragėsiais. 

Visgi grįžę spragėsiai džiugina ne visus. Dėl cukraus nerimaujančios močiutės nešvenčia. 

„Mes einame filmo žiūrėti, – sakė LNK kalbinta moteris, kurios anūkų rankose – spragėsiai. – Bet dabar tokios tradicijos, kad vaikai išreikalauja savo. Ir jiems tada filmas yra įdomesnis ir skanesnis. Aš asmeniškai prieš spragėsius.“ 

Vaikai tikino labai besidžiaugiantys.

Šią dieną po ilgos pertraukos džiugiausiai sutiko patys kino teatrai. 

„Labai puikios nuotaikos. Nuo pat ryto turime labai daug žiūrovų. Turime septynias sales ir penktadienio rytą įvyko praktiškai visi seansai. Tai buvo seniai“, – sakė „Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas. 

„Socialiniuose tinkluose gavome audrą žinučių ir palaikančių žinučių, nes žmonės pasiilgo visos kino magijos. Visos paslaugos – tiek kino, tiek spragėsių“, – sakė  „Forum cinemas“ rinkodaros vadovas Dainius Beržinis. 

Į kino sales grįžę skanėstai, tikimasi, padės atsigauti didžiulius nuostolius patyrusiam verslui. 

„Žiūrovų skaičius su apribojimais sumažėjo trigubai, pajamų praradom penkis kartus. Tai milžiniški skaičiai“, – sakė D. Beržinis.

Ir nors pakilių nuotaikų netrūko, didžiuose kino teatruose įsigaliojęs galimybių pasas nepasiskiepijusius supykdė. Tik šie, anot atstovo, aktyvesni komentaruose nei eilėje prie kino. 

„Atakuojančių yra, tačiau jų mažuma. Ir manome, kad sveikas protas nugalės“, – teigė R. Bilinskas.

O ir tų, kuriems teko likti už durų, penktadienį netrūko. Tiesa, į kino sales nepatekę žmonės pripažįsta – kai tiek ribojimų, išeičių lieka nedaug.

„Aš negaliu su vaikais papulti į kino teatrą. Jie nori, o ką daryt, – teigė galimybių paso neturinti nesiskiepijusi moteris. – Kol dar galiu vaikščioti be jo, pabūsiu be jo. O vėliau bus matyt.“

„Šiandien buvo pirmas kartas, kad kažkur neįleido. Toliau visur važiuodavome, veikdavome tą, ką ir visada. Nesijautė. Gaila, kad anksčiau nepasiskiepijome. Bet yra, kaip yra“, – pasakojo kita moteris.

Visgi mažieji sostinės kino teatrai, tarkim, „Pasaka“ arba „Skalvija“ galimybių paso įsigalinti neskuba. 

„Pagalvojome apie tuos žmones, kurių tikrai yra nemaža grupė, ir jie netektų galimybės ateiti į kino teatrą. Manome, kad toks kompromisinis variantas gal bus ir geresnis“, – sakė „Skalvijos“ kino centro vadovė Vilma Levickaitė.

Anot jos, kino teatro gerbėjų antivakserių tikrai netrūksta. 

„Jaučiame, kad yra dalis žmonių, kurie neturi ir greitu metu neketina turėti galimybių paso. Tai jie klausia ir klausdami kažkaip planuoja artimiausiu metu ateiti ir apsilankyti iki rugsėjo 1-osios, o vėliau neaišku, kokie bus jų sprendimai“, – teigė V. Levickaitė.

Mažieji sostinės kino teatrai galimybių paso reikalaus nuo rugsėjo 1 dienos, likus kelioms savaitėms iki visoje šalyje paskelbiamo nepaskiepytųjų karantino.

 Daugiau – vaizdo įraše:

Pustuštės kino salių prieigos ir tuščios lentynos. Nors karantinas Lietuvoje oficialiai baigėsi, toks vaizdas pasitinka kino teatrų lankytojus.

Kino teatrų atstovai sako, kad viskas – dėl tebegaliojančių suvaržymų.

„Į kino seansus atėję klientai negali nei įsinešti, nei įsigyti ir vartoti jokių užkandžių, nei vandens atsigerti, nei spragėsių, nieko absoliučiai. Ir visą kino seansą turi sėdėti su medicininėmis kaukėmis“, – piktinasi kino centro „Multikino“ direktorė.

Kino teatrų atstovai tikina nesuprantantys, kodėl tame pačiame prekybos centre esančiose kavinėse ir restoranuose klientams valgyti ir gerti galima, o kino salėje – ne. Jie tikina esantys nusivylę, nes kultūros paslaugų srityje liko vieninteliai taip griežtai apriboti. Dėl tebegaliojančių suvaržymų Lietuvos kino teatrai pirmadienį ketina protestuoti ir vienai dienai uždaryti visas kino sales. Jie sako, kad jokių valdžios argumentų, kodėl jiems vieninteliams taikomi tokie griežti ribojimai, kol kas neišgirdo.

„Mes per metus devynis mėnesius išbuvome visiškose prastovose – be pajamų, bridome į absoliučius nuostolius ir taip ir nesulaukėme jokios valstybės paramos. Todėl šiame visame kontekste, tas mūsų prašymas su mumis elgtis padoriai ir yra protestas – diena be kino“, – pasakojo kino teatrų „Forum Cinemas“ vadovas.

Mes per metus devynis mėnesius išbuvome visiškose prastovose – be pajamų, bridome į absoliučius nuostolius ir taip ir nesulaukėme jokios valstybės paramos.

Šiuo metu kino teatro salėse žiūrovai sodinami šachmatine tvarka – taip siekiama išlaikyti saugius atstumus. Užpildyta gali būti tik pusė salės, taip pat galioja aukšti ventiliacijos standartai.

Negalėdami pardavinėti spragėsių, kitokių užkandžių ir gėrimų, kino centrai sako prarandantys apie 30 proc. pajamų. Jie teigia, kad skanėstų labiausiai pasiilgo mažiausieji kino žiūrovai.

Be to, kai kurie kino teatrai tikina papildomai investavę apie 20 tūkst. eurų, kad galėtų įsigyti įrangą, reikalingą Galimybių pasui nuskaityti. Tačiau ja taip ir nepasinaudojo.

Kultūros ministerija sako, kad kartu su kino teatrų atstovais dėl nepanaikintų suvaržymų rengia pasiūlymą, kurį žada teikti Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).

Deja, pati SAM nerado, kas galėtų pakomentuoti susidariusią situaciją.

„Likome vieninteliai apskritai iš visų kultūros paslaugų, na, gal su teatrais, kur šitokios drastiškos priemonės taikomos, kai viskas atlaisvėję“, – Lietuvos radijui ketvirtadienį teigė kino teatrų „Forum Cinemas“ tinklo vadovas Gintaras Plytnikas. 

„Galimybių pasas mums būtų priimtinas. (...) Iš paskutinių prisipirkome aparatūros kodams nuskaityti“, – pabrėžė jis.

Pasak G. Plytniko, dabar kino teatruose žiūrovai sėdi šachmatų tvarka – paliekami tarpai, bet draudžiami užkandžiai, būtina dėvėti medicinines kaukes. 

G. Plytniko teigimu, prekyba užkandžiais visame pasaulyje kino teatrams prideda trečdalį pajamų.

„Forum Cinemas“ vadovas sako, kad dabar kino salėse veikianti ventiliacija yra kokybiška ir, anot G. Plytniko, nepriklausomai nuo žiūrovų kiekio, ištraukia 26 kubinius metrus oro vienam žmogui.

„Oras, kuris patenka į salę, nerekuperuojamas, o ištraukiamas ir įpučiamas naujas “, – pareiškė jis.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad jau pernai, kai kino teatrai buvo uždaryti trumpiau, jų pajamos krito daugiau nei perpus.

Už parduotus bilietus į filmus pernai buvo gauta 8,6 mln. eurų pajamų, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas.

Kino teatrų pajamos už bilietus sumažėjo, palyginti su 2019 metais, 13 mln. eurų. 2018 metais teatrai už parduotus bilietus į filmus gavo 22,6 mln. eurų pajamų.

Kauno kino centro „Romuva“ kultūrinės veiklos organizatorė Indrė Mikelaitytė kartu su kolegomis labai tikisi, kad, šylant orui, sergamumas mažės ir jie galės pradėti bent lauko kino seansus, o nuo rudens galės atverti ir kino salių duris. „Šį pavasarį atidaryti sales žiūrovams nesitikime. Iki šiol optimistinis scenarijus nepasitvirtino, tačiau stengiamės šviesiai žvelgti į ateitį, planuojame veiklas ir įvairius projektus“, – kalba ji. Tačiau pripažįsta, kad šiuo metu situacija yra liūdna: „Daug visko planuojame ir tuos planus vis keliame tolyn. Valstybiniu mastu neieškoma alternatyvių sprendimų bent iš dalies leisti veikti. Stengiamės prisitaikyti ir galvoti apie alternatyvas, kaip galėtume persiorientuoti, tačiau kol kas galiojantys griežti ribojimai draudžia visas fizines veiklas.“

Visų pirma turime kovoti su nelegalaus turinio žiūrėjimu ir piratavimu. Užtikrinę teisinius aspektus, saugodami filmus nuo piratavimo, mes sukursime didesnį pasirinkimą žiūrovams ir jie jau spręs – eiti į kino teatrą, o gal likti namie, o gal žiūrėti filmą telefone.

Kino teatrų „Pasaka“, taip pat ir praeitais metais Vilniaus Paupio rajone naujo atidaryto ir netrukus vėl užverti duris turėjusio „Pasakos“ kino teatro, direktorė Andrė Balžekienė teigia norinti, kad būtų galima ką nors prognozuoti, tačiau realybė tokia, jog jie, kaip kino teatras, jaučiasi nieko nežiną apie ateitį: „Kaip yra galimybių veikti po poros mėnesių, lygiai taip pat yra galimybių neveikti iki rudens. Tas neapibrėžtumas sekina visapusiškai: ir finansiškai, ir psichologiškai, net nežinai, ką iš tikrųjų planuoti.“

Tiek A.Balžekienė, tiek „Forum Cinemas“ Lietuvos filialo vadovas Gintaras Plytnikas sutinka, kad didžiausia problema yra kiekvieną mėnesį patiriamos fiksuotos išlaidos dėl kino teatrų išlaikymo. „Nors esame dėkingi nuomotojams, kad padarė nuolaidų nuomai, tačiau, jau penkis mėnesius neveikiant kino teatrams ir ateityje tvyrant nežiniai, sunku pasakyti, kiek išsilaikysime. Jei tik galėtume žinoti, kad veiksime po poros ar penkių mėnesių, galėtume galvoti apie skolinimąsi ar kitus taupymo būdus, bet realybė tokia, kad niekas negali pasakyti, kada tiksliai kino teatrai atsidarys. Aš labai tikiuosi, kad atsilaikysime. Ir kai atsidarysime, žiūrovai pas mus grįš“, – teigia „Pasakos“ direktorė.

Panevėžio kino centro „Garsas“, kuris, pradėjus griauti senąjį jo pastatą, persikėlė į naujus namus Margaritos Rimkevičaitės profesinio rengimo centre Klaipėdos gatvėje, direktorė Genė Pučinskienė pasakoja, kad karantino laikotarpį jie išnaudoja dviem kino salėms įrengti ir tikisi, kad galės žiūrovus ten pakviesti vasarą. „Iššūkių daug, tačiau esame susitelkę ir siekiame geriausių techninių kino standartų naujose erdvėse. Visa turėta kino įranga bus panaudota naujose salėse, o trūkstamą perkame. Interjero detales dėliojame taip, kad būtume atpažįstami kaip kino centras „Garsas“ iš Respublikos gatvės. Išgyventi padeda pernai iš valstybės gauta dotacija už prastovas, tikimės ją gauti ir šiemet. „Garsas“ yra biudžetinė įstaiga, todėl mums šiek tiek lengviau įveikti šį visuotinį sąstingį“, – kalba direktorė.

Pasak G.Plytniko, kino teatrai gyvena iš santaupų, atidėjimų ir lūkesčių, kad paramos vis dėlto sulauks. Jo nuomone, atsigavimas bus ilgas ir sunkus.

„Skalvijos“ kino centro direktorės Vilmos Levickaitės nuomone, pirmojo karantino metu buvo galima nujausti jo pabaigą. Dabar ji jaučia daug neapibrėžtumo – labai sunku prognozuoti, kada kino teatrams bus leista atsidaryti. „Pati epidemiologinė situacija labai neapibrėžta ir kintanti. Nors, pastebi ji, dabar valstybės institucijos daug atviresnės diskusijoms. Su Kino rodytojų asociacija esame paruošę saugaus atsidarymo gaires, tiesiogiai bendraujame su ministerijomis“, – pastebi ji.

V.Levickaitė mano, kad kino teatrų situacija nėra išskirtinė, kalbant apie visą kultūros sektorių: „O kas bus su teatrais ar koncertus organizuojančiomis organizacijomis? Valstybė vis tiek galvos kaip kompensuoti išlaidas, padėti. Vis dėlto ekonominis nuosmukis mūsų srityje tikrai bus. Tai turbūt atsilieps programoms, paslaugų kiekybei ir kokybei – kino teatrų repertuarams. Jie bus kuklesni. Manau, kad pradžioje, kai atsidarysime, nebus kalbos apie kokybinį proveržį. Iki kol pavyks atsigauti.“

Kaip pasakoja pašnekovė, etapas po pandemijos bus sunkiausias. „Skalvijos“ situacija kiek kitokia nei kitų kino teatrų: „Mes esame savivaldybės įstaiga ir gauname kasmetę dotaciją, kuri įprastu laikotarpiu sudaro iki 15 proc. mūsų metinio biudžeto, bet dabar ji tapo ypač reikšminga ir kartu su pagalba iš Užimtumo tarnybos leidžia mums subalansuoti finansus. Išeiti iš karantino bus sunkiausia, nes valstybės pagalbos nebebus, o reikės atsidaryti, atšaukti žmones iš prastovų, atkurti visas darbo apimtis ir kaštus, o tiek pajamų, kiek buvo prieš krizę, nebus, todėl prasidės nuostolingas etapas ir neaišku, kiek jis truks.“

„Labiausiai nukenčia repertuarinio kino rodymas. Kad jis atsigautų, reikės, jog daug veiksnių sukristų teigiamai: būtų naujų filmų, suvaldyta epidemiologinė situacija, kad žmonės nebijotų lankytis, jaustųsi saugūs. Viena vertus, šiuo metu nuolat stebime skaičius ir galvojame, kada bus galima planuoti repertuarą. Antra vertus, suvokiame, kad to greitai nebus, kad ši situacija darosi permanentinė. Koncentruojamės ties veiklomis, kurias galime vykdyti, – tai virtualiosios „Skalvijos“ salės programa ir edukacija per nuotolį“, – apibendrina V.Levickaitė.

Užsienio patirtys

„Forum Cinemas“ Lietuvos filialo vadovas G.Plytnikas laikosi griežtos nuomonės. Jis teigia, kad kino teatrai Lietuvoje galėjo veikti net juodžiausiu periodu, nes daugybė tarptautinių, epidemiologinių studijų tyrimais ir faktais įrodė, kad kino salė – viena saugiausių viešų vietų. „Tyrimų metodologija remiasi patalpos tūriu, atstumu tarp žmonių ir ventiliacija. Kino teatrų atveju tai reiškia, kad žiūrovai ramiai sėdi šachmatine tvarka, nėra kontakto su scenos artistais, salės kubatūra labai didelė, o ventiliacija – vidutiniškai 20 kub. m per valandą vienam asmeniui. Oras nerekuperuojamas, jis pakeičiamas visiškai nauju kas 20 min., jeigu salė pilna. Esant pusei salės, oro srautas dvigubėja. Neužfiksuota nė vieno patvirtinto užkrato plitimo kino teatre visame pasaulyje“, – kalba jis.

Jis vardija, kad net esant didžiausiems ligos atvejų skaičiams kino teatrai, žinoma, su ribojimais skirtingais laikotarpiais veikė tokiose valstybėse kaip Suomija, Švedija, Norvegija, Japonija, Kanada, JAV, Ispanija, Pietų Korėja, Kinija, kaimynės Estija, iš dalies Lenkijoje. G.Plytnikas tikisi, kad valstybės institucijos išgirs kino teatrų argumentus ir leis jiems veikti arba suteiks atitinkamą pagalbą – kino teatrai per metus jau neteko 90 proc. apyvartos.

Pasak Kauno kino centro „Romuva“ kultūrinės veiklos organizatorės I.Mikelaitytės, neseniai vykusioje Europos kino teatrus jungiančio tinklo konferencijoje buvo nemažai diskusijų apie situaciją įvairiose šalyse, tad Europoje daugelis gyvena panašiai. Tiesa, kai kuriose šalyse jau gali veikti lauko kinas.

Virtualiosios kino salės – ryšio su žiūrovu palaikymo priemonė

Kol laukiame, kad ir pas mus oras atšils tiek, kad galėsime žiūrėti kiną lauke ar bent jau savo automobiliuose, mėgaujamės kinu virtualiai. Čia persikėlė dalis kino teatrų, tačiau ne visi.

„Skalvijos“ kino centro direktorė V.Levickaitė pasakoja, kad jų kino teatro virtualioji salė pradėjo veikti rugpjūčio pabaigoje. „Ji pranoko mūsų lūkesčius. Kai mes ją planavome ir reikėjo apsibrėžti tikslus, buvom numatę labai kuklius skaičius. Per sausį ir vasarį peržiūrų skaičius smarkiai išaugo. Aišku, įsibėgėti užtruko, nes, įsivaizduoju, „Skalvijos“ žiūrovams tai, kad persikėlėme į internetą, buvo labai netikėta ir pradėti formuoti naujus įpročius buvo nelengva. Mums labiausiai padėjo naujas aktualus turinys. Pradėjome rodyti filmus, kurie buvo rodyti kino teatruose įvairiais laikotarpiais. Vėliau, sausio mėnesį, rodėme Vilniaus tarptautinių trumpųjų filmų festivalio filmus, tai buvo labai sėkmingas bendradarbiavimas, nustebinome vieni kitus. Mūsų virtualiosios salės lankomumas išaugo penkis kartus. Aišku, žiūrovų daugiau tomis dienomis, kai turime pasiūlyti kažką ypatingo. Per Kalėdas labai sėkmingai rodėme klasikinį Franko Capros filmą „Tas nuostabus gyvenimas“. Pusantro mėnesio rodėme Nagiso Oshimos „Jausmų imperiją“. Tokie filmai labai pritraukia, bet, deja, neįmanoma kiekvienąkart rinktis tokį turinį – per brangu. Gerai sekėsi ir su prancūzų kino festivaliu „Žiemos ekranai“, nors pas mus buvo rodomi tik du jo filmai, bet irgi buvo gana neblogai žiūrimi. Tuomet įsitikinome, kad žmonės nori virtualiai žiūrėti naujus filmus arba niekur kitur neprieinamą klasiką“, – savo patirtimi dalijasi ji.

Kino salės magija kuria bendruomenės jausmą, o ėjimas į fizinį kino teatrą kuria ryšį su kultūra bei stipresnes emocijas nei filmo žiūrėjimas namie.

„Mes savo virtualiosios salės turinį formuojame tokiu pat principu kaip ir „Skalvijos“ repertuarą. Norime, kad ten būtų ir išliekamąją vertę turinčių, ir festivalių filmų, ir klasikos, ir naujų filmų. Tačiau platintojai neleidžia naujų filmų į VOD, laukia, kada galės veikti kino teatrai. Iš kino teatro perspektyvos, mes turime VOD ne dėl to, kad mums finansiškai tai apsimoka. Tai labiau ryšio palaikymo su žiūrovais būdas. Noras ką nors nuveikti, realizuoti save. Bet platintojų motyvacija dažniausiai grįsta finansiniu aspektu, reikėtų daug ir kantriai dirbti bei nemažai investuoti, kad virtualiojoje erdvėje filmų būtų žiūrima pakankamai ir industrija iš to uždirbtų“, – kalba V.Levickaitė.

Tačiau tiek „Skalvijos“, tiek kitų kino teatrų, turinčių VOD, vadovai sutinka, kad jiems labiausiai trukdo piratavimas, pagal jį pirmaujame ES.

„Be abejo, namų kino platformos išgyvena pakilimo laikus, mūsų platformai taip pat sekasi neblogai, tačiau apie tai, kad ji galėtų padengti kino teatro netekimus, dar toli gražu negalime kalbėti, – dalijasi kino teatro „Pasaka“ ir namų kino platformos internete „Žmonės Cinema“ vadovė A.Balžekienė. – Mūsų platforma – santykinai nedidelė, jos finansiškai neremia didelės telekomunikacijos bendrovės ar televizijos, mums augti yra sunkiau. Ir nors turime partnerį – žurnalą „Žmonės“, kurio pavadinimas yra mūsų platformos pavadinime ir kuris prisideda prie platformos vystymo bei reklamos, tačiau spauda taip pat išgyvena ne lengviausius laikus ir pati ieško būdų išlikti.“

Jos nuomone, jaučiasi žiūrovų internetinis nuovargis (online fatigue): „Pavargome nuo dar vieno festivalio ar premjeros internete, nebenorime žiūrėti į ekraną laisvalaikiu, kai ir taip visą dieną į jį žiūrime. Mūsų platformoje labiausiai žiūrimi  kruopščiai atrinkti filmai. Ir dėl riboto turimo biudžeto, ir dėl mūsų pačių požiūrio kiekvienas serialas turi būti kažkuo ypatingas. „Normalūs žmonės“ pagal Sally Rooney bestselerį, „Oskarui“ nominuotos režisierės Nanette Burstein dokumentika apie Hillary Clinton, aukštos kinematografinės kokybės belgų serialas „Raudoni žibintai“ – visi jie pateko pas mus neatsitiktinai, ne norint užpilti turiniu žiūrovų akis, o pasveriant visus už ir prieš.“

A.Balžekienė pastebi, kad galbūt dabar su platintojais susitarti kiek lengviau nei pandemijos pradžioje, mat jie prikaupė filmų ir visi jie tikrai netilps į kino teatrus.

Panevėžio kino centras „Garsas“ taip pat visai neseniai, kovo mėnesį, atidarė savo virtualiąją kino salę. Jiems tai taip pat vienintelis būdas palaikyti ryšį su savo žiūrovais. „Kurdami virtualiąją kino salę pirmiausia galvojome apie savo žiūrovus, kurie buvo įpratę prie mūsų kino rubrikų, pagal kurias ir rinkdavosi filmus. Filmų okeane iš ties sunku pasirinkti geriausią filmą, norime rekomendacijų. Mūsų VOD „Kinas namuose“ – specialiai  atrinkti geriausi Europos ir visame pasaulyje pripažinti filmai, tai specialios programos, „Garso“ platinami, autoriniai ar kino klasikos filmai. Repertuaras atnaujinamas periodiškai. Pirmosiomis savaitėmis jau sulaukėme žiūrovų, todėl manome, kad šis projektas pasiteisins“, – pasakoja  Panevėžio kino centro direktorė G.Pučinskienė.

„Romuva“ ir „Forum Cinemas“ nusprendė neturėti VOD platformų. „Matydami savo kolegų patirtį, nusprendėme, kad VOD nepasiteisina ir neturi savo auditorijos. Žmonės mūsų kino centre lankosi dėl jame esančios dvasios. Internetinės filmų transliacijos nėra mūsų pagrindinės vizijos dalis. Kino salės magija kuria bendruomenės jausmą, o ėjimas į fizinį kino teatrą kuria ryšį su kultūra ir stipresnes emocijas nei filmo žiūrėjimas namie. Jau esančios platformos negali pasigirti dideliais lankytojų skaičiais, todėl dar viena papildoma platforma tik sudarys darbo imitavimo įspūdį“, – kitokios nuomonės laikosi Kauno kino centro „Romuva“ kultūrinės veiklos organizatorė I.Mikelaitytė. „Forum Cinemas“ vadovas Lietuvoje G.Plytnikas teigia, kad su kolegomis iš kino teatro juokauja: „UžsiVODintume, bet kėdės ir ekranai į interneto laidą netelpa.“

Laukia lauko kino teatrų sezono

Kai kurie kino teatrai gyvena šia diena, o kai kurie  laukia, kada galės rodyti filmus lauke. „Romuvos“ kultūrinės veiklos organizatorė I.Mikelaitytė įsitikinusi, kad pirmiausia turėtų laisvėti lauko renginių ribojimai – kai tik bus galima, bus organizuojami seansai lauke.

„Situacija, susijusi su uždarų erdvių panaudojimu ir ten vykstančiais renginiais, manau, netgi vasarą dar bus įtempta. Aišku, kino seansai po atviru dangumi ar kitos alternatyvos yra realios. „Skalvija“ bendradarbiauja su „Meno avilio“ iniciatyva „Gilios upės tyliai plaukia“ po Liubarto tiltu. Programa pernai buvo labai sėkminga, didelis susidomėjimas. Bet kadangi seansai nemokami, negauname pajamų. Viena vertus, reikia galvoti, kaip neprarasti ryšio su žiūrovais ir užtikrinti pasiūlą, bet ir labai svarbu galvoti, kaip išgyventi. Tai šio aspekto taip lengvai išspręsti tikriausiai nepavyks“, – mano „Skalvijos“ direktorė V.Levickaitė.

Kino centro „Garsas“ komanda vasarą ketina pradėti kino programą „Keliaujantis kinas“ ir rodyti filmus miestiečių pamėgtose erdvėse. „Po ilgų karantino mėnesių, sušilus orams, dauguma plūstelės į gamtą, o ten būsime mes su „Keliaujančiu kinu“. Toks kino žiūrėjimas bus ir saugesnis, ir romantiškesnis“, – mano G.Pučinskienė.

O kas po pandemijos?

„COVID–19“ virusas keisis, mes prisitaikysime. Kino teatrai – ne virusas. Tai kokybiška, veikla ant tvirtų pamatų, kino srityje visame pasaulyje dirba šimtai tūkstančių režisierių, aktorių, platintojų ir rodytojų, – sako G.Plytnikas. – Niekas nesikeis filmų kūrimo ir rodymo grandinėje. Po žiemos ateina pavasaris. Kino teatras – sociali vieta. Namuose žmonės sėdi tik per pandemijas. Joms pasibaigus, jie nori išeiti, socializuotis.“

G.Plytnikui pritaria ir „Garso“ direktorė G.Pučinskienė: „Atėjimas į kino teatrą – tai ne tik filmo žiūrėjimas, tai socialinė bendrystė, kolektyvinis emocijų patyrimas.“

Kino teatrų „Pasaka“ ir „Skalvija“ vadovės tikisi, kad pandemija gali turėti ir pranašumų – gali keistis kino platinimo sistema ir taip filmai taptų dar prieinamesni žiūrovui.

A.Balžekienės nuomone, žmogui reikia duoti pasirinkti, kur jam žiūrėti norimą filmą – kino teatre, TV ar namų kino platformoje: „Manau, pandemija pagreitino procesus, kurių jau troško patys žiūrovai, – tai galimybė rinktis, kur žiūrėti filmą. Pandemija ir uždaryti kino teatrai paskubino šiuos pokyčius, dabar nemažai gero turinio, festivalių prieinama online, tačiau reikia dar daug  nuveikti, kad tai būtų tvaru ir tuomet, kai atsidarys kino teatrai. Taigi, visų pirma, turime kovoti su nelegalaus turinio žiūrėjimu ir piratavimu. Užtikrinę teisinius aspektus, saugodami filmus nuo piratavimo, sukursime didesnį pasirinkimą žiūrovams ir jie jau spręs – eiti į kino teatrą, o gal likti namie, o gal žiūrėti filmą telefonu važiuojant autobusu, nors tokio filmo žiūrėjimo Davidas Lynchas ir nepalaiko.  Bet gal ir jis jau persigalvojo?“

„Aš norėčiau, kad žiūrovų daugėtų ir kad filmus jie žiūrėtų tik legaliai. Norėčiau, kad po pandemijos sulauktume tiek pat žiūrovų kino teatre, kaip ir prieš pandemiją, bet kartu ir mūsų virtualioji salė augtų. Bet tai mano svajonė. Aišku, ji labai naivi, bet reikia pripažinti, kad iki pandemijos pati kino industrija labai vangiai kūrė legalias žiūrėjimo alternatyvas internete, jų pasiūla buvo maža“, – teigia „Skalvijos“ kino centro direktorė

V.Levickaitė. „Viena vertus, nebūtų sąžininga žmonėms sakyti, kad jie privalo eiti į kino teatrus. Žiūrovai lieka įspeisti į kampą ir, jei praleidžia filmą kino teatre, belieka žiūrėti jį nelegaliai. Industrija turi stengtis, turi sukurti alternatyvą. Aš galvoju, kad pandemija pačią industriją paskatins adaptuotis prie pasikeitusių sąlygų, bet kol kas matome, kad tai nevyksta. Platintojai nenori investuoti į VOD plėtrą ar padėti VOD plėstis. Manau, visa tai įmanoma, tačiau žiūrovų sąmoningumo skatinimas truks ilgiau ir kainuos daugiau“, – mano pašnekovė.