Vilniaus rotušėje Klaipėdos etnokultūros centrui buvo įteiktas sertifikatas, liudijantis apie šios vertybės įtraukimą į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą.

Šiupinio šventė – tai Užgavėnių proga lietuvininkų rengiamas pobūvis, kurio metu ragaujama šiupinio košė, vyksta meninė programa (dainos, šokiai). 1927 m. Klaipėdos lietuvių moterų draugija Bumbulienės svetainėje surengė pirmąją Šiupinio šventę. Nuo to laiko ji rengta kasmet. Gautas pelnas buvo skiriamas šalpai, kultūrą bei meną palaikantiems fondams.

Šiupinio šventė – tai Užgavėnių proga lietuvininkų rengiamas pobūvis, kurio metu ragaujama šiupinio košė, vyksta meninė programa.

Kelerius metus ši šventė rengta „Viktorijos“ viešbutyje, vėliau – Klaipėdos salėje – Šaulių namuose.

Lietuvininkai Šiupinio šventei ruošdavosi iš anksto, nes tai buvo jų reprezentacinis renginys, taip pat krašto kultūrinio gyvenimo sudėtinė dalis.

1786 m. Mažosios Lietuvos etnografiniame regione, tuo metu buvusiame Rytų Prūsijos sudėtyje, karalius Frydrichas Vilhelmas uždraudė Užgavėnių karnavalus gatvėse. Už draudimo pažeidimą grėsė didžiulės baudos, todėl Užgavėnės persikėlė į uždaras patalpas.

Po Antrojo pasaulinio karo išeivijos lietuvininkų bendruomenėse pradėtos švęsti Šiupinio šventės tradicijos įgavo etninės tapatybės stiprinimo funkciją, o šiomis dienomis organizuojama Šiupinio šventė tampa svarbiu Mažosios Lietuvos etnografinio regiono kultūros ženklu.

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių paskelbimo ir įrašymo į jų sąvadą iškilmėse Klaipėdai atstovavo kunigas Jonas Liorančas, dr. Dalia Kiseliūnaitė, dr. K. Blockytė-Naujokė, Klaipėdos etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė.

Renginys Klaipėdos etnokultūros centre vyks netrukus po Velykų, balandžio 3 dieną, 17.30 val.

Tautiniai instrumentai susiję su tautos savastimi – tai mūsų liaudies autentiškumą ir savitumą atspindintis reiškinys.

Svarbiausias instrumentų gyvavimo ir raidos veiksnys – jų naudotojas. Tik žmogus gali pagaminti instrumentą ir jį prakalbinti. Lietuviškų tautinių instrumentų raidai reikšmingi didesni ar mažesni kiekvieno muzikanto, instrumentų meistro, tyrinėtojo nuveikti darbai.

„Lietuvos tautinių instrumentų puoselėtojai“ yra pirmasis leidinys, kuriame pateikiama informacija apie asmenybes, muzikuojančias lietuviškais tautiniais instrumentais Lietuvoje bei užsienyje, vadovaujančias kolektyvams ar meistraujančias instrumentus.

Pirmojo enciklopedinio žinyno sudarytojai yra klaipėdiečiai doc. dr. Algytė Merkelienė, prof. dr. Lina Petrošienė, Klaipėdos krašto tautinių instrumentų puoselėtojai: prof. Vytautas Tetenskas, doc. Vytautas Alenskas, Jurgita Petkutė-Marcinkienė, Angelė Alšauskienė, Vilija Jaselskienė, Gintaras Jonaitis, tradicinių kanklių ir birbynių ansambliai.

Enciklopedinio žinyno leidėjas yra Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Užgavėnių šventė – puiki proga keisti pasyvius žiemos įpročius ir triukšmingai pasitikti artėjantį pavasarį. Šiemet miestelėnai ir svečiai kviečiami į vestuvinių paslaugų mugę „Viskas ženatvei“. „Pristatysime vyraujančias vestuvinių paslaugų ir madų tendencijas“, – šypsodamiesi atskleidė šventės rengėjai.

Šventės metu bus verdamas tradicinis klaipėdietiškas šiupinys, kepami kvapnūs Užgavėnių blynai, siūlomi gardūs gėrimai. Persirengėliai kvies išbandyti naujausias vestuvines paslaugas ir pasiruošti „ženatvei“ – susirišti vestuvinę puokštę, pasinaudoti visažo paslaugomis, išsirinkti muzikantus, o gal net žaibiškai sumainyti žiedus šurmulingos mugės sūkuryje. Bus galima stebėti Kanapinio ir Lašininio varžytuves dėl nuotakos rankos, o kartu su More sudegs ir metų negandos. Užgavėnių nuotaiką kurs vilniečių „Folk’n’Roll“ eksperimentinis muzikinis projektas – grupė „Robaksai“ ir persirengėliai iš Žemaitijos – folkloro ansamblis „Platele“.

Užgavėnės suburia ir pavasario išsiilgusius, ir šaltojo sezono mėgėjus, mat ši šventė – žiemos virsmas į pavasarį, žiemos palydos, triukšmingas pavasario žadinimas.

Klaipėdos etnokultūros centras, kasmet rengdamas Užgavėnių šventę, siekia, kad ji taptų šio laikmečio atspindžiu. Be tradicinių kaukių, linksmybių, būtinų šventės atributų, joje visuomet atsiranda vietos šiandienos aktualijoms, dalyviai įtraukiami į pramoginius žaidimus, įvedama naujų personažų.

Klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami atvykti su Užgavėnių kaukėmis ir įsilieti į siautulingos šventės veiksmus kartu su velniais, raganomis, giltinėmis, arkliais, ožiais, gervėmis, meškomis, užsieniečiais, ubagais, daktarais, vestuvininkais ir kitais personažais.

Advento koncertas

Klaipėdos etnokultūros centre šį penktadienį 18 val. vyksiantis koncertas „Lėliu lėliu Kalėda“ leis patirti jaukiai lėtą adventinio laiko tėkmę ir pasinerti į nuostabaus muzikinio pasaulio gilumą. Atlikėjos R. Antanavičienė (vokalas, smuikas, gitara, būgnelis, garso procesorius) ir D. Dacienė (vokalas, arfa, manolina, šrutis) sujungs vokalą, smuiką, gitarą, arfą, manoliną, būgnelį, šrutį ir garso procesorių – tai sukurs neįprastą ir nuostabų muzikinį įspūdį. Dailė ir Ramunė – unikalus duetas, pristatantis senąsias advento – Kalėdų laikotarpio ir kitas atlikėjų mėgstamas lietuvių liaudies dainas. Tai balso, muzikos instrumentų įvairovės ir šiuolaikinėmis technologijomis sukuriama savita, spalvinga, magiška ramybe alsuojanti garsinė erdvė. Archajiškais dainų burtažodžiais tarsi tiltais koncerto dalyviai tarsi sugrįš į mitinį laiką, atveriantį tradicinės pasaulėjautos gelmes. „Lėliu lėliu Kalėda“ – tai vakaras trokštantiems stabtelti, nurimti, pailsėti įstabios muzikos glėbyje.

R. Antanavičienė ir D. Dacienė. / EKC archyvo nuotr.

Susitikimas su etnografe

Gruodžio 9 d. 16 val. – liejamų žvakių vašku ir Dzūkijos miškais kvepiantis pokalbių vakaras „Už tamsių girių ugnelė žiba“ su etnografe, unikalių istorijų pasakotoja, senųjų tradicijų žinove, šviesą ir šilumą spinduliuojančia O. Drobeliene.

Lietuvos etnografė, pedagogė ir tautodailininkė O. Drobelienė sukurs šiltą ir šviesią atmosferą. Ji yra žinoma, kaip keturių Dzūkijos nacionalinio parko ansamblių vadovė, rengia amatų mokymo mokyklėles, seminarus, rašo straipsnius žiniasklaidai, skaito paskaitas visuomenei. Laisvalaikiu mokosi senųjų amatų, užrašinėja, įrašinėja, fotografuoja senuosiuose dzūkų kaimuose, renka ir restauruoja senovinius buities rakandus. Jos šviesa ir šiluma spinduliuoja iš jos kūrinių ir perduoda amžinąją tautinę išmintį.

Pokalbio su O. Drobeliene tema – adventas, išminties ir atradimų laikas. Garsi etnografė dalysis mintimis apie lėto žiemojimo magiją, žmogaus ir gamtos draugystės paslaptis, advento rimtį ir žaismę. Ji atskleis senųjų papročių prasmę, kurią galima panaudoti savo kasdieniame gyvenime. Atrakindami senųjų papročių prasmes, tiesime tiltus savo namų link, į Kūčių vakarą, į atgimimo stebuklą.

Dainų vakaras

Gruodžio 14 d. 18 val. Klaipėdos etnokultūros centre vyks dainų vakaras „Adventas. Leliumai“.

Tai rimties, apsivalymo ir vidinio susikaupimo metas prieš Saulėgrįžą, žiemos solsticiją, šv. Kalėdas. Šio laikotarpio šventės ir apeigos mena tūkstantmečių istoriją. Jos, kaip ir kiekvienas itin senas reiškinys, yra simboliškas, daugiareikšmis ir apsigaubęs daugybe naujų prasmių sluoksnių.

Klaipėdos etnokultūros centras kviečia prisijungti prie advento dainų vakaro, kuriame kartu su L. Peleniūte (balsas, shtuty box, būgnas) bus paminėtas šviesiausio gamtos virsmo laukimas. Tai ne koncertas. Tai vieta, kur dainuoja visi.

Daina visais laikais, visose tautose buvo, yra ir bus lygi maldai. Lietuvis, kad ir kur būtų, nešasi visus metų laikus, rėdos ratą, gamtos alsavimą ir išgyvena tai ne tik išorėje, bet ir savo sieloje. Tas gamtos ritmas – lyg senas būgnas muštų mūsų širdies dūžiais. Apie tai, kas amžina, šventa ir archajiška bus prisiminta dainuojant kartu su L. Peleniūte, jai mandolina ir smuiku pritariant T. Dešukui.

Šį žiemos vakarą uostamiesčio Etnokultūros centras kviečia atverti savo širdis jaukiam advento pašnekesiui su kunigu teol. lic. Ričardu Doveika ir kun. prof. dr. Sauliumi Stumbra. Muzikalią renginio atmosferą sukurs tradicinės giesmės, kurias dovanos Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės liaudiškojo giedojimo ansamblis, vadovaujamas Vidmanto Budreckio.

Dalijamės kun. R. Doveikos mintimis, linkėdami ramaus laukimo: „Manau, kad visų karų fone, pasimetimo ir įtampos akivaizdoje, reikia žmonėse stiprinti širdies ramybę ir poreikį išlikti santykiuose su kitais žmonėmis. Ramybėje slypi ir pagarba, ir atvirumas, ir kitoniškumo darna, ir dialogas. Galiausia ramybėje slypi taika, joje nėra vietos karui. Gimus Kūdikiui irgi nuskambėjo balsas – ramybė Jo mylimiems žmonėms. Dievas žmogaus gyvenime – ramybės garantas kasdienybėje.“

Įėjimas – laisvas. Šis renginys yra vienas iš „Tradicinių giedojimų“ ciklo, kurį organizuoja Klaipėdos etnokultūros centras, renginių.

Ši unikali paroda leidžia lankytojams patyrinėti moterų galvos dangų ypatumus. Galvos danga, nuo senų laikų buvusi neatskiriama kiekvienos moters aprangos dalis, išties pasakoja apie jos gyvenimą ir identitetą. Parodoje galima susipažinti su įvairiomis galvos dangos formomis, kurios atspindi skirtingus laikotarpius ir kultūrinius ypatumus. Moterų istorijos dažnai slėpėsi po galvos dangomis. Šią aprangos detalę skirtingai ryšėjo jaunamartė ir jau vaikų susilaukusi moteris. Paroda kviečia apmąstyti, kaip galvos danga leisdavo atpažinti moters šeimyninę, socialinę ir turtinę padėtį.

Parodos atidaryme dalyvavo tautinio kostiumo ekspertės Asta Vandytė ir Diana Tomkuvienė, atskleidusios galvos dangų regioninius ypatumus ir dėvėsenos subtilumus.

Eksponatai parodai surinkti iš Klaipėdos etnokultūros centro, Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir privačių kolekcijų.

Parodą „Ant galvelės dėjau“ Klaipėdos etnokultūros centro salėje galima nemokamai apžiūrėti iki gruodžio 15 d.

Rugsėjo 15 d. 17 val. Klaipėdos etnokultūros centras buria Klaipėdos miesto gidus į paskaitą „Delmonas – Klaipėdos krašto ženklas“. Paskaitą skaitys dr. Elena Matulionienė – Klaipėdos etnokultūros centro liaudies dailės studijos koordinatorė, tautinio kostiumo ekspertė. Renginio dieną miestiečiams ir miesto svečiams bus atviros Delmonų ir Audimo galerijos, kuriose lankytojai galės susipažinti su unikaliomis ekspozicijomis, pabendrauti su amatininkėmis, kurios saugo šio krašto amatystės tradicijas.

Rugsėjo 15 d. 18 val. Klaipėdos senamiestyje atgis tautinių šokių tradicija. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia visus įsitraukti į projektą „Visa Lietuva šoka“. Šis renginys ne tik atgaivins tradicinio šokio melodijas, bet ir kiekvienam dalyviui dovanos šypsenas, puikiai praleistą laiką ir vienybės jausmą. „Kviečiame šeimas, draugus ir bendraminčius prisijungti prie šio nepaprasto renginio, kurio tikslas vienyti mus šokiu, dainomis ir linksma nuotaika, skleidžiant mūsų kultūrinį paveldą. Būkite dalimi šios išskirtinės kultūrinės patirties!“ – ragino renginio organizatoriai.

Abu renginiai vyks Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10). Įėjimas – laisvas.

„Su didžiausiu džiaugsmu kviečiu jungtis tuos, kurių širdys šaukia pažinti savo šaknis, pabūti dabartyje ir savo skambėjime. Čia ta vieta, kurioje galite pradėti dainuoti, nors niekada to nedarėte. Tarp nepažįstamų žmonių, kur išnyksta statusas, amžius, lytis, patirtis ir socialiniai sluoksniai. Čia kalbamės kita kalba – sutartinėmis“, – sakė folkloro atlikėja Laurita Peleniūtė, jau septintus metus vystanti projektą „Promočių giesmės“, kuris puoselėja šį svarbų mūsų protėvių palikimą.

Sutartinės – vienos seniausių užrašytų lietuviškų liaudies giesmių, saugomos UNESCO kaip nematerialus Lietuvos paveldo turtas. Tai kas gi yra tos sutartinės? Daugiabalsės, ritualinės giesmės giedotos dar prieš šimtmečius žmonių, kurie dirbo žemę, gyveno Saulės ritmu, šventė lygiadienius, maitinosi ir rėdėsi iš gamtos, dirbdami sunkius darbus. Šiandien, keičiantis gyvenimo ritmui, senosios tradicijos atgimsta kitomis spalvomis. Taip ir sutartinių kelias, pasibaigęs ir nuėjęs į užmarštį kaimo bendruomenėse, atgimsta šiuolaikinio miesto žmonių pasaulyje kaip bendrystę nešanti ir širdies ilgesį gydanti dainavimo sistema.

Šiame renginyje sutartines bus galima pažinti ir atrasti iš naujo. Sutartinių mokys ir ratą ves L. Peleniūtė, smuiku pritars ir muzikoje visus lydės Tadas Dešukas.

Muzikos instrumentų pavadinimai, piešiniai, naudojimo papročiuose ir religinėse apeigose aprašymai rašytiniuose šaltiniuose pasirodė XVI–XVII a.

Iš jų aiškėja, kad Prūsijos lietuviai grojo kanklėmis, trimitais, birbynėmis, būgnais, švilpynėmis, smuikais, dambreliais.

Daugelį muzikos instrumentų vietos žmonės gaminosi patys, kai kuriuos pirkdavo. Nuo XVIII a. gausėjo cimbolų, citrų, psalteriumų, vėliau paplito mandolinos, variniai bei mediniai pučiamieji ir kitokie.

Per vestuves, krikštynas, vaišes Prūsijos lietuviai grodavo dainų melodijas, šokius, pritardavo religinėms giesmėms, tačiau šios instrumentinės muzikos gaidų nėra.

Šios tradicijos atgimimas prasidėjo XX a. antroje pusėje, kai 1984 m. muzikos instrumentų meistras klaipėdietis Antanas Butkus, remdamasis rašytiniais šaltiniais, rekonstravo Mažosios Lietuvos kankles-arfą, trimitą, būgną ir kitus šiame regione naudotus muzikos instrumentus.

Jo pėdomis pasekė instrumentų meistrai: Alfredas Lučinskas, Alvydas Šeduikis, Egidijus Virbašius, Skalmantas Barkauskas.

Remdamiesi moksliniais tyrimais, rašytiniais šaltiniais ir etnografine medžiaga, eksperimentuodami Klaipėdos folkloro ansambliai atkūrė Mažosios Lietuvos etnografinio regiono muzikavimo tradiciją ir ją plėtoja beveik keturis dešimtmečius.

Autentiško pavyzdžio muzikos instrumentais pradėjo groti Klaipėdos folkloro ansambliai „Vorusnė“, „Vorusnėlė“, tebegroja krašto ansambliai „Alka“, „Alkiukai“, „Kuršių ainiai“, „Kuršiukai“, „Giedružė“, „Verdainė“, „Ramytė“ ir kiti.

Vertybės įrašymas į šį sąvadą yra svarbus žingsnis siekiant išsaugoti ir pripažinti kultūrinio paveldo vertę bei skatinti jos išsaugojimą ateityje.

Klaipėdos etnokultūros centro salėje eksponuojamos Lietuvos nacionalinio muziejaus tekstilės dirbtuvėse atkurtos moteriškos aprangos rekonstrukcijos.

Ekspozicijoje „Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas – graži ir nesenstanti mada“ pristatomi lietuvininkių šventiniai kostiumai ir atskiros jų dalys – juostos, drobulės, galvos danga.

Norintys išsamiau susipažinti su tautinio kostiumo mada ir išskirtiniais Mažosios Lietuvos aprangos bruožais, kviečiami į parodos pristatymo ekskursiją.

Grožintis eksponatais, bus aptartos tradicinės aprangos komplektavimo ir dėvėjimo subtilybės, gaminimo technologijos, ornamentikos ir spalvinių derinių simbolika.

Ši paroda dedikuota Klaipėdos krašto metams, o klaipėdiečiai pirmieji turi galimybę susipažinti su profesionalių meistrų per penkerius metus sukurtomis tekstilės vertybėmis.

Ekskursiją po parodą ves tautinio kostiumo ekspertė Elena Matulionienė.

Renginys nemokamas, būtina registracija.

Planuojamos grupės gegužės 17, 18, 24, 25 d. Susitikimų laikas derinamas tel. +370 608 28 792 arba e. paštu registracija.etnocentras@gmail.com.