Bus per 40 dalyvių

Atsižvelgus į jautrią situaciją, susidariusią dėl karo Ukrainoje, nebus tradicinio fejerverko. Taip pat dėl nulūžusio flagštoko nevyks ir vėliavos iškėlimo ceremonija.

Renginyje turėtų dalyvauti per 40 laivų.

"Šaltas oras truputėlį maišė kortas, bet registravosi nuolatos, kiekvieną dieną bent po kelis. Iš viso užregistruota per 40 laivų", – sakė viešosios įstaigos "Klaipėdos publika" projektų vadovė Ieva Žiubrienė.

Šventinis rytas prasidės Dangės upėje ir Kruiziniame laivų terminale.

10 val. Dangės upėje vyks tradicinės baidarių ir kanojų irklavimo pirmenybės. 12.15 val. bus apdovanojami geriausiai pasirodžiusieji baidarininkai ir kanojų irkluotojai.

13 val. nuo Klaipėdos irklavimo centro iki Pilies tilto vyks upės paradas.

13.45 val. prasidės vikingų valčių varžytuvės, o 15 val. bus apdovanojamos jų įgulos.

Nuo 14 val. visi kviečiami atvykti į Jono kalnelio užutėkį pasižiūrėti irkluotojų instaliacijos  "Dedikacija Klaipėdos 770 gimtadieniui".

Taip pat nuo 12 iki 16 val. Dangės upėje lankytojų lauks laivai atvirais deniais.

Ilgai ieškojome sprendimo, ką tokio padaryti, kad būtų efektinga ir matoma.

Vyks ir muzikos diena

12 val. Kruiziniame laivų terminale startuos šventinė mugė, papusryčiauti kvies lauko kavinės. Tą pačią valandą čia vyks Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pirmakursių priesaikos ceremonija ir Karinių jūrų pajėgų orkestro koncertas bei prasidės įvairios kūrybinės dirbtuvės vaikams ir suaugusiems, jos truks iki 16 val.

12 val. Karlskronos aikštėje vyks Gatvės muzikos dienos atidarymas. Pasirodys Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos džiazo orkestras.

Muzikos, šokio ir teatro pasirodymai miesto gatvėse tęsis iki pat šeštadienio vakaro 22 val.

Veiksmas mariose – sutemus

Mariose veiksmas prasidės temstant. 21 val. svečius pasitiks jūrinių vilkikų šokis, kurį dovanos bendrovė "Towmar Baltic".

21.25 val. plaukiant link uosto vartų vyks "TT-Line" grupės kelto sveikinimas. Tą pačią valandą krantinėje žiūrovus sveikins uosto locmanų laivai.

21.30 val. prasidės naktinis iliuminuotų laivų paradas, o 22.15 val. mariose ir iš Smiltynės bus matomas ugnies ir muzikos renginys.

Ugnies ir muzikos šou – alternatyva fejerverkams.

"Tradiciškai fejerverkai kildavo iš Smiltynės, tie aukštieji ir garsūs. Šiemet mes turėsime tylųjį fejerverką – ugnys bus be šūvių. Technologiškai bus viskas tylu, negąsdinsime nei žmonių, nei paukščių, nei žvėrių. Ilgai ieškojome sprendimo, ką tokio padaryti, kad būtų efektinga ir matoma, nes atsiveria labai didelis atstumas ir labai specifinė erdvė – marios. Todėl negalime rengti vien šviesų šou, nes jis nebūtų matomas, tad nusprendėme daryti tylų ugnies pasirodymą", – teigė I.Žiubrienė.

Gegužę vykstantys renginys yra skiriamas navigacijos sezono pradžiai, tad šiais metais Laivų paradas simbolizuos ir išplaukiančių laivų ruošimąsi kitų metų sezonui.

Šeštadienio ankstyvą rytą miestiečiai buvo kviečiami į mėgėjiškos žūklės varžybas Dangėje, prie Jono kalnelio.

Vidurdienį upę okupavo pramogų mėgėjai. Čia vyko baidarių ir kanojų irklavimo estafetės. Klaipėdiečiai buvo mokomai irstytis turistinėmis dvivietėmis baidarėmis, irklentėmis, padangomis.

Siautulys vandenyje numatytas visam šeštadieniui. Mokymai ir rungtynės vyksta tiek Dangės upėje, tiek Jono kalnelio užutekyje.

Tarp Biržos ir Pilies tiltų rungsis vikingų valtys, vyks katamaranų kovos.

16 val. 20 min. Smiltynėje, prie paminklo „Albatrosas“ priesaikas duos Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai.

Pretenduoti į nominacijas, kurių šiemet įsteigta tiek, kiek metų Klaipėdos laivų paradui – 10, galėjo į paradą iš anksto užsiregistravę laivai. Jų šiemet buvo kaip niekad iki šiol daug – net 69.

Įspūdingiausius laivus rinko speciali komisija, pasirodymus mariose stebėjusi nuo Klaipėdos universiteto mokomojo burlaivio „Brabander“ denio. Balsuoti už labiausiai patikusius laivus galėjo ir tie žiūrovai, kurie renginį stebėjo tiesiogiai internetu. Iš viso balsavo per pusantro tūkstančio žiūrovų.

Komisijos ir publikos valia rėmėjo viešbučio „Vanagupė“ įsteigtas pagrindinis prizas – nakvynė dviem verslo klasės kambaryje su pusryčiais ir vakariene bei neribotu lankymuisi pirčių ir baseinų komplekse – atiteko daugiausiai simpatijų pelniusiai burlaivio „Murena“ įgulai. Didžiausiu netikėtumu renginio organizatoriams tapo tai, jog laivo įgula į uostamiestį atvyko net iš Vilkaviškio! Svajonių miestu Klaipėdą vadinantys suvalkiečiai Inga ir Linas šiandien vėl sukorė nemenką kelią į uostamiestį, nežinodami, jog jiems ir atiteks pagrindinis prizas.

„Stilingiausio laivelio“ nominacija ir rėmėjo UAB „Šalna“ dovana atiteko laivo „Simpukka“ įgulai. O štai „Artistiškiausios laivo įgulos” nominaciją pelnė charizmatiškieji „Elen” piratai ir laivo „Žuvėdra” atplukdytas Neptūnas su undinėlių svita. Reikšminga nominacija „Publikos simpatijų laivas” atiteko „Kamitos” įgulai. Laivų įgulos taip pat apdovanotos už netikėtus puošybos elementus („Alina”), už sugebėjimą būti matomu, nors esi mažas (ryškiaspalviais balionais pasidabinusiems ‚KL-1973” ir „LT-11787” atiteko  BMW atstovo Lietuvoje UAB „Krasta Auto“ prizas – tepalai), už masiškumą, gerą nuotaiką, stilingą įgulą ir kt. Specialų prizą jubiliejinio Laivų parado kolonos vedlio - istorinio laivo „Vytautas Didysis“ - kapitonui Simui Knapkiui už debiutą įsteigė renginio rėmėjas UAB „LITANA“.

„Tikrieji Klaipėdos laivų parado šventės kūrėjai – tai žmonės, kuriems svarbios jūrinės tradicijos, kurie rūpinasi jų puoselėjimu ir kurie tiki, kad bendromis jėgomis galime sukurti unikalų rezultatą, puikiai reprezentuojantį uostamiestį ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Sykiu tai – galimybė parodyti, kad mes, lietuviai, taip pat mokame džiaugtis ir švęsti“, - sakė renginio idėjos autorius, VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys, dėkodamas visiems Klaipėdos laivų parado dalyviams, rėmėjams ir žiūrovams. Jis pažymėjo, kad nepaisant to, kad šįkart parade dalyvavo rekordinis skaičius laivų, visos įgulos vandenyje elgėsi saugiai ir atsakingai.

Atskirai paminėtas ilgametis Klaipėdos laivų parado rėmėjas ir partneris UAB „Towmar Baltic“. Kompanijos jūrinių vilkikų šokis yra itin laukiama tradicinė parado dalis. Šiemet nepalankiai susiklosčius aplinkybėms dėl aktyvios laivybos renginio metu bendrovės „Towmar Baltic“ vilkikai neturėjo galimybės žiūrovams duetu pademonstruoti surepetuoto šokio. Kol vienas jūrinis vilkikas dirbo tiesoginį darbą uosto akvatorijoje, jo partneriui teko keisti programą – žiūrovams jis šoko vienas. Bendrovės direktorius Tomas Zabulionis pažadėjo, kad skolą žiūrovams tikrai grąžins. Vis dėlto būtent „Towmar Baltic“ dėka renginio organizatoriams operatyviai pavyko perkelti parado fejerverkų paleidimo vietą iš Smiltynės ant baržos, kai netikėtai iš anksto suderinta vieta buvo atšaukta dėl grėsmės sukelti gaisrą sausringoje Smiltynėje.

Šiųmetinio laivų parado dalyvių apdovanojimas vyko uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko valdose – miesto rotušėje.

„Laivų paradas – vienas ryškiausių ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos jūrinės valstybės akcentų, kuriame kaip niekur kitur jūrinė dvasia plačiai išsilieja į miestą, upę ir marias, - sakė V. Grubliauskas, dėkodamas visiems renginio dalyviams. „Laivų paradas tampa tuo renginiu, kuriame valstybės vadovų dėmesys būtų ne tik pageidaujamas, bet ir neišvengiamas“, - tvirtino meras. Įžanga padaryta -  Laivų parade  miesto vadovui draugiją palaikė vienas kandidatų į Prezidento postą.

Daugiausia palaikymo balsų pelniusioms įguloms - nugalėtojoms buvo įteiktos rėmėjų dovanos ir nuotraukos su fotografų užfiksuotomis laivų pasirodymo akimirkomis. Bendra nuotrauka atsiminimui.

Vilkaviškiečiai Inga Klimaitienė ir Linas Venslovas neslėpė nuostabos ir džiaugsmo, jog antrą kartą dalyvaudami Klaipėdos laivų parade tapo ryškiausiais.

Klaipėdos laivų paradas žiūrovus pakvies gegužės 18-ąją.

Idėjos autorius ir įgyvendintojas viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" direktorius Romandas Žiubrys kvietė dalyvius aktyviai registruotis, puošti jachtas, katerius bei laivus ir prisidėti prie šios jūrinės tradicijos puoselėjimo.

"Šiemet vyksiantis Klaipėdos laivų paradas per dešimt metų užaugo iki renginio, viliojančio tūkstančius žiūrovų iš visos Lietuvos. Ne veltui jis tituluojamas mažąja jūros švente, nes, klaipėdiečių apklausos duomenimis, Klaipėdos laivų paradas populiarumu nusileidžia būtent tik Jūros šventei", – atkreipė dėmesį R.Žiubrys.

Jis paragino uostamiesčio laivų ir laivelių savininkus aktyviai dalyvauti jubiliejiniame Laivų parade ir drauge kurti šventę.

Registruotis galima iki gegužės 13-osios.

Anot organizatorių, renginys vilios gausybe spalvingų iniciatyvų, kurios dieną koncentruosis Dangės upės krantinėse ir pačioje upėje, o vakarop persikels į Kruizinių laivų terminalą.

Ryškiausias renginio akcentas – naktinis laivų paradas tradiciškai vyks Kuršių marių akvatorijoje.

Jį stebėti žiūrovai galės nuo Kruizinių laivų terminalo krantinių arba per didelį lauko ekraną, įrengtą terminale.

Laivų paradą tradiciškai vainikuos fejerverkas.

Vėliau bus išrinkti ir apdovanoti stilingiausiai ir išradingiausiai jubiliejiniam Laivų paradui papuošti laivai.

Jiems atiteks rėmėjų būrio įsteigti prizai.

Komisijos nariai stebės paradą iš Klaipėdos universiteto burlaivio "Brabander" ir Kruizinių laivų krantinėje.

Publika taip pat bus kviečiama rinkti savo favoritus ir už juos balsuoti internetu.

Organizatoriai akcentuoja, jog pretenduoti į nominacijas – o jų šiemet bus net 10 – galės tik paradui užsiregistravę laivai.

Visi registruoti laivai pasipuoš šių metų Laivų parado vėliavėlėmis.

Laivų parado vakarą Kuršių mariose suposi per šimtą laivų, tačiau tik 46 iš jų pretendavo į ryškiausio titulą. Kam atiteks nugalėtojo vardas – paaiškėjo susumavus  komisijos ir žiūrovų balsus.

Komisiją sudarė: Romandas Žiubrys, „Klaipėdos šventės“ direktorius; Harold Kovs, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdomasis direktorius; Algimantas Stanislauskas, „Krasta Auto Klaipėda“ vadovas; Roberta Jasiukėnaitė, viešbučio „Dunetton“ direktorė; Genutė Kalvaitienė, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Karjeros ir komunikacijos skyriaus vedėja.

Publikos simpatijų prizas atiteko motorlaiviui „Kamita“. Ryškiausiu parado laivu pripažintas, daugybe trispalvių pasipuošęs motorlaivis „Navigator“. Už išradingumą ir 100-mečio spalvas apdovanota burinė jachta „Helios II“, kurios įgulą šventinį vakarą papildė tautiniu kostiumu pasidabinusi lietuvaitė. Už gerą toną apdovanotas, lietuvišku „100“ pasipuošęs motorlaivis „Alina“.

„Krasta Auto Klaipėda“ prizai – laikrodžiai ir atminimo nuotraukos atiteko:

Motorlaiviui „Navigator“ – ryškiausiam „Laivų parado“ dalyviui!

Burinei jachtai „Helios II“ – už išradingumą ir Lietuvos 100-čio spalvas!

Viešbučio „Dunetton“ restorano „Tonas“ prizu – vakariene ir atminimo nuotrauka apdovanotas:

Motorlaivis „Alina“ – už gerą toną!

„Krasta Auto Klaipėda“ prizas – laivo variklio alyva ir atminimo nuotrauka atiteko:

Motorlaiviui „Kamita“ – už publikos simpatijas!

Atminimo nuotraukomis apdovanoti Laivų parado dalyviai:

KATAMARANAS „VĖJŪNAS“ - už įgulos stilių ir nuotaiką!

VYTINĖ „VYTAUTAS DIDYSIS“ - už istorinės laivybos tradicijos puoselėjimą!

VĮ KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO DIREKCIJA LAIVAMS „LOTAS“ IR „NARAS“ - už stiliaus vienovę!

MOTORLAIVIUI „VENUS S“ - už gebėjimą suburti ir užburti!

JACHTAI „LIETUVA“ - publikos širdžių prizas. Miesto ir Lietuvos – jūrinės valstybės simboliui, parado vedliui!

MOTORLAIVIS „ŽUVĖDRA“ - už jūriškos temos išpildymą!

KATERIUI „CORTINA 480“ - už sulaužytus stereotipus: nors maži, bet matomi!

MOTORLAIVIUI „TROPHY“ - už sulaužytus stereotipus: nors maži, bet matomi!

Laivų paradas jau seniai nebėra vien renginys, prasidedantis miestą apgaubus sutemoms. Nuo ryto šurmulingoje Klaipėdoje be muzikuojančių ir sportuojančių vaikštinėjo daugybė tiesiog malonumų ieškančių žmonių. Jų patogumui ir malonumui Kruizinių laivų terminale ir šiaurės rage įsikūrė prekeiviai, siūlantys ne tik skanėstus, bet ir dailių bei praktiškų daiktų ir papuošalų.

Smalsuoliai veržėsi apžiūrėti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivus „Naras“ ir „Lotas“. Daug žmonių norėjo pavaikštinėti po Valstybės sienos apsaugos tarnybos laivą „Aleksandras Barauskas“ bei aplinkos apsaugos agentūros laivą „Vėjūnas“. Įgulų nariai noriai bendravo su lankytojais.

Kruizinių laivų terminale mažylių laukė jūrinės pramogos. Dažnas jūrų kapitonas prisipažįsta, kad svajoti apie jūrą pradėjo dar tada, kai plukdydavo popierinius ar medinius laivelius. Todėl šventės rengėjai nusprendė paskatinti kuo daugiau vaikų žaist su laiveliais. Mažieji gavo burinių laivukų modeliukus ir galėjo turkštis baseinėlyje, bandydami nuplukdyt savo laivelį kuo toliau.

Vaikai spalvino medinius laivelius, o sumanesnieji mokėsi regzti jūrinius mazgus.

Moterys ir mergaitės gundėsi fotografuotis prie šviečiančio užrašo „Jūra“.

Pavargusieji ir išalkusieji turėjo galimybę ten pat Kruizinių laivų terminale užkąsti ir numalšinti troškulį.

Terminale netrūko pramogų, tiesa ne visos pažadėtos įvyko, bet rinktis buvo iš ko, tad liūdėti neteko nė vienam. Virš šios pramogų erdvės visą dieną pleveno milžiniškas, specialiai šventei pagamintas, 70 kvadratinių metrų dydžio aitvaras.

Laivelių savininkai norinčiuosius plukdė po marias.

Popietę į terminalo aikštę atžygiavo iškilminga Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentų ir dėstytojų eisena. Taip klaipėdiečiams ir miesto svečiams ši aukštoji mokykla parodė, kiek ir kokių žmonių joje mokosi bei dirba.

Kviečiame nuo 21.10 val. stebėti Laivų parado tiesioginę transliaciją

Dangė seniai bematė tiek daug irkluotojų. Šiemet Europos sporto miestu tapusioje Klaipėdoje dažnas yra lankęs kokias nors vandens sporto treniruotes, tad 10 val. prasidėjusios varžybos užtruko iki vėlyvos popietės.

Pirmosios startavo baidarių ir kanojų jaunių pirmenybės. Tuo pat metu tarp Pilies ir Biržos tiltų prasidėjo turistinių baidarių bei irklenčių varžybos. Po valandos tarp dviejų tiltų miesto centre startavo Vandens sporto šakų festivalis. Jo metu pristatytos septynios vandens sporto šakos, tarp kurių kanupolas, plaukimas su pelekais, vikingų valčių varžybos, narų pasirodymai.

Žmonės norėjo pamatyti ir šias varžybas, ir pasiklausyti gatvės muzikantų, todėl kai kurie pasirodymai upėje buvo kartojami ne vieną kartą.

Žiūrovai nuo krantinių plojo Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-osios rinktinės sportinio nardymo būrio vyrams. Jie demonstravo gebėjimus kristi į vandenį iš plaukiančio laivo ir į nė kiek nepristabdžiusį jį įsikabaroti atgal.

Vėliau toliau už „Meridiano“ vyko akademinio irklavimo varžybos.

14 val., kai baigėsi viso varžybos, visi sportininkai ir vandens sporto entuziastai atplaukė ties rotuše. Trispalvės spalvomis nudažytos baidarės išsirikiavo į vieną eilę, taip Dangės upėje padarydamos milžinišką Lietuvos trispalvę. Čia pat atplaukė ir kanojos, irklentininkai.

Kas negalėjo įlipti į valtis, tie nuo kranto plojo, fotografavo ir mojavo. Sporto šventė baigėsi bendra nuotrauka prie baidarių trispalvės. Galiausiai žiūrovai ir dalyviai pabiro po skambančio miesto gatves, daugelis skubėjo pasisotinti ir pailsėti prieš lauktąjį vakarinį šventės akcentą – laivų paradą.

Kviečiame nuo 21.10 val. stebėti Laivų parado tiesioginę transliaciją

Tiesioginė transliacija internetu

Negalintys atvykti į Klaipėdą  IX Laivų paradą kviečiami stebėti tiesiogiai internetu. Bendrai jūriškiausio pavasario renginio sklaidai apsijungia dauguma Klaipėdos ir Lietuvos internetinių portalų bei šimtus tūkstančių sekėjų turinčios socialinio tinklo „Facebook“ paskyros.

„Tiesioginė transliacija – efektyvus ir šiuolaikinis komunikacijos būdas, kuriuo norime skleisti žinią apie Klaipėdą, jūriškumą, mūsų miesto unikalius renginius ir tradicijas. Pusantros valandos tiesiogiai – nemenkas iššūkis, tačiau tikiu, kad kiekvienam pasiilgusiam jūros, bangų, laivų, tai bus atgaiva ir kvietimas pasitikti vasarą Klaipėdoje“, – VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys.

Tiesioginė transliacija:

Rekordinis užsiregistravusių laivų skaičius

Vakarėjant, kai susirinkusiems šventę paskelbs didysis „DFDS Seaways“ keltas,  Kuršių mariose išsirikiuos įspūdinga iliuminuotų laivų kolona. Šiuo metu užsiregistravusių dalyvių sąraše net 49 laivai – tai rekordinis skaičius. Tiesa, du iš jų gražiausiai iliuminuoto laivo konkurse dalyvauti negalės, nes pavėlavo užsiregistruoti.

Tiesa, kaip ir kasmet vakarinę Laivų prado koloną papildys neregistruoti laivai, kurių ne viena dešimtis. Todėl spėjama, jog ant marių, nuo 21.15 val. „įsikurs“ daugiau nei šimtas laivų.

Tarp vakarinio parado dalyvių ir išskirtinis svečias – projekto „Nacionalinė ekspedicija“ kelionės Vyslos upe dalyvis, vytinės tipo upių laivas - „Vytautas Didysis“.  Vytinė – tradicinis burinis upių laivas,  gyvavęs apie  500 metų – nuo XV iki XIX amžiaus vidurio. Nacionalinės ekspedicijos užsakymu pastatytos vytinės ilgis - 13 m, o plotis – 2,7  metro. Tiesa, ji neprilygs didžiausioms LDK vytinėms, kurių korpusas būdavo ištįsęs net iki  50 metrų.

22 val. visus pasveikins kompanijos „Towmar Baltic“ jūrinių vilkikų šokis, kuriame du jūriniai vilkikai TAK-10 ir TAK-6. Įspūdingi Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos dovanojami IX „Laivų parado“ fejerverkai šį kartą pagal klaipėdiečių grupės „Royce“ kūrinį – „Valentine“. Jį iš pasiūlytų dviejų kūrinių išrinko klaipėdiečiai. Fejerverkai iš Smiltynės pusės dangų nušvies 22.30 val.