-
„Klaipėdos knyga 2020“: kultūros palikimo ir gamtos atodangos
Bibliotekų leidiniai
2020-aisiais abi Klaipėdos bibliotekos minėjo garbingas sukaktis: uostamiesčio savivaldybės I.Kanto viešoji biblioteka – šimtmetį, Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešoji biblioteka – septynių dešimtmečių veiklos jubiliejų. Ta proga bibliotekos išleido tris svarbius leidinius, papildančius miesto kultūros ir istorijos metraštį: „Klaipėdos miesto viešoji biblioteka: 100 istorijos faktų (1920-2020)“; Jurgos Bardauskienės „Kultūros palikimo beieškant: Klaipėdos miesto biblioteka 1920–1945 metais“ ir Juozo Šikšnelio „Septyni dešimtmečiai kaitos ir pastovumo: Klaipėdos Ievos Simonaitytės biblioteka 1950–2020 metais“.
Visuomenės balsavimas už populiariausią Klaipėdos metų knygą prasidės pasibaigus karantinui.
Bibliotekos šimtmečiui pernai išleistą leidinį „Klaipėdos miesto viešoji biblioteka: 100 istorijos faktų (1920–2020)“ sudarė bibliografė Jolanta Gvozdevienė, I.Kanto bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė ir direktoriaus pavaduotoja Eugenija Koveckienė. Šis leidinys – apie biblioteką, nuėjusią sudėtingą kelią, blaškomą istorijos vingių, bet išlikusią. Jis – ir apie čia dirbančius ir dirbusius bibliotekininkus. Sudarytojos išrinko 100 faktų, kurie byloja, kaip Klaipėdos miesto biblioteka vystėsi, taikėsi prie laikmečio ir XX a. politinių vėjų, keitėsi ir ieškojo savo kelio. Knyga atspausdinta irgi Klaipėdoje, Sauliaus Jokužio leidykloje-spaustuvėje.
Ieškant pėdsakų
Ten pat dienos šviesą išvydo ir J.Bardauskienės knyga „Kultūros palikimo beieškant: Klaipėdos miesto biblioteka 1920–1945 metais“.
Joje pristatomas rekonstruojamos bibliotekos kolekcijos atvejis. Tai pastangų, ieškant dingusios Klaipėdos miesto bibliotekos (Stadtbücherei Memel), veikusios Klaipėdoje 1920–1945 m., pėdsakų, rezultatas. Remiantis išskirtiniu Klaipėdos krašto istoriniu kontekstu, knygoje atskleidžiama bibliotekos, kaip kultūros židinio, reikšmė tarpukario Klaipėdoje. Kartu su bibliotekos knygomis sugrįžta ir kitų Klaipėdos įstaigų bei organizacijų spaudiniai. Kaip kultūros paveldo migracijos atvejis, tyrinėjamos ir proveniencijos. Ypač atkreipiamas dėmesys į Klaipėdoje tarpukariu veikusių mokyklų bibliotekas, kurios, nors ir nebuvo prieinamos visuomenei, bet neabejotinai turėjo reikšmės skaitymo kultūrai ir visuomenės švietimui. Knyga gausiai iliustruota vaizdine medžiaga iš Klaipėdos apskrities viešojoje
I.Simonaitytės bibliotekoje saugomo AdM (Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V.) archyvo, taip pat iš kitų Lietuvos ir Vokietijos archyvų.
Beletrizuota istorija
Kitoje Klaipėdos spaustuvėje „Druka“ išleista J.Šikšnelio knyga „Septyni dešimtmečiai kaitos ir pastovumo: Klaipėdos Ievos Simonaitytės biblioteka 1950–2020 metais“ – beletrizuota šios bibliotekos septynių dešimtmečių istorija, kurioje pateikti istoriniai faktai susipynė su smagiomis istorijomis iš bibliotekos ir jos darbuotojų gyvenimo.
2020-ieji buvo labai produktyvūs ir kūrybingi buvusiam Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės bibliotekos direktoriui J.Šikšneliui. Jis ne tik parašė bibliotekos istoriją, bet ir išleido savo apsakymų, novelių ir esė rinkinį „Būsenos“ (Vilniaus „Homo liber“ leidykla). Naujausia J.Šikšnelio prozos knyga „Būsenos“ – tai pasakojimai apie mažo niekuo neišsiskiriančio žmogaus kasdienybės realijas, kuriose slypi gyvenimo prasmės įžvalgos. Kūriniai žaižaruoja autoriui būdinga ironija ir autoironija.
Kovo 1 d. 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešoji biblioteka kviečia į tiesioginę šių leidinių pristatymo transliaciją. Dalyvaus knygų autoriai J.Bardauskienė ir J.Šikšnelis, renginį ves I.Kanto bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė.
Tiesioginė transliacija vyks bibliotekos „YouTube“ kanalu: https://youtu.be/_hQPS8OkP1Y. Nuoroda taip pat skelbiama svetainėje www.biblioteka.lt.
Keliaujantiems ir smalsiems
Kuršių nerijos nacionalinis parkas Klaipėdos metų knygos rinkimuose pristato Remigijaus Sereikos sudarytą ir Vilniaus leidykloje „Didakta“ išleistą „Vadovą po Kuršių neriją“, skirtą keliaujantiems ir smalsiems žmonėms.
Vadove glaustai ir išsamiai pateikta Kuršių nerijos istorija, kruopščiai aprašyta išskirtinė gamta. Daug dėmesio skirta kartografijai – įtraukti 27 autoriaus sudaryti detalūs atskirų nerijos dalių ir gyvenviečių žemėlapiai. Leidinys gausiai iliustruotas istorinių žemėlapių fragmentais, nuotraukomis.
Šiame kelionių vadove gausu ne tik įdomios teorinės, bet ir naudingos praktinės informacijos, apimančios visą Kuršių neriją (nuo Kopgalio Lietuvoje iki Zelenogradsko Rusijoje). Knygoje daug dėmesio skirta vaizdingiausiems pažintiniams takams, įstabiausioms lankytinoms vietoms, svarbiausiems objektams, asmenybių biografijoms, legendoms ir kt.
Veda jūros pakrante
Klaipėdos universiteto leidykloje išleista ir Vilniaus „Petro ofseto“ spaustuvėje atspausdinta geografo, okeanologo Rimo Žaromskio knyga „Abipus kranto linijos“ supažindina su Lietuvos Baltijos jūros pakrante ir priekrante, joje per pastaruosius amžius vykstančia gamtos ir žmonių veiklos nulemta kaita.
Didesniam skaitytojų būriui iki šiol mažai žinoma, kas ir kaip tyrinėja mūsų krantus, kaip augo, vystėsi pakrantėje įsikūrusios gyvenvietės, kaip statyti uostai ir kiti hidrotechnikos įrenginiai, kaip pakrančių gyventojai panaudojo jūrą laivybai ir prekybai, koks skirtingas kiekvieno priekrantės ruožo dugnas ir kokios nevienodos nuosėdos.
Čia galima rasti medžiagos ir apie audras bei jų padarinius, laivų avarijas, krantotvarką, įvairius įgyvendintus ir tik popieriuje likusius projektus, sužinoti, kaip priimami nelengvi Palangos ir kitų kranto atkarpų krantosaugos sprendimai.
Knyga skirta su jūra susijusių specialybių studentams, valdymo įstaigų ir aplinkosaugos darbuotojams, poilsiautojams, tiems, kurie nori geriau pažinti kranto zonos aplinką, vandens teikiamus džiaugsmus ir pavojus.
Muziejaus gidas
Lietuvos jūrų muziejus pernai išleido savo gidą „Jūros istorijos“ (spausdino „BALTOprint“ spaustuvė Vilniuje). Ši knyga skirta visiems, kurie grįžta į Lietuvos jūrų muziejų kasmet ir kaskart čia atranda vis kitų įdomių eksponatų, kaskart – vis įdomesnę istoriją ir nori tai pasiimti su savimi.
Eksponatus gidui skrupulingai atrinko muziejaus specialistai, o tekstus apie juos sukūrė Klaipėdos miesto gidė, žurnalistė Kristina Sadauskienė. Čia sudėti įdomiausi laivybos istorijos pasakojimai apie lietuvius ir „Titaniką“, apie pramoninės žūklės rekordus, burlaivius ir garlaivius, nutrūktgalvius nuotykių ieškotojus ir įstabiausios jūros gamtos istorijos apie muziejaus numylėtinius pingvinus, delfinus, dovanojančius šypsenas, pašėlusius jūrų angelus ir tuos, kurie gyvi tik istorijose.
„Muziejus kupinas gražiausių istorijų, paskaitykite ir aplankykite“, – kvietė knygos sudarytoja Neringa Stančikienė.
Visuomenės balsavimas už populiariausią / skaitomiausią Klaipėdos metų knygą prasidės pasibaigus karantinui. Gražiausią knygą tradiciškai išrinks specialiai suburta knygos meno ekspertų komisija. Baigiamasis konkurso renginys numatytas balandžio 29-ąją.
-
Klaipėdos metų knyga: varžosi dėl laurų
Fotografijų albumai
Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius metų knygos rinkimuose dalyvauja su Violetos Bubelytės retrospektyvine fotografijų knyga, sudaryta Eglės Deltuvaitės ir Dariaus Vaičekausko.
Nuo 1981 iki 2003 m. autoaktus kūrusi fotografė V.Bubelytė Lietuvos meno istorijoje įsitvirtino kaip unikali ir daugelį tabu sulaužiusi menininkė, 2015 m., po 12 metų pertraukos vėl pradėjusi fotografuoti save. Netradiciniame leidinyje atskleidžiamas V.Bubelytės archyvas ir pristatomi nauji darbai analitinių Virginijaus Kinčinaičio, Agnės Narušytės, Tomo Vaisetos, Artūro Tereškino bei Kęstučio Šapokos straipsnių kontekste. Dar daugiau – riboto tiražo leidinyje galima rasti ir autorės pasirašytą originalų darbą.
Kūrėjų sąjunga intriguoja Beno Šarkos ir Remigijaus Treigio fotografijų albumu „Vidurnakt ir giliau“ (tekstas – Aistės Paulinos Virbickaitės).
Albumo dėžutėje – 124 nuotraukos – tik nedidelė dalis fotografijų, surinktų iš internetinės erdvės. Joje bendraudami vaizdais kiekvieną dieną vidurdienį ir vidurnaktį kūrėjai praleido daugiau nei vienerius metus. Nesibaigiantis pokalbis be žodžių (tik vaizdais) internetinėje erdvėje įtraukė ir atsitiktinius lankytojus. Vieni buvo liudininkai ir klausėsi, kiti – priešingai, atsiųsdavo savo vaizdus, keisdami ir papildydami kūrėjų diskusijas. Išnykusi riba tarp gyvenimo ir kūrybos daugelį pokalbių paklaidino laike. B.Šarka ir R.Treigys dabar siūlo sustabdyti dar vieną valandą tarp kasdienybės pašnekesių. Tai niekam nežinomos ir nematomos kasdienybės istorijos. Tai pasaulis, kuriame daug kas vyksta kitaip, nors iš pirmo žvilgsnio tarp mūsų kasdienybės ritualų lyg ir nėra nieko naujo.
Novelių rinkinys ir romanas
Leidykla „Kitas takas“ konkursui pristatė Sondros Simanos novelių rinkinį „Iškamšų kontora“. Pagrindinė novelių tema – laisvė.
Pirmoji istorija – apie iškamšų skulptorę Vincę, kurios asmeninis gyvenimas susilieja su nauju iššūkiu – gauti klonavimo laboratoriją, kad būtų padaugintas autochtoninis genas ir miestelis išvengtų išnykimo. Tai metafora, įkūnijanti Klaipėdos siekį tapti Europos kultūros sostine 2022-aisiais. Klestinti iškamšų gamyba ir susapnuotų iliuzijų hologramos pasaulio neišgelbės. Kultūra nuolat save reprodukuoja, bet ji neišlaisvina. Niūri antiutopinė realybė, kuri vartotojiškoje visuomenėje plinta besidauginančiais čiuptuvais. Antroji istorija apie moterį, kuri, užsidėjusi peruką, persikūnija į kitą, jai svetimą, bet vis tik joje egzistuojančią – moterį šešėlyje. Perukas praplečia suvokimą ir padeda išgyventi ligą. Bet laisvė yra ne ten, kur saugu ir patogu.
Remigijaus Treigio telefonu darytos fotografijos pripildo istorijas skaidraus dumblo – jose užfiksuota tuštuma, iš kurios ištrūkęs galbūt papulsi į laisvę.
Iš Klaipėdos kilusios Jolitos Herlyn romaną „Veidu į saulę“ pernai išleido leidykla „Alma litera“.
Romano autorė išbandė ne vieną profesiją: nuo filosofijos ir logikos dėstytojos iki TV laidų vedėjos ir valstybės tarnautojos. Romanus ji pradėjo rašyti tik su šeima apsigyvenusi Hamburge. Autorė aistringa keliautoja, tad aplankytos šalys tampa puikiomis dekoracijomis jos kuriamoms istorijoms. „Veidu į saulę” – septintasis J.Herlyn romanas, persmelktas egzotiškų Meksikos vaizdų ir tradicijų.
„Tai spalvingas, jautrus ir gyvastingas pasakojimas, kviečiantis skaitytojus į kvapų, spalvų ir garsų persmelktą Meksiką: čia jos gamta ir papročiai, šventės ir paslaptingieji šamanai, pasakos ir tradicijos... Tačiau šis romanas – ne tik apie Meksiką. Jis ir apie svajonių išsipildymą, mergaitės tapsmą moterimi, kultūrų skirtumus ir, žinoma, didžiausius atstumus įveikiančią meilę“, – taip apie naują J.Herlyn knygą atsiliepė literatūros apžvalgininkė Vitalija Pilipauskaitė.
Prisiminimai ir biblinė istorija
Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė konkursui pateikė dvi knygas.
Giedrės Ilginienės sudaryta knyga „Vytautas Majoras“ išleista drauge su Klaipėdos rajono savivaldybės J.Lankučio viešąja biblioteka. Tai vaizdingas pasakojimas apie talentingą menininką, tautodailininką V.Majorą. Leidėjai tikisi, kad šioje knygoje publikuoti laiškai, dokumentai, nuotraukos, žmonių, artimai bendravusių su V.Majoru, prisiminimai leis labiau pažinti šį Gargždų miesto garbės pilietį, Šimtmečio žmogų.
Aidos Raimondos Pečeliūnienės knyga „Senas pasakojimas“ gimė po to, kai 2017 m. menininkė A.R.Pečeliūnienė sukūrė rankų darbo kompoziciją „Pasivaikščiojimas po stebuklo laukiančią Jeruzalę“ ir Kalėdų išvakarėse padovanojo ją savo miestui – Klaipėdai. 13 m ilgio kompoziciją ji kūrė beveik devynis mėnesius: iš putplasčio išpjaustė Jeruzalės miesto dekoraciją, kurioje apgyvendino 127 žmonių ir 45 gyvuliukų bei daugybės miniatiūrinių statinių skulptūrėles. Kompozicija pasakoja Jeruzalėje gyvenusių žmonių kasdienybės, buities, tarpusavio santykių istorijas. Iš jos matyti, kaip buvo kepama duona keraminėse krosnyse, kaip spaudžiamas aliejus iš alyvuogių, kaip rauginamos odos ir vėliau iš jų siuvamas apavas, rūbai, kokie gyvuliai buvo auginami, kokiu transportu žmonės naudojosi. Esama ir religinio gyvenimo ir net ano meto politikos atspindžių. Sukurtas žymusis Kedrono slėnis su senosiomis judėjų kapavietėmis, sinagoga su skirtingai Torą aiškinančiais rabinais, o vienas epizodas pasakoja žiauriojo Judėjos valdovo Erodo, paskelbusio visuotinį gyventojų surašymą, istoriją.
Kompozicija papuošė miestą, o 2018 m. ši graži sena istorija, užrašyta lietuvių ir anglų kalbomis ir gausiai iliustruota Aidos Raimondos sukurtos prakartėlės fotografijomis (fotografas – Algirdas Kubaitis), sugulė į knygą „Senas pasakojimas“, kurią išleido ir išspausdino S.Jokužio leidykla-spaustuvė.
Dizainerių ir muziejaus leidiniai
Vilniaus dailės akademijos (VDA) leidykla konkurse dalyvauja su prof. Vakario Bernoto sudaryta knyga ,,Klaipėdos dizaino mokykla. Anno 1974“, į kurią sudėti VDA Klaipėdos fakulteto absolventų darbai. Tai jau žinomų dizainerių ir jaunų profesionalų svarbiausių darbų parodos pagrindu išleistas leidinys – dizaino kūrėjų katalogas, pristatantis juos ir jų kūrybą bei apibendrinantis Klaipėdos dizaino mokyklos bruožus.
Sudarytojo žodžiais, šio tęstinio leidinio misija – rinkti, sisteminti, vizualizuoti ir pristatyti Klaipėdos miesto ir regiono dizaino kultūrą, stiprinant dizaino įtaką regione ir didinant dizaino mokyklos žinomumą šalyje ir už jos ribų.
Profesionalaus dizaino pradžia Klaipėdos mieste ir regione sietina su VDA Klaipėdos vizualiojo dizaino katedros įsteigimu 1974 m. Nuo tol VDA Klaipėdos fakultetą baigė 825 kūrėjai. 2017 m. surengta paroda ,,Klaipėdos dizaino mokykla‘‘, atstovavusi Lietuvai VI tarptautiniame jaunųjų menininkų kūrybos festivalyje ,,Art-sesija‘‘ Kaliningrade (Rusija), kuriame 22 parodos dalyviai buvo apdovanoti diplomais. Šios parodos pagrindu 2018 m. sukurtas dizaino darbų katalogas ,,Klaipėdos dizaino mokykla. Anno 1974’’.
Konkurse taip pat dalyvauja Lietuvos jūrų muziejaus periodinis leidinys „Po muziejaus burėmis: muziejininkų darbai ir įvykių kronika“. Jame pateikiami ne tik muziejininkų moksliniai straipsniai, vykdytų tyrimų medžiaga, konferencijose skaityti pranešimai, bet ir parodų, ekspozicijų, svarbiausių įvykių muziejuje pristatymai.
Kur balsuoti
Konkursas „Klaipėdos knyga 2018“ vyks iki vasario 11 d. Su visomis knygomis pretendentėmis galima susipažinti ir už populiariausią balsuoti gyvai penkiuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos padaliniuose: Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriuje (Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Pempininkų bibliotekoje (Taikos pr. 81A) ir Kalnupės bibliotekoje (Kalnupės g. 13). Taip pat galima balsuoti internetu bibliotekos tinklalapyje www.biblioteka.lt.
Gražiausią 2018-ųjų Klaipėdos leidyklų knygą išrinks specialiai tam suburta komisija, kuriai vadovauja vilnietė grafikė ir knygų dizainerė Agnė Dautartaitė-Krutulė.
Konkurso „Klaipėdos knyga 2018“ apdovanojimų vakaras vyks vasario 12 d. 17 val. bibliotekos Meno skyriuje. Renginį ves aktorė Virginija Kochanskytė, koncertuos pianistė Inga Maknavičienė ir solistė Rita Petrauskaitė.
Klaipėdos metų knygos konkurso finansinis rėmėjas – UAB „Mūsų laikas“, informacinis rėmėjas – dienraštis „Klaipėda“.
-
Klaipėdos metų knyga: istorijos studijos
Ką byloja seni žemėlapiai
Uostamiesčio leidykla „Libra Memelensis“ konkursui pristatė Kęstučio Demerecko Klaipėdos istorijos kartografinę studiją „Klaipėda senuose žemėlapiuose“, kurioje sudėti seniausi Klaipėdos žemėlapiai ir planai. Knyga skirta besidomintiems Klaipėdos miesto istorija.
Knygoje teigiama, kad Klaipėdos kartografinis vaizdas buvo atspindėtas daug anksčiau nei Didžiosios Lietuvos. Pirmųjų Klaipėdos žemėlapių, kuriuose turėjo būti vaizduojamas ir Klaipėdos kraštas, sudarymo laikas – iki 1421 m., kai Romoje pas popiežių buvo sprendžiamas Lietuvos-Lenkijos ir Vokiečių ordino sienų klausimas.
XV a. pab.– XVI a. pr. prasidėjęs naujas kartografijos sąjūdis tiesiogiai palietė ir Klaipėdą. 1491 m. išspausdintame Kuziečio žemėlapyje pažymėta ir įvardyta Klaipėda (Memele). 1526 m. Bernardo Wapowskio sudarytame žemėlapyje pirmą kartą detalizuota Lietuvos pajūrio situacija. Įvardytos Kuršių marios, Kuršių nerija, Klaipėda ir pro ją tekanti upė Akmena. Pažymėta trijų šakų Nemuno delta ir Ventės pilis.
Mažosios Lietuvos paveldo tyrėjams, kultūros paveldo ekspertams ypač svarbūs Vokietijos generalinio štabo nuo XIX a. vid. pradėti rengti tikslūs žemėlapiai. Juose detaliai užfiksuota kiekviena gyvenvietė, kiekvienas pastatas, kiekvienas upelis ar griovys, keliai, takai ir pylimai, upių ir Kuršių marių kranto tvirtinimai ir reguliavimo darbai.
K.Demerecko teigimu, „Lietuvos kartografijos istorija yra aplenkusi Mažosios Lietuvos kartografus, gal tik Kasparas Hennebergeris yra sulaukęs šiek tiek dėmesio ir tai tik dėl to, kad yra pasaulinės kartografijos korifėjus. Visiškai pamiršti Klaipėdos kartografai, kurių darbai saugomi Prūsijos kultūros paveldo slaptajame valstybės archyve Berlyne. (...) Užmarštin juos gramzdina ir patys klaipėdiečiai, nesuteikę jiems deramo dėmesio mokslo tyrimų darbuose ir net nesugrąžintuose gatvių pavadinimuose“.
Dienoraštis ir filmas
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (MLIM) Klaipėdos metų knygos rinkimams pateikė tris knygas.
Aušros Žemynos Kavaliauskienės sudaryta knyga „Paskutinis, užvėręs vartus“ – tai pirmoji knyga ir DVD filmas iš serijos „Paprūsės ir Klaipėdos krašto šeimų istorijos“. Jie parengti pagal Juliaus Radtkės dienoraštį, saugomą MLIM. Pasakotojo talentu apdovanotas rankraščio autorius čia prisimena savo gimines – Vilenbrechtus, Rotkius, Paliokus, jaunystės draugus bei kaimynus. Pasakojimus papildo senos fotografijos, dokumentai, laiškai. Autobiografiniuose atsiminimuose vaiko ir jaunuolio akimis jautriai atskleidžiama karo bei pokario tikrovė, skaudūs išgyvenimai, patirti lageriuose, emigracijoje Vokietijoje. Atskirame knygos skyriuje pristatomi J.Radtkės darbai, nuveikti Tėvynės labui išeivijoje bei Lietuvoje po nepriklausomybės paskelbimo.
Atsiminimų knyga ir DVD filmas suteikia galimybę į Paprūsės ir Klaipėdos krašto istorinius įvykius pažvelgti vietinio gyventojo akimis, žmogiškų jausmų ir vidinių išgyvenimų plotmėje pajusti tragiškų istorinių įvykių skaudulius, pažinti to meto šeimos narių tarpusavio santykių tikrovę, kaimo buities realijas, evangelikų liuteronų konfesinio gyvenimo detales. Tai knyga apie meilę artimui ir Lietuvai, pasiryžimą visomis išgalėmis prisidėti prie Lietuvos suklestėjimo.
Donato Bielkausko filmas „Paskutinis, užvėręs vartus“ sukurtas kaip knygos, išleistos tokiu pačiu pavadinimu, įžanga. Jame iškeliamos ir pristatomos vertybinės nuostatos, paskatinusios J.Radtkę rašyti dienoraštį, kurti metalo plastikos darbus. Pirmoji filmo dalis sukurta pagal J.Radtkės dienoraštį ir nuotraukas iš šeimos bei giminaičių albumų. Kūrybos braižas, kūrinių sukūrimo aplinkybės pristatomos antrojoje dalyje.
Apie krašto archeologiją
MLIM parodos katalogas „Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus“ – tai leidinys, skirtas Klaipėdos krašto archeologijai. Jis yra platesnio projekto dalis. Šio projekto idėja gimė iš to, kad Klaipėdos krašto paminklai tyrinėti jau nuo XIX a. ir aptikti radiniai pateko į Prūsijos, iš ten – į dabartinius Vokietijos muziejus, dalis dingo, dalis saugoma Lietuvos muziejuose. Norėta bent parodos ir katalogo su mokslinėmis publikacijomis forma apibendrinti XIX – XX a. Klaipėdos krašto archeologinius atradimus. Tai ir buvo padaryta. 2018 m. rugpjūčio 1 d. MLIM atidaryta paroda ir išleistas jos katalogas. Sumanymas įgyvendintas bendradarbiaujant su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu bei partneriais – Lietuvos ir Vokietijos muziejais. Kataloge, kaip ir parodoje, pristatoma visus archeologinių tyrimų laikotarpius reprezentuojanti medžiaga iš 50 Klaipėdos krašto archeologinių paminklų. Leidinyje – 37 straipsniai ir 836 eksponatų aprašai, kuriuos parašė 17 Lietuvos archeologų mokslininkų ir muziejininkų ir 7 Vokietijos mokslininkai archeologai. Kartu pateikta daugiau nei 600 eksponatų iliustracijų. Katalogo sudarytoja – prof. dr. Audronė Bliujienė, atstovaujanti Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutui (BRIAI).
Tikimasi, kad šis leidinys svarbus ne tik archeologams, bet ir platesnei Klaipėdos krašto priešistore besidominčiųjų auditorijai. Juolab kad publikuoti straipsniai yra originalūs, juose išdėstytos mintys – naujos.
Vienos šventės raida
KU BRIAI ir MLIM išleistoje klaipėdiečių istorikų Vyganto Vareikio ir Vytauto Jokubausko parengtoje knygoje „Nepriklausomybės diena: Vasario 16-osios minėjimas Klaipėdoje“ pristatoma specifinė pagrindinės Lietuvos valstybės šventės – Vasario 16-osios minėjimo uostamiestyje istorija.
Leidinyje rašoma, kaip ši valstybingumo šventė buvo minima po 1923 m. sukilimo, tarpukariu Klaipėdoje autonomijos sąlygomis, taip pat sovietmečiu, kai valdžia kontroliavo beveik visas visuomenės išraiškos formas, o negausūs patriotai kėlė tautines vėliavas ant aukštų pastatų, kaminų, statybinių kranų strėlių ir platino atsišaukimus... Pasakojama, kaip ją minėjo tūkstantinės minios Atgimimo ir Sąjūdžio metais, po Nepriklausomybės atkūrimo ir iki pat jubiliejinių 2018-ųjų. Pateikta informacijos, kaip Klaipėdoje formavosi šios šventės tradicijos ir simboliai. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis.
Periodinių leidinių žinynas
Metų knygos rinkimuose taip pat dalyvauja leidykla „Mėmelio istorija“, išleidusi klaipėdiečio kolekcininko Šarūno Toliušio Klaipėdos krašto lietuvių, žydų ir vokiečių kalbomis publikuotų periodinių leidinių žinyną „Mažosios Lietuvos periodinė spauda, 1811–1939“. Leidinys skirtas ne itin plačiam, bet labai smalsių skaitytojų būriui. Tai bandymas į vieną žinyną sudėti Mažojoje Lietuvoje lietuvių, vokiečių ir žydų kalbomis ėjusius periodinius ir vienkartinius leidinius.
Leidinio rengėjas pagal informaciją, sukauptą Lietuvos ir Vokietijos bibliotekose, muziejuose, privačiose kolekcijose ir interneto portaluose, susistemino Bitėnuose, Įsrutyje, Karaliaučiuje, Klaipėdoje, Priekulėje, Ragainėje, Šilutėje, Tilžėje ir kitur leistus leidinius.
Knygoje pateikiami 404 periodinių leidinių abėcėlinis ir chronologinis sąrašai su aprašymais ir faksimilėmis. „Šitie leidiniai buvo leisti Mažosios Lietuvos teritorijoje. Vieni įdomiausių egzempliorių yra 1811–1812 m. vokiški leidiniai, kuriuose yra skiltys, skirtos Lietuvai ir lietuviams. Dar tuo metu lietuvių kalba buvo leidžiamos „Karališkosios vyriausybės lietuviškos žinios“. Į žinyną įtraukiau tokių laikraščių, kurių, deja, nė viena biblioteka Lietuvoje neturi“, – pasakojo Š.Toliušis. Leidinio sudarytojas naudojosi ir savo paties surinktų spaudinių privačia kolekcija, kurios net 100 egzempliorių įtraukta į naująjį žinyną. „Kam įdomus turėtų būti šis leidinys? Kad ir žiniasklaidos atstovams, juk tai puikiausias šaltinis suvokti, kaip anais laikais buvo skleidžiamos žinios, kaip vystėsi kalba, kokio pobūdžio buvo toji pateikiama informacija. Manau, tuo besidominčiųjų tikrai atsiras, bent jau iš akademinės aplinkos. Darbo įdėjau daug, tikiuosi, kad skaitytojai tai įvertins“, – vylėsi leidinio sudarytojas.
Iš pirmų lūpų
Tarp konkurso dalyvių – ir Mindaugo Milinio išleista Klaipėdos miesto garbės piliečio Valentino Greičiūno prisiminimų knyga „Iš pirmų lūpų: apie krepšinį, apie Klaipėdą, apie uostą, apie gyvenimą“.
Joje atskleidžiama, kaip keitėsi pokariu smarkiai sugriautas miestas, kokiose sporto salėse treniravosi tuomečiai miesto krepšininkai, kaip vyko Vykdomojo komiteto posėdžiai tarybinėje Klaipėdoje, kaip į automobilio „Pobeda“ šeimininką reagavo tų laikų merginos, kokius juokelius laidė sovietinės Lietuvos šeimininkas Antanas Sniečkus, o ką mėgo Valstybinio plano komiteto pirmininkas Aleksandras Drobnys... Taip pat pasakojama, kaip atsirado kai kurie Klaipėdos statiniai ir gatvės, be kurių neįsivaizduojamas šis miestas, kiek kainavo Lengvosios atletikos maniežas, koks pavojus ištisą dešimtmetį grėsė Klaipėdos miesto ligoninei, kaip pavyko gauti lėšų Dramos teatrui rekonstruoti, kam saugumiečiams prireikė vieno kambario naujai statomame „Klaipėdos“ viešbutyje, kaip Klaipėdos rusakalbiai reagavo į savarankiškos Lietuvos komunistų partijos susikūrimą, kaip buvo kuriamas jau nepriklausomos Lietuvos jūrų uostas, kas padovanojo kėdes ir stalus uosto direkcijai.
Rašyta 17 metų
Į populiariausios Klaipėdos metų knygos titulą taip pat pretenduoja filosofo, rašytojo, publicisto, politinio ir visuomenės veikėjo, humanitarinių mokslų daktaro Arvydo Juozaičio naujausia knyga „Tėvynės tuštėjimo metas: 2000-2017 metai“, išleista „Alma litera“ leidyklos.
Tai knyga takoskyra, kurią autorius rašė 17 metų. Joje sudėtos esė, rašytos išgyvenant nūdienio Lietuvos valstybingumo zenitą ir valstybingumo nuosmukį.
Karčioji mūsų gyvenimo tiesa – iki šiol neregėtai gausus jaunosios lietuvių kartos emigravimas iš Tėvynės suprantamas kaip nacionalinės idėjos krizė. Ar Lietuva išliks išgyvendama ir Europos tapatumo nuosmukį? Kur tie šaltiniai, iš kurių galime semtis jėgų spartėjančiam Tėvynės nykimui sustabdyti? Vėl pradėti gimdyti, dauginti gyvenimą nepaisant nieko – ar ne to prašo iš mūsų ir „Tautiška giesmė“, mūsų himnas? Autorius įsitikinęs, kad 2018 metais, skaičiuodama savo naujojo valstybingumo šimtmetį, Lietuva patiria ir savo paskutiniąją lemtį – gyvena be rezervų. Visa tai, ką smagiai ir noriai demonstruojame socialiniuose tinkluose, – ir viskas. Užnugario nebėra.
Kur balsuoti
Konkursas „Klaipėdos knyga 2018“ vyks iki vasario 11 d. Su visomis knygomis pretendentėmis galima susipažinti ir už populiariausią balsuoti gyvai penkiuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos padaliniuose: Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriuje (Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Pempininkų bibliotekoje (Taikos pr. 81A) ir Kalnupės bibliotekoje (Kalnupės g. 13). Taip pat galima balsuoti internetu bibliotekos tinklalapyje www.biblioteka.lt.
Gražiausią 2018-ųjų Klaipėdos leidyklų knygą išrinks specialiai tam suburta komisija, kuriai vadovauja vilnietė grafikė ir knygų dizainerė Agnė Dautartaitė-Krutulė.
Klaipėdos metų knygos konkurso finansinis rėmėjas – UAB „Mūsų laikas“, informacinis rėmėjas – dienraštis „Klaipėda“.
-
Klaipėdos metų knyga: ir smagūs leidiniai vaikams
Sveikos gyvensenos pamokos
Leidykla „Verslas ar menas“ intriguoja dviem knygomis – „Marsiečio abėcėle“ ir „Užsimerk“, kutrias sudarė Eglė Jokužytė.
„Marsiečio abėcėlė“: sveikos gyvensenos abėcėlė su vaikų sukurtomis istorijomis iliustruota dailininko Vilmo Narečionio. Istorijų apie marsiečius autoriai – Ineta Ščesnulevič, Arnas Tamulevičius, Nikita Ergardt, Justina Jonaitytė, Gabriel Babič, Sonia Šimoliūnaitė, Adomas Vaitiekūnas, Arnas Astrauskas, Rusnė Mauručaitė, Arminas Akstinas, Andželika Džervaitė, Nikita Bražickij, Robertas Mackus, vaikų kūrinių redaktorė – Marija Barštytė, knygos redaktorė – Auksė Žiūkienė.
Tai knyga, skirta vaikams ir tėveliams. Smagius „Marsiečio abėcėlės“ pasakojimus apie marsiečių nuotykius ir gebėjimą sveikai bei laimingai gyventi sukūrė patys vaikai, kurie dalyvavo edukaciniame projekte „Sveikos gyvensenos abėcėlė“. Kitus tekstus parašė knygos sudarytoja E.Jokužytė kartu su projekto komanda. Knygelėje abėcėlės tvarka surašyti vaikų organizmams naudingi dalykai apie sveiką gyvenseną – fizinį aktyvumą, mitybą, asmens higienos įpročius, vitaminus ir kitus gerus dalykus. Marsiečiai vaikams aiškina, kodėl taip svarbu rūpintis sveikata, aktyviai leisti laisvalaikį, sveikai maitintis ir saugoti gamtą. Nuostabios dailininko V.Narečionio iliustracijos nuskraidina vaikus į kitas planetas.
„Sveikos gyvensenos abėcėlė“ – tai pradinių klasių mokinių neformaliojo švietimo projektas, kurį nacionaliniu mastu inicijavo ir įgyvendino leidykla „Verslas ar menas“. Pagrindinė projekto idėja – skatinti vaikų kūrybiškumą ir ugdyti augančios kartos sveikos gyvensenos įpročius. Į projektą įsijungė 85 Lietuvos mokyklos. Iš jų pagal idėjos autorių kriterijus ir mokytojų motyvacinius laiškus buvo atrinkta 14 klasių. Net 275 trečių klasių mokiniai iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių dalyvavo edukacinėje programoje ir atlikdami interaktyvias užduotis diskutavo apie sveiką mitybą, aktyvų ir turiningą laisvalaikį, gamtosaugą. Knygai „Marsiečio abėcėlė“ buvo atrinkta 13 vaikiško humoro nestokojančių istorijų, o jas iliustravo profesionalus dailininkas.
Skaitoma keturiais pojūčiais
Dailininkės Nomedos Marčėnaities iliustruota vaikų pasakų knygelė „Užsimerk“ išleista reginčiųjų ir Brailio raštu ir skaitoma keturiais pojūčiais – rega, lytėjimu, klausa ir uosle. Autoriai: Ugnė Kasparaitytė, Gabija Aukštakalnytė, Melita Vanagaitė, Simonas Černiauskas, Paulius Vingilys, Justas Baranauskas.
Lietuvos vaikai, pakviesti į aplinką pažvelgti kitaip, dalyvavo pasakų rašymo konkurse „Kaip aš matau pasaulį užmerktomis akimis“. Jie sukūrė pasakas, kuriose pasaulį pamatė ne akimis ar kitais pojūčiais, o širdimi. Tarptautinės vaikų ir jaunimo asociacijos (IBBY) narių komisija iš 44 mokyklų atsiųstų 150 moksleivių kūrinių išrinko šešias pasakas – jos pateko į knygą, skirtą ir matantiems, ir neregiams. Ši knygelė ypatinga ir tuo, kad pasakos turi savo kvapus. Juos sukūrė projekte „Neregimas kvapų pasaulis“ dalyvaujantys neregintys vaikai, padedami parfumerio Aisčio Mickevičiaus. „Užsimerk“ regintiesiems padeda pažvelgti į pasaulį neregio akimis, o negalintiems matyti vaikučiams yra puiki galimybė skaityti drauge su visais. Knygelę lydintis prekės ženklas „Taško istorija“ reiškia, kad dalis lėšų skiriama regos negalią turinčių žmonių atskirčiai mažinti. Įsigyjantieji šias knygas prisideda prie neregiams dovanojamų knygų.
Jūros abėcėlė mažiesiems
Lietuvos jūrų muziejaus išleista pažintinė knygelė mažiesiems „Jūros ABC“ skirta ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams. Tekstų autorė – Nina Puteikienė, iliustracijų dailininkė – Viktorija Ežiukas.
„Jūros ABC“ siekia supažindinti su nuostabiu jūros gamtos pasauliu. Kiekvienas mažasis skaitytojas, ją vartydamas, susipažįsta ne tik su pirmosiomis raidėmis, bet ir įvairiais jūriniais gyvūnais – vėžiagyviais, žuvimis, žinduoliais ar paukščiais. Raidės gyvos – jos plaukioja, klega, taškosi. Iš pat mažens pažinus ir pamilus jūrą, svarbu išmokti ją saugoti ir tinkamai elgtis, tad knygelėje galima rasti ir pradinio ekologinio gamtosauginio ugdymo idėjų. Kiekvieną raidę kviečiama ištyrinėti ir ateiti į Lietuvos jūrų muziejų, kur jas galima pamatyti „gyvai“.
Apie kukius ir gruzdžius
Dariaus Rekio knygą „Kaip kukiai su gruzdžiais kovojo“ iliustravo dailininkė Irmina Dūdėnienė, o išleido leidykla „Alma litera“ Vilniuje.
Tai istorija, kaip kartą prie upelio apsigyveno maži kailiniuoti padarėliai kukiai. Pasistatė tiltelį, bet paskui taip susipyko, kad ėmė visokias baisybes vieni apie kitus pliaukšti. Taip ir būtų pykęsi iki šiol, jei kukis Noris nebūtų įkritęs į upelį ir jo nebūtų sučiupęs jo priešas Joris. Nuo to viskas ir prasidėjo. Paaiškėjo, jog aplinkui dedasi tiek įdomybių, kad kukių kivirčas – vieni juokai, palyginti su Baisuklio stūgavimu naktį, laumės kerais, o ypač su gruzdžiais, gyvenančiais karklynės pelkėje. Ir dar – kad didelėje bėdoje gali pagelbėti net patys mažiausi padarėliai, tokie kaip bičių piemenaitė prunkštė Pilė arba murkiantis sliekas Pakasyktukas.
Tai smagi nuotaikinga istorija apie draugystę, ryžtą, drąsą ir kelionę į nuotykį.
Kas tas Asis?..
Ritos Latvėnaitės „Kas tas Asis?“ – pasaka vaikams, iliustruota dailininkės Ievos Babilaitės ir išleista Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos.
Kas tas Asis? Kaip po meldų čiužiniu atsirado gintarinė dėžutė? Kodėl kurmiui reikia simpsoniškų akinių, o skruzdėliukui – varnauogių šaudyklės? Daug klausimų ir dar daugiau nuotykių, kurių sūkuryje – paršiukas Asis. Draugiškas ir truputį išdykęs. Bet išdykauja jis ne iš gudrumo, o todėl kad labai trokšta daryti gerus darbus.
Ši smagi knyga skirta 5–8 metų narsuoliams, kurie nebijo priimti savarankiškų sprendimų, daryti netikėtas išvadas ir pasitikėti savimi. Bet, svarbiausia, – tiems, kurie pasiryžę skraidinti gerą nuotaiką visam pasauliui.
Kalėdinė uosto istorija
Klaipėdietė žurnalistė Ramunė Bandzienė konkurse dalyvauja su knygele vaikams „Kalėdinė uosto istorija: laivas paplūdimyje“ (leidykla-spaustuvė „Druka“).
Tai kalėdinė uosto istorija, kur realybės daugiau nei fantazijos. Svarbiausias jos veikėjas – berniuko senelis – uosto kapitonas. Į namus prieš pat Kalėdas senelis negrįžta keturias paras. Jis su kolegomis gelbėja laivą, užplaukusį ant seklumos. Tai aiški ir paprasta, šilta ir nuoširdi istorija, vaikams suprantamai pasakojanti, kas yra uostas, kokie žmonės ir ką jame dirba, o gal stebuklus daro... Knygutę iliustravo mokytojos Ligitos Ogintienės vadovaujami „Gilijos“ pradinės mokyklos bei kitų Klaipėdos mokyklų mokiniai, iš viso – maždaug 30 vaikų. Ši knygelė tapo dovana miesto mokyklų ir darželių vaikams, dovanai pasiekė bibliotekas.
Kur galima balsuoti
Konkursas „Klaipėdos knyga 2018“ vyks iki vasario 11 d. Su visomis knygomis pretendentėmis galima susipažinti ir už populiariausią balsuoti gyvai penkiuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose: Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriuje (Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Pempininkų bibliotekoje (Taikos pr. 81A) ir Kalnupės bibliotekoje (Kalnupės g. 13). Taip pat galima balsuoti internetu bibliotekos tinklalapyje www.biblioteka.lt. Gražiausią 2018-ųjų Klaipėdos leidyklų knygą išrinks specialiai tam suburta komisija, kuriai vadovauja vilnietė grafikė ir knygų dizainerė Agnė Dautartaitė-Krutulė.
Klaipėdos metų knygos konkurso finansinis rėmėjas – UAB „Mūsų laikas“, informacinis rėmėjas – dienraštis „Klaipėda“.
-
Klaipėdos metų knyga: nuo istorijos iki poezijos
Apie Didįjį karą – kitaip
Klaipėdos universiteto leidykla metų knygos rinkimuose dalyvauja su dviem knygomis.
Skaitytojų dėmesio laukia kolektyvinė monografija „Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija“, kurią parašė klaipėdiečiai istorikai Vasilijus Safronovas, Vytautas Jokubauskas, Vygantas Vareikis ir Hektoras Vitkus.
Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus skiria viso labo 25 metai, tačiau Antrojo karo atmintis daugelyje Europos visuomenių šiandien yra užgožusi Pirmojo reikšmę. Šia knyga bandoma tą reikšmę priminti, perkeliant skaitytojus į laikotarpį prieš 1939–1940 m., kai Pirmasis pasaulinis, arba Didysis, karas tebebuvo daugelio socialinių ir kultūrinių reiškinių matas. Monografija nėra tipiška Pirmojo pasaulinio karo istorija. Ja siekiama atskleisti, kaip šis karas buvo patirtas ir kaip vėliau sureikšmintas dviejose kaimyninėse visuomenėse – Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje. Pasirinkus tyrinėti šiuos du regionus, bandoma spręsti platesnį klausimą: kiek pagrįstas Europos žemyno dalijimas į tą dalį, kurioje Pirmasis pasaulinis karas tarpukariu buvo atmenamas, ir tą, kurioje jis esą buvo pamirštas. Siekiant atsakyti į šį klausimą, buvo pritaikytas lyginamasis metodas tiriant vienodus, panašius ir skirtingus karo patyrimo ir jo vėlesnio sureikšminimo Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje aspektus. Ši – lyginamoji – perspektyva į Didžiojo karo reikšmę abiem visuomenėms ir įvairiems jos segmentams leido pažvelgti visai kitaip nei tyrinėtojų tai buvo daroma iki šiol. Knygos dailininkė – Eglė Dučinskienė, redaktorė – Roma Nikžentaitienė, spausdino spaustuvė „Petro ofsetas“.
Skaudžių išgyvenimų eilėraščiai
Klaipėdos universiteto leidykla pernai taip pat išleido klaipėdietės poetės Jūratės Sučylaitės eilėraščių rinkinį „Laumės vaikas“. Tai labai asmeniškų skaudžių išgyvenimų knyga. „Gražūs, jautrūs eilėraščiai, lyg gyvas žmogaus prisilietimas“, – taip apie šią knygą atsiliepė literatūrologas Regimantas Tamošaitis. Literatūrologė Rasa Derenčienė pasidalijo „Laumės vaiko“ skaitymo sukeltais jausmais: „Tas jausmas, kai skaitai ir, regis, viskas tau parašyta: viskas taip sminga širdin. Ir taip gera...“ Bibliotekininkė Regina Vaišvilienė teigė, kad J.Sučylaitės eiles gera skaityti garsiai ir prisipažino: „Pirmą kartą supratau, kad kai kurios eilės garsiai skaitomos įgauna didesnę prasmę.“ Sigita Bartkutė kultūros ir meno žurnale „Durys“ (2018 m. Nr. 8) „Laumės vaiką“ pavadino „ne visai įprasta lietuviškai romantizuotos išpažintinės lyrikos knyga“. Anot jos, „tai ir profesionalios psichiatrės / psichoterapeutės itin intelektualiai kryptingai poetinės savistabos būdu skrodžiamas dvasinių traumų pažeisto žmogaus gyvenimas nuo pat vaikystės iki dėsningai artėjančios jo pabaigos. Tai tarsi ir mums, skaitytojams, perteikiant žinią, kokiais būdais sužeistos sielos žmogui ne vien fiziškai išlikti, bet ir dvasiškai neprarasti savęs – būti savo paties ramsčiu“.
Du miniatiūrų rinkiniai
Dar dvi netipiškas eilėraščių knygas konkursui pateikė spaustuvė-leidykla „Druka“. Tai palangiškio dailininko ir poeto Vytauto Kuso lietuviškų trieilių ir dailės miniatiūrų rinkinys „Kertinis akmuo“, dedikuotas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, ir to paties autoriaus poezijos knygelė „Būsenos“.
„Kertinis akmuo“ – 10-oji autoriaus knyga, kurioje pateikta 100 lietuviškų trieilių bei 100 miniatiūrų pieštuku ir akvarele. Lietuvos šimtmetį įprasmindamas kūrybos darbais, per lakonišką poeziją ir mažo formato meno kūrinius dailininkas ir poetas V.Kusas plačia spalvų ir jausmų palete atskleidžia savo mintis apie pamatines gyvenimo vertybes. 100 knygos egzempliorių (tiražas – 500 egz.) numeruoti ir komplektuojami kartu su knygoje esančios dailės miniatiūros įrėmintu originalu.
„Būsenos“ – 11-oji V.Kuso poezijos knyga, išleista dviejų dydžių: miniatiūrinė – 7 x 8 mm ir didesnė, patogesniam skaitymui. Joje – 34 eilėraščiai, 60 puslapių. Tekstas spausdintas spaustuvėje „Druka“, o poezijos knygą pats autorius įrišo rankomis ir išleido 100 egzempliorių tiražu. Miniatiūrinė knyga „Būsenos“ agentūros „Factum“ diplomu Nr. 560 pripažinta mažiausia lietuviška knyga.
Stačiatikių Bažnyčios istorija
Konkurse dalyvauja ir „Drukos“ lietuviškai išleista Andrejaus Fomino „Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios istorija: trumpa apžvalga“. Iš rusų kalbos ją išvertė Rima Neverauskytė-Brundzienė ir Rasa Kušnarenkienė.
Knygoje trumpai apžvelgiama stačiatikybė ir Stačiatikių Bažnyčia Lietuvoje. Pateikiami faktai liudija, kad stačiatikybė buvo pirmoji paplitusi krikščionybės forma nuo Lietuvos valstybės įsikūrimo. Knygos medžiaga rodo, kad visapusiškas Lietuvos istorijos ir kultūros pažinimas neįmanomas neįvertinus Stačiatikių Bažnyčios vaidmens. Knyga iliustruota Klaipėdos Dievo Motinos Globėjos ir šv. Mikalojaus cerkvės ikonų ir freskų reprodukcijomis bei fotografijomis. Skirta plačiam skaitytojų ratui.
Pristato pasaką-romaną
„Eglės“ leidykla konkurse pristato pernai išleistą Remigijaus Žukausko pasaką-romaną „Labdarinė fėja: visa tiesa apie stebuklus ir burtus“. Knygą smagiai iliustravo Viltė Stanevičiūtė-Fuller.
Pasaka-romanas „Labdarinė fėja“ skirtas ne tik paaugliams. Didžiuma veiksmo vyksta vienos iš Klaipėdos mokyklų 11-oje klasėje, neišvengusioje šiuolaikinės blogio apraiškos – patyčių. Pagrindinė herojė fėja Džiulija tobulina moksleivius dviem lygmenimis – kaip klasės draugė vienuoliktokė ir kaip 190-osios fėjų klasės moksleivė, suteikdama kūriniui filosofinę potekstę. Pasaka-romanas paaugliams ir vaikams teigia apie tauraus, kūrybiško gyvenimo vertę ir grožį, o suaugusiesiems leidžia įsijausti į paauglių logiką.
Kur balsuoti
Konkursas „Klaipėdos knyga 2018“ vyks iki vasario 11 d. Su visomis knygomis pretendentėmis galima susipažinti ir už populiariausią balsuoti gyvai penkiuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose: Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriuje (Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Pempininkų bibliotekoje (Taikos pr. 81A) ir Kalnupės bibliotekoje (Kalnupės g. 13). Taip pat galima balsuoti internetu bibliotekos tinklalapyje www.biblioteka.lt. Gražiausią 2018-ųjų Klaipėdos knygą išrinks specialiai tam suburta komisija.
Klaipėdos metų knygos konkurso finansinis rėmėjas – UAB „Mūsų laikas“, informacinis rėmėjas – dienraštis „Klaipėda“.
-
Prasidėjo Klaipėdos metų knygos rinkimai 2
Plečia gretas
Konkurso „Klaipėdos knyga 2018“ atidarymas surengtas trečiadienį bibliotekos Meno skyriuje, kur pernai išleistas gražiausias ir vertingiausias Klaipėdos leidyklų bei autorių knygas pristatė jų leidėjai Kęstutis Demereckas, Lolita Zemlienė, Algirdas Apulskis, Antanas Stanevičius, Saulius Jokužys, taip pat žurnalistė Kristina Sadauskienė ir aktorė, vertėja bei vaikų literatūros kritikė Diana Gancevskaitė. Susirinkusiesiems muzikavo smuikininkė Sandra Mamina ir violončelininkas Jurgis Karbauskas. Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė specialiai konkursui parengė skaidrių prezentaciją, supažindinančią su jame dalyvaujančiomis leidyklomis, knygų kūrėjais.
Bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė pasidžiaugė, kad konkurse šiemet dalyvauja kaip niekada anksčiau daug leidinių ir kad jį palaikančiųjų gretos auga. Be nuolatinės Klaipėdos metų knygos konkurso finansinio rėmėjos UAB „Mūsų laikas“, jos valdybos pirmininko Rimanto Cibausko ir informacinio rėmėjo „Klaipėdos“ dienraščio, šiais metais renginys turi dar vieną rėmėją. Tai popieriaus didmeninės prekybos įmonė „Papyrus Lietuva“, įsteigusi naują nominaciją „Knyga, prakalbinusi popierių“. Anot Poligrafinių produktų padalinio vadybininkės Vilijos Liutkevičienės, šios įmonės apdovanojimas atiteks knygos, kuriai įmonė jį skirs, kūrėjams – leidėjui, dizaineriui ir spaustuvei. Be to, ir konkurso organizatoriai šiemet stengsis įvairiai paskatinti ne tik leidėjus, bet ir knygų autorius, dailininkus, maketuotojus, spaustuvininkus.
Siekiant praplėsti konkurso dalyvių gretas, šiemet pakeisti konkurso nuostatai – varžytis dėl populiariausios Klaipėdos metų knygos laurų pakviesti vietiniai kūrėjai, leidybinę veiklą vykdę ne tik Klaipėdos, bet ir kitose šalies bei užsienio leidyklose. Tačiau privilegija siekti gražiausios Klaipėdos metų knygos titulo palikta tik Klaipėdos mieste leidybinę veiklą vykdančioms leidykloms ir spaustuvėms.
Dalyvių rekordas
2018-ųjų Klaipėdos metų knygos konkurse varžosi rekordiškai daug knygų – net 27, išleistos 19-os leidyklų bei pavienių leidėjų. Tarp jų – monografija „Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija“, J.Sučylaitės eilėraščių rinkinys „Laumės vaikas“ (Klaipėdos universiteto leidykla), A.Fomino „Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios istorija“, V.Kuso trieilių ir dailės miniatiūrų knyga „Kertinis akmuo“ bei eilėraščių rinkinys „Būsenos“ (spaustuvė „Druka“), A.R.Pečeliūnienės „Senas pasakojimas: biblijinė istorija“, „Vytautas Majoras“ (S.Jokužio leidykla-spaustuvė), R.Žukausko pasaka-romanas „Labdarinė fėja“ („Eglės“ leidykla), K.Demerecko „Klaipėda senuose žemėlapiuose“ (leidykla „Libra Memelensis“), parodos katalogas „Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII a.“, V.Vareikio ir V.Jokubausko „Nepriklausomybės diena: Vasario 16-osios minėjimas Klaipėdoje“, „Paskutinis, užvėręs vartus: pagal Juliaus Radtkės dienoraščius“ (leidėjas – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus), B.Šarkos ir R.Treigio fotoalbumas „Vidurnakt ir giliau“ (leidėjas – Kūrėjų sąjunga), „Violeta Bubelytė“ (leidėjas – Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius), S.Simanos novelių knyga „Iškamšų kontora“ (leidėjas – „Kitas takas“), pažintinė knygelė mažiesiems „Jūros ABC“, leidinys „Po muziejaus burėmis“ (leidėjas – Jūrų muziejus), knygelės vaikams „Marsiečio abėcėlė“ ir „simerk“ (leidėjas – „Verslas ar menas“), Š.Toliušio „Mažosios Lietuvos periodinė spauda, 1811–1939“ (leidėjas – „Mėmelio istorija“), „Valentinas Greičiūnas. Iš pirmų lūpų“ (leidėjas – M.Milinis). Taip pat dėl skaitomiausios knygos laurų varžosi D.Rekio istorijos vaikams „Kaip kukiai su gruzdžiais kovojo“, J.Herlyn romanas „Veidu į saulę“, A.Juozaičio „Tėvynės tuštėjimo metas: 2000–2017 metai“ (leidykla „Alma litera“), R.Latvėnaitės pasaka „Kas tas Asis?“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), VDA Klaipėdos fakulteto absolventų darbų albumas „Klaipėdos dizaino mokykla. Anno 1974“ (leidėjas – VDA leidykla), R.Bandzienės „Kalėdinė uosto istorija“ („Druka“).
Kur balsuoti
Kaip pastebėjo konkurso rengėjai, didžioji dalis knygų, pateiktų rinkimams, yra apie Klaipėdą, apie uostą, apie jūrą ir čia gyvenančius žmones. Ir, anot jų, svarbiausia šiame konkurse – ne prizai, ne laurai, ne laimėjimai, o informacijos sklaida, galimybė visiems leidėjams susitikti su savo skaitytojais, suvokti bendrą leidybinį kontekstą, pabendrauti, pasidžiaugti vieniems kitų darbais ir sėkme.
Klaipėdos knygos konkursas truks visą mėnesį. Su knygomis pretendentėmis galima susipažinti ir už populiariausią balsuoti gyvai penkiuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose: Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriuje (Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Pempininkų bibliotekoje (Taikos pr. 81A) ir Kalnupės bibliotekoje (Kalnupės g. 13). Taip pat galima balsuoti internetu bibliotekos tinklalapyje www.biblioteka.lt. Gražiausią 2018-ųjų Klaipėdos knygą išrinks specialiai tam suburta komisija. Nugalėtojus ketinama paskelbti ir vasario 13-ąją.
-
Kviečia 13-asis Klaipėdos knygos konkursas
Pakeitė nuostatus
Konkurso „Klaipėdos knyga 2018“ atidaryme sausio 9 d. 17 val. bibliotekos Meno skyriuje (J.Janonio g. 9) pernai išleistas gražiausias ir vertingiausias Klaipėdos leidyklų bei autorių knygas pristatys jų leidėjai, leidyklų atstovai, žurnalistė Kristina Sadauskienė ir aktorė, vertėja bei vaikų literatūros kritikė Diana Gancevskaitė.
Kaip visada, taip ir šiais metais konkurso organizatorė Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka pakvietė uostamiesčio leidėjus, kūrybines organizacijas ir įstaigas teikti konkursui savo pretendentus – 2018 metais išleistus leidinius.
„Atkreipiame dėmesį, kad šiais metais pakeitėme konkurso nuostatus. Siekdami praplėsti konkurso dalyvių gretas, į konkursą pakvietėme ir vietinius kūrėjus, leidybinę veiklą vykdžiusius ne tik Klaipėdos, bet ir kitose šalies bei užsienio leidyklose. Šie leidiniai galės dalyvauti renkant populiariausią Klaipėdos metų knygą“, – teigė bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė. Rengėjai tikisi, kad tokie pokyčiai ne tik paskatins aktyviau į konkursą įsitraukti visus knygų kūrėjus, bet ir suteiks galimybę konkurse bei jo metu rengiamoje parodoje pristatyti įvairesnius, šiandien vis dažniau į tradicinės knygos sampratos akiratį nebesutelpančius leidinius.
Nauja nominacija
„Kad visai nenutoltumėme nuo pirminės šio konkurso misijos – supažindinti visuomenę su vertingiausiomis Klaipėdos leidyklų išleistomis knygomis, – privilegija siekti gražiausios Klaipėdos metų knygos titulo paliekama tik Klaipėdos mieste leidybinę veiklą vykdančioms leidykloms ir spaustuvėms“, – pabrėžė B.Lauciuvienė.
Konkurso rengėjai žadėjo, kad šiais metais diplomais ir prizais bus paskatinti ne tik knygų leidėjai, bet ir jų autoriai, dailininkai, maketuotojai, spaustuvininkai. Išsamiai su naujais konkurso nuostatais galima susipažinti bibliotekos interneto svetainėje: www.biblioteka.lt.
Dar viena naujovė – prie konkurso organizatorės Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos su nominacija „Knyga, prakalbinusi popierių“ šįkart prisijungs viena iš pirmaujančių popieriaus didmeninės prekybos įmonių Europoje UAB „Papyrus Lietuva“. Poligrafinių produktų padalinio vadybininkė Vilija Liutkevičienė pranešė, kad šios nominacijos apdovanojimas atiteks leidinio, kuriam įmonė jį skirs, kūrėjams – leidėjui (arba leidyklai), dizaineriui (leidinio dailininkui) ir spaustuvei.
Vyks mėnesį
Klaipėdos knygos konkursas truks vieną mėnesį. Planuojama, kad jo rezultatai bus paskelbti vasario 13-ąją. Išsamesnė informacija apie konkurse dalyvausiančias knygas, balsavimo galimybes renkant populiariausią Klaipėdos metų knygą, konkursui savo leidinius pateikusias leidyklas ir jų autorius bus pateikta netrukus, pirmomis sausio dienomis. Rengėjai kviečia sekti informaciją bibliotekos interneto svetainėje, kurioje skelbiama apie bibliotekos padaliniuose vyksiančius konkurse dalyvausiančių knygų pristatymus.
Su knygomis pretendentėmis bus galima susipažinti ir balsuoti gyvai penkiuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose: Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriuje (Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Pempininkų bibliotekoje (Taikos pr. 81A) ir Kalnupės bibliotekoje (Kalnupės g. 13). Taip pat balsuoti bus galima internetu www.biblioteka.lt.
Klaipėdos metų knygos konkurso finansinis rėmėjas – UAB „Mūsų laikas“, informacinis rėmėjas – dienraštis „Klaipėda“.
-
Renkame Klaipėdos metų knygą
Dalyvauja 10 leidėjų
Nuo sausio 17 d. iki vasario 19 d. vykstančiame konkurse skaitytojai balsuodami išrinks skaitomiausią Klaipėdos metų knygą, o specialiai suburta komisija – gražiausią 2017-ųjų leidinį. Balsavimo rezultatai bus paskelbti vasario 21 d.
Konkurse „Klaipėdos knyga – 2017“ dalyvauja Klaipėdos universiteto leidykla, spaustuvė „Druka“, leidyklos „Eglė“ ir „Libra Memelensis“, taip pat Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, VšĮ „Aido švyturiai“, VšĮ „Klaipėdos jūrininkų ligoninė“, VšĮ „Kūrybos litorina“, VšĮ Palangos kūrybinė grupė „Mostas“ ir VšĮ „Verslas ar menas“.
Konkurso iniciatorė ir organizatorė – Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, finansinis rėmėjas – UAB „Mūsų laikas“, informacinis rėmėjas – dienraštis „Klaipėda“.
Dainos ir eilėraščiai
Konkurso metu vyksta jame dalyvaujančių knygų pristatymai, susitikimai su autoriais ir leidėjais.
Vasario 13 d. 17 val. Pempininkų bibliotekoje (Taikos pr. 81A) rengiamas knygos „Einu žeme“ pristatymas. Dalyvaus autorius Alfonsas Staponkus, knygos leidėjas Antanas Stanevičius („Eglės“ leidykla).
Antroje dainų ir eilėraščių knygoje „Einu žeme“ klaipėdiškis A.Staponkus apdainuoja amžinuosius dalykus: tėvus, gimtinę, vaikus, vaikaičius, artimuosius ir draugus, Tėvynę. Patyrusiam tremties sunkumus žmogui itin brangi Lietuvos valstybė, kuria autorius ir džiaugiasi, ir nori joje didesnio sklandumo, dorumo. Satyros skyrelyje, skirtame politikams, anot leidėjo, daug ką atpažinsime ir stebėsimės autoriaus plunksnos taiklumu bei aštrumu. Tekstai parašyti bendrine lietuvių kalba ir žemaičių tarme. Knygą spausdino „BALTO print“.
Verslo sėkmės istorija
Vasario 14 d. 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8) vyks knygos „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos BEGA istorija“ pristatymas. Renginio svečiai – KJKK BEGA valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis, leidinio autorius ir leidėjas Kęstutis Demereckas („Libra Memelensis“ leidykla), redaktorius Gediminas Gudavičius.
Jūrų krovinių kompanijos BEGA istorija – tai verslo sėkmės istorija, nulemta kelis amžius šioje vietoje gyvenusių ir dirbusių garsių Klaipėdos didžiųjų pirklių dinastijų. Toji vieta – Gintaro pelkė (Bernstainbruch), kurios pavadinime slypi užkoduota sėkmė – čia buvo daug gintaro. 1759 m. šioje vietoje pirklys E.Beerbohmas pastatė pirmąją vėjo lentpjūvę, kuri davė pradžią didžiajai medienos prekybai Klaipėdoje. Beerbohmų šeima Klaipėdos istorijos centre buvo visą 100-metį. Jos verslą perėmė ne mažiau garsi Gerlachų šeima, išsaugojusi medienos verslo sėkmę net iki Antrojo pasaulinio karo. Šalia Gerlacų įmonės 1900 m. buvo pastatyta viena didžiausių Klaipėdos pramonės įmonių – celiuliozės fabrikas. Tai didžiulis pramoninių pastatų kompleksas su jūrinių laivų krantinėmis ir sandėliais, savo gamyboje sutelkęs didžiąją popiermedžių plukdymo upėmis, jų kaupimo ir perdirbimo celiuliozės produkcijai patirtį.
Pokariu nors ir nukentėjusi įmonė buvo atkurta. 1953 m. atstatytame Klaipėdos celiuliozės ir kartono kombinate veikė celiuliozės, kartono ir popieriaus cechai, spirito gamykla, šiluminė elektrinė. 1988 m. prasidėjus lietuvių tautos atgimimui dėl protestų buvo uždarytas celiuliozės virimo cechas. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, ekonominė SSRS blokada paskatino įmones keisti savo veiklą. 1992 m. Jonavos valstybinė įmonė „Azotas“ Kėdainių chemijos gamykla, Klaipėdos kartono kombinatas ir Akmenės cemento gamykla kartu su UAB „Ega“ įsteigė Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją BEGA. Vienas iš įmonės steigėjų buvo A.Kuzmarskis. Taip prasidėjo sunki trečioji po Beerbohmų ir Gerlachų sėkmės istorija.
Šiandien jūrų krovinių kompanija BEGA – viena didžiausių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įmonių, turinti moderniausius sandėlius ir moderniausią krovos techniką, įvaldžiusi pažangiausius krovos metodus. Tai įmonė, kurios indėlis į Klaipėdos miesto pažangą bei klestėjimą yra svarus ir matomas. Vien Klaipėdos simbolio burlaivio „Meridianas“ prikėlimas naujam gyvenimui ir kaip svarbiausio miesto įvaizdžio grąžinimas į tarnybą prie Danės krantinės miesto širdyje parodo įmonės brandą ir atsakomybę savo miestui. Jūrų krovinių kompanijos BEGA istorija yra svari Klaipėdos miesto istorijos dalis.
Apie Kretingos tautodailę
Konkurse dalyvauja dar viena leidyklos „Libra Memelensis“ knyga – „Kretingos krašto tautodailė ir tradiciniai amatai“.
Kretingos kraštas jau kelintą šimtmetį garsėja savo liaudies menininkais ir tradicinių amatų puoselėtojais. Šis leidinys pristato dabartinių Kretingos rajono liaudies meistrų kūrybos panoramą. Knygoje supažindinama su šiuo metu gyvenančiais ir kuriančiais liaudies menininkais, tarp kurių gausiausią būrį sudaro medžio drožėjai. Knygos įžangoje liaudies meistrų kūrybos žanrus ir medžiagiškumą aptarė dr. Elena Pačiulpaitė, kurios nuomone šis leidinys yra vertingas šaltinis dabartinių liaudies dailės procesų Lietuvoje tyrinėtojams.
Knygoje pristatomi menininkai ir jų darbai. Nuotraukose – 58 kūrėjai, kiekvienas eksponuoja po 3–9 savo darbus. Knygą sudarė Kretingos rajono Kultūros skyriaus darbuotojos Dalia Činkienė ir Reimunda Ruškuvienė, atlikusios milžinišką darbą. Knygos dailininkė Jolanta Mažeikaitė šį kataloginį leidinį įvilko į liaudies meno rūbą, suteikė jam rimtumo ir išliekamosios vertės svorio.
Abi pastarąsias knygas spausdino „Standartų spaustuvė“.
Kur balsuoti
Už skaitomiausią Klaipėdos 2017 metų knygą galima balsuoti iki vasario 19 d. internetu www.biblioteka.lt ir šešiuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose: Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriuje (Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Kalnupės bibliotekoje (Kalnupės g. 13), Pempininkų bibliotekoje (Taikos pr. 81A) ir „Kauno atžalyno“ bibliotekoje (Kauno g. 49).
-
Varžosi dėl Metų knygos titulų 1
Konkursas įpusėjo
Nuo sausio 17 d. iki vasario 19 d. vykstančiame konkurse skaitytojai balsuodami išrinks populiariausią Klaipėdos metų knygą, o specialiai suburta komisija – gražiausią 2017-ųjų leidinį.
Konkurse „Klaipėdos knyga – 2017“ dalyvauja Klaipėdos universiteto leidykla, spaustuvė „Druka“, leidyklos „Eglė“ ir „Libra Memelensis“, taip pat Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, VšĮ „Aido švyturiai“, VšĮ „Klaipėdos jūrininkų ligoninė“, VšĮ „Kūrybos litorina“, VšĮ Palangos kūrybinė grupė „Mostas“ ir VšĮ „Verslas ar menas“.
Konkurso iniciatorė ir organizatorė – Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, finansinis rėmėjas – UAB „Mūsų laikas“, informacinis rėmėjas – dienraštis „Klaipėda“.
Leidinių pristatymai
Miesto bibliotekos Meno skyriuje (J.Janonio g. 9) šiandien 17.30 val. visuomenei bus pristatyti du konkurso dalyviai: fotoalbumas „Tarp vėjų ir vandenų“ ir knyga „Raganų kalno pasakos: apie medžio skulptūrų ansamblį Juodkrantėje“. Dalyvaus leidėjas Antanas Stanevičius („Eglės“ leidykla) bei knygų autoriai – Vigantas Giedraitis ir Aldona Balsevičienė.
Ten pat vasario 6 d. 17 val. Klaipėdos metų knygos rinkimuose dalyvaujantį dailės darbų katalogą „Ars vitae“ pristatys jo leidėjai – Klaipėdos jūrininkų ligoninė ir Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyrius, o vasario 7 d. 17.30 val. vyks susitikimas su dar vieno nominanto – Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ išleisto grafikos, tapybos ir skulptūros albumo „Klodai“ autore dailininke Gražina Oškinyte-Eimanavičiene bei kitais jo rengėjais ir sudarytojais.
Dvitomis meno albumas
Pratęskime pažintį su konkurse dalyvaujančiomis knygomis.
Tarp jų – Klaipėdos jūrininkų ligoninės išleistas dvitomis meno kūrinių albumas-katalogas „Ars vitae I, II“, kuriame publikuojami LDS Klaipėdos skyriaus dailininkų darbai, 1996–2006 m. ir 2007–2017 m. meno akcijų metu padovanoti šiai gydymo įstaigai. Kad netrūktų grožio akims, peno mintims ir atgaivos sielai, ligoninės skyrius, palatas, kabinetus, fojė papuošė 580 tapybos, grafikos, skulptūros darbų, kuriuos sukūrė 120 menininkų.
Pirmąjį ligoninės ir menininkų draugystės dešimtmetį 2007 m. vainikavo meno albumas „Ars vitae“. Per antrąjį dešimtmetį sukaupta dar didesnė meno darbų kolekcija, kuri įamžinta antrajame leidinyje. 2017-aisiais išleista antroji albumo „Ars vitae“ dalis bei pakartotas pirmosios dalies leidimas. Sudarytoja – akcijų iniciatorė dailininkė Sofija Kanaverskytė, spausdino „Druka“.
Fotoparodos katalogas
Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) Klaipėdos skyrius konkursui pateikė Gintaro Zinkevičiau ir Agnės Narušytės parodos „Plakatai“, vykusios Klaipėdos kultūrų komunikacijos centre 2017-ųjų balandį, katalogą.
1982–1996 m. G.Zinkevičius gana nuosekliai fotografavo stendus, kuriuose būdavo klijuojami plakatai, iš pradžių – brežnevinės propagandos, paskui – perestroikos, dar vėliau – atgimimo ir nepriklausomybės pradžios, kol galiausiai iš jų liko tik nuoplaišos – storas dešimtmečio sluoksnis. Pirmasis fotografo dėmesį patraukęs plakatas skelbė apie XIX Komjaunimo suvažiavimą ir priminė popmeno stilistiką. Dada ir Rauschenbergas to meto Lietuvos avangardistams buvo pasipriešinimo oficialiajam menui herojai. Fotografą suintrigavo akivaizdus neatitikimas – popartas, nepriimtinas Vakarų meno reiškinys, buvo naudojamas sovietinėms idėjoms reikšti. Ironija – neišvengiama.
Per dešimtmetį pasikeitė ne tik plakatų turinys, bet ir vizualinė išraiška: popartą išstūmė ekspresyvi stilizacija, ją – karikatūros, kurias pakeitė fotografija. Kartu iro plakatų kabinimo tvarka. Taigi stenduose, lyg sustabdytuose kino kadruose, pasakojama politinių lūžių, populiariosios kultūros, socialinės krizės, absurdo ir teatrališkų deklaracijų istorija.
Šį iki šiol nerodytą G.Zinkevičiaus fotografijų ciklą parodoje lydėjo menotyrininkės A.Narušytės tekstai, savotiškas „radijo komentaras“.
Projekto vadovas – Darius Vaičekauskas, spausdino spaustuvė „Petro ofsetas“.
Dvaro raida – archeologo akimis
Konkurse dalyvaujančioje Klaipėdos universiteto leidyklos knygoje „Joniškio krašto dvarai. Didžioji ir Mažoji Daunoravos, Bertaučiai, Satkūnai“ archeologas Ernestas Vasiliauskas pristato kadaise Šiaulių paviete, karališkosios ekonomijos valdų apsuptyje, buvusio didžiausio privataus Daunoravos dvaro raidą – nuo seniausio paminėjimo 1557 m. iki mūsų dienų.
Šis dvaras ne kartą keitė savininkus, nuo XVII a. valdytas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės įtakingų vokiečių šeimų, galiausiai – grafų Keyserlingkų. XIX a. viduryje iškilusio komplekso fragmentai – didelis medinis ponų namas, mediniai, mūriniai, moliniai ūkiniai pastatai fachverko konstrukcijų frontonais, statyti nagingų meistrų (būdingesni gretimo Kuršo tradicinei architektūrai), parkas suteikė žaismingumo monotoniškam Žiemgalos lygumų kraštovaizdžiui. Vietinių gyventojų atmintyje dvaras įsirėžė kaip baudžiavos simbolis. Sodyba lankytojus tebevilioja iki šiol – yra mėgstama kraštotyros ekspedicijų, plenerų, stovyklų, talkų, švenčių vieta, grafų Keyserlingkų palikuonių, gyvenančių Vokietijoje, tebelankoma ir dabar. Dvaras be nuostolių išgyveno abu pasaulinius karus, tačiau nuo 1940 m., nacionalizavus dvaro sodybą, prasidėjo komplekso nykimas. Su dvaru taip pat susijęs didelės latvių evangelikų liuteronų bendruomenės – dundurniekų (nuo dvaro latviško pavadinimo Dundurmuiža) – susiformavimas.
Monografija apie disleksiją
Klaipėdos universiteto leidyklos išleistoje Redos Gedutienės monografijoje „Disleksijos archipelagas“ nagrinėjami sutrikusios skaitymo ir rašymo raidos tyrinėjimo iš biopsichosocialinės perspektyvos rezultatai: apibrėžiama disleksijos sąvoka, formuluojama šiuolaikinė disleksijos samprata, analizuojami disleksijos psichologiniai mechanizmai.
Sakoma, kad galėtum padėti, pirmiausia turi suprasti. Disleksija yra sudėtingas, daugiaplanis sutrikusio mokymosi skaityti ir rašyti raidos atvejis, kuriam suprasti reikia ne vienos srities susistemintų mokslinių žinių. Disleksija nėra iš pirmo žvilgsnio akivaizdžiai matomi skaitymo ir rašymo sunkumai. Dėl žinių apie disleksijos riziką ir prevenciją ikimokykliniame amžiuje stokos dažniausiai sunkumai išmokti skaityti ir rašyti pastebimi tik vaikui pradėjus lankyti mokyklą. Toks vaikas sulaukia nemažai kritikos iš mokytojų bei tėvų, o užaugęs sunkiai prisitaiko raštingoje visuomenėje.
Lietuvoje disleksija yra vis dar neištyrinėta mokslininkų žemė. Todėl ši knyga yra lyg orientyras nežinomoje teritorijoje tiems, kurie ieško atsakymų į klausimus, kodėl kai kuriems asmenims sunku išmokti taisyklingai ir sklandžiai perskaityti bei užrašyti žodžius, kaip atpažinti vaikus, paauglius ir suaugusiuosius, turinčius disleksiją, kokių sunkumų jie patiria ir kaip prisitaiko raštingumą vertinančioje visuomenėje, kokie jų stiprybės šaltiniai ir kas padeda jiems pasiekti sėkmės.
Abi pastarąsias knygas spausdino „Petro ofsetas“.
Kur balsuoti
Už skaitomiausią Klaipėdos 2017 metų knygą galima balsuoti iki vasario 19 d. internetu www.biblioteka.lt ir šešiuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose: Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriuje (Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Kalnupės bibliotekoje (Kalnupės g. 13), Pempininkų bibliotekoje (Taikos pr. 81A) ir „Kauno atžalyno“ bibliotekoje (Kauno g. 49).