Tikinama, kad miesto mokyklos po karantino patirties, kai mokymo organizavimas nuotoliniu būdu nebuvo visiškai sklandus, šiuo metu yra pasiruošusios ir techninių trukdžių neturėtų būti.

„Pandemijos metu įgijome daug patirties, todėl dabar dirbame viena programa, visi turi prisijungimus, esame sudarę tvarkaraščius, įrengtos hibridinės klasės, jeigu įvykus kažkokiai situacijai reikėtų pereiti prie nuotolinio mokymo, manau, tai nebūtų problema“, – teigė „Vitės“ progimnazijos direktorė Renata Venckienė.

Dabar moksleiviai turi galimybę mokytis nuotoliniu būdu ir tada, kai kiti bendraamžiai tuo pat metu eina į mokyklą.

„Pavyzdžiui, kai mokinys suserga ar dėl kitos priežasties neatvyksta į mokyklą, jis turi galimybę prisijungti prie pamokos per nuotolį, kai kiti jo bendramoksliai yra klasėje“, – pasakojo R. Venckienė.

Tokiai hibridinių klasių įrangai didžiąją lėšų dalį skyrė Klaipėdos savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasak mokyklos direktorės, mokykla įsigijo tik ausines ir kameras.

Simono Dacho progimnazijos direktorė Daiva Marozienė teigė, kad nors jų mokykla ir yra pasiruošusi prireikus pereiti prie nuotolinio mokymo, o pedagogai apmokomi, patiems mokytojams toks mokymo būdas neatrodo efektyvus.

„Mūsų mokytojai yra apmokomi, kaip dirbti su technologijomis, bet jie patys mano, kad moksleiviai, kontaktuodami tiesiogiai, išmoksta daug daugiau nei sėdėdami namuose prie kompiuterių ekranų, todėl vėl pereiti prie nuotolinio mokymo nenori“, – sakė D. Marozienė.

Abiejų progimnazijų vadovės tikino, kad nuotolinis mokymas pandemijos laikotarpiu lėmė mokymosi spragas, sujaukė moksleivių emocinę būklę, kuriai atstatyti prireikė beveik metų.

„Mokiniams grįžus į mokyklą, tiek tėvai, tiek mes pastebėjome, kad vaikų emocinė būklė buvo labai prasta, tuo metu mokyklos psichologai bei socialiniai darbuotojai turėjo kur kas daugiau darbo“, – pabrėžė D. Marozienė.

Tapo grėsminga bėda

Klaipėdos policijos komisariatas ir miesto savivaldybės administracija surengė konferenciją apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemas miesto mokyklose.

Renginio metu akcentuotas bendradarbiavimas ir savitarpio pasitikėjimas, viešumas ir reputacija. Mokyklų vadovai turi kalbėti apie priklausomybės problemas.

Renginyje kalbėjęs miesto meras Arvydas Vaitkus pabrėžė, kad dabartinė situacija, kai nepilnamečiai vartoja psichotropines medžiagas, tampa grėsminga problema visuomenei.

„Tai paveikia jaunosios kartos smegenis“, – teigė A. Vaitkus.

Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Alfonso Motuzo, tėvai turi būti tikri, kad išleidžia vaikus į saugią aplinką.

Reikėtų vaizdo kamerų

A. Motuzo teigimu, kovai su narkomanija mokyklose jau nebeužtenka žmogiškųjų resursų, todėl reikėtų įrengti vaizdo stebėjimo kameras, metalo detektorius, pastatyti tvoras.

Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkė Rasa Bekėžienė pabrėžė, kad narkotikus vartojančių moksleivių skaičius auga.

Tad pareigūnai sugriežtino prevenciją, pradėjo glaudžiau bendradarbiauti su mokyklomis.

Esame priklausomi vienas nuo kito gerąja prasme, jūs pranešite – mes reaguosime.

Iš 37 Klaipėdos ugdymo įstaigų 26-iose mokyklų vadovybė išdrįso kalbėti apie esamas problemas, 11 tai daryti atsisakė.

„Kai kurių mokymo įstaigų vadovai bijo kalbėti apie problemas, bijo pasakyti, kad jų mokiniai vartoja psichotropines medžiagas. Tokiais atvejais direktoriai nenori pakenkti mokyklų reputacijai. Atvykus į mokyklas, pastebiu, kad į uniformuotą pareigūną jaunuoliai nereaguoja, o administracijos darbuotojai išsigąsta. Toks požiūris likęs iš senų laikų, kai žmonės bijojo policijos. Dabar viskas keičiasi, ir mūsų tikslas nėra nubausti, mes norime padėti ir suteikti informaciją. Esame priklausomi vienas nuo kito gerąja prasme, jūs pranešite – mes reaguosime“, – kalbėjo R. Bekėžienė.

Siūlo pasitelkti mokslininkus

Kaip teigė R. Bekėžienė, viskas prasideda nuo elektroninių ir paprastų cigarečių, vėliau priklausomybė auga. Nustatoma vis daugiau atvejų, kai vaikai rūko tabako gaminius.

Komisariato viršininkė papasakojo įvykį, kurio metu nukentėjo paauglys. Priklausomi nuo narkotinių medžiagų vaikino bendramoksliai, meluodami, kad jų elektroninė cigaretė esą yra sveikesnė, primygtinai siūlė pabandyti.

Jaunuolis rūkė pirmą kartą gyvenime net nesuvokdamas, kad cigaretėje naudojamas skystis sumaišytas su narkotine medžiaga. Po kurio laiko jam pasidarė bloga, pynėsi kojos, nukrito nuo laiptų, susižeidė.

Mokyklos darbuotojai kvietė medikus. Manoma, kad elektroninėje cigaretėje galėjo būti narkotikas – vadinamasis smailas.

Narkotikų įvairovė yra tokia didelė, kad nesuprantama, iš ko jie pagaminti, todėl kartais būna sunku nustatyti, ar nepilnametis yra apsvaigęs, ar tiesiog negaluoja.

Meras pasiūlė su Klaipėdos universiteto pagalba aiškintis, kokios dabar gaminamos psichotropinės medžiagos.

„Klaipėdos universitetas turi unikaliausią chemijos laboratoriją, todėl reikia mokslininkų pagalbos. Negalime į visą šitą situaciją žiūrėti atsainiai“, – teigė A. Vaitkus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė informavo, kad apskrityje buvo gauti iš viso šeši grasinantys pranešimai, du iš jų – Klaipėdoje. Visus šiuos laiškus gavo mokyklos, kokios – neskelbiama.

„Visi laiškai anglų kalba. Juose rašoma apie galbūt padėtus sprogmenis, viename užsimenama ir apie dujas. Kai laiškai bus išversti, tada galėsime tiksliau pasakyti. Policijos pareigūnai vyko į visas švietimo įstaigas, kurios pranešė gavusios tokio pobūdžio laiškus, įtartinų daiktų ar sprogmenų nerasta“, – teigė A. Grauslienė.

Anot jos, greitai nustatyti, iš kur ateina laiškai, nėra paprasta.

„Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimų specialistai ir pareigūnai, tiriantys šituos atvejus, galėtų pasakyti, tik galbūt ne taip greitai“, – sakė A. Grauslienė.

Pareigūnai prašo gavus tokį laišką neskambinti skubiu pagalbos tarnybų telefonu, o konsultuotis su atsakingais pareigūnais. Tik radus pavojingą objektą ar manant, kad grėsmė – reali, skambinti pagalbos telefonu 112.

Tūkstančiai grasinančių laiškų tiek į darželius, mokyklas, tiek ir į kitas įstaigas pasipylė spalio viduryje. Tąkart visi pranešimai buvo rusų kalba, juose buvo skelbiama apie įstaigose padėtus sprogmenis. Pareigūnams nuvykus į įstaigas ir jas patikrinus, jokių sprogmenų neaptikta.

Manoma, kad tokie laiškai buvo siunčiami specialiai, siekiant sukurti paniką tarp gyventojų arba sumaištį vietos policijoje. Galbūt tokių pačių tikslų siekiama ir dabar.

Kaip BNS pirmadienį sakė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Rasa Baliutavičiūtė, narkotinių medžiagų pėdsakų aplinkoje tyrimas sausio-vasario mėnesiais atliktas 13-oje progimnazijų, 11-oje gimnazijų ir keturiose profesinio ugdymo įstaigose.

Apie tai pirmasis pranešė portalas „15min“.

„Aišku, šitas tyrimas neparodo pačio mokinių vartojimo fakto, tiesiog parodo narkotinių medžiagų pėdsakus aplinkoje, kurie gali būti pernešami per rankas“, – BNS sakė R. Baliutavičiūtė.

„Dažniausiai aptikta narkotinė medžiaga buvo, kas mus nustebino, tai būtent kokainas“, – pridūrė ji.

Dažniausiai aptikta narkotinė medžiaga buvo, kas mus nustebino, tai būtent kokainas.

Pasak specialistės, šis narkotikas aptiktas 27-iose iš 28 tirtų įstaigų.

„Vienoje mokykloje neaptikome narkotinių medžiagų pėdsakų aplinkoje, o kitose būtent buvo nustatomas kokainas ir kartu su juo kai kuriose mokyklose kitos narkotinės medžiagos, tokios kaip opiatai, amfetaminas, metamfetaminas, tik daug rečiau šitos narkotinės medžiagos buvo randamos, nei rastas kokainas“, – kalbėjo ji.

Panevėžio, Kauno ir Vilniaus visuomenės sveikatos biurai tokio tyrimo nėra atlikę, BNS informavo jų specialistai.

„Svarbu pabrėžti, kad aplinkos testavimas parodo ne narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo faktą, o narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų aptikimą patalpose, kuriose testavimas buvo atliktas“, – Vilniaus visuomenės sveikatos biuro BNS pateiktame komentare.

„Mokyklų aplinkos testavimas turėtų būti vykdomas kartu su prevencinėmis priemonėmis, kurios būtų tikslinamos atsižvelgiant į gautus aplinkos vertinimo rezultatus“, – nurodo biuras.

Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuras tokį tyrimą paskutinį kartą atliko 2016 metais.

Tuo metu Klaipėdos biuro atstovės R. Baliutavičiūtės teigimu, toks tyrimas atliktas ir pernai, tačiau tuomet pagrindinė aptikta narkotinė medžiaga buvo kanapės. Šiemet jų pėdsakų aptikta tik vienoje ugdymo įstaigoje.

„Nežinom tikslios priežasties, bet darome prielaidą, kad galbūt daugiau yra vartojama suskystintos kanapės, kurias pila mokiniai į elektronines cigaretes, galbūt tai galėjo daryti įtaką“, – sakė Visuomenės sveikatos biuro atstovė.

Jos teigimu, lyginant rezultatus su pernykščiais yra sunku pasakyti, ar išaugo narkotinių medžiagų vartojimas, tačiau pastebėta, jog šiemet jų aptikta didesniame skaičiuje mokyklų.

Skaičius siekia 900

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Vida Bubliauskienė teigė, kad pirmieji moksleivių srautai prasidėjo netrukus po 2022 m. vasario 24-osios.

Į uostamiesčio mokyklas plūdo didelis srautas vaikų, jie buvo priimami į laisvas vietas, kai kuriose klasėse moksleiviai šiek tiek viršijo maksimalų skaičių.

„Pasibaigus mokslo metams įvyko didžiulė kaita. Ukrainiečiai išvažiavo į kitas šalis, maža dalis teigė, kad grįžta atgal į Ukrainą. Migracija – nuolatinė, vaikų kaita – nuolatinė. Besimokančių vaikų skaičius savivaldybės pavaldumo mokyklose – apie 900. Tai truputėlį perkopia 900, tai sumažėja“, – pažymėjo pašnekovė.

Migracija – nuolatinė, vaikų kaita – nuolatinė.

Vyksta nuolatinė kaita

Kaita vyksta dėl to, kad vieni vaikai išvažiuoja, netrukus atvyksta nauji.

„Dėl kalbos jiems lengviau bendrauti rusų kalba. Jie tą kalbą supranta. Mes visada pirmiausia klausiame, į kokią mokyklą nori eiti. Vieni kategoriškai – tik į rusų ugdomąja kalba, kiti prašo į lietuvių. Bet didesnė dalis iš 900 tikrai mokosi rusų ugdomąja kalba. Kaip didelį privalumą matome „Pajūrio“ ir „Santarvės“ mokyklas, kurių pradinėse klasėse mokosi tik ukrainiečių vaikai ir pagal ukrainiečių švietimo programas. Ten dėsto įdarbinti ukrainiečiai mokytojai“, – sakė V. Bubliauskienė.

Lietuvių mokyklose ukrainiečius ugdo kaip užsieniečius, jiems suteikiamos konsultacijos, švietimo specialistų pagalba.

„Kai tik atvyksta ukrainiečiai vaikai, mokykla nuolat atnaujina duomenis. Mokyklai skiriamos papildomos lėšos, kad galėtų organizuoti pagalbą“, – kalbėjo specialistė.

Mokosi nuotoliniu būdu

Jau prasidėjo vaikų registracija į mokyklas kitiems mokslo metams. Tie ukrainiečiai, kurie turi lietuviškąjį asmens kodą ir bankininkystę, gali teikti dokumentus ir registruotis.

Tie, kurie neturi, atvyksta į savivaldybės Švietimo skyrių. Specialistas suveda duomenis į sistemą ir užregistruoja vaikus.

Dar yra įvairaus amžiaus ikimokyklinukų, kurių, remiantis paskutiniais duomenimis, Klaipėdoje yra 330.

„Dar vieną problemą norėtųsi išryškinti. Per valstybės informacinę sistemą mes nuolatos gauname žinių, kad galbūt vaikai yra Klaipėdos mieste, nes rodoma, kad jų šeimos gauna socialinę pašalpą, bet jų nėra nė vienoje mokykloje. Tai, kad jų ten nėra, matyti mokinių registre. Šiuo metu tokių turime apie 150. Ar jie išvykę, neaišku“, – pasakojo V. Bubliauskienė.

Susisiekus su tėvais paaiškėja, kad vaikas mokosi Ukrainos mokykloje nuotoliniu būdu. Tuomet tėvams aiškinama, kad, jiems esant Lietuvoje, privaloma mokytis lietuvių kalbos, vaikas turėtų būti registruotas kurioje nors Klaipėdos mokykloje.

Būta ir konfliktų

Mokytis nuotoliniu būdu galima su sąlyga, kad Ukrainos mokykla būtų veikianti. O vaikas vis tiek turėtų priklausyti kuriai nors Klaipėdos mokyklai, kad joje galėtų mokytis lietuvių kalbos, dalyvauti neformaliose švietimo programose, kad gautų reikiamą pagalbą.

Anot pašnekovės, lietuvių vaikai ukrainiečius į savo kompaniją priima, noriai bendrauja, susipažįsta bendruose mokyklos renginiuose.

Tačiau per metus būta ir keletas nežymių konfliktų.

„Pradžioje galbūt buvo pasakytas aštresnis žodis, bet tokių konfliktų buvo tikrai mažai, jie buvo sprendžiami vietoje. Jeigu gautume signalą, kad kurioje nors mokykloje yra kažkas šitų vaikų atžvilgiu, nedelsiant būtų reaguojama“, – pažadėjo specialistė.

Daugiausiai laureatų – biologijos ir kalbų konkursuose

Daugiau nei 30 pirmųjų vietų Klaipėdos miesto mokyklų mokiniai iškovojo nacionaliniuose ir miesto gimtosios bei užsienio kalbų konkursuose.

Dar geriau uostamiesčio mokiniams sekėsi gamtos ir tiksliųjų mokslų srityse. Šių sričių konkursuose jaunieji klaipėdiečiai iš viso pelnė net 46-ias pirmąsias vietas.

Geriausiai mokiniams sekėsi biologijos mokslų nacionaliniuose konkursuose, kur klaipėdiečiai šiemet pirmi buvo net 17 kartų. Taip pat klaipėdiečiams rinkti pirmąsias vietas sekėsi ir nacionaliniuose gimtosios kalbos (11 pirmų vietų), fizikos (9 pirmosios vietos) ir matematikos (8 pirmos vietos) konkursuose.

Lyderiauja Klaipėdos licėjaus mokiniai

Tarp visų Klaipėdos mokymo įstaigų, geriausiai įvairiuose mokslo konkursuose šiemet dalyvauti sekėsi Klaipėdos licėjaus mokiniams, kurie iškovojo net 32 pirmąsias vietas.

Didžiausią dalį laimėjimų licėjaus auklėtiniai susižėrė biologijos, fizikos ir matematikos srityse.

Pasak Klaipėdos licėjaus vadovės dr. Reginos Kontautienės, tokie licėjaus mokinių pasiekimai yra ugdymo filosofijos, kurios pagrindinis tikslas – atskleisti stipriąsias mokinio savybės, rezultatas.

„Licėjuje vaikai jau ne vienerius metus yra ugdomi pagal tarptautinio bakalaureato programą, kurios tikslas yra skatinti įvairias mokymosi formas, mokinio savarankiškumą ir smalsumą bei padėti kiekvienam vaikui atskleisti stipriąsias savo savybes. Be to, mūsų bendruomenėje yra svarbu, kad vaikas savyje ugdytų ir sveiką konkurencingumą, tad tikriausiai tai ir skatina jaunų žmonių smalsumą, kuris vėliau maloniai atsispindi ir įvairių mokslo konkursų rezultatuose“, – teigė licėjaus vadovė.

Du mokiniai olimpiadose pelnė net po tris pirmąsias vietas

Geriausiais asmeniais rezultatais mokslo konkursuose šiemet džiaugiasi Klaipėdos licėjaus gimnazinių klasių mokiniai Emilijus Latakas ir Vytautas Jokūbas Virbalas, kurie mokslo olimpiadose šiais mokslo metais iškovojo net po tris pirmąsias vietas.

E. Latakas aukščiausias vietas šiemet pelnė Lietuvos chemijos, biologijos ir matematikos olimpiadose. Tuo tarpu V. J. Virbalas nugalėjo Lietuvos biologijos, matematikos ir fizikos mokslų nacionaliniuose konkursuose.

Tarp geriausių – ir meninės pakraipos mokykla

Be Klaipėdos licėjaus rinkti pirmąsias vietas įvairiuose šalies ir miesto mokslo konkursuose sekėsi ir Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniams, kurie iš viso pelnė net 16 pirmų vietų, iš kurių daugiausiai buvo pasiekta gamtos ir tiksliųjų mokslų srityse.

Į neoficialų prizininkų trejetuką pagal pelnytų pirmų vietų miesto ir nacionaliniuose konkursuose skaičių tarp Klaipėdos mokyklų šiemet pateko ir Klaipėdos Vydūno gimnazija.

Meninio profilio ugdymo įstaigos auklėtiniai įvairiuose konkursuose šiais mokslo metas laimėjo 13 pirmųjų vietų. Vydūno gimnazijos auklėtiniams sekėsi ne tik humanitarinio profilio kalbų, dailės, geografijos ar istorijos konkursuose, bet ir biologijos bei chemijos srityse.

Klaipėdos mokyklos, kurių moksleiviai šiais mokslo metais pelnė daugiausiai pirmų vietų įvairiuose mokslo konkursuose:

Tikimasi, kad dėl karo patirta įtampa laikui bėgant atslūgs ir vaikai apsipras naujoje aplinkoje.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, mokyklose planuojama kurti atskiras klases.

"Bus formuojamos pirmos ir ketvirtos klasės, kurios dirbs kontaktiniu būdu. Taip pat bus atskiros klasės, kurios dirbs nuotoliniu būdu su Ukrainos mokyklomis. Lietuvių mokyklos ir mokyklos rusų ugdomąja kalba jau pateikė sąrašą laisvų vietų, ten ir bus formuojamos klasės. Kad būtų kokių nors išpuolių tautiniu pagrindu, nesame girdėję, o Klaipėdoje to ir neturėtų būti. Kalbant apie pasisakymus, taip, dar visko gali būti, kaip ir visoje visuomenėje", – svarstė L.Prižgintienė.

Yra tam tikrų problemų ir dėl ugdymo programų, tačiau mokyklos jau turi darbo patirties su svetimkalbiais moksleiviais.

"Problemos – programos, dalykų ir kiti skirtumai. Tačiau manau, kad visa tai yra įveikiama. Patirties dėl kalbos Klaipėdos mokyklos turi, dėl programų skirtumo išlyginimo, dėl konsultacinių valandų, dėl pagalbos – taip pat. Šiuo metu vaikams reikia leisti apsiprasti. Mūsų mokyklų kultūra kitokia, kitokios vidaus taisyklės, nauji bendraklasiai, nauji mokytojai, nauja aplinka, visi šie sunkumai – neišvengiami. Galbūt lengviau adaptuojasi pradinukai ir vienuoliktų–dvyliktų klasių arba devintų–dešimtų klasių mokiniai, sunkiausia – paaugliams. Vaikai labai skirtingi", – sakė Švietimo skyriaus vedėja.

Priklausomai nuo to, į kurią mokyklą vaikas patenka, tokia kalba ir mokosi. Jeigu patenka į lietuvių mokyklą, tai ir mokosi lietuviškai.

"Mokykla savo programų dėl Ukrainos piliečių nekeis, nes neturi tokios teisės, o dėl ugdymo procesų viskas vyksta gana sklandžiai", – teigė L.Prižgintienė.

Praėjusią savaitę Klaipėdoje svečiavosi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

"Šiuo metu yra daug raginimų steigti ukrainietiškas mokyklas. Mes tikrai paremiame visas iniciatyvas. Tačiau mūsų pagrindinė strategija ta, kad ukrainiečiai mokytųsi valstybinėse mokyklose. Mes nežinome, kada karas baigsis, todėl mūsų siekis – kad vaikai jaustųsi kaip namuose", – teigė J.Šiugždinienė.

Kadangi mokiniai praėjusiais mokslo metais mokėsi iš namų, mokyklas remontuoti pradėta pavasarį.

Klaipėdos savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vedėja Diana Gerasimovienė patikino, kad dar iki prasidedant vasarai visos mokyklos buvo suremontuotos. Mokiniai turėtų grįžti į suremontuotas klases, pamokų netrikdys nei pašaliniai garsai, nei kvapai.

„Dauguma darbų mokyklose buvo atliekami gerokai anksčiau – dar karantino metu, kai vaikai mokėsi nuotoliniu būdu. Faktiškai visose mokyklose remontai buvo baigti dar pavasarį. Egzaminai jau vyko atnaujintose mokyklose. Kol kas viskas vyksta pagal planą. Nebent kažkur koks avarinis darbas būtų“, – teigė D.Gerasimovienė.

„Žaliakalnio“ gimnazijos pastatas atnaujintas iš esmės, atlikti viso pastato vidaus remonto darbai, įstaiga pritaikyta neįgaliųjų poreikiams.

Pedagoginės, psichologinės tarnybos patalpos suremontuotos taip, kad pavyko jose įrengti naujų erdvių.

Kiek kitokia padėtis vaikų darželiuose. Remontai pradėti tik liepą, kol vaikai lankė darželius, remontuoti jų nebuvo galima.

Ar darbininkams pavyks darbus baigti iki rugsėjo 1-osios, bus aišku tik antroje rugpjūčio pusėje. „Darbai vyksta, kaip sekasi darbininkams, kol kas nežinome“, – kalbėjo D.Gerasimovienė.

Šiemet paprastas remontas atliktas 24 įstaigose: 14-oje darželių, devyniose mokyklose ir vienoje neformaliojo ugdymo įstaigoje.

Daugelyje darželių remontuojamos laiptinės ir koridoriai, kai kuriuose – kanalizacijos, virtuvės, išorės sienos.

Šiemet šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų renovacija ir remontai atlikti 29 įstaigose, tam skirta 75 tūkst. eurų.

42 tūkst. eurų kainuos priešgaisrinių reikalavimų vykdymas trijose švietimo įstaigose.

Dar 172 tūkst. eurų reikėjo 10-ies švietimo įstaigų sanitarinių patalpų remontui.

250 tūkst. eurų kainuos 11-os švietimo įstaigų elektros instaliacijos remontas. Panašu, kad dėl didelių darbo apimčių kai kuriose įstaigose šie darbai gali užtrukti iki rudens.

12-oje darželių ir mokyklų suremontuoti stogus ir lietaus sistemas skirta 200 tūkst. eurų. Daugelis šių darbų jau atlikti, bet gali būti, kad kai kurie jų bus baigti tik rudenį.

Dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 m. sudaryta darbo grupė, kuriai vadovauja Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis.

Analogiškas planas, liečiantis ikimokyklines ugdymo įstaigas, jau parengtas ir patvirtintas.

"Buvo siūlyta kai kuriuos darželius sujungti, optimizuojant jų darbą, kad būtų mažiau išlaidų valdymui. Buvo tam tikro nepasitenkinimo iš kai kurių bendruomenių, bet tą planą miesto taryboje mes patvirtinome. Analogiškai pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nurodymus rengiamas ir bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planas", – kalbėjo A.Cesiulis.

Tačiau, pasak vicemero, šie nurodymai daugiau liečia šalies rajonines ugdymo įstaigas, kurias reikėtų uždaryti ar sujungti. Tokių Klaipėdos mieste nėra.

Uostamiestyje ieškoma sprendimų, kaip kokybiškiau organizuoti mokyklų darbą.

"Galvojame apie tam tikras minkštąsias priemones, kaip tą dalyką padaryti. Dabar turime apie 19 tūkst. moksleivių mieste. Planuojama, kad 2025 m. pabaigoje jų bus 21 tūkst. Tad faktiškai reikės dar bent trijų mokyklų. Vieša paslaptis, Klaipėdoje mokosi nemažai mokinių iš rajono. Ką su visu tuo daryti? Jie juk vis dėlto yra mūsų vaikai, jų tėvai dirba Klaipėdoje, nors ir gyvena rajone", – kalbėjo A.Cesiulis.

Bet šis klausimas netolimoje ateityje turėtų būti išspręstas, nes esą Klaipėdos rajonas palei uostamiesčio savivaldybės ribas pradėjo kelių naujų mokyklų statybas.

Tikimasi, kad rajono vaikai pereis į tas mokyklas, ir vietų trūkumas Klaipėdos mokyklose bus išspręstas.

"Uostamiestyje šiuo metu statoma viena mokykla Žolynų kvartale. Kai ji bus baigta, Tauralaukio mokykloje atsiras vietos ir pradinei mokyklai, ir darželiui. Tai padėtų išspręsti šiaurinės miesto dalies problemas", – vylėsi A.Cesiulis.

„Suspaudė širdį“, – pripažino Klaipėdos meras V.Grubliauskas, tuščiame Laikrodžių muziejaus kiemelyje įrašęs savo tradicinį sveikinimą miesto abiturientams paskutiniojo skambučio proga.

Šįkart meras kiemelyje, kuriame paprastai šiuo metu šurmuliuodavo visos Klaipėdos abiturientai, buvo tuščias, meras įrašė kalbą, nufilmuotas ir vaikų šokių grupės „Junga“ mergaičių pasirodymas, į dangų paleisti balionai.

Viskas, kaip įprastai, tik nebuvo pagrindinių šventės herojų – mokyklą baigiančių abiturientų. Mero sveikinimo kalba išsiųsta į mokyklas, kurių dauguma šiandie švenčia paskutiniojo skambučio šventę.

Daugumoje jų šventė vyks nuotoliniu būdu, o „Varpo“ ir Vydūno gimnazijose – gyvai, išlaikant visus karantino reikalavimus.

Šiemet Klaipėdos mokyklas baigė 1816 abiturientų, pernai – 2036.

Pagrindinė šių metų brandos egzaminų sesija vyks birželio 22 – liepos 21 dienomis, rezultatai bus skelbiami iki rugpjūčio 5-osios.

Brandos atestatus mokyklos galės išduoti nuo rugpjūčio 7 dienos. Brandos atestatui gauti šiemet reikia išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną dalyko brandos egzaminą ar parengti brandos darbą.