Energetikos ministerija siūlo Vyriausybei nustatyti, kad „KN Energies“ už 2023–2029 finansinius metus kasmet išmokėtų bent 5 mln. eurų dividendų, o nuo 2030 metų – bent po 12 mln. eurų. Ministrų kabinetui pritarus galutinį sprendimą dėl to turėtų priimti pagrindinė įmonės akcininkė – ministerija. 

„Siekiant tenkinti pagrindinio akcininko lūkesčius bei kitų akcininkų interesus, (...) siūloma nustatyti fiksuotą dividendų mokėjimo dydį. Šis pakeitimas užtikrintų skaidrų, stabilų ir tvarų dividendų mokėjimo lygį, kuris būtų tinkamas visiems bendrovės akcininkams“, – nurodo Vyriausybės nutarimo projektą parengusi ministerija.

Dividendai galėtų būti nemokami, jei „KN Energies“ patirtų nuostolių, arba sumažinti, jei dėl reikšmingų reguliacinių skirtumų juos bendrovė turėtų grąžinti.

Pernai ir 2022 metais tuometė „Klaipėdos nafta“ dividendų nemokėjo. 2021 metais išmokėta 7,538 mln. eurų, 2020-aisiais – 7,9 mln. eurų, arba 100 proc. grynojo pelno. 

Pernai įsigaliojusioje ilgalaikėje 2023–2050 metų „KN Energies“ strategijoje numatyta bent 5 mln. eurų dividendų kasmet išmokėti nuo 2026 metų, numatant apie 5 proc. jų pajamingumą, o nuo 2030 metų jiems taip pat planuojama skirti po 12 mln. eurų. Bendrovė prognozuoja, kad 2031–2050 metais iš viso bus išmokėta mažiausiai 240 mln. eurų dividendų.

„KN Energies“ vadovas Darius Šilenskis praėjusią savaitę sakė, jog dar anksti patvirtinti, kad įmonė šiemet išmokės dividendų. Jo teigimu, iki jų skirstymo balandį ketinama peržiūrėti dividendų politiką.

Šiuo metu galiojanti „KN Energies“ dividendų politika 2021–2024 metams patvirtinta 2021 metų liepą. Pagal ją įmonės akcininkams dividendai siūlomi atsižvelgiant į jos nuosavo kapitalo grąžą – jie priklauso nuo bedrovės finansinės būklės, veiklos rodiklių, lėšų poreikio strategijai įgyvendinti.

Valstybei priklauso 72,47 proc. „KN Energies“ akcijų, dar 10,43 proc. valdo koncernas „Achemos grupė“.

Bendrovė į konteinerius pakraus 30 tūkst. tonų dyzelino, kuris geležinkeliu per Lenkiją bus gabenamas į Ukrainą, pranešė bendrovė.

Jos komercijos direktorius Mindaugas Navikas pažymi, kad pasikeitus geopolitinei situacijai Klaipėda tapo svarbiu naftos produktų importo tašku regione ir centrinėje Europoje, įskaitant Ukrainą.

„Tęsiame bendradarbiavimą su klientais ten ir esame pasiruošę bet kada, kai tik yra poreikis, padėti jiems užtikrinti ne tik sklandų energetinių išteklių tiekimą į Ukrainą, bet ir kitų jų gamyklose gaminamų skystųjų energijos produktų eksporto galimybes“, – pranešime sakė M. Navikas.

Schema, kai naftos produktai kraunami į ISO konteinerines cisternas, įmonėje pirmą kartą išbandyta 2022 metų pabaigoje, kai į Ukrainą išsiųsti pirmieji konteineriai su dyzeliniu kuru. Tuomet bendrovė surado ir išnuomojo konteinerius, kurių trūkumas tuo metu buvo jaučiamas visoje Europoje, pasirūpino jų atgabenimu į Klaipėdos uostą ir pervežimu į Ukrainą.

2022-2023 metais „Klaipėdos nafta“ priėmė keturis tanklaivius su Ukrainai skirtu dyzelinu, kuris perkrautas į ISO konteinerius. Iš viso per šį laiką konteineriais ir vagonais iš Klaipėdos per Lenkiją į Ukrainą geležinkeliu išvežta beveik 100 tūkst. tonų dyzelino.

Pelningumą lėmė aukšta „Klaipėdos naftos“ valdomų terminalų paslaugų paklausa, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.

„Sėkmingą pirmąjį ketvirtį  „Klaipėdos naftos“ grupei lėmė besilaikanti stabili aukšta mūsų terminalų paslaugų paklausa, augančios pajamos komercinės veiklos segmente bei efektyviai valdomos veiklos sąnaudos. Taip pat šį laikotarpį pripažinta teigiama valiutų kursų pokyčio įtaka, turėjusi reikšmingos įtakos pirmojo ketvirčio grynajam pelnui“, – pranešime sakė  „Klaipėdos naftos“ finansų direktorius Mindaugas Kvekšas.

Grupės pelnas prieš mokesčius, palūkanų mokėjimą, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) siekė 9,8 mln. eurų  – 17 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Grupės koreguotas grynasis pelnas pirmąjį ketvirtį siekė 2,6 mln. eurų – 1,9 karto daugiau nei prieš metus. Koreguota nuosavo kapitalo grąža (ROE), apskaičiuota įtraukiant paskutinių 12 mėn. rezultatą, šiemet siekia 7 procentus.

Pajamos siekė 22,2 mln. eurų – 24 proc. daugiau nei prieš metus, jos augo visuose segmentuose: aukšta naftos produktų krovos ir saugojimo paslaugų paklausa lėmė 22 proc. didesnes naftos segmento pajamas.

Klaipėdos SGD terminalo užimtumas viršijo Europos SGD terminalų užimtumo vidurkį: per pirmąjį ketvirtį SGD terminalas išdujino ir perkrovė 9 TWh gamtinių dujų – 2,5 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Prie augusių pajamų komercinės SGD veiklos segmente prisidėjo ir tarptautiniai SGD verslo vystymo projektai Brazilijoje, Italijoje ir Vokietijoje.

Pasak jo, Klaipėdos SGD terminalas galėtų patenkinti tik iki 60 proc. Baltijos šalis ir Suomiją apimančio regiono dujų poreikio.

„FSRU (SGD laivas-saugykla su išdujinimo įrenginiu – BNS) atsiradimas Suomijoje suteikia daugiau stabilumo mūsų regiono gamtinių dujų tiekimo grandinei, kadangi mūsų FSRU „Independence“ galėjo patenkinti iki 50 proc., daugiausia iki 60 proc. viso suvartojimo imant tik Suomiją ir Baltijos šalis. Kai mes išplėtėme jungtį su Lenkija, įgijome daug potencialių galimybių tiekti dujas į Lenkiją ir kitas Vidurio ar Rytų Europos šalis, kaip Slovakiją ar Čekiją“, – „Klaipėdos naftos“ praėjusių metų rezultatų pristatyme pirmadienį sakė D. Šilenskis.

„Kadangi mes šiaurine kryptimi nenukreipsime tiek daug (dujų – BNS), manau, kad tai suteikia daugiau stabilumo“, – pridūrė jis.

D. Šilenskis teigė artimiausiais metais neįžvelgiantis galimo neigiamo poveikio „Klaipėdos naftos“ SGD segmentui.

Jis taip pat pažymėjo, jog praėję metai Klaipėdos SGD terminalui buvo rekordiniai: išdujinta ir perkrauta 32 teravatvalandės (TWh) SGD – 96 proc. daugiau nei 2021 metais, į terminalą atplaukė 54 laivai, o vidutinis  Klaipėdos SGD terminalo vidutinis išnaudojimas siekė 72 proc.

Pietinėje Suomijos pakrantėje esančiame Ingos uoste SGD terminalas pradėjo veikti sausio viduryje. SGD terminalo laivas yra 291 metro ilgio ir 43 metrų pločio. Visiškai pakrautas, jis talpina apie 68 tūkst. tonų SGD. Laivo metinis išdujinimo pajėgumas siekia 40 TWh.

„Įgyvendinus papildomus techninius sprendimus, Klaipėdos SGD terminalas jau nuo metų pradžios dirba beveik maksimaliu pajėgumu, nepaisant tebesitęsiančių šilumokaičio priežiūros ir tvarkymo darbų. Klaipėdos SGD terminale kroviniai šiuo metu priimami pagal su klientais sutartą grafiką“, – BNS penktadienį informavo „Klaipėdos naftos“ atstovė Orinta Barkauskaitė. 

Planuota, jog dėl šilumokaičio remonto Klaipėdos SGD terminalas nuo gruodžio pabaigos iki sausio 15 dienos veiks nominaliu – apie 70 proc. pajėgumu. „Klaipėdos nafta“, dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ bei terminalo naudotoja dujų tiekėja „Ignitis“ tikino, jog remonto darbai neturės įtakos aprūpinant Lietuvos vartotojus dujomis.

Lietuvai nuo pernai balandžio mėnesio nutraukus dujų tiekimą iš Rusijos Klaipėdos SGD terminalas įprastai dirbdavo didesniu nei nominalus pajėgumu.

Remonto darbai pradėti praėjusių metų gruodžio pabaigoje.

Įmonės akcininkai antradienį pritarė valdybos siūlymui garantijas suteikti įmonėms GNA1 ir GNA2, kurios Brazilijos Rio de Žaneiro šiauriniame regione esančiame Acu (Asu) uoste stato dvi dujomis kūrenamas jėgaines ir SGD terminalą.

Taip bus užtikrinti už projekto vykdymą atsakingos „Klaipėdos naftos“ įsteigtos įmonės „KN Acu“ įsipareigojimai, per Vilniaus „Nasdaq“ biržą pranešė „Klaipėdos nafta“.

Garantijų maksimali suma neturėtų viršyti 5,9 mln. eurų, arba 100 proc. metinių „KN Acu“ pajamų.

SGD terminalo Acu uoste operatore „Klaipėdos nafta“ 13-kai metų tapo 2020 metais su galimybe šį terminą pratęsti. Terminalas komercinę veiklą pradėjo 2021 metų rudenį. 

Bendra „Prumo Logistica“, BP ir „Siemens“ įmonė „Gas Natural Acu“ (GNA) Asu uoste įgyvendina didžiausią Lotynų Amerikoje dujomis kūrenamų jėgainių ir SGD terminalo projektą. Dviejų elektrinių bendra galia siekia 3 gigavatus (GW), o SGD terminalo išdujinimo pajėgumai – 21 mln. kub. metrų per dieną.

SGD jėgainėms tiekia viena didžiausių pasaulyje naftos ir dujų prekybos bendrovių BP, o jas išdujina 170 tūkst. kub. metrų talpos SGD laivas-saugykla „BW Magna“.

Dėsninga įdirbio pasekmė

Per devynis šių metų mėnesius KN įmonių grupė gavo 56,5 mln. eurų pajamų – tai yra 22 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu metu pernai.

KN grupės konsoliduoti nuostoliai siekė 29 mln. eurų ir buvo beveik perpus mažesni nei pernai tuo pat metu (57,5 mln. eurų), o koreguotas grynasis pelnas – 6,3 mln. eurų (46,9 mln. eurų nuostolių).

Konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 27,2 mln. eurų, arba 34 proc. daugiau nei prieš metus.

„Tai, jog tris ketvirčius pabaigėme pelningai, atmetus korekcijas, kurias lemia valiutų kursų svyravimai, išties suteikia daugiau optimizmo. Tiek pajamų, tiek darbo apimčių augimas fiksuotas visuose terminaluose, kuriuos operuojame, ir tam yra nemažai priežasčių. Pastarųjų kelerių metų strategijoje didžiausią dėmesį skyrėme veiklos diversifikavimui ir efektyvumo didinimui, kuris leido suvaldyti išlaidas. Ir abiejomis šiomis kryptimis stipriai pasistūmėjome į priekį“, – sako KN generalinis direktorius D. Šilenskis.

Ruoštasi ne vienus metus

Šį mėnesį sukaks lygiai dveji metai, kai bendrovė buvo oficialiai informuota, kad baltarusiški naftos produktai per Klaipėdą nebebus siunčiami.

Nors kaimyninės šalies kroviniai nesiekė kritinės KN krovos apimčių dalies, neabejotinai šis pokytis tapo tam tikru lūžiu įmonių grupės veiklos transformacijoje.

„Per tuos dvejus metus įvyko daug daugiau – pajutome ir koronaviruso pandemijos poveikį kritus naftos produktų paklausai, ir geopolitinių veiksnių įtaką. Baltarusiški kroviniai sudarė apie 30 proc. mūsų naftos terminalo krovos kiekio. Tad KN atvejis gerokai skiriasi nuo kitų pavyzdžių, kur tokia priklausomybė siekė beveik 100 proc. Tačiau tai, jog mums iki šiandien puikiai pavyko kompensuoti baltarusiškų produktų praradimus, tik patvirtina, kad į tą dieną prieš dvejus metus atėjome gerai pasiruošę. Pastaruosius penketą metų nuosekliai investavome į infrastruktūrą, kuri leido sėkmingai diversifikuotis“, – teigė bendrovės vadovas.

Šiuo metu didžioji dalis bendrovės naftos terminalo infrastruktūros skiriama naujiems naftos chemijos, atsinaujinančio kuro produktams importuoti, eksportuoti, akumuliuoti ar maišyti pačios bendrovės talpyklose.

„Sprendimas diversifikuoti pajamų šaltinius naftos segmente grąžino mus į stiprią pirmąją poziciją tarp visų naftos produktų terminalų Baltijos baseine. Jau šiandien lenkiame kiekvieną individualiai paimtą Estijos ar Latvijos terminalą ir užimame vis didesnę šios rinkos dalį“, – teigė D. Šilenskis.

Tuo metu SGD verslo konkurencinė aplinka, pašnekovo pastebėjimu, regione tik formuojasi.

Laimėjo ir paprasti vartotojai

„Vienas SGD terminalų netrukus pradės veikti Suomijoje, tačiau jį veikiau vertiname ne kaip konkurentą, o papildomą mūsų energetinio nepriklausomumo visame regione garantą, – sako KN vadovas. – Kalbant apie realią konkurenciją, neseniai paskelbėme nugalėtojus ilgalaikių SGD terminalo pajėgumų skirstymo procese, taip užsitikrindami garantiją, kad artimiausią dešimtmetį bus išnaudota ne mažiau nei 60 proc. mūsų technologinių pajėgumų. Taigi, Klaipėdos SGD terminalo pajėgumai ilguoju laikotarpiu bus maksimaliai išnaudoti, nepaisant naujai atsirasiančių išdujinimo pajėgumų kaimyninėse šalyse.“

D. Šilenskio teigimu, tokio paskirstymo naudą netruks pajusti ir paprasti šalies vartotojai: „Šia prasme pavyko pasiekti didžiulį proveržį. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimu, ateinančiais metais dujų saugumo dedamosios gyventojams tiesiog nebus. Tai yra, užsienio partnerių įsipareigojimas pirkti mūsų paslaugą padengs SGD terminalo išlaikymo kaštus.“

Galiausiai šiandien diskusijų nekyla ir dėl SGD projekto strateginės reikšmės: dar balandį visiškai atsisakiusi Rusijos „Gazprom“ dujų tiekimo Lietuva tapo viena pirmųjų Europoje, sėkmingai išsprendusi energijos tiekimo prieinamumo ir saugumo iššūkį.

„Palyginti su tais iššūkiais, su kuriais tenka susidurti kitoms valstybėms, jau nekalbu apie Ukrainą, kurioje vyksta ne energetinis karas, o teroras, Lietuvos situacija yra palanki tiek gamtinių dujų, tiek žaliavinės naftos tiekimo, kurį galime užsitikrinti per Būtingę, prasme, todėl net šalčiausią žiemą neturime galvoti apie tai, kaip išgyventi“, – sako KN vadovas.

Monetizuoti patirtį ir žinias

Pašnekovas pateikia iškalbingą statistiką: dar iki lemtingosios vasario 24-osios iš 23 potencialių SGD terminalų statybos projektų Europoje tikėtini buvo vos 6, o tęsiantis karui Ukrainoje, tokių projektų skaičius šoktelėjo beveik triskart – iki 17-os.

Akivaizdžiai išaugusį SGD terminalų plėtros poreikį KN įmonių grupė sieja ne vien su augančia konkurencija, bet ir naujų nišų potencialu.

„KN užsienio rinkoje užsitarnavo profesionalaus ir patikimo SGD terminalų operatoriaus bei projektų plėtotojo reputaciją. Iš tokių projektų vykdytojų sulaukiame užklausų tiek dėl konsultacinės, tiek operavimo ar bendro investavimo veiklos. Natūralu, kad viena mūsų ambicijų – savo turimas žinias bei kompetencijas paversti dar viena galimybe, papildoma veiklos niša, ir tuo keliu jau einame“, – sako D. Šilenskis.

Ne tik Lietuvoje, bet ir Brazilijoje SGD terminalus valdanti bei prie daugiau nei 10 kitų skirtingų SGD projektų visame pasaulyje prisidėjusi KN spalio pabaigoje pasirašė sutartį su vokiečių energetikos milžine „Uniper“ – Lietuvos bendrovei patikėtas pirmojo Vokietijoje plaukiojančio Vilhelmshafeno SGD terminalo Šiaurės jūros pakrantėje valdymas.

Perspektyvos spalva – žalia

D. Šilenskio teigimu, gryninant KN ateities strategiją siekiama neatsilikti tiek nuo regioninių, tiek pasaulinių tendencijų. Tolesnėje perspektyvoje bendrovės strategų žvilgsnis krypsta į žaliojo vandenilio tiekimo grandinę.

„Tvaresnio energijos šaltinių derinio, kuris bus aktualus visiems jos vartotojams, panaudojime  regime nemažai potencialo pasitelkiant tiek turimas kompetencijas, tiek geografinius bei infrastruktūrinius mūsų terminalų privalumus, – sako pašnekovas. – Kalbant apie ateities siekiamybę – žaliąjį vandenilį, čia matome platų galimybių horizontą. Nors tai kol kas gana tolima perspektyva, jau dabar turime strateguoti, kokią vietą toje ateityje galėtume užimti tarp aktualių tvarių alternatyvų.“

Įmonių grupė stiprina įdirbį ir kitose žaliosios energetikos srityse. Nauji iššūkiai KN komandos laukia jau 2028 m. Lietuvoje startuosiančiame jūrinio vėjo generacijos projekte – bendrovė neseniai pasirašė ketinimų protokolą dėl galimybės bendradarbiauti teikiant jūrinių vėjo parkų operavimo ir eksploatavimo paslaugas su PKN ORLEN dukterinėmis bendrovėmis „ORLEN Neptun I“ ir „Energa Wytwarzanie“.

Maksimalios pastangos dienoje

Ne mažiau svarbi kryptis – suskystinto anglies dvideginio sugaudymo, transportavimo ir saugojimo paslaugos.

„Šiame segmente užmegztos strateginės partnerystės tiek su laivybos kompanijomis, tiek su pramonės įmonėmis, kurios emisijų sugaudymą, jas vėliau nugabenant į saugojimo vietas, galiausiai – panaudojant kartu su žaliuoju vandeniliu sintetinių alternatyvių kuro rūšių gamyboje – mato kaip vieną įmanomą būdą tapti tvaresniems rinkos dalyviams“, – teigė KN vadovas.

Tuo metu artimiausią perspektyvą, nepaisant teigiamų rezultatų bei nuoseklaus atsigavimo ženklų pastaruosius tris šių metų ketvirčius, D. Šilenskis vertina rezervuotai: „Savo procesais esame imlūs energijos resursams – nuo jų kainų paskutinį ketvirtį ir priklausys bendrovės rezultatai. Tačiau energetinio ir fizinio karo fone situacija sunkiai prognozuojama.“

Pašnekovo pastebėjimu, visame pasaulyje neapibrėžtumo lygis eksponentiškai auga daugelyje sričių, ne vien versle.

„Ką savo ruožtu geriausia gali padaryti kiekvienas individualiai ir bendrovė, veikianti tokioje neapibrėžtoje aplinkoje, – tai koncentruotis į patį procesą, o strateginis tikslas turi būti nuolat peržiūrimas. Būtent deramai sustyguotas procesas – kiekviena diena ir maksimalios pastangos dienoje – gali atvesti į geriausią įmanomą rezultatą. Manau, tokia nuostata yra svarbi filosofijos dalis ir mūsų besikeičiančios kultūros organizacijoje“, – įžvalgomis dalijosi KN generalinis direktorius D. Šilenskis.

Bendrovės valdyba siūlo suteikti garantiją Brazilijos Rio de Žaneiro šiauriniame regione esančiame Acu (Asu) uoste dviejų dujomis kūrenamų jėgainių ir SGD terminalo projektą įgyvendinančioms įmonėms GNA1 ir GNA2 bei taip užtikrinti „Klaipėdos naftos“ įsteigtos už projekto vykdymą atsakingos vietos įmonės „KN Acu“ įsipareigojimus.

„Klaipėdos naftos“ garantijų maksimali suma neturėtų viršyti 5,9 mln. eurų, arba 100 proc. metinių „KN Acu“ pajamų.

Dėl garantijų „Klaipėdos naftos“ akcininkai spręs gruodžio 27 dieną.

SGD terminalo Acu uoste operatore „Klaipėdos nafta“ 13-kai metų tapo 2020 metais su galimybe šį terminą pratęsti. Terminalas komercinę veiklą pradėjo 2021 metų rudenį. 

Bendra „Prumo Logistica“, BP ir „Siemens“ įmonė „Gas Natural Acu“ (GNA) Asu uoste įgyvendina didžiausią Lotynų Amerikoje dujomis kūrenamų jėgainių ir SGD terminalo projektą. Dviejų elektrinių bendra galia siekia 3 gigavatus (GW), o SGD terminalo išdujinimo pajėgumai – 21 mln. kub. metrų per dieną.

SGD jėgainėms tiekia viena didžiausių pasaulyje naftos ir dujų prekybos bendrovių BP, o jas išdujina 170 tūkst. kub. metrų talpos SGD laivas-saugykla „BW Magna“.

Jis užtikrins, kad laivas-saugykla „Independence“ veiktų saugiai, jį techniškai prižiūrės bei valdys rizikas, formuos įgulą bei koordinuos jos darbą, o ieškant operatoriaus bus svarbi jo patirtis naudojant tokius įrenginius, pranešė „Klaipėdos nafta“.

Bendrovės generalinis direktorius Darius Šilenskis sako, kad SGD terminalas tapo svarbiausia gamtinių dujų importo alternatyva regione, tad aukščiausio lygio kompetencijos naudojant sudėtingą laivą yra kritiškai svarbios.

„Samdydami rangovus efektyviau valdysime žmogiškuosius ir finansinius laivo eksploatacijos kaštus, galėsime priimti ekonomiškesnius sprendimus dėl laivo - terminalo priežiūros“, – pranešime teigė D. Šilenskis.

Sutartis su konkurso laimėtoju bus pasirašoma penkeriems metams su galimybe ją pratęsti dar iki penkerių metų.

„Independence“ „Klaipėdos naftos“ nuosavybe taps 2024 metų pabaigoje, o operatorių planuojama paskelbti iki 2023 metų birželio pabaigos. 

„Klaipėdos naftos“ akcininkai vasarį pritarė „Independence“ įsigijimui iš „Hoegh LNG“, iš kurios jis nuomojamas nuo 2014 metų, o sutartis baigsis 2024 metų pabaigoje.

„Independence“ išpirkimo kaina yra 153,5 mln. JAV dolerių (be PVM, šios dienos kursu – apie 145 mln. eurų). Rinkos reguliuotojo suderinta išpirkimo kaina siekia iki 138,4 mln. eurų (be PVM), ji neturi viršyti 160 mln. eurų (su PVM) – tokią sumą įmonei yra paskolinęs Šiaurės investicijų bankas.

Nė vienos Rytų dujų molekulės

Naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ (KN) įmonių grupė pirmąjį metų pusmetį uždirbo 36 mln. eurų konsoliduotų pajamų, arba 13,9 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Atmetus neigiamą nerealizuotą valiutos kurso pokyčio įtaką, grynasis visos KN įmonių grupės pelnas siekė 3,1 mln. eurų, kai tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu patirtas 200 tūkst. eurų nuostolis.

KN vadovo teigimu, reikšminga šio rezultato dedamoji – energetinei krizei suvaldyti skirtos priemonės: „Mums pavyko įdiegti nemažai energijos efektyvumo didinimo, taupymo priemonių – visos jos leido sugeneruoti pelną mūsų terminaluose, kur suvartojama pakankamai daug tiek elektros, tiek dujų išteklių.“

Didžiuliu pasiekimu D.Šilenskis įvardija ne tik visos KN įmonių grupės finansinį rezultatą.

„Buvusių ir vis dar tebeegzistuojančių iššūkių šviesoje tai turbūt galėtume laikyti pagrindine mūsų pergale. Tačiau ne mažiau svarbus pasiekimas – sėkminga, nepertraukiama ir saugi SGD terminalo veikla, nes jis šiandien užtikrina visą Lietuvos dujų poreikį: nuo balandžio pradžios iš Rytų Lietuva nebeimportuoja nė vienos dujų molekulės“, – pabrėžė pašnekovas.

Dėsninga, jog ekstremali situacija dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą turėjo tiesioginio poveikio ir KN veiklai.

Radikalus vertybinis pokytis

„Valdome ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui kritiškai svarbią ir reikalingą infrastruktūrą. Matome, kas darosi Ukrainoje, suprantame, kad tokia infrastruktūra yra realus taikinys. Kad ir kalbant apie kibernetines atakas – neabejotinai taip pat esame atakuojami, ir kartais tų atakų dažnis išaugdavo 10 kartų, palyginti su įprastomis sąlygomis. Teko imtis priemonių galimoms rizikoms suvaldyti, tam skirti daug resursų bei pritaikyti veiklą prie bet kokio scenarijaus, kad tiek dujų, tiek naftos terminalų veikla būtų nepertraukiama ir saugi. Ir toliau daug investuojame, stiprindami savo tiek fizinį, tiek kibernetinį saugumą“, – kalbėjo pašnekovas.

Ne mažiau svarbus pasiekimas – sėkminga, nepertraukiama ir saugi SGD terminalo veikla, nes jis šiandien užtikrina visą Lietuvos dujų poreikį.

Kaip pažymėjo D.Šilenskis, pirmasis šių metų pusmetis ženklina ir ryškią vertybinę transformaciją – nuo neretai skambėjusios kritikos, esą SGD terminalo pajėgumai per dideli, jis per brangus ar net nereikalingas, iki situacijos, kai jis tapo toks reikalingas viso regiono energetiniam saugumui, kad nebegali užtikrinti visų norinčiųjų poreikių.

„Dedame nemažai pastangų į tai, kaip suvaldyti išaugusį terminalo pajėgumų poreikį. Sukurti pajėgumų skirstymo taisykles, kai tiek daug skirtingų norų, interesų, buvo išties didelis iššūkis. Džiaugiuosi, kad pirmąjį pusmetį kartu su reguliatoriumi ir terminalo naudotojais pagaliau pasiekėme kompromisą“, – kalbėjo bendrovės vadovas.

Be to, šiuo metu yra atliekamos dvi galimybių studijos, siekiant įvertinti galimybes išplėsti SGD terminalo išdujinimo pajėgumus nuo 3,75 mlrd. iki 5 mlrd. arba 6,25 mlrd. kub. m.

Įdarbinti unikalią patirtį

Iki pat kalendorinių metų pabaigos SGD terminalo pajėgumai rezervuoti 100 proc. Rugsėjo 5 d. planuojama skelbti ilgalaikių pajėgumų rezervavimo konkursą, o netrukus po to – paskirstyti pajėgumus ateinantiems kalendoriniams metams. Ilgalaikėje 5–10 metų perspektyvoje SGD terminalo naudotojams numatyta paskirstyti apie du trečdalius visų pajėgumų.

D.Šilenskis nemato grėsmių, jog artėjantį šildymo sezoną galėtų kilti gamtinių dujų tiekimo problemų.

„Galiu nuraminti, kad ir Inčukalnyje pildosi dujų rezervas, kurį bus galima naudoti šaltuoju sezonu, tikrai tikiu, kad šią žiemą pradės veikti ir suomiškas, estiškas terminalas. Tačiau mums visiems teks susitaikyti su nauja realybe – gerokai didesnėmis energijos kainomis. Vakarų Europa šią žiemą spręs dujų tiekimo krizes arba rizikas, o mes turėsime spręsti su rekordiškai aukšta kaina susijusias problemas“, – sakė pašnekovas.

KN vadovas neneigė, kad šiandienos situacija ir akivaizdžiai išaugusi SGD terminalų paklausa bendrovei atveria naujų perspektyvų.

„Viena mūsų veiklos sričių – tarptautinė SGD terminalų plėtra, vieną jų jau sėkmingai valdome Brazilijoje. Šiuo metu daug konsultuojame, padedame kitoms Europos valstybėms priimti teisingus sprendimus judant alternatyvaus dujų tiekimo link. Tad tikimės, kad tas karo suformuotas pokytis turėti alternatyvą ir mūsų bendrovei sukurs naujų projektų galimybių“, – įžvalgomis dalijosi KN vadovas.

Poreikis – įvairesni kroviniai

Dabartinė karo situacija bendrovei sukūrė ir netikėtų galimybių prisidėti prie kuro ar biokuro tiekimo į Ukrainą ar iš jos. Vis dėlto vertindamas pastarųjų metų geopolitinių įvykių įtaką, D.Šilenskis įsitikinęs – naftos terminalo veiklai jie lėmė negrįžtamus pokyčius.

„Klaipėdos nafta“ savo istoriją pradėjo kaip logistikos centras, skirtas eksportuoti naftos produktus kryptimi Rytai–Vakarai. Kai netekome vieno pagrindinių tranzitinių srautų, drąsiai galima sakyti, kad bent jau naftos terminalų strategija ir paskirtis pasikeitė 180 laipsnių. Įrengta infrastruktūra buvo skirta dideliam srautui, dabar rinkos poreikis – mažesni, įvairesni kroviniai, kuo mes taip pat sėkmingai pasinaudojome, – sakė pašnekovas. – Ir nors šiandien Baltijos jūros rytinėje pakrantėje savo konkurentus pagal diversifikaciją lenkiame kartais, tokio lygmens pokyčio ir praradimų, su kuriais bendrovei teko susidurti, neįmanoma suvaldyti staiga. Tai ilgai trunkantys procesai, reikalaujantys daug naujų sprendimų tiek veiklos organizacijoje, tiek infrastruktūroje.“

KN vadovo teigimu, kalbant apie naftos terminalų veiklą, energetinio karo iššūkis ir toliau išlieka vienu aktualiausių, kaip ir visoms industrijoms, kurios savo procesuose yra reiklios energijai.

Žalesnės krypties perspektyva

„Siekiant suvaldyti itin aukštas energijos kainas, teks atrasti ir dar daugiau galimybių taupiau naudoti energijos išteklius, ir papildomų būdų pakeisti naudojamos energijos rūšį kita, kaip tai jau ketiname daryti Subačiaus naftos terminale, kur įrengiama nuosava saulės jėgainė“, – pasakojo pašnekovas.

KN žengia pirmuosius žingsnius ir visiškai naujoje sferoje – neseniai su didžiausio energetikos žaidėjo Centrinėje Europoje PKN ORLEN dukterinėmis bendrovėmis „ORLEN Neptun I“ ir „Energa Wytwarzanie“ pasirašytas ketinimų protokolas dėl galimybės bendradarbiauti teikiant jūrinių vėjo parkų operavimo ir eksploatavimo paslaugas. Pirmąjį jūrinio vėjo generacijos etapą Lietuvoje planuojama įgyvendinti 2028 m.

„Turėdami tokius partnerius tikimės, kad galėtume neapsiriboti vien Lietuvos dalimi, bet ir ieškoti galimybių teikti šias paslaugas visame Baltijos jūros baseine“, – ambicingais planais dalijosi D.Šilenskis.

Bendradarbiaudama su norvegų ir japonų partneriais, bendrovė nuosekliai plėtoja ir anglies dvideginio saugojimo, transportavimo bei gaudymo veiklą – ją KN vadovas taip pat regi kaip vieną iš svarbių sričių KN strategijoje.

„Gyvename naujame pasaulyje su naujomis aplinkybėmis, tad norime būti labiau matomi ir žalesnės energetikos perspektyvoje – tikrai tikiu, kad joje galime rasti savo vietą ir užsitikrinti papildomas veiklas bei pajamų šaltinius“, – neabejoja KN įmonių grupės generalinis direktorius D.Šilenskis.