Daugumai klaipėdiečių ir gydymo įstaigos bendruomenei tai viso labo formalumas, nes žmonės iš įpročio šią įstaigą ir iki tol vadino trečiąja poliklinika.

Gydymo įstaigos pavadinimas pakeistas išplėtus teikiamų paslaugų spektrą. Nuo šiol pirminio ir antrinio lygio paslaugos bus teikiamos vienoje vietoje.

"Atstatėme istorinę teisybę", – taip pokyčius apibūdino Klaipėdos miesto poliklinikos, įsikūrusios Taikos pr. 76, vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė.

Klaipėdos miesto savivaldybei pavaldi gydymo įstaiga poliklinikos statuso siekė gana ilgai – daugiau nei 15 metų, kryptingai nuolat praplėsdama teikiamų paslaugų spektrą.

Sveikatos priežiūros centras buvo įkurtas 1997 m., sujungus tris gydymo įstaigas: Klaipėdos miesto ligoninės, Vaikų ligoninės ir 1-ąją vaikų poliklinikas.

Pietinėje miesto dalyje įsikūrusioje poliklinikoje dirba apie 300 darbuotojų, prie šios gydymo įstaigos yra prisirašę apie 50 tūkst. gyventojų.

Statusui – ilgas sąrašas

Pasak Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausiosios gydytojos Loretos Venckienės, tam, kad įstaiga būtų pertvarkyta į miesto polikliniką, reikėjo nueiti ilgą kelią.

"Dar 1997 m., vykdant sveikatos apsaugos reformą, buvo sujungtos Klaipėdos miesto ligoninės, Vaikų ligoninės bei 1-oji vaikų poliklinikos. Be čia dirbusių apylinkių terapeutų, pediatrų, akušerių ginekologų, chirurgų, teikusių pirminio lygio paslaugas, pas mus liko ir rentgenas, echoskopijų kabinetas bei Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius. Nuo to laiko visas paslaugas kompensavome iš įstaigos lėšų, nes pacientams jos buvo labai reikalingos. Faktiškai pietinėje miesto dalyje tokių valstybinių įstaigų nebuvo, privačių – juolab. 2000 m., po ilgų diskusijų ir įrodinėjimo, licencija buvo papildyta leidimu teikti fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas", – pasakojo L. Venckienė.

Tačiau iki galimybės vadintis poliklinika dar teko pavargti.

2002-aisiais tuometis sveikatos apsaugos ministras patvirtino net trylikos paslaugų, kurias teikianti įstaiga gali vadintis poliklinika, sąrašą.

Užsibrėžta palaipsniui įgyvendinti visus punktus.

Taip Klaipėdos sveikatos priežiūros centre imtos teikti akušerijos ginekologijos, chirurgijos, echoskopijos, endokrinologijos, neurologijos, otorinolaringologijos, vaikų, vidaus ligų bei radiologijos paslaugos.

Esmė ne pavadinime

Pernai uostamiesčio taryba padidino Klaipėdos sveikatos priežiūros centro įstatinį kapitalą 50 tūkst. eurų. Lėšos panaudotos akių ligų kabinetui įrengti.

Šiemet įstatinis kapitalas buvo padidintas dar 150 tūkst. eurų – įsigyta endoskopijos ir kardiologijos įranga leido paslaugų sąrašą užbaigti.

Įstaigos pertvarka buvo numatyta ir savivaldybės strateginiame plane.

Tačiau, Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko žodžiais, svarbiausia ne statusas, o tai, ką jis suteikia gyventojams.

Anot mero, pacientų poreikiai, aptarnavimo kokybė ir greitis yra pirmoje vietoje.

"Vargu, ar dažnas įstaigos lankytojas pajus pavadinimo pasikeitimą. Viskas yra turinyje. Labai linkėčiau, kad tai būtų poliklinika miestiečiams, kurių du trečdaliai gyvena pietinėje Klaipėdos dalyje. Tokios poliklinikos veikimas čia – labai svarbus", – tvirtino V. Grubliauskas.

Eilės pas gydytojus susitrauks?

Teigiama, kad ši naujovė užtikrins klaipėdiečiams galimybę gauti daugiau būtinų specialistų konsultacijų vienoje vietoje, geresnį medicinos paslaugų prieinamumą bei trumpesnes eiles pas medikus.

Anot Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Rožės Perminienės, klaipėdiečiams bus patogu pakilus į trečią ar ketvirtą įstaigos aukštą gauti antrinio lygio paslaugas, jiems nereikės blaškytis po visą miestą.

"Tikimės, kad poliklinikos teikiamos naujos paslaugos padės sumažinti eiles pas tokius specialistus, kaip kardiologai, neurologai. Ne paslaptis, kad žmonėms kartais tenka ilgai laukti, kad pas juos patektų", – atkreipė dėmesį R. Perminienė.

Šiuo metu įstaigoje dirba per 300 darbuotojų, tarp jų – apie 180 medikų.

Planuojama, kad ateityje čia bus teikiamos ir gydytojų traumatologų, ir gastroenterologų paslaugos.

Klaipėdos sveikatos priežiūros centras įsteigtas 1997 m., vykdant sveikatos apsaugos reformą. Iki tol įstaigą klaipėdiečiai žinojo kaip 3-ąją polikliniką.

Numatoma, kad oficialiai centras taps poliklinika rugpjūčio 1-ąją.

Piktnaudžiaujančių nepriims

Nuo vasario pradžios Klaipėdos sveikatos priežiūros centre poilsio ir švenčių dienomis nuo 8 iki 20 val. teikiama skubi odontologinė pagalba.

Užklupus ūmiam dantų ar žandikaulio skausmui, reikėtų kreiptis į šios įstaigos Budinčio gydytojo tarnybą. Budintis odontologas bus iškviestas iš namų.

Jau pirmąjį paslaugos teikimo savaitgalį skubios pagalbos buvo prireikę vienai klaipėdietei.

Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė atkreipė dėmesį, kad pagalba bus teikiama tik dėl ūmaus skausmo, pavyzdžiui, atviro danties pulpos arba sutinus veidui dėl žandikaulio antkaulio uždegimo.

Pasitaiko atvejų, kai žmonės piktnaudžiauja situacija: kelias dienas ar net savaites kentę danties skausmą, tik savaitgalį susiruošia pas gydytoją.

Nustačius, kad paciento būklė neatitinka būtinosios pagalbos kriterijų, jam bus siūloma registruotis pas gydytoją odontologą įprasta tvarka.

Nemokamas – tik darbas

Sveikatos priežiūros centro vadovė taip pat akcentavo, kad nors gydytojo apžiūra bus nemokama, tačiau pacientui reikės susimokėti už panaudotas priemones ir medikamentus, išskyrus tam tikras išimtis, numatytas Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktuose.

Tiesa, palyginti su privačių odontologinių įstaigų teikiamų paslaugų įkainiais, čia kainos taip stipriai nesikandžios.

Klaipėdos sveikatos priežiūros centras sutartį su uostamiesčio savivaldybe dėl budinčio odontologo paslaugos pasirašė trejiems metams.

Kiek anksčiau Klaipėdos sveikatos priežiūros centras buvo teikęs budinčio odontologo paslaugas. Vėliau šito atsisakyta, motyvuojant, kad paslaugos įkainiai yra gana maži, o pacientų nesulaukiama tiek daug, kad ji atsipirktų.

Viena privati odontologinė klinika uostamiestyje, teikianti skubią pagalbą užklupus ūmiam dantų skausmui, daugiausia tokių pacientų sulaukia pirmoje šeštadienio pusėje.

Praėjusią savaitė paaiškėjo, kas artimiausius penkerius metus vadovaus trims Klaipėdos miesto savivaldybei pavaldžioms gydymo įstaigoms.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo konkursą laimėjo ir toliau savo pareigas eis dabartinis jos vadovas Vinsas Janušonis. Jis vienintelis pretendavo į šią vietą.

Vadovo pokyčių nebus ir Klaipėdos sveikatos priežiūros centre – konkursą laimėjo vienintelė kandidatė dabartinė gydymo įstaigos vadovė Loreta Venckienė.

Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiojo gydytojo konkursą laimėjo taip pat vienintelis kandidatas – Virginijus Žalimas.

55 metų gydytojas pediatras bei echoskopuotojas V.Žalimas dirba Klaipėdos vaikų ligoninėje Funkcinės diagnostikos skyriaus vedėju.

Iš pradžių pastarajame konkurse pageidavo dalyvauti du kandidatai, tačiau vienas jų, paprašius patikslinti tam tikrus dokumentus, persigalvojo ir informavo, kad nebepretenduos į vadovo pareigas.

Dabartinė ilgametė Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė konkurse nedalyvavo.

Kaip paaiškino Klaipėdos miesto savivaldybės Personalo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Dimšienė, sprendimas, ar konkursų nugalėtojai galės eiti šias pareigas, bus priimtas po to, kai pažymas pateiks atitinkamos tarnybos. Jau kreiptasi į specialiąsias tarnybas.

Kada V.Žalimas pradės vadovauti Vaikų ligoninei, kol kas neaišku. Dabartinės vyriausiosios gydytojos darbo sutartis baigiasi liepos 1 d.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Elidos Mantulovos, mieste yra daug viešųjų pastatų, kuriuos reikia renovuoti, o biudžeto lėšų nepakanka.

"ES finansavimas artėja į pabaigą. Reikia ieškoti kitų būdų ir neleisti pastatams sugriūti arba tapti tokios būklės, kad reikėtų ypač didelių investicijų", – tvirtino pavaduotoja.

Dėl šių priežasčių savivaldybė atsigręžė į ESCO modelį. Jo esmė – privati įmonė investuoja į pastato atnaujinimą. Tada savivaldybė jai perduoda statinį administruoti tam tikram laikui. Įmonei mokamos tokios pat lėšos išlaikymui, kiek būdavo prieš renovaciją.

Taip privati bendrovė susigrąžina pinigus, investuotus į pastato renovaciją. Tada atnaujinto pastato priežiūra vėl perduodama savivaldybei.

"Manau, kad tai – pažangus instrumentas. Jis padeda greičiau atnaujinti pastatus, be to, vėliau reikėtų mažesnių išlaidų jiems išlaikyti. Savivaldybė nieko nepraranda, nes išlaidos nepasikeičia. Jei pastatas nebūtų atnaujintas, jos būtų tokios pačios. O, pasinaudojus ESCO modeliu, po kiek laiko gautume atnaujintą pastatą. Išlaidos jam išlaikyti sumažėtų", – komentavo pavaduotoja.

Klaipėdos sveikatos priežiūros centras, vadinamoji trečioji poliklinika, jau kurį laiką svarstė galimybę atnaujinti pastatą, pasinaudojus ESCO modeliu. Tam reikėjo savivaldybės leidimo ir šis pagaliau gautas.

Kitas objektas, kuris bus renovuotas tokiu principu, – "Ąžuolyno" gimnazija. E.Mantulova atkreipė dėmesį, kad šios įstaigos pastatui yra atliktas energinio efektyvumo auditas.

"Dalį dokumentų jau turime pasiruošę. Reikia pereiti prie įgyvendinimo. Dėl šio modelio įstaiga būtų renovuota, taptų taupi ir šilta", – komentavo pavaduotoja.

Investuotojai, kurie atnaujins pastatus, bus renkami viešo konkurso būdu. Pagal kokius kriterijus tai bus atliekama, dar nėra aišku. Konkurso sąlygas tik bus imtasi pradėti rengti.

E.Mantulova neatmetė galimybės, kad ateityje, pasinaudojus ESCO modeliu, gali būti atnaujinama ir daugiau miesto viešųjų pastatų.

"Brandžios ES šalys, kurioms jau nėra užtikrinamas ES finansavimas, šį modelį ir taiko", – komentavo pavaduotoja.

Investicijos medicininei įrangai ir baldai viešąją įstaigą pasieks, padidinus dalininko kapitalą. Iki šiol šis siekė 38 tūkst. eurų. Miesto tarybos sprendimu jis padidintas 50 tūkst. eurų.

Būtent šios lėšos ir bus investuotos į oftalmologijos kabineto įrengimą. Pabrėžiama, kad taip siekia pagerinti viešosios įstaigos teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą.

Klaipėdos sveikatos priežiūros centro dalininko kapitalas dabar siekia 38 tūkst. eurų. Jį norima padidinti 50 tūkst. eurų.

"Tai būtų tikslinė investicija", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

Šią sumą norima investuoti į oftalmologijos kabineto įrengimą. Ketinama pirkti įrangą, baldų.

Pabrėžiama, kad, įrengus oftalmologijos kabinetą, bus pagerinta viešosios įstaigos teikiamų paslaugų kokybė ir prieinamumas.

Ar didinti viešosios įstaigos dalininko kapitalą, ketvirtadienį spręs miesto taryba.

Laiptai nebekels pavojaus

Darbininkai šiuo metu pluša Taikos prospekte prie Klaipėdos sveikatos priežiūros centro, taip pat Debreceno ir Žardininkų mikrorajonuose.

Nors gyventojams tai sukelia laikinų nepatogumų, rezultatai turėtų nudžiuginti.

Žmonės nuolat piktindavosi dėl laiptų, vedančių į Sveikatos priežiūros centrą, nes jie buvo nepritaikyti neįgaliesiems ar mamoms su vežimėliais.

"Tai vietos, kuriomis kasdien keliauja šimtai ir tūkstančiai klaipėdiečių. Pietinėje dalyje gyvena turbūt du trečdaliai miestiečių. Todėl šių erdvių patogumas ir estetinis vaizdas išskirtinai svarbus. Smagu, kad kai kurie darbai planuojami baigti dar šiemet ir vyksta pagal grafikus", – įvertino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Dabar vaizdas prie Sveikatos priežiūros centro akivaizdžiai pasikeitęs – buvo sutvarkyti prastos būklės laiptai, neįgaliesiems paklotos specialios reljefinės plytelės, įrengtos patogios nuovažos.

Prie centrinių durų įrengiama įvaža greitosios medicinos pagalbos automobiliams. Remontuojamos pėsčiųjų ir dviratininkų takų dangos.

Darbus, kuriems iš miesto kišenės prireiks kiek daugiau nei 260 tūkst. eurų, atlieka bendrovė "Šilutės automobilių keliai".

Pasak mero, panašu, kad jau lapkričio pabaigoje ši erdvė taps šiuolaikiška ir civilizuota.

Takui – 940 tūkst. eurų

Šviesiau ir saugiau bus ne tik prie Sveikatos priežiūros centro.

Šiuo metu tvarkomas ir Debreceno aikštę su Gedminų gatve jungiantis pėsčiųjų takas.

Čia bus suremontuota danga, įrengtas apšvietimas, dviračių stovai, sutvarkyti želdiniai, pėsčiųjų alėjoje atsiras vaikų žaidimo ir treniruoklių aikštelės, lauko treniruokliai, vaizdo stebėjimo kameros.

Greta tako numatoma papildomų vietų automobiliams statyti.

Tai tęstinis projektas. Jau atnaujinta Debreceno aikštė, tad takas bus integruotas nuo pat jos ir tęsis iki Gedminų gatvės.

Dviratininkų takas prisijungs prie magistralinio dviračių tako nuo pietinės miesto dalies iki šiaurinės.

Paskaičiuota, jog pakloti jį kainuos maždaug 940 tūkst. eurų iš miesto biudžeto ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšų.

Jei orai bus palankūs, darbus rangovai žadėjo užbaigti iki kitų metų vasaros pradžios, birželį arba liepą.

Turkai nepraleido progos

Atgims ir Žardininkų prekybos centro aikštė.

Čia bus paklotos naujos, šviesiai rudos spalvos trinkelės, įrengta daugiau šviestuvų, taip pat pastatyti suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai.

"Regima situacija nuteikia gana viltingai. Rangovai atsakingi ir, panašu, lapkričio pabaigoje užbaigs darbus", – tikino meras.

Ši, iš pagrindų tvarkoma, viešoji erdvė svarbi ne tik gyventojams, bet ir vietos verslininkams.

Žardininkų mikrorajone apsilankę valdžios atstovai čia buvo sutikti kaip niekad svetingai. Vienos kavinės savininkas vaišino juos stipria turkiška arbata, tarsi atsidėkodamas už dėmesį.

Tvarkant Žardininkų aikštę bus iš naujo išasfaltuota ir greta Taikos prospekto esanti 40 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.

Aikštėje ir jos prieigose darbuojasi dvi įmonės – už apšvietimo įrengimą atsakinga bendrovė "Gatvių apšvietimas", dangą keičia ir kitus darbus atlieka "Kauno keliai".

Bendra su šiomis įmonėmis pasirašytų sutarčių vertė siekia beveik 180 tūkst. eurų.

Prieš kurį laiką startavo ir jau įsibėgėja uostamiesčio gyventojų ilgai laukti Klaipėdos sveikatos priežiūros centro (vadinamosios trečiosios poliklinikos) prieigų remonto darbai.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Nachčiunova teigė, kad darbai numatomi teritorijoje tarp Taikos prospekto, Šturmanų ir Kalnupės gatvių bei sklypo Taikos pr. 76A.

"Darbai vyks ir iš vienos poliklinikos pusės, ir iš jos galo", – paaiškino I.Nachčiunova.

Tarp suplanuotų veiklų – ir pėsčiųjų takų dangų remontas. Aikšteles ir prievažas neįgaliesiems numatoma pritaikyti klojant specialias reljefines plyteles, taip pat atsiras patogios nuovažos neįgaliesiems bei vaikų vežimėliams.

Prie centrinio įėjimo žadama įrengti įvažą greitosios medicinos pagalbos automobiliams. Taip pat bus klojami kelio bortai, įrengiamos vejos, atnaujinamas apšvietimas, atliekami kiti darbai.

Neabejojama, kad gyventojus labiausiai nudžiugins pagrindinių į polikliniką vedančių laiptų atnaujinimas. Miestiečius piktindavo prasta jų būklė, tai, kad jie buvo sunkiai įveikiami neįgaliesiems bei į polikliniką skubantiems žmonėms su vaikų vežimėliais.

"Poliklinikos prieigos taps gražesnės ir šviesesnės, nes ten tikrai buvo tamsu. Be to, neabejotinai taps patogiau privažiuoti", – patikino skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Remontas prasidėjo neseniai, o jam atlikti numatomas pusės metų terminas. Vis dėlto tikimasi, kad rangovams poliklinikos prieigas pavyks atnaujinti kiek greičiau – iki žiemos.

Darbus, kuriems iš miesto kišenės prireiks kiek daugiau nei 260 tūkst. eurų, atlieka bendrovė "Šilutės automobilių keliai".

Savivaldybė atnaujinti nepajėgi

Pasak Klaipėdos mero pavaduotojos Juditos Simonavičiūtės, mieste yra labai daug viešųjų ūkių: mokyklos, darželiai, gydymo ir kitos įstaigos.

"Iki galo nesame renovavę nė vieno. Tik M.Gorkio mokyklą. Patys neturime tiek resursų, kad galėtume atnaujinti visus pastatus. Tad ieškome išeičių, mechanizmų, kaip tai padaryti", – tvirtino vicemerė.

Dėl pastatų atnaujinimo, panaudojant ESCO modelį, kalbama su viešosiomis įstaigomis. Anot J.Simonavičiūtės, pastarosios yra suinteresuotos.

"Viešųjų įstaigų paprašėme išanalizuoti galimybes renovuoti pastatus, pasinaudojant ESCO modeliu, ir pateikti visą informaciją. Tada bus sprendžiama, ką daryti", – komentavo vicemerė.

Atsirado siūlymų rengti ir galimybių studiją, kuri atsakytų į klausimą, ar verta renovuoti viešuosius pastatus, pasinaudojant ESCO modeliu.

Perduotų administruoti pastatą

Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė prisiminė, kad galimybe renovuoti pastatą, kuriame įsikūrę, susidomėjo prieš trejus metus.

"Viską buvo išanalizavę, pasiruošę, tačiau tada nebuvo tvarkos aprašo, kaip galėtų dalyvauti savivaldybės įstaigos. Vėliau šis projektas "numirė", o dabar vėl prisikelia. Norime, kad mums atsirastų galimybė dalyvauti. Tai būtų išeitis įstaigai", – tvirtino vadovė.

L.Venckienė pasakojo, kad ESCO principas toks, jog konkurso būdu parenkamas operatorius, kuris savo lėšomis parengia projektą ir atlieka viešojo pastato renovaciją.

Už tai jam pavedama tam tikrą laiką administruoti objektą. Dažniausiai terminas siekia 10 metų.

"Pastato savininkas, naudotojas kurį laiką nepajaučia daug sutaupantis. Nors pastatas atnaujintas, jis įsipareigoja administratoriui mokėti tokius pačius, kaip iki tol, mokesčius už šildymą, vandenį, elektrą ar kitas paslaugas. Taip padengiamos renovacijos išlaidos", – aiškino vadovė.

Galimybių ieško 20 metų

Anot L.Venckienės, tam tikra nauda būtų matoma iš karto. Pirmiausia pastatas taptų energiškai taupus, tvarkingas, gražus.

"Bet kokiu atveju mūsų pastatą reikia renovuoti. Susidėvėjusi ir šildymo sistema, ir vandentiekis, ir elektros instaliacija, ir fasadas", – pasakojo vadovė.

Be to, L.Venckienės teigimu, nereikėtų leisti nemažų pinigų avarijoms šalinti, eiliniam remontui.

"Vamzdynai yra tokie seni, kad vos ne kasdien trūksta. Užlopai vieną vietą, tada problema atsiranda kitoje. Ir taip be pabaigos", – apgailestavo vadovė.

L.Venckienė tvirtino, kad įstaiga jau du dešimtmečius ieško įvairiausių galimybių, kaip būtų galima atnaujinti pastatą.

"Esame dalyvavę įvairiuose projektuose, bet vis nepatekdavome. Darbų ėmėmės ir patys, kiek galėjome. Atnaujinome šilumos centrą, kartu su įmone "Klaipėdos energija" lauko trasą, susitvarkėme vidų. Tačiau kapitaliniams remonto darbams lėšų neturime", – komentavo vadovė.

Pasak L.Venckienės, ar įstaiga galės pasinaudoti ESCO modeliu, turės spręsti savivaldybė, nes ši yra pastato savininkė.

"Paruošime visus dokumentus, džiaugsimės, jei būsime atrinkti pasinaudoti šiuo modeliu ir tada kreipsimės į savivaldybę", – planus nusakė vedėja.