Padaugėjo grūdų
Klaipėdos uostas gali džiūgauti, nes po daugiau nei dvejų metų kritimo šių metų sausis buvo su pliuso ženklu.
Visiškai aišku, kad šių metų pradžios teigiamos krovos dar negalėjo paveikti nei padažnėję kitų šalių ambasadorių vizitai į Klaipėdos uostą, nei dažnos Lietuvos delegacijų kelionės į Tolimųjų Rytų Azijos šalis.
Šiemet sausį Klaipėdos uoste krauta 3 mln. 130 tūkst. tonų krovinių. Lyginant su 2020 m., kai mėnesio krova siekė per 4,5 mln. tonų, toks rezultatas kuklus. Bet vis tiek šiemet sausį augimas, palyginti su praėjusių metų sausiu, yra net 13 proc. geresnis.
Šiemet sausį Klaipėdos uoste net 45 proc. daugiau krauta grūdų. Tai nėra kokio nors Ukrainos grūdų antplūdžio rezultatas. Jo ir negali būti, nes Lenkijos ūkininkai masiškai blokuoja savo šalies kelius, kad tik nebūtų įvežami ukrainiečių grūdai.
Greičiausiai grūdų srautas didėjo dėl to, kad pasaulinės jų kainos yra palankios ir iš bunkerių daugiau išgabenama Lietuvos augintojų grūdų.
Ir toliau Klaipėdos uoste auga konteinerių krova (+18 proc.), kuri iš esmės tempė jį sunkiais 2022 ir 2023 m.
Akylesni gali pastebėti, kad Lietuvos keliuose gerokai padaugėjo sunkvežimių su konteineriais, kurie veža ir veža juos į uostą. Bėda tik ta, kad mūsų šalyje geometrine progresija didėja blogų – išdaužytų kelių skaičius.
Tendencija: šiemet jau kelis kartus Baltijos prospektą ir uosto prieigas buvo užtvindęs sunkvežimių srautas. / V. Matučio nuotr.
Transporto spūstys Klaipėdoje
Teigiama šių metų Klaipėdos uosto tendencija yra ir tai, kad sausį padidėjo per jūrų perkėlą, arba Centrinį Klaipėdos terminalą, gabenamų krovinių kiekis. Į jį beveik visi kroviniai atkeliauja ir iškeliauja sunkvežimiais.
Jau kurį laiką šiame terminale vykdoma ir krovinių krovimo ant geležinkelio platformų veikla, bet ji nėra masinė.
Įdomu tai, kad su ryškesniu krovinių srauto padidėjimu į jūrų keltus tvarkomasi sunkokai. Tai liudija tiek sausį, tiek vasarį antradieniais Baltijos prospekte nutįstančios sunkvežimių eilės.
Piko metu, maždaug nuo 16–17 iki 20 val. sunkvežimiai kaupiasi todėl, kad susidaro „butelio kakliukas“ pačiuose vartuose į uostą. Arba vartų trūksta, nors trys nauji įrengti, bet neatidaromi, arba stokojama tvarkos, geranoriškumo, kai vairuotojai, ypač važiuojantys pirmą kartą į uostą, sunkiai gaudosi, kaip veikia uosto vartų sistemos.
Centrinio Klaipėdos terminalo vadovas Karolis Grigalauskas pažadėjo, jog įves tvarką, kad spūsčių Baltijos prospekte nebebūtų. Paaiškino, kad jei jau išleido krūvą pinigų papildomiems vartams įrengti, tai jie yra ne dėl grožio ar butaforijos, o bus naudojami.
Ne tik šiame terminale, bet apskritai Klaipėdos uoste vartų sistemos yra ne naujausios kartos, lėtokos.
Su panašiomis problemomis susiduria ir jūrinius konteinerius į uostą vežantys vairuotojai, kurie kartais 2–3 valandas stovi prie Malkų įlankos muitinės ir dar kartais iki valandos prie įvažos į terminalus.
Skirtumas tas, kad nuošalioje Perkėlos gatvėje ilgai lūkuriuojantys sunkvežimiai nėra taip stipriai pastebimi kaip tie, kurie kartais kaupiasi ir trikdo eismą Baltijos prospekte, ypač Baltijos ir Taikos prospekto žiede.
Į Latviją per Lietuvą
Kol Klaipėdos uoste daugėja visų rūšių krovinių, išskyrus naftos produktus (–16 proc.), šaldytus produktus ir trąšas, pagrindiniai Latvijos uostai toliau mažina krovą.
Šiemet sausį visi trys Latvijos jūrų uostai (Ryga, Ventspilis ir Liepoja) krovė 3,5 mln. tonų arba apie 400 tūkst. tonų daugiau nei vienas Klaipėdos uostas.
Bendras Latvijos uostų krovos kritimas, palyginti su 2023 m. sausiu, šiemet buvo net 15,3 proc. mažesnis.
Iš jų Rygos uosto krova sudarė 1,7 mln. tonų (3,1 proc. mažiau nei pernai), Ventspilio uosto – 834 tūkst. tonų (mažiau net 47 proc.), Liepojos – 693 tūkst. tonų (daugiau 19 proc.). Latvijos uostuose toliau katastrofiškai mažėjo naftos produktų (–67 proc.) ir anglių (–63 proc.).
Nauja tendencija, kad net 18 proc. mažiau buvo jūrų keltais gabenamų krovinių, 14 proc. – medienos.
Gali būti ir taip, kad dalis Latvijai skirtų jūrų keltų krovinių, ypač į Rygos regioną, keliauja per Klaipėdos uostą, nes Lietuvos vežėjai turi geresnius ryšius su Vakarų Europos krovinių siuntėjais. Iš Latvijos per Klaipėdos uostą dėl tos pačios priežasties išvežama ir dalis medienos gaminių.
Klaipėdos uoste padaugėjus sunkvežimių susidaro „butelio kakliukas“ vartuose į jūrų keltų zoną.
Dovana Rusijos uostams
Įdomi šių metų sausio tendencija, kad bene pirmą kartą po Rusijos invazijos į Ukrainą ir paskelbtų Vakarų šalių sankcijų bendras krovinių kiekis pradėjo mažėti Rusijoje.
Per šių metų sausį visi Rusijos uostai krovė 71 mln. tonų krovinių. Tai buvo 6,2 proc. mažiau nei pernai.
Tiek sausų krovinių, tiek naftos ar jos produktų kiekiai mažėjo beveik panašiai atitinkamai 5,8 ir 6,5 proc. Tai reiškia, kad Rusijos uostuose sumažėjo tiek eksportas (nafta ir jos produktai), tiek importas (sausi kroviniai). Tai gali reikšti, kad bent truputį pradėjo veikti Vakarų šalių Rusijai taikomos sankcijos dėl karo Ukrainoje.
Išskirtinė tendencija yra su Rusijos Baltijos jūros baseino uostais. Bendras krovinių srautas juose krito 4,3 proc. Tuo pat metu sausų krovinių srautas juose augo net 18 proc. Toks augimas gali būti siejamas su tuo, kad per šio regiono uostus masiškai gabenamos Baltarusijos kalio trąšos, kitas šios šalies eksportas ir importas. Iš esmės tai yra tie kroviniai, kuriems Lietuvos valdžia iš dalies ir savavališkai pritaikė sankcijas, ypač kalio trąšoms, ir atsisakė jų srauto per Klaipėdos uostą. Rusijos Baltijos jūros regiono uostai tarsi dovaną gavo apie 15 mln. tonų Baltarusijos eksporto ir importo, kuris keliaudavo per Klaipėdą.
Įdomi tendencija Rusijoje ir tai, kad šiemet sausį, palyginti su 2023 m. sausiu, net 9 proc. sumažėjo Tolimųjų Rytų uostų sausų krovinių srautas. Jis nėra didelis – siekė 10 mln. tonų, kaip ir naftos ar jos produktų srautas (6,8 mln. tonų), nors Rusijos valdžia gyrėsi, kad jos kroviniai iš Europos dalies bus perorientuoti į Tolimųjų Rytų uostus ir Kinijos rinką. Panašu, kad tai nevyksta taip, tarsi būtų mostelėta burtų lazdele.
