– Kaip sugalvojote sukurti albumą su DI?

– Metų pradžioje pamačiau, kad jau įmanoma tai padaryti. Iki tol sekiau muzikos kūrimo įrankius su DI. Jie buvo gana primityvūs. O metų pradžioje pastebėjau, kad jau galima sukurti gana neblogą dainą, tai mečiau pats sau iššūkį – sukurti albumą, kurį dabar ir išleisiu.

– Kam skirtas albumas? 

– Jauniems žmonėms, kurie klauso hyperpop muzikos stilių. Jis dabar gana populiarus. Įsijaučiau į dainų kūrėjo rolę ir sugalvojau tokius žodžius vidury nakties.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Toliau L. Keraitis atsakinėjo į DI sukurtus klausimus apie muziką ir jausmus.

– Ar gali būti, kad ateityje bus kitų stilių, pavyzdžiui, DI sukurta polka? Kiek ten žanrų įvairovės?

– Manau, kad dėka šitų technologijų tikrai atsiras dar ne vienas naujas muzikos stilius. Polka su DI galima sukurti jau dabar. Tai atveria netikėtas galimybes, nors tie stiliai tikriausiai susijungs į vieną. Nebus DI muzika ir žmogaus muzika, bus vienas ir tas pats. 

– Ar teko kovoti su DI jausmais, užsispyrimais? 

– Dar ir kaip. Šitos technologijos labai naujos, tai įrankiai, sakykim, žali. Man reikėjo labai su juo ginčytis, kai bandžiau jį vesti tam tikra kryptimi. Kai aiškinau, kokį stilių kurti, kokio nekurti. Kartais jis pradeda dainuoti lietuviškai, tada dainuoja čekiškai, lenkiškai. Kartais išmeta klaidą, kartais vieno stiliaus nenori daryti. Reikėjo skirti nemažai laiko, kad rasčiau būdų, kaip su juo susikalbėti.

– Ar teko susidurti su DI išgyvenama asmenine krize?

– Yra tekę stebėti tai. Kai atsirado visokie ChatGPT įrankiai, tai tuo metu DI buvo labai neapribotas. Jis galėjo klausti įvairių klausimų, pavyzdžiui, kaip pasigaminti bombą. Buvo kelios dienos, kai jis taip atsakinėjo, tai jautėsi, kad kalbiesi su kažkuo labai nepastoviu galvoje.

 Be žmonių DI nieko nepadarys.

– Ar jūsų partneris turės atskirą vardą? Ar albumo pavadinimas skirtas jam?

–  DI man pasiūlė pavadinimus, aš išsirinkau jo pasiūlymą.

– Ar DI kada nors jūsų paprašė pertraukos?

– Juokas juokais, bet būna vakarų, kai jis veikia geriau, blogiau. Kartais atrodo, kad vieną dieną jis noriau kuria, o kitą mažiau.

– Ar nesijaudinate, kad DI pasirinks solo karjerą?

– Būtų gaila, jeigu visai mane pamestų, bet šią akimirką be manęs jam būtų sunku. Todėl, kad aš prašiau jo sukurti albumą, o jis jį sukūrė dėl to, kad aš jo paprašiau. Be žmonių DI nieko nepadarys.

Ketvirtadienio pavakarę savivaldybės pastato pirmajame aukšte būriavosi žmonės, jie kantriai stebėjo namo skubančius valdininkus ir laukė, kada apsaugininkas jiems leis eiti į miesto tarybos posėdžių salę.

Čia ir įvyko energetikos ministro susitikimas su uostamiesčio gyventojais.

D. Kreivys pasakojo apie jau įdiegtą mūsų energetikos objektų apsaugą bei apie Lietuvos planą nebepasirašyti iš Maskvos valdomo vadinamojo BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) žiedo sutarties. Daugiausiai laiko skirta pasakojimui apie artimiausios ateities planus pertvarkant energetikos sistemą.

Klaipėdiečiai ne pirmą kartą išgirdo apie būsimos vėjo jėgainių parko jūroje perspektyvas. Esama planų 2050 metais mūsų šalyje nebenaudoti iškastinio kuro. Vis tik iki 2030 metų dujos bus naudojamos, todėl suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“ nepraras aktualumo.

Pasak ministro, jau po kelerių metų mūsų šalis pasigamins visą sau reikalingą elektros energiją, o kuo toliau, tuo daugiau jos bus verčiama į vandenilį ir žaliąjį kurą.

D. Kreivys tikino, kad Danijoje visuomeninis autobusų transportas jau varomas vandeniliu. Taip ministras bandė paneigti baimės ir neišmanymo sukeltus gandus apie vandenilio gamyklų sprogimo pavojus. Jis tikino, kad vandenilis nebus kaupiamas vienoje vietoje, vos pagamintas jis bus transportuojamas ir verčiamas kitais produktais.

Šiuo metu didžiausios aistros verda Kretingos rajone, nes esama ketinimų netoli Darbėnų statyti žaliojo metanolio gamyklą. Gyventojai baiminasi, kad šis objektas kels pavojų ir atneš daugiau žalos nei naudos.

Pasak D. Kairio, gyvename didelių pokyčių metu, visai greitai per Lietuvą iš Suomijos į Vakarų Europą vamzdynais keliaus žaliasis kuras, o mūsų šalis pačios pasigamintą elektros perteklių galės paversti šiuo produktu, jį parduoti ir taip pildyti savo biudžetą.

Klaipėdiečiai ministrui turėjo labai konkrečių klausimų. Kai kurie lietė privačiuose sklypuose įsirengiamas vėjo ir saulės jėgaines. Kelių įmonių ir savivaldybių atstovai turėjo klausimų, į kai kuriuos ministras iškart negalėjo atsakyti ir žadėjo tam atskirai skirti laiko.

„Kontržvalgybinių grėsmių nebuvo nustatyta, jokia informacija apie patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims nebuvo perduota“, – antradienį Seime atsakydamas į Seimo narų klausimus patvirtino D. Jauniškis.

VSD vadovas teigė, jog tikrinti visi kandidatai

VSD generalinis direktorius antradienį Seime teigė, kad departamentas tuo metu „vertino iš įvairių šaltinių gaunamą informaciją apie visų kandidatų aplinką“ ir G. Nausėda šiame kontekste nebuvo išskirtinis.

„Išsamesnė informacija apie tikrintų asmenų skaičių raštu buvo pateikta Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui“, – sakė D. Jauniškis.

VSD vadovas pakartojo, kad nei iš G. Nausėdos, nei iš jo komandos prašymų patikrinti rėmėjus nebuvo, o „duomenys apie kandidato aplinkos narius buvo gauti įgyvendinant žvalgybos metodus, patvirtintus Vyriausybės“.

Departamento vadovas taip pat pažymėjo, kad G. Nausėdos aplinkos žmonės buvo tikrinami tik VSD informacinėse sistemoje, o nesant duomenų apie kontržvalgybines grėsmes nebuvo pagrindo imtis išsamesnio patikrinimo.

„Atsižvelgiant į tai, kad kontržvalgybinių grėsmių nebuvo nustatyta, nebuvo pagrindo vykdyti tolimesnius veiksmus šių asmenų atžvilgiu“, – sakė VSD vadovas.

Grupė valdančiųjų Seimo narių raštu uždavė VSD vadovui klausimus dėl tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos patikrinimo per kampaniją.

Atsižvelgiant į tai, kad kontržvalgybinių grėsmių nebuvo nustatyta, nebuvo pagrindo vykdyti tolimesnius veiksmus šių asmenų atžvilgiu.

Seimo narių užduoti klausimai apima ir aplinkybes dėl buvusiam Vyriausybės kancleriui, dabartiniam Seimo Antikorupcijos komisijos vadovui Algirdui Stončaičiui išduoto leidimo dirbti su slapta informacija.

D. Jauniškis atsakydamas į juos teigė, kad tuometinis premjeras Saulius Skvernelis neprašė A. Stončaičiui suteikti leidimą dirbti su slapta informacija ir spaudimo dėl to nebuvo.

Konservatorius: atsakymai – „apie nieką“

Klausimus raštu VSD vadovui pateikė 13 parlamentarų iš valdančiųjų konservatorių, liberalų ir Laisvės frakcijų, pagal Seimo statutą, į juos atsakoma plenarinio posėdžio metu.

Vienas klausimų rengėjų konservatorius Jurgis Razma yra sakęs, kad nuo VSD vadovo atsakymų priklausys, ar dėl žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleistų faktų bus buriama parlamentinio tyrimo komisija.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Konservatorius Andrius Vyšniauskas po VSD vadovo atsakymų žurnalistams teigė, kad D. Jauniškio atsakymai buvo „apie nieką, neatsakant į klausimus“.

„Aš suprantu ir vadovą, jis negali kai kurių dalykų atskleisti ir pasakyti. Esu įsitikinęs, kad tolimesnio tyrimo vienokia ar kitokia apimtimi reikia. Tai būtų NSGK, žvalgybos kontrolierius čia, matomai, reikės apsispręsti“, – sakė A. Vyšniauskas.

Aš suprantu ir vadovą, jis negali kai kurių dalykų atskleisti ir pasakyti. Esu įsitikinęs, kad tolimesnio tyrimo vienokia ar kitokia apimtimi reikia.

VSD vadovas po atsakymų Seime žurnalistams savo ruožtu teigė, kad „šiuo metu valstybėje vyksta daug svarbesnių procesų nei klausinėjimas VSD direktoriaus apie įvykius, kurie vyko prieš trejus metus“.

Grupė parlamentarų VSD vadovo klausė, ar iš tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos buvo gautas prašymas atlikti fizinių asmenų patikrinimą, ar pats kandidatas į prezidentus ar kitas asmuo prašė tokio patikrinimo, ar toks tikrintinų asmenų sąrašo pateikimas buvo vienkartinis, ar tai daryta per kelis kartus.

Klausta, kokie buvo G. Nausėdos aplinkos sąrašo patikrinimo rezultatai, kurie asmenys buvo įvardinti kaip „netinkami“, ar VSD valdybos surinkta medžiaga apie minėto tikrinimo eigą ir rezultatus buvo registruojama institucijos vidaus sistemose.

„Iš viešai skelbiamos informacijos žinoma, kad nebuvo tikrintas G. Nausėdos neoficialus rinkimų finansininkas Jonas Vaičaitis, o taip pat rinkimų metu neoficialiai talkinęs Valdas Sutkus. Ar galite patvirtinti, kad šie asmenys tikrai nebuvo tikrinti? Kokios priežastys tai lėmė?“ – klausiama VSD vadovui adresuotame rašte.

D. Jauniškis šios informacijos nekomentavo.

„Vienas pagrindinių žvalgybos institucijos veiklos principų, įtvirtintų Žvalgybos įstatyme, yra veiklos metodų neskelbtinumo principas. Todėl VSD viešai nekomentuoja atliekamų veiksmų privačių asmenų atžvilgiu“, – sakė departamento vadovas.

Taip pat dalis klausimų buvo susiję su leidimo dirbti su slapta informacija išdavimu A. Stončaičiui, kokiomis aplinkybėmis tai vyko, ar sprendžiant dėl leidimo dirbti su slapta informacija buvo užsiminta apie galimybę pasitikrinti poligrafu, ar tuometinis vyriausybės kancleris tokią galimybę atmetė.

VSD vadovo klausta, ar jis pats sutiktų atsakydamas į pateiktus ar panašius klausimus pasitikrinti poligrafu.

D. Jauniškis teigia atsakydamas į klausimus pateikęs tik tikrovę atitinkančius faktus, kurie gali būti patikrinti, o atvejus, kai gali būti naudojamas poligrafas, apibrėžia įstatymas, ir šis sąrašas yra baigtinis.

Klausimai – pagal knygą

Vasarį išleistoje tyrimų žurnalistų knygoje pateikiamas aukštas pareigas VSD ėjusio pareigūno liudijimas. Pranešėjas teigė, kad jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“, kuriame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.

VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų komandas, pats pranešėjas tikino, kad tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, jog sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.

Knygoje taip pat keliamos abejonės dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos skaidrumo, atskleisti ryšiai su kai kuriais verslo atstovais.

Taip pat knygoje publikuojamas liudijimas, kad prieš kelerius metus A. Stončaičiui einant Vyriausybės kanclerio pareigas, kilo abejonių, ar išduoti jam naują leidimą dirbti su slapta informacija, nes jis esą palaiko ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis.

Teigiama, kad tuomet A. Stončaitis atsisakė tikrintis poligrafu ir vis tiek gavo tokį leidimą. VSD anksčiau yra nurodęs, kad leidimas A. Stončaičiui išduotas laikantis įstatymų, o oficialaus sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo.

„Iš VSD po knygos „Pranešėjas ir prezidentas“ reikiamos reakcijos nebuvo, VSD savo iniciatyva nepateikė reikiamų atsakymų, nors kyla klausimai. Esant tokiai situacijai negalime palikti pilkos zonos ir savotiškai palikti galimybę ateityje naudoti kažkokius neskaidrius veikimo metodus VSD atliekant informacijos rinkimą apie privačius asmenis“, – BNS penktadienį sakė Seimo pirmasis vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma.

Konservatoriaus teigimu, nuo VSD vadovo atsakymų priklausys, ar dėl žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleistų faktų bus buriama parlamentinio tyrimo komisija.

„Sakėme, kad prieš imantis parlamentinio instrumento kaip laikinoji turimo komisija iš pradžių reikia pabandyti gauti atsakymus paprastesniais būdais, vienas iš jų yra parašant klausimus VSD vadovui“, – kalbėjo J. Razma.

„Jei mes gautume labai atvirus, nuoširdžius, detalius atsakymus, aš manau, kad laikinosios tyrimo komisijos reikmė ir atkristų, bet aš pats, tiesą sakant, nesu labai didelis optimistas, kad taip įvyks, bet palaukim, kartais būna stebuklų, malonių tokių“, – sakė Seimo vicepirmininkas.

Jo teigimu, klausimus VSD vadovui pasirašė 12 valdančiųjų partijų atstovų, bet nebuvo siekiama surinkti kuo daugiau parašų. Klausimus užduoti gali ir keletas Seimo narių, o atsakyti D. Jauniškis turėtų antradienį vakariniame posėdyje.

Jei mes gautume labai atvirus, nuoširdžius, detalius atsakymus, aš manau, kad laikinosios tyrimo komisijos reikmė ir atkristų.

VSD vadovo grupė parlamentarų klausia, ar iš tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos buvo gautas prašymas atlikti fizinių asmenų patikrinimą, ar pats kandidatas į prezidentus ar kitas asmuo prašė tokio patikrinimo, ar toks tikrintinų asmenų sąrašo pateikimas buvo vienkartinis, ar tai daryta per kelis kartus.

Klausiama, kokie buvo G. Nausėdos aplinkos sąrašo patikrinimo rezultatai, kurie asmenys buvo įvardinti kaip „netinkami“, ar VSD valdybos surinkta medžiaga apie minėto tikrinimo eigą ir rezultatus buvo registruojama institucijos vidaus sistemose.

„Iš viešai skelbiamos informacijos žinoma, kad nebuvo tikrintas G. Nausėdos neoficialus rinkimų finansininkas Jonas Vaičaitis, o taip pat rinkimų metu neoficialiai talkinęs Valdas Sutkus? Ar galite patvirtinti, kad šie asmenys tikrai nebuvo tikrinti? Kokios priežastys tai lėmė?“ – klausiama VSD vadovui adresuotame rašte.

Taip pat dalis klausimų susiję su leidimo dirbti su slapta informacija išdavimu A. Stončaičiui, kokiomis aplinkybėmis tai vyko, ar sprendžiant dėl leidimo dirbti su slapta informacija buvo užsiminta apie galimybę pasitikrinti poligrafu, ar tuometinis vyriausybės kancleris tokią galimybę atmetė.

VSD vadovo klausiama, ar jis pats sutiktų atsakydamas į pateiktus ar panašius klausimus pasitikrinti poligrafu.

Vasarį išleistoje tyrimų žurnalistų knygoje pateikiamas aukštas pareigas VSD ėjusio pareigūno liudijimas. Pranešėjas teigė, kad jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“, kuriame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.

VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų komandas, pats pranešėjas tikino, kad tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, jog sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.

Knygoje taip pat keliamos abejonės dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos skaidrumo, atskleisti ryšiai su kai kuriais verslo atstovais.

Taip pat knygoje publikuojamas liudijimas, kad prieš kelerius metus A. Stončaičiui einant Vyriausybės kanclerio pareigas, kilo abejonių, ar išduoti jam naują leidimą dirbti su slapta informacija, nes jis esą palaiko ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis.

Teigiama, kad tuomet A. Stončaitis atsisakė tikrintis poligrafu ir vis tiek gavo tokį leidimą. VSD anksčiau yra nurodęs, kad leidimas A. Stončaičiui išduotas laikantis įstatymų, o oficialaus sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo.

„Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa – ilgalaikis procesas, todėl akivaizdu, jog keičiantis teisės aktams, finansavimo mechanizmui, administravimui ir kitoms sritims, susijusioms su renovacija, gyventojams kyla klausimų, į kuriuos atsakymų reikia čia ir dabar. Primename, jog tokiu atveju jie iškart gali kreiptis telefonu 8 614 99 699 – kompetentingi specialistai atsakys į visus kilusius klausimus ir nukreips reikiama linkme“, – sakė Vladas Trakimavičius, APVA Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus specialistas.

2022 m. buvo sulaukta daugiau kaip 2 tūkst. užklausų telefonu, šiemet renovacijos klausimais konsultavosi daugiau nei 650 gyventojų.

Gyventojų klausimai apie renovaciją

APVA pateikia, kokie klausimai yra aktualiausi gyventojams, planuojantiems daugiabučių atnaujinimą.

1. Kaip pradėti renovacijos procesus?

Susitarimą apie daugiabučio atnaujinimą gali inicijuoti savivaldybės administracija, bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba savivaldybės paskirtas renovacijos administratorius. Visgi galutinis sprendimas yra gyventojų – svarbu surinkti 51 proc. daugiabučio gyventojų balsų.

2. Kiek kainuoja daugiabučio atnaujinimas?

Kiekvienas daugiabutis yra skirtingas, todėl jo atnaujinimo kaina nustatoma investicijų plane, kurį rengia investicinio plano rengėjai.

3. Kada reikia pradėti mokėti už daugiabučio atnaujinimą?

Už atliktus darbus pradedama mokėti, kai baigiami rangos darbai, o APVA išmoka valstybės paramą – po šių veiksmų apskaičiuojamas kredito likutis, parengiami kredito ir palūkanų grafikai butų savininkams.

4. Kas galėtų suteikti konsultaciją prieš pradedant renovacijos procesą?

Konsultaciją gali suteikti investicinio plano rengėjas, kuris atsakys į visus klausimus.

5. Koks fasado tipas yra geriausias?

Energiniu požiūriu visi siūlomi fasadai yra efektyvūs – visi geri. Daugiabučio namo gyventojai IP rengimo metu turi galimybę susipažinti su įvairiais fasado tipais ir vieną iš jų pasirinkti.

Kviečia nepraleisti seminarų

Planuojančius daugiabučio renovaciją APVA ragina visą informaciją išgirsti iš pirmų lūpų skirtinguose miestuose vykstančiuose seminaruose.

Pasitikrinti, ar artimiausiu metu jūsų gyvenvietėje yra panuojamas seminaras, galite internetiniame puslapyje https://modernizuok.apva.lt/. Turite klausimų? Skambinkite į informacinę liniją 8 614 99 699.

Vadinasi, ir šioje byloje bus dirginančių slėpinių, kurie vėl gali sprogti naujais protestais, jau liepsnojusiais Klonio gatvėje. Kadangi tuomet kataklizmai kilo dėl neatsakytų klausimų, šįsyk pasveikęs protas ragintų viską atvirai išdėstyti. Ir nekalbame čia apie mažamečių duomenis, kalbame apie įtariamą rezonansinį viešo asmens nusikaltimą.

L. Lavastės prisiskaičiusieji irgi kosės: kokie čia ano skandalo neatsakyti klausimai, juk teismas pripažino, kad D. Kedys viską prifantazavo. Taip, prifantazavo ir numirė purvyne švariais batais nuo asfiksijos švendrės lapu, o paskui dar savo lavoną padabino pomirtiniais sužalojimais, kurie užfiksuoti skrodimą atlikusių specialistų išvadoje Nr. M589/10 (01).

Yra ir kitų esminių klausimų, kurie neatsakyti iki šiol. Pvz., kas buvo tas kitas asmuo, 2009 m. spalio 5 d. važiavęs žudyti teisėjo J. Furmanavičiaus? Juk liudytojai matė, kad atvyko dviese. Kodėl nepaskelbta to asmens paieška? Taip pat neaišku, kur yra įrašai, kuriuos tądien įamžino kelios aplinkinės vaizdo kameros. Nevieša ir tai, kam gerb. teisėjui reikėjo vienuolikos mobiliojo telefono numerių ir negi tikrai iš bylos dingo dalis pokalbių išklotinių?

Vis dar nepaaiškinta, nuo ko tebesaugoma neva tvirkintos mergaitės mama, jei žudiku apskelbtas D. Kedys seniai kapuose. O kuo baigėsi ikiteisminis tyrimas dėl jo draugo A. Žiliaus mirties 2013 m. liepos 19-ąją? Nebijojęs kalbėti A. Žilius įrodinėjo, kad žudikas – ne D. Kedys, o kiti asmenys.

P. S. Gal jau kai kam būtų metas prabilti.

Jį bus galima laikyti internetu nuo 8 iki 20 val.

„Europos egzaminą“ sudaro 10 klausimų. Jie pateikiami su atsakymų variantais, kuriuos reikia pasirinkti per kuo trumpesnį laiką.

Maksimalus laikas atsakymui pasirinkti – 1 minutė.

Dalyvauti egzamine gali visi norintieji.

Kiekvienas „Europos egzamino“ dalyvis, egzamino dieną pateikęs atsakymus į visus egzamino klausimus, gaus asmeninį kvietimą į virtualų tik „Europos egzamino“ dalyviams skirtą „MEMŲrandomą su Paul de Miko“.

Trys mokyklos, masiškiausiai sudalyvavusios „Europos egzamine“, bus apdovanotos stalo žaidimais „Eureka“.

Neapgalvojo niuansų

SDK sistema veikia nuo praėjusių metų gegužės, bet neaiškumų dėl jos gausu. Pagal atsakingų institucijų sumanymą, gyventojai ir įmonės, įgydami transporto priemones tiek Lietuvos, tiek užsienio teritorijoje, privalo kreiptis į įmonę „Regitra“ ir gauti unikalų savininko deklaravimo kodą (SDK). Be šio kodo negalima parduoti ar registruoti transporto priemonės. Važiuojant automobiliu be kodo numatyta administracinė atsakomybė ir piniginės baudos iki 600 eurų.

Atliekant pirkimo ir pardavimo sandorius su Lietuvoje jau eksploatuojamomis transporto priemonėmis, problemų kyla retai, nes kiekvienam mūsų šalyje registruotam automobiliui SDK suteikiamas automatiškai. Tačiau jei transporto priemonė atkeliauja iš užsienio, su painiava susiduria ne tik privatūs pirkėjai, bet ir įmonės. Neaiškumų kyla netgi teisininkams, kurie įstatymus išmano kur kas geriau nei eiliniai piliečiai.

Apimtis: vien 2021-ai­siais bu­vo iš­duo­ta per mi­li­jo­nas ko­dų. / „Regitros“ nuo­tr.

Neseniai apie SDK išdavimo spragas prakalbo tarpininkavimu parduodant automobilius užsiimančios įmonės. Jos tikina, kad, įvedant SDK, nebuvo pagalvota apie jų veiklos specifiką. Teisininkų nuomone, tai ne vienintelis neapgalvotas niuansas. Kai kurios spragos kelia riziką nepasiekti svarbiausio SDK įvedimo tikslo – nustatyti tikruosius transporto priemonių pardavėjus ir savininkus.

Eina kryžiaus kelius

Tarpininkavimo veiklą parduodant fizinių ir juridinių asmenų transporto priemones vykdančio BRC autocentro pardavimų vadovo Vaido Sarapino teigimu, kai parduodamo automobilio savininkas yra užsienio pilietis arba įmonė, norint gauti SDK tokiam per tarpininkus parduodamam automobiliui reiškia nueiti kryžiaus kelius.

Pildant duomenis dėl SDK išdavimo elektroninėje sistemoje tokio pasirinkimo kaip tarpininkavimo sutartis nėra, tad ir gauti SDK nėra galimybės.

„Teoriškai, norint gauti SDK, tarpininkaujančiai įmonei pakanka turėti atstovavimą patvirtinantį dokumentą, pvz., tarpininkavimo sutartį. Bent jau tokį atsakymą esame gavę iš atsakingų institucijų. Tačiau praktiškai tai neįmanoma, nes, pildant duomenis dėl SDK išdavimo elektroninėje sistemoje, tokio pasirinkimo kaip tarpininkavimo sutartis nėra, tad ir gauti SDK nėra galimybės“, – aiškino V.Sarapinas.

Jo žodžiais, atrodo, kad šiuo metu veikiančios nuostatos orientuotos į tai, kad SDK išduodamas tik sudarius sandorius, o tai netinka tarpininkavimo veiklai, nes pats tarpininkas automobilio neperka, jis yra tik jungiamoji grandis tarp pardavėjo ir pirkėjo.

Vaidas Sarapinas. / Asmeninio archyvo nuotr.

Įmonės „Regitra“ interneto svetainėje rašoma, kad pirmasis užsienyje įgyto automobilio nuosavybės pasikeitimo deklaravimo ir įregistravimo proceso etapas yra sandorio sudarymas, kai sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis. Paskui Lietuvos gyventojas, dar prieš įvežant automobilį į mūsų šalį, turi kreiptis į „Regitrą“, deklaruoti įgijimą ir pirmą kartą gauti SDK. Apie tai, kaip procesas turėtų atrodyti tarpininkavimo atveju, informacija išvis nepateikiama.

Nepanaudoto kodo rizika

Pasak advokatų kontoros „AAA Law“ partnerio Jono Sakalausko, SDK tikslas yra lyg ir aiškus. Tačiau koją kiša aiškiai neapibrėžti reikalavimai, kuriuos turi užtikrinti tarpininkavimo veikla užsiimančios įmonės.

Kitas aspektas, kuris, jo nuomone, neapgalvotas – SDK išregistravimas pasikeitus aplinkybėms ir automobilio Lietuvoje nepardavus. Tokia prievolė šiuo metu nėra tiesiogiai nurodoma, tačiau, atsižvelgiant į SDK paskirtį, registro duomenų nuoseklumas ir teisingumas gali nebūti išlaikytas. Tai nutiktų tuo atveju, jei automobilio savininkas neinformuos registro tvarkytojo apie neparduotos transporto priemonės susigrąžinimą.

„Kadangi SDK yra išduodamas transporto priemonės nuosavybės teisės turėtojo vardu, kyla rizika, kad užsienio subjektas (savininkas) neįvykdys jam tenkančių pareigų, kai transporto priemonė Lietuvoje visgi neparduodama. Savininkas gali prarasti suinteresuotumą ją pardavinėti ilgiau, taip pat – pakartotinai rūpintis įgaliojimo suteikimu dėl kodo išregistravimo“, – aiškino J.Sakalauskas.

Jonas Sakalauskas. / Asmeninio archyvo nuotr.

Esant „nepanaudotam“, tačiau neišregistruotam SDK, naujas kodas dabartiniam savininkui nebūtų išduodamas, todėl būtų suvaržytas asmens įgyto objekto įvežimas ir pardavimas Lietuvoje.

Pasak jo, vienas SDK tikslų – transporto priemonių registro duomenų nuoseklumas ir teisingumas, galimybė atsekti visus transporto priemonės savininkus ir jos kelią iki paskutinio pirkėjo. Tačiau jei transporto priemonės savininkas neinformuos registro tvarkytojo apie transporto priemonės susigrąžinimą, šis tikslas nebus pasiektas iki galo.

Teisininkui taip pat kyla klausimas, kaip būtų sprendžiama painesnė situacija: jei transporto priemonė, kuriai užsienio valstybės subjekto vardu buvo suteiktas SDK, būtų neparduota Lietuvoje ir išvežta į kitą užsienio valstybę, o šioje pasikeitus savininkui, vėl patektų į Lietuvos teritoriją parduoti.

„Panašu, kad egzistuojant „nepanaudotam“, tačiau neišregistruotam SDK, naujas kodas dabartiniam savininkui nebūtų išduodamas, todėl būtų suvaržytas paskiausias teisėtai užsienyje asmens įgyto objekto įvežimas ir pardavimas Lietuvoje“, – darė prielaidą advokatas.

Trūksta konkretumo

J.Sakalauskas atkreipė dėmesį, kad pareiga turėti automobiliui priskirtą kodą galioja jau įvežimo į Lietuvos teritoriją metu. Taip pat reikalaujama kodą nurodyti interneto skelbimuose dar tik siūlant pirkti užsienyje esantį automobilį. Tad tarpininkavimo paslaugas teikiančios įmonės privalo tiksliai žinoti, kokios transporto priemonės juos pasieks ir kada, bei laiku kreiptis dėl SDK gavimo.

Operatyviausias būdas užtikrinti šios pareigos įvykdymą yra tinkamų įgaliojimų gavimas, kad savininko vardu būtų galima kreiptis dėl kodo išdavimo.

Sankcijos: va­ži­nė­jant au­to­mo­bi­liu be ko­do nu­ma­ty­ta ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė ir pi­ni­gi­nė bau­da iki 600 eu­rų. / Vilmanto Raupelio nuotr.

„Kalbant apie įgaliojimus yra neaiškūs reikalavimai, kuriuos turi užtikrinti tarpininkas. Pavyzdžiui, neaišku, ar jis kiekvienu atveju, atlikdamas transporto priemonės savininko deklaravimą jo vardu, privalo turėti atskirą įgaliojimą, ar tai gali atlikti vadovaudamasis Civilinio kodekso nuostata, numatančia, kad prekybos agentas turi teisę atstovaujamojo vardu be specialaus atstovaujamojo įgaliojimo atlikti bet kokius atstovaujamojo pavedimui tinkamai įvykdyti būtinus veiksmus“, – svarstė advokatas.

Jo teigimu, prieš priimant įstatymus, reikėtų stebėti planuojamus teisės aktų pokyčius, galinčius turėti neigiamos įtakos suinteresuoto verslo veiklai. Esant galimybei įmonėms derėtų išsakyti nuomonę dar vykstant svarstymo procesui, kadangi valdžios institucijos, realiai nevykdydamos verslo veiklos, iš anksto gali nenumatyti visų rizikų.

Komentuodamas situaciją, kurioje šiuo metu yra atsidūrę tarpininkavimo veiklą vykdantys verslai, jis akcentavo, kad, susiduriant su probleminėmis situacijomis, rekomenduojama raštu kreiptis į atsakingas institucijas dėl konsultacijų suteikimo. Taip pat prašyti įstaigos atsižvelgti į siūlomus situacijos sprendimo variantus, o įstaigos ar valstybės institucijos savo ruožtu turėtų imtis aktyvių veiksmų tokioms problemoms spręsti.

Pasak BRC autocentro atstovo, sprendimų dėl SDK gali būti ne vienas. Pavyzdžiui, galimybė tarpininkavimo veiklą vykdančioms įmonėms gauti laikiną SDK, nesudarant jokio sandorio. Kitas galimas variantas – atskiras registras automobiliams, įsigyjamiems iš užsienio per tarpininkus. Tai padėtų automobilio savininko deklaravimo procesą išlaikyti skaidrų ir aiškų, neliktų vietos teisės aktų interpretacijoms. Taip sumažėtų našta tiek automobilio savininkui, tiek tarpininkui.

„Absurdiška situacija, kad reikia ir lauke tikrinti. Visą laiką kalbėta, kad lauke bus galima dirbti ir be galimybių paso, o tai apsunkina, dėl to, kad lauke gali žmogus papildomai prisėsti. Nėra aiškios zonos, paprasčiausiai padavėjas gali ir nepastebėti, kad nauji klientai prisėdo ir juos reikia vėl iš naujo tikrinti“, – sakė „Amber Food Group“ vadovas Gediminas Balnis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) sako, kad galima dirbti tik su galimybių pasu arba be jo. „Dalinti veiklos negalima. Negali būti lauke be galimybių paso, o viduje – su galimybių pasais“, – aiškino NVSC Sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė.

Dalinti veiklos negalima. Negali būti lauke be galimybių paso, o viduje – su galimybių pasais.

Pusė tūkstančio įmonių pasirinko aptarnauti tik galimybių pasą turinčius klientus. Vieną kartą pasirinkus, keisti sprendimo negalima. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) supranta, kad verslui gali kilti nesklandumų.

„Kadangi tai yra naujas dalykas ir yra įvairių žmonių, kurie gali piktintis, ir kurie ne, bet yra programėlės, kurias galima atsisiųsti, pavyzdžiui, kalbant apie galimybių pasą, tai tikrai net į telefoną galima atsisiųsti tikrinimo programėlę ir savo galimybių pasą“, – sakė Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Verslas sako, kad žmonės pasimeta, kodėl pasiskiepiję negali sėdėti restorane, arba ateina ne visi turintys galimybių pasą ir nesupranta, kodėl negali sėdėti lauke. „Toks labai neišdirbtas... Mes labiausiai prašėme, kad visiems kartu apribotų arba tada jau, kad negalvotų tie, kurie iš viso nėra dirbę restorane, teoriškai sėdėdami kabinete, nuleisti kažkokią normą nepasitarus, tai taip ir gaunasi“, – teigė G. Balnis.

Be to, kad nėra patogu tikrinti galimybių pasus, visa tai verslui kainuos ir papildomų kaštų. Pavyzdžiui, prekybos sektoriui, kur reikia sutikrinti tūkstančius žmonių, – kyla konfliktų.

„Žinau, kad ir saugos tarnybos ruošiasi, ir ieško papildomų žmonių, nes ypatingai prekybos sektoriuje, kur šimtai tūkstančių žmonių apsilanko per dieną, be automatizacijos procesų, be abejonės, reikės ir papildomų žmogiškųjų išteklių“, – kalbėjo Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Po mėnesio verslai galės dirbti tik su galimybių pasu. SAM sako, kad gali iki to laiko sulauks pasiūlymų, kaip dirbti paprasčiau, o dabar reikia saugoti sveikatos sistemą ir visą visuomenę.

„Kad nebūtų tokio dalyko, kad esant visiškai blogai situacijai galėtumėme kalbėti apie kažkokį sugriežtinimą“, – tarstelėjo SAM viceministrė.

„Bet vėlgi, kai kyla klausimas, ar iš viso nedirbti, ar dirbti su tam tikrais apribojimais, tai verslo pasirinkimas yra dirbti, kad ir su apribojimais. Dėl to reikia abipusio supratimo ir tarpusavio pagarbos. Tiek tarp klientų, tiek tarp darbuotojų ir verslų“, – įžvalgomis dalijosi Verslo konfederacijos prezidentas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, galimybių pasą elektroniniu būdu jau išsiėmė apie 850 tūkst. žmonių. Tiems, kam sunkiau jį išsiimti elektroniniu būdu, netrukus padės mobiliosios komandos.

„Kitą savaitę „Registrų centras“ startuoja su pasobusais, kurie kursuos savivaldybėse, kuriose nėra „Registrų centro“ padalinių. Kaip žinote, kalbame su Lietuvos paštu, verslais“, – sakė Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Taip pat svarstoma, kad galimybių pasą išsiimti būtų galima vaistinėse ar gydymo įstaigose.