R. Mackevičius prisipažins: jam su miegu nesisekė dar vaikystėje. „Visi vaikai miegodavo, o aš gulėdavau atsimerkęs. Ir spoksodavau. Tai auklytės man ant akių dėdavo rankšluostį, kad netrukdyčiau joms kavos gert“, – juoksis Rolandas.

Rolandas atvirai papasakos ir apie knarkimą. „Esu ir kine prabudęs nuo savo knarkimo, ir kirpykloje. Bet galiu išduoti, kad knarkiu ne tik aš, bet ir mano žmona Ieva. Ir aš esu tai nufilmavęs. Žinai, kai būna – miegi, miegi, prabundi, ir atsiranda veide piktoji šypsenėlė, čiumpi mobiliaką ir filmuoji. Ryte nubundi: „Labas, mažyle, nu tu ir knarki“. „Neknarkiu, baik tu“. Ir tada ištrauki teismo dokumentą su įrodymais“, – juokiasi Rolandas.

Laidos metu apie miego problemas kalbės ir neurologė Evelina Pajėdienė. O R. Mackevičius išbandys internete siūlomą būdą, padėsiantį kovoti su lovoje knarkiančiu partneriu.

I. Mackevičienė pasidalins savo istorija – ji, priešingai nei vyras, jaučia per didelį mieguistumą. O kartą yra užmigusi ir prie automobilio vairo: „Esu turėjusi tokią patirtį, prieš dešimt metų važiavau mašina, mažai miegojusi ir atsijungiau prie vairo. Nežinau, kas mane prikėlė. Manau, kad mano angelas sargas. Kai atsibudau, buvo milisekundė iki kelio krašto, o iš priekio atvažiavo vilkikas. Atsimenu, kad po šio įvykio man atsigauti reikėjo savaitės, nes supratau, kad didelė nelaimė gali įvykti per sekundę“.

Tačiau didžiausia žmonijos problema yra nemiga, apie kurią laidos metu papasakos smegenis sinchronizuojančius dažnius kuriančio Amerikoje esančio Monroe instituto vienintelė Baltijos šalyse sertifikuota specialistė Maya Grey. Ekspertė pasidalins net keliais pratimais, padedančiais užmigti.

Be to, pabrėžia jis, įrodyta, kad kuo garsiau žmogus knarkia, tuo didesnė miego apnėjos tikimybė, o ji turi tiesioginį ryšį su impotencija arba gali lemti infarktą ar insultą.

– Kodėl vieni žmonės knarkia, kiti ne? O gal visi linkę knarkti?

– Remiantis literatūroje pateiktais duomenimis, galima sakyti, kad, ko gero, bet koks žmogus gyvenime yra vieną ar kitą kartą suknarkęs. Tai būdinga visiems. O nuolatos knarkia apie 44 proc. pasaulio vyrų ir apie 28 proc. moterų. 

– Kokie veiksniai sukelia knarkimą?

– Su amžiumi mažėja raumenų tonusas, atsiranda miego sutrikimų, todėl su amžiumi daugėja knarkiančių žmonių. Taip pat dalis pacientų knarkia dėl antsvorio. Raumenų (ir gerklės) tonusas mažėja ir dėl mažo fizinio aktyvumo.

– Kas yra miego apnėja?

– Tai miego sutrikimas, kai miegant protarpiais nutrūksta ir vėl atsinaujina kvėpavimas. Yra įrodyta, kad kuo garsiau žmogus knarkia, tuo didesnė miego apnėjos tikimybė.

– Ar tiesa, kad knarkimas gali būti susijęs su impotencija?

– Pats knarkimas žmogui nelabai kenkia, nebent knarkiama garsiai, todėl blogiau išsimiegama. Tačiau su knarkimu susijusi miego apnėja turi tiesioginį ryšį su impotencija. Žmogus labai blogai miega, nes kelis kartus per valandą, pats to nepastebėdamas, prabunda, o ryte jaučiasi lyg nemiegojęs. Dėl to kyla nuovargis, irzlumas, vystosi depresija, o visa tai susiję su lytinės funkcijos sumažėjimu.

– Be nuolatinio nuovargio, nervingumo, padidėjusio kraujo spaudimo, minima ir mirtis. Ar tikrai taip būna gyvenime?

– Viena dažnesnių priežasčių, dėl ko pacientai miršta naktį nuo infarkto ar insulto, – miego apnėja. Statistika taip pat rodo, kad iki 85 proc. miego apnėja apsunkina padidėjusio kraujo spaudimo gydymą.

Tuo metu, kai sustoja kvėpavimas, išsiskiria įvairūs streso hormonai, lyg žmogus dustų, būtų smaugiamas. Šie hormonai išreguliuoja kraujospūdį, sutrinka medžiagų apykaita, insulino tolerancija. Todėl tokie pacientai yra stambesni – dėl sutrikusios medžiagų apykaitos nemažėja riebalų kiekis net bandant numesti svorio.

– Ką daryti kartu gyvenantiems žmonėms, kurie dėl knarkimo neišsimiega?

– Tai viena iš skyrybų priežasčių, nes dažnai tokie partneriai miega skirtinguose kambariuose, dėl ko tampa nelaimingi.

– O jei knarkia žmogus, kuris neturi nei antsvorio, nei problemų dėl alkoholio?

– Taip gali būti dėl anatominių ypatumų. Kai kurių žmonių labai ilgas minkštasis gomurys arba liežuvėlis. Taip pat gali būti padidėjusios gomurinės tonzilės – dėl jų ima knarkti net 3–5 metų vaikai.

– Kur ir kaip nustatomas knarkimo patologijos sunkumas?

– Jei įtariame, kad pacientas serga miego apnėja, arba jeigu jis labai garsiai knarkia, siunčiame pasikonsultuoti su pulmonologu. Jis atlieka naktinę polisomnografiją – įrenginiu išmatuojama, kiek kartų per valandą sustoja kvėpavimas. Jei tiriant įtariama apnėja, pacientas hospitalizuojamas parai ar dviem ir atliekamas išsamus miego tyrimas. O tada jau galima parinkti gydymą.

– Turbūt eilės į miego laboratoriją – milžiniškos?

– Tyrimą apmoka ligonių kasos, o laukti reikia apie mėnesį. Be to, yra privačių įmonių, tyrimą atliekančių paciento namuose.

– Kas labiausiai padeda išvengti knarkimo?

– Manau, kad fizinis aktyvumas, sveika mityba, kūno svorio mažinimas. Kitu atveju gydoma chirurginiu būdu.

Kaip gydyti ir apsisaugoti nuo knarkimo bei jo sukeliamų problemų, pataria vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas.

Knarkimo priežastys

Knarkimą dažniausiai sukelia atsipalaidavęs minkštasis gomurys – dėl to nukąra liežuvėlis, kuris užstojęs kvėpavimo takus sunkina kvėpavimą. Dėl atsipalaidavusių burnos raumenų žmogus miega praverta burna, tad oras, į organizmą patenkantis per burną, suvirpina liežuvėlį. Dėl šių vibracijų ir kyla knarkimo garsas. Knarkimas taip pat gali atsirasti ir dėl tam tikrų ligų.

„Knarkimo priežastimi gali tapti užsikimšę kvėpavimo takai (užsikimšusi nosis). Sloga sergantys žmonės sunkiau prakvėpuoja, tad pradeda knarkti. Taip pat dažniau šis sutrikimas kankina alergijomis sergančius žmonės, dėl to knarkimas jiems gali pasireikšti tik tam tikrais metų laikais“, – pastebi vaistininkas.

Dėl miego apnėjos žmogus prasčiau išsimiega, tad praranda budrumą darbe, jaučiasi mieguistas.

Sukeliamos rizikos

Nepavojingu atrodantis knarkimas iš tiesų gali sukelti ir rimtesnių padarinių. Svarbiausias jų – miego apnėja. Knarkimo metu žmogaus kvėpavimas sustoja kelioms sekundėms, todėl prastėja smegenų aprūpinimas deguonimi – smegenims tenka visą naktį išlikti budrioms ir nesiilsėti, mat reikia tikrinti žmogaus kvėpavimą.

„Jei miego apnėja tęsiasi ilgiau, žmogus nustoja kvėpuoti ilgiau nei 10 sekundžių – visam kūnui pradeda stigti deguonies, jo nebegauna nei kraujas, nei žmogaus organai. Dėl miego apnėjos žmogus prasčiau išsimiega, tad praranda budrumą darbe, jaučiasi mieguistas“, – tikina R. Blynas.

Kaip išvengti?

Vaistininkas pabrėžia, kad, kaip ir visus sutrikimus, knarkimą taip pat reikia gydyti. Vaistų skirtų vien knarkimui nėra, tad derėtų įsigilinti į knarkimo priežastis.

Jeigu knarkimas sukeliamas dėl tam tikrų ligų, susijusių su kvėpavimo takais, patariama vartoti tam skirtus vaistus: purškalus, priešalergines tabletes – preparatus, kurie palengvina žmogaus kvėpavimą.

Tiesa, yra ir daug natūralių būdų kovoti su knarkimu.

„Prieš miegą neprisivalgykite. Taip pat venkite alkoholio: dėl jo liežuvėlis dar labiau atsipalaiduoja ir sukelia knarkimą. Taip pat galima pakeisti miego pozą – pakelti pagalvę ir miegoti ant šono ar ant pilvo. Prieš miegą patariama pasivaikščioti lauke: taip pagerės kvėpavimo takų darbas, nusiraminsite, pamiršite apie stresą. Miegoti reikėtų pravėrus langą, kad grynas oras jus lengviau pasiektų“, – pataria vaistininkas.

Pastebima, kad knarkimas priklauso ir nuo žmogaus fizinės būklės. Žinoma, sveikas, niekuo nesiskundžiantis žmogus knarkia rečiau nei žmogus turintis kvėpavimo takų sutrikimų.

Taip pat pastebima, kad vyrai knarkia dažniau nei moterys. Knarkimas dažniau vargina ir antsvorio turinčius žmones.

Mieguistumas, galvos skausmas, sutirštėjęs kraujas, širdies ritmo sutrikimas, padažnėjęs šlapinimasis naktimis. Visa tai gali sukelti labai banali, bet itin svarbi priežastis – knarkimas.

Vyrai knarkia dažniau

"Pagrindinė knarkimo priežastis – nutukimas. Knarkimą provokuoja ir alkoholio vartojimas. Netgi butelis alaus ar 50 g stipresnio gėrimo vakare, nes alkoholis atpalaiduoja raumenis", – teigė gydytoja neurologė, miego konsultantė profesorė Vanda Liesienė.

Kita knarkimo problema – anatominiai veido, nosies, ryklės ypatumai, siauri oro takai. Tai gali būti ir įgimta, genetiškai užkoduota, kai knarkia visa šeima.
Knarkiama ir dėl kvėpavimo takus siaurinančio susidariusio ląstelienos pertekliaus, dėl traumų, nosies pertvaros iškrypimo, gerklų išvešėjimo, tonzilių, gomurinio liežuvėlio pakitimų ir senstant.

"Vyras, kuriam jaunystės laikų marškinių apykaklė pakito dviem dydžiais arba kūno masės indeksas viršijo 30–35, kai norma – iki 25, tampa kandidatu į knarkiančiųjų chorą", – dar kartą nutukimą pabrėžė profesorė V.Liesienė, pastebėjusi, kad sulaukus 50 metų knarkia apie 30 proc. vyrų ir tik apie 18 proc. moterų.

Dažniausiai knarkia žmonės nuo 65 metų dėl senėjimo proceso, o gyvenamoji vieta, metų laikas, mityba knarkimui įtakos neturi.

Kodėl knarkimas vargina vyrus labiau nei moteris?

"Dar nėra atlikta tikslių epidemiologinių, mokslinių tyrimų. Įtakos turi tai, kad vyrai dažniau vartoja alkoholį, – svarstė profesorė V.Liesienė. – Pastebėta, kad dėl knarkimo kenčia vairuotojai, ypač tolimųjų reisų. Jie ilgai sėdi, nereguliariai ir ne visada kokybiškai maitinasi, todėl silpnėja raumenų sistema, suglemba viršutinių kvėpavimo takų raumenys, trachėja. Be to, padidėja riebalinis sluoksnis."

Problema – deguonies trūkumas

Kas yra knarkimas? Dažniausiai pasitaiko pozicinis, kai žmogus guli ant nugaros, atversta galva.

Užmigus raumenys atsipalaiduoja, liežuvis šiek tiek pasislenka atgal, atsipalaiduoja ir gerklos. Knarkiama orą įkvepiant, bet ne iškvepiant. Kuo ilgiau užtrunka knarkimas, tuo dažniau gerklose išsilieja smulkūs kraujo lašeliai, o jos pačios užtinsta. Dėl to žmogaus smegenys gauna klaidingą informaciją, kad nereikia kvėpuoti.

Nesant signalo įkvėpti, kvėpavimo pauzė ilgėja ir knarkiantis žmogus išleidžia specifinį, trūkčiojantį garsą, tarsi pliaukštelėjimą. Žmogus bando nubusti, bet vėl knarkia, ir procesas kartojasi.
"Kitą dieną toks žmogus jaučiasi mieguistas, maudžia galvą ir neretai užmiega prie vairo, – faktais problemą iliustravo miego ligų specialistė V.Liesienė. – Taip atsitinka todėl, kad  smegenys negauna deguonies. Nustatėme, kad įprastai knarkiančių žmonių deguonies įsisotinimas krenta iki 20–30 proc., nors yra pacientų, kuriems jis sumažėja net iki 50 proc."

Deguonies trūkumo padariniai – ne tik mieguistumas, galvos maudimas, bet tirštėjantis kraujas, sutrikusi erekcija, širdies ritmo sutrikimas ir šlapinimasis po kelis kartus per naktį.
"Knarkiant didėja slėgis, o širdis apsigauna ir galvoja, kad reikia nuleisti vandens, todėl duoda įsakymą inkstams šlapintis, – aiškino profesorė. – Vyrai galvoja: jei naktimis tenka dažnai keltis šlapintis, vadinasi, blogai su prostata. Ir tuo neretai manipuliuoja pardavinėjantieji vaistus nuo prostatos ligų. Bet dažnas šlapinimasis naktimis gali neturėti nieko bendro su prostata. Kaip ir dažnai nereikia vartoti vaistų nuo tirštėjančio kraujo, nes  reikia gydyti priežastį – knarkimą."

Padės ir teniso kamuoliukas

Jei knarkimas tik pozicinis, gulint ant nugaros, gydymas nėra sudėtingas.
"Švedai jau seniai pasiūlė ir sėkmingai naudoja paprastą būdą – pižamoje arba marškinėliuose žemiau menčių įsiuva teniso kamuoliuką. Tuomet miegantysis nemiegos ant nugaros ir nepradės knarkti, vadinasi, nepabudins ir miegančiojo greta. Žinoma, jei jis neturi slogos, deformacijų veide, gerklose", – vieną būdų, kaip išvengti knarkimo, pateikė V.Liesienė.

Kitas būdas nėra labai patogus. Mokslininkai pasiūlė prisirišti prie lovos krašto, kad nepavyktų apsiversti ant nugaros.

"Nesąmonė, kad padės ekstrasensai ar knarkimas dings, ištraukus liežuvį ir prispaudus jį laikikliu, užspaudus nosį ir kvėpuojant tik per burną. Oro takai yra giliau, – mitus griauna miego ligų specialistė. – Nepadės ir inhaliacijos prieš miegą, medus ar šiltas pienas. Ir jokiu būdu negalima vartoti alkoholio, kuris tik sustiprins knarkimą."

Žinoma specialistė rekomenduoja pirmiausia apsilankyti ne pas plastinės chirurgijos, bet ausų, nosies ir gerklės ligų specialistus. Jei jie negalės padėti, patars, kur reikia kreiptis: pas neurologus ar chirurgus.

Ausų, nosies ir gerklės ligų specialistai įvertins nosį, gerklas, liežuvėlį, jo šaknies storumą, gomurio formą, veido anatominę struktūrą.

"Gomurio liežuvėlis turi mažiau nei dešimtadalį įtakos knarkimui, nors žmonės galvoja priešingai. Neretai knarkia ir erelio snapo formos anatominę struktūrą turintys žmonės. Į arkos formos gomurį įdedama plastikinė plokštelė. Kartais užtenka ir radiodažnuminės termoabliacijos – įpjovimo, paploninant liežuvėlio šaknį, arba liežuvėlį užlenkti ir susegti", – žino profesorė V.Liesienė.

Knarkia ir sėdint

Knarkiančius žmones ištinka apnėja – visai sustoja kvėpavimas, net po 20 kartų per valandą.

"Būna, kad sustoja net 50 kartų per valandą", – šokiravo profesorė ir pabrėžė, kad chirurginis gydymas taikomas tik išbandžius kitas priemones.
Viena jų – oro įpūtimas specialiu aparatu. Jis automatiškai prisitaiko prie oro takų dydžio, pasipriešinimo.

Taip gydant pacientai iš pradžių kvėpuoja per specialią kaukę, pamažu jų gerklė atsigauna, dingsta tynimas, o tuomet galima nustatyti knarkimo priežastis.
Dažniausiai pas V.Liesienę apsilanko artimųjų knarkimo neapsikentę šeimos nariai. Ir tik po to ateina knarkiantieji. Būna ir tokių pacientų, kurie miegodavo tik sėdėdami. Jų kraujas smarkiai sutirštėjęs, sutrikęs širdies ritmas, vyrams – erekcija.

"Dėl didelio antsvorio knarkia net ir miegantieji sėdimoje padėtyje", – pabrėžė V.Liesienė.

Ar toks žmogus nustotų knarkęs, jei numestų svorio? Profesorė V.Liesienė atsako: gyvenimo ir miego kokybę labai pagerina ir nuo knarkimo gali išvaduoti net ir 10 kilogramų sumažėjęs antsvoris.

Atvėsus orams, rytais daugeliui nesinori lipti iš šiltų lovų. Tačiau mokslininkai atskleidė, kad pernelyg ilgas miegas turi neigiamos įtakos sveikatai.

Kaip praneša dailymail.co.uk, tie, kurie miega daugiau nei 10 valandų, gali susirgti širdies ligomis, diabetu. Miegaliai taip pat rizikuoja tapti apkūnūs.

Tie, kurie miega mažiau nei šešias valandas per parą, rizikuoja susirgti tomis pačiomis ligomis. Tik šiems žmonėms dažniau būdingas ir nerimas.

Žmonės, kurie miega optimalų kiekį valandų – nuo 7 iki 9 – rečiau serga minėtomis ligomis.

Tiesa, miegas turi būti kokybiškas. Tie žmonės, kurie serga miego ligomis, turėtų kreiptis į medikus, mat jų poilsis nėra pilnavertis. Knarkimas taip pat kenkia poilsiui ir sveikatai.

Tyrimo metu buvo analizuojami daugiau nei 50 tūkst. žmonių.

Net iki 80 proc. žmonių kartais knarkia, ir šis nemalonus reiškinys gali pabloginti santykius šeimoje. Taip teigia Sapiegos ligoninės Miego laboratorijos gydytoja Raminta Masaitienė. „Knarkimas ir miego apnėjos sindromas netgi gali didinti skyrybų riziką“, – tvirtina medikė.

R. Masaitienės teigimu, knarkimui gydyti būdų dabar yra pačių įvairiausių, tačiau kartais pakanka į naktinių marškinių kišenėlę įsidėti paprastą teniso kamuoliuką.

– Kodėl žmonės knarkia?

– Knarkimas yra minkštųjų audinių sienelių virpėjimas. Vaikai dažniausiai knarkia, jei kvėpuojant per nosį atsiranda kliūčių, tarkim, adenoidai ar iškrypusi nosies pertvara (kitaip sakant, anatominiai dalykai).

– Jei knarkimas nepastovus, ne kas naktį, o pavartojus alkoholio ar pervargus, gydyti nereikia?

– Jei žmogus knarkia stipriai, knarkimas gali turėti įtakos miegui: sukelti labai trumpus prabudimus ir bloginti miego kokybę. Didžiausia problema atsiranda tada, kai dėl knarkimo naktį nutrūksta kvėpavimas. Tai vadinamosios miego apnėjos – kvėpavimo pauzelės, kurios tęsiasi daugiau negu 10 sekundžių ir kurių metu deguonies kraujyje sumažėja daugiau negu 3–4 proc. Knarkimas ir miego apnėjos sindromas netgi gali didinti skyrybų riziką ar pabloginti santykius šeimoje. Žmogus, žinantis, kad knarkia, pats nesmagiai jaučiasi, ypač miegodamas ne namuose, todėl dažniausiai knarkimas susijęs ir su padidėjusiu nerimu.

– Labiau knarkti linkę antsvorio turintys žmonės?

– Knarkia tie, kurie turi trumpą, stambų kaklą, kurių kvėpavimo takai siauresni dėl anatominių priežasčių. Tačiau problema kyla ne tik dėl to. Ji gali būti ir funkcinė, nes kvėpuojant turi ritmingai dirbti kvėpavimo raumenys. Jei funkcinis mechanizmas sutrikęs, kvėpavimo takai randa kliūtį ir neatsiveria. Tada žmogus kurį laiką nekvėpuoja. Paskui dėl įsijungusių kitų mechanizmų ir besikaupiančio anglies dvideginio sudirginamas centras, per centrą duodama informacija, kvėpavimo takai atsiveria ir kvėpavimas būna triukšmingas.

– Knarkimas gydomas ne visada. Kaip žinoti, ar reikia gydyti?

– Reikia atlikti polisomnografijos tyrimą ir pasižiūrėti, koks yra knarkimas, kiek knarkiama, kiek jis lemia mūsų miego struktūrą, kvėpavimą ir t. t. Kadangi polisomnografijos miego metu registruojame ir miegančio žmogaus kūno poziciją, kartais pamatome, kad knarkiama tik miegant ant nugaros. Tokiu atveju vienas iš paprastesnių gydymo būdų yra pozicinė terapija, t. y. neleisti žmogui miegoti ant nugaros.

Tam yra visokių gudrybių, pvz., vadinamieji aliarmai į naktinius marškinėlius. Jų prigalvota įvairių – yra vibracinių ar net elektrinių: atsiguli ant nugaros, ir jie iškart duoda impulsus. Vienas iš pačių paprasčiausių būdų – į kišenėlę, įsiūtą naktinių marškinių tarpumentyje, įsidėti teniso kamuoliuką. Vokietijoje teko matyti liemenes, kurių nugara suapvalinta, ir žmogus niekaip negali atsigulti ant nugaros: gulasi ir vėl nuslysta ant šono. Kartais to kurį laiką ir užtenka.

Labai svarbu žinoti, kas provokuoja knarkimą. Knarkimą provokuoja veiksniai, kurie atpalaiduoja raumenis, t. y. alkoholis, vaistai, kurie atpalaiduoja raumenis (pvz., dauguma migdomųjų). Jei knarkiančiam ir blogai miegančiam žmogui pasiūlysi migdomųjų vaistų, kurie atpalaiduoja raumenis, problemą tik padidinsi. Pervargęs žmogus taip pat labiau knarkia. Paknarkiama ir po linksmybių, bet tada nebūtina pulti gydyti. Labai svarbu kūno masė. Jei žmogus turi antsvorio, knarkimas yra ryškesnis ir apnėjų tikimybė didesnė.

– Kaip gydomas knarkimas?

– Vienas iš būdų – purškalai ar ant gomurio klijuojami pleistriukai. Dažniausiai juose yra eterinių aliejų, kurie pamaitina, sudrėkina, suminkština gleivinę. Kitas būdas – minkštųjų audinių sienelėms neleisti tiek virpėti. Tarkim, tam tikruose taškuose radijo bangomis padaro mažyčius randukus, sustandina juos. Tai galima padaryti gomuryje, ir nosyje. Nei čiužiniai, nei pagalvės labai nepadės, tik rekomenduotina šiek tiek (apie 10 laipsnių) pakelti galvūgalį.

Dainavimas padeda įveikti knarkimą ir vis dažniau vyresnio amžiaus žmones kankinančią miego apnėją (miego sutrikimas, kuriam būdinga tai, kad miego metu kartotinai nutrūksta ir vėl atsinaujina kvėpavimas.), rašo žurnalas "International Journal of Otolaryngology and Head and Neck Surgery".

Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 127 savanoriai pacientai, kenčiantys nuo chroniško knarkimo ir miego apnėjos. Visus tyrimo dalyvius mokslininkai suskirstė į dvi grupes. Pirmoji grupė kasdien turėjo po 20 min. atlikti vokalo pratimus pagal specialią programą. Antroji savanorių grupė nedainavo.

Po trijų mėnesių dainuoti turėję savanoriai pradėjo mažiau ir rečiau knarkti naktimis. Pagerėjo ir jų miego kokybė. Šio tyrimo rezultatai padėjo įrodyti, kad dainavimas iš tiesų padeda įveikti miego sutrikimus.