Pasikeitus tvarkai, pagal Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus nurodymą, yra svarstomos ne tik savivaldybės, bet ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruotės į užsienio šalis.

„Todėl komisijos posėdžiai dabar bus dažnesni. Be to, tobulinamas tvarkos aprašas, pagal kurį grįžusieji iš komandiruočių turės atsiskaityti komisijai, jau pateikdami ne tik raštišką ataskaitą, bet turės pristatyti, kokių gerų patirčių ir praktikų, naudingų miestui, iš tų komandiruočių parsivežė“, – teigė Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijos pirmininkė, vicemerė Vaida Raugelė.

Į artimiausią komandiruotę pagal „Erasmus“ mainų programą Portugalijoje vyks „Gabijos“ progimnazijos direktorė.

Šiuo atveju visos komandiruotės išlaidos bus apmokėtos iš projektinių lėšų, savivaldybei tai nieko nekainuos.

Balandžio 16–19 d. į konferenciją Olandijoje, Amsterdame, vyks du Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus darbuotojai.

Vienam žmogui savivaldybė apmokės komandiruotės išlaidas, skirdama iki tūkstančio eurų.

Į šią komandiruotę vyks ir Klaipėdos keleivinio transporto, taip pat bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ atstovai, bet jie komandiruotę apmokės iš savo įstaigos ir įmonės lėšų.

Abiem komandiruotėms komisijos posėdyje pritarta.

„Pasikeitus komandiruočių tvirtinimo tvarkai, kai prašymų vykti į komandiruotes yra gausiau dėl to, kad tvirtiname ir miesto pavaldžių įstaigų darbuotojų darbo keliones, komandiruočių tikslingumą svarstome kiekvieną pirmadienį. Be to, kartą per mėnesį grįžusieji iš komandiruočių privalės atsiskaityti ne tik raštu, bet ir žodžiu, kokią naudą parvežė miestui. Pirmasis toks atsiskaitymas už pastarąjį ketvirtį planuojamas balandžio mėnesį“, – teigė V. Raugelė.

Pasak V. Raugelės, naujoji tvarka turėtų formuoti atsakingesnį darbuotojų požiūrį į komandiruotes užsienyje.

Penktadalį lėšų Seimo nariai panaudojo jau sausį.

Seimo vicepirmininko, atsakingo už komandiruotes, Vytauto Mitalo teigimu, lėšų padidėjimas susijęs su tuo, kad Lietuva šiemet pirmininkaus Europos Tarybai, taip pat gerokai suaktyvėjus parlamentinei diplomatijai.

„Dar prieš COVID-19 pandemiją Seimui komandiruotėms reikėdavo apie 500 tūkst. eurų per metus. Dabar gyvenimui einant į priekį, brangstant paslaugoms, natūralu, kad ta suma didėja“, – BNS sakė vicepirmininkas.

„Aš, pavyzdžiui, labai džiaugiuosi, kad Vašingtone Seimo Užsienio reikalų komiteto atstovai lankosi gana dažnai. Mes ten esame ir komunikuojame savo žinutę“, – teigė jis.

Pasak V. Mitalo, parlamentinei diplomatijai numatyta suma „yra tikrai adekvati“.

Pagal Seimo valdybos patvirtintą planą, daugiausia – 269 tūkst. eurų – numatyta delegacijų tarptautinėse parlamentinėse organizacijose ir asamblėjose narių komandiruotėms.

Per 200 tūkst. eurų ketinama skirti parlamentinei diplomatijai, 90 tūkst. – Seimo vadovų darbo išvykoms, 80 tūkst. – Seimo komitetų atstovavimui susitikimuose, susijusiuose su pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai ir Europos Parlamento renginiuose, per 10 tūkst. eurų – su frakcijų veikla susijusioms komandiruotėms.

Džiaugiuosi, kad pernai šiek tiek sutaupyti pavyko.

Seimo kanceliarijos duomenimis, vien per sausį parlamentarai komandiruotėms išleido penktadalį šių metų biudžeto – 138 tūkst. 846 eurus.

Išlaidos komandiruotėms ženkliau padidintos pernai, mat 2022-ųjų antrojoje pusėje šiam tikslui ėmė stigti lėšų. Pernai Seimo valdyba komandiruotėms buvo numačiusi 630 tūkst. eurų, bet išleido mažiau – 588 tūkst. 682 eurus.

„Džiaugiuosi, kad pernai šiek tiek sutaupyti pavyko“, – sakė V. Mitalas.

Ankstesniais metais – 2021 ir 2022 – Seimo narių darbo išvykoms būdavo numatyta po 300 tūkst. eurų.

Susitikimas su partneriais

Šiais metais Kauno miesto vadovai daugiausia keliavo po Europos miestus, su kuriais pasirašytos bendradarbiavimo sutartys. Pagrindiniai kelionių akcentai – kultūrinių sąsajų paieškos.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis vyko vos į vieną kelionę Barselonoje. Balandį miesto vadovas šiame mieste dalyvavo architektūros festivalyje. Kaip tikino V. Matijošaitis, buvo naudinga galimybė palyginti Barselonos architektūros planus ir vykdomus projektus su Kaune įgyvendinamomis programomis, pvz., „Kauno akcentų“, Paveldotvarkos, visuomeninių objektų pritaikymo, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų sutvarkymo programomis.

Vicemeras Mantas Jurgutis šiemet keliavo šiek tiek daugiau. Jo kelionės taip pat susijusios su ryšių mezgimu ir bendradarbiavimu.

Štai gegužę mero pavaduotojas keliavo į Lenkijos Torunę. Čia paminėtas Kauno ir šio miesto penkerių metų partnerystės sukaktis. „Kaunas toliau stiprina tarpusavio ryšį su šiuo miestu, tad komandiruotėje aptartos ateities perspektyvos ir tolimesnis abiejų miestų bendradarbiavimas kultūros, ekonomikos ir švietimo srityse. Maža to, itin aktuali Torunės patirtis vystant miesto viešąjį transportą – šiame Lenkijos mieste kursuoja tramvajus. Apie tokio transporto poreikį jau kuris laikas svarsto ir Kaunas“, – pasakojo M. Jurgutis.

Jis tikino, kad ryšys su Torune kuriamas ir per Hanzos miestų istoriją.

Patirtis: savivaldybės atstovai neabejoja, kad Torunės miesto patirtis prisidėjo prie sėkmingo projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ įgyvendinimo. / Kauno miesto savivaldybės nuotr.

„Torunės patirtis neabejotinai prisidėjo prie sėkmingo projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ įgyvendinimo, užmezgėme vertingus ryšius tarp mokyklų, universitetų ir kultūros įstaigų, dalijamės įžvalgomis apie kultūros paveldo apsaugą ir kelionę UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo link. Drauge siekiame pažangos ir išlikti motyvuojančiu pavyzdžiu vienas kitam“, – apie šį vizitą pridūrė vicemeras.

Maždaug po mėnesio jis keliavo į Vokietijoje esantį Hamburgo miestą, kur vyko Baltijos miestų sąjungos valdybos posėdis. Rudens pradžioje M. Jurgutis buvo komandiruotas į Grenoblį Prancūzijoje. Šioje komandiruotėje Grenoblio nacionalinei aukštajai architektūros mokyklai pristatytas projektas „Kaunas ir Grenoblis – XXI amžiaus architektūriniai ženklai. Kas toliau?“ Projektas bus vykdomas Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. iki gruodžio 12 d.

Beje, vasarą Pietų Korėjoje vyko Tarptautinės žaidynės, kurios prilygsta vaikų olimpiadai. Šiame mieste jaunųjų sportininkų ir jų trenerių delegacijai taip pat vadovavo M. Jurgutis. Tąkart į Kauną parvežtas ne vienas medalis.

„Kauniečiai savo sunkiu darbu ir kovingumu parodė, kad į Daegu atvyko atstovaudami tikram sporto miestui. Jie atidavė visas jėgas, siekdami aukščiausių laimėjimų. Belieka tik pasidžiaugti sportininkų įgyta patirtimi ir pelnytomis pergalėmis. Tegul tai bus tvirtas atspirties taškas bei įkvėpimas kiekvienam iš jų toliau augant tikrais savo sporto šakų profesionalais. Tikiu, kad ateityje jie dar ne kartą savo rezultatais garsins Kauno vardą ir išliks stipriais mūsų miesto ambasadoriais“, – įspūdžiais dalijosi Pietų Korėjoje Kauno delegacijai vadovavęs mero pavaduotojas M. Jurgutis.

Apdovanojimai: Torunės mieste buvusiam Lietuvos garbės konsului J. Bankovskiui skirtas (po mirties) 1-ojo laipsnio Santakos garbės ženklo apdovanojimas už ypatingus nuopelnus Kaunui. / Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Keliavo ne visi

Kitas vicemeras, Tomas Jarusevičius, buvo išvykęs į kelias keliones, kuriose jam kompaniją palaikė ir savivaldybės administracijos atstovai.

Štai birželį jis ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas lankėsi Briuselyje, kur Kauno atstovai dalyvavo Europos miestų viršūnių susitikime, seminaruose urbanistikos ir miestų vystymo temomis, kur akcentuotos tvarumo idėjos infrastruktūros prieinamumo bei patogumo prioritetai.

Rugsėjį T. Jarusevičius jau keliavo su kitu administracijos direktoriaus pavaduotoju Pauliumi Keru į Kyjivą. Ukrainoje kauniečiai dalyvavo forume „Charkivas: restartas“. Kauno atstovai susitiko su Charkivo meru Ihoriu Terechovu, aptarė tolesnes paramos galimybes šiam Kauno partneriui. „Susitikimo metu pasidalyta Ukrainos patirtimi, susijusia su gyventojų apsauga, savivaldybės funkcijų užtikrinimu ir savivaldos darbu karo sąlygomis“, – pasakojo T. Jarusevičius.

Tiesa, vienas Kauno mero komandos narys šiemet nevyko nė į vieną kelionę užsienyje.

70,2 tūkst. eurų – tiek šiemet išleista Kauno vadovų ir specialistų komandiruotėms.

„Jokioje komandiruotėje nebuvau išvykęs, tad nieko Kaunui neparvežiau“, – išgirdęs „Kauno dienos“ prašymą pasidalyti įspūdžiais iš kelionių, tarė vicemeras Andrius Palionis. Jis tikino, kad šiais metais tiesiog taip susiklostė, kad nevyko nė į vieną kelionę, nors ankstesnėse kadencijose tikrai yra tekę vykti į ne vieną komandiruotę ir ieškoti įvairių sprendimų, kaip gerinti kauniečių gyvenimą.

Specialistų kelionės

Administracijos direktorius Tadas Metelionis šiemet deleguotas į dvi keliones – Lenkijoje aplankė Vroclovą ir Katovicus, o Suomijoje viešėjo sostinėje Helsinkyje.

Lenkijoje savivaldybės vadovas aplankė ir įvertino modernias koncertų sales. Jam buvo aprodytos šių salių erdvės, atsakyta į rūpimus klausimus. Gauta patirtis leis tinkamai įvertinti projektuojamas M. K. Čiurlionio koncertų rūmų erdves ir jas optimaliai pritaikyti Kauno poreikiams.

T. Metelionio rudenį Helsinkyje vykusios komandiruotės tikslas – dalyvauti Suomijos Aplinkos apsaugos ministerijos organizuotame Suomijos maisto atliekų tvarkymo sistemos pristatyme. „Pasisemta patirties biologinių atliekų tvarkymo ir maistinių medžiagų perdirbimo klausimais“, – teigė administracijos direktorius.

Jo pavaduotoja Eglė Andriuškienė taip pat buvo išvykusi į kelias darbo keliones. Spalį ji vyko į Ričionę (Italija) ir dalyvavo ECAD organizacijos (Europos miestai prieš narkotikus) organizuotame mokomajame vizite „San Patrignano“ bendruomenėje. „San Patrignano“ reabilitacijos centras laikomas didžiausiu pasaulyje, kuriame vykdomos prevencinės ir terapinės programos švietimo ir reabilitacijos pagrindu. Centre siekiama reabilituoti jaunus asmenis, priklausomus nuo toksinių ir narkotinių medžiagų.

Svarbu: Ukrainoje kauniečiai dalyvavo forume „Charkivas: restartas“. / Kauno miesto savivaldybės nuotr.

To paties mėnesio pabaigoje E. Andriuškienė deleguota ir į Turkijos miestą Antaliją. Šio miesto Muratpašos savivaldybė pakvietė pasižvalgyti po Kaleici senamiesčio festivalį. „Diskutuota apie gyvųjų senovinių miestų problemas ir jų sprendimo būdus, didinant supratimą apie istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimą bei perdavimą ateities kartoms, organizuojant kultūrinius renginius“, – vizito tikslą įvardijo direktoriaus pavaduotoja.

G. Barčauskas, be minėtos kelionės kartu su vicemeru T. Jarusevičiumi, vasaros viduryje dar buvo Lenkijoje. Myslibužo mieste paminėtos S. Dariaus ir D. Girėno skrydžio per Atlantą 90-osios metinės. Lapkritį jis vėl lankėsi Lenkijoje, tik šį kartą komandiruotė vyko Gdanske. Tarptautinėje konferencijoje „Miestų transformavimas – plėtros politikos formavimas“ aptarti ir Kaunui aktualūs klausimai, susiję su miesto urbanizavimu, planavimu, transformacijomis, kurios galėtų vykti dabar apleistose teritorijose. Taip pat ieškota atsakymų, kaip spręsti eismo problemas.

„2023 metais į komandiruotes atstovauti Kauno miesto savivaldybei buvo išvykę ir renginiuose, posėdžiuose bei susitikimuose dalyvavo trylika skyrių vedėjų ir 20 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, ar valstybės tarnautojų. Visi jie vyko tais pačiais tikslais kaip ir vadovai – atstovauti Kaunui renginiuose, pristatyti šiandienines augančio miesto tendencijas posėdžiuose, įvairiuose forumuose, dalintis gerąją patirtimi ir semtis aktualių bei sektinų pavyzdžių susitikimuose su užsienio šalių atstovais“, – metines komandiruotes apžvelgė savivaldybės viešųjų ryšių specialistai.

Šiemet Kauno vadovų ir specialistų komandiruotėms išleista 70,2 tūkst. eurų.

Vizitai Kaune

Bendradarbiauti su miestais partneriais vykta ne tik į užsienį, tačiau svečių delegacijos priimtos ir Kaune.

Mūsų mieste lankėsi Izraelio, Kazachstano, Kanados, Portugalijos, Švedijos, Čekijos ambasadoriai. „Susitikimų temos – susipažinti, aptarti bendradarbiavimą, pristatyti dabartinį Kauną, ryškiausius mūsų miesto pokyčius, pasiektą pažangą ir įvairiose srityse augantį potencialą“, – pažymėta „Kauno dienai“ atsiųstame komentare.

Be to, Kaune svečiavosi ir miestų partnerių delegacijos. Štai Tartu (Estija) miesto švietimo bendruomenės atstovų vizito metu pasidalyta gerąja patirtimi iš Kauno mokyklų. Apžvelgtos čia vykdomos iniciatyvos, technologijų naudojimas ir pan.

Į Kauną atvyko ir Charkivo dūmos deputatas, kuris su miesto atstovais aptarė Kauno humanitarinės pagalbos teikimo klausimus, svarstė, kaip padėti miestui, nukentėjusiam nuo Rusijos agresijos.

Sėkmė: jaunimo sporto delegacija iš Pietų Korėjoje vykusių žaidynių į Kauną parvežė gausybę medalių. / Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Su Japonijos Hiracukos miestu Kaunas jau seniai užmezgęs tvirtus ryšius, tad bendradarbiavimas tik stiprinamas. Dėl to Kaune lankėsi Hiracukos miesto meras Katsuhiro Ochiai. Šios delegacijos vizito Kaune tikslas – tolesnis bendradarbiavimo skatinimas, abipusiai patirčių mainai tobulinant švietimo, kultūros, sporto, turizmo, urbanistinės plėtros, miesto tvarkymo bei tarptautines veiklas. Šio susitikimo metu pasirašyta miestų susigiminiavimo sutartis.

Parašais oficialiai patvirtiname tapimą giminingais miestais. Norėčiau, kad švietimo mainuose sukauptą patirtį panaudotume plėtodami bendradarbiavimą ir kitose srityse. Tikiuosi, kad, mokydamiesi vieni iš kitų ir dalydamiesi gerąja patirtimi, kartu augsime bei stiprinsime mūsų ryšius.

Šio vizito metu aplankiau įžymias Kauno vietas, apžiūrėjau istorinius pastatus, grožėjausi miesto panorama ir visur buvau labai šiltai sutiktas. Man didelė garbė, kad Hiracuka susigiminiavo su tokiu nuostabiu miestu. Nuoširdžiai laukiu, kada artimoje ateityje galėsiu sutikti svečius iš Kauno Hiracukoje“, – Kauno pilyje per iškilmingą ceremoniją kalbėjo lapkritį su delegacija Kaune viešėjęs Hiracukos meras.

„Tautų draugystei tūkstančiai kilometrų – ne kliūtis. Tai įrodo ne vienus metus besitęsianti Kauno ir Hiratsukos miestų partnerystė. Turime nemažai bendro su Tekančios Saulės šalimi – istoriniai įvykiai, Kaune gyvenusios asmenybės, meniniai akcentai gatvėse. Taip pat bendras noras keistis žiniomis ir gerosiomis praktikomis. Kaunas turi ko pasimokyti iš turtingos japonų patirties. Tikiu, kad ir patys galime daug kuo pasidalyti“, – Kauno ir Hiracukos partnerystės svarbą tąkart akcentavo ir V. Matijošaitis.

Kaunas priėmė ir Kuldigos (Latvija) savivaldybės delegaciją. Šio vizito pagrindiniu akcentu tapo UNESCO tema, mat abiejų miestų išskirtiniai objektai šių metų rugsėjį buvo įrašyti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. „Kaimynai atvyko užmegzti draugiškų santykių ir pasidalyti gerąja patirtimi. Kuldiga į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašyta ir kaip gamtos vertybė, todėl pas juos vienodai svarbus ir urbanistikos, ir aplinkosaugos dėmuo“, – pažymėjo savivaldybės atstovai.

Miestas šiemet priėmė ir estus. Talino (Estija) savivaldybės delegacija siekė susipažinti su Kauno miesto ilgalaike prevencine veikla nuo 2006 m. bendradarbiaujant su islandais pagal programą „Jaunimo planeta“.

Panaudojo tik ketvirtadalį

Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijos pirmininkė, Klaipėdos vicemerė Vaida Raugelė patvirtino, kad iš viso šiems metams savivaldybės tarnautojų ir politikų komandiruotėms Lietuvoje ir užsienyje buvo numatyta apie 53 tūkst. eurų. Iki šios dienos išnaudota apie 13,4 tūkst.

Anot vicemerės, tai tikrai yra nedaug.

Beveik visais atvejais į komandiruotes užsienyje vykstantiems savivaldybės atstovams kelionės, maitinimo ir apgyvendinimo išlaidos būna apmokamos iš projektinių pinigų.

Vaida Raugelė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tuomet savivaldybė sumoka tik dienpinigius, kurių dydis priklausomai nuo šalies, į kurią vykstama, svyruoja nuo 33 iki 87 eurų.

Būna, kai vykstantiems į komandiruotes asmenims tereikia pasirūpinti savo sveikatos draudimu ir asmeninėmis išlaidomis.

Šio ketvirčio komandiruotėms skirtos lėšos – apie 12 tūkst. eurų, anot savivaldybės atstovų, dar visiškai nėra panaudotos.

Suabejojo kelionės tikslingumu

Svarstant paskutiniojo metų ketvirčio komandiruočių planus, komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisija gavo šešis prašymus išvykoms, tačiau vieną jų kol kas atidėjo.

Komisijai užkliuvo kvietimas į Rostoko universiteto Vokietijoje organizuojamą renginį, į kurį kviečiamas Klaipėdos savivaldybės atstovas.

Ten ketinama pristatyti praėjusių akademinių metų rezultatus, aptarti ateities planus, išklausyti socioekonominių partnerių patarimus.

Susitikimas planuojamas lapkričio 15–16 d. Tačiau komisija šio kvietimo nepalaimino, nes neįžvelgė ryšio su Klaipėdos savivaldybe.

Bet buvo pritarta tarybos nario (jis yra ir PSO Europos sveikų miestų tinklo politikos komiteto narys) Artūro Razbadausko komandiruotei į Nyderlandus lapkričio 21–23 d. Jis į šią komandiruotę, į Pasaulio sveikatos organizacijos Sveikų miestų metinį susitikimą, anot V. Raugelės, buvo deleguotas dar praėjusios tarybos kadencijoje.

Per pusmetį tai yra pirmas atvejis, kai Komisijai pateikti net 6 prašymai dėl komandiruočių.

„Kiekvienas vykstantysis užpildo dokumentą, kuriame nurodo komandiruotės į užsienį tikslingumą, ko važiuoja, ką pasieks ir panašiai. Ir dar yra mero nurodymas, kad po kiekvienos komandiruotės atsirastų ataskaita ant jo stalo“, – pabrėžė V. Raugelė.

Nuo Barselonos iki Atėnų

Komisijos posėdyje pritarta dėl atstovo delegavimo į Pabėgėlių priėmimo centro įgyvendinamą projektą „Parama karo pabėgėliams iš Ukrainos“.

Renginys vyks spalio 23–27 d. Barselonoje (Ispanijoje) ir lapkričio 20–24 d. Airijoje.

Vykti planuoja Klaipėdos savivaldybės vyriausiasis patarėjas Deividas Petrolevičius.

Pritarta ir savivaldybės atstovo pažintiniam vizitui į Norvegiją, Kristiansando miestą spalio 17–19 d. dalyvauti iniciatyvoje „Jaunimo tarybų dalyvavimas Europoje projektuose“.

Gruodžio 13–15 d. į renginį dėl piliečių, lygybės, teisių ir vertybių Atėnuose (Graikijoje) pakviestas dalyvauti savivaldybės atstovas bei du jaunimo delegatai.

Lėktuvo bilietai, kelionė iki oro uosto ir apgyvendinimas šiuo atveju bus dengiamas iš ES projekto lėšų ir savivaldybei nieko nekainuos.

Numatytos darbinių komandiruočių kryptys į Taliną, Graikiją. Pasitarimą dėl jų nuspręsta organizuoti dėl to, kad daugeliui jau reikalingi atsakymai ir bilietų pirkimo procedūros.

„Natūralu, kad niekas iš to politinio lygmens nelabai galėtų kažką kalbėti, nes netrukus prasidės nauja epocha. Čia tokie rutininiai darbai, kuriems reikalingas sprendimas dabar. Nauja valdžia kol įsibėgės, kol suformuos komisiją, kol pradės svarstyti, laiko labai daug“, – sakė uostamiesčio vadovas Vytautas Grubliauskas.

Anot jo, apie 90 proc. komandiruočių išlaidų dengia organizatoriai, o ne savivaldybė.

„Mano išgarsinta komandiruotė į Taivaną buvo šimtu procentų apmokėta organizatorių. Mes visada prioritetą atiduodame toms komandiruotėms, kurios yra arba iš projektinių, arba iš organizatorių lėšų“, – sakė meras.

Komisija vertina kiekvieną atvejį, kiek komandiruotės naudingos ir aktualios Klaipėdai.

Svarstytinas pasiūlymas – kvietimas atvykti į „Europiadą“ liepą. Šiemet ji vyks Vokietijos mieste Gotoje. Į renginį jau pakviesti ir jame dalyvauti sutinka dabartinis ir būsimas uostamiesčio merai.

„Diplomatišką sprendimą lyg ir priėmėme“, – užsiminė V. Grubliauskas.

„Laikas būtų labiau sureglamentuoti šitą aspektą Seimo darbo, nes dabar tą dviratį mes iš naujo vis išradinėjame ir išradinėjame“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentaras.

Paskutinį kartą abejonių Seime gruodžio pabaigoje buvo sukėlęs parlamentarų vizitas į Taivaną. Kviečiančiajai pusei įsipareigojus apmokėti visas Seimo narių išlaidas. „Valstiečių“ ir „darbiečių“ atstovai tuomet įžvelgė galimą interesų konfliktą ar net papirkimą.

„Man atrodo, reikalingas papildomas aprašas, ko mes išvis norime iš mūsų tarptautinės politikos parlamento prasme, – sakė P. Saudargas. – Aiškios kryptys, kur valstybei mūsų yra svarbios, kur mes savo politiką tarptautinę kreipiame, kokie partneriai svarbūs tarptautiniai ir platformos įvairios“.

Man atrodo, būtų logiška turėti aiškius principus, tam tikrą lentelę vertinimo, ir Seimo narius taip pat paskatintume atidžiau rinktis tas išvykas.

Pasak jo, finansavimas komandiruotei galėtų būti sprendžiamas pagal Seimo nario vizito programą, vertinant, ar bus susitinkama su aukščiausio lygio politikais, keliami Lietuvai svarbūs klausimai. Tokiais atvejais komandiruotės išlaidos galėtų būti dengiamos visiškai.

Paaiškėjus, jog vykstama mažiau svarbiais reikalais, Seimo narys galėtų dengti išlaidas iš parlamentinės veiklos lėšų arba pasistengti planuoti „turiningą darbotvarkę“.

„Man atrodo, būtų logiška turėti aiškius principus, tam tikrą lentelę vertinimo, ir Seimo narius taip pat paskatintume atidžiau rinktis tas išvykas“, – sakė P. Saudargas.

„Įvedę tam tikrą sistemą, išvengtume ir to neigiamo viešumo, nes kiekvieną kartą neturime ką veikti, žiūrime, kur tie Seimo nariai važiuoja. Neturėtų taip būti“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

Išlaidos auga 130 tūkst. eurų

Trečiadienį Seimo valdyba patvirtino, kad šiemet parlamentarų komandiruotėms bus skirta 630 tūkst. eurų, tai yra 130 tūkst. eurų daugiau nei pernai, mat 2022-ųjų pabaigoje pritrūkta lėšų parlamentarų išvykoms.

Daugiausia – 280,5 tūkst. eurų – suplanuota parlamentinei diplomatijai, 184 tūkst. eurų numatyti Seimo delegacijoms tarptautinėse parlamentinėse organizacijose ir asamblėjose, 90 tūkst. eurų – Seimo vadovybės komandiruotėms, 65 tūkst. eurų – komitetams dalyvauti pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai parlamentiniuose ir Europos Parlamento rengiamuose susitikimuose, 10,5 tūkst. eurų – frakcijų reikmėms.

„Lėšos paskirstytos žiūrint į praėjusius metus, kaip mes gyvenome ir kaip turėjome suktis dėliodami visas išlaidas (...)“, – per Seimo valdybos posėdį sakė už komandiruotes atsakingas Seimo vicepirmininkas Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Trečiadienį tvirtinant parlamentarų komandiruotes į Indiją, Tibetą, kilo klausimas dėl jų reikalingumo.

„Gal galite visą geografiją išvardyti? Praėjusiame posėdyje į Čilę išleidome, dabar šiame posėdyje bus Indija, Tibetas, kolegos tarpušvenčiu ruošiasi dar toliau lėkti“, – atkreipė dėmesį „valstietis“ Jonas Jarutis.

Gal galite visą geografiją išvardyti? Praėjusiame posėdyje į Čilę išleidome, dabar šiame posėdyje bus Indija, Tibetas, kolegos tarpušvenčiu ruošiasi dar toliau lėkti.

„Darbiečiui“ Andriui Mazuroniui kliuvo, kad kelionių išlaidas į šiuos tolimus kraštus apmoka kviečiančioji pusė. Anot jo, tokie dalykai jau kelia rūpesčių Europos Parlamentui.

„Europos Parlamentas pradėjo tyrimą dėl dviejų europarlamentarų į Katarą Kataro sąskaita to nedeklaravus. Ar nereikia deklaruoti interesų grįžus iš tokių vietų, kad ateityje būtų išvengta kokių nors dviprasmybių plenarinių posėdžių salėje svarstant vieną ar kitą klausimą?“ – svarstė jis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Lietuvos parlamentarų komandiruočių nereikėtų lyginti su skandalu Europarlamente, nes Lietuvos Seime visos komandiruotės ir kelionės viešinamos, jas svarsto valdyba, o šios posėdžiai tiesiogiai transliuojami.

„Dar vienas svarbus argumentus – kad tiek į Taivaną, tiek į Tibetą važiuoja tie žmonės, kurie yra įsitraukę labai smarkiai į bendradarbiavimą su viena ar kita demokratija, palaiko ryšius. Tai nėra žmonės, kuriuos reikia įtikinti ar kuriuos reikia įtikinėti. Matyt, tie, kurie galvoja, kad reikia su autokratijomis bendradarbiauti, nei į Taivaną, nei į Tibetą nevažiuoja“, – pareiškė Seimo vadovė.

Ji pasakojo, kad šią savaitę viešėdama Varšuvoje su Lenkijos, Latvijos ir Estijos parlamentų vadovais ilgai diskutavusi apie būtinybę plėsti parlamentinius ryšius iš Europos Sąjungos ir Europos ribų.

„Siūlau neironizuoti dėl to, kad mūsų kolegos, tarkime, ketina važiuoti į valstybę, kuri didžiausia pasaulio demokratija ir nuo kurios pozicijos kad ir Ukrainos karo atžvilgiu taip pat daug kas priklauso. Matau tame didelę vertę. Nematau jokios priežasties įtarinėti, kad kolegos tarp sesijų daro ką nors netinkama“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

Kultūros akcentai

Šiemet Kaunas, Ešas prie Alzeto (Liuksemburgas) ir Novi Sadas Serbijoje dalijosi Europos kultūros sostinės titulu, todėl šių miestų vadovai lankėsi vieni pas kitus ir dalyvavo renginiuose.

Vasarį Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis lankėsi Liuksemburge, kur vyko programos „Ešas – Europos kultūros sostinė 2022“ atidarymo renginiai, pagrindinis pasirodymas „Remix“, parodos, koncertai.

Komandiruotės metu ne tik dalyvauta kultūros šventėje, bet ir susitikta su Ešo savivaldybės atstovais, užsienio delegacijomis. Aptartos tolesnės miestų bendradarbiavimo galimybės kultūros srityje, dalyviai pakviesti apsilankyti Kauno – Europos kultūros sostinės renginiuose.

Paroda Paryžiuje sulaukė milžiniško susidomėjimo – merijoje susirinko daug žmonių, apie ją rašė didžiausias Prancūzijos laikraštis.

Gegužės 8–10 d. vicemeras Mantas Jurgutis vyko į Paryžių. Minint Europos dieną, Kauno miesto savivaldybė, „Kaunas 2022“, Lietuvos ambasada Prancūzijoje ir Paryžiaus 17-ojo rajono merija atidarė Martyno Plepio fotografijų parodą „Mano modernizmas“. Čia pristatyta šiųmetė Europos kultūros sostinės programa ir turtinga Kauno architektūra – tarpukario pastatai, medinukai, pretenduojantys tapti UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo dalimi.

„Paroda Paryžiuje sulaukė milžiniško susidomėjimo – merijoje susirinko daug žmonių, apie ją rašė didžiausias Prancūzijos laikraštis. Tai dar kartą įrodo, kad turime kuo didžiuotis ir parodyti visam pasauliui. UNESCO Pasaulio paveldo sąraše nedaug modernistinio paveldo ir nė vieno Europos miesto, kuris galėtų pasigirti tokio masto urbanizacija tarpukariu ir pastatų įvairove kaip Kaunas“, – įspūdžiais pasidalijo M. Jurgutis.

Paroda: Prancūzijoje miesto atstovai atidarė M. Plepio fotografijų parodą „Mano modernizmas“. (Kauno miesto savivaldybės nuotr.)

Po vizito Paryžiuje 17-ojo rajono meras su delegacija atvyko atsakomojo vizito ir dalyvavo programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginiuose, su Kauno vadovais aptarė miestų bendradarbiavimą sporto, jaunimo, paveldo ir kultūros srityse.

Idėjos „Mokslo salai“

Vicemeras Andrius Palionis kartu su administracijos direktoriumi Tadu Metelioniu vasarą ieškojo idėjų būsimai „Mokslo salos“ ekspozicijai.

Birželį jie lankėsi Ventspilyje (Latvija), o liepos viduryje – Balstogėje (Lenkija). Vizitų tikslas – apžiūrėti šiuose miestuose veikiančius mokslo centrus „Vizium“ ir „Epi-centrum“. Su šių miestų atstovais, mokslo centrų vadovais aptarti aktualūs – mokslo centro steigimo, valdymo, veiklų organizavimo – klausimai. Domėtasi techniniais sprendimais, lankomiausiomis ekspozicijomis.

„Abu centrai yra netoli nuo Lietuvos, todėl, planuodami būsimos „Mokslo salos“ veiklą ir ieškodami išskirtinumo, norėjome išgirsti patirtį komandų, kurios dirbo kurdamos, atidarydamos tokius centrus ir užtikrindamos jų kasdienę veiklą. Buvo svarbu išgirsti kolegų atsiliepimus apie ekspozicijų įrangą, kokie sprendimai labiausiai patraukia vaikus ir jaunimą.

Viešėdami Ventspilyje skyrėme laiko susipažinti su Ventspilio „High technology park“ veikla, pagrindiniais iššūkiais. Tai aktualu planuojant Aleksoto inovacijų parko veiklą. Tad abi komandiruotės – trumpi darbiniai pasidalijimo patirtimi vizitai“, – komentavo A. Palionis.

Minėti savivaldybės atstovai lankėsi ir Vokietijoje. Čia susipažinta su skirtingomis planetariumų technologijomis, siekiant įvertinti, kurie sprendiniai tiktų „Mokslo salos“ planetariumui. Vizito metu A. Palionis ir T. Metelionis aplankė Vokietijos astronomijos ir gamtos mokslų informacijos centrus, savo dydžiu panašius į kuriamą Kaune, susitiko su jų vadovais.

Idėja: Latvijos mokslo centre ieškota, kokios ekspozicijos tiktų „Mokslo salai“. (Kauno miesto savivaldybės nuotr.)

Sėmėsi patirties

Kauno miesto savivaldybės atstovai nurodė, kad šiemet su vienos dienos vizitu buvo išvykęs ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Drauge su kitais specialistais iš Lietuvos jis lankėsi Osle, Norvegijos elektromobilumo gerųjų patirčių pristatyme. Ekspertų susitikime aptarta elektromobilių ir įkrovimo stotelių tinklo plėtra ir kaip tokias idėjas būtų galima įgyvendinti Kaune.

Kauno regiono atliekų tvarkymo centro atstovai drauge su administracijos direktoriaus pavaduotoju Gedeminu Barčausku šiemet vyko į Šveicariją. Šios komandiruotės tikslas – susipažinti su šveicarų maisto atliekų surinkimo ir perdirbimo sprendiniais, gerosiomis patirtimis.

„Šiemet komandiruotėmis siekta didinti Kauno žinomumą, palaikyti ir stiprinti santykius su vizituojamais miestais ir parsivežti gerųjų patirčių, kurios galėtų būti pritaikytos Kaune“, – pabrėžiama „Kauno dienai“ atsiųstame savivaldybės komentare.

Keliavo ir specialistai

Į kelias komandiruotes buvo deleguoti ir tam tikrų savivaldybės skyrių atstovai. Jų kelionės apėmė tiek švietimo sektoriaus naujienas, tiek ir telkė paramą Ukrainai.

Anot savivaldybės specialistų, viena reikšmingesnių stažuočių šiemet – Švietimo skyriaus ir Kauno ugdymo įstaigų vizitas Švedijoje. Spalio 24–28 d. į Vekšės miestą išvyko Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė ir devyni Kauno miesto švietimo įstaigų vadovai.

Per kelias dienas aplankytos penkios Švedijos mokyklos, susipažinta su skandinaviška švietimo sistema, kuri ne tik viena seniausių Europoje, bet ir pripažįstama viena pažangiausių ir veiksmingiausių.

Komandiruotės dalyviai diskutavo su mokyklų vadovais, bendruomene, stebėjo vykstančias pamokas. Daug dėmesio skirta įtraukiojo ugdymo problemoms, ukrainiečių mokymo ypatumams, projektinėms veikloms ir mainų programų galimybėms, diskutuota pilietiškumo ir tolerancijos temomis.

Čia įgytą patirtį įtraukiojo ugdymo srityje planuoja taikyti Kauno J. ir P. Vileišių mokykla-daugiafunkcis centras. Kauno „Saulės“ gimnazija, bendradarbiaudama su Švedijos partneriais, plėtos projektinę veiklą. Kauno švietimo inovacijų centras su Vekšės švietimo įstaigomis rengia „Erasmus+“ projektą suaugusiųjų įtraukiojo mokymo tema, kurio paraiška bus teikiama 2023 m. vasarį. Partneriai iš Švedijos planuoja skaityti pranešimus ir dalytis savo patirtimi Tarptautiniame matematikos forume, kuris vyks kitąmet pavasarį.

Kita reikšminga Kauno atstovų kelionė – į Ukrainą. Komandiruotės metu į karo alinamą šalį pristatyti penki buvę Kauno policijos tarnybiniai automobiliai. Transporto priemonės perduotos Kauno partneriui – Charkivo miestui. Vicemeras A. Palionis, administracijos vadovai P. Keras ir G. Barčauskas, mero patarėjas Tomas Jarusevičius ir keli skyrių vadovai patys nuvairavo automobilius su humanitarine siunta ir perdavė kolegoms Ukrainoje.

Kiek kainavo kelionės?

Pandemijos pamokos itin naudingos – jos išmokė operatyviau organizuoti darbus, sutaupė laiko ir lėšų, nes dalis susitikimų vyko nuotoliniu būdu.

3,5 tūkst. eurų – vos tiek siekia Kauno vadovų komandiruočių išlaidos.

Būtent nuotoliu surengti susitikimai su Brešijos (Italija), Kava de Tirenio (Italija), Charkivo (Ukraina) merais, skaityti pranešimai konferencijose, panašaus pobūdžio renginiuose.

„Nepaisant to, tiek mes, tiek mūsų užsienio kolegos pripažįsta, kad virtualūs susitikimai tikrai ne visada gali pakeisti gyvus. Gyvi pokalbiai būna detalesni ir nuoširdesni. Kalbant apie susipažinimą su kitų šalių techniniais sprendimais, gerųjų patirčių parsivežimą – taip pat būtinas gyvas vizitas. Tik tuomet gali matyti bendrą vaizdą, suprasti veikimo principus ir jų pritaikomumą Kaunui“, – pažymėjo Kauno miesto savivaldybės ekspertai.

Skaičiuojama, kad iki šios dienos Kauno miesto vadovų komandiruočių išlaidos – dienpinigiai, kelionės bilietai, degalai arba viešasis transportas, gyvenamoji vieta ir kt. – siekia 3,5 tūkst. eurų. Dar 21,4 tūkst. eurų skirta kitų savivaldybės darbuotojų komandiruotėms, kvalifikacijai kelti.

Vizitai į Kauną

Šiemet ne tik Kauno atstovai keliavo į užsienį susitikti su partneriais, aptarti bendradarbiavimo klausimų, bet ir miestas sulaukė įvairių delegacijų vizitų. Kaunas buvo itin matomas dėl Europos kultūros sostinės titulo ir kandidatavimo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Svarbus įvykis buvo UNESCO generalinės direktorės Audrey Azoulay vizitas. Savo kalboje viešnia priminė, kad Kaunas jau kurį laiką yra tarsi rampų šviesoje dėl savo paveldo ir unikalios modernizmo architektūros, pripažinimo UNESCO dizaino miestu ir Europos kultūros sostinės kultūrinių renginių.

„Toks tarptautinis pripažinimas ir įvertinimas reikšmingas kiekvienam miestui“, – pabrėžiama „Kauno dienai“ atsiųstame komentare.

Spalio mėnesį Kaune lankėsi Belgijos karališkoji pora – karalius Filipas ir karalienė Matilda, kurie susitiko su meru, miesto kultūros atstovais ir akademikais. Monarchai apžiūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslus, Naujamiesčio architektūrą, aplankė Vytauto Didžiojo universitetą, Istorinę Prezidentūrą. Šis vizitas prisidėjo stiprinant ne tik miesto, bet ir visos šalies ryšius su Belgija.

Šiemet dauguma Kauno miestų partnerių delegacijų apsilankė Europos kultūros sostinės renginiuose, kartu aptarė ir bendrus miestų projektus, bendradarbiavimo galimybes. Ypatingos reikšmės sulaukė FIFA vadovo ir kitų delegatų viešnagės Kaune apžiūrint naujai pastatytą Dariaus ir Girėno stadioną.

Itin svarbūs buvo Ukrainos delegacijų apsilankymai, leidę operatyviai suteikti pagalbą, kurios tuo metu labiausiai reikėjo. Pavyzdžiui, Lietuvoje apsistojusiam Charkivo nacionaliniam operos ir baleto teatrui Kaunas skyrė 60 tūkst. eurų paramą. Tai leido 262 operos solistams, choristams, baleto šokėjams, Charkivo orkestrui, aptarnaujančiam personalui ir artistų vaikams likti Lietuvoje ir tęsti gastroles.

Per Seimo valdybos posėdį šią savaitę apie tai pranešė parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ji savo ruožtu prašė parlamentarų gerai įvertinti komandiruočių būtinybę.

„Lėšos, skirtos komandiruotėms šiems metams, jau yra išnaudotos, bet tai nereiškia, kad poreikis dalyvauti svarbiuose renginiuose gruodžio mėnesį ir lapkričio pabaigoje dingo“, – sakė ji.

„Siūlymas būtų toks – dar kartą kreipiuosi į valdybos atstovus, į frakcijos atstovus per valdybos narius, kad Seimo nariai, teikdami prašymus dalyvauti komandiruotėse, labai kruopščiai įvertintų būtinybę, o reikalingas lėšas, kito sprendimo nėra, skolinsimės iš kitų metų komandiruotėms skirtų lėšų. Kito sprendimo nėra“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Tą patį posėdį Seimo valdyba pritarė Laimos Mogenienės, Luko Savicko ir Tomo Tomilino dalyvavimui Europos žaliųjų partijos kongrese, Vytauto Mitalo – Liberalų ir demokratų aljanso už Europą partijos tarybos posėdyje, Audroniaus Ažubalio – NATO Parlamentinės Asamblėjos transatlantiniame forume.

Seimo kanceliarijos duomenimis, iki lapkričio 8-osios komandiruotėms išleisti 458 tūkst. 898 eurai.

Tai nėra galutinė suma, nes už lapkričio mėnesį Seimo kanceliarija dar nėra gavusi visų sąskaitų iš paslaugų tiekėjų.

Šiemet Seimo narių komandiruotėms iš viso buvo numatyta pusę milijono eurų.

Seimo Spaudos tarnyba BNS teigė, kad šiuo metu komandiruočių išlaidos nėra apmokamos iš kitų metų biudžeto.

„Panaudojimas iš kitų metų biudžeto lėšų galėtų atsirasti tik tuo atveju, jei gruodžio mėnesio pabaigoje Seimo valdyba priimtų naujus sprendimus dėl būsimų komandiruočių ir jų išlaidų nespėtume apmokėti iki šių metų pabaigos ar neužtektų lėšų. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad planuojami mokėjimai už 2022 metus dėl iš tiekėjų laiku negautų sąskaitų gali persikelti į 2023 metų apmokėjimus“, – nurodė Seimo Spaudos tarnyba.

Seimo vicepirmininkas, atsakingas už komandiruotes, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas nebuvo tikras, ar dėl teisinių dalykų bus įmanoma už šių metų komandiruotes apmokėti iš kitų metų biudžeto.

„Nesu tikras, ar taip bus, ar bus mokama iš dabartinių Seimo kanceliarijos kitų eilučių, ar dar kitaip“, – BNS sakė jis.

Seimo vicepirmininko teigimu, šių metų komandiruočių biudžetas gali būti viršytas 5–10 procentų.

„Metų pradžioje komandiruotėms buvo numatytos tos pačios lėšos, kokios skirtos per COVID-19 laikotarpį, tai yra 300 tūkst. eurų metams. Reikėjo gerokai didesnės sumos, mes ją padidinome, atstatėme iki prieškovidinius laikus, bet kadangi viskas pabrangę, akivaizdu, kad tą metams suplanuotą sumą viršysime mažiau negu 10 procentų“, – sakė V. Mitalas.

Anot jo, gruodį suplanuota svarbių komandiruočių.

„Laikas įtemptas, reikia daug kur nuvykti, sudalyvauti, kitąmet Vilniuje vyks NATO didelis renginys, natūralu, kad iki to reikės ir į JAV nuvažiuoti, ir į kitus NATO Parlamentinės Asamblėjos renginius. Būtent tai artimiausiu metu, gruodžio mėnesį, ir kainuos“, – BNS sakė parlamentaras.

Kol kas nežinomas tikslus kitų metų Seimo narių komandiruočių biudžetas, nes Seimo valdyba dar nėra jo patvirtinusi.

„Iki pandemijos verslo keliautojai sudarė apie 30 proc. visų keliautojų. Šiai dienai tokių keliautojų yra vos 18 proc. – sakė laikinasis Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Aurimas Stikliūnas.

Štai į Briuselį atskrido nemaža Lietuvos merų delegacija. Bet jų kelionės užtruko skirtingai. Vieni Europos Sąjungos sostinę pasiekė per Vokietiją, kiti – per Lenkiją ar Latviją.

„Neįmanoma, kai tenka visą dieną keliauti. Du ar net trys persėdimai – argi čia normalu?“ – kalbėjo Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nuolatiniai Lietuvos atstovai europarlamentarai kabinetus turi ir dirba ne tik Briuselyje, bet ir Prancūzijoje, Strasbūre. Tad kartais per savaitę į darbą arba atgal į gimtinę skrenda bent du kartus per savaitę.

Europarlamentarė Rasa Juknevičienė turi kolegoms patarimą.

„Visus europarlamentarus kviečių keltis gyventi į Panevėžį, nes man nelabai kas pasikeitė. Jeigu nėra skrydžio iš Vilniaus, aš skrendu iš Rygos. Atstumas iš esmės tas pats“, – pusiau juokais šnekėjo R. Juknevičienė.

Susisiekimo ministerija žada įlieti į rinką 6 mln. eurų skrydžiams skatinti.

„Pradžioj reikia šiek tiek investicijų, kad pritrauktume konkrečios krypties oro linijų vežėją, o toliau, jei ta kryptis atsiperka, tos lėšos vėl sugrįžtų“, – sakė Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba.

Net ir atsiradus reisams, anot verslo atstovų ir politikų, šie turi būti patogūs. Mat į didžiąsias Europos sostines oro linijos skrenda retai, vos kelis kartus per savaitę. O ir jų laikas nepatogus.

„Gal ir smagu pasivaikščioti po Kopenhagą vasarą, bet vargu ar tai smagu žiemą“, – kalbėjo Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Gal ir smagu pasivaikščioti po Kopenhagą vasarą, bet vargu ar tai smagu žiemą.

Visgi investuotojai ir politikai išrankūs – nenori skraidyti pigių oro linijų lėktuvais, o pagrindiniai vežėjai mūsų šalyje būtent tokie („Ryanair“ ir „Wizzair“).

„Tiek Vakarų Europos, tiek Amerikos kompanijų verslininkai beveik, arba visai neskraido su pigiomis oro linijomis. Vienose net neapmokamos išlaidos pigių avialinijų, kitose – net draudžiama tokiomis skraidyti“, – sakė R. Valiūnas.

„Tai – žymiai mokesnis turistas, kuris Lietuvoje išleidžia keturis kartus daugiau nei paprastas turistas, kuris čia atvyksta laisvalaikio tikslais“, – kalbėjo Turizmo verslo asociacijos vadovė Žydrė Gavelienė. – Matuojama, kad vidutinio turisto išlaidos vienos kelionės metu – apie 1,5 tūkst. eurų.“

Praranda ir daugiau – milijoninius susitarimus partnerystei ir tūkstančius naujų darbo vietų.

„Mes tikrai pagarsėsime kaip sala, kurią sunku pasiekti“, – teigė Ž. Gavelienė.

Nelikus kryptims, politikai dar kartą svarsto, ar Lietuvai verta steigti savo oro linijas. Mat dabar ji tik kartu su Slovakija neturi savo oro vežėjo.

„Lietuvoje mes turėtume žiūrėti taip pat kaip į geležinkelio bėgius – reikalinga infrastruktūra“, – savo nuomonę išsakė Investuotojų forumo valdybos pirmininkas.

Trys vežėjai Lietuvoje jau žlugo. Tad užkulisiuose skaičiuojama, kad lipti ant to pačio grėblio nereikia, nebent būtų statomas naujas oro uostas tarp Vilniaus ir Kauno.

„Jei jis būtų laisvas ir neužimtas žemų kaštų skrydžių bendrovių, tokiu atveju iš tikrųjų būtų naudinga kalbėti apie nacionalinį vežėją. Tačiau kadangi valstybės strategija iki 2030 metų nesvarstyti naujojo oro uosto statybos, šiai dienai, mano akimis, nacionalinio vežėjo atsiradimo klausimas netikslingas“, – tokia buvo Nacionalinės aviacijos asociacijos pirmininko Jorio Gintilo pozicija.

Aviacijos gairėse iki 2030-ųjų mūsų šalis tiesioginiais skrydžiais turės būti pasiekiama iš bent 150 miestų.

Trečiadienį Seimo valdyba atidėjo porą sprendimų dėl parlamentarų išleidimo į komandiruotes užsienyje.

Sprendimai nepriimti dėl Raimundo Lopatos, Mato Maldeikio, Monikos Ošmianskienės ir Luko Savicko dalyvavimo pasaulio valstybių parlamentų ateities komitetų aukščiausiojo lygio susitikime, taip pat – dėl Aistės Gedvilienės dalyvavimo Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje.

Kadangi komandiruotės svarbios, nutarta galutinai dėl jų apsispręsti penktadienį, o per tą laiką išnagrinėti visas galimybes, iš kur joms imti lėšų.

„Mes parlamentinei diplomatijai jau nebeturime pinigų, nežinau, iš kokių pinigų galėtume pritarti šiai komandiruotei“, – trečiadienį per Seimo valdybos posėdį sakė už komandiruotes atsakingas parlamento vicepirmininkas Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Su parlamentine diplomatija susijusioms komandiruotėms šiemet buvo numatyta 191,2 tūkst. eurų. Visos šios lėšos jau panaudotos.

Dalis Seimo valdybos narių siūlė parlamentinei diplomatijai skirti kitoms komandiruotėms numatytus, bet nepanaudotus pinigus. Pavyzdžiui, dar šiek tiek lėšų yra frakcijų, parlamento delegacijų tarptautinėse parlamentinėse organizacijose, asamblėjose komandiruočių biudžetuose.

Ženkliai papildyti nebegalėsime, nes tose eilutėse, kurios yra išnaudotos racionaliau, jau nebėra likę tiek daug galimybių.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad šios lėšos neišgelbės situacijos.

„Ženkliai papildyti nebegalėsime, nes tose eilutėse, kurios yra išnaudotos racionaliau, jau nebėra likę tiek daug galimybių“, – sakė ji.

Pirmasis parlamento vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma siūlė papildomų lėšų komandiruotėms paieškoti tarp kitų išlaidų.

„Sakykime, gal Seimo nariai neišnaudojo parlamentinių išlaidų pilnai, gal transporto sutaupo. Negi niekur nesusitaupo, visur taip euras į eurą išleidžia? Aš nemanau. Jeigu Vytautas (Mitalas – BNS) gerai pakratytų kanclerį ir Finansų skyrių...“, – kalbėjo jis.

„Dar tikrai nemažai laiko, jeigu mes nebeturėsime tris mėnesius parlamentinei diplomatijai lėšų, čia yra blogai“, – teigė J. Razma.

„Valstietis“ Jonas Jarutis priminė, kad Seimo nariams per mėnesį skiriama po 400 eurų telefoniniams pokalbiams, nors jie išleidžia penkis kartus mažiau.

Tačiau Seimo kancleris Modestas Gelbūda teigė, kad tai nėra sutaupyti pinigai, nes išlaidos apmokamos pagal faktą.

Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas ragino problemą spręsti iš esmės, į pokalbį pakviečiant premjerę ir finansų ministrę.

„Turime iš esmės keisti požiūrį. Reikia rimtesnio pasikalbėjimo – reikia-nereikia mums parlamentinės diplomatijos. Man atrodo, tokie laikai dabar, kad mums verkiant tarptautinėse arenose reikia atstovėti iš esmės savo gyvybinius klausimus. Lietuva nėra negyvenama sala, kuri nepriklausytų nuo savo užsienio partnerių, juk gyvename labai tampriai susiję“, – sakė P. Saudargas.

„Aš manau, kad daugelis parlamentinių išvykų mums tiesiog yra būtinos, gyvybiškai svarbios. O tai, kad nėra pinigų, yra blogai. Būtent šitą vietą reikia spręsti“, – pridūrė jis.

Šiemet Seimo narių komandiruotėms iš viso numatyta pusę milijono eurų.