„Aš labai norėčiau, kad dar dirbant šitai Vyriausybei ir dirbant mano komandai įvyktų tas istorinis sprendimas ir tikrai labai norėčiau, kad cistinė fibrozė jau būtų kompensuojama ir Lietuvoje“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė ministras.

„Pagal tai, kaip viskas vyksta, aš drįsčiau prognozuoti, kad galbūt dar šiais metais mes galėtume padėti kokiems 30 vaikų“, – pridūrė A. Dulkys.

Šiuo metu vaistai nuo cistinės fibrozės nėra įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.

Anot ministro, ketvirtadienį komisija, sprendžianti dėl vaistų kompensavimo, ketina svarstyti, ar vaistus nuo šios retos ligos įrašyti į kompensuojamų vaistų rezervinį sąrašą.

„Pagal tai, kaip viskas juda, manau, kad galėsime dar šių metų antrą ketvirtį pasitikrinti PSDF (Privalomojo sveikatos draudimo fondo – BNS) galimybes“, – kalbėjo A. Dulkys.

Pasak jo, tai reiškia, kad komisijai pritarus dėl šių vaistų įtraukimo į rezervinį sąrašą, išsiaiškinus dabartinę kompensuojamųjų vaistų sąrašo situaciją ir galimybes, vaistus nuo cistinės fibrozės būtų galima perkelti į kompensuojamųjų vaistų kainyną.

Vis tik ministras pridūrė, kad šių medikamentų finansavimas yra brangus – vieno mėnesio gydymas siekia iki 20 tūkst. eurų. Tuo metu gydant visus Lietuvoje fiksuojamus ligos atvejus tai per metus kainuotų 10–12 mln. eurų.

„Aš manau, kad mes dar ir šiais metais turėtume galimybę rasti dalį tų išteklių ir pradėti tą procesą“, – sakė A. Dulkys.

Cistinė fibrozė yra genetinė liga, jai būdinga sutrikusi liaukų funkcija. Nuo 2022 metų sausio naujagimiai yra tiriami dėl šios retos ligos.

Gyventojams, kurie šiais metais sukaups 48,33 euro siekiantį vaistų priemokų krepšelį, kaip ir pernai, iki metų pabaigos nebereikės mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, kurių priemoka mažiausia. Greičiausiai kompensuojamųjų vaistų krepšelį sukaupia sergantieji sunkiomis ar lėtinėmis ligomis, kurioms gydyti reikia daugiau vaistų. Tokie gyventojai sutaupys ne vieną dešimtį eurų priemokų, kurių jiems nebereikės mokėti iš savo kišenės. 

Nuo kiekvienų metų pradžios kaupiamas kompensuojamųjų vaistų priemokų krepšelis skaičiuojamas visiems gyventojams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu. Geriausias būdas patikrinti, kiek priemokų jau sukaupta krepšelyje – pažiūrėti asmeninėje E.sveikatos paskyroje. Duomenys apie paciento sukauptą priemokų krepšelį atsinaujina kitą dieną po kompensuojamųjų vaistų įsigijimo.

Paaiškėjus, kad gyventojui teko sumokėti paciento priemoką už kompensuojamuosius vaistus, nors priemokų krepšelis jau buvo sukauptas, nepagrįstai sumokėta paciento priemoka grąžinama.

Gyventojai, kurie nesinaudoja elektroninėmis priemonėmis, informaciją apie sukauptą priemokų krepšelį gali sužinoti vaistinėse bei teritorinėse ligonių kasose. „Gyventojų aptarnavimo skyrių specialistai teritorinėse ligonių kasose ne tik padeda sužinoti, kokia suma sukaupta gyventojų priemokų krepšeliuose, bet ir nagrinėja nepagrįstai sumokėtų priemokų atvejus. Paaiškėjus, kad gyventojui teko sumokėti paciento priemoką už kompensuojamuosius vaistus, nors priemokų krepšelis jau buvo sukauptas, nepagrįstai sumokėta paciento priemoka grąžinama“, – sako Šiaulių teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Inga Kvedarienė. 

Ligonių kasos atkreipia dėmesį, kad priemokų krepšelis skaičiuojamas tik kompensuojamiesiems vaistams su mažiausia priemoka. Tokiais vaistais laikomi vaistai, kurių galiojančiame kompensuojamųjų vaistų kainyne nurodyta paciento priemoka yra mažiausia, taip pat mažo terapinio indekso vaistai (pavyzdžiui, skiriami epilepsijai gydyti, imunosupresantai, skiriami po transplantacijos), biologiniai (pavyzdžiui, insulinas), vieno tiekėjo grupės vaistai, bei vaistai, dėl kurių skyrimo konkrečiu vaisto pavadinimu pagal jų terapines indikacijas konkrečiam pacientui sprendimą priėmė gydytojų konsiliumas, t. y. vaistai, kurie yra nepakeičiami, arba gali būti keičiami tik gydytojo nurodymu.

Už kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones sumokėtos priemokos nėra kaupiamos vaistų priemokų krepšelyje.

Be to, visiems 75 metų ir vyresniems gyventojams, taip pat neįgaliesiems ir pensininkams, jeigu jų pajamos užpraeitą mėnesį buvo mažesnės nei 100 procentų einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio suma, kuri šiemet siekia 446 eurus per mėnesį, vaistinėje nereikia mokėti priemokų už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Šiems gyventojams už paciento priemokas taip pat sumokama valstybės biudžeto lėšomis.

Pasak Šiaulių teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Reginos Vitkauskienės, reikėtų atkreipti dėmesį, kad perkant vaistus skaičiuojamos asmens pajamos, gautos užpraeitą mėnesį. Pavyzdžiui, jeigu žmogus vaistus perka kovo mėnesį, elektroninėje sistemoje palyginamos jo sausio mėnesį gautos pajamos, ar jos buvo mažesnės nei 446 eurai. Jeigu pasitaikytų pavienių atvejų, kad šioms gyventojų grupėms vaistinėje tektų primokėti priemoką už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, dėl šios priemokos grąžinimo būtų galima kreiptis į savo gyvenamosios vietos teritorinę ligonių kasą.

Pernai pažeidžiamiausių gyventojų grupių, taip pat ir sukaupusiųjų priemokų krepšelį, priemokoms padengti skiriami valstybės biudžeto asignavimai sudarė 25,8 mln. eurų. 2022 m. padengiamų priemokų suma sudarė 15,7 mln. eurų.

STT, atlikusi šio proceso korupcijos rizikos analizę Valstybinėje ligonių kasoje (VLK) ir Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM), tvirtina, jog nustatyti trūkumai kelia riziką dėl galimo piktnaudžiavimo. Ministerija sako ketinanti atsižvelgti į tarnybos pastabas ir jau rengia tam tikrus pakeitimus siekiant ištaisyti trūkumus.

Rizikos – dėl kainų pagrįstumo, komisijų sudėties

„STT korupcijos prevencijos specialistai (...) nustatė, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas sukelia korupcijos pasireiškimo tikimybę, kadangi pareiškėjas nėra įpareigojamas pagrįsti jo siūlomos kompensuoti medicinos pagalbos priemonės kainos objektyviais duomenimis, o procesą prižiūrintys specialistai papildomai netikrina (...) kainos tikrumo“, – teigiama šią savaitę išplatintame STT pranešime.

Pasak tarnybos, dėl to, sprendžiant klausimą dėl medicinos pagalbos priemonės įtraukimo į kompensuojamuosius sąrašus, gali kilti situacijos, kuomet kompensuotina suma nuo pradinės platintojo įsigijimo kainos skiriasi kartais.

„Be to, pastebėta, jog sprendimų priėmimo dėl vaistinių preparatų ar medicinos pagalbos priemonių kompensavimo procesuose dalyvaujančių asmenų ryšiai gali kelti korupcijos rizikas, kadangi komisijos nariai deklaracijose nepateikia visų aktualių duomenų, susijusių su jų ir farmacijos įmonių turtiniais ir kitais ryšiais“, – nurodė STT.

Taip pat įstatymuose, anot STT, nėra pakankamai aiškiai ir išsamiai įtvirtintas komisijų protokoluose atskleidžiamas narių dalyvavimas sprendimuose.

Komisijos nariai deklaracijose nepateikia visų aktualių duomenų, susijusių su jų ir farmacijos įmonių turtiniais ir kitais ryšiais.

Atsižvelgusi į nustatytas rizikas, STT ministerijai ir ligonių kasai siūlo įstatymuose įtvirtinti pareiškėjui pareigą pagrįsti siūlomą medicinos pagalbos priemonės kainą, taip pat svarstyti nustatyti papildomas kontrolės priemones ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų komisijomis, darbo grupių veikloje dalyvaujantiems specialistams.

STT siūlo papildyti galiojantį SAM interesų deklaravimo tvarkos aprašą, tobulinti komisijų sprendimų protokolavimo bei dokumentavimo reikalavimus.

Pasak STT, ministerija ir ligonių kasa per tris mėnesius turi paviešinti, kaip atsižvelgta į pateiktas pastabas ir siūlymus.

Ministerija žada atsižvelgti į pastabas

BNS pateiktame komentare SAM komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis tvirtino, kad ministerija vertina visas teisėsaugos nurodomas rizikas ir imasi priemonių joms šalinti.

„Atidžiai susipažinusi su šią savaitę pateiktomis STT išvadomis bei rekomendacijomis, SAM parengs siūlymus dėl jų įgyvendinimo“, – nurodė J. Gališanskis.

Pasak jo, tobulinant vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo procesą, šiuo metu įgyvendinami keli pokyčiai.

J. Gališanskio teigimu, parengta ir derinama medicinos priemonių įtraukimo į kompensavimo sąrašus paraiškos forma, kurioje prašoma objektyviais duomenimis pagrįsti Lietuvai siūlomą kainą

Taip pat parengtas ir derinamas naujas Tarpinstitucinės derybų dėl vaistų ir medicinos priemonių kainų komisijos reglamentas, kuriame nustatyta, kokius kriterijus turi atitikti į komisiją skiriami nariai, įtvirtinti reikalavimai informacijos viešinimui.

Kartu tobulinamas Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos reglamentavimas, peržiūrimi kitų su kompensavimu susijusių komisijų reglamentai, siekiant įtvirtinti ribojimą jų nariams dalyvauti Kompensavimo, Derybų, Apeliacinės komisijos veiklose.

– Ar tiesa, kad kai kurių modernių vaistų dabar reikia laukti vienuolika kartų ilgiau negu Vokietijos pacientams?

– Nauji vaistai, naujos vaistų molekulės pas mus atkeliauja lėčiau negu daugumoje Europos šalių. Ne tik turtingose šalyse kaip Vokietija ar Olandija, bet net ir tokiose šalyse kaip Lenkija ar Bulgarija naujų vaistų prieinamumas yra gerokai geresnis nei Lietuvoje. Ir priežastys tam yra dvi. Viena priežasčių ta, kad mes neturim pakankamai pinigų. Tačiau kitas dalykas yra vaisto atėjimo kelias. Kad galėtume Lietuvoje pradėti gauti kompensuojamą vaistą, jis turi praeiti sudėtingą vaistų vertinimo mechanizmą. Tas vertinimo mechanizmas susideda iš dviejų dalių. Iš pradžių tikrinama vaisto terapinė nauda, o po to – ekonominė nauda. Toj terapinėj naudoj iš naujo vaisto gamintojai pateikia paraiškas, prideda įrodymus, mokslinius tyrimus, kad vaistas yra registruotas ir efektyvus tam tikrai ligai gydyti. Ir čia yra paradoksas. Kiekviena valstybė iš naujo tą procesą atlieka, nors tas vaistas juk skirtingai neveikia žmogaus.

– Tai kodėl Lietuvoje tas procesas daug lėtesnis negu Lenkijoje?

– Todėl, kad mūsų biurokratinė sistema yra nedidelė. Čia yra specifinis mechanizmas. Tam, kad vertintų paraišką, žmonės turi būti specifinių kompetencijų, Lietuvos universitetai daug tokių žmonių nerengia, todėl pas mus atsilikdavo procesas. Tarkim, paraišką turi įvertinti per nustatytą dienų terminą, berods 80 dienų, jis pas mus kelis kartus viršija, nes nėra specialistų. Dabar geroji žinia yra ta, kad nuo kitų metų tas procesas išeina Europos Sąjungos lygiu. Vaisto terapinė nauda bus tikrinama europiniu mastu ir mes su tuo siejam daug vilčių, kad procesai pagreitės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kitaip tariant, Lietuva, gaudama naują vaistą, jau gaus bendrą Europos Sąjungos terapinį vertinimą ir čia tereikės sudaryti sutartį dėl ekonominės naudos?

– Taip. Ir tikimasi, kad mūsų institucijų resursai bus atlaisvinti nuo papildomo įrodinėjimo ir nebus paradokso tokio. Dabar kartais susidaro tokios situacijos, kad vaistas yra Vokietijoj registruotas ir kompensuojamas, nes nauda yra, o Lietuvoj, po mūsų įvertinimo proceso paaiškėja, kad nauda yra abejotina. Dabar šitą procesą bus galima praleisti. Nes išties ta vaisto laukimo eilė, kuri dabar yra Lietuvoje nuo vaisto registracijos – 3–5 metai, yra nepateisinama.

Tam, kad vertintų paraišką, žmonės turi būti specifinių kompetencijų, Lietuvos universitetai daug tokių žmonių nerengia, todėl pas mus atsilikdavo procesas.

– Kaip ta nauja tvarka pagreitintų procesą? Kiek galėtų sutrumpinti laukimą?

– Mes tikimės, kad sutrumpės taip, kaip yra Vokietijoje. Vokietijoje, Prancūzijoje per pusę metų nuo vaisto registracijos jis pakliūva pas pacientą. Mes tikimės, kad tos senosios valstybės neleis naujai sistemai suktis per ilgai, bloginti jų situacijos, sakys, mes, kai dirbom savarankiškai, pas mus vaistas būdavo po pusės metų, dabar po dviejų metų mums netinka. Tai tikimės, kad tos senbuvės paskatins sistemą veikti efektyviai ir vaistų prieinamumas bent kelis kartus pagerės.

– Sakėt, kad jau kitais metais… Kas turėtų atsitikti kitais metais? Vertinimas terapinis prasidės ar tik pradės suktis visas mechanizmas?

– Pradės suktis visas mechanizmas nuo kitų metų ir bus dar ne visiems vaistams, prasidės nuo onkologinių vaistų. Matom, kad visą laiką šiek tiek užtrunka, kol sistema įsivažiuoja. Tai kiti metais bus tokie pereinamieji. Tačiau matant tą situaciją, kokioj esam Lietuvoj, kad jau blogiau būti turbūt sunkiai gali, tai tikrai žiūrim labai viltingai ir tikimės geresnių išeičių sergantiems žmonėms.

„Aštuoni vaistiniai preparatai, kurie iš Rezervinio sąrašo perkeliami į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, leis dar efektyviau gydyti onkologines, plaučių ir širdies ligas“, – teigia sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerija, gydytojai jau dabar gali išrašyti pacientams penkis naujus kompensuojamuosius vaistus: apalutamidą – prostatos vėžiui gydyti; osimertinibą – plaučių vėžiui gydyti; nintedanibą – kitoms lėtinėms fibrozinėms progresuojančio fenotipo intersticinėms plaučių ligoms gydyti; atezolizumabą – plaučių vėžiui gydyti; dapaglifloziną – širdies nepakankamumui gydyti.

Taip pat artimiausiu metu, kai vaistų gamintojai pasirašys sutartis su Valstybine ligonių kasa dėl PSDF išlaidų šiems vaistiniams preparatams valdymo, į kompensavimo sistemą bus įtraukti dar trys nauji vaistai.

Tai cemiplimabas, skirtas odos plokščiųjų ląstelių karcinomai gydyti; olaparibas, skirtas epiteliniam kiaušidžių, kiaušintakių, pirminiam pilvaplėvės vėžiui gydyti; pembrolizumabas, skirtas galvos ir kaklo plokščialąstelinei karcinomai gydyti.

Pažymėtina, kad nuo vasario 1 d. PSDF biudžeto lėšomis taip pat yra kompensuojamos dvi medicinos pagalbos priemonės: kiekvienam pacientui asmeniškai pritaikomas chirurginis instrumentas, skirtas kaulų onkologinėmis ligomis sergančių pacientų operacijoms atlikti, ir chirurginių siūlų sukabinimo ir kirpimo įrenginys su titaniniais siūlų fiksatoriais, skirtais chirurginiam širdies vožtuvų pažeidimų gydymui.

Taip pat gestaciniu diabetu sergančioms nėščiosioms pradėta kompensuoti viena adata insulino švirkštikliui per parą ir padidintas diagnostinių gliukozės juostelių gliukozei nustatyti kiekis iki 150 juostelių per pirmuosius 3 mėnesius po gestacinio diabeto diagnozės nustatymo, vėliau yra kompensuojama iki 50 juostelių per 3 mėnesius.

2024 m. PSDF biudžete vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių nuomai iš viso numatyta 634 mln. eurų.

 „Prieš kelerius metus pavedus šią funkciją Tarnybai, buvo kilusių finansavimo problemų, sveikatos technologijų vertinimo skyriui trūko darbuotojų. Per 2021 metus buvo ivertintos 8, per 2022 metus – 25 paraiškos. Džiugu, kad per praėjusius, 2023 metus situaciją pavyko pakeisti kardinaliai“, – tvirtina VVKT viršininkas Gytis Andrulionis.

Informaciją apie įvertintas paraiškas galima rasti naujai sukurtame skaitmeniniame paraiškų stebėsenos ir paraiškų vertinimo eigos viešinimo įrankyje. Įrankis leidžia pareiškėjams ir kitiems paraiškų vertinimo proceso dalyviams stebėti paraiškų vertinimo procesą realiu laiku ir analizuoti paraiškų vertinimo eigos dinamiką nuo naujos Sveikatos technologijų sistemos įdiegimo pradžios.

Tarnybos įvertintos paraiškos dėl vaistų įrašymo į kompensavimo sąrašus, kartu su rekomendacijomis dėl preparato kompensavimo, yra pateikiamos Sveikatos apsaugos ministerijos vaistų kompensavimo komisijai, kuri priima galutinį sprendimą kompensuoti konkretų vaistą ar ne.

Nepakeliamos išlaidos

Ligonių kasos primena, kaip racionaliai įsigyti ir atsakingai vartoti kompensuojamuosius vaistus, kad nenukentėtų nei sveikata, nei piniginė.

Racionaliu vadinamas toks vaistų vartojimas, kai optimalų gydymo laikotarpį pacientui skiriamos individualios tinkamiausių jo klinikinei būklei gydyti vaistų dozės ir gydymo išlaidos yra mažiausios tiek pacientui, tiek visuomenei.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad 1 iš 4 mažiausias pajamas gaunančių namų ūkių patiria nepakeliamų išlaidų sveikatos apsaugai. Pagal amžiaus grupes nepakeliamas išlaidas vaistams įsigyti daugiausia patiria vyresni nei 60 metų žmonės, o vartojant vaistus racionaliai galima pasiekti didžiulę naudą sveikatai, paciento ir valstybės finansams.

Kaip nepermokėti?

Naujausias gyventojų informuotumo sociologinis tyrimas, kurį Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“, parodė, kad net 30 proc. apklaustųjų nežino, kaip vaistinėje nepermokėti už kompensuojamuosius vaistus.

Farmacijos atliekas reikia atiduoti vaistinėms, kurios jas perduos specialioms įmonėms tinkamai sutvarkyti.

Lygiai tiek pat – 30 proc. – respondentų žino, kad vaistininkas privalo kompiuterio monitoriuje parodyti visus tos pačios veikliosios medžiagos skirtingų gamintojų vaistus. 23 proc. apklaustųjų teigimu, vaistininkas pirmiausia turėtų pasiūlyti įsigyti kompensuojamąjį vaistą, kuriam taikoma mažiausia priemoka. 7 proc. – jei vaistinė reikalingo vaisto, kurio priemoka mažiausia, tą dieną neturi, vaistininkas jį privalo užsakyti.

Labai prastai žinoma nuo praeitų metų liepos įsigaliojusi kompensuojamųjų vaistų priemokų krepšelio tvarka. Tik 8 proc. respondentų nurodo, kad žino, jog per kalendorinius metus įsigyjant kompensuojamųjų vaistų su mažiausia priemoka kaupiamas priemokų krepšelis ir, sukaupus 48,36 euro sumą, vėliau paciento priemoka šiems vaistams padengiama valstybės lėšomis.

Tik 23 proc. apklaustųjų žino, kad visi išvardyti atsakymai yra teisingi.

Padengia paciento priemoką

Tyrimas atskleidė, kad gyventojų žinios apie tai, kam valstybės lėšomis padengiama paciento priemoka už vaistus ir medicinos pagalbos priemones, yra dar prastesnės. Net 43 proc. apklaustųjų negalėjo atsakyti į šį klausimą.

18 proc. respondentų mano, kad paciento priemoka už vaistus yra padengiama privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms, sulaukusiems 75 metų ir vyresniems. 12 proc. – apdraustiems, pripažintiems neįgaliais ir gaunantiems mažai draudžiamųjų pajamų. 6 proc. – apdraustiems, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus ir gaunantiems mažai draudžiamųjų pajamų.

Vos 31 proc. tyrimo dalyvių teisingai nurodo, kad visi pateikti atsakymai teisingi.

Vartoja netinkamai

PSO duomenimis, daugiau nei pusė visų vaistų pasaulyje išrašomi, išduodami ar parduodami netinkamai, be to, pusė pacientų vaistus vartoja neteisingai. Jei vaistai būtų įsigyjami ir vartojami racionaliai, namuose nesikauptų nebetinkamų vartoti vaistų ir nebūtų švaistomos pacientų ir valstybės lėšos.

Sociologinis tyrimas rodo, kad net du trečdaliai (66 proc.) respondentų namų ūkyje prikaupia nebevartotinų vaistų atsargų ir net trys iš penkių (60 proc.) apklaustųjų kaupia vaistus todėl, kad visada stengiasi turėti svarbiausių vaistų namų ūkyje.

60 – tiek metų ir vyresni Lietuvos gyventojai dažniausiai patiria nepakeliamų išlaidų vaistams.

Įdomu tai, kad 23 proc. apklaustų gyventojų nurodo, jog vaistų prikaupia tokiu atveju, jei vartodami vaistus nejaučia pagerėjimo ir jų vartojimą nutraukia. Dar 19 proc. – dėl to, kad vartoja mažiau vaistų, nei skiria gydytojas. Po 18 proc. – pagerėjus savijautai ar pasireiškus šalutiniam poveikiui iš karto nutraukia vaistų vartojimą. 10 proc. teigia, kad kompensuojamųjų vaistų įsigyja visada, nors ne visada juos vartoja. 7 proc. nurodo kitas priežastis.

Racionalaus vaistų vartojimo principuose nurodoma: jei vaistas gydytojo paskirtas, vadinasi, jis yra būtinas. Be to, vaistai turi būti vartojami griežtai laikantis gydytojo nurodymų: paskirtos dozės, vartojimo dažnio ir intervalų, santykio su maistu ir kitais vaistais, vartojimo kurso. Vaistų vartojimas negali būti nutraukiamas nepasitarus su gydytoju netgi pagerėjus savijautai. Taip pat ir lengvą šalutinį poveikį (dažniausiai jis greitai praeina) verta aptarti su vaistą paskyrusiu gydytoju. Taip užtikrinamas visų pacientui skirtų vaistų suvartojimas.

Ligonių kasos primena, kad nereikalingų arba pasibaigusio galiojimo vaistų negalima saugoti namuose ar išmesti į šiukšliadėžę. Taip didėja ne tik aplinkos užterštumas, bet ir kyla apsinuodijimų rizika. Farmacijos atliekas reikia atiduoti vaistinėms, kurios jas perduos specialioms įmonėms tinkamai sutvarkyti.

Aikštėje prie Seimo su plakatais susirinko kelios dešimtys cistinės fibrozės bendruomenės narių – tiek pacientų, tiek jų tėvų, artimųjų. Plakatuose – ne tik pacientų iš ligoninės nuotraukos, bet ir užrašai: „Kas gali būti brangiau už gyvybę? Ar Lietuvoje gyvybė yra niekinė?“; „Mano vaikas įkalintas lovoje ir laukia mirties! Ar toks turi būti gyvenimas?“; „Cistinė fibrozė – ne nuosprendis! Vaistai jau yra 10 metų, bet ne mums“; „Aš nekaltas, bet įkalintas. Vienas šios ligos neįveiksiu!“

Kalbėdama su žurnalistais cistinės fibrozės asociacijos pirmininkė L. Kazlauskienė pasidalino ir prezidentui Gitanui Nausėdai, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui Antanui Matului bei Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui išsiųstu asociacijos raštu.

„Čia yra pažymėti visi valdininkų pažeisti punktai, kurie vilkina laiką, neva derasi dėl kainos su vaistų kompanija. Tiesiog vyksta pasityčiojimas iš gydytojų, iš pacientų – tai yra laukimas, biurokratija ir ėjimas į niekur, o pacientai kiekvieną dieną laukia, kai ta kiekviena diena gali būti paskutinė“, – kalbėjo L. Kazlauskienė.

„Šitos derybos – mums atrodo, kad jos niekada nesibaigs. Nors biudžetas perpildytas, niekam nė motais, kad nors kelis milijonus skirti šiems vaikams – padovanoti savo valstybės piliečiams gyvenimus“, – teigė asociacijos atstovė.

Ji pažymėjo, kad Valstybinė ligonių kasa (VLK) jau anksčiau buvo priėmusi sprendimą šios ligos vaistus įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, tačiau toks sprendimas nebuvo patvirtintas.

„Apskritai dėl šito kovojame antri metai. To finansavimo niekada nebuvo. Buvo VLK nubalsuota įtraukti, bet Itin retų ligų komisija ir darbo grupė nusprendė kitaip.

(...) Pernai lapkričio 28-ąją prie Vyriausybės minėjome cistinės fibrozės Europoje dieną. Reikia kažkaip grįžti prie klausimo, neužbaigtų darbų ir neįvykdytų pažadų. Galų gale, artėja Kalėdos – gal ta pasaka ir įvyks?“ – retoriškai svarstė L. Kazlauskienė.

Vienam pacientui vaistai atsieina apie 17 tūkst. eurų per mėnesį

L. Kazlauskienė taip pat pažymėjo, kad vaistai, kurių kompensavimo reikalauja asociacija, vienam pacientui per mėnesį atsieina apie 17 tūkst. eurų. Šia liga sergančių žmonių Lietuvoje šiuo metu – 90, pridūrė L. Kazlauskienė.

„Reikalingi vaistai – tai yra moduliatoriai. Jie padovanoja gyvenimą. Ko nepadaro kiti antibiotikai, moduliatoriai tvarko būtent genetinę sistemą – atgamina baltymą, kurio negamina organizmas ir tiesiog išjudina pačią problemą. Ir tada žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą – jam nereikia gulėti ligoninėse, būti prikaustytam prie deguonies ar lovos – jis gali mokytis, kurti šeimą ir būti mokesčių mokėtojas“, – pasakojo asociacijos atstovė.

„Mes kalbame apie vaikų gyvenimus, ne apie komfortą – šitie vaistai dovanoja gyvybę. (...) Jie – visam gyvenimui“, – pabrėžė ji.

Nors biudžetas perpildytas, niekam nė motais, kad nors kelis milijonus skirti šiems vaikams – padovanoti savo valstybės piliečiams gyvenimus.

L. Kazlauskienės teigimu, cistinė fibrozė pažeidžia daug gyvybiškai svarbių organų – plaučius, virškinimo traktą, kasą, taip pat ir kaulus bei kitus organus.

„Gaunant moduliatorius žmogus šitų šalutinių poveikių nebeturi“, – pabrėžė L. Kazlauskienė.

Pacientai: vaistų kompensavimas daug ką pakeistų

Akcijoje dalyvavę Dainius ir Martynas, su šios ligos diagnoze gyvenantys beveik kelis dešimtmečius, sako, kad sunku įpirkti tiek cistinės fibrozės simptomus malšinančius, tiek ligą gydančius vaistus.

„Dabar gydome simptomus, ne pačią ligą. Sunku gyventi, nes nuolat tie simptomai, kas dieną, ir turi visokias inhaliacijas daryti, mankštas atlikinėti“, – Eltai pasakojo Martynas, atėjęs į palaikymo akciją.

„Aš praeitais metais ligoninėje gulėjau 4 kartus. Nėra jokio atsparumo peršalimams, kitoms ligoms. Bakterijos labai kabinasi“, – pridūrė vyras.

Pasak Dainiaus, jei valstybė kompensuotų ligą gydančius vaistus, jo kasdienybė drastiškai pasikeistų.

„Mums reikia ir virškinimo fermentų, inhaliuojamų vaistų, daug sudedamųjų vaistų. O tie vaistai, dėl kurių čia kovojame, daug ką pakeistų. Rečiau reikėtų į ligonines važiuoti, mažiau būtų ligos paūmėjimų“, – Eltai kalbėjo jis.

Pacientės tėtis: jei ne šie vaistai, dukros jau nebūtų

Palaikymo akcijoje dalyvavęs cistine fibroze sergančios Emilijos tėvas pasidalino, kad nuo kritinės ligos stadijos dukrą išgelbėjo būtent šie, prašomi kompensuoti, vaistai. Dvidešimtmetės merginos gydymas kas mėnesį kainuoja beveik 17 tūkst. eurų, patikslino jis.

„Pusei metų žmonės suaukojo, o dabar verslininkas padeda iki metų pabaigos. 16 tūkst. 981 eurų vienam mėnesiui“, – Eltai teigė Emilijos tėvas.

Anot jo, šie vaistai dukrą pažadino iš komos, kuri buvo dirbtinai sukelta po to, kai dėl cistinės fibrozės komplikacijų ji nebegalėjo kvėpuoti net su aparatų pagalba.

„Be žmonių pagalbos jau dukros nebūtų, nes ji buvo komoje vienuolika parų“, – sakė cistine fibroze sergančios mergaitės tėvas.

„Mūsų skaičiavimai rodo, kad pernai net 71 proc. su gydytojo receptu skiriamų vaistų gyventojams buvo kompensuojama. Taigi ne tik pasiekėme, bet ir pralenkėme Vaistų politikos gairėse nustatytą tikslą – 2027 m. Lietuvos gyventojams kompensuoti 68 proc. receptinių vaistų ir taip sumažinti pacientų išlaidas vaistams“, − sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Pasak jo, kasmet stebimas vidutiniškai 6 proc. kompensuojamųjų vaistų suvartojimo didėjimas, o pernai suvartotų kompensuojamųjų vaistų vidutinių dienos dozių skaičius 1000 gyventojų išaugo 17 proc., palyginti su užpernai.

Tai reiškia, kad jau 62 proc. visų Lietuvoje suvartotų vaistų dienos dozių buvo apmokėta Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Apskaičiuota, kad per pastaruosius penkerius metus kompensuojamųjų vaistų suvartojimas išaugo beveik 41 proc. arba net iki 833 dienos dozių, tenkančių 1000 gyventojų per dieną, rašoma pranešime.

VLK tyrimas atskleidė, kad praeitais metais Lietuvoje daugiausiai – 55,5 proc. – suvartota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų vidutinių dienos dozių. Tačiau palyginti su 2021 m., jų suvartojimas sumažėjo net 7 proc. ir gerokai išaugo virškinimo traktą ir metabolizmą veikiančių vaistų (beveik 6 proc.) bei priešnavikinių vaistų suvartojimas (beveik 4 proc.).

Taip pat analizė parodė, kad pernai suvartotų kompensuojamųjų generinių ir biopanašių vaistų vidutinių dienos dozių skaičius, palyginti su 2021 m., nežymiai išaugo, tačiau tai sudarė mažiau nei pernai – 56,5 proc. – visų suvartotų kompensuojamųjų vaistų, o 43,5 proc. teko originaliems ir referenciniams vaistams.

„Reiktų taip pat paminėti, kad šiame kompensuojamų vaistų kainyne šiuo metu yra įtraukta daugiau nei 2000 pozicijų būtent prekinių pavadinimų vaistų“, – teigė Valstybės ligonių kasos vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Lina Škiudaitė.

Šeimos gydytojų asociacija įsitikinusi – tiek vaistų tinkamam gydymui nepakaks.

„Daugumoj Europos šalių tikrai tas kompensuojamų vaistų skaičius yra kur kas didesnis ir, man atrodo, Lietuva tikrai nepasiekė, sakykim, tų 50 proc. vakarų Europos šalių, kurios tikrai kompensuoja daugiau ir yra lyderės“, – tvirtino Šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas

Vis dėlto Valstybinės ligonių kasos tikina, kad visos svarbiausios veikliosios medžiagos sąraše išliko, tad pacientų gydymui kainyno pokyčiai nekenks.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Gali keistis tik vaistų firminiai pavadinimai. Tad, iš esmės, būtent gydančioji, veiklioji medžiaga kainyne vis tiek lieka ir pacientų gydymas gali būti tęsiamas“, – tvirtino L. Škiudaitė.

Visgi pacientai skundžiasi, kad kas pusę metų persvarstomas kompensuojamų vaistų sąrašas sveikatai esą jau pakenkė.

„Praėjus pusei metų, jeigu žmogui jau viskas gerai, kraujo spaudimas susireguliavo, jis nueina į vaistinę ir to vaisto jau nebėra. Tai ir yra kiekvienam tam žmogui tokia tragedija“, – aiškino Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.

Yra dalis pacientų, kurie negali vartoti pigiausio vaisto dėl tam tikrų alerginių reakcijų, jie privalo pirkti galbūt ir brangesni vaistą.

Šeimos gydytojai pastebi, kad širdininkams išsiderina kraujo spaudimas, diabetininkams ima šokinėti cukraus kiekis kraujyje, be to kartais mažėja vaistų veiksmingumas, gali prasidėti alerginės reakcijos.

„Yra dalis pacientų, kurie negali vartoti pigiausio vaisto dėl tam tikrų alerginių reakcijų, jie privalo pirkti galbūt ir brangesni vaistą“, – sakė J. Kalibatas.

Tad neretai kompensuojamų vaistų sąraše neberadę savo vaistų žmonės tiesiog apsisprendžia juos įsigyti iš savų pinigų.

Šeimos gydytojai neretai susiduria su situacijomis, kai pacientui išrašius vaistus paaiškėja, kad jie jau nebėra kompensuojami. Ši klaida gali baigtis baudomis iš Valstybinių ligoninių kasų. Visgi, pačios ligonių kasos tikina, kad tokie nuogąstavimai nepagrįsti – anot L. Škiudaitės, tiktai dėl vaisto išrašyto nieko nenutiks, vaisto išrašymas kažkokios atsakomybės neužtraukia.

Kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka perkantiems pacientams bus taikomas metinis priemokų krepšelis, kurį viršijus, papildomas vaistų išlaidas padengs valstybė.