Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) surengs uždarą susitikimą su Kongreso lyderiais po to, kai JAV žiniasklaida pranešė, kad Rusija kuria ginklą, galintį sunaikinti Vakarų palydovus.

Maskva neigia „piktavališkus“ ir „nepagrįstus“ pranešimus, pavadinusi juos Baltųjų rūmų gudrybe bandant priimti daugiamilijardinį karinės pagalbos Ukrainai paketą, kuris įstrigo Kongrese.

Po to, kai JAV Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto pirmininkas Michaelas Turneris (Maiklas Terneris) trečiadienį staiga paskelbė mįslingą pareiškimą apie „rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui“, Vašingtone įsivyravimo nerimo nuotaikos.

Respublikonas paprašė J. Bideno išslaptinti visą informaciją apie nenustatytą grėsmę, kad JAV ir jų sąjungininkės galėtų „atvirai aptarti atsakomuosius veiksmus“.

Tuomet amerikiečių žiniasklaida pranešė, kad tai susiję su Rusijos planais dislokuoti kosmose branduolinį ginklą, kuris galėtų būti nukreiptas į palydovus.

JAV pareigūnai teigė, kad ši grėsmė nėra susijusi su aktyviu ginklu ar ginklu, kuris galėtų būti nukreiptas į žmones, tačiau pridūrė, kad ji yra reikšminga.

Jie taip pat atkreipė dėmesį į respublikonų Atstovų Rūmų pirmininko Mike'o Johnsono (Maiko Džonsono) komentarus, kuriuose teigiama, kad „nėra reikalo kelti visuomenės nerimo“.

Tačiau staigus pranešimas papiktino J. Sullivaną, kuris išreiškė nusivylimą dėl to, kad M. Turneris išėjo į viešumą prieš ketvirtadienį jau suplanuotą pasitarimą.

J. Sullivanas sakė, kad susitiks su keturiais Atstovų Rūmų nariais, priklausančiais partijų lyderių grupei ir svarbiausiais žvalgybos komiteto nariais.

Jis atsisakė patvirtinti, kad aptars grėsmę saugumui, tačiau atkreipė dėmesį į svarbą, sakydamas, kad tai „iš tikrųjų labai neįprasta“, kai patarėjas nacionalinio saugumo klausimais „asmeniškai“ kreipiasi į Atstovų Rūmų narius.

Vašingtono jau patvirtinta karinė pagalba Ukrainai eina į pabaigą, o respublikonai blokuoja demokrato J. Bideno prašymą nuo Rusijos invazijos besiginančiai šaliai skirti 60 mlrd. dolerių (apie 55 mlrd. eurų) vertės pagalbą, jei jis nesugriežtins JAV imigracijos įstatymų.

Ukrainai skirti pinigai taip pat atsidūrė abiejų partijų priešpriešos fone, Kongresui bandant pasiekti susitarimą, kad penktadienį būtų išvengta JAV vyriausybės uždarymo.

J. Bidenas Baltuosiuose rūmuose priims JAV Atstovų Rūmų ir Senato vadovus, „kad aptartų papildomo jo prašymo dėl nacionalinio saugumo didžiulę svarbą“, žurnalistams sakė spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre (Karin Žan Pjer).

Anot jos, prezidentas pabrėš, kaip svarbu tuo klausimu judėti į priekį.

Šios derybos gali būti žingsnis į priekį sprendžiant JAV finansavimo Ukrainai likimą, J. Bidenui kelias savaites atsisakius dalyvauti susitikimuose su respublikonais.

Antradienį jis taip pat kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) ir, Baltųjų rūmų teigimu, suderino abiejų šalių paramą Ukrainai Rusijos karo akivaizdoje.

Didėja susirūpinimas dėl Ukrainos likimo, mat Jungtinės Valstijos – pagrindinė Kyjivo rėmėja – nuo rugsėjo nesugeba susitarti dėl naujo pagalbos paketo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris gruodį lankėsi Vašingtone ir nesėkmingai bandė įtikinti Kongresą pakeisti poziciją, šią savaitę Pasaulio ekonomikos forume Davose, Šveicarijoje, susitiko su aukšto rango JAV pareigūnais.

V. Zelenskis, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ir J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) aptarė pagalbą, įvykius mūšio lauke ir ukrainiečių lyderio idėjas dėl taikos formulės, pranešė Baltieji rūmai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Maskvos pajėgos turi persvarą, o Ukrainai, pasak jo, gresia nepataisoma žala, jei ji ir toliau tęs savo veiksmus. Maskva atmeta bet kokį taikos planą, kuris neleistų jai išlaikyti užkariautos teritorijos.

„Jei Kongresas nesiims skubių veiksmų naujaisiais metais, negalėsime toliau siųsti ginklų ir gyvybiškai svarbių oro gynybos sistemų, reikalingų Ukrainai apsaugoti savo žmones. Kongresas turi imtis veiksmų ir nieko neatidėliodamas veikti“, – teigiama J. Bideno pareiškime.

Ukrainos karinės oro pajėgos kiek anksčiau sakė, kad per šią masinę ataką sunaikinti 114 iš 158 oro taikinių. Ukrainoje penktadienį žuvo mažiausiai 20 žmonių, o dar per šimtą buvo sužeisti.

Tai buvo „didžiausia oro ataka prieš Ukrainą nuo karo pradžios“, sakė J. Bidenas.

JAV prezidentas teigė, kad per šią brutalią ataką buvo panaudotos hipergarsinės raketos.

Jis privalo būti sustabdytas.

„Tai akivaizdus priminimas pasauliui, kad po beveik dvejų metų šio niokojančio karo (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino tikslas nesikeičia. Jis siekia sunaikinti Ukrainą ir pavergti jos žmones. Jis privalo būti sustabdytas“, – sakė J. Bidenas.

Demokratų partijos lyderis sakė, kad amerikiečiai turėtų didžiuotis, jog JAV karinė pagalba padėjo Ukrainai kovoti už laisvę ir nepriklausomybę.

Pasak jo, tai susiję su NATO aljanso ateitimi ir Europos bei Jungtinių Valstijų saugumu: „Kai diktatoriams ir autokratams leidžiama nevaržomai valdyti Europą, didėja rizika, kad Jungtinės Valstijos bus tiesiogiai įtrauktos į šį procesą“.

Kongreso respublikonai blokuoja JAV karinės pagalbos Ukrainai atnaujinimą.

Jungtinių Valstijų vyriausybė trečiadienį paskelbė apie, jos teigimu, paskutinį likusį ginklų paketą, skirtą Ukrainai pagal galiojančius leidimus, kurio vertė siekia 250 mln. dolerių (225,94 mln. eurų). Jei Kongresas nesiims veiksmų, JAV pagalbos ateitis dabar yra miglota.

Baltieji rūmai pranešė, kad J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) penktadienį kalbėjosi su Lenkijos kolega Jaceku Siewiera (Jaceku Severu) apie tai, kad Rusijos raketa praskriejo Lenkijos oro erdve, Maskvai surengus vieną didžiausių raketų atakų prieš Ukrainą.

„J. Sullivanas išreiškė Jungtinių Valstijų solidarumą su Lenkija, mūsų artima NATO sąjungininke“, – sakė Baltieji rūmai.

Nei demokratų kontroliuojamas Senatas, nei Atstovų Rūmai, kuriuose daugumą turi respublikonai, kol kas nėra priėmę priėmę teisės aktų, numatančių pratęsti vyriausybės finansavimą, kuris nutrūks kitą savaitę, naktį iš penktadienio į šeštadienį. Jei nebus susitarta iki lapkričio 17 dienos, didžiausia pasaulio ekonomika iš karto pradės spausti stabdį – 1,5 mln. vyriausybės darbuotojų liks be atlyginimų, duris užvers dauguma federalinių objektų, įskaitant nacionalinius parkus, o tokie sektoriai, kaip aviacija, gali būti priversti sulėtinti apsukas.

Pastarąjį kartą vyriausybės uždarymo grėsmė buvo iškilusi rugsėjo pabaigoje. Tada Kongresą apėmė chaosas. Eksprezidentui Donaldui Trumpui ištikimi Respublikonų partijos atstovai sėkmingai nušalino Atstovų Rūmų pirmininką respublikoną Keviną McCarthy'į, kai šis pasiekė susitarimą su demokratais, kuris leido vyriausybei veikti dar 45 dienas. Beprecedentis K. McCarthy'io nušalinimas beveik trims savaitėms paralyžiavo JAV parlamento žemuosius rūmus, kadangi respublikonams sunkiai sekėsi rasti naują lyderį, nors Kongresas buvo raginamas sparčiai reaguoti į įvairius pasaulinius įvykius, įskaitant kruvinus „Hamas“ išpuolius prieš Izraelį.

Galiausiai partija naujuoju pirmininku pasirinko Mike'ą Johnsoną – mažai žinomą atstovą iš Luizianos valstijos, turintį ribotą vadovavimo patirtį. Jis dar nėra aiškiai pasakęs, kaip ketina užkirsti kelią vyriausybės uždarymui. Lygiai taip pat, kaip ir jo pirmtakui, M. Johnsonui teks įveikti delikačią užduotį rasti pusiausvyrą tarp nedidelės, tačiau įtakingos griežtosios linijos respublikonų grupės, kuri reikalauja smarkiai apkarpyti išlaidas, ir demokratų, kurių rankose yra Senato ir Baltųjų rūmų kontrolė.

Paskutinės minutės batalijos dėl finansavimo jau yra pažįstamos Vašingtonui. Įstatymų leidėjai įprastai randa kompromisą artėjant prie termino pabaigos.

Ilgiausias JAV vyriausybės uždarymas įvyko prezidentaujant D. Trumpui. Tada vyriausybė nedirbo kelias savaites, o tai atsiėjo valstybės ekonomikai daugiau kaip 3 mlrd. dolerių.

Naujuoju JAV Atstovų rūmų pirmininku tapo Luizianai atstovaujantis Mike'as Johnsonas (Maikas Džonsonas), ištikimas eksprezidento Trumpo (Donaldo Trampo) sąjungininkas, vadovavęs teisinėms pastangoms panaikinti 2020-ųjų JAV prezidento rinkimų rezultatus, sulaukė vienbalsio savo Respublikonų partijos pritarimo ir taip nutraukė kelias savaites trukusį chaosą.

Jis yra ketvirtas respublikonas, kurį jo partija per kelias savaites iškėlė vietoj nušalinto Atstovų Rūmų pirmininko Kevino McCarthy (Kevino Makarčio), tačiau vienintelis, gavęs pakankamą paramą JAV Atstovų Rūmuose.

„Ši Atstovų Rūmų respublikonų dauguma yra vieninga“, – sakė M. Johnsonas žurnalistams, kai kolegos džiūgavo ir plojo po jo paskyrimo naujuoju pirmininku.

Tikėtina, kad prie M. Johnsono sėkmės prisidėjo tai, kad jis yra mažai kam žinomas politikas. 51 metų teisininkas ir religinių teisių gynėjas neturi priešininkų tarp respublikonų. Kitų kandidatų bandymai būti išrinktiems į pirmininko postą žlugo būtent dėl vidinių nesutarimų.

Jis toli gražu nebuvo pirmasis savo partijos pasirinkimas, tačiau sugebėjo pasinaudoti įstatymų leidėjų neviltimi ir ištraukti JAV Atstovų Rūmus iš kelias savaites trukusios aklavietės.

„Negirdėjau nė vieno neigiamo komentaro apie jį. Jis visiems patinka, visi jį gerbia (...) tai žmogus, kuris bus tikrai įspūdingas ir galbūt daugelį metų“, – prieš balsavimą sakė D. Trumpas.

Šeštadienį Kongreso priimtame finansavimo projekte numatyta, kad JAV federalinės agentūros veiks dar 45 dienas, tačiau, kai kuriems griežtosios linijos respublikonams prieštaraujant, į jį neįtraukta nauja pagalba Ukrainai.

„Ukrainos vyriausybė dabar aktyviai bendradarbiauja su savo partneriais Amerikoje, siekdama užtikrinti, kad naujajame JAV biudžeto sprendime, kuris bus parengtas per ateinančias 45 dienas, būtų numatytos naujos lėšos, skirtos padėti Ukrainai“, –  sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.

„Situacija dėl JAV laikinojo biudžeto nesustabdys anksčiau paskelbtos pagalbos Ukrainai srauto“, – pridūrė jis.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į šalį, Kyjivas labai pasikliauja Vakarų parama. JAV yra didžiausia šalies finansinė rėmėja, suteikusi jai daugiau kaip 40 mlrd. dolerių (37,5 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos.

Tačiau Vašingtone, kur kai kurie respublikonų įstatymų leidėjai reikalauja smarkiai sumažinti išlaidas, finansavimo Ukrainai klausimas tampa vis labiau politizuotas.

Šią savaitę Ukraina atidarė forumą, skirtą pritraukti daugiau gamintojų gaminti ginklus Ukrainoje, nerimaujant, kad Vakarų sąjungininkų parama gali sumažėti.

Jie susirinko pasidalyti savo planais, susijusiais su dirbtiniu intelektu (DI), JAV ruošiantis parengti teisės aktus, skirtus užtikrinti geresnę šios technologijos kontrolę.

JAV Senato demokratų daugumos lyderis Chuckas Schumeris (Čakas Šumeris) suplanavo keletą vadinamųjų DI inovacijų forumų – uždarų susitikimų, kuriuose įstatymų leidėjai galėjo klausinėti technologijų lyderių apie technologiją, kuri pernai išleidus pokalbių robotą „ChatGPT“ įsiviešpatavo skaitmeniniame pasaulyje.

Europa yra gerokai pažengusi su savo DI Aktu – pirmuoju pasaulyje išsamiu DI įstatymu, – todėl JAV įstatymų leidėjai jaučia spaudimą neatsilikti ir, kol dar ne per vėlu, neleisti šiai technologijai tapti visuomenės priešu pasisavinant žmonių darbo vietas, skleidžiant dezinformaciją ir sukeliant kitų neigiamų pasekmių.

Aš labai optimistiškai žiūriu į (dirbtinį intelektą), tačiau tai nereiškia, kad pakeliui nebus tam tikrų kliūčių.

„Šiandien pradedame didžiulį, sudėtingą ir gyvybiškai svarbų darbą: kuriame abiejų partijų DI politikos, kurią gali patvirtinti Kongresas, pagrindą“, – remiantis žiniasklaidai perduotomis pastabomis, susitikime kalbėjo Ch. Schumeris.

„Ankstesnėse situacijose, kai būdavo taip sunku, natūrali reakcija (...) būdavo ignoruoti problemą ir leisti kam nors kitam atlikti darbą. Tačiau DI atveju negalime būti kaip stručiai, kišantys galvas į smėlį“, – sakė jis.

Forume, kuris buvo uždaras spaudai, taip pat dalyvavo įmonės „OpenAI“ generalinis direktorius ir „ChatGPT“ kūrėjas Samas Altmanas (Semas Oltmanas) bei kompanijos „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas (Bilas Geitsas).

„Aš labai optimistiškai žiūriu į (dirbtinį intelektą), tačiau tai nereiškia, kad pakeliui nebus tam tikrų kliūčių“, – į susitikimą atvykęs sakė S. Altmanas.

„Man padarė didelį įspūdį mūsų bendravimas su įstatymų leidėjais, nors ir žinau, kad mūsų industrija mėgsta juos kritikuoti“, – pridūrė jis.

Tris valandas trukusiame rytiniame posėdyje buvo aptarti įvairūs su DI susiję klausimai, įskaitant jo keliamus pavojus ir potencialą. Dalyviai sutarė, kad vyriausybei tenka tam tikras vaidmuo sprendžiant su šia technologija susijusias problemas.

Per daug laisvės

E. Muskas gyrė Ch. Schumerį už tai, kad jis kartu su likusiais Senato nariais, jo teigimu, pasitarnavo žmonijai. Jis sakė manantis, kad iš to išeis kažkas gero.

Po susitikimo magnatas žurnalistams pridūrė, kad nevaldomas dirbtinis intelektas gali būti žalingas visiems žmonėms visame pasaulyje.

Atsižvelgiant į gilius politinius nesutarimus Vašingtone ir artėjančius 2024-ųjų rinkimus, klausimas, ar JAV Kongresas gali priimti teisės aktus, kuriais būtų siekiama apriboti DI novatorių veiklą nustatant aiškias taisykles, lieka atviras.

Nors abi pusės sutinka, kad technologijos gali turėti labai neigiamą poveikį kasdieniam gyvenimui, jų nuomonės dėl galimų sprendimų dažnai skiriasi.

Technologijų bendrovės taip pat aktyviai kovoja, kad būtų išlaikytas lengvas reguliavimo režimas, kuris būtų palankus verslui ir padėtų išsaugoti inovacijas.

Kai kurie senatoriai skundėsi, kad susitikimas buvo uždaras visuomenei ir suteikė per daug laisvės technologijų milžinių atstovams daryti įtaką įstatymų leidėjams.

„Taip neturėtų būti“, – sakė senatorius respublikonas Joshas Hawley (Džošas Haulis), kuris glaudžiai dirba su DI klausimais.

„Senatorius Schumeris jau dvejus metus kalba apie technologijas, bet nepateikė nė vieno svarbaus technologijų įstatymo projekto“, – skundėsi jis.

Šis susitikimas taip pat buvo pirmoji žinoma E. Musko ir M. Zuckerbergo akistata nuo tada, kai „Tesla“ vadovas pasiūlė „Meta“ vadovaujančiam kolegai kovoti ringe.

E. Musko santykiai su B. Gatesu, pasak antradienį išleistos bestseleriu tapusios „Tesla“ ir „SpaceX“ vadovo biografijos, taip pat įtempti.

Finansavimas padėtų Ukrainai ir kitoms pažeidžiamoms šalims, nukentėjusioms nuo neišprovokuotos ir žiaurios Rusijos invazijos, laiške Atstovų Rūmų pirmininkui Kevinui McCarthy (Kevinui Makarčiui) ir kitiems rašė Baltųjų rūmų biudžeto direktorė Shalanda Young (Šalanda Jang).

Biuro teigimu, beveik 10 mlrd. dolerių (9,1 mlrd. eurų) iš naujo karinio finansavimo būtų skirta kelioms veikloms, kuriomis būtų siekiama papildyti ukrainiečių gynybos reikmenų atsargas ir paspartinti naujos įrangos gamybą.

„Prezidentas dar kartą patvirtino, kad mes palaikysime Ukrainą, kol ji gins savo suverenitetą, tiek, kiek reikės“, – sakė S. Young.

Ši strategija „sėkmingai suvienijo mūsų sąjungininkus ir partnerius ir suteikė Ukrainai galimybę apsiginti nuo Rusijos agresijos“, pridūrė ji.

Šis Baltųjų rūmų prašymas yra dalis daugiau nei 21 mlrd. dolerių (19 mlrd. eurų) naujų su Ukraina susijusių išlaidų, kurių jie paprašė ketvirtadienį. Kad būtų galima išmokėti lėšas, reikia, kad prašymą dėl finansavimo patvirtintų Kongresas.

Tarp kitų didelių prašymų – 3,3 mlrd. dolerių (3 mlrd. eurų) prašymas skirti tris papildomus mėnesius tiesioginei biudžetinei paramai Kyjivui.

Taip būtų „užtikrinta, kad Ukrainos vyriausybė galėtų toliau tenkinti svarbiausius poreikius, įskaitant sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų teikimą“, teigė Baltųjų rūmų biudžeto biuras.

Liepos 25 dienos duomenimis, Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios Ukrainai skirti daugiau kaip 43,7 mlrd. dolerių (40 mlrd. eurų) saugumo srityje, teigiama naujausiame Gynybos departamento pranešime.

JAV Kongreso respublikonai reikalauja mažinti biudžetą mainais į tai, kad būtų pakeltos šalies skolinimosi lubos, o Vašingtonas jau kelis mėnesius tvirtina, kad dėl to neturėtų būti deramasi.

Tačiau nerimą kelia tai, kad JAV pirmą kartą istorijoje gali neįvykdyti savo įsipareigojimų, ir nėra aišku, kada iš tikrųjų vyriausybė nebegalės apmokėti savo sąskaitų.

Abi pusės vis dar lieka nežinioje, nepaisant kelias savaites vyriausybės pareigūnų ir bankininkų žertų perspėjimų, kad įsipareigojimų nevykdymas gali sukelti drastiškų padarinių, įskaitant galimą recesiją ir tikėtiną pasaulinę finansinę grėsmę.

Vis dėlto J. Bidenas sekmadienį pareiškė tikintis, kad galiausiai pavyks pasiekti susitarimą.

Jei J. Bidenas nieko neduos, jei jis tik sėdės susikišęs rankas į kišenes,.. tuomet jis yra tas, kuris veda mūsų šalį į įsipareigojimų nevykdymą.

„Išlieku optimistiškas, nes iš prigimties esu optimistas, bet tikrai manau, kad tiek jie [respublikonai], tiek mes norime susitarti. Manau, kad mums pavyks tai padaryti“, – žurnalistams teigė JAV prezidentas.

J. Bideno ir respublikonų lyderių, įskaitant JAV Atstovų Rūmų pirmininką Keviną McCarthy (Keviną Makartį), derybų dėl skolos ribos etapas buvo nukeltas iš praėjusio penktadienio į šią savaitę.

J. Bidenas, žurnalistų paklaustas, ar susitikimas antradienį įvyks, atsakė manąs, kad taip.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Dženet Jelen) perspėjo, kad Jungtinėms Valstijoms jau birželio 1 dieną gali pritrūkti lėšų skoliniams įsipareigojimams apmokėti, o Kongreso Biudžeto biuras prognozuoja, kad tai nutiks birželio 15-ąją.

„Mūsų čia neturėtų būti“, – sekmadienį televizijos CNN laidai „State of the Union“ teigė JAV iždo sekretorės pavaduotojas Wally Adeyemo (Volis Adejemas).

„Jei Kongresui nepavyktų padidinti skolos limito iki įsipareigojimų nevykdymo, prasidėtų recesija, ir tai būtų katastrofa“, – perspėjo jis.

„Niekada nebuvo taip, kad Jungtinės Amerikos Valstijos nevykdytų savo skolinių įsipareigojimų – ir mes negalime leisti, kad taip nutiktų“, – teigė W. Adeyemo.

Didžiuliai išlaidų apribojimai

Respublikonai primygtinai reikalauja, kad bet koks šalies skolinimosi lubų pakėlimas būtų susijęs su esminiais išlaidų apribojimais. Šiuo metu skolinimosi limitas siekia 31,4 trln. JAV dolerių.

„Atėjo laikas sugrąžinti išlaidų lygį, buvusį prieš COVID-19 pandemiją, ir tada galėsime kalbėti apie skolos lubų pakėlimą“, – sekmadienį televizijai „Fox News“ teigė Atstovų Rūmų respublikonas iš Floridos Byronas Donaldsas (Baironas Donaldsas).

„Jei J. Bidenas nieko neduos, jei jis tik sėdės susikišęs rankas į kišenes,.. tuomet jis yra tas, kuris veda mūsų šalį į įsipareigojimų nevykdymą“, – pareiškė jis.

Dėl įsipareigojimų nevykdymo tikimybės taip pat iškilo grėsmė būsimai J. Bideno kelionei į Aziją, kur jis turi dalyvauti Didžiojo septyneto (G-7) vadovų susitikime bei kituose regiono renginiuose.

Sekmadienį J. Bidenas žurnalistams sakė, kad kol kas susitikimų planai nesikeičia.

Mūsų čia neturėtų būti.

Konstruktyvios derybos

W. Adeyemo pabrėžė, kad šiuo metu vyksta konstruktyvios derybos tarp pareigūnų, ir atmetė teiginius, kad J. Bidenas nenori spręsti problemų, susijusių su didėjančia JAV skola.

„Prezidentas pateikė planą, kuriame numatyta per 10 metų sumažinti skolą 3 trilijonais JAV dolerių“, – nurodė W. Adeyemo. Jis turėjo omenyje kovo mėnesį pristatytą J. Bideno biudžeto prašymą, kuriame numatyta didinti mokesčius turtingiesiems ir verslams.

Jis pareiškė, kad Kongreso lyderiai privalo ieškoti būdų, kaip susitarti dėl fiskalinės politikos. W. Adeyemo pridūrė, kad šiuo metu nėra jokios priežasties, dėl kurios Vašingtonas neturėtų padidinti skolos limitą ir užkirsti kelią įsipareigojimų nevykdymui šioje šalyje.

Baltųjų rūmų Nacionalinės ekonomikos tarybos direktorė Lael Brainard (Lail Brainard) sakė mananti, kad susitarimas bus pasiektas.

Ji tikisi, kad Kongresas imsis būtiniausių priemonių, kad būtų išvengta įsipareigojimų nevykdymo.

J. Bidenas šį klausimą aptarė šeštadienį Delavere, kur trumpai kalbėjosi su žurnalistais.

„Jos vyksta toliau“, – sakė jis apie derybas.