„Jie teikia informaciją, įspėja, ko nedaryti, kur nesilankyti, vykdo prevenciją, aiškina, kodėl saugoma, kas yra vertingo. Šie darbuotojai ir šiek tiek teritoriją prižiūri, šiukšles surenka, infrastruktūrą žiūri – gal kuoliukai pažeisti, lentelės, sutvarko, fiksuoja. Jie dirba ypatingai jautriose teritorijose, kur patys vertingiausi objektai, lankysimasis juose labai atsakingas“, – BNS sakė KNNP vadovė Lina Dikšaitė.

Nuo gegužės pradžios iki rugsėjo pabaigos kopų prižiūrėtojai pamainomis, pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką, dirba ties Grobšto gamtiniu rezervatu, Parnidžio kraštovaizdžio draustiniu Nidoje, Naglių gamtiniame rezervate.

„Amžiaus cenzo šiam darbui nėra, bet svarbu įvertinti sveikatą, tenka daug būti saulėje, vasaros labai karštos. Per dieną prižiūrėtojai suvaikšto iki 20 kilometrų, bet po sezono būna nudegę, raumeningi“, – sako L. Dikšaitė.

Anot jos, vienais metais kopų prižiūrėtojų komandą pavyksta surinkti gana greitai, yra pasitaikę ir 25 kandidatai į keturias vietas, būna ir sudėtingesnių sezonų. Pasitaiko tokių darbuotojų, kurie apskritai pirmą kartą atvyksta į šį Lietuvos kraštą.

„Yra buvę grįžusių darbuotojų, bet būna susiranda kitą darbą po sezono. Čia studentai tiktų, buvo ir dėstytojų, kurie turi laisvesnį laiką, ir mokslo daktarų. Labai geras darbas tiems, kurie turi perdegimą nuo darbo, nori reabilituotis, pravėdinti galvą ir šiek tiek pagalvoti. Kai kurie po tokios vasaros išvis pakeitė darbo specifiką, susirado naujus darbus“, – kalbėjo KNNP vadovė.

Kuršių nerijos nacionalinio parko kopų prižiūrėtojams, kaip skelbiama, taikomas valandinis atlygis – 7 eurai už valandą. Esant poreikiui, darbuotojai apgyvendinami.

Pretendentams keliami reikalavimai turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokėti užsienio kalbą anglų pažengusio vartotojo B1 lygiu, privalumas – vairuotojo pažymėjimas.

Kasmet Baltijos jūros pakrantėje po audrų galime rasti įvairių dumblių sankaupų, kurios, susimaišiusios su jūržolėmis, kriauklėmis, įvairiomis žmogaus veiklos padarinių atliekomis, skleidžia nemalonų kvapą. Šios sankaupos vadinamos jūros aplinką teršiančiomis šiukšlėmis (angl. beach wrack). Komunalininkams tenka šių dumblių sankaupų mišinį nuo pakrančių surinkti ir kaip atliekas pašalinti. Moksliškai įrodyta, kad šis jūros biomasės ir įvairių atliekų mišinys ne tik skleidžia nemalonų kvapą, bet turi poveikį klimato kaitai (pvz., išsiskiria anglies dioksidas, metanas ir kt.), o su juo į aplinką gali patekti sunkiųjų metalų, naftos produktų. Be to, dumbliai gali kaupti pavojingas medžiagas, tokias kaip plastikai. Tačiau nepaisant neigiamų aspektų, šiose sankaupose gausu maistinių medžiagų, kurios gali būti panaudojamos dirvožemiui praturtinti maistiniais elementais, labai reikalingais augalams, skirtiems žemės ūkio produkcijai išauginti ar kopų šlaitams sutvirtinti.

Žemės ūkyje augalų tręšimui dažniausiai naudojamos sintetinės mineralinės trąšos, kurių augalai negali iki galo pasisavinti, todėl augalų nepanaudotos maistinės medžiagos (azotas ir fosforas) išplaunamos iš dirvožemio ir teršia paviršinius ir gruntinius vandenis, be to, šių mineralinių trąšų gamybos kaina yra ganėtinai aukšta. Todėl, ieškant galimybių sumažinti priklausomybę nuo mineralinių trąšų naudojimo, siekiama taikyti organines trąšas, pavyzdžiui, gyvulių ar paukščių mėšlą, augalines liekanas ir pan., tačiau šių skirtingos prigimties organinių kompleksinių medžiagų nesubalansuotas naudojimas taip pat gali sukelti taršą. Taigi kokios ateities alternatyvos?

Straipsnio autorių nuotr.

Jau seniai žinoma, kad jūros biomasė (dumbliai, kriauklės) – tai maistinių medžiagų šaltinis, kurį galima išgauti ir panaudoti trąšų gamybai pritaikius pažangias technologijas. Buvo atlikta daug tyrimų, siekiant panaudoti jūros biologinius išteklius (ypač mikrodumblius) biodyzelinui, biodujoms gaminti arba kitaip panaudoti energijos gamybai. Tačiau mažai dėmesio skiriama dumblių biomasės perdirbimui ir potencialiam panaudojimui žemės ūkyje, siekiant pagerinti ir išlaikyti dirvožemio derlingumą, gerinant jame augalų mitybinę aplinką, o kartu ir pasėlių derlių bei jo kokybę. Tai sudaro galimybes kurti pridėtinės vertės produktus, pavyzdžiui, įvairias dumblių biotrąšas, kurios galėtų prisidėti prie tvaresnio maistingųjų medžiagų apytakos ciklo žemdirbystės sistemose ir sumažinti priklausomybę nuo sintetinių mineralinių trąšų naudojimo. Taigi, dirvožemio derlingumui palaikyti vietoj mineralinių trąšų galima būtų tinkamai apdoroti ir panaudoti jūros kranto biomasę. O iš jų paruošus vertingą, daug organinės anglies ir maistinių elementų turintį produktą – kompostą ir jį panaudojus derinyje su kitomis medžiagomis galima sukurti dirvožemio savybes gerinantį kompleksą. Toks kompleksas ne tik padidins maistinių elementų kiekį dirvožemyje, bet ir padės išvengti maisto medžiagų, ypač fosforo, išplovimo į hidrosferą ir pagerins žemės ūkio augalų maisto medžiagų įsisavinimą sausros periodu, atitinkamai padidins ir žemės ūkio augalų derlių.

Straipsnio autorių nuotr.

Kaip tai įgyvendinti?

Klaipėdos universiteto mokslininkai inicijavo tarptautinį projektą ir kartu su partneriais laimėjo ES finansavimą pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą projektui „Ekologinis projektavimas pakrantės zonos maistinių medžiagų cirkuliacijai“ (angl. Eco-designing for the coastal zone nutrient’s circularity, ECONUT) įgyvendinti.

Projekto tikslas – sukurti biotechnologijas ir pridėtinės vertės produktus tvariam žemės ūkiui, kopų apsaugai nuo erozijos ir biologinės įvairovės nykimo. Biotechnologijos panaudos jūros biomasę iš Baltijos jūros pakrantės zonos, tinkamai jas apdoros ir nukreips ekologiškai projektuojant maistinių medžiagų srautą dirvožemio ir vandens ekosistemų poreikiams pagal žiedinės ekonomikos principus. Šiuos tikslus sieks įgyvendinti tarptautinis konsorciumas – 6 partneriai iš Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Vokietijos ir Danijos (kartu su Suomijos asocijuotų partnerių parama).

Straipsnio autorių nuotr.

Projekte planuojama sukurti dvi maistinių medžiagų srauto ir tvaraus dirvožemio bei vandens ekosistemų tausojimo technologijas. Numatyta skirtingose šalyse atlikti tris bandomuosius tyrimus, kuriant pridėtinės vertės produktus žemės ūkiui (kompleksinius priedus) ir kopų apsaugai (stabilizatorius) nuo vėjo erozijos ir audrų sukeltų potvynių. Pašalinus jūros biomasę nuo pakrantės, ją apdorojus ir praturtinus tam tikromis medžiagomis, ši masė bus pritaikyta dirvožemio derlingumo didinimui, kopų šlaitų stabilumui, biologinės įvairovės didinimui. Išaugintos žemės ūkio produkcijos saugumas ir kokybė bus analizuojami ir kontroliuojami. Taip pat mokslininkai vertins, kaip šie suvaldyti maistinių medžiagų cirkuliacijos srautai prisidės švelninant klimato kaitos poveikį kranto zonai. Projekto pabaigoje daugiausia dėmesio bus skiriama žemės ūkio ir kopų apsaugos pridėtinės vertės produktų paruošimui bei sukurtų ir išbandytų technologijų rinkos analizei bei verslo modelių kūrimui.

Tikimasi į projektą įtraukti Pietų Baltijos regiono ūkininkus, žemės ūkio specialistus, vietos ir regionų valdžios institucijas (savivaldybes), aplinkos apsaugos agentūras, visuomenės sveikatos priežiūros ir maisto rizikos vertinimo institucijas, verslininkus, mokslininkus, nevyriausybines organizacijas ir visuomenę.

Klaipėdos universiteto parengtas straipsnis

Projekto partneriai:

Klaipėdos universitetas – vadovaujantis partneris,

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras,

Gdansko technologijos universitetas (Lenkija),

Skanės tvari plėtra (Švedija),

Rostoko universitetas (Vokietija),

Pietų Danijos universitetas (Danija).

Asocijuoti projekto partneriai:

Šilalės rajono savivaldybės administracija,

UAB „Palangos komunalinis ūkis“,

John Nurminen fondas (Suomija),

Suomijos aplinkos institutas (Suomija),

Gdansko Regioninė aplinkos apsaugos inspekcija (Lenkija),

En God Granne (Švedija).

Projekto trukmė – 2023 m. spalio 1 d. – 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Projekto vertė – 1 473 550,00 EUR (ES regioninės plėtros fondo skirtos lėšos 1 178 840,00 EUR).

Projekto Nr. STHB.02.03-IP.01-0004/23.

Projektas finansuojamas ES regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą. Daugiau informacijos apie programą www.southbaltic.eu ir apie projektą tinklalapyje https://www.hutskane.se/econut.

Akciją rengia organizacija „Mes darom“.

Anot organizatorių, pajūrio kopas nuolat ardo ir griauna vis dažnėjančios audros, stiprūs vėjai ir krantus skalaujančios bangos, todėl festivalio „Darom prie jūros“ metu žabų tvorelėmis bus apsaugotos pajūrio kopos.

Taip pat savanoriai kviečiami prisidėti prie paplūdimio švarinimo – surinkti per vasarą poilsiautojų išmėtytas ar jūros išskalautas atliekas.

Po tvarkymosi darbų vyks filmų peržiūra bei gyvos muzikos koncertai po atviru dangumi. Lietuvos jūrų muziejus kvies praturtinti aplinkosaugos žinių bagažą per kūrybą, žaidimus ir kitas įtraukiančias edukacines veiklas.

Festivalio dalyviai kviečiami apsistoti palapinėse.

Akcija vyks visą savaitgalį.

Kaip skelbia policija, ryte, apie 9.02 val., Palangoje, Jūros gatvėje esančiose kopose, ant medinio takelio, rastas 60-metis vyras.

Ant jo kūno smurto požymių neaptikta. Atvykę medikai konstatavo mirtį.

Bandys išsaugoti smėlį

Nors vasaros sezonas baigiasi, Klaipėdos miesto savivaldybė dar šiemet prieš rudenines audras nori tvarkyti pajūrį. Numatyti trys ruožai – apie du kilometrus I Melnragės pakrantėje, ir po pusantro kilometro II Melnragės ir Girulių pakrantėse.

Numatytas ir per du kilometrus kopų tvirtinimas žabais, per 8 tūkst. kvadratinių metrų kopų tvirtinimas šakų klojiniais.

Preliminariai tam numatyta per 63 tūkst. eurų. Pinigai skirti iš aplinkos tvarkymo programų.

Kai aptariant pajūrio tvarkymo reikalus pradedama kalbėti apie pinigus, iš karto kyla mintis, kad tai gali būti ir tuščias darbas, kiti pasakytų – pinigų plovimas, nes rudeninės bangos ir vėjai pajūrį talžo negailestingai.

Kad ir kaip būtų vertinama žabų tvoros ir šakų klojiniai dalį smėlio sulaiko. Juo labiau kad kopose smėliui yra pavojingos ne tiek bangos, kiek stiprūs pajūrio vėjai.

Reikia povandeninio šlaito

Kaip tik šiemet parengta Klaipėdos miesto savivaldybės pajūrio žemyninės dalies poilsio zonos krantų tvarkymo programa.

Šiais metais krantai ir bus tvarkomi pagal šią programą ir jų tvarkymui kaip tik ir skirta per 63 tūkst. eurų.

Mokslininkai akcentuoja, kad ypač intensyvus kranto ardymas vyksta ties pietine I Melnragės dalimi. Įtakos turi Klaipėdos uosto šiaurinis molas. Mokslininkai yra rekomendavę nuo šiaurinio molo iki I Melnragės centrinio tako 2–3,5 metro gylyje supilti iki 110 metrų pločio ir iki 750 metrų ilgio iki etro aukščio povandeninį smėlio šlaitą.

Tam reikėtų iki 180 tūkst. kubinių metrų smėlio. Jis galėtų būti imamas tiek iš jūros, tiek iš uosto.

Toks kranto stabilizavimo būdas nuo 2000 metų jau taikytas ties II Melnragės ir Girulių kranto ruožu. Mokslininkų vertinimu, smėlio pylimas į priekrantės zoną davė apčiuopiamą naudą.

Pinigų reikės ir kitais metais

Pastaruosius dvejus metus Baltijos jūros Klaipėdos miesto dalis pernelyg ypatingai stipriai nuo audrų nenukentėjo.

2020 ir 2021 metai buvo santykinai ramūs. Per tą laiką fiksuoti keli nedideli pakrantę veikę ciklonai ir viena didesnė audra 2020 m. kovą.

Nepaisant to, mokslininkai rekomenduoja kasmet bent kažkiek lėšų skirti krantams tvarkyti.

Be tų 63 tūkst. eurų, kurie būtų panaudoti šiemet, pateiktos rekomendacijos ir dėl 2022 m. pajūrio tvarkymo.

Preliminariais mokslininkų skaičiavimais, 2022 m. kopagūbryje reikėtų kloti apie 6 tūkst. kv. metrų plotą ir įrengti apie 600 metrų žabų tvorelių. Tie skaičiai gali ir keistis. Viskas priklausys nuo to, kiek ir kokio stiprumo audrų gamta atsiųs į pajūrį 2021 m. rudenį ir 2022 m. pavasarį.

Talką rengia Pajūrio regioninio parko direkcija kartu su vietos bendruomenėmis ir akcijos „Darom“ organizatoriais, pranešė Aplinkos ministerija.

Parko direkcijos vadovas Darius Nicius pastebi, kad pajūrio apsauginis smėlio kopagūbris gali išlikti tik nuolat atliekant kopų priežiūros ir tvirtinimo darbus.

Akcijos dalyviai mokysis pinti tvoreles ir tvirtins kopas. Bus organizuojami ir kranto tvarkymo darbai. Talka prasidėjo penktadienį ir tęsis šeštadienį.

Aplinkosaugos organizacija „Mes Darom“ kviečia savanorius dalyvauti dvi dienas akcijos vietoje vyksiančiame nemokamame renginyje „Darom prie jūros“.

Ketvirtadienį policija gavo 58 metų moters pareiškimą. Ji nurodė, kad tą pačią dieną, apie 15.40 val., Antrojoje Melnragėje, paplūdimio kopose, nepažįstamas vyriškis iš rankinės atvirai pagrobė jai priklausančią piniginę.

Piniginėje buvo apie 200 eurų, asmens dokumentai, mokėjimo kortelės, pranešė uostamiesčio policija.

Žala – apie 250 eurų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

Penktadienio popietę, apie 14.30 val., I Melnragės kopose įvykdyta įžūli vagystė. Pro besikaitinančius žmones ėjęs vyras nuo rankšluosčio pastvėrė vyrišką rankinę ir dingo.

Nukentėjusysis prarado rankinę, kurioje buvo piniginė su 400 eurų, telefonas ir kiti daiktai.

Policijai pranešta apie 1660 eurų nuostolį.

Įtariamasis yra apie 45 ar 50 metų, smulkaus kūno sudėjimo, įvykio metu vilkėjo žalsvais marškinėliais.

Klaipėdos miesto policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Pareigūnai ir gelbėtojai nuolat įspėja poilsiautojus saugoti savo daiktus, nepalikti jų be priežiūros, o dar geriau pasirūpinti, kad pro šalį einantys vagys jų nematytų.

Dažniausiai žmonės apvagiami, kai palieka savo daiktus be priežiūros ir bėga į jūrą atsigaivinti.

Aplinkos projektų valdymo agentūra pranešė su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pasirašiusi dotacijos sutartį šiam projektui, kurio vertė – 63,4 tūkst. eurų, apie pusę sumos sudaro Aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP) lėšos.

„Projekto tikslas – pristabdyti intensyvų Klaipėdos pajūrio rekreacinės zonos Lietuvos Baltijos jūros kranto degradavimą pinant žabtvores, kopas dengiant šakų klojiniais“, – nurodo agentūra.

Pasak jos, Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, dėl klimato kaitos, Pasaulinio vandenyno vandens lygio kilimo, padažnėjusių audrų, kitų gamtinių ir antropogeninių priežasčių susiduria su intensyvia erozija krante. Didelę neigiamą įtaką pajūrio kraštovaizdžiui daro ir poilsiautojai.

Kranto tvarkymo ir priežiūros darbai, siekiant išsaugoti kranto kraštovaizdį, nėra vienkartinis aktas, būtina kasmetinė kopagūbrio priežiūra.

„Kranto tvarkymo ir priežiūros darbai, siekiant išsaugoti kranto kraštovaizdį, nėra vienkartinis aktas, būtina kasmetinė kopagūbrio priežiūra“, – teigiama pranešime.

2016-2020 metais intensyvus kranto degradavimas buvo stabdomas pinant žabtvores, kopas dengiant šakų klojiniais, įrengiant lentinius takus bei laiptus.

Šiemet numatoma sutvirtinti apsauginį paplūdimio kopagūbrį Girulių, II Melnragės ir I Melnragės rekreacinių zonų kranto ruožuose (iš viso apie 5,6 kilometro), nupinant 2,3 kilometro žabtvorių ir suklojant 8,25 tūkst. kv. metrų šakų klojinių.

Programos įgyvendinimas finansuotas AARP ir Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis.

Policija praneša, kad į Palangos policiją kreipėsi 1997 metais gimęs Vokietijos pilietis ir nurodė, jog jam miegant kopose buvo pavogti asmeniniai daiktai.

Jis neteko palto, nešiojamojo įkroviklio, kameros „Nikon Prima BF“, 230 eurų grynųjų pinigų.

Žala 540 eurų.

Pradėtas vagystės tyrimas.