Priekaištai ministerijai nuskambėjo trečiadienį įvykusiame Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje, kuriame pristatyti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimo rezultatai.

„Kodėl priemonės, kaip pernai kalbėjome, kad jos bus papildomos, bus veiksmingos, pamatuojamos – deja, taip neįvyko (...) Sakėme, kad proveržis tikrai bus, bet, deja, ne“, – kalbėjo komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis.

Tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2022 / 2023“ duomenys rodo, kad labiausiai korumpuotomis institucijomis šalies gyventojai ir įmonių vadovai ne pirmus metus laiko sveikatos apsaugos ir priežiūros sistemos įstaigas.

Sveikatos viceministras Aurimas Pačkauskas nesutinka, kad per metus situacija nepasikeitė.

„Nesinorėtų sutikti, kad situacija visiškai nesikeičia. Taip – Sveikatos apsaugos ministerija ir sveikatos priežiūros įstaigos dominuoja tarp lyderių šioje srityje, kas nėra džiuginanti tendencija“, – posėdyje sakė A. Pačkauskas.

Anot jo, korupcija mažinama siekiant tobulinti nekokybišką sveikatos priežiūros paslaugų sistemą ir didinant jos prieinamumą papildomai finansuojant, centralizuojant viešuosius pirkimus, keičiant specialistų kvalifikacijos kėlimo tvarką ir kitomis priemonėmis.

Sakėme, kad proveržis tikrai bus, bet, deja, ne.

A. Pačkauskas teigė, kad korupciją sistemoje mažina ir aktyvesnis STT darbas bei tyrimai dėl įtariamų kyšininkavimo atvejų: „Matyt, šalia korupcijos žemėlapio turime ir realius veiksmus, kurie tą situaciją po truputėlį tvarko“.

Viceministras sakė, kad korupcijos apraiškų tendencijos sistemoje gerėja, o jau kitais metais tikimasi dar geresnių rezultatų.

„Tikrai matydami, kad tos tendencijos, bent jau europiniu matavimo lygmeniu, yra palengva gerėjančios, tikimės, kad kitų metų korupcijos žemėlapyje mes jeigu nebūsime aplenkti ko nors kito, tai (...) gal bent jau mažesniais procentais“, – sakė jis. 

A. Stončaičio manymu, kovojant su korupcija reikėtų gerinti slaugos ir konsultacijų dėl tam tikrų ligų prieinamumą.

„Pokyčiai, kurie yra jūsų inicijuoti, priimti, pavyzdžiui su slauga, kai slauga pašoko iki eilėse stovėti metus ir daugiau, kad pakliūti, na, tikėtina, kad atsiranda rizika kyšininkavimo, pagreitinimo proceso kažkur. Pakliuvimas onkologinėms konsultacijoms suformuoja tas terpes tiems negeriems dalykams (...) Priemonės turėtų būti ir taiklios, ir efektyvios“, – kalbėjo Antikorupcijos komisijos pirmininkas.

Korupcijos tyrimo duomenimis, antrus metus iš eilės blogėjo ir Energetikos ministerijos bei jai pavaldžių įstaigų vertinimas.

Energetikos viceministras Tomas Daukantas sakė, kad tokius pokyčius galėjo lemti nepriklausomų elektros tiekėjų pasirinkimas, elektros galių skirstymas ir atsinaujinančių energetikos šaltinių elektrinių prijungimas bei kitos priežastys, tačiau ministerija turi planą, kaip korupcijos apraiškas mažinti.

„Turime aiškų antikorupcijos priemonių planą“, – posėdyje sakė T. Daukantas.

STT tyrimas rodo, kad kyšio davimo patirtis tarp gyventojų ir verslo vadovų, palyginti su ankstesniu tyrimu 2021 metais, išliko nepakitusi – dešimtadalis gyventojų ir 5 proc. įmonių vadovų nurodė, kad per pastaruosius metus teko duoti kyšį. Kyšį davusių valstybės tarnautojų pastaraisiais metais sumažėjo ir siekė 1 proc. (2021 metais – 2 proc.).

Kaip rodo tyrimas, dėl korupcijos paplitimo Lietuvos gyventojai pirmiausia atsakingais mato valstybės tarnautojus, teisėjus, prokurorus ir politikus, tačiau vis daugiau žmonių atsakomybę priskiria sau ir savo aplinkai – šeimai, artimiesiems, pažįstamiems.

Naujuoju prokuroru jis įvardijo 35 metų Oleksandrą Klymenką, anksčiau dirbusį tyrėju nacionalinėje kovos su korupcija tarnyboje, jis į šį postą buvo paskirtas praėjusių metų gruodį, bet dar nepradėjo eiti pareigų.

Ukraina spaudžiama kovoti su korupcija, kuri laikoma ypač paplitusia šalyje. Didžiojo septyneto (G7) labiausiai išsivysčiusių šalių grupė ragino paskirti kovos su korupcija pareigūną, kai 2020 m. rugpjūčio mėnesį atsistatydino O. Klymenkos pirmtakas Nazaras Cholodnickis. Per tą laiką pareigos buvo einamos laikinai, tad G7 spaudė paskirti nuolatinį pareigūną.

Specializuota kovos su korupcija prokuratūra buvo įkurta su Vakarų pagalba po 2014 m. Maidano revoliucijos, nuvertusios Viktorą Janukovyčių iš prezidento posto ir sukėlusios konfliktą su Rusija. Pernai „Transparency International“ Ukrainą įvertino kaip antrą labiausiai korumpuotą šalį Europoje po Rusijos.

„Prisidedame prie Ukrainos žmonių, pabrėždami, kad svarbu skaidriai paskirti aukštos kvalifikacijos ir tikrai nepriklausomą generalinės prokurorės įpėdinį“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price’as (Nedas Praisas).

„Generalinio prokuroro nepriklausomumas ir nešališkumas yra gyvybiškai svarbūs užtikrinant atskaitomybės pastangų Ukrainoje vientisumą“, – pabrėžė jis.

N. Price’as teigė, kad kova su korupcija, kuri Ukrainoje jau seniai kelia didelį susirūpinimą, yra labai svarbi šaliai siekiant narystės Europos Sąjungoje.

„Su korupcija reikia kovoti net ir tuo metu, kai Ukraina ginasi nuo Rusijos agresijos karo. Rusijos karas prieš Ukrainą kelia išorinę grėsmę. Korupcija kelia vidaus grėsmę“, – sakė jis.

Anksčiau šį mėnesį V. Zelenskis paskelbė, kad atleidžia iš pareigų generalinę prokurorę Iryną Venediktovą ir Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovą Ivaną Bakanovą.

Su korupcija reikia kovoti net ir tuo metu, kai Ukraina ginasi nuo Rusijos agresijos karo. Rusijos karas prieš Ukrainą kelia išorinę grėsmę. Korupcija kelia vidaus grėsmę.

Prezidentas savo sprendimą aiškino padažnėjusiais pranešimais apie ukrainiečių teisėsaugos pareigūnų įtariamus valstybės išdavystės atvejus. Prezidentas kritikavo minėtų dviejų aukšto rango pareigūnų darbą dar prieš Rusijai pradedant invaziją vasario 24 dieną.

Kovai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis Kyjivui skyrusios milijardus dolerių, Jungtinės Valstijos turi įsimintiną kovos su korupcija Ukrainoje istoriją.

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), kai dar ėjo viceprezidento pareigas, vienos kelionės į Kyjivą metu paragino Ukrainą atleisti tuometinį generalinį prokurorą, kuris, kaip manoma, neefektyviai kovojo su korupcija, ir įspėjo, kad priešingu atveju Jungtinės Valstijos įšaldys 1 mlrd. dolerių  (985,6 mln. eurų) vertės JAV paskolų garantijas.

Šis epizodas tapo buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) nepagrįstų sąmokslo teorijų šaltiniu. 2019 metais Atstovų Rūmai nubalsavo už apkaltą D. Trumpui dėl kaltinimų, kad jis spaudė V. Zelenskį rasti kompromituojančios medžiagos apie J. Bideno aplinką.

Okupuotame Chersone nugriaudėjo sprogimai

Laikinai okupantų užimtame Chersone pranešama apie sprogimus ir galimą Antonivkos tilto užpuolimą, skelbia UNIAN.

„Telegram“ kanalų duomenimis, gyventojai praneša apie sprogimus, girdėtus Antonivkos tilto rajone arba toje vietoje, kur okupantai laikė savo įrangą. Taip pat yra pranešimų, kad Antonivkos tiltas buvo sunaikintas.

Rašoma, kad mieste pasigirdo šūviai. Spėta, kad galbūt rusų kariai bandė numušti bepilotę skraidyklę. Taip pat yra daugybė vaizdo įrašų, patvirtinančių, kad Chersone buvo „garsu“.

Rusijos agentūra TASS taip pat pranešė, kad Chersone pasigirdo virtinė sprogimų. Neva mieste suveikė oro gynybos sistema. Žinoma, jie rašė priešingai – kad Antonivkos tiltas dėl išpuolio nebuvo sugadintas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos patvirtino smūgį Antonivkos tiltui

Ukrainos ginkluotosios pajėgos tiksliai smogė Antonivkos tiltui netoli okupuoto Chersono, rašo UNIAN.

Šią informaciją patvirtino Pietų Ukrainos gynybos pajėgų spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.

Ji pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenė vertina viską, kas yra šalyje, todėl griauna ne infrastruktūrą, o priešo planus.

„Mūsų artilerijos darbas yra toks subtilus ir juvelyriškas – labiau skirtas demoralizuoti Rusijos karius“, – sakė ji.

„Buvo smūgių ant tilto, bet jie buvo filigraniški“, – pridūrė pranešėja.

N. Humeniuk teigimu, Ukrainos ginkluotosios pajėgos kontroliuoja priešui strategiškai svarbius logistikos ir transporto maršrutus. Ji taip pat užsiminė, kad gerų naujienų iš Chersono regiono bus ir daugiau.

„Judame į priekį tomis strateginėmis kryptimis, kurias patys nusistatėme, ir niekas negali mūsų sustabdyti – net ir priešas“, – tikino ji.

V. Zelenskis: Rusija kariauja „atvirą dujų karą“

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis žodžių į vatą nevyniojo. Pasak jo, Rusija kariauja „atvirą dujų karą“ prieš Europą. „Nepaisant nuolaidos dėl „Nord Stream“ turbinos, Rusija nesiruošia atnaujinti dujų tiekimo į Europos šalims“, – savo naktiniame kreipimesi sakė jis.

V. Zelenskio teigimu, Rusija tai daro sąmoningai, kad europiečiams būtų sunkiau pasiruošti žiemai. „Jiems nerūpi, kas nutiks žmonėms, kad jie kęs badą dėl uostų blokavimo ar žiemos šalčio ir skurdo... Ar nuo okupacijos. Tai – skirtingos teroro formos“ – įsitikinęs Ukrainos prezidentas.

Jis priminė, kad Didžioji Britanija išplėtė sankcijų Rusijai sąrašą – buvo pridėta dar dešimtys žmonių ir organizacijų. „Tai – teisinga tendencija ir esu dėkingas Didžiajai Britanijai už jos neblėstantį tvirtumą sankcijų klausimais. Tai – pavyzdys, kuriuo turėtų sekti visi kiti Vakarų pasaulyje“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Pasak jo, žinios apie dar vieną išprovokuotą dujų kainų augimą Europos rinkoje viršijantį 2 tūkst. dolerių už 1000 kubinių metrų jau yra pakankama priežastis plėsti sankcijas Rusijai.

Rusijos pajėgos apšaudė Charkivą raketomis S-300

Ankstų trečiadienio rytą Rusijos pajėgos apšaudė Ukrainos Charkivo miestą raketomis S-300, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi miesto meru Ihoriu Terechovu.

„4 val. 25 min. apšaudytas Charkivo pramonės rajonas. Du raketų S-300 smūgiai“, – „Telegram“ parašė I. Terechovas.

Pasak jo, įvykio vietoje darbuojasi gelbėtojai. „Preliminariais jų duomenimis, sužeistųjų nėra“, – pridūrė I. Terechovas.

JK žvalgyba: Rusijos karinė bendrovė „Wagner“ pasiekė taktinių laimėjimų Donbase

Rusijos privati karinė bendrovė „Wagner“, pasak Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos, galimai pasiekė taktinių laimėjimų Ukrainos Donbaso srityje, praneša agentūra „Reuters“.

Ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad laimėjimų pasiekta aplink Vuhlehirsko elektrinę ir netoliese esantį Novoluhansko kaimą. Ministerija pridūrė, kad iš šios teritorijos galimai pasitraukė dalis Ukrainos pajėgų.

Europos teismas paliko galioti draudimą transliuoti Rusijos televiziją „RT France“

Europos teismas trečiadienį paliko galioti draudimą transliuoti Rusijos naujienų televiziją „RT France“ pagal Europos Sąjungos Maskvai paskelbtas sankcijas dėl invazijos į Ukrainą.

Europos Teisingumo Teismas (ETT) Liuksemburge tokią nutartį priėmė atmetęs Rusijos valstybinio transliuotojo RT apeliaciją dėl kovą ES paskelbto draudimo.

„RT France“ buvo uždrausta transliuoti dėl dezinformacijos skleidimo.

Po ETT sprendimo Kremlius pažadėjo sudaryti kliūčių Vakarų žiniasklaidai dirbti Rusijoje.

„Žinoma, mes imsimės panašių spaudimo priemonių prieš Vakarų žiniasklaidą, veikiančią mūsų šalyje, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Mes taip pat neleisime jiems dirbti mūsų šalyje.“

„Iš esmės RT buvo užblokuotas ir negali veikti Europoje, – kalbėjo D. Peskovas. – Europiečiai trypia savo pačių idealus.“

Po vasario 24 dienos, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, RT, nuolat kaltinamo Rusijos valstybinės propagandos skleidimu, transliacijas užblokavo užblokavo daugelis Vakarų šalių.

2005 metais pradėjusi veikti kaip „Russia Today“, valstybės finansuojama bendrovė RT smarkiai išaugo ir šiuo metu valdo kelis transliuotojus bei tinklapius įvairiomis kalbomis, įskaitant anglų, prancūzų, ispanų, ispanų, vokiečių ir arabų.

Daugelis užsienio žurnalistų išvyko iš Rusijos, o kelios užsienio žiniasklaidos priemonės sustabdė savo veiklą šalyje, valdžiai įvedus iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes už „melagienų“ apie Rusijos kariuomenę skleidimą.

Ukrainos naujuoju generaliniu prokuroru paskirtas A. Kostinas

Ukrainos parlamentas trečiadienį naujuoju šalies generaliniu prokuroru paskyrė Andrijų Kostiną, pakeisiantį Iryną Venediktovą, anksčiau šį mėnesį atleistą padažnėjus pranešimų apie ukrainiečių teisėsaugos pareigūnų įtariamus valstybės išdavystės atvejus.

Prezidento V. Zelenskio pasiūlytą A. Kostino kandidatūra 450 vietų Aukščiausioji Rada patvirtino 299 deputatų balsais.

A. Kostinas yra V. Zelenskio valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ („Sluha narodu“) deputatas, iki šiol ėjęs Aukščiausiosios Rados teisės politikos komiteto pirmininko pareigas.

Liepos 19-ąją Aukščiausioji Rada palaikė prezidento siūlymą ir atleido generalinę prokurorę I. Venediktovą.

Ji šiame poste dirbo nuo 2020 metų kovo 17 dienos, o anksčiau vadovavo parlamento teisės politikos komitetui kaip partijos „Liaudies tarnas“ deputatė ir buvo Valstybinio tyrimų biuro direktorė.

Tą pačią dieną daugumos parlamentarų balsais buvo atleistas nacionalinio saugumo tarnybos SBU vadovas Ivanas Bakanovas.

Prieš tai buvo paskelbti V. Zelenskio įsakai nušalinti I. Bakanovą ir I. Venediktovą nuo pareigų.

Aiškindamas savo sprendimą prezidentas sakė, kad prokuratūros ir SBU struktūrose atsirado daug išdavikų, pasilikusių Rusijos pajėgų okupuotose teritorijose ir „dirbančių prieš mūsų valstybę“.

„Toks didelis skaičius nusikaltimų prieš nacionalinio saugumo pagrindus ir ryšių tarp Ukrainos teisėsaugos pareigūnų ir Rusijos specialiųjų tarnybų užmezgimas kelia labai rimtų klausimų atitinkamiems vadovams, – sakė V. Zelenskis.

Stambule atidarytas Ukrainos grūdų eksporto koordinavimo centras

Trečiadienį Turkijos Stambulo mieste oficialiai atidarytas Ukrainos grūdų eksporto koordinavimo centras, kurio steigimą numato praėjusią savaitę tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms (JT) pasirašytas susitarimas.

Centrą stebint žurnalistams atidarė Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras. Ceremonija surengta praėjus penkioms dienoms po to, kai Ukraina, Rusija, Turkija ir JT pasirašė susitarimą atnaujinti ukrainietiškų grūdų eksportą, kuris įstrigo dėl Rusijos invazijos į kaimyninę šalį.

Kaip pranešama, centre dirbs Kyjivo ir Maskvos paskirti civiliai ir kariniai pareigūnai bei Turkijos ir JT pasiuntiniai. Jų darbas bus prižiūrėti saugų ukrainietiškų grūdų plukdymą Juodąja jūra. „Šiame centre dirbantis personalas žino, kad juos stebi visas pasaulis“, – žurnalistams pareiškė H. Akaras. Pasak jo, tikimasi, kad šis centras prisidės prie humanitarinių poreikių patenkinimo ir taikos.

Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą sutrikęs grūdų eksportas iš pastarosios šalies prisidėjo prie pasaulinio kainų šuolio, dėl kurio smarkiai pabrango maisto importas į kai kurias skurdžiausias pasaulio valstybes. JT skaičiavimu, dėl Rusijos agresijos 50 mln. žmonių kilo bado grėsmė.

Pasirašius minėtą susitarimą dėl grūdų eksporto atnaujinimo, pasaulyje gerokai nukrito grūdų kainos. Nepaisant to, abejones dėl Rusijos įsipareigojimų pasėjo šalies karinių pajėgų smūgis Ukrainos Odesos uostui, kuris buvo surengtas kitą dieną po sutarties pasirašymo.

Ukraina teigia, kad grūdų eksportui skirti uostai atnaujino veiklą

Kyjivas trečiadienį pranešė, kad atnaujintas darbas trijuose Juodosios jūros uostuose, iš kurių pagal neseniai sudarytą susitarimą su Rusija siekiama atnaujinti Rusijos užblokuotą grūdų eksportą.

„Atsižvelgiant į pasirašytą susitarimą dėl Ukrainos uostų atblokavimo grūdų eksportui, darbai atnaujinti Odesos, Černomorsko ir Pivdenio uostuose“, – sakoma Ukrainos karinio jūrų laivyno pranešime socialinėje žiniasklaidoje.

Kyjivas ir Maskva praėjusią savaitę su Turkijos ir Jungtinių Tautų pagalba susitarė dėl mechanizmo, leisiančio iš trijų uostų eksportuoti blokuojamus Ukrainos grūdus. Ukraina pirmadienį pareiškė, kad dalis eksporto gali būti atnaujinta jau „šią savaitę“. Karinis jūrų laivynas savo pranešime nurodė, kad atnaujinus eksportą, krovininiai laivai bus palydimi į uostus ir iš jų. „Laivų įplaukimas į jūrų uostus ir išplaukimas bus vykdomas formuojant vilkstinę, kuri lydės vadovaujantį laivą“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad saugūs maršrutai vis dar nustatomi.

Rusija ir Ukraina yra pagrindinės žemės ūkio produktų eksportuotojos, tačiau Maskvos invazija smarkiai sutrikdė Ukrainos kviečių eksportą, nes dėl kovų nukentėjo derlius, o uostai buvo užblokuoti ir užminuoti.

Rusija tvirtina, kad Ukrainoje sunaikino daugiau nei 100 raketų „HIMARS“

Rusijos gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad sekmadienį šalies karinės pajėgos Ukrainos Dnipro srityje sunaikino daugiau nei 100 amerikietiškų raketų „HIMARS“, praneša agentūra „Sky News“.

Anksčiau šią savaitę Maskva taip pat tvirtino, kad Chmelnyckio srityje sunaikino dar vieną „HIMARS“ raketų sandėlį.

Nepaisant to, Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas yra paskelbęs, kad, pasitelkdamos „HIMARS“ raketų sistemas, ukrainiečių pajėgos iki šiol sunaikino jau 50 Rusijos amunicijos sandėlių.

Nuo karo pradžios Rusija jau neteko daugiau kaip 40 tūkst. karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 40 070 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki liepos 27-osios Rusija taip pat neteko 1 738 tankų, 3 971 šarvuotosios kovos mašinos, 883 artilerijos sistemų, 258 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 117 oro gynybos sistemų, 222 lėktuvų, 190 sraigtasparnių, 2 847 transporto priemonių ir degalų cisternų, 15 laivų, 726 dronų, 75 specialiosios technikos vienetų ir 174 sparnuotųjų raketų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Vokietija pritarė 100 naujų savaeigių haubicų pardavimui Ukrainai

Vokietijos vyriausybė pritarė 100 naujų savaeigių haubicų pardavimui Ukrainai, tai patvirtino ginklų pramonės įmonės „Krauss-Maffei Wegmann“ (KMW) atstovas.

Pirmas apie pardavimą pranešė žurnalas „Der Spiegel“. Pasak pranešimo, Ūkio ministerija suteikė bendrovei leidimą gaminti „Panzerhaubitze 2000“ savaeiges haubicas liepos 13 d., o tai reiškia, kad patvirtintas ir eksportas.

Kada Ukraina gaus pirmąsias naujai pagamintas haubicas – paslaptis. Numatoma, kad visų 100 jų gamyba užtruks kelerius metus ir kainuos apie 1,7 mlrd. eurų. Iki šiol Vokietija suteikė Ukrainai 10 savaeigių haubicų iš savo atsargų. Šios mašinos yra moderniausia Bundesvero artilerijos dalis.

E. Macronas: Rusija yra „viena paskutinių imperinių kolonijinių galybių“

Benine viešintis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį Rusiją pavadino „viena paskutinių imperinių kolonijinių galybių“ dėl Maskvos karinės invazijos į Ukrainą.

„Rusija pradėjo puolimą prieš Ukrainą. Tai teritorinis karas – toks, kokie, kaip manėme, jau išnyko iš Europos teritorijos“, – sakė E. Macronas, pradėjęs kelionės po Afriką antrąjį etapą. Jo kelionės tikslas – sustiprinti Paryžiaus ryšius su žemynu, kur Prancūzija turėjo daug savo kolonijų.

„Kalbu žemyne, kuris yra nukentėjęs nuo kolonijinio imperializmo“, – sakė jis bendroje spaudos konferencijoje su Benino prezidentu Patrice'u Talonu (Patrisu Talonu).

„Rusija yra viena iš paskutinių imperinių kolonijinių galybių“, nes ji nusprendė „įsiveržti į kaimyninę šalį, kad apgintų savo interesus“, – sakė jis.

Vasario 24 dieną Rusijos pajėgoms įžengus į Ukrainą prasidėjo karas, per kurį žuvo tūkstančiai žmonių, o milijonai buvo priversti palikti namus.

Per trijų dienų kelionę Afrikoje E. Macronas lankosi Kamerūne, Benine ir Bisau Gvinėjoje.

Antradienį viešėdamas Kamerūne jis pareiškė, kad Prancūzijos kolonijinio valdymo Kamerūne archyvai bus „visiškai " atverti, ir paprašė istorikų nušviesti to laikotarpio „skaudžius momentus“.

Iki šalies nepriklausomybės 1960 metais Prancūzijos kolonijinė valdžia vykdė žiaurias represijas prieš ginkluotus Kamerūno nacionalistus.

Dešimtys tūkstančių Kamerūno tautų sąjungos (UPC) partijos šalininkų žuvo, patekę į prancūzų kolonistų kariuomenės ir pirmojo po nepriklausomybės atgavimo prezidento Ahmadou Ahidjo (Ahmadu Ahidžo) rankas.

V. Zelenskis tikisi, kad britų premjeras B. Johnsonas „nedings“ iš politikos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė viltį, kad Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), tapęs vienu uoliausių Kyjivo rėmėjų užsienyje, išliks politikos priešakinėje linijoje, kai rugsėjo pabaigoje baigs darbą vyriausybės vadovo poste.

Trečiadienį britų televizijos „TalkTV“ parodytame interviu V. Zelenskis taip pat dar kartą patvirtino turįs vilčių, jog JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) paseks kitų Vakarų lyderių, įskaitant B. Johnsoną, pavyzdžiu ir aplankys Kyjivą.

J. Bidenas nenuvyko į Ukrainą per dvi šiemet surengtas keliones į Europą, bet V. Zelenskis, kalbėjęs per vertėją, sakė, kad JAV prezidento vizitas „būtų stipriausias signalas, koks galėtų būti pasiųstas remiant Ukrainą“.

Kalbėdamas šalia savo žmonos Olenos Zelenskos, gegužę priėmusios JAV pirmąją ponią Jill Biden (Džil Baiden) per jos vizitą vakarų Ukrainoje, V. Zelenskis pažymėjo, kad tokie apsilankymai stiprina palaikymą Vašingtone Kyjivo kovai su įsiveržusia Rusija.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje B. Johnsonas surengė du iš anksto neskelbtus vizitus Ukrainoje, iš kurių vienas įvyko praeitą mėnesį. Visgi jam lieka mažai laiko trečiąkart aplankyti šią šalį, nes po šešių savaičių turės palikti Dauningo gatvę.

Įvykus vyriausybės narių maištui B. Johnsonas sutiko atsistatydinti, bet paragino savo būsimą įpėdinį, perimsiantį Konservatorių partijos ir vyriausybės vairą, ne mažiau uoliai nei jis remti V. Zelenskį ir Ukrainą.

„Neturiu teisės kištis į politiką Jungtinėje Karalystėje. Galiu tik pasakyti, kad jis – didelis Ukrainos draugas“, – V. Zelenskis sakė kalbėdamasis su „TalkTV“ laidų vedėju Piersu Morganu (Pirsu Morganu).

„Noriu, kad jis būtų kažkur politikoje ir kažkuo būtų. Nenoriu, kad jis pradingtų, bet sprendimas – Britanijos žmonių rankose“, – pridūrė Ukrainos lyderis, kalbėdamas apie B. Johnsoną.

„Tačiau esu tikras, kad ir kokias pareigas jis galiausiai užims, jis visuomet bus su Ukraina. Tai kyla iš širdies“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Prezidentas pridūrė palaikęs kontaktus su britų užsienio reikalų sekretore Liz Truss (Liz Tras), viena iš konservatorių kandidatų pakeisti B. Johnsoną.

Tačiau ar nauju lyderiu taptų L. Truss, ar jos varžovas buvęs iždo kancleris Rishi Sunakas (Rišis Sunakas), „būčiau laimingas galėdamas labai glaudžiai bendradarbiauti, kaip mes bendradarbiaudavom su Borisu“, teigė V. Zelenskis.

Separatistų lyderis nori, kad Rusija užkariautų miestus visoje Ukrainoje

Prorusiškų separatistų lyderis Ukrainos Donecko srityje trečiadienį paragino Maskvą užimti miestus visoje Ukrainoje.

Denisas Pušilinas per „Telegram“ sakė: „Šiandien atėjo laikas išlaisvinti Rusijos miestus, kuriuos įkūrė rusai: Kyjivą, Černihivą, Poltavą, Odesą, Dniprą, Charkivą, Zaporižią, Lucką“. Šie miestai išsibarstę po beveik visą Ukrainą.

Kai Rusija vasario 24 d. pradėjo puolimą, ji teigė ginanti rusakalbius gyventojus rytuose nuo tariamo Ukrainos valdžios vadovaujamo genocido. Jos puolimas prieš Kyjivą žlugo, bet Maskva užėmė didelę dalį pietų ir rytų Ukrainos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą neigė, kad ukrainiečiai yra tauta, jis sakė, kad ji dirbtinai atskirta nuo Rusijos. V. Putinas taip pat teigė neketinantis okupuoti kaimynės, tačiau Maskvos Pietų Ukrainoje primesta okupacinė valdžia atvirai ketina surengti referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos.

Pagal kyšininkavimą sveikatos apsaugoje Lietuvą tarp ES šalių lenkia tik rumunai. Beveik penktadalis mūsų pacientų prisipažįsta davę medikams kyšį. Palyginkime: Danijoje tokių – 1 proc., Estijoje – 2. Tik kas ketvirtas gyventojas mano, kad Lietuvoje COVID-19 pandemija valdoma skaidriai, Švedijoje – 72 proc.

Nors teigiamų poslinkių yra, bet su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ 2021 m. Pasaulinis korupcijos barometras giedros Lietuvoje dar nerodo. Kodėl, aiškinamės su „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovu Sergejumi Muravjovu.

Pasak S.Muravjovo, atėjo laikas daugiau dėmesio skirti savivaldai, jos atstovai turėtų parodyti lyderystę įtraukiant gyventojus į sprendimų priėmimą, kiekvienoje turėtų atsirasti dalyvaujamasis biudžetas, kai žmonės patys siūlo idėjas, kam skirti lėšų. (A. Ufarto / Fotobanko nuotr.)

Pandemijos įtaka

– „Transparency International“ skelbia, kad COVID-19 pandemija padidino korupciją visoje ES. Lietuvoje taip pat paaiškėjo galimai korupcinių sandorių įsigyjant įvairių sveikatos apsaugos priemonių, kilo skandalų dėl paramos skirstymo. Viešasis sektorius nesugeba veikti ekstremaliomis aplinkybėmis ar piktybiškai naudojasi tokia situacija?

– Ekstremaliomis sąlygomis kartais reikia žaibiškų sprendimų, tad tenka veikti pasitikėjimo principu, pasikliauti savo atstovais, kad jie priims visiems geriausią sprendimą. Tačiau antrai ir trečiai pandemijos bangai tie patys pasiaiškinimai, kad neturėjome laiko viešuosius pirkimus vykdyti skaidriai, vertinti su korupcija susijusias rizikas, negalioja. Todėl dabar, pandemijos įtampai atslūgstant, būtina skirti dar daugiau dėmesio viešiesiems finansams, taip pat ir netrukus mus pasieksiančiai europinei paramai skaidriau panaudoti.

Kai ateina dideli pinigai, šiuo atveju – milijardai, kurių dalybos sutraukia daug suinteresuotų asmenų, interesų grupių, korupcinės rizikos tikimybė padidėja. Todėl labai svarbu šiuos pinigus skirstyti kiek įmanoma skaidriau, skelbti kriterijus, pagal kuriuos atrenkami jų gavėjai, ir jų sąrašą. Bent jau iki šiol viešai prieinamų tokių duomenų nebuvo.

– Neseniai paaiškėjo, kad paramą, skirtą nukentėjusiomis nuo COVID-19 pripažintoms įmonėms, kai kurios jų išleido prabangiems automobiliams, laivams, jachtoms. Pinigai – mokesčių mokėtojų, ar, jūsų manymu, teisinga, kad tokių įmonių sąrašas slepiamas?

– Ši istorija labai aiškiai parodo vieną esminių iššūkių, su kuriais dabar susiduriame Lietuvoje: viešojo sektoriaus institucijos neprisiima daugiau atsakomybės mažinti stambios korupcijos lygį. Jos turi aiškiai suvokti, kad viešasis interesas yra svarbiausia. Šiuo konkrečiu atveju visuomenė turi žinoti bent jau dėl kurių įmonių pradėti tyrimai.

Be to, ši istorija dar kartą parodė, kad itin svarbu viešai skelbti kriterijus, pagal kuriuos parama skirstoma, ir jos gavėjų sąrašą.

Didžiausias skaudulys

– Pagal kyšininkavimą sveikatos apsaugos srityje ES esame antri po Rumunijos. Ar sergame nepagydoma liga?

– Kyšininkavimo mastai Lietuvoje mažėja, vis daugiau gyventojų supranta, kad susimoki mokesčius valstybei ir turi gauti kokybišką paslaugą be jokių papildomų nelegalių mokėjimų. Visame viešajame sektoriuje per ketverius metus kyšininkavimo lygis sumažėjo 7 proc., iki 17 proc.

Antrai ir trečiai pandemijos bangai tie patys pasiaiškinimai, kad neturėjome laiko viešuosius pirkimus vykdyti skaidriai, vertinti su korupcija susijusias rizikas, negalioja.

Tačiau vis dar yra didelių problemų sveikatos apsaugoje, ir būtent dėl kyšininkavimo šioje srityje taip prastai atrodome tarp kitų ES šalių. Jei išspręstume šį skaudulį, galėtume lygiuotis į mūsų šiaurės kaimynus skandinavus, kurie iš principo neturi kyšininkavimo problemos viešajame sektoriuje.

Tad Sveikatos apsaugos ministerija ir jos ministras, šios srities įstaigų vadovai turi imtis veiksmų, kad jau artimiausiu metu turėtume ne tik konkretų planą mažinant kyšininkavimą, bet ir matytume pažangą. Dabar, kai po truputį didėja medikų atlyginimai, turime kalbėti ir apie didesnę jų atsakomybę suteikti kokybišką paslaugą. Dauguma medikų – sąžiningi žmonės, bet sveikatos apsaugos įstaigų vadovai turi padėti visai medikų bendruomenei dar aiškiau pasakyti ne kyšiams.

– Tačiau, kaip parodė neseniai paskelbti teisėsaugos operacijos rezultatai, patys sveikatos įstaigų vadovai įsiraizgę pažinčių, giminystės ryšių, korupcijos tinkluose. Įtariamaisiais didžiulės apimties korupcijos sveikatos apsaugos srities byloje tapo net 35 asmenys. Kaip kovoti su stambia korupcija?

– Čia, visų pirma, reikia kalbėti apie viešuosius pirkimus ir apie interesų grupių, verslo atstovų įtaką sprendimų priėmėjams, gydymo įstaigų vadovams.

Tobulinant viešuosius pirkimus reikėtų sumažinti perkančiųjų organizacijų skaičių Lietuvoje, daugiau specializuotis, kad viešajame sektoriuje galėtume išlaikyti viešuosius pirkimus išmanančius žmones ir pirkimus vykdytume kokybiškiau. Reikia atverti viešųjų pirkimų duomenis, kad būtų lengva suprasti, ką perka viena ar kita gydymo įstaiga, palyginti vienos ar kitos įstaigos duomenis, ir ne po metų ar pusmečio, o iš karto po pirkimų.

Kalbant apie verslo įtaką, reikia daugiau informacijos, kas lankosi gydymo įstaigose, bendrauja su jų vadovybe. Dažniausiai tokio pobūdžio informacijos viešai nerasime, nors tai jau būtų žingsnis į priekį.

Vien įstatymų nepakanka

– Vis dėlto kodėl viešieji pirkimai, ne tik sveikatos apsaugos srityje, dažnai lieka tik jų profanacija, nors juos reguliuojantis įstatymas vis tobulinamas ir tobulinamas?

– Viešųjų pirkimų įstatymas – vienas dažniausiai keičiamų Lietuvoje. Tačiau, man regis, atėjo laikas susitarti, kad viešųjų pirkimų duomenys Lietuvoje turi būti teikiami viešu formatu, kad būtų aišku, kas, ką, iš ko, už kiek nupirko. Jais turi turėti galimybę naudotis ne tik viešųjų pirkimų tarnybos, bet ir verslo, kitų įstaigų atstovai. Tokio pobūdžio analitika leistų kalbėti apie duomenimis grįstą sprendimų priėmimą – to ir reikia, jei norime iš esmės tvarkytis su stambios korupcijos iššūkiais, kurių yra ne vienas ir ne du. Lietuvos viešųjų pirkimų sistema pasenusi, ji turėtų būti kur kas atviresnė ir skaidresnė.

– Ar galime pasakyti, kad Lietuvoje gerai veikia ir Lobistinės veiklos įstatymas, kai dėl lošimų reguliavimo suinteresuoti asmenys ir institucijos savo tikslų vis tiek bandė siekti nederamo tono skambučiais ir siūlydami kyšius Seimo nariams?

– Tokios istorijos primena ir kiek dar daug turime nuveikti, ir kiek jau nuveikėme. Vis dėlto, stebėdamas šią diskusiją, noriu pasidžiaugti, kad pastebiu pokytį: politikai kitaip kalba, vis geriau supranta ir aiškiai pasako, kad jie suvokia, jog turi būti atskaitingi, o geras politikas – tai skaidrus politikas.

Ši istorija turėtų paskatinti mus grįžti prie esminių tikslų – dar labiau skaidrinti teisėkūrą, kad matytume, kaip kuriami įstatymai, kas teikia pasiūlymus, kas dalyvauja juos aptariant. Prieš porą savaičių TILS paskelbė duomenis, kaip keliauja įstatymų projektai iš vieno Seimo kabineto į kitą. Iki šiol tie duomenys buvo skelbiami viešai, tačiau bendro vaizdo neturėjome.

– Premjerės Ingridos Šimonytės nuomone, korupcijos apraiškas mažinti padėtų elektroninių paslaugų plėtra. Kokį antikorupcinį efektą tai galėtų turėti?

– Tam tikrų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę vienareikšmiškai gali sumažinti biurokratijos lygį ir korupcijos tikimybę. Bet kaip antikorupcinė priemonė tai gali suveikti tik tuo atveju, jei bus aiškus sutarimas, ką darome, kodėl darome ir kaip pamatuosime pokytį. Lietuva didžiuojasi „FinTech“ įmonių plėtra, bet, kaip parodė TILS tyrimas, pandemijos metu galėjo išaugti sukčiavimo ja mastas. Kaip jį užkardyti?

Esame susiję su kitomis pasaulio valstybėmis, tarptautiniais verslais, taip pat ir stambia korupcija. Mūsų tyrimai rodo, kad per Lietuvą, padedant „FinTech“, gali keliauti su korupcija susiję pinigai. Turime gerinti pinigų plovimo prevenciją. Reikia, kad būtų skaidresnė stebėsenos sistema, visų pirma, įmonių savininkų registras, kad lengvai galėtume pamatyti, kam priklauso viena ar kita įmonė. Tai labai svarbu ir skaidrinant viešuosius pirkimus. Tada matytume, kad juose kartais dalyvauja tik dokumentuose skirtingos įmonės, bet iš tikrųjų susijusios su tais pačiais akcininkais, o viešuosius pirkimus laimi vis tie patys žmonės ir įmonės.

Bet nesuprantu, kada bus atviras registras naudotojui. Aišku tik tai, kad ši Vyriausybė turi tą patį įsipareigojimą, kokį turėjo ir buvusioji. Gal iki šių metų pabaigos bus toks registras, bet prie kurio bus galima prieiti tik už užmokestį. Noriu atkreipti dėmesį, kad tai nėra geroji praktika – daugelis valstybių teikia tokio pobūdžio duomenis viešai ir nemokamai. Vis daugiau valstybių, pavyzdžiui, mūsų kaimynai latviai ar danai, tai daro atviru formatu, t.y. taip, kad galėtum dirbti su apdorotais duomenimis, matyti tendencijas, žinoti, kaip atrodo šiek tiek platesnis paveikslas, nei tik ieškoti informacijos pagal įmonės pavadinimą.

Skaidrinti procesą

– Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Lietuvos korupcijos žemėlapyje metai po metų kartojasi tie patys didžiausi židiniai, kuriuos gyventojai pernai surikiavo taip: sveikatos apsaugos institucijos (51 proc.), teismai (37 proc.), Seimas (33 proc.), savivaldybės (22 proc.). O kuriose srityse pavyko situaciją pakeisti?

– Kai kurie rodikliai rodo pažangą, pavyzdžiui, per pastaruosius ketverius metus triskart daugiau gyventojų palankiai vertina valdžios darbą sprendžiant korupcijos problemas, trečdalis mano, kad korupcijos lygis per pastaruosius metus sumažėjo, ir tai vienas geriausių rodiklių ES.

Kyšininkavimo lygis irgi krenta. Pavyzdžiui, policija iš esmės su šia problema susitvarkė. Bet atėjo laikas iš principo atsikratyti šio sovietinio palikimo ir sutelkti dėmesį į stambiąją korupciją, nes akivaizdu, kad Lietuvoje reikia skaidrinti sprendimų priėmimą.

Čia pagal tam tikrus rodiklius irgi pirmaujame ES. Pavyzdžiui, šeši iš dešimties lietuvių mano, kad interesų grupės turi itin didelį vaidmenį priimant sprendimus Lietuvos politikoje, kad mūsų valdžios atstovai dažnai, visų pirma, paiso stambių verslo grupių interesų. 44 proc. piliečių teigia, kad nacionalinės valdžios atstovai neatsižvelgia į jų nuomonę priimdami sprendimus. Tai kelia nerimą, nes matyti didėjanti atskirtis, kai žmonės net nežino, kaip išreikšti savo nuomonę, kaip įsitraukti į sprendimų priėmimą šalyje. Vadinasi, tai, ką iki šiol darėme, neveiksminga.

Šeši iš dešimties lietuvių mano, kad interesų grupės turi itin didelį vaidmenį priimant sprendimus Lietuvos politikoje, o mūsų valdžios atstovai dažnai, visų pirma, paiso stambių verslo grupių interesų. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

– Kaip situaciją pakeisti?

– Gerai, kad turime lobistinės veiklos, pranešėjų apsaugos įstatymus. Bet atėjo laikas daugiau dėmesio skirti savivaldai, nes ji arčiausiai žmonių. Jų atstovai turėtų parodyti lyderystę įtraukiant gyventojus į sprendimų priėmimą. Norėčiau, kad kiekvienoje savivaldybėje iki savivaldos rinkimų atsirastų dalyvaujamasis biudžetas, kai kartu su bendruomene sprendžiama dėl viešųjų lėšų panaudojimo, žmonės patys siūlo idėjas savivaldybei. Tada piliečiai ne tik geriau suprastų, kaip atrodo šie procesai, bet ir lavintų savivaldybių atstovus, kurie vis dar per daug biurokratiškai bendrauja su žmonėmis, užmiršdami, kad jų darbas – gerinti mūsų visų gyvenimą.

Lietuva padarė nemažą pažangą siekdama sumažinti korupcijos lygį, tačiau besikeičiančiame pasaulyje nebegalime sėkmingai veikti senamadiškais metodais. Šiuolaikiniame pasaulyje antikorupcines iniciatyvas turime grįsti, visų pirma, pirminių duomenų kuo platesniu atvėrimu, o žvelgiant į juos būtų aišku, ar viešojo sektoriaus įstaigos daro pažangą.

Kalbant apie verslo įtaką, reikia daugiau informacijos, kas lankosi gydymo įstaigose, bendrauja su jų vadovybe.

Sveikatos apsaugos įstaigos turėtų skelbti, kaip keičiasi pacientų nuomonė apie jų darbą, kiek žmonių apsilanko pas vieną ar kitą gydytoją. Savivaldybės – kiek viešųjų pirkimų vyksta apklausos būdu ir kiek yra perkama iš vieno tiekėjo, kiek skiriasi kainos, kokios įmonės dalyvauja ir laimi rinkimus, iš ko būtų matyti susitarimų viešuosiuose pirkimuose tikimybė. Labai svarbu kiekvienai įstaigai turėti pamatuojamus ir įgyvendinamus antikorupcinius tikslus – tada žinotume, kaip sekasi juos įgyvendinti.

Akivaizdu, kad korupcijos lygio negalėsime sumažinti vien STT ar kitų teisėsaugos įstaigų pagalba. Siekiant didesnės pažangos reikia, kad visi labiau įsitrauktume. Labai norėčiau, kad dalyvaujamieji biudžetai atsirastų kiekvienoje Lietuvos mokykloje. Diskusijos apie mokyklos biudžetą ne tik patinka moksleiviams, bet ir didina jų finansinį raštingumą, lavina jų gebėjimą įsitraukti į demokratinius procesus. Aplinka tampa skaidresnė, o jaunimas išaugs pilietiškesnis ir aktyvesnis.

Tokių iniciatyvų viešajame sektoriuje atsiranda vis daugiau. Štai Skaidrumo akademija, inicijuota Prezidento Gitano Nausėdos ir koordinuojama STT, siekia suvienyti korupcijos prevencijos ekspertus, atsakingas ir suinteresuotas institucijas, paskatinti dalytis gerąja patirtimi. Labai svarbu, kad valstybės vadovai, Vyriausybė garsiau primintų, kad būtina susitvarkyti su korupcijos problema ir kad tai  akivaizdus prioritetas.

Tad šiuolaikinis būdas kovoti su korupcija – atverti daugiau duomenų viešajame sektoriuje ir jais naudotis priimant geriausius pagrįstus sprendimus mūsų visų naudai. Turime susitarti, kad tai įmanoma, ir į šiuos susitarimus įtraukti ir verslą, kuris gali bei turi veikti skaidriau.

Lietuvai renginyje atstovaujantis teisingumo viceministras Elanas Jablonskas akcentavo, kad siekis atnaujinti ir sustiprinti tarptautinius ryšius kovojant su korupcija yra tarp svarbiausių Lietuvos prioritetų.

Pasak viceministro, viena iš priemonių, kurių šiemet ėmėsi Lietuva, norėdama padidinti visuomenės pasitikėjimą teisingumo sistema, – tai iniciatyva aukščiausio rango teisėjus skirti pagal viešą bei skaidrią procedūrą, į atrankos darbo grupes įtraukiant visuomenės, universitetų atstovus.

„Antikorupcinio proveržio padės pasiekti ne tik kovos su korupcija priemonės, bet ir korupcijai atsparios aplinkos kūrimas, kai pasitelkus viešąjį sektorių, verslą ir visą visuomenę, būtų priimami sprendimai, užtikrinantys ilgalaikį pokytį itin svarbiuose sveikatos priežiūros, savivaldos, teismų sektoriuose. Nes korupcijos mažinimas – tai viena esminių prielaidų įtvirtinant stiprų teisinės valstybės pamatą“, – per renginį pabrėžė E. Jablonskas.

E. Jablonsko feisbuko nuotr.

E. Jablonsko teigimu, prevencija yra pagrindinis kovos su korupcija ramstis. Prevencinės veiklos turi būti orientuotos į konkrečias spręstinas problemas, diegiant prevencijos nustatymo, persekiojimo bei sankcijų taikymo priemones.

„Lietuva palaiko bendru šalių sutarimu priimtą politinę deklaraciją, kuri suteiks proveržio tarptautinei kovai su korupcija bei tarptautiniam šalių bendradarbiavimui, – teigia E. Jablonskas. Mūsų šalis pritaria Tarptautinės kovos su korupcija akademijos – nepriklausomo švietimo, tyrimų ir bendradarbiavimo kovos su korupcija srityje centro įsteigimui, padėsiančiam priimti taiklesnius sprendimus diegiant antikorupcines priemones, atsižvelgiant į šalių narių gerąsias praktikas“.

UNGASS vyks iki birželio 4 d. Per ją nuotoliniu būdu bus surengta 40 virtualių renginių, kuriuos organizuos įvairių šalių vyriausybės, departamentai bei agentūros, tarpvyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos bei UNODC. Siekiant užtikrinti tinkamą atstovavimą Jungtinėse Tautose, Lietuvos delegacija kartu su Latvija ir Lenkija organizuos vieną iš renginių: „Visuomenės vientisumo didinimas – regioninė perspektyva“.

Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja dar 2018 metais priėmė rezoliuciją – „Specialioji Generalinės asamblėjos sesija prieš korupciją“, kurioje nuspręsta surengti specialiąją sesiją, skirtą kovos su korupcija iššūkių aptarimui bei tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimui.

Tiesioginės sesijos transliacija:

Jame numatoma apžvelgti šalies antikorupcinę aplinką, vyks diskusija apie šios aplinkos būklę, tendencijas, iššūkius, pranešė Vyriausybė.

Minėtai komisijai vadovauja premjerė Ingrida Šimonytė, jos nariai yra septyni ministrai, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Valstybės saugumo departamento, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Generalinės prokuratūros vadovai, Prezidento kanceliarijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovai.

Komisija koordinuoja valstybės institucijų veiklą kovos su korupcija srityje ir teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo, kitų veiksmų, siekiant užtikrinti veiksmingą korupcijos prevenciją bei korupcinių teisės pažeidimų išaiškinimą.

Vasarį paskelbto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2020“ duomenimis, Lietuvoje mažėja kyšį davusių gyventojų, tačiau atsiranda daugiau manančiųjų, jog kyšis padeda spręsti problemas.

STT užsakymu įmonės „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, per pastaruosius metus kyšį tvirtino davę 9 proc. respondentų, per penkerius metus – 23 procentai. Tai mažiausias rodiklis nuo stebėsenos pradžios – 2005 metų.

Tarnybos duomenimis, nuo 2014 metų kyšininkavimo patirtis sumažėjo 2,7 karto, t. y. tuomet kyšį per pastaruosius metus nurodė davę ketvirtadalis visų apklaustų gyventojų.

Kyšį davusių verslo įmonių dalis 2020 metais siekė 4 proc., valstybės tarnautojų – 1 procentas.

Vis dėlto daugiau nei du trečdaliai (71 proc.) gyventojų manė, kad kyšis padeda spręsti problemas – ši dalis per metus išaugo 10 proc. punktų. Taip pat mano beveik kas antras įmonės vadovas (44 proc.) bei kas ketvirtas valstybės tarnautojas (24 proc.).

Tokį pareiškimą jis padarė praėjus kelioms savaitėms po to, kai dėl kaltinimų lėšų grobstymu netikėtai buvo priverstas atsistatydinti vienas įtakingiausių Šventojo Sosto kardinolų.

„Man teko daug ką pakeisti, o netrukus dar daug kas pasikeis“, – Italijos naujienų agentūrai „Adnkronos“ sakė argentinietis pontifikas, komentuodamas savo pasirinktą kovos su korupcija strategiją.

2013 metais išrinktas Pranciškus, gavęs mandatą įvesti tvarką virtinės skandalų supurtytoje Vatikano finansų institucijoje, ėmėsi reformų ir atleido kelis finansus tvarkiusius aukšto rango pareigūnus, kad Vatikanas atitiktų tarptautinius skaidrumo bei pinigų plovimo prevencijos standartus.

Rugsėjį 83 metų Šventasis Tėvas privertė atsistatydinti savo artimą patarėją – italų kardinolą Angelo Becciu (Andželą Bečų), apkaltintą, kad skurdžioms šeimoms skirtas lėšas jis nukreipdavo savo giminaičiams.

Popiežiaus inicijuotos reformos sulaukė didelio pasipriešinimo, ypač iš Katalikų Bažnyčios senosios gvardijos.

Duodamas interviu Pranciškus pasakojo, kad dar prieš daugelį metų buvo perspėtas, jog kada nors nusprendus tapti popiežiumi būtina įsigyti šunį ir duoti jam ragauti visą savo maistą prieš pradedant valgyti jį pačiam.

„Ar elgiuosi beatodairiškai? Esu šiek tiek neatsargus? Nežinau, – sakė jis. – Nebijau man gresiančių pasekmių. Nieko nebijau.“

Pastaraisiais metais Vatikaną krečia finansiniai skandalai – pavyzdžiui, 2017-aisiais Vatikano valdomos ligoninės buvęs vadovas buvo nuteistas už fondo lėšų panaudojimą vieno kardinolo būto remontui.

Skandalai jau dešimtmečius krečia ir Šventojo Sosto banką – Religinių reikalų institutą (IOR): vienam iš jo buvusių prezidentų užpernai teko stoti prieš teismą dėl įtariamo lėšų grobstymo ir pinigų plovimo.

Z. Milanovičius savo kalboje paragino visas Kroatijos partijas kartu kovoti su korupcija, darančia poveikį visoms gyvenimo sritims.

Z. Milanovičius Kroatijos prezidento poste pakeitė Kolindą Grabar-Kitarovič, kuri buvo pirmoji Kroatijos prezidentė moteris. 53 metų Z. Milanovičius iki 2016-ųjų sausio ėjo Kroatijos ministro pirmininko pareigas.

Naujasis prezidentas taip pat žadėjo dirbti visų Kroatijos piliečių labui. Ceremonijos metu Z. Milanovičius kalbėjo, kad „karai baigėsi“, ir „šiandien mums tenka pareiga ir atsakomybė užtikrinti, kad nei vienas mūsų šalies pilietis nesijaustų įbaugintas, diskriminuojamas“.

„Šiandien nei vienas Kroatijos pilietis neturėtų jaustis išgąsdintas, diskriminuojamas ar kokiu nors kitu būdu išskirtas dėl to, kad yra kitoks. Kai sakau kitoks, turiu omenyje silpnesnis ir mažesnis pagal kelis kriterijus – lyties, etninius, socialinius, religinius, seksualinius, darbo, amžiaus“, – sakė Z. Milanovičius.

Apklausos duomenys rodo, kad mūsų šalies gyventojams svarbiausia, jog valdžios atstovai ir politikai nesinaudotų savo padėtimi, siekdami asmeninės naudos, bet gintų viešąjį interesą. Taip pat svarbu, kad būtų tinkamai ištirti nusikaltimai, įskaitant tuos, kuriuos įvykdė politikai arba įtakingi asmenys, ir kad tyrėjai būtų atsparūs politinių ar ekonominių interesų poveikiui. Pagal teikiamą svarbą teisės viršenybei Lietuva yra 21 vietoje tarp 28 ES valstybių.

Lietuvos gyventojai didelę svarbą teikia reagavimui į korupcijos apraiškas, nešališkam sprendimų priėmimui, įstatymų kūrimui ir taikymui, vadovaujantis etikos kodeksu ir taisyklėmis, reikalaujančiomis vengti interesų konfliktų.

Lietuvos visuomenė tampa vis mažiau pakanti korupcijai.

Tyrimas atskleidė, kad, Lietuvos gyventojai skiria didelį dėmesį korupcijos ištyrimo ir patraukimo atsakomybėn proceso nuolatiniam tobulinimui. Kartu tarp tobulintinų sričių išskiriami politikų interesų konfliktų valdymas bei valdžios atstovų sprendimų priėmimas viešojo intereso labui.

„Lietuvos visuomenė tampa vis mažiau pakanti korupcijai. Tai rodo ne tik šis tyrimas, bet ir didėjantis gyventojų pranešimų skaičius apie galimas korupcines veikas. Taip pat matome gana aukštą korupcijos suvokimo lygį visuomenėje – visa tai lemia, kad gyventojai antikorupcinės aplinkos kūrimą laiko prioritetine sritimi“, – sako Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus.

EK apklausa buvo atliekama 2019 m. balandžio 9-26 dienomis. Joje dalyvavo daugiau nei 27 tūkst. ES gyventojų, iš jų 1001 – gyvenantis Lietuvoje. Tyrimu siekiama geriau suprasti, kaip stiprinti ir geriau užtikrinti teisės viršenybės principų įgyvendinimą.