Kaip apskaičiuoti?

Alkoholio suvartojimą geriausia matuoti alkoholio vienetais. Šis matavimo būdas buvo sugalvotas 1987 m. Jungtinėje Karalystėje. Vienas alkoholio vienetas yra lygus 10 ml gryno alkoholio, t. y. maždaug tiek, kiek per valandą gali perdirbti suaugusio žmogaus organizmas.

Norint išvengti su alkoholiu susijusių sveikatos problemų, tiek vyrams, tiek moterims patariama nevartoti daugiau nei keturiolikos alkoholio vienetų per savaitę.

Kaip teisingai šiuos vienetus apskaičiuoti? Tai labai paprasta – ant kiekvieno alkoholio butelio yra nurodytas jo stiprumas procentais, žymintis grynojo alkoholio kiekį bendrame tūryje (vol.). Norint apskaičiuoti, kiek alkoholio vienetų yra butelyje, tereikia šiuos procentus padauginti iš bendrojo tūrio. Pavyzdžiui, jei norime sužinoti, kiek alkoholio vienetų yra pusės litro standartinio (5,2 proc.) stiprumo alaus butelyje, 0,5 l padauginame iš 5,2 ir gauname 2,6 alkoholio vieneto.

Jei turime 13,5 proc. stiprumo 0,75 l vyno butelį, atliekame aritmetinį veiksmą 0,75 kart 13,5 ir gauname šiek tiek daugiau nei 10 alkoholio vienetų.

Pasekmės – negailestingos

Kraują sudaro keturi pagrindiniai komponentai – eritrocitai, leukocitai, trombocitai ir plazma.

Nuolatinis alkoholio vartojimas tiesiogiai veikia mūsų kaulų čiulpus ir stabdo eritrocitų – kraujo kūnelių, aprūpinančių organizmą deguonimi, – gamybą arba eritrocitai gaminami nepilnaverčiai. Tai gali sukelti anemiją, arba mažakraujystę.

Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikis alkoholio vartojimas mažina organizmo jautrumą insulinui, o tai gali išprovokuoti susirgimą II tipo diabetu.

Leukocitai – tai baltieji kraujo kūneliai, atsakingi už organizmo apsaugą nuo infekcijų ir uždegimų. Kaip ir eritrocitų atveju, alkoholio paveikti kaulų čiulpai gamina mažiau leukocitų, todėl padidėja tikimybė užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis ligomis.

Alkoholis veikia ir mūsų trombocitus, kurie yra atsakingi už kraujavimo stabdymą. Ilgalaikis vartojimas mažina šių komponentų kiekį kraujyje ir gali sukelti trombocitopeniją – t. y. ligą, kuri pasireiškia kraujo nekrešėjimu arba suintensyvėjusiu mėlynių ant odos atsiradimu.

Mažina jautrumą

Kalbant apie plazmą, alkoholis veikia joje esančius lipidus ir gliukozę, o nekontroliuojami pokyčiai ypač pavojingi žmonėms, sergantiems diabetu, nes alkoholis veikia tiek insuliną, kuris atsakingas už gliukozės lygio kraujyje mažinimą, tiek gliukagoną, kuris, atvirkščiai, gliukozės kiekį didina.

Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikis alkoholio vartojimas mažina organizmo jautrumą insulinui, o tai gali išprovokuoti susirgimą II tipo diabetu, sunkia ir gyvybei pavojinga liga.

Svarbu paminėti, kad aprašyti kraujo sudėties pokyčiai gali pasireikšti dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Įvairios studijos rodo, kad alkoholio vartojimas nedideliais kiekiais gali būti netgi naudingas, nes mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Kaip palengvinti pagirias, jei alkoholio suvartojote per daug? Būdų yra įvairių. Bene labiausiai paplitęs – vakare ir nakties metu prabudus gerti skysčių, geriausia, vandens. Savijautą tikrai pagerins aspirino ir 1 000 mg vitamino C tabletė prieš miegą ir prabudus ryte.

Santaros klinikų kraujo centras pernai donorams išmokėjo 1824 eurus (už 0,5 proc. donacijų), užpernai – 2832 eurus (už 0,9 proc.), o 2020-aisias – 4548 eurus (už 1,6 proc.) kompensacijų. Kauno klinikų kraujo centras 2020 metais žmonėms išmokėjo 228 eurus, o Nacionalinis kraujo centras tokių kompensacijų kelerius metus nemokėjo.

12 eurų kompensacija mokama pageidaujantiems gauti lėšų kelionei į įstaigą bei papildomam maitinimui.

Santaros klinikų kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė BNS paaiškino, kad kompensacijos donorams buvo mokamos, nes skubiai reikėjo trumpo galiojimo kraujo komponentų.

„Sprendimas buvo priimtas, siekiant išvengti šių trumpo galiojimo kraujo komponentų stygiaus“, – BNS tvirtino L. Kryžauskaitė.

„Nuolatinių trombocitų donacijos, už kurias sumokėtos kompensacijos, yra prilyginamos neatlygintinoms donacijoms“, – pridūrė ji.  

Kauno klinikų Kraujo centro vadovė Diana Remeikienė BNS teigė, kad donorai kompensacijų jau nebeprašo: „Tų 12 eurų negali vadinti kompensacija. Nuo senų laikų suma likusi“. 

Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas BNS sakė, kad nuo 2018 metų kompensacijų nemokėjo: „Niekas neprašė. (...) Kraujo donorystė yra gerumo aktas“. 

Nuolatinių trombocitų donacijos, už kurias sumokėtos kompensacijos, yra prilyginamos neatlygintinoms donacijoms.

Pasak D. Gutausko, kai už kraujo donorystę mokama, tuo susivilioja turintys priklausomybių, socialiai pažeidžiami gyventojai.

Tuo metu valstybės skiriamos lėšos  propaguoti neatlygintiną donorystę auga, nes daugėja kraujo donacijų.

D. Gutauskas prognozuoja, kad šiemet centre kraujo gali būti duota daugiau negu 70 tūkst. kartų, pernai – 68 tūkst. Vien pirmąjį ketvirtį duoti kraujo atėjo 2 tūkst. daugiau naujų donorų nei pernai tuo pačiu metu. 

Kauno klinikų Kraujo centro vadovė D. Remeikienė tvirtino, kad šiemet tikimasi 14-15 tūkst. donacijų, pernai jų buvo apie 13,5 tūkst.  Anot jos, maždaug trečdalis kraują davusių žmonių yra nauji donorai.  

„Didelę kraujo dalį gauname išvykose. Jeigu būtų tik tiek kraujo, kiek paimama iš tų žmonių, kurie ateina į centrą, tikrai jo trūktų“, – pabrėžė D. Remeikienė.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai donorams iš viso išmokėta 1,8 tūkst. eurų kompensacijų, užpernai – 2,8 tūkst. eurų, 2020-aisiais – 4,8 tūkst. eurų, 2019-aisiais – 11 tūkst. eurų, 2018-aisiais – 16,3 tūkst. eurų, o 2017-aisiais – beveik 48 tūkst. eurų.  

Neatlygintinai donorystei propaguoti pernai buvo skirta maždaug tiek pat, kiek 2017-2019 metais, – 1,152 mln. eurų, dėl pandemijos 2020 metais finansavimas mažėjo iki 954 tūkst. eurų, o užpernai vėl viršijo 1 mln. eurų. 

Iš šių lėšų Nacionaliniam kraujo centrui, Santaros klinikų ir Kauno klinikų kraujo centrui padengtos išlaidos, susijusios su donorystės propagavimu žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, visuomenės švietimu ir informavimu, donorų ir organizacijų, kuriose jie dirba skatinimu, jų pagerbimu.

Dalis lėšų skiriama patalpų išlaikymui, įrangos atnaujinimui, informacinių technologijų diegimui, maistui, papildams, vitaminams, papildomiems su donoryste susijusiems sveikatos patikrinimams ir tyrimams. Nacionalinis kraujo centras šiemet iš šių lėšų planuoja įsigyti specialų autobusiuką vykti pas donorus.

Vienas baisiausių menininko kūrinių pavadinimu „Self“ („Savastis“) – autoportretų ciklas, išsiskiriantis ne tik savo išvaizda, bet ir unikalia istorija. Pasak M. Quinno, šiame darbe jis „išliejo“ daugiau savęs nei bet kuris iki jo egzistavęs menininkas.

Kūrinio priešistorė tokia: kas penkis mėnesius kūrėjas išsiurbdavo po penkis litrus savo kraujo ir jį išpildavo į permatomą, šaldytuve laikomą savo veido formą.

Vėliau šis kūrinys – galva, kuri atrodo tarsi nukirsta ir padėta ant padėklo – buvo eksponuotas. Kas penkerius metus M. Quinnas iš šviežio kraujo sukurdavo naują šio kūrinio versiją.

Pasak kritikų, tai jaudinantis ir drąsus indėlis į savęs vaizdavimo tradiciją, kurią įkvėpė didieji menininkai Rembrandtas, Van Goghas ir Cindy Sherman. Šiame kūrinyje giliai pabrėžiamas būties trapumas.

Kitas provokuojantis M. Quinno kūrinys – asmeninis vizualinis dienoraštis „Viral Paintings“ („Viruso paveikslai“) sulaukė daugybės žiūrovų aikčiojimų. Menininkas jį sukūrė saviizoliacijos laikotarpiu per COVID-19 pandemiją.

Šiuose kūriniuose ant didelių drobių atspausdintos mobiliuoju telefonu darytos naujienų reportažų apie COVID-19 krizę ekrano nuotraukos. M. Quinnas šiuos vaizdus nuspalvino aliejinių dažų potėpiais, o ant kai kurių išpaišė dideles žmonių figūras.

Šiais darbais menininkas siekė nušviesti siurrealistinius ir absurdiškus laikus, kuriais visas pasaulis gyveno per pandemiją.

„Būnant menininku, vienintelis būdas susidoroti su realybe – paversti ją menu. Anksčiau žmonės tapė paveikslus istorinėms akimirkoms įamžinti. Dabar istorinis momentas vyksta kas 12 valandų, kas valandą“,– sakė M. Quinnas.

Nei didelis angelas, stovintis Panevėžio nakvynės namų kieme, nei administracijos sustatyti ant  palangių maži angeliukai per išpuolį, deja, langų stiklų neapsaugojo. Antra vertus, žmonių aukų nėra.

„Pradėjo mėtyti akmenis į langus. Iš pradžių puolėme į paniką, išsigandome. Mes iškvietėme policiją, bet ji labai ilgai neatvažiavo “, – pasakojo nakvynės namų socialinė darbuotoja Reda Zimnickienė.

Policija, greitoji, ugniagesiai maršrutą dėl tos pačios moters seniai žino, o pagalbos laukiantiems laikas stovi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pavojinga dirbti. Matote, stiklai dužo, pažiro ir ant kompiuterio, ir ant jos pačios – visur“, – sakė nakvynės namų bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Darius Mikalajūnas.

Kas papuolė po ranka, tą ir mėtė. Iš pradžių skaldeles, o paskui – ir stambesnius akmenis.

 

Pati viena šturmavo 32-ejų irgi tų pačių nakvynės namų gyventoja. Ji ką tik paleista iš areštinės, nes peiliu buvo subadžiusi kaimyno duris ir grasino kitiems gyventojams.

„Kas papuolė po ranka, tą ir mėtė. Iš pradžių skaldeles, o paskui – ir stambesnius akmenis“, – pasakojo D. Mikalajūnas.

Išpuolis tęsėsi maždaug 20 minučių, nes pasibaigus skaldai, moteriai prireikė atsinešti akmenų.

„Išdaužė šešis langus, ir durys yra apgadintos, ir net siena jos pačios krauju aptaškyta“, – komentavo D. Mikalajūnas.

Policija girtą ir siautėjančią moterį išvežė į ligoninės priimamąjį, nes reikėjo sutvarstyti stiklų supjaustytas rankas. Naktis praėjo ramiai, nes moteris į nakvynės namus negrįžo.

„Ji pas mus gauna laikino apnakvyndinimo paslaugą. Tai reiškia, kad ji nuo 20 val. iki 8 val. ryto gali ateiti pernakvoti, kad žmogus neliktų gatvėje“, – sakė nakvynės namų vedėja Neringa Ramaškienė.

Išdaužė šešis langus, ir durys yra apgadintos, ir net siena jos pačios krauju aptaškyta.

 

Kadangi nakvynės namai kad ir kaip įbauginti benamės nakčiai nepriimti negali, nusprendė daryti užrakinamus vartus. Ir įleisti pavojingą gyventoją tik per kameras pamačius jos būseną – išgėrusi ar blaivi. Pastarosios būsenos moteris nakvynės namų gyventojams siaubo nekelia. Kadangi benamė priklausomybės nuo alkoholio gydytis nesutinka, nakvynės namai pradėjo žygius, kaip tą padaryti priverstinai, kad neįvyktų tragedija. Ir niekuo dėtiems darbuotojams bei kitiems nakvynės namų klientams grįžtų normalus gyvenimas.

„Pastaruoju metu mes labai intensyviai bendraujame tiek su savivaldybe, tiek su prokuratūra. Nusiuntėme raštus, dabar laukiame atsakymo“, – atviravo N. Ramaškienė.

Visiems nakvynės namų darbuotojams pirmą kartą išdalyti pavojaus pulteliai.   

„Dovanokite Kalėdų stebuklą! Šiuo metu Santaros klinikų Kraujo centre ypač trūksta A-, A+, O+ ir B+ kraujo grupių atsargų. Donorystei registruokitės tel. 867600078 arba vietiniu 2707“, – praneša gydymo įstaiga.

Nuo šiol specialiame klausimyne donorams šalies kraujo centruose nebeliks klausimo dėl homoseksualių lytinių santykių vyrams – visų donorų vienodai bus klausiama apie nesaugius lytinius santykius, turėtus per pastarąjį pusmetį.

Šiuos pakeitimus pirmadienį pristatė Nacionalinis kraujo centras (NKC) ir homoseksualus Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, šia proga pirmą kartą davęs kraujo. Kartu su juo pirmąkart duoti kraujo atvyko ir Laisvės partijos frakcijos kolega Kasparas Adomaitis. 

„Jausmas geras, pokyčiai po pokyčių. Jeigu viskas bus gerai, planuoju ateiti reguliariai“, –  žurnalistams sakė T. V. Raskevičius.

„Manau, kad daug LGBT žmonių jau dabar buvo kraujo donorais, tiesiog jie turėdavo kiekvieną kartą žemintis pildydami anketą ir ignoruodami tai, kas jie yra. Aš labai džiaugiuosi, kad tą bus galima daryti ne tik atvirai, bet ir saugiai“, – tvirtino jis.

Parlamentaras sakė, jog džiaugiasi dėl atsisakomų „įsišaknijusių stereotipų“ apie homoseksualios orientacijos asmenis.

„Sudarydama galimybę homoseksualiems žmonėms tapti kraujo donorais, Lietuva vaduojasi iš baimių ir uždarumo, atėjusių dar iš sovietmečio. Žmogaus galimybę tapti kraujo donoru lemia ne seksualinė orientacija, o elgesys ir sveikatos būklė“, – sakė T. V. Raskevičius.

NKC direktorius Daumantas Gutauskas atkreipia dėmesį, kad šios naujovės diegiamos įvertinus Vakarų šalyse susiklosčiusią praktiką ir taip Lietuva „atsikrato sovietinių reliktų“.

Tomas Vytautas Raskevicius. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Jis pabrėžė, kad nuo šiol duoti kraujo homoseksualus asmuo galės, jei per paskutinius keturis mėnesius neturėjo nesaugių lytinių santykių.

„Naujoves, kurios eliminuoja šių žmonių diskriminaciją donorystės srityje, neseniai įtvirtino Olandija, Ispanija ir kitos šalys. Vietoj diskriminacinio klausimo apie žmogaus seksualinę orientaciją, lieka klausimas, ar donoras turėjo nesaugių lytinių santykių per pastaruosius šešis mėnesius“, – sakė D. Gutauskas.

NKC vadovas BNS patvirtino, kad nors anketoje liks klausimas apie nesaugius lytinius santykius per pastarąjį pusmetį, detalesnės apklausos metu vėliau bus tikslinamasi dėl keturių mėnesių termino.

Pasak D. Gutausko, tai svarbu, nes ŽIV inkubacinis periodas – apie keturi mėnesiai, o per šį laiką net ir geriausia diagnostikos aparatūra gali nepastebėti ŽIV ir užkrėsti žmogų, kuriam perpilamas kraujas.

Vietoj diskriminacinio klausimo apie žmogaus seksualinę orientaciją, lieka klausimas, ar donoras turėjo nesaugių lytinių santykių.

2021 metų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, iš žmonių, kurie nurodė, kad ŽIV galimai užsikrėtė lytinių santykių metu, 70 proc. užsikrėtė heteroseksualių, o 30 proc. – homoseksualių santykių metu.

D. Gutausko teigimu, po donacijos nustatomi ŽIV atvejai nėra dažni  – pernai jų nebuvo nė vieno, 2020-aisiais tokių nustatyti du.

Įsigaliojus naujovėms, klausimyne teiraujamasi tik apie nesaugius lytinius santykius per pastarąjį pusmetį. Iki šiol buvusių klausimų, ar vyrai turėjo lytinių santykių su kitais vyrais, o moterų – ar jų partneris galėjo turėti lytinių santykių su kitais vyrais, nebeliko.

D. Gutauskas akcentavo, kad nesaugūs laikomi ir heteroseksualūs lytiniai santykiai be apsaugos priemonių su daugiau nei vienu partneriu, taip pat bet kokie lytiniai santykiai už atlygį.

NKC vadovas pabrėžė, kad iki šiol homoseksualūs vyrai kraują duoti galėjo, bet „situacija buvo labai apsunkinta“.

„Taip, homoseksualus žmogus techniškai galėjo duoti kraujo, jei neturėjo homoseksualių santykių keturis mėnesius. Na, tai žinote, iš vienos pusės galėjo, iš kitos – ne“, – teigė jis.

Šiuo metu klausimų, diskriminuojančių dėl seksualinės orientacijos, netaiko Italija, Ispanija, Vengrija, Rusija, Pietų Afrika, Argentina.

Tomas Vytautas Raskevicius. / P. Peleckio / BNS nuotr.

JAV nuo 2020 metų balandžio 12 mėnesių ribojimą (laikotarpį be lytinių santykių norint duoti kraujo) sutrumpino iki 3 mėnesių, apie tokius ketinimus paskelbė ir Australija. Austrija panaikino ankstesnį visišką draudimą vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais ir duodančiais kraujo, pakeisdama į 12 mėnesių abstinencijos nuo lytinių santykių laikotarpį.

Donorams gegužę įsigaliojo dar viena naujovė – asmenims, kurie pasidarė tatuiruotę ir nori paaukoti kraujo, pakaks palaukti keturis mėnesius vietoj iki šiol buvusių šešių.

Be to, kraujo centrų medikai galės nuspręsti, ar taikyti trumpesnį terminą, įvertinę, kur buvo atlikta tatuiruotė – sertifikuotame salone, namuose ar kitur, kur yra didesnė rizika užsikrėsti.

Naujovės laukia ir užsienyje buvusių kraujo donorų. Siekiant tiksliau įvertinti įvairių virusų plitimo tikimybę ir užkirsti kelią jų plitimui, NKC darbuotojai įvertins rizikas ir nustačius, kad potencialus donoras lankėsi šalyje, kurioje, tikėtina, galėjo užsikrėsti virusu, kraujo donacija bus nukeliama saugant recipientus nuo galimo užkrato.

Taip pat vietoje abstraktaus klausimo „ar gyvenote užsienyje, kur ir kiek“ donorų bus klausiama, ar šie užsienyje gyveno bent pusę metų per pastaruosius ketverius metus.

NKC direktorius BNS sakė, kad visais atvejais konkrečias paciento galimybes aukoti kraują vertins medikai, todėl nuolatinio „nesaugių“ valstybių sąrašo skelbiama nebus.

NKC duomenimis, Lietuvoje kas mėnesį donorai padovanoja vidutiniškai 2,35 tūkst. litrų kraujo. 2021 metais Lietuvoje atlikta daugiau nei 64 tūkst. donacijų, kurių metų surinkta beveik 29 tūkst. litrų kraujo. Iš vieno donoro paaukoto kraujo galima suteikti pagalbą trims pacientams.

Kraujo gali duoti visi sveiki žmonės nuo 18 iki 65 metų, sveriantys bent 50 kilogramų.

Kraujo donorais negali būti sergantys cukriniu debetu, tuberkulioze, piktybinėmis ir infekcinėmis ligomis, sunkiomis širdies ir kraujagyslių, centrinės nervų sistemos ligomis, taip pat linkę nenormaliai kraujuoti, sergantys skrandžio, žarnyno, šlapimo, kvėpavimo ligomis.

Ketinama pirkti autobusų, kur būtų įrengtos dvi–trys kraujo paėmimo lovos ir septynios darbo vietomis mobiliosios grupės darbuotojams.

Kraujo centro direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, tokių kraujo donorystei organizuoti skirtų autobusų Lietuvoje iki šiol neturi niekas.

„Siekdami kraujo donorystę padaryti dar patrauklesnę ir prieinamesnę, patys vyksime pas gyventojus, kad jiems būtų paprasčiau ir greičiau dovanoti kraujo bei prisidėti gelbstint kitų gyvybes“, – sakė jis.

Iš pradžių planuojama surengti atvirą viešųjų pirkimų konsultaciją, vėliau bus skelbiamas tarptautinis pirkimas.

Anot centro pranešimo, tikimasi su tokiais autobusais jau šių metų pabaigoje vykti pas gyventojus ir kviesti aukoti kraujo miestų bei miestelių aikštėse, skveruose, atlaiduose bei kitose susibūrimo vietose.

Nacionalinis kraujo centras teigia autobusus pirksiąs už sutaupytas lėšas, jų atsirado išskaidrinus viešųjų pirkimų procedūras bei atviru ir konkurencingu būdu realizuojant kraujo plazmą. Per praėjusius metus iš to pavyko uždirbti daugiau nei 2 mln. eurų, tad dalis šių lėšų bus panaudota įsigyjant minėtas transporto priemones.

Kraujo centro duomenimis, Lietuvoje kas mėnesį donorai padovanoja vidutiniškai 2,35 tūkst. litrų kraujo. 2020 metais iš viso buvo daugiau nei 62 tūkst. donacijų, surinkta per 28 tūkst. litrų kraujo, pernai – daugiau kaip 64 tūkst. donacijų ir surinkta beveik 29 tūkst. litrų kraujo.

Kauno klinikų Kraujo centre vidutiniškai per metus atliekama apie 12 tūkstančių kraujo donacijų. Aktyvių donorų skaičius yra gerokai mažesnis.

„Šiuo metu Kraujo centras patenkinta apie 80 proc. visų Kauno klinikoms reikalingų kraujo komponentų poreikio. Kai trūksta kraujo ir jo komponentų, informuojame tiek esamus kraujo donorus, tiek visuomenę apie kraujo trūkumą“, – komentuoja Kauno klinikų Kraujo centro donorų organizatorė Kristina Bervinskaitė.

Pasak jos, labiausiai pasigendama kraujo donorystės pastovumo, kad žmonės aukotų kraują dažniau, ne vien tada, kai paskelbiama apie jo trūkumą. Situacija kardinaliai pagerėtų, jei esami donorai aukotų kraujo ne kartą, bet 2-3 kartus per metus.

„Būna atvejų, kai atvežus į klinikas stipriai nukraujavusį pacientą, turimi kraujo rezervai yra iškart sunaudojami. Kadangi kraujas ir jo komponentai turi trumpą galiojimo laiką, didesnių atsargų negalime sukaupti – trombocitai galioja tik 5 paras, kraujas – 40 parų. Todėl aktyvi kraujo donorystė yra reikalinga nuolat“, – aiškina K. Bervinskaitė.

Kraujo donorystė – ir įmonių iniciatyva

Kraujo donorystei įtakos turėjo ir pandemija – gerokai sumažėjo Kraujo centro rengiamų mobilių išvažiuojamųjų akcijų į įmones, kurių metu kraują aukoja įmonių darbuotojai.

„Iki pandemijos per mėnesį surengdavome bent 20 tokių mobilių akcijų, dabar jų būna apie 13. Verslo inicijuojamos kraujo donorystės akcijos itin reikšmingos Kraujo centrui – su kai kuriomis įmonėmis ir organizacijomis bendradarbiaujame jau ne vienerius metus“, – sako K. Bervinskaitė.

Klinikų nuotr.

Tarp didžiausių kraujo donorų Kaune įvardijama pakuočių ir etikečių gamintoja „Aurika“, kurios darbuotojai nuo 2018 metų paaukojo jau 222 donacijas – apie 100 litrų kraujo.

„Tikime, kad geri darbai suvienija komandą. Kiekvieną kartą prie kraujo donorystės akcijos prisijungia vis daugiau mūsų kolegų – į kovo mėnesio akciją užsiregistravo 56 įmonės darbuotojai, iš kurių 40 darbuotojų kraujas buvo tinkamas. Tarp jų – ne tik naujokai, bet ir senbuviai, kraujo aukojantys praktiškai kiekvienais metais“, – sako „Aurika“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Janina Lagunovienė.

Įmonėse organizuojamos kraujo donorystės akcijos dažniausiai vyksta jų patalpose – jei donorų susirenka mažesnis skaičius, jie kviečiami atvykti į Kraujo centrą.

„Išties patogu, kai darbuotojai gali paaukoti kraujo be papildomų išvykų. Tuo labiau rodomas pavyzdys ir likusiems darbuotojams – galbūt vienais metais likę stebėtojais, kitą kartą nuspręs prisijungti prie savanorių kraujo donorų. Būtent nuolatiniai kraujo donorai ir skatina tęsti šią gražią akciją įmonės viduje“, – tvirtina „Aurika“ atstovė.

Svarbu, kad prieš duodant kraujo žmogus gerai jaustųsi, būtų pailsėjęs ir sveikas, nestokotų skysčių.

Pasak jos, darbuotojai itin noriai aukoja kraujo bei ragina tą daryti ir kolegas – jei prireikia, ir už rankos palaiko, kad būtų drąsiau. Praeitą savaitę vykusios kraujo donorystės akcijos metu buvo surinkta 20 litrų kraujo – su tokiu kiekiu galima išgelbėti net 120 gyvybių.

Donorų aktyvumą lemia ir sezonas

Karas Ukrainoje paskatino kraujo donorus aktyviau aukoti kraują – klausiama, ar galima aukoti kraujo nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams. Tačiau šiuo metu kraujo komponentai nėra gabenami už Lietuvos ribų.

„Šiuo metu Kauno donorų aukojamas kraujas naudojamas tik Kauno klinikose gydomiems pacientams. Pertekliaus neturime, kad galėtume dalintis su kitais – išskirtiniais atvejais, jei Nacionalinis kraujo centras neturi resursų, padedame kitoms klinikoms. Kasdien donorų paaukoto kraujo dėka išgelbėjama virš 50 gyvybių – patekusių į nelaimingus atsitikimus, operuojamų ligonių bei gimdyvių, taip pat onkologinėmis ligomis sergančių pacientų. Vis dėlto nuolat stengiamės užtikrinti pakankamas kraujo komponentų atsargas tam atvejui, jei šalyje staiga išaugtų jų poreikis“, – teigia Kraujo centro atstovė.

Kraujo centro duomenimis, aktyviausi kraujo donorai būna rudens ir žiemos metu, kiek mažiau jų sulaukiama vasarą. Šventinis laikotarpis, kaip Kalėdos ar kitos didesnės šventės, taip pat paskatina didesnį kraujo donorų aktyvumą.

Pasak Kraujo centro donorystės akcijų organizatorės K. Bervinskaitės, sveikas žmogus gali aukoti kraujo kas 60 dienų, moterims rekomenduojama tą daryti ne dažniau kaip 4 kartus per metus.

„Kiekvieną kartą įvertiname kraujo donoro būklę, matuojame hemoglobino kiekį kraujyje ir kitus parametrus. Svarbu, kad prieš duodant kraujo žmogus gerai jaustųsi, būtų pailsėjęs ir sveikas, nestokotų skysčių. Taip pat atsižvelgiama ir į donoro svorį – jis turi būti ne mažesnis nei 50 kg“, – sako ji.

Kraujo donorais gali tapti tik pilnamečiai asmenys, įprastai kraujo donorams taikomas amžiaus cenzas iki 65 m. Vienos donacijos metu surenkama 450 ml kraujo, po jos rekomenduojama atsisakyti sunkios fizinės veiklos, vartoti daugiau skysčių ir valgyti saldumynus. Įprastai donorai po kraujo davimo gali tęsti savo dieną be didesnių trukdžių.