Dovanoja emocijų ir įspūdžių

Emocijų, įspūdžių ir gero laiko drauge įprasta dovanoti Kaikarių šeimoje. Švenčių planuotoja Kristina Kaikarienė, jos vyras Vygintas ir dukra Kristė neretai drauge leidžiasi į keliones, o ko nori po eglute – vieni kitiems atskleidžia iš anksto.

„Neruošiame kažko ypatingo. Tai daugiau būna šeimiškos, jaukios dovanos“, – patikina K. Kaikarienė.

Pasak dainininkės Lijanos Stakauskaitės, dovana turi kelti džiuginančių jausmų gavus ją. „Dovanodama atsižvelgiu į žmogų, kuo jis užsiima, kas jam patinka. Todėl dažniausiai renkuosi praktiškas dovanas arba staigmeną, kuri sukelia netikėtumo ir džiugesio jausmą“, – įsitikinusi dainininkė.

Švęsdami Kalėdas įdiegėme ir šiek tiek naujoviškumo – tai saldus stalas, kuriuo rūpinuosi aš. Jame būna paslėpta ir burtų, ir žaidimų, kurių laimėtojai ir nusipelno jiems paruoštų simbolinių dovanų.

„Kai 2016 m. ėjau Šv. Jokūbo keliu, labai aiškiai pajutau, kad tiek daiktų, kiek turiu, man tikrai nereikia. Tad nutariau ir save, ir kitus džiuginti prisiminimus skatinančiais įspūdžiais ir tuo, ką tikrai kokybiško naudojame kasdien“, – dalijasi stilistė Aušra Klimavičė.

Apsieina su nustatyta suma

„Traukiame vieni kitų vardus, tik vaikams kiekvienas dovanojame, ką ir kiek norime. Pastaruoju metu šeimos narių gimtadienių proga pradėjome puoselėti naują tradiciją – visi kartu išvažiuojame kažkur bent kelioms dienoms, einame į restoraną, koncertą ar SPA. Tad pirkdami dovanas Kalėdoms apsieiname su ne itin didele, nustatyta, suma ir praktiškesnėmis dovanomis, kurių tikrai reikia kasdienybėje“, – apie šeimos švenčių papročius pasakoja šokių trenerė Eglė Straleckaitė-Domarkienė.

Ji pridūrė, kad didžiosioms metų iškilmėms tikrai ruošiasi. Tačiau tai, ką puoselėja, yra labai jauku ir artima visiems šeimos nariams. Pavyzdžiui, iš anksto būna nutariama, kokia vienoda aprangos detale visi dabinsis, kada kartu gamins, dekoruos ir skanaus mamos ir močiutės firminius patiekalus.

„Švęsdami Kalėdas įdiegėme ir šiek tiek naujoviškumo – tai saldus stalas, kuriuo rūpinuosi aš. Jame būna paslėpta ir burtų, ir žaidimų, kurių laimėtojai ir nusipelno jiems paruoštų simbolinių dovanų“, – dalijasi E. Straleckaitė-Domarkienė.

Kitaip: dainininkas M. Mickevičius-Mino pastebi, kad dovanojimo tradicijos jo šeimoje keitėsi – anksčiau džiugino materialios dovanos, o dabar – kelionės ir drauge patiriami įspūdžiai. / E. Bartulio nuotr.

Renkasi keliones kartu

Su broliu augęs dainininkas Mindaugas Mickevičius-Mino pasakoja, kad tarp jų šeimoje puoselėjamų tradicijų namuose prabangos nebuvo.

Svarbiu šventės akcentu laikoma lubas siekianti, gyva Kalėdų eglutė, kurios šakelės visada puošiamos ne tik žaisliukais, bet ir maloniomis smulkmenomis, loterijos bilietais.

Mino prasitarė, kad kai kurie šeimynykščiai iki šiol nesulaukia Kalėdų ryto ir dovanas išpakuoja anksčiau. Tačiau jo tėtis laikosi tradicijos sužinoti, kuo jį palepino artimieji, tik Trijų Karalių šventės metu.

„Žinoma, su laiku dovanos keitėsi. Kai buvome maži, gaudavome žaislų, o tėvai – buities prietaisų. Dabar renkamės keliones kartu“, – sako Mino.

Tad kaip jiems, itin užsiėmusiems profesionalams, pavyksta jau beveik trisdešimt metų puoselėti tobulus santykius? Kokią pačią didžiausią vyro svajonę Kristina neseniai įgyvendino, kokių plastinių operacijų Vygintas niekada neatlieka ir kaip jo karjera tęsėsi po to, kai vyro darbovietė pateko į itin nemalonų skandalą – antradienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Bus visko“.

Žinoma pora vienas kitą palaiko ne tik džiaugsmo akimirkomis, tačiau ir įvairių negandų metu. Kai prieš šešerius metus kliniką, kurioje dirbo Vygintas, purtė stambaus masto pacientų duomenų vagystės skandalas, Kristina labai nerimavo dėl savo sutuoktinio emocinės sveikatos ir kiekvieną jo skausmo akimirką stengėsi būti šalia tiek, kiek tik reikėjo. „Jam buvo labai negerai, net nemiegojo. Sunkiausia buvo matyti neviltį ir nežinią savo žmoguje, kai tu žinai, kad negali nieko padėti“, –  dalinsis Kristina.

Paklausiau, padėjau telefoną ir jokios reakcijos. Šitoj vietoj visiškai ramiai galiu pasakyti. Ar parodys mano dantis, ar parodys mano užpakalį, na, sorry, rodykit.

Chirurgas laidoje prisipažins, kad tuo metu jautėsi išduotas bei sugniuždytas. Ir šiandien, po šešerių metų tylos, pirmą kartą ryšis atvirai prabilti apie tuometę situaciją. Vygintas atskleis, kad nusikaltimą tąkart įvykdė buvęs klinikos darbuotojas. Nusikaltimą įvykdęs asmuo ne tik pavogė svetimus duomenis, tačiau ir ėmė šantažuoti klinikos pacientus, tarp kurių buvo ir ne vienas žinomas asmuo. Meluodamas, kad yra sukaupęs daugybę pikantiškų nuotraukų, galinčių atskleisti, kas, kur ir kaip pasitobulino savo kūno linijas, nusikaltėlis žmones mėgino įbauginti ir prašė išpirkų. Į jo taikinių sąrašą tada pateko ir K. Kaikarienė, tačiau moteris tik numoja ranka – tokių grasinimų ji visai neišsigando, nes, kaip pati sako, yra užsiauginusi storą odą.

„Paklausiau, padėjau telefoną ir jokios reakcijos. Šitoj vietoj visiškai ramiai galiu pasakyti. Ar parodys mano dantis, ar parodys mano užpakalį, na, sorry, rodykit“, – atviraus Kristina.

Nors tuo metu apie šį įvykį rašiusi žiniasklaida labai dažnai linksniavo ir Vyginto pavardę, medikas tikina, kad su klinika  buvo susijęs tuo, jog joje dirbo chirurgu ir turėjo akcijų. Įmonės jis nevaldė, į administracinį darbą niekada nesikišo. Vis tik, vyras prisipažįsta, kad šią skaudžią patirtį priėmė kaip labai gerą gyvenimo pamoką.

Tiek Kristina, tiek Vygintas ne kartą gyvenime yra girdėję kompromituojančių klausimų apie tai, kaip dažnai vyro atliekamomis paslaugomis naudojasi jo žmona. Kristina tokius smalsuolius greičiausiai nuliūdins, kadangi plastinių operacijų ji, tikina, niekada nesidariusi. Vis dėlto, moteris pripažįsta nemažai dėmesio skirianti savo išvaizdai ir kol kas atrandanti kitokių alternatyvų. Sveika mityba, nuo 40-ties metų leidžiamos botulino injekcijos, geras miegas, vitaminai ir neseniai atrasti liekninantys kūno įvyniojimai yra 58-erių K. Kaikarienės nepriekaištingos išvaizdos paslaptis.

Šį šeštadienį, 8.30 val., TV3 televizijos žiūrovus iš lovų vers ir rytą praleisti kartu kvies kulinarinių pokalbių laida „Virtuvės istorijos“. Artėjančios Moters dienos proga laida bus skirta moterims ir jų grožiui, tad į azartiška kovą stos du plastikos chirurgai – gydytojai V. Kaikaris ir Justinas Grašys. Patiekalus jie gamins ne bet kam, o tikrai išlavintą skonį turinčiai Vyginto žmonai, renginių organizatorei K. Kaikarienei.

 Burtai nulems, jog Justinas, kartu su laidos vedėja Ilona Juciūte-Čibirkiene, ruoš Viduržemio jūros dubenėlius su brandinta jautiena, o Vygintas, padedamas šrilankiečio šefo Dilano Dampellos Gamage, kepsninėje keps argentinietišką Asado kepsnį, patiektą su „Chimichurri“ padažu ir pomidorų salsa.

„Jeigu reikėtų gaminti Justino žmonai, manau, kulinarinėje kovoje pasisektų man, tačiau kadangi gaminame Kaikarienei – Justinas turi privalumą, mat už jo nestovi visa ta patirtis su nuostabia Kristinos virtuve, kurią turiu aš“, – nerimo gaminant žmonai neslėps Vygintas.

Vygintas laikosi labai gražios tradicijos, perimtos iš savo tėčio – kiekvieną rytą man į lovą atneša puodelį kavos, nes moteris privalo kavą gerti lovoje.

K. Kaikarienė stebėsis, kokius sočius pusryčius jai paruošė vyras, tačiau Vygintas pripažins, kad tai mažiausiai, ką dėl žmonos jis gali padaryti.

„Dėl Kristinos, aš galėčiau išmokti viską, net ir žvaigždes nuo dangaus nuskinčiau“, – gražių žodžių žmonai negailės plastikos chirurgas.

Kalbėdama apie Kaikarių namuose vyraujančią idilę, Kristina neslėps, jog nors vyras ir žada kalnus dėl jos nuversti, namų virtuvėje jis sukiojasi nedažnai, tad šis šeštadienio rytas – itin maloni staigmena artėjančios Moters dienos proga.

„Vygintas laikosi labai gražios tradicijos, perimtos iš savo tėčio – kiekvieną rytą man į lovą atneša puodelį kavos, nes moteris privalo kavą gerti lovoje. Išgeriu kavos, paskaitau spaudą ir keliauju ruošti pusryčių. Mano vyras virtuvėje yra labiau tas svečias, kurį aš vaišinu savo patiekalais“, – laidoje atviraus moteris.

Kartu su vyru, plastikos chirurgu Vygintu Kaikariu Kristina šiais metais žymi 25–erius santuokos metus. „Jis nebuvo nei pilvotas, nei bagotas. Įsimylėjau paprastą studentą, žmogų, kuris buvo nepaprastai gabus, ir su kuriuo viską kūrėme nuo nulio, kartu“, – šį ketvirtadienio vakarą, 20 val., LNK pokalbių laidoje „Valanda su Rūta“ pasakos K. Kaikarienė. Garsi moteris damas, kurių tikslas – santykiai dėl pinigų, prilygins pigiems kinų gamintiems plastikiniams indams.

Tuo metu operos dainininkė Vilija Kuprevičienė neslėps, kad su vyru yra pasirašiusi povedybinę sutartį, kurią inicijavo sutuoktinis, kad, nutikus bėdai šeimoje, neliktų be nieko, ir būtų finansiškai apsaugota tiek ji, tiek jųdviejų vaikai.

„Viename viešbučių restoranų Žydrojoje pakrantėje dirbęs personalas man pirštu rodė į tą vakarą susirinkusias jaunas moteris ir vardino kiekvienos jų kainą“, – pasakos žurnalistas, kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas, ne vieną straipsnį skyręs moterims, kurių darbas ir pajamų šaltinis – santykiai.

Anot jos, daugelis besituokiančių nori matyti brangius žmones, o ne jų dovanas, tad nereikėtų šio klausimo pernelyg sureikšminti. Panašiai mano ir vestuvių planuotoja Diana Sugintienė, teigianti, kad vestuvių išlaidos – ne visai svečių rūpestis. Vis dėlto ji dalijasi patarimu, palengvinančiu galvos skausmą dėl dovanos.

K. Kaikarienė: vestuvėse laukiamas svečias, o ne dovana

Dažna pora dar prieš jungtuves apsigyvena kartu, kuria bendrą buitį ir daugelį reikalingų dalykų jie būna įsigiję gerokai prieš vestuves, todėl natūralu, kad kvietimuose atsiranda tam tikri prašymai, pastebi K. Kaikarienė.

Be to, pastaruoju metu vis daugiau porų prašo nebenešti gėlių, nes vėliau milžiniškos puokštės tampa nereikalinga našta artimiesiems, sako žinoma vestuvių planuotoja.

Ši tradicija, pasak jos, atsirado maždaug prieš penketą metų, kai padaugėjo užsienyje gyvenančių tautiečių, norinčių susituokti Lietuvoje: „Iš karto po vestuvių jaunavedžiai išvyksta namo ir gėles palieka artimiesiems. Tas pats nutinka ir tais atvejais, kai jaunieji iškart po jungtuvių keliauja medaus mėnesio. Jau tampa gražia tradicija, kad vietoje milžiniškų puokščių vestuvių svečiai yra prašomi paremti vaikų namus ar gyvūnų prieglaudą. Manau, kad labai gražu, kai jauna pora naują gyvenimą pradeda tokiu kilniu poelgiu.“

Dovanas rinkite supratingai

Užsienyje dovanų rebusus neretai palengvina ganėtinai populiari paslauga – dovanų registravimas. K. Kaikarienės teigimu, maždaug prieš dešimtmetį ir Lietuvoje buvo įmonių siūliusių panašias paslaugas, tačiau pas mus tai nepasiteisino.

„Jei norite įteikti dovaną, pirmiausia apgalvokite ar ji netaps galvosūkiu šventės šeimininkams. Galbūt jie išvyksta iš Lietuvos, tad neverta jiems dovanoti puodų rinkinio ar milžiniško paveikslo – jį bus ganėtinai sudėtinga gabenti, o ir nebūtinai tokia dovana jaunavedžiams yra reikalinga ar deranti jų namų interjere“, – pastebi renginių organizatorė.

Dovaną bus išrinkti bus lengviau, jei pabandysite įsivaizduoti save jaunųjų vietoje, pataria K. Kaikarienė. Taip bus paprasčiau suprasti ar dovana nesukels papildomų rūpesčių, ar norėtumėte panašią dovaną gauti patys ir kaip jaustumėtės, jei, pavyzdžiui,  kažkas, nebuvęs jūsų namuose, padovanotų ne visai derančią interjero dekoro detalę.

Dovana nėra įsipareigojimas

Nemaža dalis jaunavedžių prašo dovanoti vokelį su pinigais. K. Kaikarienė pozicija šiuo klausimu aiški: „Niekada nemaniau, kad svečiai yra įpareigoti atnešti vieną ar kitą sumą. Neteisinga manyti, kad padovanota suma turi atpirkti vestuvių išlaidas. Neretai tenka planuoti vestuves užsienyje, dažnai poros tokiais atvejais parašo, kad geriausia dovana – dalyvavimas šventėje ir buvimas kartu labai svarbią dieną.

Esu įsitikinusi, kad šventėje yra laukiamas brangus žmogus, o ne jo pinigai.  Todėl suma turi būti tokia, kokia kiekvienam atrodo teisinga, kokią leidžia žmogaus norai bei galimybės.“

D. Sugintienė: sumos vokelyje dydį lemia keli dalykai

Jaunavedžius D. Sugintienė visuomet įspėja, kad kvietime nurodyti, kokios dovanos pageidaujate – etiketo klaida. Nepaisant to, vestuvių planuotojos teigimu, maždaug kas antra pora nusprendžia tam tikras užuominas palikti: „ Maždaug dešimtadalis porų savo dovanas užregistruoja, sukuria internetines svetaines, kuriose pasidalina savo norais ar pan., bet Lietuvoje tai nepopuliaru. Dažniausiai prašoma, kad dovana tilptų vokelyje".

Mano manymu jie turėtų padovanoti sumą, kuri padengtų jų maitinimo išlaidas.

Kaip ir prieš tai buvusi pašnekovė, D. Sugintienė pastebi, kad daug porų užsimena nedovanoti gėlių, o joms numatytą sumą siūlo paaukoti labdarai: „Šventės dekoras dabar tapo labai aktualus, gėlėmis ir kitais puošybos elementais pasirūpinama iš anksto, tad svečių dovanotos gėlės dažniausiai pamerkiamos kur nors kamputyje, o vėliau mirksta kibiruose ir tampa šiokiu tokiu rūpesčiu. Pastebėjau, kad atėję pasveikinti užsieniečiai gėlių niekada nedovanoja. Vietoj puokštės siūlyčiau dovanoti, pavyzdžiui, loterijos bilietą. Galbūt tai jaunavedžiams bus nedidelis netikėtumas ir maloni smulkmena.“

Ji pamena, kad anksčiau buvo populiaru dovanoti patalynę, servizus, laikrodžius ar puodų rinkinius – dalykus, kuriuos visi naudoja savo namų buityje. Dabar, pasak vestuvių planuotojos, daugelis veikiausiai nemano, kad tai gera dovana ir stengiasi išrinkti ką nors ne tokio kasdieniško. Tai tampa papildomu rūpesčiu, tačiau D. Sugintienė sako, kad gerai parinkta dovana būna didesnė staigmena nei pinigų suma voke.

Šventės išlaidos – šeimininkų rūpestis

Nors jau tapo įprasta, kad jaunavedžiai tikisi dovanos vokelyje, suma, kuri jame turėtų tilpti, daugeliui šventės svečių išlieka galvos skausmą keliančia mįsle.

„Būtų gražu, jei šventė atsipirktų, tačiau išlaidos fotografui, vedėjui, muzikai, dekoracijoms ar panašiems dalykams nėra svečių rūpestis. Mano manymu jie turėtų padovanoti sumą, kuri padengtų jų maitinimo išlaidas. Aišku, tai priklauso nuo to, kur šventė vyksta –  aukštos klasės restorane ar kuklioje kavinėje“, – sako D. Sugintienė.

Dažniausiai maistas vienam svečiui, vestuvių planuotojos teigimu, jaunavedžiams atsieina nuo 50 iki 100 eurų. Vadinasi, vienam žmogui į vokelį reikėtų įdėti bent jau 50, o porai – 100 eurų. Žinoma, būtų gražu, jei galimybės leidžia, įdėti kiek daugiau. Juk jums brangūs jauni žmonės pradeda naują gyvenimą, tad norėtųsi, kad jiems dar šiek tiek liktų, šypsosi D. Sugintienė.

„Iš tiesų lietuviai negaili dovanoti, tačiau ne visada gali. Pastaruoju metu ir jaunavedžiai, ir svečiai darosi labai supratingi. Jaunavedžiai suvokia, kad svečiams taip pat reikia pasiruošti vestuvėms, apsilankyti pas grožio meistrus ar įsigyti naują drabužį, o kai kurie į vestuves galbūt turės atvykti iš užsienio. Jei nutinka taip, kad per vasarą žmogus pakviestas į kelias vestuves, jis ir norėdamas padovanoti 100 eurų, galbūt negalės sau leisti tokios sumos,“ – sako vestuvių planuotoja.

Svečiams taip pat ne paslaptis, jog iškelti vestuves kainuoja nemažai, tad įdėti į vokelį 20 ar 30 eurų nuo žmogaus, švelniai tariant, yra pajuoka. Sostinėje tokios sumos nepakaktų net paprastą dieną pavakarieniauti vidutinės klasės restorane, svarsto D. Sugintienė.

Švenčių planuotoja Kristina Kaikarienė, dainininkė Viktorija Vaičaitė, televizijos gelbėtoja Gerda Žemaitė, medalių kūrėja Irina My My, vairuojančių moterų asociacijos prezidentė Asta Jonušienė ir plaukų stilistas Karolis Murauskas privalėjo nuspręsti, kurios iš kelių dešimčių drąsuolių taps lietuviško maisto produkto „Tri-Collagen peptide“ reklaminiu veidu.

„Kiekvieną mėnesį savimi besirūpinančių moterų laukia daugybė „darbų“ – procedūros rankoms, kojoms, veidui, plaukams, kūnui... Kad tris dienas per savaitę neleisti grožio salonuose, mes daug ką išmokome pasidaryti pačios“, – su šypsena pasakojo K. Kaikarienė.

Oda pradėjo rūpintis mokykloje

Ji savo veido oda pradėjo rūpintis anksti – dar mokykloje. Tuomet teko pradėti riboti saldumynus, dėl kurių „užpuldavo“ nedžiuginantys spuogeliai, rašoma pranešime spaudai.

„Desertais vėliau galėjau kiek pasimėgauti. Bet maždaug iki 35 metų, nes tuomet suvalgytos plaktos grietinėlės indelis ne tiek nudžiugindavo skrandį, kiek ištuštindavo piniginę ieškant kaip padėti veido odai“, – prisiminė pašnekovė.

Ji visuomet atidžiai renkasi kremus ir niekuomet nenaudoja stipresnių nei rekomenduojami jos amžiaus grupės moterims. Šios taisyklės paisymas, anot K. Kaikarienės, labai pasiteisino.

Nevengiu išmėginti naujoves, bet dažnokai puspilniai buteliukai ar dėžutės tiesiog keliauja į šiukšliadėžę – jei nesimato jokių pokyčių, kam tuomet priemonę naudoti?

Kosmetologiją baigusi žinoma moteris sakė žinanti daugybę priemonių ir maisto papildų, bet patikinti retu „stebuklu“.

„Nevengiu išmėginti naujoves, bet dažnokai puspilniai buteliukai ar dėžutės tiesiog keliauja į šiukšliadėžę – jei nesimato jokių pokyčių, kam tuomet priemonę naudoti?“, – nedvejojo K. Kaikarienė.

Pašnekovė patikino, kad šįkart ją sudomino bendras Lietuvos ir Švedijos mokslininkų kūrinys iš kolageno, skirtas odai, plaukams bei nagams stiprinti. Būtent šis baltymas tarsi suklijuoja audinių ir organų ląsteles bei taip pagerina jų būklę ar funkcijas. Kolagenas gyvybiškai svarbus ne tik odai: taip pat jis sudaro 53 proc. sąnarių kremzlių ir 27 proc. kaulų. „O pirmieji rezultatai pastebimi jau po dviejų savaičių“, – patikino pašnekovė.

K.Kaikarienė pabrėžė – jai itin svarbi dar viena grožio procedūra. Ir tai yra miegas. Nepaisant to, koks metų laikas, moteris visuomet ilsisi prie praverto lango, nes dėl sandarių langų patalpose dažniausiai stinga gaivos, kas itin neigiamai veikia odą.

Daugiausiai dėmesio skiria plaukams

Dainininkė V. Vaičaitė patikino, jog kol kas perdėtai rūpintis oda jai netenka, tačiau kremą, serumą, paakiams skirtą priemonę ji turi.

„Jei pajuntu, kad oda po akimis labai išsausėjo, savaitę kas vakarą tepu šioje vietoje specialią kaukę“, – pasakojo žinoma mergina.

Daugiausiai V. Vaičaitės dėmesio kol kas sulaukia jos ilgi plaukai. Kokybiški šampūnai serumai, kaukės, balzamai, kondicionieriai, aliejai – dainininkė natūraliam grožiui puoselėti negaili nei laiko, nei lėšų.

„Plaukų nedažau, kas pusmetį yra šiek tiek patrumpinami jų galiukai. Tam, kad jie pailsėtų nuo džiovintuvo, kartais leidžiu natūraliai išdžiūti. O tam prireikia visos nakties“, – sakė pašnekovė.

Nepamiršta nusivalyti makiažo

Televizijos gelbėtojai G. Žemaitei svarbiausia grožio procedūra yra kas vakarą nusivalyti makiažą. Ir šio ritualo ji nepraleidžia jokiomis aplinkybėmis.

Serumas, kremas, veido odos šveitiklis – visa tai G. Žemaitei taip pat aktualu. Ji bent du kartus per mėnesį apsilanko pas kosmetologę, kuri atlieka stangrinantį veido masažą.

„Mokslininkai randa vis efektyvesnių būdų, kaip natūraliomis priemonėmis rūpintis savimi. Suprantama, kad kasdien papildyti mažėjančio kolageno atsargas neįmanoma, bet kad pusiausvyra būtų atstatyta, pakanka tuo pasirūpinti bent keturis kartus per metus“, – sakė G. Žemaitė.

Jos įsitikinimu, net dailiausia moteris privalo pasirūpinti veido oda, plaukais bei rankų nagais, nes į visa tai pirmiausia ir krypsta aplinkinių dėmesys.

„Priemonės, kurios drėkina odą iš vidaus, yra pačios veiksmingiausios. Jei tuo nesirūpinsime, nepadės nei brangiausi kremai. Žinoma, kiekvienas turi nepamiršti ir svarbaus grožio ritualo – kas dieną išgerti bent po du litrus vandens“, – sakė G. Žemaitė.

„Vienintelis žmogus, kuriam leisdavau šiek tiek patrumpinti savųjų kasų galiukus, buvo mama. Tačiau ir ji to nėra dariusi maždaug du metus. Tiesiog nusprendžiau, jog plaukus išsaugoti puikios būklės galiu kitais būdais“, – sakė I. Kazlauskaitė.

Nuo vaikystės ji prisimena, kad mamos kiek patrumpinti plaukai ataugdavo daug greičiau nei po apsilankymo kirpykloje. Vadinasi, I. Kazlauskaitės įsitikinimu, jos gimdytoja puikiai žinojo, kaip taisyklingai tai atlikti.

Nors kitiems liesti savųjų plaukų neleisdavo, pati Ingrida nevengdavo į rankas paimti žirklių ir gerokai „padailinti“ draugių šukuosenas. Po kelių tokių improvizuotų vaikiškų kirpyklų Kazlauskams ne kartą teko pasijusti nepatogiai prieš artimus bičiulius.

Pirmą kartą plaukus nusidažyti dainininkė sumanė besimokydama vienuoliktoje klasėje. Užsigeidusi baklažanų atspalviu juos pagyvinti, apsilankė kirpykloje. Tam, kad spalva būtų ryškesnė, I. Kazlauskaitei patarta bent kelias sruogas pašviesinti. Deja, kirpėjos mėginimas baigėsi ne kaip – pusiau blondine tapusi I. Kazlauskaitė savąją plaukų spalvą susigrąžino tik po kelerių metų.

Dar viena katastrofa ji vadina norą išmėginti cheminį šukavimą. Panaudojus per stiprią priemonę, I. Kazlauskaitė neteko dalies plaukų.

„Eksperimentų man jau gana. Plaukais labai rūpinuosi ir juos lepinu įvairiomis procedūromis. Net spalvą teparyškinu putomis“, – pasakojo pašnekovė. Dėmesį atkreipti į plaukų priežiūros priemonių kokybę ir sudėtį ji pradėjo būtent po kelių minėtų nepavykusių bandymų išmėginti naujas grožio procedūras.

Vairuojančių moterų asociacijos „Racing Ladies“ narė Jolita Kuliešytė pirmą kartą su mama pas kirpėją apsilankė būdama keturiolikos ir tą dieną prisimena iki šiol. „Kirpčiukai! Kaip aš jų norėjau!“, – prisiminė mergina.

Jos plaukai patyrę daugiau eksperimentų nei I. Kazlauskaitės. „Jau anksčiau buvau atradusi priemones, kurių sudėtyje yra kakavos, avokadų ekstrakto ar kinvos. Jos puikiai atkuria pažeistus ir susitvarko su nepaklusniais plaukais. Kadangi jų Lietuvoje nebuvo, tekdavo užsisakyti internetu“, – sakė pašnekovė.

Medalių kūrėja Irina My My iki dešimties metų buvo ilgaplaukė. Tačiau dar prieš šią sukaktį ji su mama pirmą kartą apsilankė kirpykloje ir iki dvyliktos klasės atsisveikino su kasomis.

„Mano plaukai greitai auga, bet vis neturėjau laiko jiems prižiūrėti. Dabar ne tik atidžiai renkuosi priemones, bet ir pati namuose pasigaminu kaukes“, – sakė Irina My My. Į jas kūrėja yra dėjusi ir svogūnų, ir majonezo. Pati mėgstamiausia kaukė gaminama iš kiaušinio, medaus, garstyčių ir aitriųjų paprikų.

„Rūpintis plaukais pradėjau susidraugavusi su stilistu, kuris paaiškino, kaip juos prižiūrėti. Man dabar įdomu viskas. Todėl su malonumu stebėjau, kaip scenoje šukuosenas kuria ir apie jiems reikiamas priemones pasakoja garsus pasaulyje meistras Skotas Fossas“, – sakė dizainerė Aurelija Jurkšaitytė.

Ją nustebino, kad prieš aštuoniolika metų pasaulį sužavėjusi „Sexy hair“ kosmetika iki šiol nebuvo žinoma Lietuvoje. „Tam, kad pasiektum rezultatą, būtina ne tik įdėti pastangų, bet ir turėti žinių. Jei jų pritrūksta, gali ilgai vargti stengdamasis atkurti gerą plaukų būklę“, – sakė A. Jurkšaitytė.

Tačiau išeitis yra – įsimintinos šventės organizavimą patikėti šios srities profesionalams.  O kaip tokį išsirinkti, konsultuoja net trys vestuvių planuotojos: Laura Vagonė, Kristina Kaikarienė ir Ramunė Simonaitienė. 

Visos trys moterys vienbalsiai teigia: „Vestuvės – ypatinga diena. Ji reikalauja ne tik didelių pastangų, lėšų, bet ir laiko bei kantrybės. Svarbu nepasimesti. O kad viskas būtų taip, kaip norite, nepamirškite vadovautis keliomis pagrindinėmis taisyklėmis“.

„Mano manymu, vestuvių planuotoja nėra geros šventės garantas. Jei tik turit laiko, noro, organizacinių gebėjimų, paslaugių draugų ir idėjų – taip, vestuves galima susiorganizuoti ir be profesionalo pagalbos. Jeigu vis tik trūksta bent vieno iš šių komponentų, kreipkitės į specialistą. Patikėkit – pasilengvinsite sau ir artimiesiems gyvenimą. Bent šventės dienos koordinavimą patarčiau atiduoti į žmogaus, žinančio, ką daro, rankas.  Kas yra profesionalas? Tai žmogus, nuolat besisukantis šitoje sferoje. Žinantis, kokie pokyčiai vyksta rinkoje, žengiantis koja kojon su laiku bei nuolat besidomintis savo srities naujovėmis. Taip pat – augantis, kūrybingas ir psichologiškai stabilus. Beje, dažnai ir gana brangiai kainuojantis. Į tokį patariu kreiptis tada, kai reikia ne tik pagalbos dekoro klausimais, o tuomet, kada iš visų pasaulio kampų atvykstančių svečių skaičius nemenkas, nežinote, kaip susitvarkyti su šventės lokacija, neturite idėjų, o laikas ne bėga, bet lekia šuoliais. Tada taip – skambinkite vestuvių planuotojai. Ir tai padarykite jau šiandien. Paskambinkite ne vienai. Pakalbėkite telefonu. Jei jaučiate, kad „sutampa laukai“, susitikite. Tada jau bus lengva išsirinkti. Garantuoju“, – kalbėjo L. Vagonė.

„Sutinku – visuomet sakau, jog svarbi žmogaus kompetencija ir jau įgyvendinti darbai. Atkreipkite dėmesį, kad vienas žmogus negali „padaryti visko“. Juo labiau, viską daryti kokybiškai. Jei išsirinkta vestuvių planuotoja teigia, kad pati dekoruos, pati fotografuos ar ruoš valgius – bėkite. Tokių žmonių nebūna, nebūna ir vienos tobulai viską atliekančios komandos. Tikiu, jog reikia kreiptis į skirtingų sričių profesionalus – tik tada sulauksite geriausio rezultato. Taip pat pasidomėkite, ką apie būsimą vestuvių planuotoją atsiliepia žmonės, buvę klientai. Pasižiūrėkite ir buvusių švenčių vizualus. Žinoma, tai neperteiks tikrojo vaizdo, tačiau bent galėsite įsivaizduoti, su kuo „turite reikalų“. O esminis patarimas – pabendraukite bent su keliomis vestuvių planuotojomis. Visų organizatorių stiliai skirtingi, skirtingi darbo papročiai, skirtingi sprendimai,. Todėl itin svarbu, kad jūsų „auros sutaptų“. Juk tą dieną ir taip daug streso. O šventės planuotoja kartais tampa ne tik psichologe, bet ir seserimi ar mama. Rinkitės atsakingai, drąsiai reiškite norus, prieštaraukite, jei manote kitaip, ir jūsų šventė bus nepakartojama“, – šypsojosi K. Kaikarienė.

Moterims pritarė ir „RVšventės“ vestuvių ir renginių organizatorė R. Simonaitienė. „Pirmiausia patariu atkreipti dėmesį į natūralumą. Nepamirškite, kad su planuotoja bendrausite gan ilgai ir per tam tikrą laiką atsivers visos asmeninės savybės. Antra – į patirtį. Visi mes kažkada pradedame, bet patirtis yra labai svarbus aspektas, norint išvengti streso ir netikėtumų. Trečia – bendraukite gyvai. Prieš pasirinkdami šventės organizatorių susitikite. Gyvas pokalbis niekada neatstos elektroninių laiškų. Svarbu ne tik išgirsti, bet ir pamatyti žmogaus išvaizdą. Beje, tai dažnai byloja apie jo charakterį, skonį. Priimtinas vidus ir išorė, kalbėjimo maniera, mintys – viskas gerai, tai jūsų žmogus. Be to, nebėgiokite, neišsekite nuo pasirinkimo gausos, nesistenkite susitikti su kuo daugiau žmonių. Paklausykite savo norų ir minčių. Organizuojant šventę tereikia susikaupimo. Jei nusprendėte viena, likite prie pirmojo sprendimo. Neišbarstykite savęs. Tai jūsų šventė, jūsų pasirinkimai ir vizija. Planuotojo darbas tai įgyvendinti. Tad tiesiog pasimėgaukite procesu“, – dėstė Ramunė.

Klasika, bohema ir žaluma

„Pastebiu kelis vyraujančius stilius – prabangios klasikinės ir subtilios, kuklios vestuvės. Tarp karaliaujančios baltos spalvos įsimaišys pelenų rožinė ar melsva. Vieta taip pat nenukonkuruojama – dvarai. Juokauju, jog reiktų ir patiems tokį atsidaryti ir vestuves ten švęsti nuo pirmadienio iki sekmadienio. Kaip ir kasmet, dominuoja gėlės, stalo papuošimai. Tik jokiu būdu nepersistenkite. Jei internete pamatyta nuotrauka sužavėjo, pagalvokite apie praktiškumą. Dažniausiai dekoras pateikiamas tik nuotraukai, o ne realiam stalui. Juk savo artimuosius sėdinčius priešais norite matyti, tiesa?“, – juokavo Kristina.

„Tiesa. Tebebus populiarus prašmatnusis „chic“ ir „urbanistinis“ stilius. Grįžta ir pūstos „princesiškos“ ir „undinėlės“ tipo suknelės. Tarp vestuvinių suknelių sau vietą bando rasti spalvos. Ypač švelniai rožinė. Dekore karaliauja aukso, sidabro, balta ir žalia. Žymiai mažiau taip nuotakų pamėgtos violetinės. Tačiau atsiranda geltona, „ant bangos“ oranžinė, žydra. Juvelyrika pati įvairiausia, nuo balto matinio iki blizgaus raudonojo aukso“, – dėstė R. Simonaitienė.

„Visiškai sutinku. Aš taip pat pastebiu, jog po truputį į miestus grįžta vestuvės. Tai jau buvo pastebima prieš porą metų, 2017 metais tokių švenčių tik daugės. Su miesto vestuvėmis susijusi ir minimalistinio dekoro kryptis, monochromatiniai elementai, daugiau baltos, švarumo, metalo spalvos. Taip pat visur vyraus jau minėta žaluma. Siūloma tema kitiems metams – stebuklinis miškas ar paslaptingas sodas. Taip pat daug dėmesio skiriama apšvietimui. Norintiems laisvės – bohemiškos vestuvės. Jokio protokolo, įdomios spalvos, kilimai, skaros, vainikai, jausmai, vynas, geras maistas,  palaidi, vėjo kedenami plaukai, nevaržanti judesių suknelė, pašėlę šokiai basomis žolėje, prasegti marškiniai, plunksnos, oda, gėlės, juostos, voratinklio plonumo nėriniai. Žodžiu, kaip supratote – viskas įmanoma. Telieka išsirinkti“, – papildė L. Vagonė.

O apie kokias vestuves svajojate jūs?

Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad renginių organizatorė Kristina Kaikarienė, savo asmeninėje „Facebook" paskyroje paviešinusi nuotraukas iš ieškovų vestuvių, teisės į jų privatų gyvenimą nepažeidė.

Teismo vertinimu, sutuoktiniai Andrius ir Indrė Bogdanovičiai, suteikdami teisę fotografuoti jų vestuves, turėjo numanyti, kad nuotraukos bus skelbiamos. Jie žinojo, kad renginių organizatorė viešina jos organizuojamų švenčių nuotraukas, todėl, jeigu nenorėjo viešumo, turėjo tai aptarti su organizatore ir susitarimą įtvirtinti.

Taip pat teismas pažymėjo, kad iš „Facebook" paskyroje publikuotų nuotraukų, kuriose matoma tik šventės aplinka, niekas negalėjo identifikuoti, kokių konkrečių žmonių šventė užfiksuota. Nuotraukų komentaruose nėra užuominų, kieno šventė organizuojama. Taigi, iki vestuvių paskelbtose nuotraukose nėra atskleista sutuoktinių privataus gyvenimo detalių, plačiajai visuomenei nebuvo duota užuominų, kad tai – būtent šių konkrečių žmonių vestuvių šventei papuošta aplinka. Nuotraukose neatskleista konkrečių sutuoktinių privataus gyvenimo detalių, šventė nekomentuojama ir neaptarinėjama. Nenustatyta ir tai, kad renginių organizatorė turėjo tikslą atskleisti šias detales ar sukelti visuomenės susidomėjimą sutuoktiniais.

Vestuvių, kurios vyko Italijoje, aplinkos nuotraukos buvo publikuotos ir žurnale „Žmonės", o vestuvių floristui taip pat buvo duotas leidimas nuotraukas paviešinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Švenčiant renginių organizatorės Kristinos Kaikarienės ir plastikos chirurgo Vyginto Kaikario dukters Kristės aštuonioliktąjį gimtadienį nepamiršta Helovino tema. Spalio 27 – ąją gimusi mergina pasiūlė draugams ne tik dėvėti teminius drabužius, bet ir „pasipuošti“ specialių makiažu.

Pasirengimas K. Kaikarytės gimtadieniui prasidėjo prieš kelias savaites, kuomet jubiliatės mama iš vieno šalia Kauno esančio ūkio namo parvežė daugiau nei pusšimtį moliūgų. Įvairių formų daržoves reikėjo išpjaustyti ir suteikti joms Helovinišką išvaizdą. Per gimtadienį moliūgai buvo panaudoti ir kaip dekoracijos, ir kaip indai maistui.

Kol K. Kaikarienė ir jos partnerė iš „Renginių kodas“ Aida Januškevičienė rengėsi šventei ir puošė „PuntoJazz Palėpę“ teminėmis dekoracijomis, K. Kaikarytei norimą, dailios raganaitės šukuoseną ruošė „Jūsų grožio studija“ meistrai. Veidą šikšnosparniais ir rūką primenančiu grimu papuošė dailininkė, visažistė Rasa Staskonytė.

Jūreiviai, kaliniai, gelbėtojai, supermenai, velniukės, damos, malvinos, kunigai, vienuoliai ir kiti kraupiosios nakties personažai į šventės vietą Kaune ėmė plūsti 19 valandą.

Svečius pasitiko ne tik pati jubilijatė, bet ir makiažus pagal kataloge išsirinktus pavyzdžius atlikę „Švenčių miesto“ specialistai ir „Radistai“ Rolandas Mackevičius bei Jonas Nainys.  Šventę vainikavo raganos kepurės tortas.

„Man patinka Helovinas. Tik Lietuvoje jis nelabai švenčiamas. Norėčiau tą dieną nuvykti į Ameriką vien tam, kad galėčiau eiti pas kaimynus ir sakyti – „Saldainis arba pokštas“!”, - su šypsena tvirtino aštuoniolikos sulaukusi S. Dariaus ir S. Girėno mokyklos dvyliktokė K. Kaikarytė.