Kruizų augimas sustojo

Baltijos jūros kruizinio sezono madas iš dalies diktuoja jungtinis Danijos Kopenhagos ir Švedijos Malmės uostas, iš kurių prasideda dauguma Baltijos jūros kruizų.

Daug pasako tai, kad Kopenhagos uostas Pasaulio kelionių apdovanojimų organizacijos pripažintas geriausiu 2024 m. Europos kruiziniu uostu. Jis vienintelis toks uostas Baltijos jūros regione.

Visi kiti į geriausiųjų dvyliktuką įtraukti uostai yra iš Viduržemio jūros regiono, išskyrus Didžiosios Britanijos Sautamptono ir Portugalijos Lisabonos uostus.

Šiemet Kopenhaga, kaip ir pernai, tikisi sulaukti beveik 300 kruizinių laivų ir apie 750 tūkst. kruizų keleivių. Tai reiškia, kad kruizinis sezonas visame Baltijos jūros regione nebus koks nors išskirtinis.

Verta prisiminti, kad prieš COVID-19 pandemiją Kopenhagos uostas jau svarstė, kada peržengs 1 mln. kruizinių turistų skaičių per metus. Taip pat svajota ir apie 400 kruizinių laivų per sezoną.

Dabar jau ir 300 laivų bei 750 tūkst. keleivių skaičiai Kopenhagoje laikomi gerais.

Svečias: šiemet į Klaipėdą atplauksiantis didžiausias laivas bus 315 m ilgio „Mein Schiff 1“. / „Cruisestart.de“ nuotr.

Amerikiečiai paliko Baltiją

Šiemet bus jau treti metai, kai Baltijos jūros kruizai vyksta be Rusijos „perlo“ – Sankt Peterburgo uosto. Tai turėjo didelės įtakos. Visuotinai pripažįstama, kad kruizai į egzotišką šalį, kokia yra Rusija, traukė turistus, o ypač į buvusius carų rūmus.

Tai, kad Baltijos jūros kruizuose nebeliko maršrutų į Rusiją, bene labiausiai atsiliepė su Amerika susijusiam kruizų verslui. Baltijos jūros regione beveik neliko kruizinių linijų iš JAV. Taip pat sumažėjo ir pačių jūrų turistų iš šios šalies.

Kopenhagos uosto kruizinio turizmo direktorius Klausas Bondamas pripažino, kad yra siekiama, jog į Baltijos jūros regioną sugrįžtų daugiau žmonių, ypač iš Amerikos kruizinių linijų.

Bendra visos Baltijos jūros kruizų tendencija yra tokia, kad joje sumažėjo didelių laivų skaičius ir atsirado daugiau mažesnių laivų. Tai siejama ir su tuo, kad iš kruizų lankytinų uostų „iškritus“ Sankt Peterburgui, bendras kruizų turistų antplūdis į Baltijos jūrą sumenko.

Baltijos jūros kruizų maršrutuose nelikus Sankt Peterburgo uosto, aptirpo su Amerika susijęs kruizų verslas ir keleivių iš JAV skaičius.

Sulauksime ir išskirtinių laivų

Šių metų Baltijos jūros kruiziniame sezone bus ir naujovių – pirmą kartą atplauks 10 naujų laivų.

Tarp jų paminėti ir „Azamara Onward“, kuris Klaipėdoje bus rugpjūčio 14-ąją, bei „Mein Schiff 7“, kuris Klaipėdos uoste lankysis rugpjūčio 18-ąją.

Šiemet į Klaipėdos uostą kruiziniai laivai planuoja užsukti 53 kartus. Didžiausias į Klaipėdą net 4 kartus atplauksiantis kruizinis laivas bus 315 m ilgio „Mein Schiff 1“.

Vertinant kitus į Klaipėdą atplauksiančius kruizinius laivus, galima pastebėti po COVID-19 pandemijos kruiziniame versle Baltijos jūroje susiformavusią naują tendenciją.

Ryškiai padaugėjo nedidelių, iki 200 m ilgio kruizinių laivų. Nedidelis, 131 m ilgio kruizinis laivas „Le Bellot“ balandžio 23 d. kaip tik ir atidarys kruizinį sezoną Klaipėdos uoste. Spalio 1 d. jį užbaigs taip pat nedidelis, 181 m ilgio, laivas „Sirena“.

Taip pat ryškiai sumažėjo didelių, per 300 m ilgio laivų. Tokie laivai Klaipėdoje bus tik du – jau minėti 315 m ilgio „Mein Schiff 1“ ir 300 m ilgio „Mein Schiff 7“.

Gali būti ir tokia tendencija, kad į Baltijos jūrą nukreipiami ne patys prestižiškiausi kruiziniai laivai. Nors Klaipėdoje rugpjūčio 7 d. lankysis vienas prabangesnių kruizinių laivų „Serenade of the Seas“. 2021 m. šis laivas plukdė turistus aplink pasaulį 274 parų kruize, kur mažiausia kaina vienam asmeniui buvo nuo 61 tūkst. JAV dolerių.

Per 2024 m. kruizinių laivų sezoną Klaipėdoje nepamatysime nė vieno nei „Norwegian Cruise Line“, nei „Aida Cruises“ laivo, nors šias kompanijas Pasaulio kelionių apdovanojimų organizacija pripažino geriausiomis 2024 m. Europos kruizinėmis linijomis.

Prie elektros – per prievartą?

Neseniai Danijos Kopenhagos uoste buvo tiriama tarša iš kruizinių laivų. Nustatyta, kad oras prie kruizinio laivo 50 metrų aukštyje būna ypač smarkiai užterštas. Tarša virš laivo būna 86 proc. didesnė nei įprasta miesto foninė koncentracija. Kopenhagai tai aktualu, nes per metus lankosi apie 350 kruizinių laivų.

Po to, kai Kopenhagoje buvo atliktas taršos iš kruizinių laivų tyrimas, dalis Danijos politikų pareikalavo, kad prie kranto stovintys laivai nebenaudotų dyzelinių variklių, o jungtųsi prie elektros tinklų.

Šiemet jau baigiasi kruizinis sezonas, bet kitais metais gali būti, kad visi Kopenhagos kruiziniai laivai bus jungiami prie elektros tinklų.

Laivų savininkai jungti laivų prie elektros tinklų nenori, nes daugelyje laivų nėra įrengta elektros jungčių su krantu sistemų. Tokios sistemos yra montuojamos tik pačiuose naujausiuose laivuose.

Tiems, kurie nenori jungtis prie elektros tinklų, uostas tarsi negali nieko padaryti. Europos Sąjungos teisė įpareigoja priimti visus laivus. Danijos politikai svarsto, kad „dėl švaresnio oro Kopenhagoje“ reikėtų ieškoti būdų, kaip apeiti ES teisę dėl laivų ir nepriimti tų, kurie teršia miestą.

Sprendimas: galima elektros jungties įrengimo Centriniame Klaipėdos terminale schema. / KVJUD nuotr.

Žingsniai Klaipėdos uoste

Elektros tiekimo nuo kranto įrangą kol kas bent jau jūrų keltams, vadinamiesiems RO-RO tipo laivams, planuoja įdiegti ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Šiuo metu jau yra parengtos elektros linijų atvedimo schemos į Centrinio Klaipėdos terminalo naudojamas 80, 80A ir 81A krantines. Kabelių linijos būtų įrengiamos pagal tvoras. Krantinėse būtų pastatyti nedidelės keliamosios galios kranai, kurie paduotų kabelius ir jungtį į laivus. Kadangi laivai yra skirtingi, tai ir kabelių padavimo kranai būtų skirtingi.

80-ojoje krantinėje būtų įrengti kranai, pritaikyti DFDS laivams „Athena Seaways“ ir „Victoria Seaways“. Šie laivai galės švartuotis ir prie 80A bei 81A krantinių, bet daugiausia jos bus skirtos didiesiems DFDS laivams „Luna Seaways“ ir „Aura Seaways“.

Panašiai būtų elektrifikuota ir Klaipėdos konteinerių terminalo bendrovės keltų krovai naudojama 128 krantinė. Čia elektros jungties įranga su atskirais pakėlimo kranais būtų pritaikoma „TT-Line“ laivams „Tom Sawyer“ ir „Marco Polo“.

Šiuo metu Uosto direkcija pradėjo rangovo, kuris įrengtų kabelius į krantines, paiešką. Kol kas elektros jungtys būtų diegiamos tik jūrų keltų švartavimo krantinėse.

Kiek anksčiau buvo užsiminta, kad Uosto direkcija norėtų elektrifikuoti ir kruizinių laivų terminalo krantines. Tai padaryti būtų kiek kebliau nei elektrifikuojant jūrų keltų krantines. Jūrų keltai yra linijiniai, žinomi jų parametrai, pagal kuriuos ir galima įdiegti elektros kabelių tiekimo į laivus kranus, elektros jungtis. Tuo tarpu kruiziniai laivai būtų labai skirtingi. Turėtų būti diegiamas tam tikras universalus kabelių pakėlimo ir jungčių įrenginys.

Kruizuose populiarėja dujos

Neįtikėtina, bet faktas yra toks, kad iš išorės patraukliai atrodantys kruiziniai laivai yra vieni iš didžiausių aplinkos teršėjų. Taip yra todėl, kad juose ilgesnį laiką būna po kelis tūkstančius keleivių – jūrų turistų, kurių poreikiams tenkinti reikia daug energijos resursų.

Kai kurie politikai netgi svarsto, kad nebeįsileistų laivų, kurie prie kranto nenori jungtis prie elektros.

Patys kruizinių laivų savininkai supranta, kad jų laivai yra pakankamai taršūs, triukšmingi.

Kruiziniuose laivuose taip pat pradedamos diegti įvairios taršą mažinančios sistemos, daugiausia naujo tipo varikliai, kurie naudoja dvigubus, mažiau taršius degalus.

Gal kruizinių laivų pertvarkymo procesas būtų pajudėjęs ir greičiau, bet šiai jūros verslo šakai didelį stresą įvarė COVID-19 pandemija, kuri dvejus metus buvo visiškai sustabdžiusi kruizų verslą.

Dabar kruizų verslas pamažu atsigauna. Įvairios kompanijos skelbia apie įsigytus naujus, mažiau taršius laivus. Su didžiausia pasaulyje konteinerinės laivybos kompanija MSC susieta „MSC Cruises“ paskelbė apie pirmąjį pasaulyje suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD) varomą 331 m ilgio laivą „MSC Euribia“. Jis be dujų dar naudoja ir specialius kuro elementus.

„MSC Euribia“ pastatytas Prancūzijos Sen Nazero laivų statykloje. Šis laivas įdomus ir tuo, kad jame įdiegtos ir povandeninį triukšmą sukeliančią vibraciją mažinančios sistemos.

Viena didžiausių pasaulyje JAV kruizinės laivybos milžinė „Royal Caribbean International“ Suomijos „Meyer Turku“ laivų statykloje užsakė iki 2026 m. pastatyti tris po 5 610 keleivių talpinančius „Icon“ serijos laivus, kurie bus varomi dujomis ir įprastu jūriniu kuru.

Kruizinių laivų statybos naujovių pateikė ir Kinijos „CMHI Haimen“ laivų statykla. Ji stato ekspedicinius „Infinity“ klasės, maždaug 100 metrų ilgio laivus, kurie priima iki 200 keleivių. Šie laivai skirti priimti turtingus turistus, kurie nori pamatyti atšiauresnius kraštus. Laivai pritaikyti plaukioti aplink Arktį ir Antarktidą. Juose įrengtos liukso klasės kajutės su vaizdais į jūrą ir atskirais balkonais. Vienas naujausių šios klasės laivų yra 104 m ilgio „Ocean Albatros“, kurį Kinijoje užsakė pastatyti JAV kompanija „Albatros Expeditions“. Laive įdiegtas ne tik naujos kartos dizainas, bet ir įvairūs techniniai ir ekologiniai sprendimai.

Kaip pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, per penkis mėnesius trukusį sezoną Klaipėdoje apsilankė 41 laineris.

Sekmadienį pirmą kartą Klaipėdoje viešėsiantis kruizinis laineris „Silver Dawn“ uždarys kruizinės laivybos sezoną. Su Maršalo salų vėliava plaukiojančiam laineriui bus įteiktas uostamiesčio herbas. Jis tradiciškai teikiamas pirmą kartą Klaipėdoje besilankančiam kruiziniam laivui.

Šį sezoną pirmą kartą į Klaipėdą atvyko keturi kruiziniai laineriai, iki šiol nebuvę Lietuvos uostamiestyje. Klaipėdą į savo maršrutą įtraukė ir viena nauja kruizinės laivybos kompanija.

„Dėl geopolitinių aplinkybių pasikeitus situacijai regione, kruiziniuose maršrutuose sumažėjus lankomų uostų, laivybos linijos ieško alternatyvų. Tikimės, kad ateinantį sezoną Klaipėdą atras tiek nauji laivai, tiek naujos laivybos kompanijos“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Anot jo, dar nepasibaigus šiam sezonui, kitiems metams fiksuojama jau bemaž 60-ties laivų registracija.

„Daugelis pasaulio uostamiesčių konkuruoja tarpusavyje dėl šių laivų. Klaipėda turi didžiuotis, kad kruiziniai laineriai atplaukia ir tai yra uosto, miesto ir mūsų šalies pasiekimas“, – sakė jis.

Šį sezoną didžiausias Klaipėdoje svečiavęsis laineris buvo „Mein Schiff 6“, kurio ilgis 296 metrai. Pirmą kartą Klaipėdą aplankė ir vienas įspūdingiausių – burinis kruizinis laivas „Sea Cloud Spirit“. Vos prieš porą metų pastatytas tristiebis laivas šiuo metu yra vienas didžiausių burlaivių pasaulyje.

Šiemet aplankyti Lietuvą panoro apie 42 tūkst. kruizinių keleivių.

„Jei pernai kruizinių laivų užpildymas siekė apie 40 proc., šiemet išaugo iki 90 proc. Be to, vykusiųjų į ekskursijas skaičius ūgtelėjo iki maždaug 50 proc. Tai rodo didesnes su kruizais dirbančio verslo pajamas bei didesnį pajūrio smulkiųjų verslininkų uždarbį“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tarptautinių ryšių vadovė Kristina Gontier.

Pernai kruizinio sezono metu Klaipėdoje iš viso apsilankė 61 kruizinis laivas, kuriais atvyko beveik 50 tūkst. turistų.

Pernai Klaipėdoje apsilankė 61 laivas, atvyko beveik 50 tūkst. turistų.

„Dėl geopolitinių aplinkybių pasikeitus situacijai regione, kruiziniuose maršrutuose sumažėjus lankomų uostų, laivybos linijos ieško alternatyvų. Tikimės, kad ateinantį sezoną Klaipėdą atras tiek nauji laivai, tiek naujos laivybos kompanijos“, – pranešime sako uosto vadovas Algis Latakas.

Anot jo, kitiems metams jau užsiregistravo beveik 60 laivų.

„Daugelis pasaulio uostamiesčių konkuruoja tarpusavyje dėl šių laivų. Klaipėda turi didžiuotis, kad kruiziniai laineriai atplaukia ir tai yra uosto, miesto ir mūsų šalies pasiekimas“, – sakė jis.

„Jei pernai kruizinių laivų užpildymas siekė apie 40 proc., šiemet išaugo iki 90 proc. Be to, vykusiųjų į ekskursijas skaičius ūgtelėjo iki maždaug 50 proc. Tai rodo didesnes su kruizais dirbančio verslo pajamas bei didesnį pajūrio smulkiųjų verslininkų uždarbį“, – pranešime sakė direkcijos tarptautinių ryšių vadovė Kristina Gontier.

Klaipėdos uoste sekmadienį švartuosis paskutinis šiais metais laineris – „Silver Dawn“. Su Maršalo salų vėliava plaukiojančiam laivui bus įteiktas uostamiesčio herbas. Jis tradiciškai teikiamas pirmą kartą Klaipėdoje besilankančiam laivui.

Šį sezoną pirmą kartą į Klaipėdą atvyko keturi kruizų laineriai, Klaipėdą į savo maršrutą įtraukė ir viena nauja laivybos kompanija.

Didžiausias laineris šiemet buvo „Mein Schiff 6“, kurio ilgis 296 metrai. Pirmą kartą Klaipėdą aplankė ir vienas įspūdingiausių – burinis laivas „Sea Cloud Spirit“. Vos prieš porą metų pastatytas tristiebis laivas šiuo metu yra vienas didžiausių burlaivių pasaulyje.

Kitą savaitę – pirmadienį, ketvirtadienį ir sekmadienį – į Klaipėdą turėtų atplaukti paskutiniai šį sezoną kruiziniai laivai – „Riviera“, „Clio“ ir „Silver Dawn“.

Šiais vizitais bus pabaigtas šių metų kruizinių laivų sezonas.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė prisiminė, kad metų pradžioje atvykti į Klaipėdą planavusių laivų sąrašas buvo ilgesnis.

„Paskui jis sutrumpėjo, nepaisant to, sezoną vertinu gerai, nes gal tik du laivai neatplaukė dėl nepalankių oro sąlygų. Tačiau turime informacijos, kad Klaipėdą aplankę turistai liko patenkinti, taip pat – ir laivų agentai, kurie dirba su kruiziniais laivais“, – pabrėžė R. Savickienė.

Turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė neslėpė, jog norėtųsi, kad Klaipėdoje atsirastų daugiau naujų gidų, būtų atnaujinti turistus vežiojantys autobusai, bet tai yra techniniai dalykai, kurie išsprendžiami.

Šiomis dienomis klaipėdiečių komanda, kurią sudaro Uosto direkcijos, Turizmo informacijos ir kultūros centro bei turizmo agentūrų atstovai, dalyvauja Europos kruizinės laivybos parodoje Hamburge, kur jau ruošiamasi kitų metų kruizinių laivų sezonui.

„Kol kas dar nebuvome susitikę su „Aidos“ kruizinių linijų kompanijos atstovais, kurie dėl karo Ukrainoje sustabdė laivų vizitus rytinėje Baltijos pakrantėje. Šiaip į būsimą sezoną visi žvelgia su optimizmu, nes žmonės nori įvairių keliavimo būdų, o kruizinės kelionės yra sparčiai augantis turizmo būdas“, – teigė R. Savickienė, pridūrusi, kad parodoje Klaipėdos stendas sulaukia susidomėjimo.

Suplanuoti ir verslo susitikimai, kurie, tikimasi, duos naudos planuojant kitų metų sezoną.

2024-ųjų kruizinių laivų sezonas Klaipėdoje turėtų prasidėti balandžio 23 dieną (šiemet prasidėjo balandžio 21 d.).

Sezonass startuos, atvykus 131 metro ilgio keleiviniam laineriui „Le Bellot“, šis laivas pas mus lankysis pirmąkart.

Kitų metų kruizinis sezonas turėtų būti ilgesnis nei šiųmetis, šiais metais paskutinis keleivinis laivas į Klaipėdą turėtų atplaukti rugsėjo 17 d., o kitais metais – spalio 1-ąją.

Be to, kitų metų į mūsų uostamiestį planuojančių atvykti laivų sąraše 51 laineris, tai yra 10-čia laivų daugiau nei šiais metais.

Tiesa, trys atvykimai dar tikslinami, kol kas neaišku, ar atvyks vokiečių laivas „Deutschland“, kuris Klaipėdoje jau viešėjo 2014 m., ir nežinoma, ar iš tiesų apsilankys 300 m ilgio „Mein Schiff 7“, yra suplanuoti du šio lainerio vizitai.

Vokiečių kruizinės laivybos kompanijos nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, 2022 m. vasarį, laikosi nuostatos, kad rytinės Baltijos uostai (Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos) yra nesaugūs ir atsisako į juos užsukti iki šiol.

Ar jų pozicija pasikeis kitais metais, neaišku. Tačiau patys Vokietijos piliečiai, regis, baimių dėl karo neturi, nes tarp į Klaipėdą atplaukiančių turistų kitų šalių kompanijų kruiziniais laivais, daugiausiai yra būtent vokiečių.

2024 m. keturis kartus planuoja atplaukti vienas didžiausių (316 m ilgio) į mūsų uostamiestį užsukančių laivų „Mein Schiff 1“.

Net 10 kartų Klaipėdoje ketina apsilankyti „Norwegian Dawn“.

Tikimasi sulaukti ir su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojančio lainerio „Spirit of Adventure“, jis pas mus turėjo užsukti 2021-ųjų vasarą, bet vizitas atšauktas dėl pandemijos.

Be kruizinių laivų „Le Bellot“, "Mein Schiff 7" ir „Spirit of Adventure“ į Klaipėdą kitais metais pirmąkart turėtų atplaukti laineriai „Le Dumont D’Urville“ ir „Azamara Ondward“.

Dėliojamas ir 2025 m. į Klaipėdą ketinančių atvykti kruizinių laivų sąrašas. Jau užregistruoti 8 laivai – 6 kartus pakaitomis turėtų atplaukti laineriai su Norvegijos vėliavomis („Viking Jupiter“ ir „Viking Saturn“) bei du laivai su Maltos vėliavomis („Europa“ ir „Europa 2“).

Šios savaitės pradžia Klaipėdoje buvo audringa, tad laivo agentai, trečiadienį laukę turistinio 294 m ilgio lainerio „Norwegian Dawn“, dar išvakarėse kreipėsi į laivo kapitoną tikslindamiesi, ar jo vadovaujamas laivas užsuks į Klaipėdą.

„Tokio stiprumo vėjas šitokio dydžio laivui iš esmės nėra labai reikšmingas, bet viskas priklauso nuo kapitono ir nuo kompanijos pozicijos. Prieš savaitę buvo atvejis, kai vieno panašaus dydžio kruizinio laivo kapitonas dėl vėjuoto oro nusprendė, kad neverta užsukti į Klaipėdą, nes motyvavo, kad yra nesaugu įplaukti, o saugumas jiems – didžiausias prioritetas“, – dienraščiui teigė laivų agentavimo bendrovės „Estma Klaipėda“ atstovas Aleksandr Surkovskij.

Panašios oro sąlygos kaip vakar Klaipėdoje buvo ir prieš savaitę, rugpjūčio 3-iąją, kai kruizinis laivas „Mein Schiff 6“ nusprendė nerizikuoti ir neužsukti į Lietuvos uostamiestį.

Kiekvieną sezoną pasitaiko, kad kai kurie laivai neatvyksta į Klaipėdą dėl oro sąlygų.

„Kiekvieną sezoną pasitaiko, kad kai kurie laivai neatvyksta į Klaipėdą dėl oro sąlygų. Šiemet tai buvo kol kas vienintelis laivas, kuris neatplaukė dėl audros. Bet kuriuo atveju, laivo neatplaukimas yra mieste negautos pajamos, nes čia atvykę turistai išleidžia pinigų, negaunamos uosto rinkliavos, juk būna užsakytas transportas ekskursijoms, jį tenka atšaukti, pasamdyti gidai lieka be darbo. Bet nieko nepadarysi, tai – force majeure aplinkybės“, – kalbėjo Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė.

Vis dėlto vakar ryte „Norwegian Dawn“ įplaukė į Klaipėdos uostą.

Tai buvo trečiasis ir paskutinis šio su Bahamų vėliava plaukiojančio laivo vizitas į Lietuvos uostamiestį šį sezoną.

Laineris Klaipėdoje jau viešėjo birželio 16 ir 28 d.

Panašu, kad jam čia patiko, nes kitais metais „Norwegian Dawn“ į Klaipėdą planuoja užsukti net 10 kartų, tačiau, žinoma, šis grafikas dar gali keistis priklausomai nuo įvairių aplinkybių.

Penktadienį Klaipėdoje kruizinių laivų sezoną pradėjo su Bahamų vėliava plaukiojantis „Hamburg“, kuriuo atvyko 329 keleiviai, o iš viso šiemet į uostamiestį turėtų atvykti 44 laivai – 17 mažiau nei pernai.

Klaipėdos uosto direkcijos tarptautinių ryšių vadovė Kristina Gontier sako, kad kruizų laivų kompanijos Baltijos jūros uostus aplenkia, nes pernai šiame regione uždirbo mažiau.

„Tendencijos Baltijos jūroje turbūt nėra pačios geriausios, tenka pripažinti (...) Iš esmės praeitų metų pelnai buvo labai maži kruizinėms kompanijoms, dėl nenutrūkstančio karo Ukrainoje ir dėl energijos aukštų kainų subrango kruizai, todėl kai kurios kruizinės kompanijos visai nesiunčia laivų arba sutrumpina kruizus“, – penktadienį Klaipėdos kruizinių laivų terminale žurnalistams sakė K. Gontier.

Ji pastebi, kad Klaipėdoje nuosmukis yra mažiausias, labiausiai nukentėjo šiauriniai Baltijos uostai – Talinas, Helsinkis ir Stokholmas, kuriuose laivų vizitų šiemet sumažėjo triskart.

K. Gontier teigimu, kelionės kruiziniu laivu Baltijos jūroje šiemet brango 5–10 proc.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė teigė, kad laivų mažėja ir dėl to, kad jų maršrutuose dėl karo neliko Rusijos uosto Sankt Peterburgo, kuris anksčiau buvo vienas pagrindinių traukos centrų.

„Bet kuriuo atveju Baltijos kruizo perliukas visada buvo Sankt Peterburgas, jis uždarytas, kruizinės linijos keičia maršrutus ir derina įvairiausias įmanomas galimybes, įvairiausius uostus ir turbūt mes ne visada patenkame į tokį sąrašėlį“, – žurnalistams sakė R. Savickienė.

K. Gontier teigia, kad Baltijos uostai keičia turizmo strategiją neįtraukiant į ją Sankt Peterburgo. 

„Kitą savaitę Baltijos kruizų asociacijos konferencijoje bus pristatyta nauja Baltijos jūros strategija, kaip reklamuoti regioną be Sankt Peterburgo. Vėlgi, ši strategija prisideda prie Klaipėdos žinomumo“, – sakė K. Gontier.

Anot jos, jog šiemet Klaipėdoje tikimasi daugiau keleivių, nes dukart iki 80 proc. padidėjo laivų užpildymas. 

„Šiais metais bus žymiai daugiau kruizinių laivų keleivių, kadangi jau dabartiniais duomenimis, kuriuos gauname iš kelionių agentūrų, užpildymas kruizinių laivų turėtų siekti 80 procentų. Jeigu praeitais metais buvo vos 40 procentų (...) Labai pozityvi tendencija, kadangi tai leis priimti sprendimus kitais metais atitinkamai didinti įplaukimų skaičių“, – teigė K. Gontier.

Pernai kruizų sezonas Klaipėdoje prasidėjo balandžio 11-ąją ir baigėsi spalio 8 dieną, jo metu apsilankė 61 laivas su beveik 47 tūkst. keleivių.

Šiemet į Klaipėdą kruizais atvykusiems keleiviams siūlomos pramogos nesikeičia, dažniausiai siūlomos išvykos į Neringą, Palangą, Ventės ragą, Platelius.

Anot K. Gontier, bendrai pasaulyje kruizinė laivyba auga: šiuo metu statomi 95 nauji kruiziniai laivai, o po penkerių metų keleivių skaičius turėtų pasiekti 40 mln. per metus, kai iki pandemijos jis siekė 30 mln.

Kruizinių laivų sezono pabaiga Klaipėdoje šiemet numatoma rugsėjo 17 dieną.

Šį sezoną laukiama 44 laivų – trečdaliu mažiau nei pernai. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė kiek anksčiau  BNS sakė, kad tokį mažėjimą lėmė geopolitinė situacija regione ir didėjančios kelionių kainos.

Numatoma sezono pabaiga – rugsėjo 17 diena. 

Pernai kruizų sezonas Klaipėdoje prasidėjo balandžio 11-ąją ir baigėsi spalio 8 dieną, jo metu apsilankė 61 laivas su beveik 47 tūkst. keleivių. Pernai, palyginti su 2019 metais, laivų skaičius augo penktadaliu (2019 metais – 51), o keleivių  sumažėjo 31 proc. (68,5 tūkst.).

Dėl pandemijos 2021 metais Klaipėdoje apsilankė tik du kruizų laivai, 2020 metais – nė vienas.

Anot jos, panaši situacija šiemet ir kituose Baltijos jūros uostuose, į kuriuos kelionių vengiama dėl Rusijos kaimynystės.

„Geopolitinė situacija yra viena iš pagrindinių priežasčių ir tai labai akivaizdu ne tik pas mus, bet ir visame Baltijos šalių regione, ypač Latvijoje, Estijoje, nes Estijoje tris kartus sumažėjo: tris šimtus turėdavo, dabar – apie šimtą. (...) Karo situacija turi poveikį, nes vieno kruizo metu aplankomi keli uostai, turintys nelabai kokius kaimynus“, – BNS antradienį sakė R. Savickienė.

Karo situacija turi poveikį, nes vieno kruizo metu aplankomi keli uostai, turintys nelabai kokius kaimynus.

Pirmasis į Klaipėdą šiemet atplauks su Bahamų vėliava plaukiojantis laivas „Hamburg, jis švartuosis penktadienį ryte Kruizinių laivų terminale.

Numatoma sezono pabaiga – rugsėjo 17 diena. 

Mažėjančiam kruizinių laivų skaičiui įtakos taip pat gali turėti brangstančios kelionės bei po koronaviruso pandemijos dar neatsigavęs sektorius, išlikę apribojimai su erdvėmis kruizų keleiviams. 

„Logiška, nes brangstant kurui, visiems dalykams kyla ir kainos, matyt, tie du faktoriai ir yra pagrindiniai. Be to dar iki šiol ne taip stipriai atsigavo kruizinė laivyba po koronaviruso pandemijos. Labai noriu tikėti, kad tas laivų užpildymo procentas didės, nors laivuose dar išlieka visos kajutės keleivių izoliavimui, tam tikri reikalavimai, laivai šiek tiek persitvarkė, pasidarė erdvesnes zonas, tai šiek tiek mažesnis keleivių skaičius gali būti“, – kalbėjo R. Savickienė.

Jos teigimu, galutinis laivų skaičius dar gali keistis – jų gali ir padaugėti: „Sąraše yra 44 laivai, tikiuosi, tiek ir išliks, o gal dar ir prisidės, viskas priklausys nuo esamos situacijos“.

Pernai kruizų sezonas Klaipėdoje prasidėjo balandžio 11-ąją ir baigėsi spalio 8 dieną, jo metu apsilankė 61 laivas su beveik 47 tūkst. keleivių. Pernai, palyginti su 2019 metais, laivų skaičius augo penktadaliu (2019 metais – 51), o keleivių  sumažėjo 31 proc. (68,5 tūkst.).

Dėl pandemijos 2021 metais Klaipėdoje apsilankė tik du kruizų laivai, 2020 metais – nė vienas.

Penkerių metų Klaipėdą aplankančių tokių laivų vidurkis iki šių metų siekė 55 laivus.