Pranešime sakoma, kad po sprogimų kilo didelis gaisras.

Šalia Džankojaus yra įsikūrusi Rusijos karinio jūrų laivyno oro bazė.

Tai pranešė leidinys „Krym. Realiji“, remdamasis Rusijos žiniasklaida, rašo „Ukrinform“.

Preliminariais duomenimis, liepsnos apėmė pastato stogą. Ugniagesiai išgelbėjo moterį ir du lokius.

Gaisro plotas – 625 kvadratiniai metrai.

Pažymima, kad per gaisrą žuvo daugiau kaip 200 gyvūnų. Jų skaičius tikslinamas.

Preliminari gaisro priežastis – šaldytuvo instaliacijos trumpasis jungimas.

Egzotariumas yra pačiame Eupatorijos centre, vaikų pramogų parko teritorijoje. Jame laikomi primatai, ropliai, varliagyviai, vabzdžiai, graužikai ir paukščiai.

Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad, bėgdami iš Chersono, okupantai rusai pagrobė ir iš tenykščio zoologijos sodo į Krymą išvežė daugumą gyvūnų, tarp kurių – meškėnas, lama, vilkas, asilas ir voverė.

Kaip rašo „Ukrinform“, tai trečiadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinių jūrų pajėgų atstovas Dmytro Pletenčukas.

„Minus vienas rusų „Ka-27“ Kryme. Kažko ieškojo. Rado“, – pažymėjo D. Pletenčukas.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo mėnesį Rusijos Juodosios jūros laivynas prarado vieną laivą, dar keturi rusų laivai buvo apgadinti.

Tai pirmadienį per televizijos maratoną pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinių jūrų pajėgų atstovas 3-iojo rango kapitonas Dmytro Pletenčukas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Tiesą sakant, situacija jiems gali būti dar blogesnė, nes karinių jūrų pajėgų bazė yra ta struktūra, kuri užtikrina laivyno veiklą apskritai. Todėl gali paaiškėti, kad problemų kilo ne tik dėl ryšio, bet ir dėl tiekimo, dėl einamojo remonto ir dėl daugelio kitų klausimų, kuriuos tiesiogiai sprendžia karinių jūrų pajėgų bazė. Vėliau informaciją dar kartą patikslinsime, tačiau šiuo metu galime konstatuoti, kad darbas buvo sėkmingas, smūgis buvo skaudus ir padaryta didelė žala“, – pažymėjo D. Pletenčukas.

Komentuodamas smūgius Rusijos naftos bazėms Kryme ir atsakydamas į klausimą, kur rusai papildo degalų atsargas savo laivams, atstovas pažymėjo, kad Juodosios jūros laivynas turi mažiausiai dvi bazes Azovo ir Juodosios jūrų regiono akvatorijoje.

„Dar yra karinių jūrų pajėgų bazė Novorosijske. Ar ji susidoros su tiek užduočių, nes, žinoma, ji nebuvo skirta tokiam laivų skaičiui? Tačiau kai kurios logistikos priemonės išliko, be to, yra įvairių būdų tokioms problemoms spręsti. Bet jos gana smarkiai apsunkina laivo paruošimo išplaukti į jūrą procesą ir karinės logistikos darbą“, – sakė D. Pletenčukas.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 23-osios vakarą laikinai okupuotame Sevastopolyje nugriaudėjo apie 10 sprogimų. Ukrainos gynybos pajėgos smogė Rusijos didiesiems desanto laivams „Jamal“ ir „Azov“, Juodosios jūros laivyno ryšių centrui ir keliems infrastruktūros objektams.

2014 metų kovą Rusija oficialiai aneksavo pusiasalį po to, kai Krymas nubalsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos referendume, kurį Vakarai pripažino neteisėtu.

Vėliau tais pačiais metais Maskva parėmė prorusišką sukilimą Rytų Ukrainoje, o dar po aštuonerių metų prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į šią provakarietišką šalį.

2022-ųjų rugsėjį Rusija pareiškė aneksavusi dar keturis Ukrainos regionus – Donecką ir Luhanską rytuose bei Zaporižią ir Chersoną pietuose. Šių aneksijų nei Kyjivas, nei jo sąjungininkai nepripažįsta.

„Per 10 okupacijos metų Rusija padarė viską, ką galėjo, kad delegitimizuotų Ukrainos suverenitetą Kryme“, – teigė „Amnesty International“, apibūdindama politiką, kurią Maskva taikė „siekdama pakeisti etninę sudėtį“ pusiasalyje.

„Atrodo, kad ši politika yra Rusijos planų kitose jos okupuotose Ukrainos teritorijose modelis“, – tvirtino organizacija.

Ataskaitoje aprašomi bandymai pakeisti Krymo, kuriame taip pat gyvena Krymo totoriai, iš esmės boikotavę ginčijamą 2014 metų referendumą, demografinę sudėtį.

Daugelis musulmonų mažumos atstovų negalėjo atleisti Maskvai už siaubą, kurį jų šeimos patyrė per prievartinius trėmimus 1944 metais valdant sovietų diktatoriui Josifui Stalinui.

„Šiurpi indoktrinacija“

Teisių stebėtojų organizacija teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį Rusijos valdžia siekė nuslopinti ukrainiečių ir Krymo totorių tapatybę, taikydama įvairius apribojimus, įskaitant švietimo, religijos, žiniasklaidos ir teismų sistemos srityse.

Per 10 okupacijos metų Rusija padarė viską, ką galėjo, kad delegitimizuotų Ukrainos suverenitetą Kryme.

„Mokymo programos pakeitimai ir beveik visiškas ukrainiečių kalbos mokymo panaikinimas yra skirti užtikrinti, kad jaunosios kartos neturės žinių ir sąmoningumo, kad galėtų pasipriešinti rusiškam naratyvui apie Krymo istoriją, – sakoma ataskaitoje. – Prie to prisideda visos nepriklausomos žiniasklaidos nutildymas, religinių mažumų ir jų papročių slopinimas bei kultūrinių švenčių draudimas.“

„Amnesty International“ teigė, kad Krymo gyventojai verčiami priimti rusiškus pasus arba „susidurs su žmogaus teisių atėmimu, galimybės naudotis būtiniausiomis paslaugomis atėmimu ir net rizika būti deportuotiems“.

Teisių organizacija sakė, kad dėl plataus masto V. Putino invazijos į Ukrainą smarkiai paaštrėjo susidorojimas su „bet kokiomis paramos Ukrainai apraiškomis arba vien dėl įtarimų nelojalumu okupacinei Rusijos valdžiai“.

Ataskaitoje minimos tokios baudžiamosios priemonės kaip atleidimas iš darbo, baudos, kratos namuose, sulaikymas ir savavališkas areštas bei baudžiamasis persekiojimas.

„Amnesty International“ teigė, kad panaši politika vykdoma ir kitose šiuo metu Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose.

Organizacija nurodė užfiksavusi „šią šiurpią indoktrinaciją ir prievartą, kurią Rusijos valdžia vykdo mokyklose okupuotose Zaporižios ir Chersono dalyse bei kitose okupuotose teritorijose“.

Ataskaita buvo paskelbta kruopščiai sustyguoto balsavimo dėl prezidento posto fone, kur 71 metų V. Putinas laimėjo dar vieną šešerių metų kadenciją. Jis kandidatavo be realių varžovų, praėjus mėnesiui po to, kai Arkties kalėjime staiga mirė pagrindinis jo kritikas 47 metų Aleksejus Navalnas.

Balsavimas taip pat vyko penkiose okupuotose Ukrainos teritorijose, įskaitant Krymą.

Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė partizaninis judėjimas „Ateš“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Po sėkmingų smūgių Hvardijskės aerodromui okupantai didina oro gynybos priemonių skaičių Kryme. Jie tikisi, kad tai jiems padės apsiginti“, – rašoma pranešime.

Pažymima, jog partizanai nuolat stebi Rusijos gynybos būklę Džankojaus aerodrome, kad okupantams būtų padaryta kuo daugiau nuostolių.

Anksčiau Ukrainos partizanai Belbeko aerodrome laikinai okupuotame Kryme aptiko du okupantų rusų radiolokacijos kompleksus.

Jau prieš daug metų patyrėme, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Ukrainos rytuose pasinaudojo mažumomis kaip instrumentu, kad vėliau pasirengtų karui, sakė ji lankydamasi buvusios koncentracijos stovyklos vietoje Ravensbriuke Brandenburgo žemėje.

Prorusiški Moldovos Uždniestrės regiono separatistai trečiadienį priėmė specialiojo kongreso rezoliuciją, kurioje prašoma Maskvos „apsaugos“. Kaip teigiama rezoliucijoje, oficialūs asmenys prašys Rusijos Federacijos Tarybos ir Valstybinės Dūmos „įgyvendinti priemones, skirtas apsaugoti Uždniestrę nuo vis didėjančio Moldovos spaudimo“. Ko tiksliai jie iš Rusijos tikisi, kol kas neaišku.

„Fiktyvūs referendumai, fiktyvūs procesai padėčiai kitoje šalyje destabilizuoti, yra tarptautinės teisės pažeidimas“, – pažymėjo A. Baerbock. Jos ministerija esą jau kurį laiką mato, kad Moldovos Respublikoje vyksta destabilizacija iš išorės. A. Baerbock patvirtino, kad rems šalies teisę į teritorinį vientisumą.

2014 m. Maskva Ukrainos Krymo pusiasalyje surengė referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos. Nei šios referendumo, nei Krymo aneksijos iki šiol užsienis nepripažįsta.

Už tokias mintis šalies lyderis sulaukė griežtos kritikos, tačiau šeštadienį nuo savo pasakytų pastabų siekė atsiriboti, teigdamas, kad visada tvirtai palaikė Ukrainą.

2014 metais Rusija atplėšė Krymą nuo Ukrainos ir jį aneksavo. Aneksijos nepripažįsta dauguma kitų šalių.

Penktadienį, duodamas interviu „YouTube“ kanale „Kanal Zero“, A. Duda teigė, kad nežino, ar Ukrainai pavyks susigrąžinti Krymą, nes pusiasalis yra „specifinis ir taip pat dėl istorinių priežasčių“.

„Nes, tiesą sakant, jei žvelgtume iš istorinės perspektyvos, didžiąją laiko dalį jį kontroliavo Rusija“, – pridūrė jis.

Nes, tiesą sakant, jei žvelgtume iš istorinės perspektyvos, didžiąją laiko dalį jį kontroliavo Rusija.

Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasylis Zvaryčas šeštadienį socialiniame tinkle „X“ sureagavo į A. Dudos pareiškimą: „Krymas yra Ukraina: jis toks yra ir toks išliks“, – rašė jis ir pridūrė, kad tai pagrįsta tarptautine teise.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) šeštadienio rytą taip pat sureagavo.

„Lenkija pripažįsta Ukrainos nepriklausomybę tarptautiniu mastu nustatytose sienose, kurias ne kartą patvirtino Rusijos Federacija: pradedant 1990-ųjų lapkričio 19 dienos sutartimi, baigiant 1994-ųjų gruodžio 5 dienos Budapešto memorandumu ir 2003-ųjų sausio 28 dienos (Rusijos ir Ukrainos) sienos sutartimi“, – rašė jis „X“.

Didžiausios vyriausybės frakcijos, Pilietinės koalicijos (KO), deputatas Pawelas Kowalas (Pavelas Kovalas), kuris taps vyriausybės įgaliotiniu Ukrainos atstatymo klausimais, šeštadienio rytą radijo stočiai RMF FM sakė, kad „pasakojimai apie Rusijos Krymą yra nesąmonė (...) tų, kurie nežino istorijos“.

A. Duda yra dabar opozicinės „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos sąjungininkas.

Romanas Giertychas (Romanas Gertychas), įstatymų leidėjas iš Pilietinės koalicijos frakcijos socialiniame tinkle „X“ parašė: „Norėčiau priminti ponui Dudai, kad mūsų šalyje yra miestų, kurie savo istorijoje Lenkijai priklausė trumpiau nei kitai šaliai.“

Vėliau, šeštadienį, prezidentas A. Duda socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „nuo pat pirmos dienos, kai prasidėjo brutali Rusijos agresija prieš Ukrainą, buvo ir yra aišku: Rusija pažeidžia tarptautinę teisę, yra agresorė ir okupantė“.

„Rusijos puolimas prieš Ukrainą ir tarptautiniu mastu pripažintų Ukrainos teritorijų, įskaitant Krymą, okupacija yra nusikaltimas, – pridūrė jis. – Šis karas negali baigtis Rusijos pergale.“

R. Sikorskis šeštadienį Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje reagavo į A. Dudos įrašą.

„Prezidentas patikslino savo žodžius, ir kiekvienam gali kas nors ne tai išsprūsti“, – sakė jis žurnalistams.

Dar 2014 m. Rusijos okupuotas Krymas, anot A. Dudos, yra specifinė vieta. „Galiausiai jis (Krymas), žvelgiant istoriškai, didžiąją dalį laiko buvo rusų rankose“, – kalbėjo Lenkijos vadovas.

Tokie A. Dudos teiginiai šeštadienį Ukrainoje sulaukė kritikos.

Krymą, kurį Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo 2014 metais, ir kur įsikūręs rusų Juodosios jūros laivynas, ukrainiečiai dažnai atakuoja dronais ir raketomis.

Naktį buvo sunaikinta rusų korvetė „Ivanovec“, sakoma internete paskelbtame Ukrainos karinės žvalgybos agentūros pranešime. Rusija pranešimo kol kas nekomentavo.

Agentūros paskelbtame naktinio matymo vaizdo įraše, kuriame, kaip įtariama, užfiksuota ataka, matyti, kaip prie Rusijos laivo artėja nedidelis kitas, po to įvyksta didelis sprogimas ir atrodo, kad karo laivas pradeda virsti ir skęsti.

Naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti filmuotos medžiagos ar ukrainiečių versijos apie incidentą.

Kyjivas pranešė, kad tai įvyko netoli Donuzlavo ežero, įtekančio į Juodąją jūrą vakarinėje Krymo pakrantėje.

Ukraina taip pat tvirtino, kad Rusijos paieškos ir gelbėjimo operacija po išpuolio buvo nesėkminga.

Nors Maskva nepateikė jokio tiesioginio pareiškimo, vienoje rusų paskyroje platformoje „Telegram“, palaikančioje ryšius su kariuomene, teigiama, kad Ukraina naktį tame rajone atakavo devyniais jūriniais dronais.

„Keturis iš jų aptiko Donuzlavo ežere patruliavę Rusijos jūreiviai. Jie juos apšaudė“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad vienas laivas patyrė žalos.

Trečiadienį Rusija pranešė, kad virš Juodosios jūros ir Krymo sunaikino 20 Ukrainos raketų.

2014 metais Maskva aneksavo Krymą, o 2022-ųjų vasarį įsiveržė į Ukrainą iš kelių pusių, taip pat ir iš šio Juodosios jūros pusiasalio.