Liepos ir Benai

„2023 m. Kaune įregistruoti 2504 gimimai ir 3858 mirtys. Pernai – gerokai daugiau. Gimė 2835 mažyliai, mirė 4384 žmonės“, – skaičiavo savivaldybės Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyrio vedėja Vaineta Munderzbakienė.

Iš užsienio šalių, kuriose pernai Lietuvos piliečių vaikų gimė daugiausia, lyderiauja Jungtinė Karalystė (JK), po to – Norvegija, JAV, Vokietija ir Airija.

Šiemet kauniečiai savo dukroms dažniausiai rinko Liepos, Emos ir Luknės vardus. Kiti dažni vardai – Sofija, Izabelė, Gabija, Lėja, Saulė, Smiltė ir Patricija. Sūnums daugiausia rinko Benų, Lukų, Matų ir Nojų vardus. Tarp populiariausių berniukų vardų tebesilaiko Herkus, Jokūbas, Adomas, Kajus, Markas ir Jonas.

V. Munderzbakienė pavardijo ir šiemet mažiesiems kauniečiams suteiktų retų ar neįprastų vardų. Mergaitės: Vėjūnė, Odė Ume, Dakota, Šiaurė, Migla Lututė, Eidė, Armilė, Unė, Sanela, Šantelė, Rose, Gaja, Friderika, Altėja. Berniukai: Neidonas, Kajus Atlas, Monas, Tesėjas, Ernius, Natanielis, Nemunas, Sinajus, Tijus, Sebastijonas, Hansas, Perkūnas, Eiras, Liamas, Ugnis, Gruodas, Agnaras, Joelis.

Vestuvės ant piliakalnio

Šiemet Kaune užregistruotos 1705 santuokos ir 903 ištuokos. Pernai – 1890 santuokų ir 1021 ištuoka. Jauniausiam sutuoktiniui – 18 metų. Vyriausiam – 84-eri. Jo nuotaka keleriais metais jaunesnė. Neįvyko 131 suplanuota santuokos ceremonija.

Visuomet įsimena santuokų ceremonijos, kuriose atrodo, kad meilė tarsi sklando ore.

„Visuomet įsimena santuokų ceremonijos, kuriose atrodo, kad meilė tarsi sklando ore. Tokios ceremonijos būna labai šiltos, tikros ir jaukios. Šiluma, jaukumas ir tikrumas, kurį spinduliuoja jaunieji, sukuria aplinką, kurioje nebesvarbu aprangos ar dekoro detalės. Todėl, kad ir kaip banaliai tai nuskambėtų, svarbiausia yra meilė, spinduliuojanti šilumą ir jaukumą, ir abipusė pagarba, tikėjimas ilgais bendrais gyvenimo metais“, – kalbėjo V. Munderzbakienė.

97 santuokos registruotos jaunavedžių pasirinktose vietose. Populiariausios tokios vietos kaip „Monte Pacis“, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas, Maironio lietuvių literatūros muziejus, restoranas „Arrivėe“, „Čiop Čiop“. Kai kurios poros pasirinko ir Kleboniškio mišką, Vytauto Didžiojo karo muziejų, Vieškūnų piliakalnį ir Onkologijos ligoninę.

Gyventojai: V. Munderzbakienės teigimu, šiemet neįvyko 131 suplanuota santuokos ceremonija. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Vienuolika šeimų sukurta įkalinimo įstaigose.

Keičia ne tik pavardes

Vyrauja tendencija santuokas registruoti su Europos valstybių piliečiais. Pernai 105, šiemet 142 kauniečiai tuokėsi užsienyje. Daugiausia – Italijoje (21), Vokietijoje (8), Rusijoje (13), JAV (17), JK (10), Graikijoje (5).

Santuokų registravimui pasirinktos ir tokios tolimos šalys kaip Zambija, Venesuela, Vietnamas, Tunisas, Singapūras, Seišeliai, Meksika, Kolumbija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Australija, Indija, Mauricijus, Kirgizija ir kt.

Kaip ir ankstesniais metais, vyrai veda ruses, ukrainietes, baltaruses. Retesni atvejai, kai nuotaka ar jaunikis iš Tailando, Vietnamo, Indijos, Kongo, Nigerijos, Kinijos, Taivanio, Sakartvelo, Irako, Libano, Pietų Afrikos Respublikos ir pan.

Šiemet gautas vienas prašymas organizuoti deimantinių ir keturi auksinių vedybų jubiliejaus ceremoniją.

Vardą keistis pageidavo 27 vyrai ir 25 moterys.

Alytuje, Birštone ir Kalvarijoje trečiadienį oras įkaito iki 34,2 laipsnio, o ketvirtadienį karščio rekordas užfiksuotas ir vėl Birštone – temperatūra pasiekė 33,6 laipsnio. Tačiau faktas dar ne galutinis, oras ir toliau šyla.

„Panašu, kad artimiausiomis dienomis išliks labai karšta ir temperatūra bus aukšta – 27–32 laipsniai. Penktadienį taip pat dar iki 33 laipsnių kai kur Pietryčių Lietuvoje numatoma“, – teigė sinoptikė Inga Grigorjanc.

Karščiui ypač jautrūs kūdikiai, vaikai iki ketverių metų ir vyresnio amžiaus žmonės. Specialistai sako, tokiomis dienomis svarbu įkaitusiems iškart nebėgti tiesiai į vandenį, vengti ir šalto dušo namuose, nebent esate užsigrūdinę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jeigu žmogaus kūnas yra labai įkaitęs, vanduo labai šaltas, tada labai didelis temperatūrų skirtumas gaunasi ir gali ištikti šalčio šokas, dėl kurio gali sutrikti ir kvėpavimas, atsirasti dusulys, ir širdies veikla gali sutrikti, tai tikrai taip nepatartina daryti. Reikia atsigerti vandens, pastovėti, atsivėsinti ir tada po truputį lysti į vandenį“, – svarbų patarimą davė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Gabriela Hartwig.

Svarbi ir mityba – mėsos ir sunkaus baltyminio maisto geriau atsisakyti. Šilumą lengviau pernešti padės vaisiai ir daržovės, vanduo.

„Šalto vandens tikrai nepatartina vartoti, kadangi tai gali sukelti skrandžio spazmus. Reikėtų vartoti šiltą, drungną vandenį ir apie 1,5–2 l per dieną, arba 6–8 stiklines, – toks rekomenduojamas kiekis“, – sakė specialistė.

Atvėsti kol kas neleis ir tropinės naktys, kai temperatūra nenukris žemiau 20 laipsnių.

„Gali būti iki 22 laipsnių kai kur pietiniuose rajonuose, (...) vėliau truputėlį atslūgs, bet vis tiek temperatūra gana aukšta laikysis, nes ta šilta oro masė vis dar nesitraukia iš Lietuvos“, – sakė sinoptikė I. Grigorjanc.

„Patiems nebūnant tose patalpose, pravėdinti jas, padaryti skersvėjį, kad tas oras, sakykime, patalpose prasivaikščiotų“, – dar vieną svarbų dalyką paminėjo NVSC specialistė G. Hartwig.

Reikėtų vartoti šiltą, drungną vandenį ir apie 1,5–2 l per dieną, arba 6–8 stiklines.

Kaitros pasitraukimas iš Lietuvos numatomas sekmadienio naktį į pirmadienį. Iki tol pavienes vietose vėsins lietūs.

„Bus tų trumpų lietų, kaip minėjau, tai vienur, tai kitur. Jeigu matote, kad yra besiformuojantys debesys, perkūnija, tai tikrai galite saugumo dėlei imtis tam tikrų priemonių – išnešti daiktus iš kiemų, kad nebūtų nupūsti, nes škvalų tikimybė visada yra, kai yra perkūnija tokiomis karštomis sąlygomis“, – perspėjo saugotis sinoptikė.

Jau kitą savaitę vėl bus galima pajusti lietuvišką vasarą. Oras dieną įšils iki 21–25 laipsnių šilumos.

Štai Skaistės ir Luko Poškevičių pirmagimis Jonas. Berniukas gimė gruodžio 7-ąją, per tikrą žiemišką pūgą. „Žiemos šventės mūsų šeimoje prasidėjo gerokai anksčiau. Geresnės Kalėdų dovanos ir negalėjome norėti“, – teigė tėtis Lukas.

Poškevičiai sūnui norėjo lietuviško ir trumpo vardo. Per žmonos gimtadienį šeima viešėjo Vilniuje ir buvo apsistojusi šalia Šv. Jonų bažnyčios.

„Šventa vieta mums pakuždėjo vardą. Abu supratome, kad Jono vardas puikiai tiks mūsų pirmagimiui. Be to, nė vieno iš mūsų šeimose nėra tokio vardo“, – Jono vardo atsiradimo istoriją prisiminė L. Poškevičius.

Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Skaistė su Luku susipažino universitete, susituokė prieš porą metų. Abu yra odontologijos gydytojai. Berniuko mama kilusi iš Joniškio rajono, o tėtis – garliavietis. Jauna šeima ir gyvena Garliavoje. Gimus sūneliui pora ieškosi erdvesnių namų, tačiau nori likti gyventi Garliavoje.

„Mano tėvai iki šiol gyvena Garliavoje ir mums čia patinka“, – tikino Lukas.

Tarpušvenčiu Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojams teko įforminti dar 46 įrašus.

Vis dėlto užpernykščio skaičiaus pasiekti nepavyko: 2021 m. Kauno rajono gyventojų gretas papildė 1 285 mažyliai.

Dabar teismo pripažinta jos kalte abejoja ir beveik 100 mokslininkų, įskaitant du Nobelio premijos laureatus. Jie teigia, kad vaikų mirtį galėjo remti natūralios priežastys.

„Klausimas susijęs su įrodymais, kad genetinė variacija, identifikuota Saros Folbig ir Lauros Folbig DNR mėginiuose, gali sukelti širdies aritmijas ir netikėtas mažų vaikų mirtis“, – teigė advokatė Sophie Callan.

Pasak ekspertų, minėtos mutacijos sukelia staigią mirtį dėl širdies sustojimo. Visi vaikai mirė per dešimties metų laikotarpį. Pirmasis moters vaikas mirė po devyniolikos dienų nuo gimimo. Antras – būdamas aštuonių mėnesių. Trečias – dešimties, ketvirtas iki neaiškios mirties išgyveno kiek daugiau nei pusantrų metų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Policijos pareigūnai nustatė, kad kai vaikai mirdavo, motina visada būdavo namuose.

Prieš lemtingą verdiktą, teismo prisiekusieji rinkosi iš trijų tikėtinų vaikų mirčių versijų: kad vaikai mirė dėl natūralių priežasčių, dėl nenustatytų priežasčių arba dėl tyčinio motinos uždusinimo. Tąsyk prisiekusieji nusprendė, kad dėl vaikų mirties kalta motina. Bylą atnaujinus, 40-čiai metų nuteista 55-erių moteris gali prašytis į laisvę.

Tiesa, paleista ji gali būti tik lygtinai ir tik nuo 2028-ųjų metų.

Pasak tyrėjų, jei kūdikis gimsta spalio pabaigoje – didelė tikimybė, kad ateityje taps sporto žvaigžde.

Vienoje Amerikos mokykloje buvo atliktas moksleivių ištvermės ir jėgos tyrimas, kuris parodė, kad spalį gimę vaikai daug stipresni, nei gimę visais kitais metų mėnesiais, išskyrus rugsėjį ir lapkritį.

Esekso universiteto Sporto ir mankštos mokslų centro daktaras Gavinas Sandercockas teigė, kad gimusieji rudenį turi šiek tiek didesnę kaulų ir raumenų masę. Tokie vaikai tampa aktyvūs gana anksti, įsitraukia į lengvąją atletiką, daugeliui sportas tampa neatsiejama gyvenimo dalimi.

Taip pat pastebėta, kad būtent spalį gimė daugiausia JAV prezidentų. Pavyzdžiui, Johnas Adamsas, Rutherfordas Hayesas, Chesteris Arthuras, Theodore'as Rooseveltas, Dwightas Eisenhoweris, Jimmy'is Carteris. Tad manoma, kad spalį gimę vaikai gali turėti neeilinių politinių siekių.

Remiantis Čikagos universiteto atliktais tyrimais, spalį gimę žmonės turi daug didesnę tikimybę sulaukti šimto metų, negu gimusieji balandį.

Kitas tyrimas parodė, kad spalį gimę kūdikiai turi riziką sirgti įvairiomis ligomis, išskyrus širdies ir kraujagyslių. O tai paaiškina, kodėl jie gali išgyventi net iki šimto metų.

Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad gimusieji spalį siejami su mažesne savižudybių rizika, tai rodo, kad šį mėnesį gimę kūdikiai gali turėti gerą psichinę sveikatą.

Lietuvoje spalio mėnesį taip pat gimė nemažai talentingų įvairiose srityse žmonių.

Muzikos – tokie žinomi atlikėjai kaip Džordana Butkutė, Gytis Paškevičius, Egidijus Sipavičius, kino ir teatro srityje aktoriai – Juozas Budraitis, Viktoras Šinkariukas.

Turime ir poetų – Kazį Inčiūrą, Henriką Nagį, dailininkų – Pranciškų Smuglevičių, Antaną Žmuidzinavičių, politikų – Alfonsą Žalį, Vytautą Landsbergį ir lakūnus – Stasį Girėną bei Steponą Darių ir daugelį kitų.

Kūdikiai pasaulio šviesą išvydo antradienį. Abiem moterims tai ketvirtas vaikas: abi jos jau augino po dvi dukteris ir sūnų.

„Gimdymas yra ypatingas ir jaudinantis įvykis, – sakė Jael Jischai, viena gimdyvių. – Džiaugiuosi, kad tuo dalijuosi su gera drauge, kuri dar yra ir sesuo“.

Abiem moterims buvo skirta viena palata. Jau savo trečių vaikų jos susilaukė tik šešių savaičių intervalu, sakė J. Jischai. Dabar jos vėl galės kartu leisti vaiko priežiūros atostogas.

Sofija gimė pirma, po dviejų minučių – Zlata. Šviesioje ir ramioje Lvivo ligoninės palatoje Natalija žvelgia į ką tik pasaulį išvydusias dvynukes.

„Ligoninėje kalbame tik apie gražius kūdikius. Nekalbame apie karą, nes kiekvieną kartą jaučiame stresą. Tai kenkia“, – sako dvynių mama Natalija Suhotša.

Karui prasidėjus Natalija pabėgo iš Kyjivo pakraštyje esančio miesto. Ji pasakoja, kad mergaitės leidžia bent akimirkai užsimiršti ir negalvoti apie karą ir draugus, kurių neteko.

„Prasidėjus karui mums pavyko pabėgti, nes mieste dar nebuvo rusų karių. Tačiau po penkių dienų draugai norėjo grįžti namo, tuomet pradėjo šaudyti į juos, jų automobilius, vaikus ir namus“, – skaudžius išgyvenimus pasakoja moteris ir užsimena, kad dalis jų, deja, neišgyveno.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Gimdymo patalpas nesunku atpažinti ir iš lauko. Dėl saugumo siena apdėta smėlio maišais. Pasigirdus įspėjamosioms sirenoms, visos moterys leidžiasi į tamsų rūsį. Laukdama, kol galės grįžti į palatą, Kateryna skaito žinias telefone.

„Ką tik perskaičiau naujienas, kad Mykolajive per išpuolius ligoninėje, kuri vėliau buvo apšaudyta, gimė mergaitė. Labiausiai nenoriu, kad vaikai gimtu karo metu, nenoriu gimdyti per karą rūsyje ar bunkeryje. Nenoriu apskritai, kad kuris vaikas gimtų tokioje vietoje“, – sako nėščioji Kateryna Galmalova

Dėl nuolatinio streso daug kūdikių gimsta anksčiau laiko ir jiems neretai reikia suteikti pagalbą. Lvivo savivaldybės gimdymo skyriaus vedėja Livija pasakoja, kad sunku galvoti apie naujagimius, kurie žuvo per kelis išpuolius prieš gimdymo namus Rytų Ukrainoje.

„Žinome, kad tai mūsų problema ir ją turime išspręsti. Tai mūsų skausmas, mūsų vaikų mirtys, o ne viso pasaulio, kuris dainuoja kartu su mumis, padeda ginklais. Bet tai mūsų vaikų ir moterų mirtys“, – apie skaudžią realybę kalba Lvivo savivaldybės gimdymo skyriaus vedėja Livija Myronovič.

Tačiau moterys tvirtina, kad, nepaisant karo siaubo, nauja gyvybė suteikia vilties.

Iš rusų kariuomenės siaubo nuo Šiaurės Ukrainos Sumų miesto evakuota 71 našlaitis. Sumuose nuo bombardavimo vaikai kelias savaites slėpėsi rūsiuose, ir vos tik atsirado saugesnė galimybė pabėgti, humanitariniu koridoriumi buvo išgabenti į Kyjivo širdies ligų institutą.

„Tai – vaikai iš Sumų vaikų globos namų, evakuoti keturiais greitosios pagalbos automobiliais. Per stebuklą jie buvo nuvežti į Kyjivą, nes kelias buvo labai sunkus. Mūsų ligoninėje jie nakvojo, buvo pamaitinti, sutvarkyti. Šiandien jie turi vykti į Lvivą tais pačiais greitosios pagalbos automobiliais. Kartu su jais siunčiame du savo reanimatologus“, – kalbėjo Ukrainos širdies instituto direktorius Borisas Tudorovas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Didžioji dalis vaikų sunkiai serga, jiems reikia nuolatinės medikų priežiūros.

„Visi vaikai turi įgimtų ydų, cerebrinį paralyžių ir panašias patologijas“, – tikino B. Tudorovas.

Tad ne visi našlaičiai bus siunčiami į Lvivą, mat gydytojai baiminasi, kad jaunesni ir sunkiau sergantys vaikai ilgos kelionės neišgyvens.

Scanpix nuotr.

„Taip ilgai keliauti jiems pavojinga, ypač be inkubatorių“, – sakė B. Tudorovas.

UNICEF duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos pabėgo maždaug 1,5 mln. vaikų.