Sėkmė – po trijų dešimtmečių
Kas gi tos „Olympia“ varžybos? Pasak D. Dvarionaitės, tai yra kultūrizmo olimpas, viršūnė kiekvienam atletui.
„Tai yra tas pats turnyras, kurį aštuonis kartus laimėjo legendinis Arnoldas Schwarzeneggeris. Patekti į šį turnyrą kultūristui yra toks pat prestižas, kaip bet kuriam sportininkui nuvykti į olimpiadą“, – atletei antrino jos treneris ir gyvenimo draugas Edgaras Bušma.
Tik po beveik trisdešimties metų D. Dvarionaitė pakartojo kitos garsios sportininkės iš Klaipėdos Natalijos Murnikovienės sėkmę.
„Iš lietuvių kultūrisčių moterų „Ms. Olympia“ varžybose dalyvavo tik N. Murnikovienė, Živilė Raudonienė, Inga Neverauskaitė. Iš vyrų – Robertas Burneika. Bet jie ruošėsi turnyrui ir gyveno ne Lietuvoje, išskyrus Nataliją, todėl žmonės apie šituos atletus nelabai daug žino. Nuo N. Murnikovienės triumfo praėjo 28 metai, po to iš Lietuvos nebuvo nė vieno atleto, kuris būtų dalyvavęs „Olympia“ turnyre. Todėl tai, ką pavyko pasiekti Dainorai, tiesiog kosminis rezultatas“, – kalbėjo E. Bušma.
N. Murnikovienė 1995 m. Atlantoje (JAV) tapo pasaulio profesionalų čempionato „Ms. Olympia“ trečiosios vietos laimėtoja ir 1996 m. Čikagoje pasaulio profesionalų čempionato taip pat trečiosios vietos laimėtoja.
Nurungė: iš dešimties Ispanijoje turnyre dalyvavusių atlečių D. Dvarionaitė (centre) pripažinta pačia geriausia. / D. Dvarionaitės asmeninio archyvo nuotr.
Kartais reikia talismanų
„Paradoksas, bet Natalija gyvena prie pat mūsų, gretimame daugiabutyje, Žvejybos uosto rajone, ir mes treniruojamės toje pačioje salėje. Yra daugybė sutapimų. Mus skiria tik metai, ji tada buvo labai užsispyrusi ir pasiekė savo, aš taip pat užsispyrusi“, – teigė Dainora.
Vis dėlto treneris pridūrė, kad Natalija savo šlovės metais buvo labai populiari, nuolat puikavosi laikraščių, žurnalų viršeliuose, apie ją buvo rengiami televizijos reportažai.
„Mūsų gi atveju taip nėra, kiek spėjame patys skleisti žinią socialiniuose tinkluose, tiek apie Dainorą ir žino. Net ir po šios stulbinančios pergalės, kai ji laimėjo kelialapį į „Ms. Olympia“, Lietuvoje mažai kas tai išgirdo. Beveik jokio rezonanso nebuvo“, – apgailestavo E. Bušma.
Dainoros pasiekimas buvo didelis džiaugsmas ir jos kolegei N. Murnikovienei, kuri pati kažkada tą triumfą išgyveno.
„Natalija labai džiaugėsi mano sėkme, mes nuolat bendraujame ir dirbame kartu, ji mane labai palaiko, labai tikėjo, kad man pasiseks. Ji man tokį žaislinį zuikį-talismaną padovanojo, vis pabrėždama, kad prieš varžybas jį paglostyčiau, tai lems sėkmę. Kai grįžau, apkabino ir pridūrė, kad jos zuikis padėjo“, – šypsojosi Dainora.
Sunkiai tramdė emocijas
Kelias į „Olympia“ sportininkui ne toks jau paprastas.
Pradžioje tenka dalyvauti kultūrizmo mėgėjų čempionatuose ir mėgėjų varžybose, ten visi rungtyniauja dėl vadinamosios profesionalo kortos.
Mėgėjų čempionato nugalėtojas, vienintelis sportininkas, laimėjęs pirmąją vietą, gauna profesionalo kortą, tik tada jis įgyja teisę varžytis tarp profesionalų.
Ir štai Ispanijoje, Alikantės mieste, vykusiame profesionalų turnyre D. Dvarionaitė iškovojo pirmąją vietą „Women wellness“ kategorijoje ir laimėjo kelialapį į JAV.
Dainora pripažino, kad ispanai tą vakarą sunkiai ištarė jos vardą, tačiau, paskelbus ją nugalėtoja, žiūrovai plojo labai nuoširdžiai.
Į varžybas ji važiavo viena, tad išgirdus žinią apie tokią sėkmę, pripažino, kad buvo sunku tramdyti emocijas.
„Kaip džiaugtis vienai? Juk yra telefonas, socialinė erdvė, tuoj pat susisiekiau su artimaisiais. Emocijos liejosi per kraštus“, – prisiminė sportininkė.
Jos treneris priminė, kad iki to triumfo buvo ilgas ir sunkus kelias.
„Iki to keliavome beveik dešimtmetį – kad gautume profesionalų kortą, turėjome laimėti kvalifikacijos turnyre. Dainora profesionalios atletės statusą turi nuo 2021 metų. Pagaliau mūsų kišenėje ir kelialapis į „Ms. Olympia“. Sunku žodžiais apsakyti tą jausmą, kai tiek įdėta darbo, prakaito, pastangų, ir štai įgyvendinai ilgai lauktą svajonę“, – neslėpdamas pasitenkinimo kalbėjo E. Bušma.
Keičiasi ir sporto mados
Tik atsiradus moterų kultūrizmui, pačioje pradžioje sportininkės atrodė netgi neraumeningos, tačiau ilgainiui vaizdas ėmė keistis.
Be to, radosi šio sporto kategorijos, kurios dabar turi savo standartus, pavyzdžiui, bikinio fitneso sportininkės yra itin lieknos, proporcingos, ne ypač raumeningomis kojomis, jų liemuo turi būti labai liaunas, jei mergina yra apie 1,6 m ūgio, tai turėtų sverti apie 45 kg.
Ji man tokį žaislinį zuikį-talismaną padovanojo, vis pabrėždama, kad prieš varžybas jį paglostyčiau, tai lems sėkmę.
„Aš jau negalėčiau dalyvauti šios kategorijos varžybose, nes mano kojos yra pernelyg raumeningos. Mano kategorija vadinasi „Wellness“, šios kategorijos sportininkės turi raumeningesnes kojas, sėdmenis, bet nebūtina labai raumeninga viršutinė kūno dalis. Jei pradėsiu pernelyg treniruoti rankas, atvykusi į varžybas galiu nebegauti aukšto vertinimo, nes nebeįtaikysiu į tos kategorijos standartus. Teisėjai geriausiu išrenka tą sportininką, kuris atitinka tos kategorijos kriterijus“, – kalbėjo D. Dvarionaitė.
Dar yra „Body fitness“ kategorija, kurios sportininkai orientuojasi treniruodami labiau viršutinę kūno dalį, o po šios kategorijos – kultūrizmas.
„Kai prieš 28 metus profesionalių kultūristų varžybose „Ms. Olympia“ dalyvavo N. Murnikovienė, kategorija buvo vienintelė. Ilgainiui, kito mados ir kultūrizme, kito požiūris į treniruoto kūno grožį, ir dabar didelis dėmesys telkiamas į sėdmenų treniravimą. Teisėjai vertina atletą vizualiai“, – teigė atletė.
„Turi tuo gyventi“
Ispanijoje dėl kelialapio į „Ms. Olympia“ rungėsi 10 atlečių, tarp kurių D. Dvarionaitę teisėjai pripažino pačia geriausia.
Į profesionalų kultūristų turnyrus atvyksta daug atlečių iš Brazilijos, Ispanijos, Portugalijos, kur šis sportas labai populiarus.
„Jiems buvo sunku suprasti, iš kur mes tokie čia atsiradome ir kaip mes tą padarėme. Bet pergalės džiaugsmas atslūgsta, ir viskas prasideda iš naujo“, – kalbėjo E. Bušma.
Dainora pas Edgarą pradėjo treniruotis 2014 m.
Kiekvienose varžybose kartelė būdavo iškelta labai aukštai.
„Kai aš visiems sakiau, kad tapsiu kultūrizmo profesionale, niekas manimi netikėjo. Kai laimėjau profesionalo kortą, prakalbau apie tai, kad vis tiek pateksiu į „Olympia“ turnyrą. Tada įvertinau savo galimybes ir paskiau, kad tokiam lygiui pasiekti man reikėtų trejų metų. Bet tai man pavyko pasiekti per devynis mėnesius. Po pergalės verkiau iš laimės ne tik aš, bet ir visi mano artimi žmonės. Negalėjome suvokti, kad tai pavyko. Bet dabar vėl viską reikės pradėti iš pradžių, nes jei dabar nuvažiuočiau į „Ms. Olympia“, būčiau pati paskutinė iš 27, ten – dar aukštesnis lygis“, – tvirtino Dainora.
Pasak atletės, triumfas yra trumpalaikis dalykas, euforija baigiasi, tad tenka grįžti į savo rajoną, į savo salę ir dirbti.
Dabar visas dėmesys sutelktas į „Ms. Olympia“. Pasak Dainoros, svarbiausia – griežta dienotvarkė, kurioje be sporto ji dar labai norėtų rasti laiko ir laisvalaikiui, ir poilsiui.
„Turnyrui pasiruošti Dainora turi metus. Ir tai įmanoma, tik žmogus turi degti šia idėja, jis turi tuo gyventi“, – pabrėžė sportininkės treneris E. Bušma.
