Nurodoma, jog pranešimas buvo siųstas latvių kalba. Atvykus pareigūnams, per patikrinimą pastate sprogmenų ar įtartinų objektų nerasta. Planas „Skydas“ nebuvo įvestas, nurodo policija.

Skelbiama, kad dėl pranešime surinkta medžiaga pagal Baudžiamąjį kodeksą.

Baltų apdovanojimo laimėtoją iš penkių kandidatų atrinko bendra Lietuvos ir Latvijos ekspertų komisija.

2017 metais abiejų šalių užsienio reikalų ministrų įsteigtu Baltų apdovanojimu kasmet pagerbiami Lietuvos arba Latvijos fiziniai arba juridiniai asmenys už indėlį ir pasiekimus verčiant lietuvių literatūrą į latvių kalbą arba latvių literatūrą į lietuvių kalbą, mokant lietuvių kalbos Latvijoje arba latvių kalbos Lietuvoje, atliekant Lietuvos arba Latvijos materialaus ir nematerialaus kultūros ir istorijos paveldo mokslinius tyrimus, tiriamąją žurnalistiką apie Lietuvos ir Latvijos istoriją, kultūrą ir turizmą.

Praeitais metais apdovanojimas Rygoje įteiktas kalbininkei profesorei Laimutei Baluodei.

Protesto akcijos dalyviai antradienį žygiavo nuo Brivibas (Laisvės) gatvėje esančio Dailės teatro iki Rygos katedros.

Remiantis policijos duomenimis, eisenoje dalyvavo maždaug 5 tūkst. žmonių.

Latvijos įstatymų leidėjai kovo 22 dieną paskutiniuoju svarstymu priėmė Švietimo įstatymo ir Įstatymo dėl bendrojo ugdymo pataisas, pagal kurias 2019–2020 mokslo metais tautinių mažumų mokyklose vidurinio ugdymo pakopoje bus pradėtas laipsniškas perėjimas prie ugdymo latvių kalba.

Remiantis anksčiau patvirtintomis švietimo įstatymų pataisomis, numatančiomis laipsnišką perėjimą į mokymąsi latvių kalba visose mokyklose, vaikams jau darželiuose būtina suteikti galimybę mokytis latvių kalbos, kad jie galėtų sėkmingai mokytis pradinėse mokyklose bei tolesniuose švietimo pakopose, pristatydamas naujus ikimokyklinio ugdymo principus nurodė G. Catlakas.

Dokumente numatoma, kad tautinių mažumų darželinukai turės mokėti latviškai atsakyti į klausimus, ką jie matė ir girdėjo, išreikšti savo poreikius, bendrauti buitinėmis temomis, taisyklingai tarti latvių balsius ir priebalsius, mokėti abėcėlę, skaityti ir suprasti trumpus žodžius bei rašyti raidžių elementus.

Naujoje programoje nurodoma, kad latvių kalbos mokymąsi ikimokyklinėse įstaigose reikia skatinti kasdien, kad vaikai galėtų palaipsniui įsisavinti žinias.

Taip pat numatoma, kad darželiuose bus bendraujama latviškai žaidimų ir užsiėmimų metu, išskyrus tuos atvejus, kai tautinių mažumų vaikai mokosi kitų kalbų.

Naują ugdymo programą ikimokyklinėse įstaigose planuojama pradėti įgyvendinti jau nuo šių metų rudens.

Prezidento atstovės spaudai pareigas einanti Kristynė Kliaveniecė sakė naujienų agentūrai BNS, kad R. Vėjuonis laikosi nuomonės, jog vidurinėms mokykloms perėjus prie mokymo latvių kalba visiems moksleiviams bus užtikrintas kokybiškas išsilavinimas ir suteikta galimybė mokytis ir dirbti Latvijoje.

„Visuomenės taps labiau susitelkusi, o valstybė – stipresnė“, – atstovė citavo prezidento žodžius.

„Vaikai visada turės galimybių mokytis dalykų, susijusių su etninių mažumų tapatybe ir kultūra, išsaugoti savo šaknis ir visokeriopai vystyti savo asmenybę, taip pat pagrindinėse ir pradinėse mokyklose reikšmingos dalies dalykų mokytis gimtąja kalba“, – aiškino R. Vėjuonis.

Pasak valstybės vadovo, kiekviena šalis privalo ginti savo piliečius, todėl Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimus, kad Latvijos mokyklų kalbos reforma pablogins dvišalius santykius, gali komentuoti tik pati Rusija.

Anksčiau Latvijos prorusiška Santarvės partija pateikė prezidentui R. Vėjuoniui apeliaciją, prašydama vetuoti šias pataisas.

Latvijos Saeima kovo 22 dieną paskutiniuoju svarstymu priėmė Švietimo įstatymo ir Įstatymo dėl bendrojo ugdymo pataisas, pagal kurias 2019–2020 mokslo metais tautinių mažumų mokyklose vidurinio ugdymo pakopoje bus pradėtas laipsniškas perėjimas prie ugdymo latvių kalba.

Pataisos numato, kad nuo 2019 metų rugsėjo 1-osios iki 2021 metų rugsėjo 1-osios visose valstybinėse mokyklose bus laipsniškai pereita prie ugdymo latvių kalba.

Darželiuose, pradedant nuo 5 metų amžiaus vaikų, naujos švietimo gairės bus įdiegtos 2019–2020 mokslo metais, siekiant užtikrinti didesnį latvių kalbos vaidmenį ugdymo procese.

2019–2020 mokslo metais pagal naują dvikalbio ugdymo modelį 1–6 klasėse mažiausiai 50 proc. dalykų turės būti mokomi latvių kalba, o 7–9 klasėse – 80 proc. mokomųjų dalykų. Baigiamieji 9 klasės egzaminai bus laikomi tik latvių kalba.

2020–2021 mokslo metais visi bendrojo ugdymo dalykai 10-oje ir 11-oje klasėse jau bus mokomi tik latvių kalba, tačiau tautinių mažumų vaikams bus užtikrinta galimybė toliau mokytis gimtosios kalbos ir literatūros, taip pat gimtąja kalba mokytis su jų kultūra bei istorija susijusius dalykus.

Pradedant 2021–2022 mokslo metais, visi 10–12 klasių moksleiviai visus dalykus jau turės mokytis latvių kalba, užtikrinant tautinių mažumų vaikams galimybę toliau mokytis gimtosios kalbos ir literatūros, taip pat gimtąja kalba mokytis su jų kultūra bei istorija susijusius dalykus.

Maskva protestuoja

Maskva savo ruožtu griežtai pasmerkė šias Latvijos parlamento priimtas pataisas ir perspėjo, kad dvišaliai santykiai pablogės.

Kovo 26-ąją paskelbtame pareiškime Rusijos užsienio reikalų ministerija pridūrė, kad už šį pablogėjimą bus visiškai atsakinga Ryga.

„Oficialioji Ryga turi suprasti, kad savo nedraugiškais veiksmais ji ir toliau sunkina dvišalius santykius, ir už tai visiškai atsakinga Latvija“, – savo svetainėje komentavo Rusijos URM.

Ministerijos pareiškime teigiama, kad Latvijos valdžia ignoruoja masinius protestus, rusakalbių kreipimąsi į šalies prezidentą bei didžiausias tarptautines žmogaus teisių organizacijas, taip pat įstatymo pataisas, siūlomas rusų kalba ugdančių Latvijos mokyklų rėmimo asociacijos, sakė ministerija.

Jos teigimu, Latvija imasi skandalingų priemonių, prisidengdama „veidmainiškais šūkiais“, argumentuodama, kad šie sprendimai yra nukreipti „vaikų ir jų tėvų“ naudai ar net priimami „jiems paprašius“. Maskva pareiškė, kad šie žingsniai neturi nieko bendra su Latvijos tautinių mažumų teisių gerbimu ir kad šios priemonės tęsia „diskriminacinę politiką, kurią 25 metus vykdo Latvija, siekdama nutautinti rusakalbius gyventojus“.

Latvijos politika šioje srityje, grindžiama „integracija“ ir „valstybinės kalbos stiprinimu“, pažeidžia daugiau nei trečdalio šalies gyventojų teisėtus interesus ir tarptautiniu mastu pripažintas tesės, rašo Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Institucija taip pat išreiškė viltį, kad tarptautinės organizacijos nešališkai įvertins šį Rygos žingsnį.

Rusijos užsienio reikalų ministerija savo pareiškime pridūrė, kad už šį pablogėjimą bus visiškai atsakinga Ryga.

„Oficialioji Ryga turi suprasti, kad savo nedraugiškais veiksmais ji ir toliau sunkina dvišalius santykius, ir už tai visiškai atsakinga Latvija“, – savo svetainėje komentavo Rusijos URM.

Ministerijos pareiškime teigiama, kad Latvijos vadžia tiesiog ignoruoja masinius protestus, rusakalbių kreipimąsi į šalies prezidentą bei didžiausias tarptautines žmogaus teisių organizacijas, taip pat įstatymo pataisas, siūlomas rusų kalba ugdančių Latvijos mokyklų rėmimo asociacijos, sakė ministerija.

Jos teigimu, Latvija imasi skandalingų priemonių, prisidengdama „veidmainiškais šūkiais“, argumentuodama, kad šie sprendimai yra nukreipti „vaikų ir jų tėvų“ naudai ar net priimami „jiems paprašius“. Maskva pareiškė, kad šie žingsniai neturi nieko bendra su Latvijos tautinių mažumų teisių gerbimu ir kad šios priemonės tęsia „diskriminacinę politiką, kurią 25 metus vykdo Latvija, siekdama nutautinti rusakalbius gyventojus“.

Latvijos politika šioje srityje, grindžiama „integracija“ ir „valstybinės kalbos stiprinimu“, pažeidžia daugiau nei trečdalio šalies gyventojų teisėtus interesus ir tarptautiniu mastu pripažintas tesės, rašo Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Institucija taip pat išreiškė viltį, kad tarptautinės organizacijos nešališkai įvertins šį Rygos žingsnį.

Latvijos Saeima praeitą ketvirtadienį paskutiniuoju svarstymu priėmė Švietimo įstatymo ir Įstatymo dėl bendrojo ugdymo pataisas, pagal kurias 2019–2020 mokslo metais tautinių mažumų mokyklose vidurinio ugdymo pakopoje bus pradėtas laipsniškas perėjimas prie ugdymo latvių kalba.

Pataisos numato, kad nuo 2019 metų rugsėjo 1-osios iki 2021 metų rugsėjo 1-osios visose valstybinėse mokyklose bus laipsniškai pereita prie ugdymo latvių kalba.

Darželiuose, pradedant nuo 5 metų amžiaus vaikų, naujos švietimo gairės bus įdiegtos 2019–2020 mokslo metais, siekiant užtikrinti didesnį latvių kalbos vaidmenį ugdymo procese.

2019–2020 mokslo metais pagal naują dvikalbio ugdymo modelį 1-6 klasėse mažiausiai 50 proc. dalykų turės būti mokomi latvių kalba, o 7-9 klasėse - 80 proc. mokomųjų dalykų. Baigiamieji 9 klasės egzaminai bus laikomi tik latvių kalba. 

2020–2021 mokslo metais visi bendrojo ugdymo dalykai 10-oje ir 11-oje klasėse jau bus mokomi tik latvių kalba, tačiau tautinių mažumų vaikams bus užtikrinta galimybė toliau mokytis gimtosios kalbos ir literatūros, taip pat gimtąja kalba mokytis su jų kultūra bei istorija susijusius dalykus.

Pradedant 2021–2022 mokslo metais, visi 10–12 klasių moksleiviai visus dalykus jau turės mokytis latvių kalba, užtikrinant tautinių mažumų vaikams galimybę toliau mokytis gimtosios kalbos ir literatūros, taip pat gimtąja kalba mokytis su jų kultūra bei istorija susijusius dalykus.

Per balsavimą 100 vietų parlamente už atitinkamas įstatymų pataisas pasisakė 58 deputatai, 13 įstatymų leidėjų balsavo prieš.

Švietimo ir mokslo ministras Karlis Šadurskis pernai spalio pradžioje pasiūlė švietimo reformą, išprovokavusią naują Latvijos rusakalbių bendruomenės protestų bangą.

Ministras pirmininkas Maris Kučinskis paragino greičiau patvirtinti švietimo reformą, kad šiuo klausimu nebūtų manipuliuojama per šįmet spalio pradžioje vyksiančių visuotinių rinkimų kampaniją. 

Sausio pabaigoje vyriausybė pritarė siūlomoms įstatymų pataisoms, o vasario pradžioje jas ėmė svarstyti parlamentas.

Įstatymų leidėjai taip pat atmetė peticiją, kuria buvo reikalaujama išsaugoti Latvijoje dvikalbį ugdymą. Šią peticiją buvo pasirašę daugiau nei 10 tūkst. Latvijos piliečių. 

Nors sulaukta daugybės siūlymų peržiūrėti reformos planus ar apskritai jos atsisakyti, trečiam ir galutiniam svarstymui parlamente buvo pateikti praktiškai nepakeisti įstatymų pataisų projektai.

Pataisos numato, kad nuo 2019 metų rugsėjo 1-osios iki 2020 metų rugsėjo 1-osios visose valstybinėse mokyklose bus laipsniškai pereita prie ugdymo latvių kalba.

Darželiuose, pradedant nuo 5 metų amžiaus vaikų, naujos švietimo gairės bus įdiegtos 2019–2020 mokslo metais, siekiant užtikrinti didesnį latvių kalbos vaidmenį ugdymo procese. 

2019–2020 mokslo metais pagal naują dvikalbio ugdymo modelį 1-6 klasėse mažiausiai 50 proc. dalykų turės būti mokomi latvių kalba, o 7-9 klasėse - 80 proc. mokomųjų dalykų. Baigiamieji 9 klasės egzaminai bus laikomi tik latvių kalba. 

2020–2021 mokslo metais visi bendrojo ugdymo dalykai 10-oje ir 11-oje klasėse jau bus mokomi tik latvių kalba, tačiau tautinių mažumų vaikams bus užtikrinta galimybė toliau mokytis gimtosios kalbos ir literatūros, taip pat gimtąja kalba mokytis su jų kultūra bei istorija susijusius dalykus.

Pradedant 2021–2022 mokslo metais, visi 10–12 klasių moksleiviai visus dalykus jau turės mokytis latvių kalba, užtikrinant tautinių mažumų vaikams galimybę toliau mokytis gimtosios kalbos ir literatūros, taip pat gimtąja kalba mokytis su jų kultūra bei istorija susijusius dalykus.

Latvijos švietimo ir mokslo ministerija planuoja, kad nuo 2020-2021 mokslo metų visų bendrojo lavinimo dalykų vidurinėse mokyklose bus mokoma tik latvių kalba, bet nacionalinių mažumų mokyklose išliks galimybė mokytis gimtosios kalbos, literatūros ir su kultūra bei istorija susijusių dalykų.

Komentuodamas ministerijos planus po trejų metų visų dalykų vidurinėse mokyklose mokyti tik latvių kalba, R. Vėjuonis pabrėžė, kad tam iš pradžių reikia užtikrinti visas būtinas sąlygas: pedagogai turi būti pasirengę mokyti latvių kalba, be to, iš pradžių latvių kalbą reiktų įvesti vaikų darželiuose. Ikimokyklinio amžiaus vaikai kalbas įsisavina greičiau nei mokyklinio amžiaus vaikai, pažymėjo prezidentas.

„Latvijoje yra tik viena valstybinė kalba – latvių. Jeigu ministerija siūlo palaipsniui pereiti prie mokymo latvių kalba, būtų žengta link to, kad šalyje būtų viena vienintelė valstybinė kalba, kurią Latvijos gyventojai vartotų kasdieniam bendravimui“, – sakė jis.

Pasak R. Vėjuonio, būtina apmąstyti, ką ir kaip padaryti šiam klausimui išspręsti, todėl Švietimo ir mokslo ministerijai pavesta parengti ataskaitą su tiksliu aprašymu, kaip bus vykdoma pereiga.

„Kai šita ataskaita bus parengta, bus galima įvertinti, o kol kas tai tik aptariama idėja“, – pabrėžė prezidentas.

A1 yra pats žemiausias kalbos mokėjimo lygis.

Pataisų tikslas - apriboti galimybes Latvijoje negyvenantiems užsieniečiams įsigyti dirbamos žemės.

Leidimas nacionaliniam saugumui svarbiose įmonėse

Latvijoje įvedama teisės norma, pagal kurią siekiant įgyti reikšmingos įtakos nacionaliniam saugumui svarbiose įmonėse būtinas vyriausybės leidimas.

Toks reikalavimais įtvirtintas parlamento priimtomis kelių įstatymų įstatymų pataisomis.

Naujos redakcijos įstatymuose nenurodyta, kokios akcijų dalies valdymas yra laikomas reikšminga įtaka.

Tokie pakeitimai palies energetikos įmonių, įskaitant "Latvijas Gaze", kurio trečdalį akcijų valdo Rusijos koncernas "Gazprom", vandens tiekimo įmonių, žiniasklaidos priemonių, įskaitant televizijas, mobiliojo ryšio operatorių akcininkus.

„Sveikinu mus visus – gyvename mieste, kuris yra atviras visiems čia gyvenantiems ir atvykstantiems. Latvių gatvės stilizuotas pavadinimas latvių kalba mums yra ne tik gatvės puošybos elementas, bet ir nuoširdus pasveikinimas, draugiškumo ženklas margame daugiataučiame ir kultūrų dialogais garsėjančiame mieste. Graži kaimynystė ir bendras tikslas sujungia žmones Vilniuje, tad būkite pasveikinti latvių kalba Latvių gatvėje“, – per ceremoniją sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Latvijos ambasadorius Lietuvoje Einaras Semanis palygino Latviją ir Lietuvą su dviem šakom Europos Sąjungos medyje ir priminė, kad lietuviai ir latviai – vienintelės baltų tautos.

„Esame likę dvi vienintelės baltų tautos. Latvijos ir Lietuvos likimai susipynę laiko erdvėje. Mus vienija tarpusavio pasitikėjimas, vyksta nuostabus bendradarbiavimas kultūros švietimo ir mokslo srityse. Tai be abejonės reiškia, kad mūsų tautų dvasios yra labai artimos“, – lietuviškai sakė diplomatas.

Latvių gatvė įsikūrusi Žvėryno mikrorajone, kur gausu užsienio diplomatinių atstovybių. Latvių gatvėje yra Rusijos ambasada.

Tai jau devintoji simbolinė lentelė užsienio kalba – tokios pat lentelės atitinkamomis tų valstybių kalbomis yra sostinės Žydų, Islandijos, Varšuvos, Rusų, Karaimų, Totorių, Vokiečių gatvėse, Vašingtono skvere.

Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė reikalauja nukabinti dvikalbes lenteles sostinėje motyvuodama, kad tokios lentelės prieštarauja teisės aktams, kuriuose nurodoma, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra valstybine kalba.

Latvijos nepriklausomybė paskelbta 1918-ųjų lapkričio 17-ąją. Du dešimtmečius trukusią nepriklausomybę nutraukė sovietinė okupacija, iš kurios Baltijos šalys išsivadavo po pusės amžiaus. Latvija atkūrė nepriklausomybę 1990-ųjų rugpjūčio 21 dieną.

Vilniaus taryboje taip pat buvo kilusi iniciatyva greta Latvių gatvės esančiai atkarpai suteikti prieš beveik dvejus metus nužudyto Rusijos opozicionieriaus, Kremliaus kritiko Boriso Nemcovo vardą, kol kas jai nėra pritarta.