Tokį sprendimą priėmė trečiadienį posėdžiavusi Liberalų sąjūdžio valdyba.

„Mes norime ir su ekspertais diskutuoti, gal ir Laisvės partija su ekspertais tarėsi, nežinau, bet mes nematome to poreikio forsuotai čia ir dabar pasakyti, procesas ilgas“, – BNS sakė Liberalų frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Liberalo teigimu, forume suformuluoti siūlymai bus pateikti Vyriausybei.

Anot jo, partijos valdybos posėdyje aptarti galimi papildomo gynybos finansavimo šaltinius. Tarp jų – valstybės įmonių akcijų pardavimas, skolinimasis, papildomas taršos apmokestinimas.

„Išsakėme skeptišką požiūrį dėl Laisvės partijos išsakytos pozicijos, kad gynybos finansavimą reikia sutelkti atimant iš savivaldybių. Ne savivaldos, o valstybės reikalas ir funkcija yra krašto apsauga“, – teigė E. Gentvilas.

Liberalų sąjūdžio gynybos forumas vyks gegužės 18 dieną.

E. Gentvilo teigimu, Vyriausybė nėra pateikusi termino, iki kada galima teikti siūlymus ir kada ji pateiks jau galutinį papildomo krašto apsaugos finansavimo projektą.

„Neduotas tas terminas. Kažkas išeina Lukiškių aikštėje pionieriškai raportuoja, kažkas išvis net nepradeda svarstymų. Mes pasakome gegužės 18 dieną“, – kalbėjo liberalas.

Anot jo, kadangi kalbama apie finansavimo poreikius kitiems metams, mokestiniai pakeitimai turėtų būti priimti iki liepos 1 dienos.

„Yra galimybė priimti kartu su biudžetu, bet aš sakyčiau, kad geriau iki liepos 1-osios“, – sakė E. Gentvilas.

Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią GPM dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą.

Anot partijos, tai leis asignavimus krašto apsaugai kitąmet padidinti apie 420 mln. eurų ir taip pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimo ribą.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Vyriausybė taip pat žada steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.

Po pateikimo už projektą balsavo 35 Seimo nariai, prieš – 26, 22 parlamentarai susilaikė.

Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti, tokį sprendimą palaikė 48 parlamentarai, prieš balsavo 34.

Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymas priimtas prieš ketverius metus, bet liko neįgyvendintas – jame numatytas Vyčio monumentas nepastatytas.

Įstatymo atšaukimo projekto autorius Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad siūlymą atšaukti Lukiškių aikštės įstatymą teikė dar 2021 metais, tačiau tuomet Seimo Teisės departamentas parašė išvadą, kad įstatymas dar per trumpai galioja.

„Palaukiau dar trejus metus. Dabar jau beveik ketveri metai, kaip šitas galiojantis įstatymas neveikia“, – iš Seimo tribūnos pateikdamas projektą kalbėjo E. Gentvilas.

Atšaukime šį įstatymą, kuris neveikia ir neveiks.

Anot jo, šis teisės aktas rodo ydingą įstatymų leidybos iniciatyvą.

„Kiekvienai aikštei po įstatymą, nes tuoj prieisime ir kituose miestuose, kad politikai reikia įstatymais reglamentuoti, kas aikštėje turi būti“, – sakė liberalas.

Be to, parlamentaras priminė, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra pripažinęs, jog Lukiškių aikštės memorialo konkurso nugalėtojas yra skulptorius Andrius Labašauskas ir jo projektas „Laisvės kalva“, tačiau Seimo priimtas įstatymas neleidžia realizuoti šio projekto ir „tampa įstatymų leidėjų sukurta kliūtimi meninės saviraiškos laisvei“.

Šiame projekte nėra Vyčio monumento.

„Seimas yra priėmęs įstatymą, kuriame numatytas Vytis, nes to nori politikai. Atleiskite, aš laikau tokius įstatymus (...) prieštaraujančius meninės saviraiškos laisvei ir parodančius politikų norą totalitariškai diktuoti menininkams ir kūrėjams“, – sakė E. Gentvilas.

„Atšaukime šį įstatymą, kuris neveikia ir neveiks“, – pridūrė jis.

Praėjusį ketvirtadienį šis projektas opozicinių „valstiečių“ prašymu išbrauktas iš Seimo posėdžio darbotvarkės.

Lukiškių aikštės įstatymą priėmė praėjusios kadencijos Seimas, reaguodamas į tuometinio sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą aikštėje įrengti smėlio paplūdimį.

Įstatyme nustatyta, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu. Jame nurodoma, kad aikštės erdvė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą laisvės kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.

Diskusijos dėl Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir memorialinių akcentų joje vyksta nuo nepriklausomybės atkūrimo.

„Saugodama mūsų visų laisvę Europos Sąjunga privalo kovoti. Parama Ukrainai kovojant prieš agresorių – tai mūsų karas už laisvę ir vertybes. Stipri, efektyvi, principinga, saugi ir vieninga ES yra pamatinis Lietuvos siekis ir interesas“, – teigiama pirmadienį pristatytoje partijos rinkimų programoje.

Joje pabrėžiama būtinybė sukurti tvarų gynybos finansavimą, stiprinti karinį savarankiškumą, atremti migracijos iššūkius, saugoti politines laisves, žmogaus teises, laikytis tarptautinių susitarimų.

„Sąjunga, sudaranti sąlygas vystomajam bendradarbiavimui, kovojanti prieš politinį ir religinį radikalizmą, homofobiją, rasizmą ir antisemitizmą bei užtikrinanti stabilų europiečio gyvenimą“, – savo siekius nurodo Liberalų sąjūdis.

Programoje taip pat dėmesys skiriamas ekonominei gerovei, ES reformoms.

Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, pasikeitusi geopolitinė situacija diktuoja poreikį kitokiems politikams – patyrusiems lyderiams, kuriais galima pasitikėti.

„Akivaizdu, kad būsima Europos Parlamento kadencija bus dar reikšmingesnė nei ši, besibaigianti. Jau dabar matome, kad formuojami tokie sprendimai, kokių taikioji Europa nematė dešimtmečiais. Europos Parlamentas greta savo įprastų funkcijų tampa institucija, per kurią Europa suvokia save kaip Vakarų politinės tradicijos, liberalios demokratijos tvirtovę. Turime puoselėti tokį pasitikėjimą, turime jį pateisinti. Nes nuo to priklauso ir mūsų, ir visos Europos ateitis“, – sakė ji.

Liberalų sąjūdį EP rinkimuose ves Seimo narys Eugenijus Gentvilas. Toliau eina dabartinis europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Edita Rudelienė, Virgilijus Alekna, Andrius Bagdonas, kultūros ministras Simonas Kairys, Joniškio meras Vitalijus Gailius, parlamentarai Arminas Lydeka, Viktoras Pranckietis, Raimundas Lopata, kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė, Visagino tarybos narys Jevgenijus Šuklinas bei kiti kandidatai.

Iš viso Liberalų sąjūdžio EP rinkimų sąraše yra 22 kandidatai.

Europos Parlamento rinkimai vyks birželio 9 dieną.

Darbo partija šioje baudžiamojoje byloje yra pripažinta kalta dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, nuosprendžiu jai skirta 301 tūkst. 280 eurų bauda.

Priimti šios partijos skundą buvo nuspręsta vasario 29 dieną, Eltą informavo LAT atstovė Rimantė Kraulišė.

Už kyšininkavimą, prekybą poveikiu ir piktnaudžiavimą nuteisto ir 376,6 tūkst. eurų bauda nubausto Liberalų sąjūdžio advokatas Raimundas Jurka Eltai teigė, kad nutartį dėl skundo priėmimo gavo praeitą savaitę.

LAT sprendžia dėl kiekvieno gauto kasacinio skundo priėmimo, šis teismas įrodymų iš naujo netiria, liudytojų neapklausia, bylos patikrinamos teisės taikymo aspektu, todėl Atrankos kolegija sprendžia, ar kiekvienas paduotas kasacinius skundas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus.

Vasario 29 dieną taip pat buvo priimtas nuteistojo Raimondo Kurlianskio gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinis skundas, o diena anksčiau, vasario 28 dieną, Atrankos kolegija priėmė nagrinėti už piktnaudžiavimą nesant kyšininkavimo požymių daugiau nei 15 tūkst. eurų baudą nuteisto buvusio liberalo Gintaro Steponavičiaus skundą.

Šioje byloje iš viso yra gauta 12 kasacinių skundų, kai kurie iš jų jau priimti, dėl kitų sprendžiama. Nuosprendį apskundė kalintis buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis, taip pat laisvės atėmimo bausmę atliekantis buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis, buvęs Seimo narys ir buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis bei kartu su jais Kauno kalėjime bausmę atliekantis Seimo narys Vytautas Gapšys.

Daugelis nuteistųjų prašo panaikinti pernai lapkritį priimtą jiems nepalankų Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį ir palikti galioti 2022 m. Vilniaus apygardos teismo priimtą nuosprendį, kuriuo visi fiziniai ir juridiniai asmenys buvo išteisinti.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Kaip paskelbė teismas, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Š. Gustainis.

Apie gautą kasacinį skundą antradienį pranešė Aukščiausiasis Teismas.

Pasak teismo, skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio dalį, kurioje ši partija pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kurioje politinė partija buvo išteisinta kaip nepadariusi nusikalstamų veikų.

Taip pat kasaciniu skundu prašoma priteisti jau patirtų proceso išlaidų ir išlaidų, kurios bus patirtos kasacinio proceso metu, atlyginimą iš valstybės lėšų.

Lietuvos liberalų sąjūdis nuosprendžiu paskirtą 376,6 tūkst. eurų baudą sumokėjo pernai gruodį.

Vieną atstovą šiuo metu EP turinčios partijos lyderė, Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen šiemet tikisi geresnio rezultato nei 2019 metais vykusiuose rinkimuose.

„Planas minimum – rezultatas, kuris būtų ne prastesnis nei ankstesniuose rinkimuose. Realistiška, manau, siekti ne plano minimum. Turime visas galimybes šiemet pasiekti daugiau nei 2019-aisiais metais“, – Liberalų sąjūdžio taryboje sekmadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.   

Antruoju numeriu sąraše įrašytas dabartinis europarlamentaras Petras Auštrevičius, trečiuoju – Seimo narė Edita Rudelienė.

Toliau eina Seimo nariai Virgilijus Alekna, Andrius Bagdonas, kultūros ministras Simonas Kairys, Joniškio meras Vitalijus Gailius, parlamentarai Arminas Lydeka, Viktoras Pranckietis, Raimundas Lopata, kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė, Visagino tarybos narys Jevgenijus Šuklinas bei kiti kandidatai.

Iš viso Liberalų sąjūdžio EP rinkimų sąraše yra 22 kandidatai.

Sekmadienį Liberalų sąjūdžio taryboje taip pat bus pristatytos EP rinkimų programos gairės.

Liberalų sąjūdis EP dabar turi vieną atstovą – P. Auštrevičių.

Europos Parlamento rinkimai vyks birželio 9 dieną.

Kaip pranešė partija, toliau sąraše rikiuojasi dabartinis europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Edita Rudelienė, Virgilijus Alekna ir Andrius Bagdonas.

Šį sąrašą sausio 25 dieną tvirtins ir partijos tarybai teiks valdyba. Europos Parlamento rinkimų programos ir galutinio sąrašo tvirtinimas bei kampanijos startas vyks vasario 4 dieną.

„Liberalų sąjūdžio sąrašo lyderiai – patyrę politikai ir užsienio politikos ekspertai. Liberalų bendruomenė vesti sąrašą patikėjo patirties Europos parlamente jau turinčiam Eugenijui Gentvilui, antroje vietoje – europarlamentaras Petras Auštrevičius. Dešimtuke daug aktyvių ir didelę patirtį turinčių politikų. Esu įsitikinusi, jog su šia komanda užtikrinsime, kad liberalų balsas Europos Parlamente būtų girdimas“,– pranešime sakė partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen.

Į dešimtuką taip pat patenka kultūros ministras Simonas Kairys, Joniškio meras Vitalijus Gailius, Seimo nariai Arminas Lydeka, Viktoras Pranckietis, Raimundas Lopata.

 Iš viso sąraše – 22 kandidatai, tarp jų taip pat yra kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė, sportininkas Jevgenijus Šuklinas.

Kandidatų eiliškumą dar galės koreguoti partijos pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, pasitarusi su sąrašo lyderiu.

Europos Parlamento rinkimai vyks birželio 9 dieną.

Po jo turėtų paaiškėti galutinis kandidatų sąrašas ir jo lyderis.

„Valdybos posėdžio metu bus fiksuojama balsavimo pabaiga ir paaiškės sąrašas“, – BNS sakė Liberalų sąjūdžio Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Jis teigė, kad kandidatų eiliškumą dar galės koreguoti partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pasitarusi su sąrašo lyderiu.

Europos Parlamento rinkimai vyks birželio 9 dieną.

Seimas priimdamas tokią rezoliuciją deklaruotų, kad „balsavimu reiškia savo pasitikėjimą Seimo pirmininkės tolesniu darbu po politinės korupcijos bylos pasibaigimo nepaisant to, kad ji tuo pačiu metu vadovauja partijai, kurios atžvilgiu buvo paskelbtas ir jau įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis“.

Viena rezoliucijos iniciatorių, Seimo narių Mišrios grupės seniūnė Agnė Širinskienė sako, kad toks formatas pasirinktas, nes opozicijai neužtektų balsų parlamento vadovei pareikšti nepasitikėjimo, o kartu tai būtų proga parlamento vadovei atsiprašyti žmonių už politinės korupcijos bylą.

„Kai kurios opozicinės frakcijos (Darbo partijos – BNS) pačios turi teisinių problemų, o socialdemokratai kartais, matyt, jaučiasi ne opozicijoje, o valdančiaisiais, į interpeliacijos procedūras žiūrėjo gana skeptiškai. Todėl buvo nuspręsta eiti tokiu keliu – sudaryti  galimybę visam Seimui, ir ypač valdantiesiems, išreikšti pasitikėjimą ir, kas dar svarbiau, atsiprašyti visų žmonių už korupcines bylas“, – BNS sakė A. Širinskienė.

Aš manau, ko šioje situacijoje labai trūko, tai atsiprašymo ir pripažinimo, kad tai buvo padaryta, kol kas tik bandoma išsiginti šios situacijos.

„ Aš manau, ko šioje situacijoje labai trūko, tai atsiprašymo ir pripažinimo, kad tai buvo padaryta, kol kas tik bandoma išsiginti šios situacijos“, – pažymėjo A. Širinskienė.

Ji taip pat teigė, jog šią savaitę į opozicijos užduotus klausimus dėl galimybių toliau eiti pareigas atsakiusi V. Čmilytė-Nielsen „praktiškai išsigynė nieko nepažįstanti, nežinanti ir už nieką neatsakinga“.

A. Širinskienė taip pat teigė, jog, nors rezoliucija teisinių pasekmių nesukuria, šiuo atveju svarbiausias yra moralinis įvertinimas.

„Opozicija viena be valdančiųjų palaikymo tų teisinių pasekmių niekada negali sukelti, bet norisi aiškaus valdančiųjų pasakymo, kad Seimo pirmininke pasitiki“, – pažymėjo opozicijos atstovė.

Rezoliucijos projektą registravo beveik penktadalis parlamentarų iš opozicinių „valstiečių“, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijų ir Seimo narių mišrios grupės.

Dokumentu taip pat būtų atsiprašoma rinkėjų, kad „Seime susiklostė tokia situacija, jog į valdančiąją koaliciją įeina partija, kurios atžvilgiu politinės korupcijos byloje yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir dėl to Seimas galėjo būti diskredituotas tiek visuomenės akyse, tiek ir tarptautinėje bendruomenėje“.

Taip pat parlamentas pasisakytų, kad „netoleruoja politinės korupcijos ir griežtai smerkia bet kokias jos apraiškas politikoje“.

Dėl politinės korupcijos bylos į opozicijos klausimus Seimo salėje antradienį atsakiusi Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen teigė neketinanti palikti pareigų, nes partija yra persitvarkiusi, o dėl jos pačios nepakantumo korupcijai nėra girdėjusi jokių abejonių.

Lietuvos apeliacinis teismas lapkritį Liberalų sąjūdį pripažino kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, nes 2015–2016 metais reikšmingas pareigas ėjusių šios partijos atstovų Eligijaus Masiulio, Šarūno Gustainio ir Gintaro Steponavičiaus korupciniai veiksmai buvo atliekami ir partijos naudai. Dėl to Liberalų sąjūdžiui skirta 376,6 tūkst. eurų bauda.

Šioje byloje taip pat nuteista opozicinė Darbo partija, jos atstovas Seimo narys Vytautas Gapšys, koncernas „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) ir buvęs jo prezidentas Raimondas Kurlianskis.

„Aš manau, kad galiu ir toliau būti Seimo pirmininke“, – antradienį žurnalistams į klausimą, ar gali vadovauti parlamentui, atsakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji taip pat teigė, kad, kad bandymai ją kaip Liberalų sąjūdžio pirmininkę ar Seimo pirmininkę sieti „su istorija, kuri įvyko daugiau nei prieš septynerius metus“, yra teismo sprendimo pritempinėjimas prie politinių realijų.

Vėliau antradienį Seime V. Čmilytė-Nielsen atsakys į opozicijos klausimus dėl tolesnio darbo Apeliaciniam teismui jos vadovaujamą partiją pripažinus kalta korupcijos byloje.

Keturių opozicinių frakcijų vadovai parlamento vadovės klausia, ar ji sau taiko valdančiosios koalicijos sutarties preambulėje įrašytą teiginį apie skaidrumą ir aukščiausius politinės etikos standartus.

Taip pat teiraujamasi, ar matydama didelį gyventojų nepasitikėjimą Seimu ir sudėtingą geopolitinę situaciją, V. Čmilytė-Nielsen neketina stabdyti narystės „nuteistoje Liberalų sąjūdžio partijoje ir aiškiai atsiriboti nuo bet kokių sąsajų su nuteista partija, jos praeitimi bei asmenimis, kurie šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę“.

„Jei narystės partijoje sustabdyti neplanuojate, kaip įsivaizduojate tolesnį Seimo darbą Jums vadovaujant ir kodėl pati neinicijuojate pasitikėjimo pasitikrinimo procedūros?“ – teigiama raštu pateiktuose klausimuose.

Lietuvos apeliacinis teismas lapkritį Liberalų sąjūdį pripažino kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, nes 2015–2016 metais reikšmingas pareigas ėjusių šios partijos atstovų Eligijaus Masiulio, Šarūno Gustainio ir Gintaro Steponavičiaus korupciniai veiksmai buvo atliekami ir partijos naudai.

Man tie kolegos, kurie čia tą aktyviausiai ragina daryti, šiek tiek juoką kelia. Daugiausiai apie skaidrumą rėkia tie, kurie patys su skaidrumu, man atrodo, vienu ar kitu gyvenimo tarpsniu turėjo susipykimų.

Šioje byloje taip pat nuteista Darbo partija, jos atstovas Seimo narys Vytautas Gapšys, koncernas „MG Baltic“ ir buvęs jo prezidentas Raimondas Kurlianskis.

Svarsto baudas mokėti ir iš dotacijų

Politinės korupcijos byloje Liberalų sąjūdis sulaukė 376,6 tūkst. eurų, Darbo partija – 301 tūkst. eurų baudos. Dalį šių sumų partijos svarsto sumokėti iš valstybės dotacijų lėšų.

V. Čmilytė-Nielsen tvirtino nematanti didelės problemos, jei toks sprendimas bus priimtas, ir pridūrė, kad „finansavimas partijoms yra skiriamas kaip rinkimų rezultatų išdava“, tai susiję su rinkėjų pasitikėjimu.

Anot Seimo vadovės, dėl tokios galimybės buvo kreiptasi ir į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) bei Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK).

„Sakė, kad galima – ir VMI, ir VRK“, – teigė ji.

V. Čmilytė-Nielsen kol kas neįvardijo konkrečios sumos, kuri galėtų būti sumokėta iš dotacijų lėšų.

Panašios pozicijos laikėsi ir Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.

„O savivaldybių klerkai, kai pralošia skundus dėl neteisėtų veiksmų, iš kokių pinigų moka? Iš savivaldybių biudžetų moka“, – sakė parlamentaras.

„Tada niekam nekyla jokių klausimų? Tada viskas gerai?“ – svarstė jis.

„Darbietis“ teigė nesuprantantis ir kolegų iš opozicijos abejonių, ar V. Čmilytė-Nielsen gali tęsti darbą, kai jos vadovaujama partija buvo nuteista.

„Man tie kolegos, kurie čia aktyviausiai ragina tą daryti, šiek tiek juoką kelia. Daugiausiai apie skaidrumą rėkia tie, kurie patys su skaidrumu, man atrodo, vienu ar kitu gyvenimo tarpsniu turėjo susipykimų“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Jis taip pat sakė nesutinkantis su teismo sprendimu tiek dėl partijos, tiek dėl V. Gapšio kaltės.

„Mes manom, kad jis nekaltas. Teismas mano taip, o mes manom kitaip. Mes manom, kad nei Darbo partija, nei V. Gapšys nepadarė nieko blogo – darė tai, ką darė visos politinės partijos, ką iki dabar daro visos politinės partijos“, – kalbėjo politikas.

„Mes tokio sprendimo nesuprantam“, – pridūrė jis.