Prekybos deficitas sausį–vasarį siekė 480,9 mln. eurų, o vien vasarį – 213,9 mln. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 3,9 mlrd. eurų – 2 proc. mažiau nei pernai, be mineralinių produktų – 2,7 proc. mažiau.

Eksporto sumažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs antžeminio transporto priemonių (28,6 proc.), plastikų ir jų gaminių (19,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (16,5 proc.) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė smukęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (16,8 proc.), antžeminio transporto priemonių (19,2 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (15,7 proc.) importas.

Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 7,2 proc., importas – 8,9 proc.

Sausį–vasarį daugiausia eksportuota į Latviją (10,4 proc.), Lenkiją (9,9 proc.), Vokietiją (8,2 proc.), o importuota iš Lenkijos (13,4 proc.), Vokietijos (12,4 proc.), Latvijos (8,3 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Nyderlandus (10 proc.), Lenkiją (9,7 proc.), Vokietiją (9,7 proc.), Latviją (7,1 proc.), Jungtines Valstijas (6 proc.).

Daugiausia eksportuota mineralinių produktų (14,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13,6 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,1 proc.). Daugiausia importuota mineralinių produktų (21,3 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (16,6 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,8 proc.).

Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (20,5 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (10,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (8,7 proc.).

Lietuviškos kilmės prekių eksportas per devynis mėnesius siekė 18,1 mlrd. eurų – 11,1 proc. mažiau, o tarptautinės prekybos prekėmis deficitas siekė 3,9 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Vien rugsėjį prekių eksportuota už 3,39 mlrd. eurų – 1,9 proc. daugiau nei prieš mėnesį, bet 22,1 proc. mažiau nei prieš metus. Importuota už 3,68 mlrd. eurų – 2,6 proc. daugiau nei prieš mėnesį, bet 29,3 proc. mažiau nei prieš metus.

Lietuviškos kilmės prekių rugsėjį eksportuota už 2,21 mlrd. eurų – 5,7 proc. daugiau nei prieš mėnesį (be mineralinių produktų – 4,6 proc.), bet 13,8 proc. mažiau nei prieš metus (be mineralinių produktų – 17,9 proc.).

Tarptautinės prekybos prekėmis deficitas rugsėjį buvo 289,9 mln. eurų.

Lietuviškos kilmės prekių eksportas per devynis mėnesius siekė 18,1 mlrd. eurų – 11,1 proc. mažiau.

 

Lietuvos eksporto metinis nuosmukis daugiau nei 20 proc. stebimas trečią mėnesį iš eilės, prieš tai keturis mėnesius jis siekė 2,2–5,2 proc. Paskutinį kartą metinis augimas fiksuotas šiemet vasarį, kai eksportas augo 7 procentais.

Statistikų teigimu, eksporto augimui per mėnesį įtakos turėjo išaugęs javų (2,5 karto), elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (12,1 proc.), įvairių chemijos produktų (32,5 proc.) eksportas. Importo augimą lėmė padidėjęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (8,7 proc.), farmacijos produktų (18,6 proc.) importas.

Rugsėjį eksporto sumažėjimui per metus įtakos turėjo sumažėjęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (31,9 proc.), mašinų ir įrenginių, jų dalių (34,8 proc.), plastikų (40,5 proc.) eksportas. Importo mažėjimą lėmė smukęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (51,4 proc.), mašinų ir įrenginių, jų dalių (31 proc.), chemijos produktų (64,7 proc.) importas.

Šiemet sausį–rugsėjį daugiausia eksportuota į Latviją (10,7 proc.), Lenkiją (8,9 proc.), Vokietiją (7,6 proc.), o importuota iš Vokietijos (13,4 proc.), Lenkijos (13,3 proc.), Latvijos (8,2 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją (9,7 proc.), Vokietiją (9 proc.), Latviją (8 proc.), Nyderlandus (8 proc.), JAV (7,6 proc.).

Daugiausia eksportuota mineralinių produktų (14,5 proc.), mašinų ir įrenginių, elektros įrangos (12,9 proc.), chemijos pramonės produkcijos (10,8 proc.). Daugiausia importuota mineralinių produktų (20,7 proc.), mašinų ir įrenginių, elektros įrangos (16,9 proc.), antžeminio, oro, vandens transporto priemonių (11,9 proc.).

Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (20,5 proc.), pramonės dirbinių (11,5 proc.), maisto produktų, gėrimų, tabako ir perdirbtų pakaitalų (10 proc.), mašinų ir įrenginių, elektros įrangos (8,3 proc.).

Dienraščio duomenimis, vienas iš šalies universitetų šiais metais atliko 32 pieno prekės ženklų, parduodamų Lietuvos parduotuvėse, tyrimą. Jis atskleidė didelius kokybės skirtumus.

Tyrime dėmesys skirtas piene aptinkamam išrūginių baltymų kiekiui. Tai – žmogaus organizmui naudingiausia sudėtinė pieno dalis, kurioje gausu aminorūgščių.

Išlaikyti šiuos baltymus sudėtyje nėra lengva, nes jie yra itin jautrūs aukštai temperatūrai. Netinkamai pasterizuojant pieną, išrūginiai baltymai keičia savo struktūrą – denatūruoja – ir praranda savo biologinę vertę. 

Remiantis tyrimu, išrūginių baltymų kiekis 32 prekės ženklų pieno mėginiuose skyrėsi net iki 6 kartų. Pasitaikė ir tokių produktų, kuriuose visai nebuvo aptikta nedenatūruotų baltymų.

Nors iš visų tirtų produktų tik 6 buvo pagaminti Lenkijoje, dalyje jų vertingųjų baltymų kiekis buvo mažesnis už vidutinį.

Geriausiai iš visų buvo įvertintas „Pieno žvaigždžių“ gaminamas „Dvaro“ pienas, teigiama „Lietuvos ryte“.

Remiantis tyrimu, išrūginių baltymų kiekis 32 prekės ženklų pieno mėginiuose skyrėsi net iki 6 kartų.

 

Klaidinanti reklama nepraslydo pro akis

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, prieš kelerius metus lenkiškuose pieno produktuose rastas didesnis nei leistina enterobakterijų kiekis. Tai reiškia, kad nesilaikyta higienos reikalavimų arba buvo užteršta gamybos linija. Taip pat nustatyti ir ženklinimo etiketėse pažeidimai.

O vartotojai Lietuvoje į etikečių pažeidimus ar kitokį informacijos neatitikimą reaguoja jautriai – tai įrodė ir šio rudens pradžioje pasirodžiusi vieno prekybos tinklo reklamos kampanija.

Jos metu buvo skelbiama, kad lenkiški pieno produktai yra pagaminti Lietuvoje. Visgi akylesni prekybos tinklo klientai netrukus pastebėjo, kad dalis šių produktų iš tiesų yra gaminama Lenkijoje, o ne Lietuvoje.

VMVT portalui lrt.lt teigė, kad tai – klaidinanti reklama, o prekybos tinklo atstovai šį neatitikimą aiškino įsivėlusia žmogiškąja klaida.

Lenkija nėra kokybės lyderė

Ekspertų teigimu, įvežtinės ir lietuviškos mėsos kokybė taip pat nėra vienoda. Didžiausi skirtumai pastebimi lyginant mūsų šalies ir Lenkijos gamintojų mėsą.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius „Lietuvos rytui“ teigė, kad nemažą dalį kiaulienos perdirbėjai atsigabena iš kitų šalių, tačiau lenkiškos jie vengia.

„Gamintojai vertina išeigą, nes ne visų skerdenų kokybė yra vienoda. Lenkijos ūkiuose užaugintų kiaulių skerdena yra šlapesnė, neretai nesubrendusi, gaminant išsiskiria daug vandens. Tokia perdirbti nėra tinkama, todėl ir perkama už tą pačią kainą geresnės kokybės skerdena kitose valstybėse“, – „Lietuvos rytui“ sakė E. Mackevičius.

Lenkijos ūkiuose užaugintų kiaulių skerdena yra šlapesnė, neretai nesubrendusi, gaminant išsiskiria daug vandens.

 

Jam antrino ir Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas. Jis „Lietuvos rytui“ aiškino suprantantis, kodėl verslas įsileidžia lenkišką produkciją. Pagrindinė priežastis – žema kaina. Tačiau, anot G. Kauzono, Lenkija nėra kokybės lyderė.

„Mūsų gamintojų į rinką tiekiama vištiena atitinka aukštus, Skandinavijoje įprastus kokybės standartus.

Reikia suprasti ir tai, kad Lietuvoje dažnai remiamasi uždara gamybos grandine, kai gamintojas atsako už visus jos etapus, įskaitant ir paukščių auginimą.

O Lenkijos paukštienos ūkiai yra decentralizuoti – dalis įmonių mėsą tik perdirba, bet jos neaugina. Taigi tokie perdirbėjai negali užtikrinti atsekamumo, o už siūlomų sąlyginai mažesnių kainų dažnai slypi prastesnės paukščių auginimo ir jų mėsos apdorojimo sąlygos“, – „Lietuvos rytui“ teigė pašnekovas.

Klauso pirkėjų norų

Prekybos tinklų atstovai taip pat pastebi, kad vartotojai Lietuvoje dažniau renkasi lietuviškus mėsos gaminius.

„Matome, kad pirkėjai teikia pirmenybę lietuviškai vištienai. Palyginti su ankstesniais metais, mūsų prekybos tinkle jos parduodama daugiau. Reaguodami į pirkėjų poreikį asortimente didiname būtent lietuviškos vištienos dalį, sveriamos šviežios mėsos vitrinose prekiaujame tik lietuviška vištiena“, – vasarą „Lietuvos rytui“ pasakojo „Maxima“ atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Tuo tarpu „Rimi“ visai neprekiauja iš užsienio valstybių atvežta paukštiena. „Itin vertiname lokalumą ir darnų vystymąsi, tad prekiaujame tik Lietuvoje užauginta vištienos produkcija. Pastebime, kad ir mūsų klientams svarbi šios produktų kategorijos kilmės šalis, taip pat matome ir kokybinius jos skirtumus, pavyzdžiui, spalvos, skonio. Taip pat tikime, kad, norint plėtoti tvarų verslą ir puoselėti aplinkosaugą, svarbu, jog produktai būtų kuo šviežesni ir atvežti iš netoliese esančių ūkių“, – teigė „Lietuvos ryto“ kalbinta „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė.

„Labai gaila, kad dalis Europos įmonių prekiauja su Rusija, kad ir tuo pačiu vynu. Bet noriu pasakyti, kad lietuviškos kilmės prekių eksporto į Rusiją vertė yra 0 eurų. Dabar paskelbtuose duomenyse nurodoma, kad tai – daugiausiai mūsų partnerių iš Vakarų produkcija“, – pirmadienį LRT teigė A. Armonaitė.

„Situaciją vertinu labai blogai ir tie, kas prisiliečia prie tiekimo grandinės, turi suprasti, kad netiesiogiai prisideda prie Putino biudžeto finansavimo, kuriuo apmokamas karas“, – pabrėžė ji.

Ministrė paminėjo, kad vien tik Lietuva negali sustabdyti prekių srauto į Rusiją, kadangi tam reikalingas vieningas Europos Sąjungos sankcijų įgyvendinimas ir naujų sankcijų įvedimas.

„Tik vieningai įgyvendinamos sankcijos gali išspręsti šį klausimą. Ir reikės dar ne vieno sankcijų paketo“, – paminėjo ji.

ELTA primena, kad Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos statistikos duomenų bazė „Comtrade“ spalio 20 d. pranešė, kad per aštuonis 2023 m. mėnesius Lietuva ir Latvija buvo tarp trijų didžiausių vyno eksportuotojų į Rusiją.

Skaičiuojama, kad per aštuonis mėnesius Rusija iš Lietuvos importavo vyno už 126 mln. JAV dolerių, iš Latvijos – už 79 mln. JAV dolerių. Tiekimo apimtis, palyginti su 2022 m. duomenimis, padidėjo trečdaliu.

Tuo pat metu Lietuva ir Latvija vien iš Italijos įsivežė vyno už 59,3 mln. JAV dolerių, iš Ispanijos už 21 mln. JAV dolerių.

Sukėlė sumaištį

Vokietijoje gyvenanti Laima su „Kauno diena“ pasidalijo lietuviškos produkcijos nuotraukomis, kuriose – sumaištį keliantys pavadinimai. Gerai žinomi lietuviški saldainiai, gira Vokietijoje pavadinta rusiškai.

„Kregždutė“ pervardyta rusiškai – „Lastochka“, „Raudonoji aguona“ –  „Krasni Mak“. „Meška šiaurėje“ Vokietijos parduotuvių lentynose – „Bely Medwed“ pavadinimu. Šiuos skanėstus gamina lietuviškas saldainių fabrikas „Vilniaus pergalė“.

Lietuvė aptiko ir mūsų šalyje pagamintos giros, kuri Vokietijoje įvardyta  „Craft kwas“. Tiesa, kas šio produkto gamintojas – neaišku, nes tik pažymėta, kad pagaminta Lietuvoje, o konkretus gamintojas ant pakuotės neįvardytas.

„Ant lietuviškų saldainių pakuočių – ženkliukas „Pagaminta Lietuvoje“, yra ir trispalvė, bet ant jų – nė vieno lietuviško pavadinimo, visi rusiški. Šiuos saldainius ir girą pastebėjau „Kaufland“ prekybos centre. Visa ši produkcija tiekiama vienintelio tiekėjo – „Dovgan“. Kai pamačiau rusiškus pavadinimus ant mūsų „Vilniaus pergalės“ produkcijos, tikrai ištiko šokas. Lietuva – laisva šalis, o ne Rusijos dalis. Tokie pavadinimai tikrai nedaro garbės Lietuvai“, – pasipiktinimo neslėpė Laima.

Žymėjimas: „Kauflande“ seniau buvo atskira lentyna rusiškoms prekėms, dabar užrašo nėra, bet lietuviški saldainiai vis tiek čia sudėti. („Kauno dienos“ skaitytojos nuotr.)

„Gerai, kad tiekėjai pačios „Pergalės“ nepervardijo „Pobeda“. Tada tikrai būtų kuo didžiuotis“, – ironizavo Vokietijoje gyvenanti lietuvė.

Moteris atkreipė dėmesį, kad saldainių pavadinimai, nors ir pervardyti rusiškai, užrašyti lotyniškomis raidėmis.

Pionierių ilgesys?

Dar vienas maisto prekių tiekėjo „Dovgan“ perliukas Vokietijoje, kurį pastebėjo Laima, – pionieriški vafliai su atvira sovietine simbolika.

Ant kakavinių vaflių tiek rusų, tiek vokiečių kalbomis užrašyta, kad tai pionierių vafliai. Sovietinių laikų dvelksmą sustiprino ant etiketės pavaizduotas jūreivį primenantis jaunuolis, pučiantis trimitą, ant kurio užkabinta raudona vėliavėlė. Būtent tokia simbolika buvo ypač paplitusi Sovietų Sąjungoje.

„Šių dienų kontekste tokios prekės netoleruotinos ir pasibaisėtinos“, – kalbėjo lietuvė.

Rytų Europos tiekėjas

Bendrovė „Dovgan“ savo interneto puslapyje prisistato kaip autentiškų produktų iš Rytų Europos, Lenkijos, Rumunijos, Adrijos jūros regiono ir Turkijos tiekėja. Produktus bendrovė esą pristato į mažmeninius Vokietijos prekybos centrus. Tai Vokietijoje registruota įmonė, tačiau internete galima rasti sąsajų ir su Rusija.

Vokietijos žiniasklaidos grupei „Deutsche Welle“ priklausančiame naujienų portale praėjusių metų pavasarį kalbintas bendrovės „Dovgan“ generalinis direktorius Andrejus Kovaliovas aiškino, esą didžioji dalis šio prekės ženklo gaminių gaminama Europoje ir tik mažiau nei 10 proc. asortimento buvo tiekiama iš Rusijos, tačiau, prasidėjus karui, rusiškų prekių esą buvo visai atsisakyta. Tuomet jis naujienų portalui aiškino, esą Vokietijoje yra daug gyventojų, atvykusių iš buvusių sovietinių šalių, dauguma jų kalba rusiškai ir renkasi tokias prekes, prie kurių buvo pripratę.

„Daugelio slavų šalių maisto kultūra yra glaudžiai susipynusi. Barščiai, kondensuotas pienas ar varškė nuo vaikystės žinomi ir rusams, ir ukrainiečiams, tad juos perka ir Vokietijoje. Tokia mūsų maisto kultūra, jos nepakeisi, nes dažnai nevalgysime lęšių sriubos ar tortilijų“, –  „Deutsche Welle“ kalbėjo A. Kovaliovas.

Beldžiasi į sąžinę

Vokietijoje gyvenanti lietuvė apeliavo ir į gamintojų sąžinę, kodėl jie leidžia taip elgtis su Lietuvoje žinomo prekės ženklo produkcija ir bendradarbiauja su rusiškais verslais. Ji atkreipė dėmesį, kad ant pakuotės niekur nėra parašyta, kad saldainiai gaminami „Vilniaus pergalėje“, yra tik užrašas, kad prekės gaminamos Lietuvoje.

„Koks skirtumas, kur „Dovgan“ įmonė registruota, svarbu, kas yra iš tiesų. Ar normalu bendradarbiauti su tokiomis įmonėmis, kai vyksta karas? Gal tikėjosi, kad niekas nepamatys, iš popieriukų nepažins? Pamatėme, pažinome...“ – savo nuomonę išsakė Laima.

„Man būtų gėda, jei mano gaminami saldainiai gulėtų vienoje lentynoje su pioneriškais vafliais arba prie kitų rusiškų prekių. Šiaip „Kaufland“ yra didelis prekybos centras, tai nėra kažkokia išskirtinai rusų etninė parduotuvė. Jie savo lentynose turi prekių iš įvairių šalių, pavyzdžiui, Turkijos. Tokios lentynos specialiai išskirtos, pažymėta, iš kurios šalies prekės.

Buvo ir rusiškų prekių lentyna, tačiau dabar nuimtas pavadinimas, kad  rusiškos, tačiau visi Lietuvos gamintojo saldainiai sudėti prie tų pačių pionieriškų vaflių. Niekur nenurodoma, kad gamintojas – „Vilniaus pergalė“, todėl tikrai lengva šias prekes tiesiog priskirti rusiškoms. Įdomu, kad „Dovgan“ rusiškais pavadinimais tiekia tik „Vilniaus pergalės“ produkciją, kitų Lietuvos gamintojų prekių su tokiais pavadinimais nesu pastebėjusi“, – į gamintojų sąžinę bandė prisibelsti lietuvė.

Šokas: „Vilniaus pergalės“ gaminami salainiai Vokietijoje supakuoti į rusiškas pakuotes, o jų tiekėjas – „Dovgan“. („Kauno dienos“ skaitytojos nuotr.)

Įprasta praktika

„Kauno diena“ paprašė „Vilniaus pergalės“ atstovų pakomentuoti, kodėl Vokietijoje jų gaminami saldainiai parduodami su rusiškais pavadinimais. Pasak jų, tai įprasta praktika, kuri esą leidžia pasiekti skirtingas auditorijas.

„Nuotraukose matomi produktai yra skirti būtent tiems prekybos tinklams Vokietijoje, kuriuose parduodamos prekės rusiškai kalbantiems ar emigravusiems iš buvusios Sovietų Sąjungos šalių pirkėjams. Rusakalbiai vokiečiai, įvairių tautybių emigrantai (rusai, žydai, ukrainiečiai ir t. t.) – tokių žmonių šioje šalyje yra daugiau nei gyventojų visoje Lietuvoje, taigi, čia matome pradavimų potencialą.

Prilyginčiau šią situaciją prekių vežimui į Didžiąją Britaniją, į lietuvių etnines parduotuves, – ten puikiai parduodame prekes lietuviškais pavadinimais, nes jas daugiausia perka ten gyvenantys lietuviai“, – komentavo „Vilniaus pergalės“ rinkodaros vadovas Justas Razmus.

„Kregždutė“ pervardyta rusiškai – „Lastochka“, „Raudonoji aguona“ – „Krasni Mak“.

Pasak jo, tai, kad pakuotės dizaine naudojama kalba, kuri yra aktualiausia tiksliniam pirkėjui, nėra nieko naujo.

„Priklausomai nuo situacijos, ant pakuotės taip pat sėkmingai naudojame, pavyzdžiui, lenkiškus tekstus veždami prekes į Lenkiją. Esame gaminę produktų, supakuotų į pakuotes mongolų kalba, skirtus Mongolijos rinkai. Kitaip tariant, kiek leidžia galimybės, pritaikome pakuotės dizainą konkretaus pirkėjo poreikiams“, – tęsė saldainių fabriko atstovas.

J. Razmus laikėsi pozicijos, kad saldumynų gamintojas nuo pasirinktos kalbos ant pakuotės nesikeičia – lieka „Vilniaus pergalė“ iš Lietuvos.

„Didžiuojamės, kad mūsų produkcija yra žinoma, perkama ir mėgstama net 39 pasaulio šalyse“, – pridūrė rinkodaros vadovas.

Ministerijoms neįdomu

Nors valdžios atstovai nuolat kalba apie Lietuvos įvaizdį užsienio rinkose, ragina vengti bendradarbiauti su rusiškais verslais, tačiau „Vilniaus pergalės“ saldainių atvejis ministerijų nesudomino, esą tai gamintojo reikalas, ar leisti ant lietuviškos produkcijos rašyti rusiškus pavadinimus.

„Lietuvos įmonės veikia ES vidaus rinkoje, kuri užtikrina laisvą prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimą. Neturime pakankamai informacijos ir negalime įvertinti, kokiu pagrindu ir kokiomis sąlygomis Vokietijos bendrovė, kurios prekės ženklas matomas ant išorinės pakuotės, apipavidalina ir parduoda lietuvišką produkciją.

Nuotraukose matomi panašūs į Lietuvos įmonės gaminamus saldainius su lietuviškais pavadinimais, todėl dėl išsamesnio komentaro siūlytume kreiptis į įmonę, kurios produkcija galimai yra supakuota į maišelius. Dėl Lietuvos verslo gairių siūlytume kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją“, – aiškios pozicijos dėl Lietuvos įvaizdžio neturėjo Užsienio reikalų ministerija.

„Šiuo atveju rekomenduotume kreiptis į gamintoją, nes kontroliuojanti institucija yra Vokietijos. Jei tai nesusiję su sankcionuojamomis prekėmis, tuomet ryšiai su Rusijos įmonėmis neuždrausti“, – „Kauno dienai“ dėstė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai.

Pirkėjai sutaupė milijonus

Karantino metu prislopęs ekonominis gyvenimas žada nemažų iššūkių. Juos padėti įveikti iniciatyvos ėmėsi prekybos tinklas „Maxima“, paskatinęs rinktis Lietuvos gamintojų prekes ir tokiu būdu suteikti impulsą šalies gamybai, kurią pristabdė COVID-19 krizė. Pirkėjai turi galimybę sutaupyti, nes reguliarios lietuviškų produktų kainos yra sumažintos bendru prekybos tinklo „Maxima“ ir kampanijoje „Išvien dėl Lietuvos“ dalyvaujančių Lietuvos gamintojų indėliu.

Jau beveik du mėnesius vykstanti kampanija pirkėjams leido sutaupyti per 3 mln. eurų. Didžioji dalis – 60 proc. – šios sumos yra padengta „Maximos“ sąskaita, o likusią dalį sudaro Lietuvos gamintojų suteiktos nuolaidos.

„Atpigintos lietuviškos produkcijos krepšelis šiandien yra padidintas jau iki 800 įvairių prekių. Džiaugiamės, kad lietuviškos produkcijos paklausa auga, o tai padeda Lietuvos maisto ir kitų pramonės šakų įmonėms greičiau atsitiesti ir įveikti koronaviruso pandemijos sukeltus ekonominius sunkumus“, – teigia prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas.

Tik būdami vieningi, greičiau įveiksime padarinius, likusius po karantino. Tai parodo mūsų šalies brandą ir kaip toli pažengėme per 30 metų.

Gamintojai didina apsukas

15 proc. sumažinus populiarių Lietuvos gamintojų prekių reguliarias kainas per beveik du mėnesius, kol vyksta kampanija „Išvien dėl Lietuvos“, jų paklausa yra šoktelėjusi beveik trečdaliu, o kai kurių lietuviškų prekių pardavimas išaugo net kelis kartus.

Įmonės „Arvi kalakutai“ marketingo vadovas Laurynas Maciukonis sako, kad prie „Maximos“ inicijuotos kampanijos „Išvien dėl Lietuvos“ bendrovė prisijungė siekdama skatinti spartesnį Lietuvos ekonomikos atsigavimą. „Produkciją gaminame iš lietuviškos žaliavinės kalakutienos, taigi remiame visą maisto tiekimo grandinę – grūdų augintojus, pašarų gamintojus, kalakutų augintojus. Taip prisidedame prie Lietuvos ekonomikos atsigavimo. Stebėdami bendrą šių produktų pardavimų dinamiką nuo metų pradžios matome teigiamą pokytį“, – tvirtino jis.

Vienos didžiausių Lietuvoje prieskonius gaminančios įmonės „Sauda“ komercijos direktorius Artūras Dzekunskas irgi tvirtino, kad jų produkcijos paklausa padidėjo. „Karantinas pačių gamybos procesų nepaveikė, kadangi turėjome pakankamas žaliavų atsargas, o didžiausias iššūkis buvo nežinomybė, kiek tai tęsis ir ar nesustos žaliavų tiekimo grandinė“, – pasakojo jis.

Paklausą augina

„Šiuo laikotarpiu pastebimai išaugo „Baltic Champs“ šviežių pievagrybių pardavimai tiek lyginant su ankstesniais šių metų mėnesiais, tiek su analogišku praėjusių metų laikotarpiu. Prie pardavimų augimo prisidėjo ir nauja tendencija, kad pievagrybiai vis labiau vartojami ne tik šaltuoju metų laiku, bet ir vasarą, grilio sezonu, todėl kampanijoje „Išvien dėl Lietuvos“ dalyvaujame ir su specialiai griliui skirtais pievagrybiais. Džiaugiamės, kad geri kainų pasiūlymai vartotojams pateikiami subūrus keletą Lietuvos gamintojų, taip visi kartu galime prisidėti prie šalies ekonomikos atsigavimo“, – teigė „Baltic Champs“ Komercijos padalinio vadovas Saulius Grakavinas.

Per kampaniją „Išvien dėl Lietuvos“ augančius savo produkcijos pardavimus skaičiuoja ne tik maisto, bet ir kitoms Lietuvos pramonės šakoms atstovaujančios įmonės.

Langų ir aušinimo skysčius transporto priemonėms ir automobilinę kosmetiką gaminančios bendrovės „Lesta“ vadovas Mindaugas Stankevičius įsitikinęs, kad produkcijos pardavimų augimą, viena vertus, lemia žemesnės kainos bei atsiradęs didesnis poreikis keliauti automobiliu ir rinktis atostogas čia, Lietuvoje, arba kaimyninėse šalyse. „Kita vertus, manome, kad rinktis lietuviškas prekes vartotojus skatina ne tik žemesnė kaina, tačiau ir suvokimas, jog, renkantis Lietuvos gamintojų produkciją, yra skatinama visos šalies ekonomika. Ir tik būdami vieningi greičiau įveiksime padarinius, likusius po karantino. Tai parodo mūsų šalies brandą ir kaip toli pažengėme per 30 metų“, – pažymėjo jis.

Jungiasi įvairūs verslai

Prekybos tinklo „Maxima“ inicijuotoje lietuviškos produkcijos kainų mažinimo kampanijoje „Išvien dėl Lietuvos“ šiuo metu dalyvauja 80 didžiųjų ir mažesnių Lietuvos gamintojų.

Tarp atpigintų populiarių Lietuvos gamintojų prekių daugiausia yra mėsos gaminių ir pieno produktų, duonos, sausos bakalėjos prekių, žuvies ir jos produktų, konditerijos ir kulinarijos gaminių, įvairių nealkoholinių gėrimų, kosmetikos ir higienos priemonių, pramoninių prekių. Šios prekės „Maximos“ parduotuvėse yra žymimos geltonomis etiketėmis ir ženkliuku „Išvien dėl Lietuvos“. Prekėms, kurių reguliari kaina sumažinta 15 proc., taikomos ir kitos papildomos nuolaidos bei akcijos.

Taip pat prie iniciatyvos „Išvien dėl Lietuvos“ prisijungė ir su Lietuvos gamintojais solidarizavosi kiti verslai. Mobiliojo ryšio lyderė „Tele2“, didžiausia šalies reklamos agentūra „Sorbum LT“, logistikos paslaugų įmonė „NNL LT“ ir biuro reikmenis teikiantis „Officeday“ tinklas savo teikiamas paslaugas sumažintais įkainiais siūlo „Išvien dėl Lietuvos“ kampanijoje dalyvaujantiems Lietuvos gamintojams, kurie kartu su „Maxima“ yra atpiginę lietuvišką produkciją.

Atsakingi: „Maximos“ inicijuotoje lietuviškos produkcijos kainų mažinimo kampanijoje „Išvien dėl Lietuvos“ šiuo metu dalyvauja 80 didžiųjų ir mažesnių Lietuvos gamintojų.

Platesnis pasirinkimas

Kampanija „Išvien dėl Lietuvos“ prekybos centruose „Maxima“ startavo prieš mėnesį ir sulaukė didelio pirkėjų susidomėjimo. Dabar skelbiama, kad dar labiau išplečiamas kokybiškų Lietuvos gamintojų produktų krepšelis, už kurį pirkėjai mokės 15 proc. mažiau.

Per kampaniją „Išvien dėl Lietuvos“ net 2,5 karto išaugo lietuviškos konditerijos gaminių paklausa, dvigubai daugiau parduodama lietuviško sūrio, apie 70 proc. yra padidėjusi Lietuvos gamintojų žuvies produktų, ypač sūdytos žuvies, paklausa, žymiai šoktelėjo lietuviškos šviežios mėsos, pieno produktų ir duonos gaminių, konservuotos produkcijos pardavimai.

Didžiausio šalies prekybos tinklo „Maxima“ pirkėjų palaikymas ir auganti lietuviškos produkcijos paklausa paskatino ir kitus Lietuvos gamintojus įsitraukti į „Išvien dėl Lietuvos“ kampaniją. Šią savaitę prisijungė dar 30 įmonių, tad iš viso yra net 80 gamintojų, kurie sumažino savo produkcijos kainą.

„Džiaugiamės, kad ne tik didieji, bet ir mažesni Lietuvos gamintojai jungiasi prie kainų mažinimo iniciatyvos. Kartu sumažinome 15 proc. reguliarias lietuviškos produkcijos kainas ir padidinome atpigintą populiarių Lietuvos gamintojų produkcijos krepšelį net iki 800 prekių“, – pažymėjo „Maximos“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas.

Kampanijos tikslas

Lietuvos verslo atstovai įsitikinę, kad tokia kampanija skatina greičiau paleisti šalies ekonomikos variklį. Jei pirkėjas perka lietuvišką prekę, jis išlaiko ištisas pramonės grandines, leidžia išsaugoti darbo vietas, o kartu ir realizuoti jau pagamintas prekes. Be to, laimi ir pats pirkėjas, nes gauna kokybišką produkciją gerokai pigiau.

Tarp atpigintų populiarių Lietuvos gamintojų prekių daugiausia yra mėsos gaminių ir pieno produktų, duonos, sausos bakalėjos prekių, žuvies ir jos produktų, konditerijos ir kulinarijos gaminių, įvairių nealkoholinių gėrimų, kosmetikos ir higienos priemonių, pramoninių prekių. Dalį piginamų prekių sąrašo sudaro ir „Maximos“ užsakymu gaminami privatūs prekės ženklai. Sumažintų kainų lietuviškų prekių krepšelį parinko patys Lietuvos gamintojai.

„Mūsų pirkėjai noriai palaiko Lietuvos gamintojus ir renkasi lietuvišką produkciją. Auganti jos paklausa padeda greičiau Lietuvos maisto bei kitų pramonės šakų įmonėms atsitiesti ir įveikti koronaviruso pandemijos sukeltus ekonominius sunkumus, o kartu sustiprina Lietuvos ekonomikos augimo impulsą“, – nurodė M.Tilmantas.

Šios prekės „Maximos“ parduotuvėse yra žymimos geltonomis etiketėmis ir ženkliuku „Išvien dėl Lietuvos“. Prekėms, kurių reguliari kaina sumažinta 15 proc., taikomos ir kitos papildomos nuolaidos bei akcijos.

Galimybė: pasak R.Veikalo, kampanija leidžia pirkėjams pamėgti lietuvišką produkciją.

Iniciatyvos partnerių gretos didėja

Šią savaitę prie kampanijos „Išvien dėl Lietuvos“ prisijungė ir dar 30 šalies gamintojų.

„Tai puiki galimybė vartotojui pačiam įsitikinti ir įvertinti lietuviškos produkcijos kokybę. Esame viena didžiausių žemės ūkio produktų perdirbimu užsiimančių bendrovių Lietuvoje, bendradarbiaujanti su daugiau kaip 1 tūkst. Lietuvos ūkininkų. Jaučiame pareigą prisidėti prie vietinės produkcijos vartojimo skatinimo, nes esame atsakingi ne tik už mūsų darbuotojus, bet ir už Lietuvos ūkininkus.

Tikimės, gyventojai supras, kad jų pasirinkimas lemia mūsų šalies ekonominę situaciją. Pirkdami lietuvišką produkciją, jie išlaiko visą gamybos grandinę, darbo vietas, valstybei mokami mokesčiai, kurie skiriami Lietuvos žmonių gerovei“, – kalbėjo naujai prie kampanijos prisijungusios bendrovės „Kauno grūdai“ vykdomasis direktorius Remigijus Veikalas.

„2020 m. sezonas – neeilinis. Jis mus visus pasitiko dideliais iššūkiais. COVID-19 situacijos padiktuotas karantinas prigesino impulsinių prekių vartojimą. Ledai tapo ne pirmo poreikio preke, tačiau DADU prekės ženklo siekis būti arčiau mūsų vartotojų sutvirtėjo. Atėjus gražiai vasarai mes nusprendėme dalyvauti kampanijoje „Išvien dėl Lietuvos“, nes norime lojaliems DADU vartotojams padėkoti, kad jie yra su mumis. Tegu tos taip mėgstamo malonumo kupinos akimirkos parkeliauja namo ir tampa maža visos šeimos švente“, – sakė „Vikedos“ generalinis direktorius Algirdas Gauronskis.

Jis pridūrė, kad iki dabar įmonė neatlygintinai tiekia ledus Vilniaus Santaros, Kauno klinikoms, Klaipėdos universitetinės, Respublikinės Šiaulių bei Panevėžio Respublikinės ligoninės medikams, kurie nuo kovo vidurio sunkiai dirbo dėl mūsų visų.

Iššūkis: A.Gauronskis įsitikinęs, kad pandemija lietuviškam verslui pateikė daug išbandymų.

Solidarizavosi ir kiti verslai

Sakoma, kad geras pavyzdys užkrečia, todėl ir kampanija „Išvien dėl Lietuvos“ jau peržengė ir prekybos centro „Maxima“ ribas. Šalies verslas dar labiau suremia pečius dėl vieno tikslo – greičiau atkurti Lietuvos ekonomiką, kad nuosmukį pajaustų kuo mažiau šalies gyventojų. Dėl šios priežasties prie kampanijos „Išvien dėl Lietuvos“ prisijungė ir kiti verslai, kurie atpigino paslaugas kampanijoje dalyvaujantiems partneriams.

Štai mobiliojo ryšio lyderė „Tele2“ visoms „Išvien dėl Lietuvos“ kampanijoje dalyvaujančioms įmonėms ir jų darbuotojams, kurie yra „Tele2“ verslo klientai, dovanoja 100 GB mobiliojo interneto duomenų trims mėnesiams. Taip pat kampanijos partneriams „Tele2“ siūlo atlikti įmonės ryšio bei interneto paslaugų infrastruktūros auditą, siekiant surasti jungtinius efektyvesnius sprendimus, kurie gali padėti verslui sumažinti kaštus bei užtikrinti paprastesnius veiklos procesus ar pasinaudoti kitomis nuolaidomis. Taip pat telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ teikiamame pakete Lietuvos gamintojams – ir kitos išskirtinės sąlygos savo produkciją atpiginusioms įmonėms bei jų darbuotojams.

Tiek pat, kiek yra atpiginta lietuviška produkcija, nuolaidas Lietuvos gamintojams suteiks didžiausia Lietuvoje reklamos agentūra „Sorbum LT“, kuri specializuojasi pirkėjo rinkodaros srityje ir prekybos tinkluose teikia prekių priežiūros bei kitas rinkodaros paslaugas. 15 proc. netemperatūrinių krovinių sandėliavimo įkainius Lietuvos gamintojams, kurie dalyvauja „Išvien dėl Lietuvos“ kampanijoje, mažina logistikos bendrovė „NNL LT“. Bus suteikiamos papildomos nuolaidos už produkcijos pristatymus į prekybos tinklo „Maxima“ centrinius sandėlius.

Dar papildomą 10 proc. nuolaidą Lietuvos gamintojų įsigyjamoms reikmėms, skirtoms vidiniam biuro naudojimui, suteikė bene didžiausias Baltijos šalyse biuro ir mokyklinių prekių bei paslaugų asortimentą tiekiantis tinklas „Officeday“.

Kartu su „Maxima“ kampanijoje „Išvien dėl Lietuvos“ dalyvauja:

„Acorus Calamus“, „Agaras“, „Alvo prekyba“, „Arimex“, „AR Maistas“, „Arvi kalakutai“, „Askovita“, „Baltic Champs“, „Biovela-Utenos mėsa“, „Crabro“, „Cosmoway“, „Daivida“, „Daisena“, „Daumantai“, „Dauparų žuvis“, „Dehidra“, „Delikatesas“, „Desė“, „Dora“, „Dzūkija“, „Eckes-Granini Lietuva“, „Edega“, „Elmera“, „Fazer Lietuva“, „Galinta ir partneriai“, „Geld Baltic“, „Geralda“, „Grigeo“, „Groward Group“, „Gudobelė“, „Gusania“, „Iceco žuvis“, „Kaišiadorių paukštynas“, „Kalnapilio-Tauro grupė“, „Kauno grūdai“, „Kavinuko prekyba“, „Kavos bankas“, „Kėdainių konservų fabrikas“, „Kietaviškių gausa“, „KIKA LT“, „Klaipėdos duona“, „Klaipėdos mėsinė“, „Klaipėdos pienas“, „Klingai“, „Krekenavos agrofirma“, „Lesta“, „Norvelita“, „Liūtukas ir Ko“, „Lukšių pieninė“, „Malsena“, „Mantinga“, „Mondelez Baltic“, „MV GROUP Production“, „Nematekas“, „Pieno žvaigždės“, „Rinkuškiai“, „Rokiškio pienas“, „Rusnės žuvis“, „Rūta“, „Salpronė“, „Samsonas“, „BIOK“, „Saldva“, „Sauda“, „Skinija“, „Skonis ir kvapas“, „Straikas“, „Švenčionių vaistažolės“, „Švyturys-Utenos alus“, „Tavijuta“, „Ustukių malūnas“, „Vičiūnai“, „Vikeda“, „Varėnos pienelis“, „Vilkyškių pieninė“, „Vilniaus paukštynas“, „Vilniaus Pergale“, „Vilniaus konservai“, „Volfas Engelman“, „Žemaitijos pienas“.

Svarbus visuomenės palaikymas

Rinkdamiesi lietuvišką produkciją, anot AB “Klaipėdos pienas” Pabaltijo prekybos tinklų pardavimų vadovo Nerijaus Valiūno, vartotojai leidžia palaikyti nenutrūkstamą gamyklų veiklą, išsaugo darbo vietas, užtikrina produktų rotaciją, bet kartu ir leidžia pajausti visuomenės palaikymą.

Bendrovė prie iniciatyvos „Išvien dėl Lietuvos“ prisijungė, nes jiems, kaip lietuviškai įmonei labai yra svarbus visuomenės palaikymas ir vienybė. „Juk vis dėlto viskas sukasi ratu, ir tas nenutrūkstamas procesas yra būtinas“, – akcentavo „Klaipėdos pieno“ atstovas.

Anot jo, svarbu, kuo didesnis ratas pirkėjų palaikytų lietuvišką produkciją, nes taip galime užtikrinti greitesnį ekonomikos proveržį, išsaugoti darbo vietas, nenutrūkstamą bendrovių, ūkininkų veiklą.

Ačiū „Maximai“, kad kartu galime prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo ir pasiūlyti pirkėjams žemesnes kainas.

Nauda – neabejotina

Jis neslėpė, kad „Klaipėdos pienui“ iš karto buvo pasijutusi koronaviruso pandemijos įtaka, kurią dar labiau sustiprino įvestas karantinas.

„Žmonės iš situacijos neapibrėžtumo, nerimo, nežinojimo kaip viskas bus, atsakingiau pradėjo dėliotis pirkinių krepšelį, pirkti labiau būtinas prekes, mažiau lėšų skirti antrinėms, tretinėms prekėms, bei žinoma, rečiau vykdavo apsipirkti, kas reiškė mažiau impulsinių pirkinių“, – dėstė N.Valiūnas.

Tai paveikė bendrovės produkcijos, ypač ledų pirkimą. „Tačiau priėmėme tam tikrus komunikacinius, taktinius sprendimus, kurie su šiuo iššūkiu padėjo susidoroti. Juk vis dėlto ledai yra desertas, kuris teikia malonumą, o juo reikia mėgautis net tada, kai pasaulis eina iš proto. Taip pat jungėmės ir prie įvairiausių iniciatyvų“, – vardijo bendrovės vadovas.

„Klaipėdos pieno“ nuotr.

Gamintojams labai svarbu, kad pirkėjas pirktų lietuvišką prekę, kad ją galėtų įsigyti kuo dažniau, ką leidžia žemesnė prekės kaina. „Gamintojai ir pardavėjai visuomet tikisi parduoti kuo daugiau, bet žiūrint jau į dabartinius skaičius, kampanijos „Išvien dėl Lietuvos“ rezultatas mus tenkina“, – konstatavo pašnekovas.

Jis įvardijo, kad pardavimai yra 20-30 proc. didesni lyginant su paklausa prieš kampaniją. Vadovo nuomone, prie šių rezultatų prisidėjo ir kiti veiksniai, tokie kaip konkurentų veiksmai, atšilęs oras, kitos akcijos, tačiau kampanijos nauda ir visuomenei, ir bendrovei – neabejotina.

„Ačiū „Maximai“, kad kartu galime prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo ir pasiūlyti pirkėjams žemesnes kainas“, – dėkojo N.Valiūnas.

Padėtų atsitiesti

UAB “Klaipėdos duona“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Jančauskas teigė, kad iniciatyvos „Išvien dėl Lietuvos“ skirta laimėti ir vartotojams, ir verslui.

Bendrovės gaminama „Klaipėdos“ plikyta duona ir „Klaipėdos“ plikyta duona su saulėgrąžomis – tai Klaipėdos krašto pasididžiavimas, pelnytai pirkėjų vadinamos duonos karalienėmis. Jas pamėgo visos Lietuvos žmonės ir vis dažniau pasirenkamos pirkėjų ne tik šventiniam, bet ir kasdieniniam vartojimui.

Nepaisant to, koronaviruso pandemija tiesiogiai paveikė ir šią įmonę.

„Buvo uždaryti viešbučiai, restoranai, įmonių valgyklos, mokyklos ir darželiai. Suprantame, kad situacija kai kam buvo dar blogesnė nei mums. Palyginus su turizmo ar viešojo maitinimo sektoriais, mes negavome tokio tokio didelio smūgio, bet įmonė tikrai patyrė daug papildomų sąnaudų vykdydama reikalavimus dėl darbo organizavimo karantino laikotarpiu. Panašu, kad nemažai papildomų reikalavimų liks ir jam pasibaigus. Tai ženkliai augina mūsų gaminių savikainą“, – kalbėjo S.Jančauskas.

Minėtų sąnaudų į pardavimo kainą bendrovė netraukė, tad atsitiesti labai padėtų lietuviškos produkcijos paklausos didinimas. Tai teigiamai atsilieptų, „Klaipėdos duonos“ atstovo manymu, ir bendrovėms, ir apskritai visiems Lietuvos žmonėms.

„Kiekviena išsaugota ar naujai sukurta darbo vieta Lietuvos gamintojų įmonėse leidžia augti mūsų krašto paslaugų sektoriui, sukuriant net 3-4 kartus tiek darbo vietų. Norėtųsi, kad ir mūsų pirkėjai labiau atkreiptų dėmesį ar Lietuvos gamintojai tikrai visas prekes gamina Lietuvoje. Manau, kad norint pasiekti pagrindinio iniciatyvos tikslo – padėti lietuviškam verslui – svarbu, kad ir produktai būtų pagaminti Lietuvoje, nes tik tada galėsime išsaugoti darbo vietas“, – teigė vienas bendrovės vadovų.

S.Jančauskas, apžvelgdamas rezultatus ir lūkesčius, buvusius prieš prisijungiant prie iniciatyvos „Išvien dėl Lietuvos“, teigė, kad matomas prekių, kuriomis prisidėta prie šios iniciatyvos, pardavimų augimas.

Tačiau vertindamas bendrus pardavimus nebuvo toks optimistiškas. „Bendra situacija nėra tokia džiuginanti. Tikrai matome, kad rinka dar neatsigavo. Tikėkimės, kad tai tik pradžia ir situacija gerės. Norėtųsi palinkėti visiems Lietuvos žmonėms kuo greičiau įveikti šį nelengvą iššūkį“, – teigė S.Jančauskas.

Atitinka viziją

UAB „Klaipėdos mėsinė“ generalinis direktorius Marius Valančius pasakojo, kad „Maximos“ idėja atitinka įmonės viziją ir vystomą politiką. Kampaniją „Išvien dėl Lietuvos“ jis vadino ir investicija į vartotojų švietimą.

„Lietuvos gamintojai puikiai moka gaminti mėsos produktus, naudojame tas pačias žaliavas, įrengimus ir technologijas kaip ir kitų ES šalių gamintojai, esame čia pat, greitai gendančių produktų nereikia vežti tūkstančius kilometrų, galime pasiūlyti šviežiausią produktą, tad kodėl lietuvis turėtų nesirinkti lietuviško gaminio?“ – retoriškai klausė M.Valančius.

Vadovas taip pat akcentavo vietinės gamybos bei vartojimo skatinimo svarbą ir reikšmę visai šaliai. „Kitas ne mažiau svarbus motyvas buvo noras būti pilietiškai įmonei, ir šios krizės metus suteikti galimybę piliečiams įsigyti mūsų gaminamų produktų pigiau“, – įvardijo vadovas, pridūręs, kad lietuviškų produktų įsigijimo ir gaminimo skatinimas turėtų būti svarbus ne tik šiuo laikotarpiu.

„Lietuviško produkto vartojimas – tai yra win/win situacija, iš kuriuos išlošia tiek gamintojas, tiek prekybininkas, tiek vartotojas. Didinama vidinė gamyba, kuriamos papildomos darbo vietos, gaunamas šviežiausias produktas, pinigai lieka šalyje, mokami mokesčiai – vieni privalumai“, – dėstė M.Valančius.

Jis džiaugėsi, kad per karantiną įdėtos papildomos pastangos atsipirko ir pavyko išsaugoti visas darbo vietas.

Bendromis pastangomis

Kainų mažinimo iniciatyva, kuriai kartu su „Maxima“ susitelkė net 50 didžiųjų Lietuvos gamintojų, skatina pirkėjus rinktis Lietuvoje gaminamą produkciją, didina jų gamybos apimtis ir taip padeda atsigauti šalies ekonomikai, kartu išsaugant esamas ar net kuriant naujas darbo vietas.

Pozicija: kampanijos tikslas, kaip įvardijo „Maximos“ atstovė E.Dapkienė, – bendromis pastangomis suteikti didesnę naudą pirkėjams ir duoti rimtą pagrindą Lietuvos ekonomikai augti. / „Maximos“ nuotr.

„Ilgalaikė partnerystė su Lietuvos gamintojais lemia abipusį supratimą ir šiuo sudėtingu laikotarpiu leidžia užsibrėžti Lietuvai svarbų ir naudingą tikslą – bendromis pastangomis suteikti didesnę naudą pirkėjams ir duoti rimtą pagrindą Lietuvos ekonomikai augti“, – teigia prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Kampanijai atrinkta jau daugiau nei 500 populiarių lietuviškų produktų, kurie lentynose pažymėti geltonomis etiketėmis ir ženkliuku „Išvien dėl Lietuvos“. Jų reguliari pardavimo kaina yra sumažinta 15 procentų.

Visa tai kas mėnesį pirkėjams padės sutaupyti per 1,5 milijono eurų.

Nuo antradienio „Maximos“ parduotuvėse pirkėjai galės įsigyti 10 lietuviškos mėsos gaminių sumažintomis kainomis.

Atpiginta Lietuvos ūkiuose užaugintos kiaulienos, jautienos, vištienos ir kalakutienos produkcija įtraukiama į neseniai pradėtos kampanijos „Išvien dėl Lietuvos“ prekių sąrašą. Šiuo metu 500 populiarių lietuviškų produktų reguliari kaina yra sumažinta 15 proc.

Mažėja žaliavos kainos

Prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė pažymi, kad lietuviškos mėsos kainų pokyčius lemia dėl koronaviruso pandemijos mažėjanti žaliavinės mėsos kaina.

„Suprasdami Lietuvos ūkininkų nerimą dėl krintančios žaliavinės mėsos kainos ir mes mažiname populiarių lietuviškos šviežios mėsos gaminių kainas, tikėdamiesi, kad tai paskatins didesnę jos paklausą ir taip bus iš dalies kompensuojami COVID-19 krizės sukelti ekonominiai mėsos sektoriaus praradimai“, – tvirtina ji.

Didesnis atpigintos lietuviškos mėsos vartojimas, pasak V. Drulienės, šiuo sudėtingu laikotarpiu padės išlaikyti visą mėsos pramonės grandinę.

„Iš to laimėsime visi: nuo mūsų pirkėjų, kurie mėgstamus kokybiškus lietuviškos mėsos gaminius galės įsigyti už mažesnę kainą, iki mėsos augintojų ir perdirbėjų, kuriems atsiras galimybės išlaikyti ar net padidinti veiklos apimtis, išsaugoti darbo vietas“, – aiškina V. Drulienė.

Tarp atpiginamų 10 populiarių lietuviškos mėsos gaminių: kiaulienos kumpis bei sprandinė, smulkinta kiaulienos ir jautienos mėsa, šviežios kiaulienos dešrelės, jautienos kulninė, taip pat marinuotas kiaulienos šašlykas, šviežias viščiukas, vištienos bei kalakutienos faršas.

V. Drulienė atkreipia dėmesį, kad 15 proc. sumažinamos yra populiarių 10 šviežios mėsos gaminių reguliarios kainos.

„Nuo sumažintos reguliarios kainos ir toliau taikysime papildomas nuolaidas bei akcijas, kad pasiūlytume savo pirkėjams geriausią lietuviškos mėsos kainą“, – pabrėžė ji.

Vertina lietuvišką kokybę

„Maximos“ parduotuvėse šiandien daugiau nei 80 proc. šviežios mėsos yra lietuviška.

V. Drulienė pastebi, kad gausus šviežios lietuviškos mėsos pasirinkimas yra vertinamas pirkėjų. „Kasmet šviežios lietuviškos mėsos produkcijos paklausa auga. Šiais metais iš viso parduota jau 39 tūkst. tonos šviežios lietuviškos mėsos“, – pažymėjo ji.

Lietuviai, pasak V. Drulienės, yra kiaulienos mylėtojai, tačiau karantino laikotarpiu dažniau pirkta vištiena. Iš viso per karantiną nupirkta daugiau nei 8 tonos šviežios lietuviškos mėsos.

Impulsas ekonomikai atsigauti

Šiuo metu net pusšimtis didžiųjų Lietuvos gamintojų, kuriuos sutelkė prekybos tinklas „Maxima“, yra pradėję lietuviškos produkcijos kainų mažinimo kampaniją „Išvien dėl Lietuvos“.

Net 15 proc. reguliarios kainos yra sumažintos daugiau nei 500 populiarių lietuviškų produktų, tarp kurių daugiausia yra pieno produktų ir mėsos gaminių, duonos, sausos bakalėjos prekių, žuvies ir jos produktų, konditerijos ir kulinarijos gaminių, kosmetikos ir higienos priemonių.

„Ilgalaikė partnerystė su Lietuvos gamintojais lėmė abipusį supratimą, jog ne kas kitas, o mes – lietuviški verslai – turime šiuo sudėtingu laikotarpiu padėti Lietuvai kuo greičiau atsigauti ir laikytis išvien, norint įveikti koronaviruso pandemijos sukeltus ekonominius sunkumus“, – sako V. Drulienė, „Maxima“ komercijos vadovė.

Ji pažymi, kad per pirmąsias 3 savaites, kai startavo kampanija „Išvien dėl Lietuvos“, sparčiai auga lietuviškos produkcijos pardavimai. „Sumažintos kainos skatina žmones rinktis lietuviškas prekes ir palaikyti Lietuvos gamintojus. Rinkdamiesi Lietuvos gamintojų produkciją prisidedame prie to, kad jų gamybos apimtys nemažėtų, taip būtų išsaugotos darbo vietos ir to rezultate – greičiau atsigautų Lietuvos ekonomika“, – prabrėžia V. Drulienė

Skaičiuojama, kad kampanija „Išvien dėl Lietuvos“ kas mėnesį pirkėjams padės sutaupyti per 1,5 mln. eurų.

Sumažintų kainų lietuviškų prekių krepšelį parinko patys Lietuvos gamintojais. Šios prekės „Maximos“ parduotuvėse bus žymimos geltonomis etiketėmis ir ženkliuku „Išvien dėl Lietuvos“.

Lietuvos gamintojų atstovai akcentuoja, kad yra pasiryžę veikti surėmę pečius ir tęsti iniciatyvą, kol jaus vertę populiarinant Lietuvoje pagamintą produkciją, išsaugant darbo vietas įmonėse ir kol lietuviško prekybos tinklo klientai pirks šias prekes, jausdami kampanijos kuriamą vertę.

Kartu su „Maxima“ kampanijoje „Išvien dėl Lietuvos“ dalyvauja: „Arimex“, „Baltic Champs“, „Biovela-Utenos mėsa“, „Cosmoway“, „Daivida“, „Daumantai“, „Dauparų žuvis“, „Desė“, „Kietaviškių gausa“, „Dzūkija“, „Edega“, „Fazer Lietuva“, „Galinta ir partneriai“, „AR Maistas“, „Grigeo“, „Gudobelė“, „Iceco žuvis“, „Kaišiadorių paukštynas“, „Kavos bankas“, „Kėdainių konservų fabrikas“, „Klaipėdos duona“, „Klaipėdos mėsinė“, „Klaipėdos pienas“, „Klingai“, „Krekenavos agrofirma“, „Lesta“, „Norvelita“, „Liūtukas ir Ko“, „Lukšių pieninė“, „Malsena“, „Mantinga“, „Nematekas“, „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio pienas“, „Rūta“, „Salpronė“, „Samsonas“, „BIOK“, „Sauda“, „Skinija“, „Švenčionių vaistažolės“, „Švyturys-Utenos alus“, „Arvi kalakutai“, „Ustukių malūnas“, „Vičiūnai“, „Vilkyškių pieninė“, „Vilniaus paukštynas“, „Vilniaus Pergale“, „Volfas Engelman“, „Žemaitijos pienas“.