Teigiama, kad taip norima skatinti vietos gynybos pramonę, mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir didinti investicijas į ją.

Įstatymu taip pat siūloma, kad Vyriausybė patvirtintų prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti būtiną karinės įrangos ir ginkluotės sąrašą, kuris parodys aiškias Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros kryptis, ir, pasak Krašto apsaugos ministerijos, pramonės subjektams leis išsigryninti, į kurių karinių technologijų, įrangos vystymą yra tikslinga investuoti.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra sakiusi, kad pakeitimais norima sustiprinti gynybos pramonę Lietuvoje. 

Pataisomis siūloma apibrėžti tai, ką rinkos dalyviai vadina ofsetu – mechanizmą, kai valstybė ir ginkluotės pardavėjas susitaria, jog dalis pardavėjo įsipareigojimų, susijusių su, pavyzdžiui, ginklų remontu ar gamyba, yra vykdoma pasitelkiant Lietuvos įmones.

Vadinamąjį „pramoninį bendradarbiavimą“ valstybė galėtų inicijuoti vykdant pirkimus, kurių vertė būtų ne mažesnė nei 5 mln. eurų.

Ketvirtadienį paskelbtoje grėsmių nacionaliniam saugumui 2023 metais vertinimo apžvalgoje pabrėžiama, kad į tarptautinių sankcijų apėjimo schemas Rusijos subjektai dažniausiai įtraukia ilgą laiką Lietuvoje veikiančias Rusijos ir Baltarusijos piliečių valdomas įmones. Daugelis jų teikia prekių sandėliavimo, transportavimo, muitinės dokumentų tvarkymo paslaugas.

„Apgailestaudami turime pripažinti, kad šioje srityje mes kaip valstybė stipriai šlubuojame, turime Lietuvoje veikiančių įmonių, kurios aiškiai suprasdamos, kad padeda išvengti sankcijų, organizuoja įrangos, technologijų ir kitos produkcijos eksportą į Rusiją arba dalyvauja sankcijų Rusijai apėjimo schemose“, – ataskaitos pristatyme sakė Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.

Jis teigė, kad yra „dešimtys įmonių“, kurios padeda Rusijai, tačiau jų neįvardijo.

„Skaičiuojame dešimtis tokių įmonių, konkrečių pavadinimų sąmoningai neįvardiname, nes reikės apsispręsti, kokiu keliu einame ir stabdysime tą visą veiklą. Tik galiu patvirtinti, kad visa informacija, kuri surenkama, perduodama atitinkamoms institucijoms“, – teigė D. Jauniškis.

Skaičiuojame dešimtis tokių įmonių, konkrečių pavadinimų sąmoningai neįvardiname (...)

 

Tarp Rusijai reikalingų prekių – transporto sektoriui reikalingi komponentai, metalo apdirbimo, laboratorijų įranga, elektronika, mikroelektronika ir jos komponentai, karinėms reikmėms panaudojamos prekės.

„Rusija deda daug pastangų tarptautinėms sankcijoms apeiti – kuria naujas sankcijų apėjimo schemas, kuriose dalyvauja ir Rusijos žvalgybos tarnybos, naudojasi ryšiais su Europos Sąjungos šalyse veikiančiomis kompanijomis, pasitelkia Rusijos ir Baltarusijos piliečius“, – skelbiama Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos apžvalgoje. 

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad Rusijos karo pramonė sugeba ir toliau būti efektyvi ir didinti gamybos apimtis, todėl būtina stiprinti sankcijų apėjimo užkardymą.

„Jėgos naudojame per mažai, tiek užkardant sankcijų apeidinėjimą, tiek einant gilyn į atskiras schemas, politiškai turėsime ir su savo sąjungininkais šnekėtis apie sankcijų išplėtimą ir toms valstybėms, kurios prisideda aktyviai sankcijas apeidinėjant“, – ataskaitos pristatyme teigė K. Budrys.

„Esame visko neišnaudoję, kai kalbama apie dvigubos paskirties prekes, jau nekalbu apie Lietuvos įmones, kurios bendradarbiauja su Rusijos pirkėjais tas sankcijas apeinant“, – pridūrė jis.

Rusija deda daug pastangų tarptautinėms sankcijoms apeiti.

 

Didžioji dalis Rusijos ir Baltarusijos piliečių, Lietuvoje valdančių su sankcijų apėjimo schemomis siejamas įmones, turi tiesioginių verslo ryšių Rusijoje bei Baltarusijoje. Jų šiose šalyse įsteigtos įmonės perka Vakaruose gaminamą  įrangą, tiekia ją Rusijos ar Baltarusijos įmonėms, institucijoms, mokslo įstaigoms, veikiančioms strateginiuose sektoriuose.

Žvalgybos teigimu, kai kurios Baltarusijos piliečių Lietuvoje valdomos kompanijos veikė ir subjektų Rusijoje naudai – siekė aprūpinti juos karinėms pajėgoms modernizuoti skirta įranga ir gavo finansavimą iš įmonių, susijusių su Rusijos karo pramone.

Sankcionuotų prekių tiekimą organizuoja Rusijos žvalgybos tarnybos

Atkreipiamas dėmesys, kad visos Rusijos žvalgybos tarnybos – Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba (GRU) ir Federalinė saugumo tarnyba (FSB) – dalyvauja organizuojant ribojamų prekių importą į Rusiją.

labai tikėtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, organizuodamos tokios produkcijos patekimą į Rusiją, naudosis Lietuvos prekių tiekimo grandinėmis (...)

 

Anot ataskaitos, Rusijos strateginių sektorių įmonės bendradarbiauja su žvalgybos tarnybomis, teikia joms reikalingų prekių sąrašus. Šios tarnybos ieško įmonėms būtinos vakarietiškos aukštųjų technologijų įrangos ar jų komponentų.

Ribojamų prekių įsigijimus organizuoja Vakarų šalyse su nediplomatine priedanga veikiantys Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai ir su jomis bendradarbiaujantys Rusijos ir Vakarų šalių piliečiai.

„Rusijos žvalgybos tarnybos nuolat ieško ir naudojasi prekių, kurioms taikomos sankcijos, gabenimo kontrolės spragomis, organizuoja prekių tiekimą per trečiąsias šalis“, – skelbiama dokumente.

Anot ataskaitos, Rusijai patiriant sunkumų dėl sankcijų jos žvalgybos tarnybos, labai tikėtina, dar aktyviau ieškos būdų įsigyti ir pristatyti trūkstamus įrenginius, produkciją ar naujas technologijas.

Pasak žvalgybos, labai tikėtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, organizuodamos tokios produkcijos patekimą į Rusiją, naudosis Lietuvos prekių tiekimo grandinėmis, logistikos infrastruktūra ar iš sankcijų apėjimo schemų pasipelnyti norinčiais asmenimis.

Nurodoma, kad viena platformų, kuriose aktyviai veikia Rusijai tarpininkaujantys subjektai – užsienio šalyse vykstančios tarptautinės konferencijos ir parodos. Lietuvos aukštųjų technologijų gamintojai taip pat domina šiuos tarpininkus.

Nustatyta atvejų, kai sankcijų apėjimo schemas organizavo Rusijos piliečiai, Lietuvoje neįsteigę ir nevaldantys verslų, tačiau įgiję leidimus gyventi šalyje. Jie dažniausiai atlieka tarpininkų vaidmenį – bando užmegzti ryšius su Lietuvoje veikiančiomis Rusijai reikiama įranga prekiaujančiomis ar ją gaminančiomis įmonėmis.

„Šitie skaičiai rodo, kad pasistiebti turime kur – 40 proc. nėra tas pakankamas skaičius. Manyčiau, kad visos įmonės, kurios veikia ir nori veikti gynybos pramonės sektoriuje, turi tampriai dirbti su kariuomene“, – pirmadienį Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetyje kalbėjo viceministrė. 

Pakomitetis aptarė Lietuvos gynybos pramonės iššūkius ir galimybes.

„Apie 40 proc. šalies įmonių jau bendradarbiauja su kariuomene, nes šiame sektoriuje veikiant ir norint turėti aktualius karo laukui sprendimus turi labai aiškiai suprasti kariuomenės poreikius ir lūkesčius“, – pridūrė E. Kuročkina.

Tačiau E. Kuročkina pasigenda užsienio investicijų gynybos srityje.

„Vienareikšmiškai – didesnių vardų atėjimas į Lietuvą taptų postūmiu ne tik vidinės gynybos pramonės suaktyvinimui ir sustiprinimui, bet kartu tai būtų labai gera nacionalinio saugumo žinutė, kad tokio kalibro įmonės čia ateina ir stato gamyklas“, – kalbėjo E. Kuročkina.

Ji pabrėžė, kad jau yra ne vienas ketinantis Lietuvoje investuoti karinės pramonės atstovas, tačiau jų atėjimas nebus greitas: „Gynybos pramonė turi savo specifiką“.

Pasak jos, Lietuvos gynybos biudžetas pernai padidėjo 27 proc.

Ministerijos duomenimis, gynybos sektoriuje dabar dirba beveik 6 tūkst. žmonių, jų atlyginimai 21 proc. didesni negu vidutinis darbo užmokestis šalyje. Įmonių apyvarta 2022 metais buvo 700 mln. eurų. 

25 įmonės veikia elektroninių komponentų ir lazerių srityje, bepiločių gamyba užsiima šešios, karinės technikos priežiūra ir remontu – penkios, karinės ekipiruotės ir maisto davinių paruošimo – devynios, o kosmoso technologijų ir dirbtinio intelekto pritaikymo gynybai sferoje – kelios įmonės. 

E. Kuročkina teigė, kad sprogmenų neutralizavimo srityje Lietuvoje veikia įmonė, kurianti nuotolinio detonavimo paleidimo sistemas, kurios buvo testuojamos ir naudojamos Ukrainoje.

Šio iššūkio finalas, kurį kartu su NATO organizuoja  Ekonomikos ir inovacijų bei Krašto apsaugos ministerijos ir Inovacijų agentūra, birželį įvyks Lietuvoje.

„Tai unikali galimybė Lietuvos įmonėms ir startuoliams prisidėti prie naujų technologijų kūrimo bei įsitraukimo į tarptautines gynybos pramonės tiekimo grandines. Nors Lietuvos gynybos pramonės sektorius yra jaunas, vien per penkerius metus sektoriaus darbuotojų skaičius išaugo 14 proc., o apyvarta – net 46 proc.“, – pranešime teigė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Pasak jos, Lietuvos įmonių sukurtos technologijos jau dabar naudojamos kare Ukrainoje, tai rodo, kad šalies verslai turi potencialo augti, jiems itin svarbus vis didesnis tarptautinis pripažinimas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anuškauskas sako, jog konflikto zonose ir jų paveiktuose regionuose sprogstamosiomis medžiagomis užterštos teritorijos kelia didelę grėsmę tiek karinėms pajėgoms, tiek civiliams gyventojams.

Inovatyvūs nuotoliniai žvalgybos ir sprogstamosiomis medžiagomis užterštų zonų neutralizavimo sprendimai gali užtikrinti saugų civilių bei karinių vienetų judėjimą.

 

„Inovatyvūs nuotoliniai žvalgybos ir sprogstamosiomis medžiagomis užterštų zonų neutralizavimo sprendimai gali užtikrinti saugų civilių bei karinių vienetų judėjimą, palengvinti atkūrimo darbus, tačiau jų sukūrimas kelia nemažai iššūkių“, – pranešime sakė A. Anušauskas.

NATO inovacijų iššūkiui Lietuvos ir kitų šalių įmonės iki balandžio 16 dienos gali teikti pasiūlymus, finalininkai bus paskelbti gegužės 17 dieną, o iššūkio finalo renginys birželio 12 dieną įvyks Lietuvoje.

„Renginio metu savo projektus pristatysiančius finalininkus vertins gynybos sektoriaus ekspertai, į Lietuvą atvyks NATO ir kitų šalių gynybos srities atstovai“, – pranešime teigė Inovacijų agentūros „ManuFuture Lab“ skyriaus vadovė Sigutė Stankevičiūtė.

Geriausių pasiūlymų autoriai bus apdovanoti piniginiais prizais, vienas iš dešimties pasiūlymų gali būti toliau plėtojamas ir pritaikomas NATO.

Iššūkyje norinčios dalyvauti įmonės turi sukurti sistemą, galinčią nuotoliniu būdu nuskaityti ir identifikuoti sprogiosiomis medžiagomis užterštas vietas, taip pat rasti sprendimą, kuris apdorotų žvalgybos metu surinktus duomenis ir pateiktų juos patogiu būdu, bei sukurti technologijas, kurios galėtų nuotoliniu būdu neutralizuoti sprogstamuosius įtaisus.

Pirmenybė turi būti teikiama saugos funkcijoms, kad būtų išvengta atsitiktinės detonacijos ar žalos aplinkai, taip pat jos turi būti suderintos su esamomis karinėmis ir humanitarinėmis sistemomis.

Pagrindinis „Metų socialiai atsakingos įmonės apdovanojimas“ atiteko AB „Ignitis grupė“.

Kaip praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, iš viso buvo įteikta 17 apdovanojimų mažoms, vidutinėms ir didelėms įmonėms.

Pagrindinį apdovanojimą „Metų socialiai atsakinga įmonė 2023“ laimėjo AB „Ignitis grupė“. Ji apdovanota už socialinę atsakomybę kuriant darbuotojų gerovę ir bendradarbiaujant su bendruomenėmis bei aplinkai palankius sprendimus.

Iškilmingame renginyje paskelbtos atsakingiausios Lietuvos įmonės penkiose nominacijose.

„Metų darbovietės“ apdovanojimą vidutinių įmonių kategorijoje pelnė UAB „Putokšnis“, didelių įmonių kategorijoje – AB „Ignitis grupė“.

„Metų bendruomeniškiausia įmonę“ vidutinių įmonių kategorijoje išrinkta UAB „Toksika“ , didelių kategorijoje – UAB „Lidl Lietuva“.

Naujienų portalo 15min skaitytojų nuomone „Metų bendruomeniškiausia įmone“ mažų įmonių kategorijoje išrinkta UAB „Draugas draugui“, vidutinių – UAB „Coherent Solutions“. Didelių įmonių kategorijoje laureate tapo UAB „SBA Grupė“.

Vidutinio dydžio „Aplinkai draugiškiausia įmone“ tapo „Toksika“. Apdovanojimas didelių įmonių kategorijoje įteiktas „Ignitis grupei“.

Kaip „Saugumą ir palankiausią emocinę aplinką kurianti įmonė“ mažų įmonių kategorijoje pripažinta UAB „Grožio namai Aurum“. Vidutinių įmonių kategorijoje laurus nuskynė UAB „PPMI Group“, didžiųjų – UAB „World Courier (Lithuania)“.

Už įvairovės skatinimą apdovanotos UAB „DSP Plius“, „ERGO Life Insurance SE“, AB „Lietuvos oro uostai“.

„Džiaugiuosi, kad kasmet sulaukiame vis didesnio įmonių susidomėjimo šiuo konkursu, (...). Tikiu, kad taip auginame ne tik socialiai atsakingų verslų lyderystę bet ir pasitikėjimą savo valstybe. Socialiai atsakingas verslas – didžiulė mūsų valstybės jėga“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Iš viso 2023 m. 40 Lietuvos įmonių pateikė 70 paraiškų.

„Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, iš plėtrą planuojančių Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių 64 proc. numato didinti pardavimus arba gamybą, o 37 proc. pradės siūlyti naujas paslaugas ar produktus. Tuo metu Latvijoje naujas prekes ar paslaugas planuoja 46 proc., Estijoje – 53 proc. tokių įmonių.

Be to, 28 proc. investicijas planuojančių Lietuvos SVV ketina plėsti savo infrastruktūrą naujoms paslaugoms ar produktams tiekti, o 22 proc. sieks didinti eksportą, rodo apklausa.

Į e. prekybą investuoti planuoja tik 11 proc. investicijas planuojančių Lietuvos SVV arba 4 proc. visų apklaustų įmonių.

Apklausos duomenimis, 7 proc. Lietuvos SVV šiemet ketina investuoti į žaliąją energetiką, 15 proc. planuoja tai padaryti per artimiausius 3–5 metus, 21 proc. vis dar svarsto galimybes. 23 proc. teigė jau į tai investavę.

Tuo metu 56 proc. Latvijos ir 46 proc. Estijos verslų į žaliąją energetiką investuoti nesvarsto, o alternatyvia energija šiuo metu naudojasi tik 13 proc. Latvijos ir 18 proc. Estijos SVV.

Anot apklausos, pernai į plėtrą investavo 28 proc. Lietuvos SVV, Latvijoje – 40 proc., Estijoje – 37 proc. įmonių.

Investicijų sprendimams Lietuvoje pernai įtakos turėjo ir aukštas EURIBOR – 26 proc. šalies verslų nurodė vis dar atidžiai stebintys šią situaciją, 19 proc. dėl jo augimo apsvarstė išlaidas ir labiau taupė, o 12 proc. atidėjo planus.

Apklausą pernai spalį-lapkritį atliko tyrimų agentūra „Norstat“, kiekvienoje Baltijos šalyse apklaususi po 250 vadovų, dirbančių įmonėse, kuriose dirba iki 249 darbuotojų.

Joje užsiregistravusios įmonės gaus naują tikslinę informaciją, susijusią su Ukrainos atstatymo projektais, finansavimo šaltiniais ir bus viešai matomos didžiausios eksporto duomenų bazės Lietuvoje „B2Lithuania“ puslapyje.

„Tikimės aktyvaus įsitraukimo ir iš startuolių bendruomenės, edtech (edukacijos technologijų – BNS), govtech (viešojo sektoriaus technologijų – BNS) ir kitų skaitmeninių paslaugų atstovų. Taip kuriame daugiau galimybių Lietuvos verslui prisidėti prie Ukrainos atstatymo“, – pranešime teigė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Projektų įgyvendinimo metu planuojamos teikti ir konkrečiam sektoriui skirtos konsultacijos. Tai padės parengti bendrą pagalbos planą, atitinkantį Ukrainos ekonomikos poreikius.

Skaičiuojama, kad šiuo metu bendra Lietuvos karinė, humanitarinė ir finansinė parama Ukrainai pasiekė 1 mlrd. eurų, o tai sudaro 1,42 proc. 2022 metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

SEB banko tyrimo duomenimis, 79 proc. respondentų Lietuvoje ir 78 proc. Latvijoje nurodė, kad įmonės finansinė padėtis yra palanki. Pernai finansinę padėtį palankiai vertino 67 proc. apklaustųjų Lietuvoje ir 73 proc. apklaustųjų Latvijoje, o Estijoje – 56 proc. pernai ir 60 proc. šiemet.

„Šiemet Estijos ir Lietuvos verslo nuotaikos išties skiriasi. Estijoje dar niekada nebuvo tiek daug pesimistų, kiek jų yra dabar. O Lietuvoje ir Latvijoje įmonių finansų vadovai optimistiškesni ir teigiamai vertina verslo sąlygas“, – pranešime sakė SEB banko Verslo klientų ir institucijų departamento direktorius Artūras Vingrys.

Nepalankių kitąmet verslo sąlygų laukia 11 proc. apklaustų Lietuvos įmonių finansų vadovų, o palankių – 51 proc. respondentų, kone dukart daugiau negu pernai. Latvijoje nepalankių vertinimų buvo 17 proc., o palankių – 39 procentai.

Estijoje 35 proc. apklaustųjų nurodė, kad artimiausios ateities verslo sąlygas vertina kaip nepalankias. Palankiai situaciją vertinančiųjų buvo 25 proc., kai tuo pat metu pernai – 39 procentai.

Kaip svarbiausią investicijų prioritetą Lietuvos įmonės nurodė pajėgumų didinimą, skaitmeninimą ir automatizavimą, naujų produktų ir paslaugų diegimą. Latvijoje dažniausiai įvardijo skaitmeninimą, automatizavimą ir inovacijas, Estijoje – grynojo pinigų srauto didinimą.

Anot tyrimo, Lietuvoje ir Estijoje padaugėjo įmonių, kurios laisvus pinigus planuoja panaudoti finansinėms skoloms mažinti. Latvijoje įmonių, planuojančių grąžinti skolas, dalis išliko beveik tokia pati kaip pernai.

Pasak A. Vingrio, po praėjusių metų sukrėtimų, 2023-aisiais didesnės įmonės prisitaikė prie pasikeitusių aplinkybių. Dabar daugumą bendrovių visose trijose Baltijos valstybėse labiausiai neramina bendros ekonomikos perspektyvos.

Apklausoje dalyvavo 277 didelės Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės, kurių apyvarta viršija 20 mln. eurų.

Didžiausią įmonių išlaidų dalį sudarė išlaidos atliekoms rinkti ir tvarkyti – 544,3 mln. eurų, arba 26,7 proc. daugiau.

Išlaidos vandens išteklių apsaugai ir nuotekoms tvarkyti pernai siekė 222,9 mln. eurų (15,6 proc. daugiau), energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių – 116,1 mln. eurų (3,5 karto daugiau).

„Tokį didelį išlaidų padidėjimą energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių 2022 metais lėmė elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo ir statybos įmonių patirtos išlaidos aplinkos tausojimui“, – pranešime teigė agentūra.

Oro apsaugai įmonės skyrė 34,6 mln. eurų (0,4 proc. daugiau), kitai aplinkosaugos veiklai – 21,3 mln. eurų (32,2 proc. daugiau), šilumai ir energijai taupyti ir tvarkyti – 10 mln. eurų (61,4 proc. daugiau).

Investicijos vandens išteklių apsaugai ir nuotekoms tvarkyti sudarė 43 proc. visų įmonių investicijų aplinkos tausojimui, atliekoms rinkti ir tvarkyti – 21,5 proc. Iš apdirbamosios gamybos daugiausia investicijų skyrė maisto produktų gamybos ir kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos įmonės – 12,6 mln. eurų.

Per mėnesį įmonių su areštuotu turtu skaičius išaugo 3 proc., tai rodo jų sunkumus grąžinant įsiskolinimus bei aktyvesnius kreditorių veiksmus, sako „Scorify“ verslo sprendimų vadovė Jurga Tamašauskaitė.

„Nedidelis turto areštų skaičiaus padidėjimas, palyginti ir su ankstesniais metais, ir su praėjusiu mėnesiu gali indikuoti tiek ir verslo iššūkius apmokėti įsiskolinimus, tiek ir aktyvesnes kreditorių pastangas susigrąžinti savo lėšas“, – pranešime teigia J. Tamašauskaitė.

Statybos įmonių su turto areštu per metus padaugėjo 14 proc., nekilnojamojo turto – 13 proc., meninės, pramoginės ar poilsio organizavimo – 12 proc., pramonės – 8 proc. Tuo metu suvaržytų transporto ir logistikos įmonių sumažėjo 7 proc., žemės ūkio – 3 procentais.

Rugpjūtį savo rizikos vertinimą gerino 41 proc. įmonių, iš jų daugiausiai – administracinės ir aptarnavimo veiklos, informacinių technologijų ir statybų bendrovės. Pastarosios pirmavo ir pagal blogėjusius reitingus – 37 proc. sektoriaus bendrovių rizika blogėjo.

„Panašu, kad statybų sektoriuje nėra vidutinės pozicijos – arba įmonėms sekasi, arba ne, subalansuotos veiklos įmonių su nesikeičiančiais reitingais sektoriuje yra mažiau nei 10 proc.“, – teigia J. Tamašauskaitė.

Anot „Scorify“, rugpjūtį fiksuota 70 bankrutuojančių įmonių, teismuose pradėta 78 bankroto bylos, likviduojamų bendrovių skaičius viršijo 2,8 tūkst.