„Norėjome pamatyti realią situaciją, kaip pasirengę šauliai, kokią ekipuotę ir ginkluotę turi, ko neturi, kokiomis nuotaikomis gyvena ir kokia jų motyvacija, kokios bėdos, kurias turime spręsti neatidėliodami, o kuriuos dalykus galime tobulinti palaipsniui“, – tokių pratybų tikslą įvardija Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis.

Rikiuotėje – tūkstančiai šaulių

Sausio mėnesį pirmieji sukviesti mokomojo pavojaus signalo kilo Kauno šauliai. Dariaus ir Girėno stadione pasitempę išsirikiavo daugiau nei 700 šaulių. Vieningas šaulių šūkis „Tėvynės labui“ galingai sudrebino stadiono tribūnas.

Šaulių sąjungos vadas apėjo ir pasveikino visą Kauno šaulių rikiuotę, asmeniškai bendravo su kiekvieno padalinio šauliais, skaitė paskaitą neginkluoto pasipriešinimo šauliams, vėliau aplankė padalinius Kauno apskrityje.

„Nemačiau nei vieno veido, kuris nežinotų, ko čia atėjo! – pastebėjo plk. ltn. Linas Idzelis – Nepriklausomybės kovos parodė, kad viskas yra įmanoma. Jeigu žmonės išvien stodavo, visada apsigindavo. Ruošiamės ir mes, jeigu kas nors nutiktų“.

Pirmąjį šių metų ketvirtį tokios pratybos vyko visose dešimtyje Lietuvos šaulių sąjungos rinktinių. Skaitlingiausia sostinės rinktinė būrėsi Kyviškių aerodrome, mat kitos tinkamos vietos, kur visi sutilptų, nerado – čia susirinko beveik 1,5 tūkstančio šaulių.

Nemačiau nei vieno veido, kuris nežinotų, ko čia atėjo!

Liko maloniai nustebinti

„Kai pamatai tūkstančius nusiteikusių, išsirikiavusių žmonių, tai visiškai kitas vaizdas: viena, kai mes turime diskusijas įvairiuose politiniuose formatuose, ir visai kita, kai tu pamatai realiai žmones. Iš tikrųjų matyti puikus nusiteikimas, yra valia. O svarbiausia yra valia“, – sakė pratybas Vilniuje stebėjęs Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Paskutinės kovinės parengties ir logistinio aprūpinimo pratybos įvyko Klaipėdos apskrityje, kurias stebėjo ir Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Jį šauliai pasitiko Klaipėdos universiteto aikštėje su pilna ginkluote bei ekipuote, pilnomis kuprinėmis, kad galėtų išgyventi savo jėgomis ir ekstremaliomis sąlygomis bent 72 valandas.

„Tokios pratybos yra labai reikalingos, nes galime geriau įsivertinti, koks yra mūsų atspirties taškas ir kur turėtume judėti toliau stiprinant Lietuvos šaulių sąjungą. Kaip ir visada kartoju – Lietuvos šaulių sąjunga yra pagrindinis visuomenės įgalinimo prisidėti krašto gynybos ramstis. Kaip visuotinės gynybos šalininkas, Lietuvos šaulių sąjungos plėtrą laikau mūsų krašto gynybos politikos prioritetinių klausimų sąraše“, – sakė L. Kasčiūnas.

Vėliau naujai paskirtas Krašto apsaugos ministras aplankė šaulių kuopą Priekulėje, kur buvo maloniai nustebintas čia šaulių įkurtu dronų konstravimo centru.

Tikslas – toliau stiprinti organizaciją

Pasak Šaulių sąjungos vado plk. ltn. L. Idzelio, šiuo metu pagrindinis Lietuvos šaulių sąjungos siekinys – kad kiekvienas šaulys būtų aprūpintas šiuolaikiška ekipuote, ginkluote ir kita šaulio tarnybai reikalinga įranga, nes iki šiol dauguma šaulių viskuo apsirūpindavo patys už savo lėšas. Pasak šaulių vado, pirmiausia dėmesys bus telkiamas į kovinius ir komendantinius šaulius.

„Esame užsakę G36. Jie jau pasiekę Lietuvą, dabar vyksta perdavimo procedūros. Esame taip pat užsisakę prieštankinius granatsvaidžius ir kulkosvaidžius“, – tvirtina plk. ltn. L. Idzelis.

Pernai Lietuvos šaulių sąjunga įsigijo lauko uniformų, šalmų ir ekipuočių komplektų, šarvinių liemenių, dujokaukių – perdavimas šauliams vyksta palaipsniui. Taip pat nupirkta termovizorių, generatorių, palapinių ir transporto priemonių.

„Aprūpindami šaulius, stiprindami jų rengimą, stipriname visuomenės atsparumą ir pasirengimą valstybės gynybai“, – įsitikinęs plk. ltn. L. Idzelis.

Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjungoje yra 14,7 tūkstančiai šaulių, iš jų daugiau kaip 9 tūkst. – suaugusiųjų, ir beveik 6 tūkst. jaunųjų šaulių nuo 11 iki 18 m.

Lietuvos šaulių sąjunga yra išsikėlusi tikslą iki 2035 metų sutelkti ir įgalinti 50 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių: skirtingų pažiūrų, religinių įsitikinimų ir įvairaus amžiaus grupių žmones, kurie aktyviai ir efektyviai prisidėtų prie atsparios priešiškai įtakai visuomenės kūrimo, valstybės gynybinės galios didinimo, viešojo saugumo stiprinimo, pilietiškumo bei patriotiškumo ugdymo ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymo įgyvendinant visuotinės gynybos principą.

Kaip nurodė ministerija, pirkimas atliekamas vykdant LŠS modernizaciją ir stiprinant organizacijos karinius pajėgumus.

Automatinius šautuvus G-36 gamina Vokietijos įmonė „Heckler & Koch GmbH“. Šis ginklas, anot KAM, yra vienas iš moderniausių šiuo metu naudojamų automatinių šautuvų.

Šiuo metu tai yra ir pagrindinis Lietuvos kariuomenės šaulių ginklas, taip pat naudojamas Vokietijos, Ispanijos, JAV ir kitų šalių ginkluotosiose pajėgose.

„Augant LŠS vaidmeniui valstybės gynyboje, tinkamas šaulių aprūpinimas yra vienas iš prioritetų: pastaraisiais metais buvo įvykdyti automatinių šautuvų, šovinių, termovizorių, bepiločių orlaivių, šarvinių liemenių, šalmų, kuprinių, ekipuotės ir lauko uniformų įsigijimai. Karinio šaulių rengimo tęstinumui numatyta 5 mln. eurų“, – nurodė KAM.

Pasak ministerijos, LŠS turi numatytą aiškų vaidmenį ginkluotoje valstybės gynyboje.

„Koviniai šaulių būriai taikos metu yra priskirti Lietuvos kariuomenės daliniams, su kuriais palaikoma sąveika rengiantis ginkluotai valstybės gynybai, dalyvaujama bendrose pratybose. Taip pat formuojami komendantiniai LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetai, kurie, vadovaujantis regioniniu principu, yra įtraukiami į mobilizacines pratybas „Perkūno bastionas“, – teigiama KAM pranešime.

Šaulių sąjunga vienija daugiau kaip 14 tūkst. Lietuvos piliečių. Pasak KAM, nuo 2020 metų LŠS skirtas finansavimas išaugo daugiau nei šešis kartus, iki 13,6 mln. eurų 2024-aisiais.

„Ačiū šauliams, kurie pakankamai daug prisidėjo, kad patalpos būtų pritaikytos reikalingoms reikmėms. (...) Labai džiaugiuosi ir tėvynės labui“, – ceremonijos metu sakė M. Milius.

Prieš perkerpant simbolinę juostą, žyminčią patalpų atidarymą, Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas plk. ltn. Rimas Venckus pašventino pastatą bei šaulius, dalyvaujančius šventėje.

Šiuo metu rinktinėje yra apie 4 tūkst. šaulių, todėl beveik 2 tūkst. kv. patalpos bus išnaudotos ne tik efektyvesniam rinktinės štabo darbui, sandėliavimui, bet ir pagal poreikį sutelks kuopas bei jaunuosius šaulius po vienu stogu.

Atidarymo ceremonijos metu organizuojama padėkos šauliams šventė – skatinami pernai metais aktyviausi šauliai. Šventėje dalyvauja LŠS vadas plk. ltn. Linas Idzelis, R. Venckus, patalpų savininkų UAB „Consilium Verum“ atstovai Žaneta Pakalniškienė ir Paulius Pakalniškis.

Taip pat dalyvauja Seimo pirmininko pavaduotojas Saulius Saudargas, Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas, Specialiųjų operacijų pajėgų Mokymo ir kovinės paramos centro štabo viršininkas ir vyriausias puskarininkis, Lietuvos kariuomenės Karo policijos Vilniaus įgulos vadas mjr. Karolis Abakas, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vado pavaduotojas ats. kpt. Valdas Pempė, LŠS Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės vadas Julius Svirušis.

Šauliai žino, ko atėjo

Savaitgalį tokiam patikrinimui ir rinkosi Vytauto Didžiojo šaulių (Kauno apskr.) 2-osios šaulių rinktinės šauliai. Vieningas šaulių šūkis „Tėvynės labui“ įspūdingai sudrebino Dariaus ir Girėno stadiono erdvę.

„Pradėjome Lietuvos šaulių sąjungos patikrinimą. Aliarmais kelsime kiekvieną šaulių rinktinę, kurių Lietuvoje yra dešimt, kad pamatytume realią situaciją: kiek šaulių ateina, kaip jie nusiteikę, koks yra aprūpinimas, kokios bėdos, kurias turime spręsti neatidėliodami, o kuriuos dalykus galime tobulinti palaipsniui. Prasidėjo naujas šaulių karinio rengimo ciklas“, – apibendrino Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. L. Idzelis.

Jis pats apžiūrėjo visą Kauno šaulių rikiuotę, asmeniškai bendravo su kiekvieno padalinio šauliais, skaitė paskaitą neginkluoto pasipriešinimo šauliams, vėliau aplankė šaulių padalinius Kaišiadoryse, Prienuose, Kėdainiuose, Jonavoje ir Raseiniuose.

Šiemet tai pirmas rimtas išbandymas šauliams – pratyboms jie turėjo susiruošti kuprinę, kuri užtikrintų išgyvenimą bent 72 valandas esant ekstremalioms sąlygoms, taip pat laikė ginklo valdymo testus, tobulino kitus tarnybai reikalingus įgūdžius.

„Nemačiau nei vieno veido, kuris nežinotų, ko čia atėjo! – pastebėjo Lietuvos šaulių sąjungos vadas. – Nepriklausomybės kovos parodė, kad viskas yra įmanoma. Jeigu žmonės išvien stodavo, visada apsigindavo. Ruošiamės ir mes, jeigu kas nors nutiktų“.

Nemačiau nei vieno veido, kuris nežinotų, ko čia atėjo!

Pasiruošę prisidėti prie Tėvynės gynybos

Plk. ltn. L. Idzelis įsitikinęs, jog labai svarbu, kad taikos metu tiek šauliai, tiek visuomenė įgautų reikiamų žinių ir įgūdžių, kaip elgtis krizės atveju.

„Nes kai jau kas nors įvyksta, reikia veikti. Dabar reikia į sporto salę nueiti, ateiti į pratybas. Kai atsiras pasitikėjimas savo jėgomis, vadovybe, savo valstybe, tada jau galima šį tą padaryti. Kauno Dariaus ir Girėno stadione mačiau gausų būrį šaulių – tikrų savanorių, kurie atėjo ne dėl ilgesnio euro, bet atėjo iš dūšios prisidėti prie Tėvynės gynybos. Esu jiems visiems dėkingas už tai“, – pridūrė Lietuvos šaulių sąjungos vadas.

Pasak Vytauto Didžiojo šaulių (Kauno apskr.) 2-osios šaulių rinktinės vado ats. kpt. Vytauto Žymančiaus, toks pratybų formatas tikrai pasiteisino. „Šauliams labai svarbu bendrauti su kitų padalinių broliais ir sesėmis, vieniems iš kitų pasimokyti. Optimistiškai nuteikia tai, kad šauliai visose veiklose ir pratybose dalyvauja su ugnele akyse ir širdyse, pilni idėjų, kaip kurti ženkliai stipresnę ir gražesnę Lietuvą. Mūsų visų reikalas – plėsti veiklos sritis, tobulinti šaulių rengimą ir vesti brolius ir seses į priekį“, – nusiteikęs Kauno šaulių rinktinės vadas.

Dėmesys – šaulių aprūpinimui

Šiuo metu pagrindinis Lietuvos šaulių sąjungos siekinys – kad kiekvienas šaulys būtų aprūpintas šiuolaikiška ekipuote, ginkluote ir kita šaulio tarnybai reikalinga įranga, nes iki šiol dauguma šaulių viskuo apsirūpindavo patys už savo lėšas. Pasak LŠS vado, pirmiausia dėmesys bus telkiamas į kovinius ir komendantinius šaulius.

Pernai Lietuvos šaulių sąjunga jau įsigijo lauko uniformų, šalmų ir ekipuočių komplektų, šarvinių liemenių, dujokaukių – perdavimas šauliams vyksta palaipsniui. Taip pat nupirkta termovizorių, generatorių, palapinių ir transporto priemonių.

„Aprūpindami šaulius, stiprindami jų rengimą, stipriname visuomenės atsparumą ir pasirengimą valstybės gynybai“, – įsitikinęs plk. ltn. L. Idzelis.

Artimiausiu metu kovinės parengties ir logistinio aprūpinimo patikrinimo pratybos planuojamos ir kitose šaulių rinktinėse.

„Per pirmąsias tokio pobūdžio pratybas pamatėme puikų Kauno šaulių pavyzdį. Ir žinau, kad jeigu kas nors nutiktų, visoje Lietuvoje šaulių gretos padvigubėtų ar net dar daugiau jų ateitų“, – neabejoja Lietuvos šaulių sąjungos vadas.

Apsisprendę: prie televizijos bokšto

„Mes buvom susitikę prie televizijos bokšto tą vakarą, o paskui – visi kas kur galėjo. Tik ryte išgirdau, kad vienas iš žuvusiųjų buvo jis, Darius Gerbutavičius“, – atsargiai žodžius renka G. Liaudanskas-Svaras ir prisipažįsta, kad ir tuomet buvo svarbu veikti, o ne kalbėti.

1991-ųjų sausio 13-osios naktį gindami Lietuvos laisvę nuo okupantų kulkų, po tankų vikšrais ar kitaip sužaloti žuvo 14 žmonių, tarp jų vieni jauniausių – Lietuvos šaulių sąjungos Vilniaus Geležinio Vilko kuopos šauliai D. Gerbutavičius ir Ignas Šimulionis. Jaunuolius, kuriems tebuvo po 17 metų, prie televizijos bokšto nušovė sovietų desantininkai.

Pasak Svaro, D. Gerbutavičius tada jau buvo šaulys, aktyviai įsitraukęs į atsikūrusios Lietuvos šaulių sąjungos veiklą. „Apie šaulystę tada mes nebendraudavom. Tiesiog buvom draugai. Jokio ten romantizmo ar heroizmo mūsų bendravime nebuvo. Bet tą vakarą buvom prie televizijos bokšto“, – savaime suprantamą apsisprendimą prisimena G. Liaudanskas-Svaras.

Prasidėjus sausio neramumams, Gabrieliui dar grėsė būti paimtam į sovietinę armiją paskutiniu šaukimu, tad vos 18-os sulaukęs jaunuolis slapstėsi ir gyveno jau ne su tėvais, o prie pat parlamento rūmų.

„Savo akimis mačiau, kaip paėmė Radijo ir televizijos pastatą, o iš ten važiavau prie televizijos bokšto. Paskui vėl grįžau prie Parlamento. Daug ko mes ten prisižiūrėjom“, – nedaugžodžiauja G. Liaudanskas-Svaras.

Mes pasiuntėme juos mirti

„Aš tą naktį pradėjau rūkyti, nors niekada anksčiau nerūkiau, buvau sportininkas, – atsimena Stasys Ignatavičius, Lietuvos šaulių sąjungos Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas. – Juk tai mes tuos jaunuolius pasiuntėme į mirtį. Patys budėjome Seime, pro langus matėme, kas vyksta: sproginėja, šaudo, žūsta žmonės... Ir niekuo negalėjome padėti.“

Šauliai jau nuo sausio 8 dienos saugojo tuometinius Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmus. Sausio 9-ąją jiems bus priskirta Seimo II rūmų apsauga. Pusketvirto šimto šaulių dieną naktį saugojo Seimą tiek per sausio įvykius, tiek po jų – iki pat 1991 m. rugpjūčio 24 d., kai baigėsi pučas Maskvoje.

S. Ignatavičius su pirmuoju atkurtos Lietuvos šaulių sąjungos vadu Gediminu Jankumi telkė šaulius ir skirstė jiems užduotis. Šauliai į Vilnių ginti strateginių objektų važiavo iš visos Lietuvos.

„Pagrindą sudarė Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės šauliai. Kai pas mus atėjo Vilniaus Geležinio Vilko kuopos vadas ir paklausė, kur reikalingi jo šauliai, mes nusiuntėme juos prie televizijos bokšto“, – tragiškus įvykius prisimena S. Ignatavičius.

„Niekas negalvojo apie save“

Sausio įvykius gerai atsimena ir pačiame jų epicentre buvęs dabartinis Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis. Jo teigimu, Sausio 13-osios laisvės gynėjai yra drąsos pavyzdys mums šiandien – jie stojo ginti savo Tėvynės prieš ginkluotus okupantus praktiškai plikomis rankomis ar su pačių pasigamintais strypais.

„Tuo metu pagrindinis ginklas buvo vienybė ir laisvės troškimas. Niekas negalvojo apie save: stovėjo, kovojo, žuvo, kad mes gyventume“, – pasakoja plk. ltn. L. Idzelis ir primena, kad tuomet Lietuvos žmonės jau buvo patikėję, kad priešai tapo žmonėmis ir nori gyventi ramiai.

Deja, mes klydome.

„Ugnikalnis vėl spjaudosi akmenimis – todėl mes visi turime ruošis gynybai ir budėti Tėvynės sargyboje“, – ragina Lietuvos šaulių sąjungos vadas.

Svyruojate? Imkitės veiksmų

Paprašytas pasidalyti, kaip Sausio 13-osios įvykiai jam atrodo iš šių dienų perspektyvos, G. Liaudanskas-Svaras prisipažįsta nemokantis dramatiškai pasakoti: „aš veiksmais rodau – ruošiuosi“.

Svaras įsitikinęs: kiekvienas, kuris nori apginti savo namus, turi būti tam pasiruošęs. „Bus nebus, čia jau ne mes sprendžiam. „G&G Sindikatas“ turi tokią dainą, kurioje skamba žodžiai „kas iš tavęs, jeigu silpnas?“ – sako pašnekovas ir pirmiausia ragina kiekvieną savęs paklausti: Ką moku? Ką galiu? Kam esu pasiruošęs?

„Jeigu bent viename klausime svyruojat, o svyruojat 100 proc., nes ir aš svyruoju, – imkitės veiksmų: stokite į Lietuvos šaulių sąjungą, į Krašto apsaugos savanorių pajėgas, grįžkite į kariuomenę, jeigu galite. Domėkitės pilietine visuomene, turėkite nuomonę, nelinksėkit galva, kai vatą kalba. Išmeskit iš galvos ir gyvenimo frazę „ne viskas taip vienareikšmiška“, – sako G. Liaudanskas-Svaras.

Pasako jo, viskas labai aišku: yra priešas, kuris niekada nenustojo veikti. Nei tada, kai mes išsikovojome nepriklausomybę, nei dabar.

„Jis buvo šiek tiek silpnesnis, bet jis graužė ir graužia. Jis yra nuodai, jis yra gyvatė, ir nereikia su juo net diskutuoti. Vadinkit daiktus tikrais vardais ir elkitės su priešais kaip su priešais“, – sako Vilniaus šaulys G. Liaudanskas-Svaras.

Projekte „Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas devintokams“ iš pradžių dalyvavo 20 mokyklų, kiek vėliau įsitraukė dar 73 ugdymo įstaigos.

„Planuojama, kad trijų dienų trukmės praktinis kursas devintokams taps privalomas ir per keletą ateinančių mokslo metų juose dalyvaus visi Lietuvos devintokai“, – Eltai komentavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Ministerijos teigimu, kol kas nesusidurta su nesklandumais, ruošiantis programą išplėsti visose mokyklose. Nors trijų dienų kursą veda LŠS specialistai, mokytojai taip pat raginami kelti kvalifikaciją pilietiškumo ugdyme, dalyvaujant programoje „Nacionalinio saugumo ir pilietiškumo nuostatų stiprinimas ugdyme“.

„Tai mokytojams skirti mokymai nacionalinio saugumo ir pilietiškumo nuostatų stiprinimo, medijų ir informacinio raštingumo, kritinio mąstymo ugdymo, informacinių karų temomis“, – teigia Švietimo ministerija.

„Kadangi programa buvo įvedinėjama palaipsniui, be to, pilietiškumo ugdymui pastaraisiais metais skiriamas sustiprintas dėmesys, manome, kad mokyklos yra pasirengusios. Signalų, kad būtų kitaip, neturime“, – pabrėžia ŠMSM.

Savo ruožtu Šaulių sąjunga pasipildė naujais darbuotojais, kurių pagrindinė užduotis – pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursų koordinavimas šalies apskrityse.

„Dar šių mokslo metų pavasario semestre jie tobulins savo įgūdžius, organizuodami kursus savarankiškai užsiregistravusioms mokykloms ir taip ruošdamiesi 2024–2025 mokslo metams“, – teigiama LŠS komentare Eltai.

Trijų dienų kursus veda šauliai: dėmesį skiria ir specialiųjų poreikių turintiems vaikams

Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursus devintokams mokyklose veda ir su mokiniais dirba LŠS instruktoriai. Nemažą dalį instruktorių sudaro atsargos kariai ir šiuo metu tarnaujantys. LŠS pažymi, kad kursus moksleiviams vedantys šauliai yra apmokomi ir darbui su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais.

Tai mokytojams skirti mokymai nacionalinio saugumo ir pilietiškumo nuostatų stiprinimo, medijų ir informacinio raštingumo, kritinio mąstymo ugdymo, informacinių karų temomis.

„Praėjusį rudenį kurso koordinatoriai ir instruktoriai stiprino savo žinias ir įgūdžius – „Diemedžio“ ugdymo centras vedė nuotolinius mokymus apie darbą su mokiniais, turinčiais elgesio ir emocijų sunkumų, o Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras organizavimo praktinius užsiėmimus, kurių metu analizuota, kaip tinkamai kursą vesti mokiniams, turintiems įvairiapusių raidos sutrikimų, silpnaregiams ir akliesiems“, – rašoma atsiųstame komentare.

Per tris kurso dienas devintokai mokosi, kaip elgtis ir išvengti pavojaus gyvybei bei sveikatai ekstremalių situacijų atveju, išgyvenimo lauko sąlygomis pagrindų, pavyzdžiui, kaip įkurti laužą, įsirengti pastogę, suteikti pirmąją pagalbą ištikus nelaimei ir kitų įgūdžių, kurie gali praversti ir kasdieniame gyvenime.

Devintokai taip pat supažindinami su įvairia ekipuote, išmoksta, kaip susidėti būtiniausių išgyvenimui daiktų kuprinę, kaip reikėtų paruošti sausą davinį, užsimaskuoti, apsirengti ar saugiai naudotis ginklu, jeigu iškiltų būtinybė, įgyja topografijos žinių.

Padidintas finansavimas Šaulių sąjungai: dalis lėšų skirta ugdymui

Prie projekto prisidedanti Krašto apsaugos ministerija (KAM) šiais metais padidino finansavimą Šaulių sąjungai. Šiemet sąjungos lėšos augs iki 13,6 mln. eurų, iš jų 2,5 mln. eurų skiriama pilietiškumo ugdymui ir jaunųjų šaulių veikloms.

„Kasmet nuosekliai didinant organizacijai skirtą finansavimą yra numatyta, kad pagal organizacijos suplanuotus resursus, dalis didinamo finansavimo bus skirta šio kurso įgyvendinimui“, – Eltai pranešė KAM.

Švietimo ministerija primena, kad 9–10 klasėse pilietiškumo ugdymas yra privalomas visiems mokiniams, o žemesnėse klasėse pilietiškumo ugdymas integruojamas į kitas pamokas. 11–12 klasėje mokiniai gali rinktis „Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos“ dalyką.

„(...) Norime, kad organizacija visapusiškai stiprėtų, todėl kitais metais finansavimas Lietuvos šaulių sąjungai dar labiau didėja. Jų suplanuoti įsigijimai ir bendros veiklos tikimės prisidės prie šaulių organizacijos plėtros“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Kaip nurodo ministerija, didinamas LŠS finansavimas bus naudojamas rengti organizacijos narius ir visuomenę pilietiniam pasipriešinimui, jaunimo pilietiniam ugdymui, kovinių šaulių būrių ir komendantinių LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetų rengimui ir aprūpinimui.

Siekiant užtikrinti efektyvų LŠS veiklos organizavimą ir užduočių įgyvendinimą bus finansuojamas didesnis etatų skaičius organizacijoje, tam skiriant 200 tūkst. eurų.

Pilietiškumo ugdymui ir jaunųjų šaulių veikloms kitais metais KAM skiria 2,5 mln. eurų. Bus tęsiamas 2022 m. inicijuotas KAM, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir LŠS bendradarbiavimas, kurio pagrindu organizuojami trijų dienų Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursai devintų klasių moksleiviams.

Ateinančių metų LŠS finansavime kariniam šaulių rengimui numatyti 5 mln. eurų. Įsigyjant ryšių įrangą, ginkluotės atsargas, šaudmenis ir termovizorius bus užtikrintas geresnis kovinių šaulių būrių ir komendantinių LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetų aprūpinimas, stiprinama sąveika su Lietuvos kariuomene pratybų metu, rašoma ministerijos pranešime.

Lietuvos šaulių sąjunga vienija daugiau kaip 14 tūkst. patriotiškai nusiteikusių Lietuvos Respublikos piliečių.

„Šaulių gretos gausėja, todėl mokymų ir logistikos bazės poreikis didžiulis – jame žinių, įgūdžių įgis tiek naujai į organizaciją įsiliejantys nariai, tiek tobulinsis senbuviai šauliai, o vėliau jie tai galės pritaikyti praktiniuose užsiėmimuose savo rinktinėse, kurių Lietuvoje iš viso yra dešimt“, – sakė LŠS vadas plk. ltn. Linas Idzelis.

Pasak LŠS vado, Mokymų ir nekinetinių operacijų centras koordinuos bazinį šaulių rengimą, ypač daug dėmesio bus skiriama vadų rengimui. Mokymų ir logistikos bazėje planuojama organizuoti ir specializuotus kursus, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo, bepiločių orlaivių valdymo, informacinių operacijų ir pan. Čia taip pat bus įrengtos sandėliavimo patalpos ir ginklinės, kurių šauliams labai reikia. 

Preliminariais skaičiavimais, Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos priklausiusių patalpų (2 tūkst. kv. m) rekonstrukcija kainuos apie 3,5 mln. eurų ir turėtų būti baigta per kelerius artimiausius metus. Šiuo metu yra rengiami projektavimo dokumentai. 

„Šauliai mūsų komitete – vienas iš prioritetų. Tvari organizacijos plėtra, finansavimas, integracija į gynybos planus yra viena iš pagrindinių mūsų veiklos krypčių, – vizito Kaune metu sakė Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. – Matome Šaulių sąjungos energiją, labai aiškią kryptį ir degančias šaulių akis bei širdis. Tas įkvepia. Dirbame, kad ši organizacija būtų visuotinės gynybos ašis.“

Vizito Kaune metu Seimo NSGK nariai susipažino su Šaulių sąjungos planais ir iššūkiais, aptarė galimą valstybės pagalbą, glaudesnį bendradarbiavimą su valstybės institucijomis ir organizacijomis. Vieningai sutarta, jog būtinas tolesnis finansavimo didinimas, kad Šaulių sąjunga galėtų įgyvendinti organizacijai keliamus uždavinius.

„Šaulių sąjunga auga ir matyti gebėjimas struktūruotai planuoti ateitį. O ko reikia iš valstybės, tai ir didesnės finansinės paramos, ir didesnio suvokimo, kaip Šaulių sąjunga galima būtų integruoti, kad visuotinė gynyba taptų visuomenę kiaurai persmelkiančiu konceptu – kad tai būtų ne atskirų visuomenės grupių, o visos visuomenės reikalas“, – sakė NSGK narė Dovilė Šakalienė.

LŠS kelia ambicingus tikslus iki 2035 m. po savo vėliava suburti 50 tūkst. šaulių. Pasak LŠS vado, kiekvienas pilietiškai nusiteikęs žmogus Šaulių sąjungoje yra laukiamas, reikalingas ir gali būti naudingas savo valstybei.

Šiuo metu šauliai yra ruošiami tiek ginkluojam, tiek neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui – gerinamas ne tik karinis šaulių rengimas, bet ir plėtojami medicinos, logistinės paramos, ryšių ir informacinių technologijų, komunikacijos ir psichologinių operacijų, kibernetinio saugumo, bepiločių orlaivių krypčių bei kiti pajėgumai.

„Pilietiškai nusiteikusių ir savo Tėvynę bei jos laisvę ginti pasiryžusių žmonių tik daugėja, todėl mums svarbu padėti jiems tiek žiniomis, tiek kompetencijomis, tiek priemonėmis. Tai kryptingai ir darome Tėvynės labui“, – sakė LŠS vadas plk. ltn. L. Idzelis.

Lietuvos šaulių sąjunga kasmet rengia nacionalinio saugumo konferenciją. Šiemet kartu su kitų šalies institucijų atstovais renginyje aptarta, kaip šauliai turėtų geriau integruotis į valstybės gynimo sistemą karo grėsmės atveju. Pranešėjai iš Ukrainos konferencijoje dalijosi patirtimi, kaip konkrečias problemas jie sprendė prasidėjus didelio masto Rusijos karinei invazijai jų šalyje.

Be Šaulių sąjungos įgyvendinti nepavyktų

„Svarbiausia visuotinumo dalis yra visuomenė ir jos valia. Visuomenės valia yra svarbiausias valstybės gynimo galios variklis, kaip ir pilietinis patriotinis ugdymas ir visaapimantis piliečių integravimas į valstybės gynimą. Lietuvos šaulių sąjunga žengia tvirtus žingsnius siekdama plėstis, prisidėti geriau ruošiant piliečius valstybės gynybai ir rengiantis pilietiniam pasipriešinimui. Noriu pasveikinti kiekvieną Lietuvos šaulių sąjungos narį, vadą ir padėkoti už jūsų indėlį stiprinant valstybės karinius ir civilinius pajėgumus“, – LR Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimą Lietuvos šaulių sąjungai perdavė Prezidento patarėjas Tomas Godliauskas.

Konferencijoje dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus pabrėžė, kad valstybės gynyba pirmiausia yra kariuomenės užduotis, todėl ir Krašto apsaugos ministerijos dėmesys yra kariuomenės modernizacijai, infrastruktūros plėtrai, sąjungininkų priėmimui. „Visi suprantame, kad valstybės gynyba neįmanoma be visuomenės įsitraukimo, todėl nuolat akcentuojamas visuotinis gynybos modelis. Savaime suprantama, ir mums labai aišku, kad be Šaulių sąjungos visuotinės gynybos modelio įgyvendinti nepavyktų“, – kalbėjo krašto apsaugos viceministras Ž. Tomkus ir pažadėjo paramą įgyvendinant kokybinius pokyčius Lietuvos šaulių sąjungoje.

„Kokybinis rezultatas Šaulių sąjungoje įmanomas tik per susitelkimą tarp šaulių ir tarp institucijų, – pridūrė viceministras ir priminė, kokia tai organizacija: – Šaulių sąjunga – tai organizacija, kuri puoselėja patriotines nuostatas, pilietiškumą ir telkia visuomenę ir yra pasirengusi, turi žinių ir įgūdžių valstybės gynybai. Taip pat tai skaidri ir atvira visuomenei organizacija. Ir svarbiausia, kad tai organizacija, kurios kiekvienas narys neklausia, koks jo vaidmuo valstybės gynyboje, dėl to, kad jis žino, koks jo vaidmuo valstybės gynyboje“.

Viceministras taip akcentavo, kad itin svarbi yra Lietuvos šaulių sąjungos sąveika su valstybės ginkluotosiomis pajėgomis.

Lyg ir sutarėme, kad visuotinė gynyba yra mūsų prioritetas, bet dažnai dar diskutuojame, kiek tas gynybos visuotinumas yra deklaracija švenčių proga, o kiek tai yra realiai dirbamas darbas.

Kiek reikia visuomenės įsitraukimo?

Pagrindinis konferencijos pranešėjas LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas iškėlė klausimą, „kiek mums reikia visuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos įsitraukimo į visuotinės gynybos sistemą?“.

„Lyg ir sutarėme, kad visuotinė gynyba yra mūsų prioritetas, bet dažnai dar diskutuojame, kiek tas gynybos visuotinumas yra deklaracija švenčių proga, o kiek tai yra realiai dirbamas darbas“, – atkreipė dėmesį NSGK pirmininkas.

„Lietuvos šaulių sąjunga karo atveju turi būti integruota į tam tikrų valstybės funkcijų užtikrinimą“, – įsitikinęs L. Kasčiūnas, savo pranešime paanalizavęs ir probleminius tokios šaulių integracijos klausimus.

„Kiek mes realiai norime ir kiek mums reikia visuomenės, o kartu ir Šaulių sąjungos įsitraukimo į valstybės gynybos sistemą? – retoriškai klausė L. Kasčiūnas ir konstatavo: – Ignoruoti fakto, kad reikia visuomenės paramos, negalima“.

Tėvynės gynyba – visų reikalas

Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis konferencijos svečiams pristatė organizacijos viziją ir misiją, pajėgumų vystymo kryptis.

„Labai svarbu, kad mes susitartume, koks gi yra Šaulių sąjungos vaidmuo. Kad kai einame per institucijų kabinetus ir šnekamės, gautume lygiai tą patį, nes dabar būna, kad viename kabinete šneka vienaip, nueini į kitą – jau kitaip, nueini po mėnesio – jau kalba taip, kaip reikia sakyti. O mūsų misija – telkti piliečius prisidėti prie gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymo: vieni kovoja, o kiti turi remti užnugarį“, – kalbėjo plk. ltn. Linas Idzelis.

Lietuvos šaulių sąjungos vadas konferencijoje išskyrė tris esmines organizacijos ašis: „Praeitis: turime daug dėmesio skirti istorinei atminčiai, puoselėti tradicijas, lankyti partizanų, karių kapus, minėti valstybines šventes ir tai daryti su ugnele širdyse. Dabartis: turime daryti tai, ką susiplanuojame metiniuose veiklos planuose: dalyvauti konferencijose, mokymuose, pratybose, iš kurių grįžus ką nors skauda – vaidinasi, buvo geros pratybos. Ir ateitis: jaunųjų šaulių rengimas, pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas mokyklose, kaip mes tą organizaciją norime matyti po 10–15 metų, kad būtume į naująsias technologijas orientuota organizacija. Ir visiems šiems dalykams mes skiriame daug dėmesio“.

Plk. ltn. L. Idzelis paragino orientuotis ne į tuščius pasisakymus ir ne į pasiplojimus, o į konkrečius dalykus, skirtingų sričių pajėgumų vystymą. „Todėl kitais metais bus daug konkrečių veiklų, nes Tėvynės gynyba yra visų reikalas“, – priminė Lietuvos šaulių sąjungos vadas.

Konferencijoje vyko diskusijos apie Lietuvos šaulių sąjungos iš istorijos išmoktas pamokas, apie institucijų sąveiką su organizacija. Savo įžvalgomis ir bendradarbiavimo perspektyvomis dalijosi LR Prezidentūros, Nacionalinio krizių valdymo centro, kariuomenės, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Policijos departamento, kitų institucijų vadovai arba atstovai.

Visi jūsų ginčai pasibaigs, kai atskris pirma raketa.

„Su visais einame į pratybas, kurie mus kviečia – su kariuomene, valstybės ir savivaldybių institucijomis: su policija, pasieniečiais, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnais, su savivaldybėmis“, – vardijo Šaulių sąjungos vadas.

Netinkamas metas ginčytis

Pranešėjai iš Luhansko, Severodonecko, Charkivo dalijosi identifikuotomis pamokomis ir savo patirtimi, kaip skirtingos institucijos bendradarbiavo ir veikė prasidėjus didelio masto Rusijos karinei invazijai Ukrainoje, kaip institucijos dirba šiandien.

„Žmonės gatvėje į mus žiūri kaip į valstybės atstovus ir kreipiasi pagalbos: ar tai evakuacija, ar apsirūpinimas maistu, ar sužeidimai po sprogimų. Niekas niekada nesako, kad kreipiesi ne tuo adresu, tai ne mūsų funkcija. Mes viską darėme kartu, ir niekas nenuleidinėjo funkcijų kam nors kitam“, – pasakojo policijos pareigūnas iš Ukrainos.

„Įdėmiai klausiau jūsų diskusijų ir ginčų, kas, ką ir kaip turėtų daryti. Visi jūsų ginčai pasibaigs, kai atskris pirma raketa“, – remdamasis patirtimi konstatavo pranešėjas iš kovojančios už savo laisvę Ukrainos.