Įmonė, kuri kreipėsi į LVAT, teigė, jog buvo įkurta 2021 m. įgyvendinant Baltarusijos įmonės perkėlimo į Lietuvą projektą, tačiau po 2022 m. vasario 24 d. bendrovė nusprendė nutraukti visus ryšius su klientais iš Rusijos Federacijos bei pervesti 1 299 988 JAV dolerių.

Įmonė nurodė, jog gavus šias lėšas, jų panaudojimas banko buvo apribotas, siekiant nepažeisti tarptautinių sankcijų, tačiau nė vienam su įmone susijusių juridinių asmenų, bendrovės akcininkų, technologijų ir gaminių nebuvo taikomi apribojimai ir tarptautinės sankcijos. Dėl to bendrovė FNTT prašė patvirtinti nurodytą informaciją tam, jog šią informaciją vėliau būtų galima pateikti banko tarnybai ir panaikinti 1 299 988 JAV dolerių lėšų, kurias pareiškėjas planavo panaudoti kaip investiciją į įmonės plėtrą, apribojimą.

FNTT, atsakydamas į pareiškėjo pateiktą prašymą, konstatavo, jog tarptautiniu pavedimu bendrovės gauti 1 299 988 JAV dolerių įšaldyti teisėtai, remiantis faktu, kad aukšti Rusijos Federacijos pareigūnai netiesiogiai kontroliuoja su įmone susijusį juridinį asmenį, kuriam turi būti taikomos ribojamosios priemonės.

LVAT, išnagrinėjęs bylą pagal bendrovės skundą dėl FNTT sprendimo panaikinimo, pažymėjo, jog, jei viešojo administravimo subjektui yra pateiktas konkretus prašymas priimti tam tikrą administracinį sprendimą, šis subjektas ir turi priimti tokį administracinį sprendimą – teigiamą arba neigiamą, užuot priėmus kitos rūšies administracinį sprendimą, o asmens prašymo perkvalifikavimas prilyginamas pareigos motyvuoti priimamus administracinius aktus pažeidimui.

Teismas nutarė, kad šiuo atveju FNTT sprendimas pripažintinas nemotyvuotu, kadangi tarnyba neatsakė į pareiškėjo prašymą, o vertino kitas aplinkybes, taip išplečiant pirminį tyrimą dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių.

„Teismas pastebėjo, jog iš pareiškėjo prašymo galima suprasti, kad jis siekė gauti informaciją, jog įmonė nėra įtraukta į sankcionuotų įmonių sąrašą ir šios informacijos pagrindu pareiškėjas vėliau būtų kreipęsis dėl lėšų ribojimo panaikinimo. Kitaip tariant, šioje proceso stadijoje nebuvo keliamas ginčas dėl įmonės gautų lėšų naudojimo ribojimo panaikinimo. Dėl to LVAT sprendė, jog FNTT išnagrinėjo klausimą, kuris prašyme nebuvo keliamas, o gavusi pareiškėjo prašymą ir manydama, kad jis gali būti laikomas prašymu netaikyti tarptautinių sankcijų, apribojimų ir įpareigojimų, FNTT galėjo prašyti dokumentą patikslinti, prašyti pareiškėjo suformuluoti tikslesnį reikalavimą“, – nurodoma LVAT pranešime spaudai.

Dėl nurodytų motyvų teismo sprendimu ginčytas FNTT sprendimas panaikintas ir tarnyba įpareigota išnagrinėti bendrovės prašymą iš naujo.

„Sprendimas paliktas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestas“,  – BNS ketvirtadienį sakė teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.

Šio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Kaip skelbta, Migracijos departamentas Rusijos piliečiui V. Vodo leidimą gyventi Lietuvoje panaikino po gautos Valstybės saugumo departamento (VSD) išvados, jog šis kelia grėsmę šalies saugumui.

VSD pateikė Migracijos departamentui vertinimą, kad pagal turimą informaciją ir atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją Rusijos piliečio V. Vodo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

V. Vodo, prisistatantis žurnalistu, anot VSD, pasižymi Lietuvai nelojaliomis pažiūromis, socialiniuose tinkluose platina Rusijos informacinę politiką atitinkančią propagandinę informaciją ir yra palaikęs ryšius su Rusijos bei Baltarusijos žvalgybos tarnybų atstovais.

Migracijos departamentas nuo metų pradžios panaikino panaikino per šimtą leidimų nuolat gyventi Lietuvoje, iš jų nemaža dalis – Rusijos piliečiai.

BNS žiniomis, daugumai šių Rusijos piliečių leidimai gyventi Lietuvoje panaikinti gavus VSD išvadas dėl jų keliamų grėsmių.

LVAT į ESTT kreipėsi po to, kai advokatų kontoros „TGS Baltic“ ekspertai byloje dėl Lietuvos banko (LB) paskirtos baudos neįvardijamai finansų įstaigai pateikė abejonių dėl reguliatoriaus pozicijos, kai už skirtingus ar panašius pažeidimus finansų įstaigai skiriamos atskiros baudos, kurios vėliau sudedamos matematiškai, pranešė „TGS Baltic“.

LVAT atstovė Neringa Lukoševičienė BNS teigė negalinti atskleisti finansų įstaigos, dėl kurios pažeidimo nagrinėjama byla, pavadinimo, tačiau nurodė, kad LB Finansų rinkos priežiūros tarnybos sprendime nurodyta, jog ši elektroninių pinigų įstaiga padarė aštuonis įstatymo pažeidimus, iš kurių septyni yra šiurkštūs ir sistemingi, jai paskirtos maksimalios baudos.

„Nagrinėjama byla yra nevieša, kaip ir neviešinamas pareiškėjo (įmonės) pavadinimas“, – BNS sakė N. Lukoševičienė.

LVAT teisėjų kolegija iškėlė klausimą, ar Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas ir LB pateikiamas jo aiškinimas atitinka ES teisę.

„Galėtų susiklostyti teisiškai ydinga situacija, kuomet už vieno patikrinimo metu nustatytus kelis įstatymo pažeidimus galutinė skiriama bauda (...) gali viršyti maksimalią finansų įstaigai skirtiną baudą – iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų ir maksimaliai iki 5,1 mln. eurų“, – pranešime teigė advokatas Ramūnas Kontrauskas.

Jis BNS teigė taip pat negalintis atskleisti, kurios finansų įstaigos ginče su LB kreipiamasi į ESTT. Anot advokato, ginčas kilo dėl kelių šimtų tūkstančių eurų baudos, o dėl LVAT kreipimosi į ESTT sustabdyta ir dar viena byla, kurioje su LB ginčijasi Vilniaus fintech įstaiga „Payswix“.

„Tą („Payswix“ – BNS) bylą irgi sustabdė dėl tos pačios priežasties, dėl to, kad kitoje byloje kreiptasi į ESTT“, – sakė advokatas.

Lietuvos teismai į ESTT prejudicinio sprendimo dėl ES teisės aiškinimo yra kreipęsi apie 100 kartų.

LVAT liepos mėnesį ištyrė dar 2002 m. aplinkos ministro įsakymu patvirtintos ir iki šiol veikiančios metodikos atitiktį Konstitucijai, Aplinkos apsaugos, Viešojo administravimo ir Teisėkūros pagrindų įstatymams.

Nors teisėjų kolegija nutarė, kad minėta žalos aplinkai skaičiavimo metodika Konstitucijai ir įstatymams neprieštarauja, tačiau motyvuodama šių metų liepos 5 dienos sprendimą – nustatė ir privalomus standartus, kurių turi būti laikomasi tiriant aplinkosauginius incidentus. Taip pat išaiškino ir ištirtame teisės akte reglamentuoto žalos aplinkai nustatymo metodo turinį bei taikymo sąlygas.

L. Belevičius atkreipia dėmesį, kad sulig šiuo sprendimu, iki šiol plačiai aplinkosauginiuose ginčuose taikytas vertės ir sąnaudų metodas, virsdavęs rezonansiniais, dešimtis milijonų eurų siekiančiais civiliniais ieškiniais, galės būti taikomas tik krašutiniais atvejais, prieš tai įvykdžius kitas privalomas sąlygas.

Prioritetas aplinkos atkūrimui

Paskelbtame LVAT sprendime nustatytas algoritmas, paremtas 2004 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti, taip pat nacionalinių teisės aktų nuostatomis.

Šiuo algoritmu skiriamas pirminis, papildomas ir kompensuojamasis žalos ištaisymas. Teismo teigimu, pirminio žalos ištaisymo paskirtis – atkurti pažeistų gamtos išteklių ir funkcijų pirminę būklę.

Jei pirminė būklė neatkuriama, pritaikomas papildomas žalos ištaisymas, leidžiantis aplinkos būklę ištaisyti ir alternatyvioje vietovėje, panašiomis priemonėmis. Tuo tarpu kompensuojamasis ištaisymas vykdomas paskiausiai, kompensuojant aplinkos nuostolius.

„Jei neįmanoma panaudoti pirmiausia taikomo išteklių lygiavertiškumo palyginimo arba funkcijų lygiavertiškumo palyginimo metodų, naudojami alternatyvūs vertinimo būdai. Kompetentinga institucija gali nurodyti metodą, pavyzdžiui piniginio vertinimo, kad nustatytų būtinų žalos ištaisymo papildomų ir kompensuojamųjų priemonių apimtį“, – buvo rašoma teismo sprendime.

Jei neįmanoma panaudoti pirmiausia taikomo išteklių lygiavertiškumo palyginimo arba funkcijų lygiavertiškumo palyginimo metodų, naudojami alternatyvūs vertinimo būdai.

 

Atitinkamai savo sprendimu teismas įtvirtino ir žalos aplinkai dydžio nustatymo kriterijus. Jais įvardijamas pirminės aplinkos būklės įvertinimas, neigiamo poveikio reikšmingumas, natūralaus atsikūrimo galimybes, atlikti veiksmai, užtikrinantys žalą aplinkai darančių veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ir pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones.

Pirmiausia žalos fakto nustatymas

Teisininkas L. Belevičius pažymi, jog teisinio precedento galią turinčiu sprendimu taip pat nustatyta pareiga Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) žalos aplinkai dydį vertinti tik tada, kai yra nustatytas žalos aplinkai faktas. Pastarąjį, vadovaujantis Europos Sąjungos direktyva ir Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis, nustatyti privaloma atskirai, įrodžius neigiamą aplinkos elemento pokytį, o ne ištirta metodika. Priešingai, nei elgtasi iki šiol.

Anot jo, tai turėtų praeityje palikti ydingą praktiką, kai metodikoje įtvirtintomis matematinėmis formulėmis, o ne realiais aplinkos tyrimais būdavo formaliai konstatuojamas, o ne įrodinėjamas žalos faktas. Pastarojo pagrindu bylose teikti dešimtis milijonų eurų siekiantys civiliniai ieškiniai, kurių dydis nebūdavo pagrįstas ir susietas su realia aplinkai padaryta žala. Tuo tarpu atsakovas turėdavo gintis nuo tokių ieškinių teismo proceso metu. Apkaltinto asmens patirta reputacinė ir finansinė žala apskritai nebūdavo kompensuojama.

„Po paskelbto sprendimo, tampa aišku, jog žalos aplinkai apskaičiavimas, remiantis metodika, yra tik vienas iš žalos ištaisymo vertinimo metodų, kuris pripažintas paskutiniu taikomu metodu. Jis taikomas tik tais atvejais, jei neįmanoma panaudoti išteklių lygiavertiškumo palyginimo arba funkcijų lygiavertiškumo palyginimo metodų. Taip pat kai nėra sąlygų panaudoti piniginio vertinimo, kad būtų nustatyta būtinų žalos ištaisymo papildomų ir kompensuojamųjų priemonių apimtis, metodo“, – sakė advokatas.

Pasak jo, AAD dešimtmečiais formuotoje ydingoje administracinėje praktikoje prioritetiškai taikytas vertės ir sąnaudų metodas dabar yra „nuleistas“ ant metodų hierarchijos žemiausio laiptelio. Tačiau net ir jo taikymas, nuo šiol yra susietas su AAD pareiga įrodyti, kad per protingą laikotarpį arba už protingą kainą negalima įvertinti išteklių ir funkcijų pakeitimo. 

„Skambiausi pastarojo meto prieštaringos, ydingos praktikos pavyzdžiai, tai Vilkaviškio rajone dėl grunto taršos nepavojingomis statybinėmis medžiagomis pateiktas 33 mln. eurų ieškinys, nors reali žemės sklypo visiško sutvarkymo ir atliekų pašalinimo sąmata siekė kelis šimtus tūkstančių eurų. Šilutės rajone grunto tarša įvertinta AAD ieškinyje 55 mln. eurų. Šių metų liepos mėnesį – dar vienas grunto taršos atvejis Vilniuje, įvertintas 21 mln. eurų. Tai neproporcinga ir ydinga AAD praktika, dažnai tokie ieškiniai teismų pripažįstami nepagrįstais tačiau proceso metu AAD pasirinktiems atsakovams sukelia itin sudėtingas ekonomines ir socialines pasekmes, už kurias atsakomybė niekam nepritaikoma. Taikant teismo naujai įtvirtintą nustatytą algoritmą, tokie pavojingi precedentai nebeturėtų būti kuriami“, – teigė teisininkas.

LVAT teisėjų kolegija trečiadienį galutine nutartimi atmetė E. Bėronto skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) 2021 metų lapkritį priimtą sprendimą, taip pat atmetusį jo skundą. 

LVAT atstovė Neringa Lukoševičienė BNS pranešė, kad bylos medžiaga pripažinta nevieša, todėl pateikė tik rezoliucinę jos dalį. 

Teismai bylą nagrinėjo du kartus – LVAT 2021-ųjų gegužę Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Žemės ūkio ministerijos prašymu panaikino E. Bėrontui palankų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 metų vasarį priimtą sprendimą ir grąžino jam bylą nagrinėti iš naujo. Pastarasis teismas tuomet buvo iš dalies patenkinęs E. Bėronto skundą.

LVAT tuomet nurodė pirmos instancijos teismui iš naujo vertinti VSD pažymą, kurios pagrindu E. Bėrontas 2019 metų gegužę buvo atleistas iš NMA vadovo posto. 

VAAT 2020-aisiais buvo nusprendęs, kad VSD pažyma dėl E. Bėronto nepatikimumo buvo surašyta „remiantis prielaidomis bei įslaptinta informacija, kuri (...) nelaikoma įrodymu, kadangi nebuvo išslaptinta ir pareiškėjas (E. Bėrontas – BNS) neturėjo galimybių dėl jos pasisakyti“, todėl pažeidžia nekaltumo prezumpciją.

Pripažinęs žvalgybos pažymą nepagrįsta, teismas tuomet taip pat panaikino 2019-ųjų balandį pasirašytą tuometinio žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio įsakymą E. Bėrontui neleisti dirbti su slapta informacija. Po kelių dienų jis buvo atleistas.

Ankstesnis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas 2018 metais jau buvo atleidęs E. Bėrontą, remdamasis STT pažyma, tačiau teismas tų metų rugsėjį buvo jį grąžinęs į pareigas. G. Surplys jį vėl atleido 2019 metų gegužę.

Kaip ketvirtadienį pranešė teismas, nutartį priėmusi išplėstinė teisėjų kolegija pagal Vyriausybės atstovo pareiškimą vertino 2019 metais tarybos patvirtino „Atlyginimo už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarkos aprašo“ tam tikrų nuostatų teisėtumą.

Apraše buvo numatyta atlyginimo už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą lengvata, susieta su įstaigą lankančio vaiko tėvų ar vieno iš tėvų deklaruota gyvenamąja vieta Kauno mieste.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atleidimo nuo viso ar dalies atlyginimo už Kauno biudžetinėse švietimo įstaigose pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas ugdomų vaikų išlaikymą mokėjimo lengvata nedera su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu bei Viešojo administravimo įstatymu bei juose įtvirtintais vaikų nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principais.

Kaip pabrėžiama LVAT nutartyje, ugdymo įstaigą jau lankančio vaiko tėvų ar vieno iš tėvų pasikeitusi deklaruota gyvenamoji vieta jau po vaiko priėmimo į darželį yra „nesietina su jokiomis objektyviomis atleidimo nuo atlyginimo už vaikų ugdymą mokėjimo diferenciaciją pateisinančiomis aplinkybėmis“.

Anot LVAT, tokio apraše įtvirtinto diskriminacinio deklaruotos gyvenamosios vietos kriterijaus nustatymas turi tiesioginės įtakos vaikų interesams, jų galimybei lankyti atitinkamas ugdymo įstaigas. 

„Įvertinusi šias byloje nustatytas aplinkybes, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės taryba šias funkcijas ginčijamose aprašo normose vykdė pažeisdama lygiateisiškumo ir nediskriminavimo imperatyvus“, – teigiama teismo pranešime.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog neformalusis švietimas iš dalies yra finansuojamas ir valstybės biudžeto lėšomis. Į savivaldybės biudžetą, pasak teismo, patenka ne tik gyventojų pajamų, bet ir kiti mokesčiai, kurie savaime nėra siejami su jų mokėtojų deklaruota gyvenamąja vieta, todėl ir lengvatos už ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą objektyviai negali būti siejamos vien tik su savivaldybės surenkamu jos gyventojų pajamų mokesčiu.

Konstatavusi ginčijamų aprašo nuostatų prieštaravimą aukščiau paminėtiems įstatymams, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat akcentavo, jog vaikų teisių apsauga yra reglamentuota Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, o vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti visais atvejais turi būti suteikiamas prioritetas.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė dekretą dėl jo skyrimo teisėju ir priėmė priesaiką, pranešė Prezidentūra.

Savo sveikinimo žodyje šalies vadovas sakė, kad džiaugiasi, jog teisėjas papildys būtent Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo gretas.

Pasak prezidento, teisėjo didelė mokslinė, pedagoginė bei teisės taikymo praktinė patirtis, sukauptos žinios ir kritinis mąstymas suteiks didelę pridėtinę vertę teismo veiklai.

Birželį Seimas atmetė prezidento G. Nausėdos pasiūlytą E. Šileikio kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus. Parlamentarai sprendimą argumentavo tuo, kad teisėjas nepateikė reikiamų dokumentų dėl sveikatos, teisės dirbti su slapta informacija.

Kandidatas į LAT teisėjus nepateikė Nacionalinei teismui administracijai sveikatos pažymos ir informacijos, kad užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

E. Šileikis savo ruožtu tvirtino nesuprantąs, kodėl yra verčiamas sveikatą tikrintis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje, o išvados apie jo sveikatos būklę negali pateikti gydymo įstaiga, turinti jo ligos istoriją.

Jis taip pat sakė, kad pildyti klausimyno dėl darbo su slapta informacija nereikia, nes Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo.

E. Šileikis 1990-aisiais baigė studijas Vilniaus universitete Teisės fakultete, 1991-aisiais Frankfurto prie Maino universitete Vokietijoje įgijo teisės magistro, 1994 metais – ir mokslų daktaro laipsnį.

Jis dirbo VU Teisės fakulteto asistentu, fakulteto prodekanu. Jis taip pat yra dirbęs Seimo kanceliarijos Teisės skyriaus patarėju, Vyriausybės kanceliarijos patarėju viešojo administravimo klausimais.

2008–2017 metais teisininkas ėjo Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas ir tapo pirmuoju teisėju, pradėjusiu naudotis teise pareikšti atskirąją nuomonę Konstituciniame Teisme.

Be vienbalsio balsavimo rezultatų teisės profesorius sulaukė ir atsiprašymo.

„Yra buvę šiokių tokių nesusikalbėjimų dėl kolegos Egidijaus karjeros ir Teisėjų taryboje, šiuo metu visi dokumentai, apie kuriuos anksčiau vyko diskusija, yra“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Prieš tai prezidento vyriausiasis patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis posėdžio dalyvius informavo, kad „profesorius Egidijus Šileikis turi visus įstatymo reikalaujamus dokumentus, tai yra visas reikalaujamas pažymas, kad galėtų dirbti šį darbą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

„Visos pažymos yra gautos“, – patikino Prezidentūros atstovas.

„Daugiau nereikės mums diskutuoti, ir kolega atsiprašom jūsų. Ir prieš duodama žodį atsiprašau dėl Teisėjų tarybos nesusipratimo, kuris vyko dėl jūsų. Mes padarėme labai aiškų, na... jums gal nuo to ne lengviau, bet mes savo tvarką vis dėlto pasitikslinome ir atsiprašome, kad jūs pakliuvote į nesusikalbėjimą“, – sakė S. Rudėnaitė.

LAT teisėju nebuvo paskirtas

Birželį Seimas atmetė prezidento G. Nausėdos pasiūlytą buvusio KT teisėjo E. Šileikio kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus.

Parlamentarai sprendimą argumentavo tuo, kad teisėjas nepateikė reikiamų dokumentų dėl sveikatos, teisės dirbti su slapta informacija.

Daugiau nereikės mums diskutuoti, ir kolega atsiprašom jūsų.

Kandidatas į LAT teisėjus, nors buvo prašytas, nepateikė Nacionalinei teismui administracijai sveikatos pažymos ir informacijos, kad užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

E. Šileikis savo ruožtu tvirtino nesuprantąs, kodėl yra verčiamas sveikatą tikrintis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje, kodėl išvadą apie jo sveikatos būklę negali pateikti gydymo įstaiga, turinti jo ligos istoriją.

Jis taip pat sakė, kad pildyti klausimyno dėl darbo su slapta informacija nereikia, nes Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo.

„Atsakydami į paklausimą informuojame, kad Teisėjų tarybai svarstant klausimą dėl patarimo prezidentui skirti Egidijų Šileikį į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą teisėjo pareigas buvo pateikti: medicininė sveikatos pažyma ir iš VSD asmens patikrinimo išvada dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šių duomenų pateikimas numatytas Teismų įstatyme, skiriant teisėją į pareigas“ – rašoma Nacionalinės teismų administracijos atstovės Rūtos Andriuškaitės penktadienį BNS pateiktame atsakyme.

Jau bendravo su būsimu kolektyvu

E. Šileikis teigė šią savaitę buvęs pristatytas teismo kolektyvui, jam patiko būsimos darbovietės atmosfera.

„Mano, kaip Konstitucinio Teismo teisėjo, patyrimas galbūt bus tikrai racionalus dalykas ne tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kreipiantis į Konstitucinį Teismą, bet ir nagrinėjant norminius, ginčijamus teisės aktus“, – kalbėjo jis per Teisėjų tarybos posėdį.

LVAT yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai kaip pirmosios instancijos teismai, vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat byloms dėl bendrijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo.

LVAT yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti KT kompetencijai, galutinė instancija administracinių bylų priskyrimo kitiems administraciniams teismams klausimais.

E. Šileikis 1990-aisiais baigė studijas Vilniaus universitete Teisės fakultete, 1991-aisiais Frankfurto prie Maino universitete Vokietijoje įgijo teisės magistro, 1994 metais – ir mokslų daktaro laipsnį.

Jis dirbo VU Teisės fakulteto asistentu, fakulteto prodekanu. Jis taip pat yra dirbęs Seimo kanceliarijos Teisės skyriaus patarėju, Vyriausybės kanceliarijos patarėju viešojo administravimo klausimais.

2008–2017 metais teisininkas ėjo Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas ir tapo pirmuoju teisėju, pradėjusiu naudotis teise pareikšti atskirąją nuomonę Konstituciniame Teisme.

Išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjo užsieniečio apeliacinį skundą, kuriame jis nesutiko su apylinkės teismo sprendimu sulaikyti jį trims mėnesiams Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

Kaip penktadienį pranešė LVAT, byloje teismas pirmiausia sprendė klausimą, ar apeliantas, nors nebuvo prašymo dėl prieglobsčio pateikęs taip, kaip tiksliai reikalauja nacionaliniai teisės aktai, visgi gali būti laikomas įgijęs prieglobsčio prašytojo teisinį statusą.

Atsižvelgęs į ESTT išaiškinimą, jog norint paprašyti tarptautinės apsaugos nereikia jokių administracinių formalumų, LVAT konstatavo, kad migrantas pateikė prieglobsčio prašymą, todėl pagal Europos Sąjungos teisę jis pripažintinas kaip įgijęs prieglobsčio prašytojo statusą.

Apibendrinęs aplinkybes LVAT konstatavo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes Europos Sąjungos, nacionalinės teisės aktų kontekste ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą sulaikyti apeliantą, todėl sprendimas buvo panaikintas.

Bylos duomenimis, pernai lapkričio 17-ąją neįvardijamos trečiosios šalies pilietis M. A. buvo sulaikytas Lenkijoje, kartu su iš Lietuvos atvykusių asmenų grupe, nes neturėjo kelionės bei gyventi Lietuvoje bei ES reikalingų dokumentų, bei buvo perduotas Lietuvos institucijoms.

Tuomet M. A. buvo sulaikytas ir po kelių dienų pateikė tarptautinės apsaugos prašymą, jį pakartojo ir vėliau, 2022-ųjų sausį.

Kaip nurodo teismas, pastarasis prašymas buvo atmestas kaip nepriimtinas, nes buvo pateiktas „nesilaikant Lietuvos teisės aktuose nustatytos tarptautinės apsaugos prašymų pateikimo tvarkos, taikomos esant ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio“.

Ši nuostata reikalauja pateikti prašymą tik Lietuvos diplomatinėse atstovybėse užsienyje, pasienio kontrolės punktuose ar Lietuvoje, kai užsienietis atvykęs teisėtai.

Spręsdamas bylą LVAT dėl jos kreipėsi išaiškinimo į ESTT, kuris birželio pabaigoje konstatavo, kad Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms.

ES Teismas nurodė, kad tiek neteisėtų migrantų sulaikymas karo, nepaprastosios padėties ar ekstremalios situacijos metu vien dėl buvimo šalyje nelegaliai, tiek ir galimybės prašyti prieglobsčio nesuteikimas prieštarauja Bendrijos direktyvoms.

Teismas pabrėžė, kad direktyva dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo draudžia valstybėms taikyti teisės normas, kai net ir įvedus minėtus teisinius režimus ES šalyje neteisėtai esantys trečiųjų šalių piliečiai „faktiškai netenka galimybės naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra šios valstybės narės teritorijoje“.

Kaip informavo teismas, siekdama pateisinti sulaikymą, valstybė narė, kurioje neteisėtai esantis prieglobsčio prašytojas prašo tarptautinės apsaugos, „iš esmės turi įrodyti, kad, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai“.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Prieš metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka ir kaltina jį neteisėtos migracijos organizavimu.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė dekretą dėl S. Žalimienės skyrimo į naujas pareigas nuo liepos 26 dienos, pranešė LVAT.

S. Žalimienė teisėja Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dirba nuo 2008 metų, o nuo 2019 metų liepos 1 dienos iki šiol eina pirmininko pavaduotojos pareigas.

Anksčiau S. Žalimienė dirbo Europos teisės departamente, 2002–2004 metais ėjo Europos Sąjungos materialiosios teisės skyriaus vedėjos pareigas, o 2004–2008 užėmė Europos teisės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojos pareigas.

Teisėjai S. Žalimienei 2001 metais suteiktas socialinių mokslų (teisės) daktaro laipsnis, ji yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė.

LVAT pirmininko Gintaro Kryževičiaus kadencija baigėsi balandžio 29 dieną, jis teismui vadovavo nuo 2017 metų.

Šio teismo pirmininką skiria prezidentas Teisėjų tarybos patarimu.

LVAT yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai kaip pirmosios instancijos teismai.

Šio teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami.